Tai, kas įvyko, kai daugiau nei du trečdaliai rinkėjų neateidami ignoravo rinkimus į Europos Pralementą (EP), kelia rimtų klausimų dėl demokratijos ir išrinktų EP narių atstovavimo legitimumo.
Kai iš 2 mln. 341 tūkst. rinkėjų į rinkimus neateina net daugiau nei du trečdaliai (1 mln. 677 tūkst.) rinkėjų, teisiškai nors ir išrinkti politinių partijų atstovai, vargiai gali teigti, kad jie atstovauja mūsų šalies visuomenei.
Iš tikrųjų pergalę šiuose rinkimuose laimėjo šalies nomenklatūrinė biurokratija, juridiškai įteisinusi savo tolimesnį buvimą valdžioje. Tačiau tik juridiškai.
Jai pavyko apmulkinti šalies visuomenę, surengus rinkimus į EP atskirai nuo prezidento rinkimų. Sisteminės politinės partijos pasinaudojo administraciniu resursu, sutelkdamos savo elektoratą – valstybės įstaigų ir savivaldybių tarnautojus bei jų šeimų narius ir artimuosius, kurie atvyko balsuoti, kad išsaugotų savo darbo vietas, nes pasyvūs rinkėjai liko namuose. Ir tai tapo esminiu biurokratijos triumfo rezultatu.
Šalies inteligentija pasirinko komos būseną. Jos nepabudino nei ujama valstybinė lietuvių kalba ir darkoma nacionalinė kultūra bei Lietuvos istorinė atmintis, nei masiškai į šalį plūstantys naujieji kolonizatoriai – legalūs ir nelegalūs migrantai, kardinaliai keičiantys mūsų šalies demografinę sudėtį.
Šimtai tūkstančių mokyklų mokytojų, dėstytojų, pedagogų, istorikų, gydytojų ir kt. rinkimais į EP nesidomėjo ir paprasčiausiai patingėjo juose dalyvauti.
Sklandė kalbos, esą visuomenė pavargo nuo rinkimų, esą nuovargį sukėlė šalies prezidento rinkimų maratonas.
Nepaisant to, naujienų agentūros „Elta“ vyr. redaktorius, politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris rinkimų aktyvumą pavadino nacionaline gėda.
„Ką reiškia rinkimų nuovargis? Aš sunkiai renku žodžius, kaip apibūdinti šitą rezultatą. Pirmiausia, kas ateina į galvą, pusiau ekspromtu, tai – nacionalinė gėda. Tai smūgis valstybės tarptautiniam prestižui ir net geopolitinėms pozicijoms. Kaip dabar mūsų politikams, kokie jie bebūtų išrinkti į Europos Parlamentą, ar apskritai, kokiuose formatuose beatstovautų Lietuvai, ar eiliniams piliečiams savo lygmenyje, per savo kanalus, kaip užsiimti pamėgtu nacionaliniu sportu visame pasaulyje ir pirmiausia didžiosioms Vakarų valstybėms aiškinti, kaip mes viską suprantame.
Ne tik apie Rusiją, bet ir Kiniją, visą pasaulį ir kosmosą, aplinkui visi kvaili ir nieko nesupranta, kai šis skaičius parodo, koks iš tiesų yra mūsų visuomenės politinio infantilumo ir abuojumo lygis“, – teigė V. Bruveris.
Ir tai karti tiesa. Žinoma, didžiausia gėda dėl šių EP rinkimų tenka mūsų inteligentijai.
Ką reiškia rinkimų nuovargis? Gal nuovargį nuo atsakomybės? Nuo pareigos dalyvauti savo šalies valdyme? Ar nuovargis nuo atsakomybės gali būti pateisinanti aplinkybė?
Šis tariamas nuovargis pirmiausia atskleidžia tragišką mūsų visuomenės moralinę būklę. Visuomenė, pavargusi ir nebenorinti dalyvauti valstybės valdyme – tai apatijos visuomenė. Šiurkščiai tariant, – tai idiotų visuomenė.
Nė kiek neperdedu. Graikų kalboje žodis „idiotes” iš pradžių reiškė privatų asmenį arba žmogų, kuris nesidomi viešaisiais reikalais. Platono laikais „idiotes” buvo naudojamas apibūdinti žmones, kurie nedalyvavo politiniame gyvenime ir neturėjo jokio intereso viešuosiuose reikaluose. Platonas savo dialoguose „Valstybė” (Politeia), kalbėjo apie idealios valstybės modelį ir pabrėžė išsilavinimo bei dalyvavimo politikoje svarbą.
Platono nuomone, piliečiai, kurie nesidomi valstybės reikalais ir nedalyvauja politikoje, ne tik kenkia sau, bet ir visai valstybei, nes tokiu būdu valdžią gali uzurpuoti neišmanantys ar savanaudžiai žmonės.
Taigi, Platono filosofijoje aiškiai atsispindi mintis, kad piliečių dalyvavimas valstybės valdyme yra būtinas ir svarbus. Tie, kurie nedalyvauja, yra tarsi „idiotes” – žmonės, kurie renkasi likti nuošalyje ir neturi įtakos savo valstybės ateičiai.
Taigi teneįsižeidžia tie, kurie „patingėjo” ateiti į šiuos rinkimus – jie priklauso būtent šiai visuomenės kategorijai.
Esminis ir guodžiantis netikėtumas šiuose rinkimuose valdantiesiems išreikšta protestuojančio elektorato valia – išrinkti į Europos Parlamentą Petrą Gražulį.
Nepaisant gan abejotino tokio jų pasirinkimo, šių piliečių idiotais nepavadinsi – jie nelinkę toliau būti nuolankiais vergais ir kvailiais.
Nacionalinis susivienijimas neįsteigė rajonuose skyrių, todėl tokia partija neturi ateities. Radžvilas šneka gerai, bet mažai kas jį supranta. NS reikia dar nemažai padirbėti. O Gražulis vertas pagarbos vien už tai, kad turi savo principus ir jų laikosi.
Visuomenė neaktyviai dalyvauja politikoje, nes neturi jokių tam sąlygų. Mūsų išrinktieji susikūrė tokią sistemą, kad nuo piliečių valios niekas nepriklauso, nesvarbu ką beišrinktum.
Nė vienam blaivaus proto lietuviui nebūtų jauku būti tokioje išrinktoje šutvėje su Gražuliu priešaky – dar ne to pamatysime. Lietuvos gėda persikėlė į EP. O NS turi tokį puikų Pirmininką, kokio neturi nė viena partijėlė – juo labai džiaugiamės, nes jis išmintingas ir išsilavinęs. Juk debatai yra to liudininkai. Ką prie jų pridėsite ar ką atimsite? Tie, kurie prieš jį – pavydi ir patys nepajudina nė piršto dėl Lietuvos: vartaliojasi prie pamazgų tvenkinio ir kritikuoja. Tegul sukuria tokią partiją patys, kokią gerb. Radžilas sukūrė NS, pamatysim, ar įstengs? Kai į kitą baksnojame pirštu, keturi pirščiukai rodo į mus patį. Tiesa nuvalkiota, bet verta tokiems priminti.
Neteks ir nereiks su Grazuliu dirbti. Jis nepriklauso tai paciai (ir ko gero jokiai) EP politinei frakcijai, tai ramiai pasisleps….
jie tokia apatiška visuomenė tai baisu ir pagalvoti kas dėtųsi okupacijos atveju, gal priimtų naujus ponus kaip savaime suprantamą dalyką, galvijams nėra skirtumo kas prikrečia ėdalo į gardą.
Šalies inteligentiją seniai miega, seniai iki šių rinkimų. Miega galbūt dėl to, kad nėra lyderių, galinčių ją pabudinti. Ne kartą pastebėjau, kad Radzvilas nėra lyderis, jo straipsniai ir kalbos, ypač referendumo metu, tikk kenkia Nacionaliniam susivienijimui. Ir kol NS to nesupras, tol NS netaps susivienijimu. Ir dėl savo nesusivokimo nereikia kaltinti visos inteligentijos.
Ar galėtumėte patikslinti, kuo ir kaip „kenkia”? Tiesos sakymu?
Puikus straipsnis.
Gėda už Lietuvą.
Kiek daug mūsų Tėvynėj (pa)prastų žmonių (o gal ir be priešdėlio)
Ir visai nesvarbu koks jų išsilavinimas…
Reikia tik džiaugtis, kad didieji Nacional susivienijimo patriotai lieka Lietuvoje ir galės darbuotis mūsų Seime savo valstybės naudai, o ne pramogauti EP sąskaita!
Taip, čia vienintelis teigiamas dalykas iš jų nepatekimo į europarlamentą. Šiaip, labai liūdna dėl žmonių (ne)balsavimo.
Taip, ir rudenį vėl turės proga įrodyti, kad jie geriausiai atstovauja Tautos interesus!