Austrija, pirmoji iš Europos Sąjungos šalių, ketina sustabdyti prieglobsčio statusą turinčių asmenų susijungimą šeimos pagrindu, motyvuodama tuo, kad šalies priėmimo pajėgumai jau pertempti. Skepticizmas dėl šios priemonės veiksmingumo išlieka, net jei dešiniosios frakcijos kitose Europos šalyse pasisako už panašią politiką.
Dėl siūlomo sustabdymo reikia iš dalies pakeisti teisės aktus, kad šiuo klausimu būtų galima priimti vyriausybės dekretą. Sustabdymas turėtų įsigalioti iki gegužės mėn.
„Pasiekėme savo priėmimo galimybių ribas“, – paaiškino ministrė, kuri mano, kad ši priemonė būtina siekiant apsaugoti šalį ir sudaryti sąlygas išsaugoti jos sveikatos ir švietimo sistemą bei užimtumą.
Austrijos vyriausybė praneša, kad akivaizdžiai padaugėjo atvykstančių asmenų, kuriems suteiktas prieglobstis arba apsaugos statusas, šeimos narių. Dėl to šaliai sunku susidoroti su pabėgėlių, kuriems sunku išmokti vokiečių kalbą ar susirasti darbą, antplūdžiu, keliančiu įtampą Austrijos visuomenėje. Tokiomis aplinkybėmis „sėkmingos integracijos tikimybė mažėja su kiekvienu nauju atvykėliu“, – įspėja ministras.
Nevyriausybinės organizacijos, atsakingos už migrantų priėmimą, yra sunerimusios dėl Austrijos vyriausybės sprendimo, kuris, jų manymu, nėra motyvuotas nekontroliuojama situacija.
Austrijos vyriausybės sprendimą lengva suprasti atsižvelgiant į jos vidaus politinį kontekstą. Rugsėjo mėn. vykusiuose parlamento rinkimuose pergalę iškovojo nacionalinė dešinioji partija FPÖ. Tačiau dėl nepakankamos koalicijos paramos FPÖ į valdžią neatėjo, nes centro dešinioji ÖVP atsisakė bendradarbiauti su FPÖ, laikydama ją per daug dešiniąja. ÖVP mieliau sudarė koaliciją su socialdemokratais ir žaliaisiais ir taip užsitikrino kanclerio postą. Tačiau faktas lieka faktu, kad dabartinis ÖVP kancleris turi kovoti su vis dar dideliu ir vis didėjančiu FPÖ populiarumu Austrijos visuomenėje ir įrodyti, kad sugeba reaguoti į šios dalies rinkėjų nuomonę.
Ši priemonė yra tik laikinas sustabdymas, planuojama, kad jis truks tik šešis mėnesius, tačiau gali būti pratęstas iki 2027 m. gegužės mėn.
FPÖ išreiškė skeptišką požiūrį dėl Plakolmo paskelbto šeimos susijungimo sustabdymo trapumo, teigdama, kad vyriausybė galiausiai pakenks jo veiksmingumui. Partija ragina visiškai panaikinti šeimos susijungimą.
FPÖ nėra vienintelė partija Europoje, raginanti nutraukti šeimos susijungimą, kuris Austrijoje galioja nuo 1996 m. Austrijoje šeimos susijungimas sudaro apie 30 proc. visų pirmą kartą išduodamų leidimų gyventi šalyje, o tai atitinka Europos vidurkį. Belgijoje šis skaičius siekia beveik 50 proc. Ispanijoje VOX partija agituoja už griežtesnes šeimos susijungimo sąlygas. Prancūzijoje Marine Le Pen partija Rassemblement National taip pat ragina drastiškai apriboti 1976 m. prezidento Valéry Giscard d’Estaing laikais įvestą sistemą, kuri kelerius metus nuolat didėjo. Jos visiškas panaikinimas buvo viena iš priemonių, kurią per savo 2022 m. prezidento rinkimų kampaniją palaikė kandidatas Éricas Zemmouras. 2025 m. sausio mėn. vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau paskelbė aplinkraštį, skirtą regionų ir departamentų valdžios institucijoms, kad būtų apribotas jo poveikis. Visos sistemos atšaukimas sulaukia stipraus kairiųjų pasipriešinimo, kurie ją laiko pagrindine žmogaus teise, kurios negalima kvestionuoti – teise, kurią dantimis ir nagais gina Europos žmogaus teisių konvencija.
