Tai Lietuva.
Apginti ir išsaugoti lietuvišką Lietuvą — toks yra svarbiausias mūsų laikmečio uždavinys. Kitokios — Lietuvos be lietuvių, be savo tapatybės ir giliausios savasties — nereikia. Lietuva, tik geografinis vardas, mums neturi prasmės.
Lietuviška Lietuva — žemė, kurioje nuo amžių gyvena lietuviai. Vieninteliai teisėti šios žemės šeimininkai. Sena ir garbinga tauta su savita kultūra ir unikalia nuostabiai gražia ir melodinga kalba.
Tokia Lietuva sparčiai nyksta. Jos paskutinės gyvybinės jėgos ir valia išlikti gali išsekti vos po kelerių metų. Tačiau nei vienas kandidatas į šalies prezidentus neišsikėlė tikslo gelbėti lietuvišką Lietuvą.
Neįsipareigojo ryžtingai apginti lietuvių kalbą ir stabdyti į šalį plūstančias vis naujas kolonizatorių bangas. Toks visų kandidatų abejingumas lietuviškai Lietuvai buvo priežastis, kodėl Nacionalinis susivienijimas nematė prasmės paremti kurį nors iš jų praėjusiuose rinkimuose. Jie kalbėjo apie viską, išskyrus virš Lietuvos pakibusį mirtinos grėsmės šešėlį. Tylėjo apie Tėvynės likimą ir ateitį.
Lygiai taip pat elgiasi visos Europos parlamento rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos. Tik probėgšmais užsimena apie pavienes Lietuvai iškilusias problemas, kurios suvokiamos kaip siauri techniniai, o ne egzistenciniai tautos ir valstybės išlikimo klausimai. Nežvelgiama į Lietuvą kaip į visumą, o į jos skaudulius — kaip į mirtinos ligos požymius. Jų akiratyje nėra lėtai žudomos ir tyliai merdėjančios Tėvynės vaizdinio. Todėl rinkiminėse programose neįskaitomas joks rūpestis dėl lietuviškos Lietuvos išsaugojimo.
Lietuviška Lietuva yra Nacionalinio susivienijimo susikūrimą lėmusi kertinė idėja ir kelrodinė pačios Lietuvos ateities vizija. Pareiga ją ginti ir išsaugoti amžiams — ne tik svarbiausias programinis tikslas, bet ir vienintelė patį mūsų sambūrio egzistavimą pateisinanti ir jį įprasminanti misija.
Europos parlamento rinkimuose dalyvaujame aiškiai suprasdami, kad tai pirmas ir galbūt paskutinis Lietuvos šansas išlikti. Net ir kukli sėkmė šiuose rinkimuose Lietuvai gali tapti moralinio, psichologinio ir politinio lūžio tašku. Iš tiesų likimą ir ateitį keičiančia akimirka, kai vis dar gali būti sustabdyta ir pradėta sukti priešinga kryptimi paskutines lietuviškos Lietuvos valandas tiksinti ir artėjančią pabaigą rodanti politinio ir istorinio laikrodžio rodyklė.
Nacionalinio susivienijimo tikslas šiuose rinkimuose — pralaužti ketvirtį amžiaus besisukantį užburtą mirties ratą, į kurį lietuvišką Lietuvą įstūmė ir jame uždarė vadinamosios sisteminės partijos. Jeigu nebus tokio proveržio, šis ratas toliau suksis ir po rudenį įvyksiančių Seimo rinkimų. Kad ir kas juos laimėtų, kad ir kokia valdančioji koalicija būtų sudaryta, tai būtų tik šiek tiek atsinaujinusi ir pakeitųsi partines iškabas tautos ir valstybės duobkasių valdžia.
Sustabdyti Lietuvos griovėjus įmanoma tik taikia ir civilizuota demokratine politine bei teisine kova. Todėl nuo pat susikūrimo Nacionalinis susivienijimas siekė išaugti į realią politinę jėgą, kuri intelektualiai, idėjiškai ir organizaciškai įstengtų prilygti vadinamosioms sisteminėms partijoms. Kantrus ir pasiaukojamas ištikimų bendražygių kelerių metų triūsas leido iš esmės išspręsti šį itin sunkų uždavinį.
Nuolatinėmis kelionėmis po Lietuvą ir kita veikla pavyko dideliu mastu atšildyti visuomenėje plačiai išsikerojusių bejėgiškumo ir abejingumo nuotaikų įšalą. Atviras ir nuoširdus bendravimas su žmonėmis trupina valdančiųjų suręstą susvetimėjimo ir nepasitikėjimo politika bei partijomis sieną.
Šito įrodymas — kiekvienam prieš akis. Galima drąsiai pasakyti tiek: Nacionalinis susivienijimas tapo pirmąja nesistemine politine jėga, kurios vykdoma rinkiminė kampanija turiniu, forma ir mastais iš esmės prilygsta nepalyginamai turtingesnių, visų mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomų sisteminių partijų kampanijoms. Ši kampanija tapo praktiniu ir nepaneigiamu NS idėjinės brandos ir augančios jėgos liudijimu.
Ji leidžia daryti išvadą, kuri laikytina principine pamoka ateičiai ir svarbia tolesnio veikimo gaire. Vienintelis realios politinės jėgos šaltinis gali būti tik nuoširdžiai lietuviškos Lietuvos gelbėjimui pasišventusių tikrų bendraminčių ir bendražygių sutelktai vykdomas nuolatinis šviečiamasis ir organizacinis darbas.
Politinės galios nekuria ir iš principo negali sukurti dirbtiniai ir vienadieniai neveiklių ir todėl dešimtmečiais neaugančių partijų priešrinkiminiai susivienijimai. Prieš vienijantis būtina augti savyje ir sustiprėti tiek, kad būtų ką įnešti į bendrų pastangų aruodą.
Padarėme viską, ką galėjome, kad pirmą kartą nuo sąjūdinio prabudimo laikų Lietuva dar kartą įgytų galimybę atsitiesti
Artėjantį sekmadienį lietuviška Lietuva stos iš tiesų egzistencinėn akistaton su savimi ir jos laukiančiu likimu. Padarėme viską, ką galėjome, kad pirmą kartą nuo sąjūdinio prabudimo laikų Lietuva dar kartą įgytų galimybę atsitiesti, o lietuviai vėl pakelti pernelyg ilgai nuolankiai nuleistas galvas.
Prieš mesdamas biuletenį į balsavimo urną rinkėjas privalės apsispręsti. Šį kartą — nebe už partiją, bet už Lietuvą. Kaip granito kalnas sielą, širdį ir protą prislėgsiantis pasirinkimas yra paprastas ir aiškus: beprasmiškai sudeginti savo balsą atiduodant jį akivaizdžiai neturinčioms net menkiausių galimybių ką nors laimėti partijoms, arba balsuoti už turbūt paskutinį šansą ir įsižiebiančią vilties švieselę?
Be užuolankų teigiu: Nacionalinio susivienijimo sėkmė rinkimuose yra tas sunkiu daugiamečiu darbu sukurtas paskutinis mums pažįstamos ir brangios Lietuvos šansas. Atramos taškas tolesnei kovai už lietuvišką Lietuvą.
Biuletenis Jūsų rankoje gali visam laikui užgesinti dar tolimą ir blyškią, bet vis dėlto tikrą ir neapgaulingą vilties švieselę. Bet jis taip pat gali ją priartinti ir sustiprinti tiek, kad toji jau įsižiebusi dar blausi švieselė virstu galinga ir skaisčia vis smarkiau įsiliepsnojančio lietuviškos Lietuvos Atgimimo ir Prisikėlimo laužo Šviesa.
Galutinis žodis sekmadienį priklausys Jums.
Vytautas Radžvilas
Tegu tai bus politinė reklama.
