Bėgimas už tuos vaikus, kurie patys negali bėgti…

Žvarbią lapkričio 19 d. į Musteikoje į Drevinės bitininkystės muziejų rinkosi dideli ir maži kilniai misijai – paremti vaikus, sergančius onkologinėmis ligomis, ir nubėgti 10 ar 26 km trasą maršrutu Musteika–Marcinkonys–Musteika.

Danutė VALENTUKEVČIENĖ

Dzūkijoje, Musteikos kaime, surengtas penktasis labdaringas bėgimas „Mažieji Angeliukai“. Starto mokestis – savanoriška auka. Pagrindinis renginio organizatorius – musteikiškis Stanislavas Malūnavičius sako, kad tai „bėgimas, kuriame nėra rungtyniškumo… bėgimas dėl Bėgimo, su Savimi ir Savyje, už tuos vaikus, kurie patys negali bėgti…“ Lyg savotiška meditacija.

Mintis pagelbėti mažiesiems ligoniukams ir Musteikoje organizuoti bėgimą kilo Stanislavui Malūnavičiui dukros Nidos, sirgusios onkologinės liga, atminimui. Dvejus metus 26 km trasą vyras bėgo vienas ir kasmet remdavo onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, vėliau nusprendė pasidalinti savo idėja su draugais ir kolegomis. Jau trečiais metais Stanislavo idėją palaikė jo draugas, buvęs kolega ir „Karatė akademijos“ vadovas Rytis Bublevičius, dalyvavęs labdaringame maratone paremti vaikų ligoninei Afrikoje, Siera Leonėje. „Kodėl Siera Leonė, o ne Lietuva, ne Musteika? – klausė savo draugo Stanislavas. Pasitarę draugai nusprendė remti ir Lietuvos vaikus, organizuodami labdaringą bėgimą Musteikoje. Kol kas tokia labdaros forma, kaip bėgimas, yra vieninetelė Dzūkijoje.

Stanislavas Malūnavičius teigia, kad kiekvienas bėgimas yra vis kitoks. Pernai prie kilnios akcijos prisijungė Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių valstybinis gamtos rezervatas, medžiotojų klubas „Musteika“, Musteikos kaimo bendruomenė. Šiemet vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, ir jų artimųjų skausmui ir mažųjų kovai už gyvenimą buvo neabejingi Varėnos rinktinės Kabelių užkardos pasieniečiai, talkinę organizatoriams, surinkę nemažai lėšų labdaros fondui ir dalyvavę bėgime.

Onkologinės ligos – labai jautri tema, todėl, pasak Stanislavo Malūnavičiaus, svarbiausia – ne renginio dalyvių masiškumas, bet pačios idėjos jautrumas ir atliepimas. Labai svarbu, kad renginys vyktų savaime. „Mes galime įprasminti savo mažųjų išėjimą atminimu ir susitelkimu, taip prisidėdami prie gerovės kitų vaikų, kurie šiuo metu yra gydomi,“ – antrindama Stanislovo mintims prieš bėgimo startą sakė labdaros-paramos fondo „Rugutė“ įkūrėja Edita Abrukauskienė.

Būrelio „Musteika“ medžiotojui Vytui Averkai paskelbus startą, 15 bėgikų, lydimi pasieniečių, pasileido į trasą. Vieni rinkosi ilgą ir daug ištvermės reikalaujantį 26 km maršrutą, kiti – 10 km. Į Drevinės bitininkystės muziejų užsukę lenkų turistai, išgirdę apie kilnią akciją, noriai parėmė sergančius Lietuvos vaikus.

Renginio dalyviai, įveikę bėgimo „Savyje ir su Savimi“ kelią, grįžo į muziejaus kiemą, kuriame jaukiai liepsnojo laužas. Su šūksmais ir sveikinimais juos sutiko laukiantieji. Renata Malūnavičienė ir Edita Abrukauskienė bėgikams įteikė simbolines dovanas – Palankaus vėjo malūnėlius ir arbatžolių rinkinį. Medžiotojai ir Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojai lyjant lietui, kad nesušaltų bėgikai, skubėjo jiems pilti arbatos ar stirnienos troškinio. Pakili nuotaika ir besišypsantys veidai, pasitikėjimas vienas kitu šildė labiau nei arbata, bet turbūt ne vienas jautė kirbančią mintį: maršrutas įveiktas, bet kelias dar nesibaigia…

Labdaringo bėgimo prasmė sunkiai nusakoma žodžiais. Nesvarbu, ką užklupo onkologinė liga, vaiką ar suaugusįjį, skauda visiems: tiems, kurie serga, ir tiems, kurie šalia. Galbūt todėl pasienietė Justina Česnulytė jautriai ir kartu skausmingai iš širdies gilumos, lyg akmenis, tyliai kėlė žodžius: „Aš bėgau už mažus jų, mažųjų Angeliukų, norus (gal ne mažus, o didelius…), jų svajones, ir svarbiausią vaikų norą – gyventi“.

Labdaros ir paramos fondo „Rugutė“ įkūrėja Edita Abrukauskienė dėkojo visiems renginio dalyviams, „nuoširdžia šiluma ir tikruoju rūpestingumu apgaubusiems mažuosius, einančius ligos keliu, ir padovanojusiems vaikams tai, kas jiems šiuo metu svarbiausia – žinojimą, kad tave myli, apie tave galvoja, tavimi rūpinamasi“. Surinktos lėšos – 738,28 Eur ir 10 PLN – perduotos 13 metų labdaringos veiklos patirtį turinčiam „Rugutės“ fondui.

„Fondo misija – padėti kiekvienam vaikui, būti šalia gydytojų ir, iškilus kažkokiam staigiam poreikiui, jį stengtis patenkinti,“ – pasakojo Edita Abrukauskienė. – Poreikiai dažniausiai iškyla, kai nutrūksta medikamentų tiekimas, arba gydytojai nusprendžia skirti medikamentą, kuris yra valstybės nekompensuojamas. Tada fondas stengiasi nupirkti medikamentus tam , kad vaikas gautų kuo kokybiškesnį ir kuo pažangesnį gydymą. Visus poreikius dėl medikamentų, dėl medicininių priemonių ir dėl slaugos priemonių mums išsako gydytojai. Tėvai į mus kreipiasi tiktai tuomet, kai reikia daugiau socialinės paramos“.

Labdaros-paramos fondas padeda ir tais atvejais, kai vaikui reikalingas gydymas kitoje šalyje, kai valstybė kompensuoja patį gydymą, bet ne apgyvendinimo, kelionių ir maitinimo išlaidas. Nuo 2015 m. du kartus per metus „Rugutės“ fondas palydi 5 vaikų šeimas vienos savaitės poilsiui į Maljorkos vilą. Tai vieno švedo ir lietuvės šeimos dovana Lietuvos vaikams. „Mes manome, kad to išskirtinio dėmesio tikrai verti ne tik tie vaikai, kurie yra gydomi, bet ir tie, kurie yra vienu žingsniu įveikę ligą,“ – įsitikinusi Edita.

Lietuvos regionų vaikai ir jų šeimos gali pagyventi Rugutės namuose, kai reikia lankyti ligoninėje gydomus vaikus arba pakeisti pavargusio nuo gydymo ligoniuko aplinką. „Rugutės“ fondą pacientams rekomenduoja gydytojai. „Mes labai aktyviai bendraujam su gydytojais, ir, kaip aš jau minėjau, tiek medikamentų, tiek vaistų poreikį ir kt. mes išgirstame iš gydytojų, – sako Edita. – Jei šeima kreipiasi ir prašo medikamentų, mes tikrai neskubame pirkti nepasikonsultavę su tą vaiką gydančiu gydytoju, ar tikrai yra toks poreikis.

Lėšas mes norime panaudoti labai tikslingai, konkrečiai ir labai prasmingai, nes mes esame atsakingi už rėmėjų įvairių akcijų metu gautas lėšas (daugiau apie labdaros paramos fondą skaitykite: http://www.rugute.lt)“.

Rugutės fondo ir D.Valentukevičienės nuotraukos