R. Karbauskis ragina užtikrinti 2 mlrd. Eur ES lėšų panaudojimo skaidrumą
Ramūnas Karbauskis laišku kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, prašydamas įsigilinti į nepriklausomų užsienio ekspertų pateiktus vertinimus ir užtikrinti, kad daugiau kaip 2 milijardai eurų, kuriuos Lietuva gaus iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimui, bus panaudoti skaidriai. Lietuva šiame palne nenumatė skaidrumo saugiklių. Lietuvos pastangos užtikrinti lėšų panaudojimo skaidrumą įvertintos vos 1 balu iš 6 galimų. Ji neįsipareigojo skelbti viešai galutinius plano lėšų naudos gavėjus, viešinti atliktus lėšų panaudojimo auditus, nežada atverti duomenų bei skelbti informacijos viename portale, kad ji būtų lengvai prieinama visuomenei. R. Karbauskis siūlo atsižvelgti į ekspertų išavadas, taip pat siūlo iš nevyriausybinių organizacijų bei nepriklausomų ekspertų suburti Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo stebėtojų grupę.
Švedijos premjeras traukiasi
Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas traukiasi iš pareigų, po pralaimėjimo balsavime dėl nepasitikėjimo. Jis traukiasi po konflikto su vyriausybę rėmusia Kairiąja partija, kurios dėka ir buvo inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo.
Karantino pabaiga?
Vyriausybės sprendimu, pandemijai suvaldyti skirtas karantinas baigsis Liepos 1d. Visgi šios žinios nereiškia iki-pandeminio gyvenimo sugrįžimo, mat nepaisant karantino pabaigos, šalyje lieka galioti ekstremalioji padėtis, su kuria galioti lieka ir didžioji dalis egzistuojančių reikalavimų. Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, kaukių naudojimas liks privalomas teikiant kontaktines paslaugas.
Vyriausybė taip pat pareiškė iš karto besiruošianti numatyti sąlygas, kurių atveju karantinas turėtų būti sugrąžintas, ir ragina skiepytis, kad to neprireiktų.
Vytautą Landsbergį vėl siekiama pripažinti valstybės vadovu
Seime vėl siūloma suteikti valstybės vadovo statusą buvusiam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Įstatymo projektas buvo įregistruotas valdančiųjų atstovų, tarp kurių – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Paties V. Landsbergio teigimu, šias pareigas ėjusio žmogaus pripažinimas šalies vadovu yra valstybės prestižo reikalas.
Britanijoje „Binance“ nebus
Jungtinė Karalystė uždraudė didžiausiai pasaulyje kriptovaliutų biržai „Binance“ šalyje vykdyti bet kokią veiklą. Tai – viena griežčiausių priemonių visame pasaulyje, nukreiptų prieš šią kriptovaliutų biržą.
R. Šalaševičiūtė Kauno arkivyskupui K. Kėvalui įteikė M.Valančiaus atminimui skirtą medalį.
Prezidentūros vyko konferencija, skirta žmonėms su negalia
Prezidentūros Kolonų salėje vyko tarptautinė konferencija „Informacijos prieinamumas žmonėms su negalia“. Renginį globojo Lietuvos ir Lenkijos pirmosios ponios Diana Nausėdienė ir Agata Kornhauser-Duda. D. Nausėdienė padėkojo Lenkijos pirmajai poniai, kuri nuoširdžiai rūpinosi, kad į renginį atvyktų aukščiausio lygio specialistai. Pasak D. Nausėdienės, Lietuvoje skurdo ir socialinės atskirties riziką patiria beveik 40 proc. žmonių su negalia ir tai yra žymiai daugiau nei ES. A. Kornhauser-Duda pasidalino jau nuveiktais ir dar planuojamais darbais, pristatė neįgalių moksleivių įtraukimo į mokymosi procesus patirtimi, taip pat pasidžiaugė, kad užtikrinant žmonių su negalia gerovę vis aktyviau bendradarbiauja abi šalys įvairiais lygmenimis. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė VDU profesorius Jonas Ruškus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, Vyriausybės įgaliotas asmuo žmonių su negalia klausimams, Ombudsmeno ekspertų komiteto narys žmonių su negalia klausimams Pawełas Wdówikas (Lenkija), Valstybinio neįgaliųjų reabilitacijos fondo valdybos prezidentas Krzysztofas Michałkiewiczius (Lenkija).
R. Šalaševičiūtė Kauno arkivyskupui K. Kėvalui įteikė medalį
Seimo narė, Seimo laikinosios Žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, atstovaudama Telšių krašto žemaičiams, Kauno arkivyskupui metropolitui Kęstučiui Kėvalui įteikė Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus 220-osioms gimimo metinėms skirtą atminimo medalį. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Telšių rajono bendrijos sumanymu, šiemet, pagerbiant Žemaičių vyskupo M. Valančiaus sukaktį, penkiolikai asmenų, nusipelniusių įprasminant vyskupo M. Valančiaus gyvenimą ir darbus, įteikiami jo atminimo medaliai. Telšiškių iniciatyvą parėmė LR Seimo narė R. Šalaševičiūtė. M. Valančius – Žemaičių vyskupas, švietėjas, blaivybės sąjūdžio pradininkas ir puoselėtojas, knygnešystės organizatorius, Tautos žadintojas, istorikas, politikas, rašytojas, savo veikla ir kūryba padėjęs pamatus tautinei savimonei ugdyti.
A. Merkel gina tiesioginių derybų su V. Putinu idėją
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį stengėsi apginti savo idėją surengti Europos Sąjungos atstovų susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tvirtindama, kad tai suteiktų galimybę Europai tiesiogiai kelti jai rūpimus klausimus. Praėjusią savaitę šiai idėjai pasipriešino dalis Bendrijos valstybių iš Rytų ir Vidurio Europos. Merkel savo idėją gynė teigdama, jog tiesioginis dialogas su Rusijos prezidentu yra būtinas įrankis problemoms spręsti, ypač turint omenyje augančias autoritarizmo ir atsiribojimo nuo vakarų tendencijas Rusijoje.
Prezidentas susitiko su užsienio šalyse reziduojančiais Lietuvos ambasadoriais
Prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su užsienio šalyse reziduojančiais Lietuvos ambasadoriais, aptarė užsienio politikos aktualijas ir prioritetus. Diskutuota ES ir NATO klausimais, aptarta saugumo padėtis regione, Lietuvos tikslai įgyvendinant Rytų partnerystės iniciatyvą. Tradicinis kasmetinis šalies vadovo ir Lietuvos ambasadorių susitikimas surengtas nuotoliniu būdu. Susitikime akcentuotas svarbiausias Lietuvos užsienio politikos prioritetas – saugumo stiprinimas. „Lietuva – atsakinga NATO narė. Turime būti aktyvūs savo saugumo kūrėjai, vykdyti įsipareigojimus Aljansui, didinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. BVP 2030 metais. Didelė tarptautinė garbė ir atsakomybė, kartu ir ligšiolinių mūsų pastangų įvertinimas, yra tai, kad 2023 metų NATO vadovų susitikimas vyks Vilniuje“, – sakė Prezidentas.
JT siekia išgyvendinti „sisteminį rasizmą“
Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) pirmadienį paragino nedelsiant išgyvendinti „sisteminį rasizmą” juodaodžių atžvilgiu, kad nepasikartotų tokie pasipiktinimą keliantys dalykai kaip George’o Floydo (Džordžo Floido) nužudymas.
LGBT eitynių organizatoriai padavė Kauno savivaldybę į teismą
Regionų apygardos administracinis teismas pranešė gavęs Gegužės 1-osios profesinės sąjungos skundą dėl Kauno miesto savivaldybės atsisakymo išduoti leidimą LGBT eitynėms, planuojamoms rugsėjo 4 dieną. Profesinės sąjungos teigimu, ji tris kartus raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama suderinti eitynes konkrečiais maršrutais, tačiau atsakovė kaskart atsisakydavo išduoti suderinimo dokumentus, atsisakymą motyvuodama formaliais, deklaratyviais ir iš esmės priešiškais susirinkimui teiginiais. Pareiškėja prašo teismo sprendimą priimti skubos tvarka, ji reikalauja kad teismas įpareigotų savivaldybę likus ne vėliau kaip trims dienoms iki planuojamo susirinkimo, suderinti eitynių maršrutą (nuo paminklo „Laisvės karys“ Jonavos gatve, Šv. Gertrūdos gatve, Laisvės alėja ir Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos.). Nesant galimybės minimo maršruto suderinimui, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę su organizatoriais suderinti kitą maršrutą (nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios Laisvės alėja iki Kauno miesto apylinkės teismo ir tuo pačiu keliu atgal).
Paulius Vaineikis atsikirto kritikams
Brolis Paulius Vaineikis „Facebook“ paskyroje sureagavo į kritiką išsakytą jo atžvilgiu dėl Birželio 15d. jo organizuotos maldos akcijos su Švč. Sakramentu prie Seimo rūmų. Savo pranešime jis teigė „Kai išgirstu, eilinę leftistų, jų massmedios propagandą apie save, apie „Šeimų sąjūdį“ ir kitus sveiko proto žmones, nesistebiu ir priimu, kaip kokybinį įvertinimą, kad darom gerai. Bet, kai išgirdau LRT radijo laidos „Mažoji studija“ Vytauto Ališausko absurdiškus kaltinimus, kad kunigas su Švenčiausiu Sakramentu, kartu jį sekusiais visuomenės marginalais, nusikaltėliais, netikinčiais norėjo sugriauti Seimo sienas ir susidoroti išžudant ten esančius žmones, supratau, kad „Mažosios studijos“ ir jų „katalikiškus“ intelektualus ištiko sveiko proto krizė“.
Parengė Simonas Kaunelis
