2025-04-29, Antradienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 10

Vytautas Sinica. Konstitucinė krizė

Redakcija
-
6
Vytautas Sinica. Konstitucinė krizė

Šedbarinis Konstitucinis Teismas jau senokai tapo visiškai ideologizuota įstatymų leidybos institucija. Jis reguliariai prieštarauja ir Konstitucijos tekstui, ir ankstesniems savo paties išaiškinimams. Pagal Žalimui vadovaujant priimtą doktriną, abstrakčios vertybės tampa aukščiau nei Konstitucijos tekstas ir tuo galima pateisinti bet kokį konstitucines normas liberalizuojantį sprendimą.

Nors tas reiškiasi įvairiausiose srityse (pernai buvo išniekintos normos dėl valstybinės kalbos statuso), pastaruoju metu intensyviai nusitaikyta į šeimą reguliuojančias normas. Neseniai KT priėmė sprendimą, kad valstybė privalo leisti dirbtinį apvaisinimą ir vienišoms moterims ar nesusituokusioms poroms. Skamba gražiai, tačiau tuo ignoruojamas svarbiausias – vaiko – interesas turėtų biologinius tėvą ir motiną. Viena, kai tėvus atima gyvenimo aplinkybės, kita, kai tai užprogramuoja pati valstybė, kai vaikas jau pradedamas be vieno iš tėvų. Atitinkamai aiški statistika rodo, kad nors skyrybų daug, santuoka išlieka stabiliausia santykių forma, sugyventiniai ir dažniau skiriasi, ir dažniau smurtauja, ir dar daug kuo vaikui yra ne tokia stabili ir saugi aplinka.

Vytautas Sinica

Dabar žengta dar toliau. KT išaiškino, kad jeigu valstybė įteisintų partnerystę (dabar to išvis nėra), tai privalėtų apimti ir vienalytes poras. Kitaip tariant, negalima įteisinti tik vyro ir moters partnerystės. Kadangi partnerystės įteisinti apskritai nėra reikalo ir nebūtų teisinga, čia būtų menka bėda. Bet sprendimas a) nepagrįstas; b) sutiktas banga demagogijos, kad dabar jau būtina tokią partnerystę įteisinti. Niekas nėra būtina. Partnerystės apskritai neturi būti – nei vienalytės, nei kitokios. Norintys gali sudaryti santuoką, nenorinčiųjų to daryti niekas neverčia, jie gali gyventi kaip sugyventiniai, ką dabar daugybė žmonių ir daro.

O įvairius praktinius klausimus kaip paveldėjimas, sveikatos informacija, ligonių lankymas ir panašius, valstybė turi sutvarkyti nekurdamas šeimos teisinių santykių. Sutvarkyti juos ir skirtingų lyčių, ir tos pačios lyties poroms, ir kartu gyvenantiems vienišiems žmonėms, senyvo amžiaus sesėms, broliams ir kas tik norėtų vesti bendrą ūkį ir vieni kitais rūpintis. Tai neturi niekaip sietis su šeimos statusu ir tam būtų labai platus pritarimas bet kuriame Seime.

Problema tad gilesnė nei partnerystės įteisinimas. Problema ta, kad Konstitucinis Teismas ramiai ir nesivaržydamas perrašinėja konstitucines normas, ypač viską, kas susiję su šeimos santykiais. Praktiškai prieš klausimams pasiekiant KT, galima beveik užtikrintai pasakyti, kaip bus išaiškinta, ir tai gana neblogai atitiks Laisvės partijos programą, nors prieštaraus visuomenės suvokimą apie tai, kas gera, protinga ir teisinga. Tiek dabartinės visuomenės, tiek ir tos, kuri Lietuvoje gyveno šią Konstituciją priimant. Tiek ir Konstitucijos autorių suvokimui. Taip atsiduriame savotiškoje konstitucinėje krizėje (A. Verygos taikli frazė), kai atotrūkis tarp KT aiškinimų, realaus Konstitucijos teksto ir visuomenės suvokimo tampa vis didesnis.

Tad ne partnerystei, taip vadinamajam artimo ryšio projektui, bet svarbiausia, ne Konstitucinio teismo siautėjimui, vieną po kito priiminėjant ideologinius, su Konstitucija nederančius sprendimus. Nepriklausomai nuo pažiūrų, net ir sąžiningi liberalūs žmonės turėtų rasti savigarbos ir tokia manipuliacija kaip „konstitucinė pareiga įteisinti vienalytę partnerystę“ nesinaudoti. Juo labiau, kad dabar paleidžiamas dar vienas teisinis nihilizmas: nors partnerystės Lietuvoje nėra ir ji neteisėta, žmonės atvirai raginami kreiptis į teismus dėl partnerystės įteisinimo konkrečiai porai. Tik šia vienintele makabriška prasme pasidalintą 15min antraštę galima laikyti teisinga. Apskritai ji daugiau klaidinanti.

Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas įtvirtino biologinę lyties sampratą

Redakcija
-
0
Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas įtvirtino biologinę lyties sampratą

Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad pagal įstatymus lytis yra biologinė, o ne kažkas, kas galėtų keistis keičiant lytį ar lytinę tapatybę. Šis sprendimas reiškia, kad vadinamosios translytės moterys teisine prasme nėra moterys.

Šis istorinis sprendimas susijęs su 2010 m. Jungtinės Karalystės Lygybės akto aiškinimu – Teismas vienbalsiai nusprendė, kad žodžiais „moteris“ ir „lytis“ nusakoma biologinė lytis.

„Lytis yra dvinarė“, – savo sprendime nurodė teismas, rašo The Telegraph.

„Šis teismas vienbalsiai nusprendė, kad 2010 m. Lygybės įstatyme pateikta sąvokų „moteris“ ir „lytis“ apibrėžtis reiškia biologinę moterį ir biologinę lytį“, – teisme sakė teisėjas lordas Hodžas (Lord Hodge).

Šis sprendimas laikomas kampanijos „Už moteris Škotijoje“ grupės, siekusios išspręsti šį klausimą, pergale, nes grupės nuomonė, kad lyčių teisės turėtų būti taikomos tik biologinėms moterims, įsiteisino. Grupė teigė, kad, pavyzdžiui, persirengimo kambariai, moterų prieglaudos ir sportas neturėtų būti prieinami vyrams, kurie „identifikuojasi“ kaip moterys.

Tačiau Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad šis sprendimas neturėtų būti vertinamas kaip netektis translyčiams asmenims, ir primena, kad pagal įstatymą jie vis dar yra apsaugoti nuo diskriminacijos dėl lytinės tapatybės.

Tačiau teismas nusprendė, kad lytimi pagrįstos teisės remiasi biologine lytimi, o ne asmens suvokiama lytine tapatybe.

Manoma, kad šis teismo sprendimas turės toli siekiančių pasekmių lygybės įstatymų aiškinimui, o kelios Didžiosios Britanijos valdžios institucijos dabar gali būti priverstos keisti savo praktiką su vadinamuoju lyties keitimu susijusiais klausimais.

friatider.se

Motinos dieną Vilniaus senasis teatras dovanos Mocarto kūrinius – suvenyrus Mamai

Redakcija
-
0
Motinos dieną Vilniaus senasis teatras dovanos Mocarto kūrinius – suvenyrus Mamai

Legendinis dirigentas ir senosios muzikos puoselėtojas Trevoras Pinnockas drauge su soliste Lauryna Bendžiūnaite, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru bei tarptautiniu pučiamųjų ansambliu Motinos dieną siūlo sutikti su Wolfgango Amadeuso Mozarto muzika – pristato išskirtinę koncertinę programą „Suvenyrai Mamai. Mozartas“.

Trevor Pinnock. Gerardo Collett nuotr.

Kaip autentiškai skamba istorinis Mozarto laikų fagotas, valtornos, barokiniais strykais griežiami smuikai? Gegužės 4 dienos popietę galėsite išgirsti Vilniaus senojo teatro salėje, kurios akustika tokiai muzikai itin tinka. Šis Senojo teatro inicijuotas koncertas – tiek klasikinės muzikos gurmanui, tiek norinčiam Motinos dieną išties patirti, dovanoti šventę.

Mozartas mamai – žavesys ir energija, grožis ir neišvengiamas liūdesys

Rosa Hagenauer-Barducci. „Annos Marijos Pertl portretas“, 1775

Šis koncertas skirtas Motinos dienai. Wolfgango Amadeuso Mozarto (1756–1791) kūriniai – dovanos, suvenyrai mamai, įkūnijantys atsidavimą, gyvastingumą, grožį, ištikimybę, kūrybiškumą, džiugesį. W. A. Mozarto muzika, kurią atliks Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, tarptautinis pučiamųjų ansamblis ir solistė Lauryna Bendžiūnaitė, pasak dirigento Trevoro Pinnocko, peržengia laikmečio ribas, yra ypatinga, vienintelė, kurioje susilieja tobulas grožis ir neišvengiamas liūdesys. Ji kelia šypseną ir kartu primena mūsų trapumą.

Nors kompozitorius gyveno neilgai, tik 35 metus, jo kūrybinis palikimas milžiniškas. Koncerto programoje: nuo jo pirmosios simfonijos, kurią Wolfgangas sukūrė būdamas vos 8-erių, iki brandesnių opusų, sukurtų perkopus 30-metį. Visi skambėsiantys kūriniai buvo parašyti dar mamai esant gyvai.

Wolfgango motina Anna Marija Pertl (1720–1778) turėjo 7 vaikus, deja, tik du sulaukė brandaus amžiaus: Wolfgangas ir Marija Anna (1751–1829), kuri taip pat išsiskyrė muzikos talentu. Motinos ir vaikų ryšys buvo labai artimas, ji juos abu atkakliai lydėjo į muzikos pasaulį, o Wolfgangui darė ypatingą įtaką.

Vienoje apie 1785–1788 m. pagamintas fagotas. Leszeko Wachniko nuotr.

Istoriniai muzikos instrumentai ir autentiškas skambesys

Šiuo koncertu Vilniaus senasis teatras tęsia pažintį ir su iškiliu britų klavesinininku, dirigentu, senosios muzikos atgimimo Europoje pradininku T. Pinnocku, kuris siekia gilintis į muzikos atlikimą istoriniais instrumentais ir autentiško muzikos skambesio paieškas. Koncerte skambės būtent autentiški pučiamieji instrumentai. Istorinius instrumentus įvaldę atlikėjai specialiai šiam koncertui atvyks iš Lenkijos, Vokietijos ir Italijos. Antai, koncertas fagotui skambės Leszekui Wachnikui grojant 8 klavišų klasikiniu fagotu, kurį pagamino Kasparas Tauberis Vienoje apie 1785–1788 m., o Šv. Kristoforo kamerinis orkestras grieš istoriniais barokiniais strykais.

T. Pinnockas: „Leszekas Wachnikas pasiūlė groti fagotu, kurį galėjo girdėti ir pats Mozartas. Taigi nusprendėme paeksperimentuoti ir šį koncertą groti ne mums įprastais šiuolaikiniais, o Mozarto laikų senoviniais instrumentais. Tai įdomus iššūkis mums visiems.“

Klausytojų lauks garsiausias pasaulio koncertų ir teatrų sales džiuginęs aukščiausio lygio meistriškumas, įtaigus atlikimas, autentiškas skambesys, puiki Vilniaus senojo teatro akustika – ideali pasirinktai koncerto programai, kuri sudaryta pagal Mozarto laikų muzikos salonų repertuaro tradicijas – joje labai įvairūs, žanriškai skirtingi kūriniai. T. Pinnockas: „Beveik visi žino Mozarto „Eine kleine Nachtmusik“, bet jo pirmąją simfoniją, kurią parašė būdamas vos aštuonerių, tik nedaugelis. Abu šiuos kūrinius galėsite išgirsti“.

Koncertą ves muzikologė Rasa Murauskaitė-Juškienė, kuri kartu su T. Pinnocku minėtus istorinius instrumentus ir pristatys, apie juos papasakos.

Trevor Pinnock. Gerardo Collett nuotr.

Trevoras Pinnockas – senosios muzikos atgimimo Europoje pradininkas

Trevoras Pinnockas – visame pasaulyje žinomas klavesinininkas, dirigentas ir vienas svarbiausių senosios muzikos atgimimo Europoje pradininkų. T. Pinnockas įtvirtino savo vardą kaip baroko ir klasicizmo meistras, 1972 m. įkūręs barokinį orkestrą „The English Concert“. Šis orkestras, atliekantis XVII–XVIII a. kūrinius autentiškais instrumentais, tapo garsus istorinėmis muzikinėmis interpretacijomis. Dirigentas taip pat yra dirbęs su prestižiniais orkestrais, už nuopelnus menui Pinnockas apdovanotas Britanijos ordinu (CBE) 1992 m., o 1998 m. gavo Prancūzijos Meno ir literatūros ordiną („Ordre des Arts et des Lettres“).

Savo karjeros pradžią T. Pinnockas prisimena kaip laiką, kuomet keitėsi jo požiūris į muziką: „Kai pradėjau, mus mokė galvoti apie kūrinius kaip apie baigtus darbus, bet mane domino, kaip jie galėjo skambėti savo laikmečiu. Norėjau atlikti muziką taip, kad klausytojai galėtų girdėti ne tik garsus, bet ir pajusti visą istorinį kontekstą.“

Lauryna Bendžiūnaitė. Ronano Collett nuotr.

Solistė Lauryna Bendžiūnaitė, išsiskirianti unikaliu balsu, apie patirtį koncertuojant kartu su Trevoru yra prasitarusi: „Su Maestro susitikome 2008 metais Londone, Karališkosios muzikos akademijos operos studijoje, kur dalyvavau operos perklausoje, kuriai jis dirigavo. Tai ilgametė muzikinė draugystė. Trevoras tapo mano muzikiniu tėvu – tai žmogus, su kuriuo tariuosi svarbiausiais muzikinio kelio klausimais.“

Tai ne pirma Senojo teatro pažintis su T. Pinnocku. Dar 2024 m. lapkritį teatre jis pristatė koncertinę programą „Endless Pleasure“, kurios metu atlikti G. F. Händelio ir W. A. Mozarto opusai.

Mozarto smuikas. Andreas Hechenberger nuotr.

///

„Suvenyrai mamai. Mozartas“ – galimybė turiningai ir šventiškai praleisti gegužės sekmadienio popietę Teatre. Vilniaus senasis teatras, kaip daugiakultūris, daugiakalbis teatras, vienija ir puoselėja skirtingas Vilniuje tarpusias kultūras, 111-ajame teatro sezone atsigręždamas į teatro istoriją, jame ilgus metus gyvavusią muzikinę kultūrą, inicijuoja koncertus, išskirtines muzikines programas.

Natūralioji valtorna

Atlikėjai: Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas, Lietuva / Vokietija), Leszek Wachnik (fagotas, Lenkija), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas), Magdalena Karolak (obojus, Lenkija), Gustav Friedrich (obojus, Vokietija), Stefano Berluti (valtorna, Lietuva / Italija), Andrea Mugnaini (valtorna, Italija), dirigentas ir klavesinininkas – Trevor Pinnock (Jungtinė Karalystė)

Daugiau apie koncertą: https://vsteatras.lt/spektakliai/suvenyrai-mamai-mozartas

Jorė kviečia į gamtos gimtadienį

Redakcija
-
0
Jorė kviečia į gamtos gimtadienį

Balandžio 26–27 d. Kulionyse, 11 val. žemei dar alsuojant paskutinio sniego vėsa ir gaiva, sprogstant pirmiesiems pavasariniams pumpurams ir laukiant pirmojo Perkūno griausmo virš girių ir laukų pasklidusios šviesos ir darnos galios – skelbs Jorę. Jau 29-tą kartą Kulionyse, šalia Molėtų observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje bus švenčiama Pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė.

„Jorė tai nepaprastas ypatingas metų laikas, kai visa gamta panyra į sukauptų ir išsaugotų ateičiai gyvybinių galių aruodą, į patį gyvatos gyvuonį, kad dieviškajai šviesai nušvitus išsprogdintų gyvybės strėles – žiedų ir vaisių laidą – pirmąją žalumą. Dažnai girdžiu, kad mes lietuviai – gamtameldžiai garbiname gamtą. Ne, garbinimas čia niekuo dėtas, mes tiesiog jaučiame gamtos gyvybinių galių bangavimą ir savo laivus nukreipiame į gyvenimo kelrodę žvaigždę“, – sako Jorės šventės Kulionyse pradininkas ir ilgametis rengėjas muziejininkas ir Romuvos vaidila Jonas Vaiškūnas, drauge su žmona Daiva, Molėtų krašto muziejumi ir Lietuvos Romuva šią šventę Kulionyse rengiantys jau bemaž 30 metų.

Žodyje Jorė glūdi sena jar-, jur-, jor- šaknis, kuri mena pavasarinį gamtos ir žmogaus galių kilimą, augimą, pirmąją žalumą, vešėjimą, augimą, džiaugsmingą gyvybės proveržį.

Nuolat paskutinį balandžio savaitgalį rengiama Jorė prasideda apeigine talka – šventės dalyviai tvarko ir pirmąja pavasario žaluma – jore – puošia šventvietę: Kulionių piliakalnį, Stebyklos stulpus, sūpuokles, aukurus, šventinius vartus, Perkūno šventovę. Šventvietės tvarkymas laikomas apeiginiu veiksmu, kai kiekvienas darbas – auka, kiekvienas prisilietimas prie pirmosios žalumos – galia. Etnografinės sodybos aplinkoje nuo ryto kuriasi, plečiasi amatų kiemas: menininkai ir amatininkai ne tik parduoda, bet ir pristato savo darbus, moko šventės dalyvius savo amato. Čia mokomasi kepti apeiginę duoną, kalti žalvarinius papuošalus, rišti sodus, šokti, giedoti.

Etnografinėje sodybos troboje galima bus susipažinti su dviem paslaptingomis lietuviškų dievų parodomis: dailininko Romualdo Petrausko (1958–2021) lietuviškų dievų medžio skulptūrų paroda ir keramikės Genovaitės Jacėnaitės (1933–2016) lietuviškų dievų ir mitinių būtybių atvaizdais iš deginto molio ir kitos. Šalia Dangaus šviesulių stebyklos įsikūrusiame „Žvaigždžių skliaute“ veiks etnofotografo Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų paroda „Mūsų Krivis – Jonas Trinkūnas“.

Pavakary vyks pažintis su senovine Dangaus šviesulių stebykla; etnokosmologas, Romuvos vaidila Jonas Vaiškūnas supažindina šventės dalyvius su mūsų protėvių senoviniais dangaus šviesulių stebėjimo ir laiko matavimo būdais ir senovės lietuvių Zodiaku… Po to nepakartojamas Jonas Chockevičius su grupe pristatys savo „Giesmes Didiesiems“.

Vakare visų lauks Perkūno pirtis ir šventinis laužas. Aidės dainos ir giesmės, skambės sutartinės, suksis rateliai ir šokiai, dainuos „Tankuojis“, džiaugsis sielos.

Tamsai apgaubus sodybą ir girią, o žvaigždėms tapus vedliais, norintys eina į naktinį žygį po Kulionių apylinkes – Labanoro takais.

Šventinis sekmadienio rytas prasidės apeiginio viralo užkaitimu. 11 val. apeiginių ragų garsai eisenai į Kulionių piliakalnį visus kvies burtis Dangaus šviesulių stebykloje. Čia pasveikinti Romuvos Krivės šventės dalyviai darnia eisena mušdami būgnus ir giedodami giesmes su vėliavomis trauks į Želvos ežero iškyšulyje stūksantį didingą Kulionių piliakalnį.

Ant piliakalnio bus pagerbtos protėvių vėlės. Su jomis bei Dievais švenčiančiuosius sujungs Gabija per aukure rusenančią Amžinąją ugnį. Kalbomis, giesmėmis, aukomis prisiminsime protėvių žygius išreikšime pagarbą pilėnams, gynusiems ir apgynusiems mūsų Tėvynę.

Po to visi pasiryžusieji galės įsišvęsti į romuvius. Tai apeiga, kai visų bendruomenės narių akivaizdoje prisiekiama būti baltų tikėjimo tęsėju – eiti protėvių pramintu keliu ir tęsti šį kelią, o perimtąjį senąjį tikėjimą perduoti savo vaikams… Įsišvenčiantysis romuvis, ištaręs priesaikos žodžius, iš Krivės rankų gaus protėvių vardu palaimintą papuošalą, kuris bus jo Galių saitu, o bendražygių ir protėvių akivaizdoje viešai ištartas pažadas – dvasiniu saitu.

Darniai eisenai grįžus į Dangaus šviesulių stebyklą, nuo piliakalnio atsinešta protėvių ugnimi bus įkurtas šventinis Stebyklos aukuras. Stebykloje – aukojami joručiai (margučiai), duona, giedamos giesmės Gabijai, Žemynai, Perkūnui, šventinis kaušas keliauja ratu – su linkėjimais bendražygiams ir visai Tautai. Vardų su šaknimis Jor-, Jar-, Jur- turėtojai – joriukai ir įsišventusieji į romuvius prie aukuro ugnies visų šventės dalyvių bus pagerbti ir apgiedoti.

Paskui – akmenų aukos Perkūnui: kiekvienas ištars, iš kur atkeliavo jo akmuo į šventyklą ir ko linki šventėjams, bendruomenei bei visai Lietuvai. Akmenys sužibs žvakelėmis. Po to bus ridenami joručiai, supamasi…

Galiausiai – šventinis viralas, kiaušinienė, gira, margučiai, bendros vaišės. Vaišinimasis iš vieno katilo, prie vieno stalo yra susijungimas į vieną bendruomenę, tapimas vienos Visumos dalimi.

Po apeiginių vaišių „Žvaigždžių skliaute“ visų lauks dr. Algimantas Bučys su teatro vaidila (aktoriumi) bei bardu Gediminu Storpirščiu, kurie bus pasiruošę pristatyti naujausią A. Bučio dvitomį veikalą apie Lietuvos karalius ir karalienes.

Šiuolaikinės Jorės šventimo ištakos siekia praeito amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 8-ojo dešimtmečio pradžioje, sovietinės okupacijos sąlygomis, užgimusio etnokultūrinio sąjūdžio pradžią. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Jorė tapo viena svarbiausių atsikūrusios senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ metinių švenčių.

Nuo 1997 metų Jono ir Daivos Vaiškūnų Kulionyse atgaivintos Jorės apeigos ne tik paplito po Lietuvą, bet jau susilaukė ir tautinės kultūros tyrėjų etnologų dėmesio. Pasak etnologės Gintarės Dusevičiūtės tyrimų, Jorė remiasi tradiciniais Jurginių šventės dėmenimis, tačiau šventės turinys ir pavidalas laisvai perteikiamas, ir kūrybiškai pritaikomas šiuolaikinei visuomenei. Ir Jorė čia tampa „dvasinio tapatumo, kultūrinės rezistencijos, archajiško lietuviškumo paieškų forma“. Pasak tyrėjos, šventės struktūra – nuo apeigų iki įvaizdžio – formuoja „alternatyvų lietuviškumą“, pagrįstą „baltiška pasaulėžiūra, archeologiniu kostiumu, ritualu, dainavimu ir žemės bei dangaus simbolika“.

„Jorė – tai ne žemdirbiška Jurginių šventė. Tai dvasinė rekreacija – ritualinė kultūros forma, kurioje žmogus susilieja su žeme ne per darbą, o per dainą, auką ir buvimą“, – 2015 m. rašė G. Dusevičiūtė savo moksliniame darbe.

„Jorė – tai ne vien žvilgsnis į praeitį. Tai gamtos galių atverties proga žengti į save, sugrįžti Darnon. Jei pavargai nuo miesto alaso, jei ilgiesi gyvo žalio, jei ieškai prasmės, jei trokšti šviesos – ateik, atvažiuok, atverk širdį“, – rašo Jorės šventės Kulionyse rengėjai ir primena
turėkite:

– šaukštą ir dubenėlį viralui,
– stiklinę girai ar sulai,
– jorutį – margutį aukai ir ridenimui,
– žvakelę apeiginei ugniai,
– akmenį – Perkūno šventovei,
– papuošalą – jei norite būti įšvęsti į romuvius.

Daugiau žinių ČIA.

Vaizdo įrašai:

Lietuviškai: https://youtu.be/fF8ttoA3yYg
Angliškai: https://youtu.be/jCG793YJDMI

XXIX PIRMOSIOS
PAVASARIO ŽALUMOS ŠVENTĖ
JORĖ‘2025

Penktadienis, balandžio 25 d.

• 11-17 Talka šventvietėje. Džiaugiamės pirmąja pavasarine žaluma – puošiame Stebyklos stulpus, Aukurus ir Vartus, Perkūno šventvietės erdvę. Tvarkome taką į Kulionių piliakalnį, ruošiame piliakalnio ugniavietę ir aikštelę.
• 19 Vakaro laužas, dainos.

Šeštadienis, balandžio 26 d.

• 11-15 Talka šventvietėje. Pirmąja pavasarine žaluma puošiame Stebyklą, Vartus, Perkūno šventvietę.
• 12-21 Laikas amatų pristatymui: „Gyva Duona“ – duonos kepimo paslaptimys, Rimantas Ordinas – baltiškų žalvarinių papuošalų gamyba, tikras kalvis – kalvystės amatas ir kt. kas tik gali ir nori.
• 15-17 Dangaus – galų paieška Dangaus šviesulių stebykloje su vaidila Jonu Vaiškūnu.
• 17-18 Jonas Chockevičius su grupe giedos „Giesmes Didiesiems“.
• nuo 18-Perkūno pirtis…
• 18-19 Senoviniai žaidimai su Brolių Rato vyrais
• 19-20 Sutartinių mokymai
• 20-24 Vakaro laužas, ugnies reginiai, vakaronė, šokiai. „Tankuojis“ ir bendrinikai.

Sekmadienis, balandžio 27 d.

• 10.30 Apeiginio viralo užkaitimas ir virimo pradžia Perkūno šventovėje.
• 11-16 Amatininkai džiugina savo rankdarbiais ir siūlo juos įsigyti.
• 11 „Pulkun pulkun broliukai/sesutės – pulkun“ – apeiginis susibūrimas Dangaus šviesulių stebykloje. Krivės ir vaidilos sveikinimas.
• 11.30 Šventinė eisena iš Dangaus stebyklos į Kulionių piliakalnį su vėlių vėliavomis, žvakutėmis ugniai nuo piliakalnio parsinešti, kartu su „Kūlgrinda“ giedant Jorės giesmes.
• 12 Protėvių vėlių pagerbimas piliakalnyje. Giedame „Oi kalnas kalnas“, protėvių atminimo ir karines giesmes. Krivė ir vaidilos sako sveikinimo kalbas. Per Amžinąją ugnį aukojame protėvių vėlėms.
• 12.30 Romuvių įšventimas. Įšvenčiamųjų galios ženklas – baltiškas papuošalas, kuris po įšventimo tampa Romuvio Galios saitu.
• 13.00 Apeiginis karžygių pasirodymas – partizaniško laikotarpio rekonstruktoriai „Miško broliai“ atliks simbolinę salvę, skirta pilėnų atminimui.
• 13.30 Iškilminga eisena iš Kulionių piliakalnio į Dangaus stebyklą. Nuo piliakalnio Aukuro prisidegę savo žvakeles ir deglus, Šventą Ugnį nešame į Dangaus stebyklą.
• 13.50 Žengiame pro Jorės vartus, per Jorės vandenį ir „Dūno upę“.
• 14.00 Įkuriamas Ugnies aukuras Dangaus stebykloje. Su „Kūlgrinda“ ir kt.. Giedame „Dega ugnelė tūta tūta“, „Jorja geras vakaras“, „Žemynėle, žiedkelėle“. Labiname Gabiją, Žemyną, Perkūną. Aukojame Joručius ir Duoną. Žemyneliaujame. Siunčiame ratu šventinį kaušą ir tariame linkėjimus. Dainuojame „Jori, šildyk žemį“ ir kt. Labiname naujuosius romuvius ir Joriukus (visus kurių vardai su šaknimi Jor- Jar- Jur-) kviečiame į rato vidų ir eidami ratelius apie juos audaujame „Tu žilvitėli, dabile“.
• 14.30 Aukojame atsivežtus akmenis Perkūno šventovei. Aukodami garsiai sakome iš kur atkeliavo akmuo, tariame iškilmingus linkėjimus artimiesiems, visai Tautai. Ant akmenų degamos žvakutės, aukojama pirmoji žaluma. Krivė pašventina akmenis. Giedame „Didysie mūsų“, „Dijūta kalnalis“, einame rateliu apie šventovės akmenis.
• 14.50 Ragaujame šventinį Viralą, Jorės girą, sulą, Jorei išvirtą biržietišką alų. Kepame šventinę kiaušinienę. Dalinamės suneštinėmis vaišėmis. Vaišinamės ir vaišiname vienas kitą.
• 16.00-17.00 „Žvaigždžių skliaute“ naujausio dr. Algimanto Bučio dvitomio veikalo apie Lietuvos karalius ir karalienes pristatymas. Dalyvauja: A. Bučys teatro vaidila bei bardas Gediminas Storpirštis.

Visą laiką: Etnografinėje sodyboje ir „Žvaigždžių skliaute“ veikia parodos: Romualdo Petrausko (1958–2021) lietuviškų Dievų medžio skulptūrų paroda, keramikės Genovaitės Jacėnaitės (1933–2016) lietuviškų dievų ir mitinių būtybių atvaizdų iš deginto molio paroda ir kitos parodos. Žvaigždžių skliaute: Vytautos Daraškevičiaus nuotraukų paroda „Mūsų Krivis Trinkūnas“.

Karas Ukrainoje. Tūkstantis šimtas keturiasdešimt devintoji (balandžio 17) diena

Redakcija
-
0
Karas Ukrainoje. Tūkstantis šimtas keturiasdešimt devintoji (balandžio 17) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Ukrainos „deep strike“ meistrai vėl puikiai pasidarbavo. Apie pakartotinį smūgį rusų 112-osios raketų brigados objektams jau rašėme ryte. https://www.facebook.com/share/v/1XpddFQa5k/ Šį kartą rusai nevaidina šikančio katino ir pripažįsta smūgį bei kelia antakį dėl neegzistuojančios oro gynybos prie tokio svarbaus karinio dalinio. Be to, ukrainiečių dronai atakavo taikinius ir kituose agresoriaus kontroliuojamose teritorijose. Rusai teigia numušę 71 droną, vėl intensyviausia atakuota Kursk sritis. Čia rusai teigia numušę 49 dronus.

Agresorius naktį Ukrainos teritoriją atakavo dviem balistinėmis raketomis Iskander M, keturiomis S400 raketomis bei 75 dronais Shahed ir dronais-masalais. Ukrainiečiai teigia numušę 25 dronus, o 30 dėl EW veiklos buvo nukreipti nuo taikinių. Šį kartą aktyviausiai atakuotas Dnipro miestas. Rusai vėl taikė dronų spiečių taktiką, dėl ko Ukrainos oro gynybai buvo sunku juos visus vienu laiku numušinėti. Žuvo trys civiliai, 28 sužeisti. Tikėtina, kad raketomis atakuotas svarbus Ukrainos pajėgų logistinis mazgas Izyum. Pastarajame mieste taip pat fiksuoti galingi sprogimai.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko kryptis.

Be pakitimų.

Kharkivo kryptis.

Be pakitimų.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Agresorius bandė pasigerinti padėtį šiaurinio flango Dvorichna ruože, tačiau nesėkmingai. Taip pat, Ukrainos gynėjai prie Petropavlivka užkirto okupantų pastangas pasiekti kelią Svatove – Kupjansk, taip neleisdami agresoriui priartėti prie Kupjansko rytinių prieigų.

Lyman. Mūšiai abejuose Zherebeco upės krantuose tęsiasi, rusai intensyvina savo operacijas Yampolivka.

Syversk. Agresorius bando pietiniu Syverskyi Donets upės krantu, apeinant Bilohorivka iš šiaurės, pasiekti Hryhorivka. Šis manevras leistų rusams išeiti Ukrainos pajėgoms į flangą ir užnugarį, apeiti ukrainiečių gynybos rajoną, susikuriant perspektyvą priartėti prie Syversko. Mūšiai tęsiasi.

Donecko kryptis.

Konstyantynivka. Tęsiasi mūšiai vakariniame Toretsko flange. Taip pat, agresorius suaktyvino veiksmus šiauriniame Toretsko miesto pakraštyje.

Pokrovsk – Konstyantinopil.

Pokrovsk. Ukrainiečiai išlaiko vakar ir užvakar atsikovotas pozicijas Shevchenko – Novyi Trud ruože. Okupantai toliau kaupia pajėgas pietvakarinio flango smaigalyje (Udachne), vietoj to, kad bandytų spręsti vis labiau tarkuojamų savo flangų problemą. Tuo pačiu, rusai toliau po truputi plečia pozicijas pietiniame ruože (Preobrazhenka). Tačiau ir šiame ruože jiems sekasi judėti į priekį (gylį), tačiau flangai yra gana pažeidžiami.

Konstyantinopil. Be pakitimų.

Zaporizhia kryptis.

Tęsiasi kautynės Orihiv – Kamianske sektoriuje. Ukrainos gynėjai atmušė rusų atakas, kuriose bendrai sudėjus puolė keliasdešimt šarvuotos ir nešarvuotos technikos vienetų bei beveik batalionas pėstininkų. Didžioji technikos dalis buvo sudeginta, apie dvi kuopos karių išvestos iš rikiuotės.

Pietų kryptis.

Be pakitimų.

Edvardas Čiuldė. Žvairosios Velykos

Redakcija
-
10
Edvardas Čiuldė. Žvairosios Velykos
Edvardas Čiuldė

Netyčia aptikau savo straipsnelį, publikuotą lygiai prieš 10 metų, likus kelioms dienoms iki Velykų, pavadinimu „Žiauriosios Velykos“. Taigi šiandien jau yra proga paklausti bent savęs – kas pasikeitė per prabėgusį laiką, kaip būtų galima pavadinti šiųmetines Velykas, kai žiaurumų toli gražu nesumažėjo, bet padaugėjo iki tokio lygio, kai jau nebetelpa net žmogaus, iš saugaus atstumo stebinčio įvykius, vaizduotėje, nekalbant apie neapsakomas kančias tiesiogiai patyrusius žmones?

Kas be ko, pritaikydami situacijai sąlyginius pavadinimus, turime galvoje ne niekados nesikeičiančius, tapačius Šventų Velykų slėpinius, o tai – kaip pasaulis pasitinka Didžiąją misteriją žemiškajame laike, kai ir čia galime puoselėti nedrąsią viltį, kad bent Velykų dienomis nebus žudomi civiliai žmonės, vaikai ir moterys.

Paveiksliukas iš A. Medalinsko veidaknygės

Velykų šurmulyje kartais prisimiršta, kad, be visa ko kito, Didžiojoje Savaitėje minime ir žiauriausią dieną žmonijos istorijoje, kai prie kryžiaus buvo prikaltas ir nukankintas Jėzus Kristus.

Dievas po to prisikėlė iš numirusiųjų ir Tiesa nugalėjo.

Tačiau bent aš, mieli bičiuliai, negaliu atsikratyti pasalūniškos minties, kad žiaurumas niekur iš pasaulio nedingo, todėl prašau mane perkalbėti, jeigu nebijote susitepti rankų, šios baisios erezijos atsižadėjimo ir vilties apturėjimo linkme.

Dabar prisiminiau epizodą iš kažkada skaitytų misionieriaus užrašų, pasakojantį – kaip laukiniams skelbdamas katekizmo tiesas pamokslininkas iš pradžių susidūrė su jokių emocijų neparodančia tylos sieną ir kaip tie patys laukiniai puolė klykauti iš džiaugsmo ir garsiai kvatotis, išgirdę istoriją apie Dievo nukankinimą ant kryžiaus.

O dabar, artėjančios Didžiosios misterijos proga pabandykime pažiūrėti tiesai į akis, nežvairuodami kažkur pašaliais, atsakant į klausimą – ar mes daug skiriamės nuo tų laukinių, jeigu nesugebame sustabdyti žudynių net Velykų proga?

Daug nemoralizuojant, vis tik sunku nuslėpti kartėlį, kad buvo praleista tokia gera proga, kai katalikų ir stačiatikių Velykos sutampa pagal datą, ar ne?

Štai bent man nesunku įsivaizduoti, kad dideliu krikščioniu besidedantis Putinas tarp saviškių klykauja iš džiaugsmo, kad jam pavyko išdurti Trumpą, kuris savo ruožtu pūtėsi prieš visą pasaulį kaip galintis sustabdyti žudynes iki Velykų herojus, vienintelis toks.

Ar Trampas išties yra toks kvailas, kad jį aplink pirštą gali apvynioti tikrai ne proto bokštas Vovka nuodytojas?

Mano šalies haliucinogenais primaitintoje žiniasklaidoje forsuotai kurpiamas Trampo kaip baisaus kvailio įvaizdis, sąmoningai blokuojant informaciją apie dabartinio JAV prezidento per 100 dienų nuveiktus Heraklio darbus ir iniciatyvas vidaus politikoje kopiant genderistinės baisuomenės prigamintą mėšlą, tik paskutinėmis dienomis į TV eterį mūsų padangėje prasprūdus negatyviai interpretuojamam faktui apie tai, kad JAV administracija sustabdė milijardines investicijas universitetams, tapusiems antisemitizmo veisyklomis.

Ne toks jis kvailas, bent jau žiūrint iš „Amerika pirmiausiai“ taško, anas yra ir pakeldamas muitus įvežamoms prekėms bei pasiuntęs Kiniją į nokdauną.

Kita vertus, jeigu Trampas nėra toks kvailys, kaip mums kažkas bando įpiršti jo įsivaizdavimą, anas tikriausiai yra beviltiškas bailys, taip neryžtingai trypčiodamas, maustomas Putino, a?

Tiesą sakant, nežinau kur padėti iš gėdos akis, pradedu į visas puses žvairuoti, girdėdamas Trumpą sakant, kad neva Zelenskis yra kalčiausias dėl karo pradėjimo, kaip šalies vadovas, nesugebėjęs atkalbėti ukrainiečių nuo pasipriešinimo daug skaitlingesniam agresoriui. Taigi, jeigu mes bent mažute dalimi patikėtume Trampo svarstymų logika, privalėtume iš anksto pasiduoti didžiausiam savo priešui, sudėdami savo ginklus prie skeltanagių kanopų.

Kartais šiandien sakoma, kad dabar jau ne taikos Ukrainoje klausimas Trampui yra svarbiausias dalykas, jo neva laukia didesni uždaviniai ir jam nėra laiko užklimpti ties kažkokia Ukraina. Kažin kažin… Kaip atrodo bent man, būtent Ukrainos apginamumas ir šios šalies suvereniteto išsaugojimas tapo svarbiausiu Trampo gyvenimo uždaviniu ir politinės veiklos sėkmingumo kriterijumi tokiu laipsniu, kad jam, nesugebėjus pažaboti Putino, visi jo kaip tikrai neordinarinio prezidento nuopelnai istorijoje užsimirš ir galiausiai iš jo asmenybės legendos liks tik didžiausiojo nevykėlio prezidento poste atmintis. Jeigu Trampas to nesupranta, galimai anas iš tiesų yra ne tik bailys, bet ir kvailys.

Kad ir kaip ten būtų, dabar jau galvoju, kad andai pasikėsinimas į Trampą nepavyko dėl mechaninių priežasčių, kai kulka buvo žvaira ar šaulys nepatyręs, taigi greičiau buvo laimingas atsitiktinumas arba angelo sargo triūso rezultatas, o ne tiesioginis Dievo malonės ar pasirinkimo liudijimas. Bet kokiu atveju dėkojame Dievui, kad žmogus liko gyvas ir sveikas ir prašome, artėjant šventoms Velykoms, kad tas pats angelas sargas apšviestų protą Trampui…

V. Sinica apie žaliąją ideologiją ir migrantų spaudimą Lietuvai / Dienos komentaras

Redakcija
-
0
V. Sinica apie žaliąją ideologiją ir migrantų spaudimą Lietuvai / Dienos komentaras

Vytautas Sinica: Su Vladimiru Laučiumi TV3 eteryje aptarėme ES tvarumo direktyvą, Lietuvos skubėjimą išpūsti tikrus ir tariamus ES reikalavimus, žaliąją ideologiją ir konkrečiai Vilniaus miesto žaliąjį planą. Kviečiu pasiklausyti.

Romas Žekas. Vien raides pažinti neužtenka…

Redakcija
-
3
Romas Žekas. Vien raides pažinti neužtenka…

Pasitaiko, kad tik pradėjus lankyti pirmą klasę, nustatoma jog vaikas nesugeba suvokti teksto. Nors raides jau būna išmokęs. Jais ima rūpintis vaikų brandos specialistai. Kartais prireikia ir psichologų ar net vaikų psichiatrų pagalbos. Sutrikimo gydymo kelias ilgas ir ne visada sėkmingas. Deja, šis sindromas, tiesa, lengvesnės formos, pasitaiko ir suaugusiųjų tarpe. Kalbu apie Konstitucijos teksto suvokimą. Jos tekstui aiškinti sukurtas net specialus teismas. Nors tekstas lakoniškas, aiškus ir logiškas, teismas savo interpretacijomis vis tiek sugeba nustebinti. Atrodo tekstas beribis – visada galima rasti patogių formuluočių paaiškinti tokiems dalykams, kurių jos autoriai net ir nesapnavo.

Romas Žekas

Panašios mintys apėmė perskaičius Konstitucinio teismo paskutinį sprendimą. Aiškintasi ar dirbtinis apvaisinimas neprieštarauja mūsų Konstitucijai. Tik nežinau ar šie mano pamąstymai nebus nusikalstami. Gal mūsų demokratinėje valstybėje apie šios institucijos sprendimus galima kalbėti tik gerai arba daug?

Taigi, esu senas vaikų gydytojas. Jaunystėje, pradėjęs dirbti, labai susidomėjau ankstyvuoju žmogaus brendimo laikotarpiu. Dar įvardijamu antrojo gimimo terminu, bet jau gimimo gyvenant periodu. Parašiau du referatus, kuriuose surašytos net keliasdešimties mokslininkų rimtų tyrimų išvados. Referatai dabar gal kiek ir apsamanoję. Tačiau, atrodo, psichologijos moksle per tuos metus niekas iš esmės nepasikeitė. Dauguma atradimų šioje srityje ir taip padaryta žymiai anksčiau. Šimtametės tautų tradicijos tai irgi patvirtina. Ir iš tikrųjų, atlikta daugybė naujų tyrimų, parašyta tūkstančiai straipsnių, tačiau niekas neatšaukta ir nepaneigta.

Kiekvienas tyrimas tik dar labiau patvirtina kokia gili tiesa užkoduota įvairių tautų tradicijose ir jos išmintį liudijančiose patarlėse ir sentencijose. Kokią didžiulę ir, gal būt labai skausmingą, patirtį jos byloja. Tiesiog negali nustoti stebėtis vis naujais atskleidžiamais ir vaiko psichikos plastiškumo įrodymais. Negali nesižavėti Aukščiausiojo genialumu ir įžvalgumu tvarkant pasaulį.

Pabandykite įsivaizduoti, kad, būdamas tokio nusiteikimo, išgirsti kaip, ką tik mantiją nusimetęs, teisėjas aiškina Konstitucinio teismo sprendimą. Pasitikėjimo kupinu balsu tvirtinama, kad nei 29 nei 53 Konstitucijos straipsniai dirbtinai apvaisinti kiekvieną to norinčią moterį neprieštarauja. Bet kokią. Vienišą ar gyvenančią homoseksualų ar kohabituojančioje sueityje. Jis matyt net nesupranta, kad kalbama ne apie kokią eilinę medicininę manipuliaciją, bet apie labai svarbų visuomenės raidai klausimą – neperdėsiu, tiesiog egzistencinę problemą. Deja, vertinant iš šios paradigmos, abudu straipsniai netinka. Ypač antrasis. O ir į pirmąjį pažiūrėta tik tarsi pro vieną plyšelį. Nesidomint jokiu kontekstu ir net nebandant įvertinti svarbiausiojo asmens – vaiko, kurį labiausiai ir neišvengiamai palies šis sprendimas, interesų. Suprantu, kad teisėjai neprivalo visko žinoti ar juolab rašinėti referatų. Tačiau, iki šiol tebemanau, kad ruošiantis priimti, kaip jau minėjau, visai visuomenės raidai svarbų verdiktą, privalo būti kiek įmanoma giliau išnagrinėtas visas kontekstas. Pasitelkiami tos srities geriausi specialistai, iškiliausi  protai ir doriausi žmonės.

Taigi ar buvo pasitelkti tokie žmonės, ar pasižiūrėta į klausimą iš filosofinės, egzistencinės pusės? Esu įsitikinęs, kad arba nepasižiūrėta, arba jeigu ir buvo bandyta pasižiūrėti, vargu ar šie žmonės buvo verti aukštų įvertinimų. Akivaizdu, kad jeigu būtų buvę pasižiūrėta, tai būtų atkreiptas dėmesys, kad vaikas nėra kokia paskutinė lėlė ar tik įgeidžio tenkinimas. Būtų tada sužinota, kad homoseksualių asmenų „šeimoje“ atsiradęs ir auginamas vaikas beveik neturi šansų užaugti visaverčiu žmogumi. Iš tokių asmenų, jeigu jų būtų ženkli dalis, būtų sudaryta ir visai kitokia visuomenė. Juk seniai žinoma, kad materialinis vaiko aprūpinimas nėra toks svarbus, kaip aplinka. Ar čia tvyro meilės, pasitikėjimo ir gerų tarpusavio santykių atmosfera? Vaiko amžiuje vyrauja I-oji signalinė nervų sistema. Tai reiškia, kad jis vystosi tik sugerdamas jį supančios aplinkos pavyzdį. Kitokioje aplinkoje jis negali įsisavinti nei tėvo, nei motinos vaidmenų, kurie bus būtini jo būsimojoje šeimoje. Neįsisavinęs jų jis nesugebės sukurti savo šeimos arba ją sukūręs neišsaugos. Vadinasi ir jo vaikai augs nevisaverčiai. Nei kiek negeresnė situacija, jeigu vaikas gimsta vienišos moters arba kohabituojančių (nesusituokusių) asmenų šeimoje.

Pasirodo santuoka nėra tik bažnyčios išmislas. Jungtinėje Karalystėje neseniai atlikti didelės apimties, longitudiniai (ilgalaikiai) tyrimai tyrę vaikų augimo sąlygas tokiose nesusituokusiose šeimose ir jų rezultatai buvo lyginami su susituokusiųjų šeimų rezultatais. Tirta daugiau negu šimtas tūkstančių šeimų. Todėl, supraskite kokios vertės gali būti oponentų mėgstami pavyzdžiai iš vienos ar kelių pažįstamų šeimų. Jau nuo žilos senovės žinoma, kaip vieningai įvairiose pasaulio dalyse vienodai buvo smerkiamos „susidėjusios“ šeimos. Tyrimais nustatyta, kad net smalsiausioms kaimynėms nežinant, jose augantys vaikai, o dažnai ir motinos, jaučia tam tikrą neužtikrintumą, nesaugumą. Tai, pasirodo, gali net ir labai smarkiai įtakoti asmenybės vystymąsi. Todėl, siekiant, kad šeima būtų rašoma be kabučių, turi būti atsižvelgta į visų prielaidų, reikalingų visavertei asmenybei subręsti, buvimą. Tai žinoti būtina ir Prezidentui ir politikui, pagaliau kiekvienam žmogui, save laikančiam inteligentu.

Ir dar pridėsiu. Ne taip seniai, studijuodamas I. Adizes vadybos teoriją, sužinojau įdomų sutapimą. Pasirodo, kad pagal šią teoriją, būtina kiekvienų derybų dalis yra viešas pritarimas suderėtam tekstui. Tai tampa lyg ir pasižadėjimu stengtis vykdyti susitartus punktus. Panašų elementą galima įžiūrėti ir vedybų ceremonijoje. Juk iš esmės tai irgi savotiška sutartis. Tai gal būt paaiškina ir tą faktą kodėl tiek daug dėmesio skiriama vestuvių ceremonijai? Kodėl tradicinėse vestuvėse svarbus bendras iškilmingumas, kodėl jos pasižymi dideliu svečių skaičiumi? Kadangi jų pagrindinė prasmė visada yra giminės pratęsimas, svarbiausi svečiai ir būna giminės.

Tikiuosi, kad sveikam protui grįžtant į gyvenimą, sugrįš ir daugelio dalykų esmės suvokimas.

Visuomeninės organizacijos: „Ne“ amoraliam, melu ir verslo lobizmu grįstam Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui!

Redakcija
-
1
Visuomeninės organizacijos: „Ne“ amoraliam, melu ir verslo lobizmu grįstam Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui!

13 nevyriausybinių organizacijų raštu kreipėsi į LR Seimo narius dėl Reprodukcinės sveikatos įstatymo problemiškumo, galimų neigiamų padarinių Lietuvos visuomenei, ypač demografinės krizės akivaizdoje.

Šis įstatymo projektas su įvairiomis techninėmis korekcijomis Seimui teikiamas nebe pirmą kartą – tiek 2002 m., tiek 2014 m. jis nesulaukė palaikymo dėl savo ideologizuoto pobūdžio ir nesuderinamumo su prigimtiniais humanizmo, žmogaus orumo ir negimusios gyvybės apsaugos principais. Projekto iniciatoriai laimę nusprendė mėginti ir prieš šv. Velykas, balandžio 17 d. Seimui teikdami RSĮ projektą, kuriuo siekiama įstatyminiu lygmeniu liberalizuoti nėštumo nutraukimo (aborto) procedūrą.

Siekiama normalizuoti abortą kaip tinkamą ir moralią šeimos planavimo priemonę ir padidinti jo prieinamumą, vadinant jį „jaunimui palankiu sprendimu“. Sunku suprasti, kodėl abortas, o ne santuoka ir atsakingas vaikų auginimas turėtų būti laikomas valstybės remiamu „jaunimui palankiu“ sprendimu.

RSĮ projekte numatyta, kad visi abortai būtų atliekami už valstybės biudžeto lėšas. RSĮ projekto iniciatorių teigimu, „svarbi paskata rengti šį projektą – poreikis naikinti stigmą dėl nėštumo nutraukimo ir gerinti nėštumo nutraukimo paslaugos prieinamumą“. Įstatymo projekto 7 str. 4 d. nurodoma, kad ši „nėštumo nutraukimo paslauga moteriai teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.“ Tai reiškia, jog visais atvejais abortai Lietuvoje taptų finansuojami iš sveikatos draudimo lėšų, nepriklausomai nuo to, ar abortas atliekamas dėl objektyvių medicininių indikacijų (kai būtina apsaugoti moters sveikatą, gyvybę), ar kai abortą nusprendžiama atlikti tik „šeimos planavimo“ tikslais, nesusijusiais su sveikatos apsauga.

Nevyriausybinių organizacijų rašte LR Seimo nariams pažymima, kad tai nekokybiškas projektas, kuriame apstu klaidinančių nuorodų į LR įstatymus, tarptautines sutartis ir konvencijas. Seimo Teisės departamento išvadoje dėl RSĮ projekto teigiama, jog projekto nuostatos daugiausia tik deklaratyvios (stokojančios aiškaus teisinio turinio) arba blanketinės, nukreipiančios į kitus neįvardintus įstatymus ar poįstatyminius įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl viso projekto teisinis efektyvumas ir tikslingumas kelia abejonių. Teisės departamentas nurodo, kad net sunku įvertinti įstatymo projektą teisiniu aspektu. Kyla įtarimas, kad RSĮ projektu siekiama ne tiek teisinių, kiek ideologinių pokyčių mūsų visuomenėje.

RSĮ projekte ir jo aiškinamajame rašte klaidingai akcentuojama reprodukcinės sveikatos, kaip neatsiejamos žmogaus teisių dalies, reikšmė, tačiau nei Lietuvos konstitucinis reguliavimas, nei Lietuvoje galiojančios tarptautinės sutartys neįtvirtina žmogaus teisių į abortą, sterilizaciją ar kontracepciją. Priešingai, nacionalinė teisė šiandien prioritetą teikia gyvybės (tiek gimusios, tiek negimusios) apsaugai, o ne teisei į jos naikinimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str. skelbia, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Konstitucijos 19 str. skelbia, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodoma: „<…> kiekvienam vaikui, tiek iki gimimo, tiek jam gimus, turi būti garantuota galimybė sveikai ir normaliai vystytis“.

RSĮ aiškinamajame rašte aptinkama ir daugiau klaidinančių teiginių – neva Lietuva turinti tarptautinių įsipareigojimų įteisinti abortą įstatyminiu lygmeniu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 2 str. nurodoma, kad kiekvieno asmens teisė į gyvybę saugoma įstatymu. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencija palieka laisvę pačioms valstybėms apsispręsti, nuo kada ginti žmogaus teisę į gyvybę ir kokį teisinį statusą suteikti žmogaus vaisiui. Byloje Vo prieš Prancūziją Nr. 53924/00 EŽTT pripažino, kad klausimą, nuo kada žmogaus gyvybė turi būti saugoma, yra paliekamas pačių valstybių nuožiūrai. Šis sprendimas priklauso nuo valstybėse egzistuojančių etinių nuostatų, filosofinių teorijų ir nacionalinių tradicijų skirtumų. EŽTT taip pat pažymėjo: „<…> žmogaus embriono/vaisiaus priklausomybė žmonių giminei gali būti laikoma sutarimu tarp valstybių ir žmogaus orumo vardan gali būti reikalinga apsaugos“.

EŽTT taip pat yra pasisakęs, kad teisė į abortą nėra susijusi su teise į privatų gyvenimą, saugomą Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 8 str.. Byloje Bruggemann ir Scheuten prieš Vokietiją  išaiškinta: „8.1 str. negali būti interpretuojamas taip, esą nėštumas ir jo nutraukimas iš esmės yra tik moters privataus gyvenimo dalykas.“  Kitoje byloje, A.,B., ir C. prieš Airiją EŽTT nurodė: „Konvencijos 8 str. negali būti <…> aiškinamas kaip suteikiantis teisę į abortą“.

Taigi, pagal EŽTT praktiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija nors ir neįpareigoja valstybių saugoti negimusio žmogaus gyvybės, ji to ir nedraudžia. Konvencija nustato tik minimalius žmogaus teisių apsaugos standartus, o didesni teisių apsaugos standartai atskirose valstybėse yra galimi.

Įstatymo projektas numato nutildymo kultūros plėtrą. Įstatymo projekte 7 str. 6 d. įtvirtinta abstrakti ir įvairioms prasmėms talpi formuluotė: „Moters nėštumo nutraukimo pasirinkimo teisė privalo būti gerbiama, nesudarant dirbtinių kliūčių jos įgyvendinimui laiku ir kokybiškai.“ Kyla klausimas, ar šia nuostata nėra siekiama apriboti pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su krizinio nėštumo atvejais ir siūlančių besilaukiančioms moterims pagalbą, veiklą? Ar pasirėmus šia nuostata nebus panaikinta gydytojo sąžinės teisė, kuria vadovaudamasis jis gali atsisakyti atlikti šią etikai ir Hipokrato priesaikai prieštaraujančią procedūrą? Ar ši nuostata neužkirs kelio religinėms organizacijoms išsakyti savo poziciją reprodukcinių teisių klausimais? Ar nebus apribotos Konstitucijos 25 str. įtvirtintos žodžio ir informacijos sklaidos laisvės bei 26 str. įtvirtintos tikėjimo ir sąžinės laisvės? Ar nevaržys tikinčiųjų maldos laisvės dėl krizinį nėštumą išgyvenančių besilaukiančių motinų ir jų įsčiose pradėtos naujos žmogaus gyvybės, kaip tai liudija gausūs pavyzdžiai užsienyje?

Sterilizacijos skatinimas. Greta sveikatos draudimo lėšomis finansuojamų abortų, RSĮ projektu siekiama įteisinti absoliučiai neribotą savanorišką chirurginę sterilizaciją šeimos planavimo tikslu. Projekto 2 str. 12 d. sterilizaciją apibrėžia taip: „Sterilizacija – savanoriškas chirurginis šeimos planavimo metodas, kuriuo siekiama ilgalaikio apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo.“ Sistemiškai vertinant RSĮ projektą, darytina išvada, kad ši procedūra taipogi visais atvejais būtų teikiama nemokamai. 5 straipsnio (pavadinto „Šeimos planavimas“) 4 dalyje nurodoma, jog valstybė užtikrina, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai, o jų išlaidų kompensavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

Kontraceptinių priemonių lobizmas. RSĮ projektu taip pat siekiama padaryti nemokamas (kompensuojamas iš sveikatos apsaugai skirtų valstybės lėšų) ir kitas kontraceptines priemones. 5 straipsnio 4 dalies formuluotė rodo, jog kontracepcija „vartotojui“ turi būti nemokama visais atvejais: „Valstybė užtikrina, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai. Kontraceptinių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“

Privataus verslo lobizmas. Kyla klausimas: nuo kada abortas, sterilizacija ir kontracepcija Lietuvoje tapo visuotinai pripažįstamomis vertybėmis, kurios turi būti visais atvejais finansuojamos iš visų mokesčių mokėtojų lėšų? Dar daugiau, RSĮ projektu siekiama įtvirtinti reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimą, kuris būtų itin palankus šios srities verslui. 4 straipsnyje nurodoma: „Asmens sveikatos priežiūros įstaigų patirtos išlaidos teikiant reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba valstybės biudžeto teisės aktų nustatyta tvarka.“

Šioje formuluotėje nedaroma jokia skirtis tarp viešųjų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų. Galbūt taip siekiama įtvirtinti reguliavimą, pagal kurį privačios klinikos taptų suinteresuotos pritraukti kuo daugiau abortų ar sterilizacijos siekiančių pacienčių.

Lietuvos interesų ir tarptautinių sutarčių nepaisymas. Netgi atsiribojant nuo pasaulėžiūrinių argumentų, akivaizdu, kad tokiu įstatymu būtų grubiai ignoruojama pati opiausia šiandieninės Lietuvos problema – demografinė krizė. Jau daugelį metų Lietuvoje stebimas gimstamumo mažėjimas, nors ekonominės gyvenimo sąlygos šalyje gerėja. Taip pat stebimas ir viešai garsiai išsakomas poreikis gerinti įvairių kompleksinių paslaugų besilaukiančioms, krizines situacijas išgyvenančioms moterims, prieinamumą. Būtina nepamiršti, kad Lietuvos Respublika 1994 m. Kaire, 1995 m. Pekine ir 1999 m. JT Generalinėje Asamblėjoje prisiėmė įsipareigojimus padėti moterims krizinio nėštumo situacijoje. Todėl būtinas teisinis reguliavimas, kuris pozityviai skatintų gimstamumą, didintų paslaugų, reikalingų besilaukiančioms moterims prieinamumą, o ne populiarintų nemokamas abortų ir sterilizacijos procedūras.

Raštą pasirašiusios organizacijos bei jų atstovai: Laisvos visuomenės institutas, Lietuvos gydytojų asociacija „Už žmogaus gyvybę“, Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Rengimo šeimai asociacija, VšĮ Krizinio nėštumo centras, Sąjunga „Vardan šeimos“, Šeimos institutas,  Gyvenimo ir tikėjimo institutas, Ugdymo šeimoje asociacija, Ateitininkų medikų korporacija Gaja, Europos akušerių asociacijos atstovė, Lietuvos akušerių sąjungos atstovės, LR Seimo narius kviečia vadovautis sąžine, sveiku protu, geriausiais Lietuvos visuomenės interesais, nesileisti suklaidinamiems ideologinių argumentų, siekti bendrojo gėrio ir nepalaikyti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto.

JK Aukščiausiasis Teismas: sąvokos „moteris“ ir „lytis“ reiškia biologinę moterį ir biologinę lytį

Redakcija
-
1
JK Aukščiausiasis Teismas: sąvokos „moteris“ ir „lytis“ reiškia biologinę moterį ir biologinę lytį
Feministės džiaugiasi JK Aukščiausiojo Teismo sprendimu / EPA nuotr.

Jungtinės Karalystės (JK) Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teisinė moters apibrėžtis turi būti grindžiama asmens lytimi gimimo metu, ir priėmė svarbų sprendimą, turintį didžiulę reikšmę įtemptoms diskusijoms dėl translyčių asmenų teisių.

Penki Londono teisėjai vienbalsiai nusprendė, kad „2010-ųjų Lygybės įstatyme vartojamos sąvokos „moteris“ ir „lytis“ reiškia biologinę moterį ir biologinę lytį“.

Nutartis reiškia, kad translytis asmuo, turintis pažymėjimą, kuriuo pripažįstamas kaip moteris, lygybės tikslais neturėtų būti laikomas moterimi.

Tačiau teismas pridūrė, kad jo sprendimas nepanaikina translyčių asmenų apsaugos. Translyčiai tebėra „apsaugoti nuo diskriminacijos dėl lyties keitimo“.

Byla susijusi su 2018 metais Škotijos parlamento priimtu įstatymu, kuriuo nustatyta, kad Škotijos viešųjų įstaigų valdybose turi būti 50 proc. moterų. Į šios kvotos vykdymą turėjo būti įtrauktos ir translytės moterys.

Feministinės grupės, kurios buvo pateikusios skundą dėl Škotijos vyriausybės, trečiadienio sprendimą pasveikino kaip didelę pergalę.

„Teismas mums pateikė teisingą atsakymą: saugoma lyties savybė – vyras ir moteris – nurodo tikrovę, o ne popierizmą“, – sakė Maya Forstater (Maja Forsteiter) iš grupės „Sex Matters“.

Škotijos moterų teisių grupė „For Women Scotland“ (FWS), pateikusi teisinį skundą, teigė, kad škotų pareigūnai iš naujo apibrėžė moters sąvoką, viršydami parlamento įgaliojimus. Tačiau Škotijos pareigūnai išleido naujas gaires, kuriose nurodė, kad į moters apibrėžtį įeina asmuo, turintis lyties pripažinimo pažymėjimą.

Teisinė kova 

Grupė teigė, kad bylos baigtis Škotijoje, Anglijoje ir Velse gali turėti pasekmių su lytimi susijusioms teisėms ir vienos lyties asmenims skirtoms patalpoms, pavyzdžiui, tualetams, ligoninių palatoms ir kalėjimams.

„Nesiejant lyties apibrėžties su jos įprastine reikšme, viešųjų įstaigų valdybos gali būti sudarytos iš 50 proc. vyrų ir 50 proc. vyrų, turinčių pažymėjimus, tačiau vis tiek teisėtai atitikti moterų atstovavimo tikslus“, – anksčiau sakė grupės direktorė Trina Budge (Trina Badž).

2022 metais teismas skundą atmetė, tačiau pernai grupei buvo leista kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą.

FWS advokatas Aidanas O’Neillas (Aidanas O’Nilas) Aukščiausiojo Teismo teisėjams – trims vyrams ir dviem moterims – sakė, kad pagal Lygybės įstatymą lytis turėtų reikšti biologinę lytį ir būti suprantama „įprastoje, kasdienėje kalboje“.

„Mes laikomės pozicijos, kad lytis – vyras ar moteris, mergaitė ar berniukas – nustatoma nuo pat pastojimo gimdoje, dar prieš gimimą, pagal asmens kūną, – aiškino jis. – Tai yra žmogaus kūno tikrovės išraiška. Tai nekintama biologinė būsena.“

Moterų teises ginančios grupės rėmėja yra rašytoja J. K. Rowling (Dž. K. Rouling), skyrusi jai dešimtis tūkstančių svarų sterlingų.

Knygų apie Harį Poterį autorė garsiai pasisakė už tai, kad teisės translytėms neturėtų būti suteikiamos tų, kurios biologiškai gimė moterimis, sąskaita.

Oponentai, įskaitant žmogaus teisių organizaciją „Amnesty International“, teigė, kad tai, jog translyčiams netaikoma lytinės diskriminacijos apsauga, prieštarauja žmogaus teisių įstatymams.

„Amnesty International“ teismui pateikė trumpą pareiškimą, kuriame nurodė, kad yra susirūpinusi dėl translyčių asmenų teisių pablogėjimo JK ir užsienyje.

„Visapusė politika, kuria siekiama uždrausti translytėms moterims naudotis vienos lyties paslaugomis, nėra proporcinga priemonė teisėtam tikslui pasiekti“, – nurodė žmogaus teisių grupė.

1...91011...1 718Nuo 1 718 10 puslapis