Chadwickas Haganas
Vieningo konservatyvaus judėjimo Vakarų pasaulyje vizija nebėra tik siekiamybė. Šiandien mes stovime ant tikros pankonservatyvios – tarptautinės konservatyvios politikos ir lyderių, siekiančių ekonominės stiprybės, kultūrinio suverenumo ir asmeninės laisvės, sąjungos – slenksčio.
Donaldo Trumpo perrinkimas į prezidento postą 2024 m. lapkričio 5 d. yra vienas reikšmingiausių politinių sugrįžimų JAV istorijoje. Šis įvykis gali sustiprinti tarptautinį konservatyvųjį judėjimą ir padėti pagrindus suderintai konservatorių darbotvarkei pasauliniu mastu.
Poliarizuota retorika apie D. Trumpą yra intensyvi, tačiau jo populiarumas yra rekordiškai didelis – nesvarbu, ar kas nors yra karštas jo šalininkas, ar tiesiog pripažįsta konservatyvios politikos veiksmingumą. D. Trumpo įtaka yra lemiamas šios pasaulinės konservatyviosios koalicijos elementas. Pirmosios kadencijos metu jis bendravo su konservatorių lyderiais visame pasaulyje, užmegzdamas ryšius su tais, kurie peržengė JAV sienas.
Antroji D. Trumpo kadencija bus kruopščiai suplanuota, remiama talentingų specialistų komandos ir išskirtinio dėmesio strateginiams tikslams. Vakarų vyriausybių politika taps dar labiau suderinta, stiprinant aljansus su bendraminčiais lyderiais. Tai skatins tvirtą ir gyvybingą konservatyvią tinklaveiką, orientuotą į veiksmingą atsaką į grėsmes nacionaliniam suverenitetui, ekonominiam stabilumui ir piliečių gerovei.
D. Trumpo tiesmukiškas ir nepaperkamas požiūris ryškiai kontrastuoja su įprastine politine klase, o jo verslumo patirtis skatina produktyvų bendradarbiavimą. Vis dažniau šalys dalijasi idėjomis: Vengrijos politika imigracijos, kultūros išsaugojimo ir nacionalinio identiteto srityse tapo įkvėpimu Amerikos konservatoriams. Ši politika tampa orientyru tiems, kurie siekia išlaikyti kultūrinį vientisumą, kartu stiprindami ekonominį atsparumą ir užtikrindami tvarų vystymąsi.
Šis suderinimas yra itin reikšmingas, nes D. Trumpo sugrįžimas tikėtina dar labiau sustiprins V. Orbano įtaką, paversdamas jį ir kitus bendraminčius lyderius svarbiausiais platesnio konservatyvaus atgimimo veikėjais. Kaip ir D. Trumpas, V. Orbanas atlaikė intensyvų puolimą iš administracinių institucijų ir nerinktų biurokratų, kurie siekė jį diskredituoti ir pavaizduoti kaip grėsmę. Nepaisant šio pasipriešinimo, jų atkaklumas ir aiški vizija gali sukurti ilgalaikį poveikį, įtvirtinant naują politinį kursą bei stiprinant konservatyvias vertybes tarptautinėje arenoje.
Susidūrimas su kritika ir kova su klaidingais teiginiais
Laisvosios rinkos visuomenėse kultūrinį kraštovaizdį daugiausia turėtų formuoti ekonomika, o ne kraštutinės socialinės darbotvarkės. Asmeninių laisvių plėtimas per ekonominę gerovę, tuo pat metu keičiant nepagrįstą socialinę politiką, kuriai trūksta pamatinės paramos, yra ir logiškas, ir pragmatiškas.
Tokie klausimai kaip tapatybės politika ir socialinių įgaliojimų peržengimas jau praranda savo įtaką, o „budrumas“ vis dažniau vertinamas kaip praeities reliktas. Era, kurioje buvo niekinamos tokios dorybės kaip sėkmė, patrauklumas, profesinis veržlumas, santuoka, tikėjimas ar paprasta laimė, pamažu baigiasi. Vėl grįžtama prie vertybių, kurios skatina individualų augimą, visuomenės darną ir tikrą asmeninį pasitenkinimą.
Asmeninės gyvenimo būdo ir pasirinkimo laisvės išliks, tačiau jos nebebus suvokiamos kaip pagrindinis visuomenės ar asmeninio progreso variklis. Nuosavas būstas, kepsnys ar karjeros siekiai taps įprasta norma, o ne revoliuciniais pareiškimais. Šiuolaikiniai „ideologiniai tamsieji amžiai“ užleidžia vietą naujai aušrai, kurioje dėmesys bus sutelktas į subalansuotą ir prasmingą gyvenimą.
„Pan-Conservativi“ – tai būtinas atsakas į kylančius iššūkius. Tai naujai apibrėžtas konservatyvus judėjimas, kuris remiasi laiko patikrintomis vertybėmis ir idealais. Judėjimas skatina stiprybę, bendrą gerovę, vietos ir regiono identiteto puoselėjimą bei kultūrinį vientisumą, kartu siekiant suderinti tradiciją su moderniu pasauliu.
Numatoma, kad kritikai šį judėjimą pavadins „kraštutinių dešiniųjų“ arba „reakcionierių“ iniciatyva, tačiau toks apibūdinimas yra klaidingas ir iškreipia tikrąsias jo intencijas. Pankonservatyvusis judėjimas nėra skirtas skaldymui ar atskirčiai; jo tikslas – atkurti rinkos principus ir sveiku protu grįstą etosą, kuris per šimtmečius padėjo išlaisvinti ir pakylėti šimtus milijonų žmonių.
Šis judėjimas simbolizuoja siekį įnešti Apšvietos epochos vertybes į šiandieninį nusivylimo laikotarpį, skatinant racionalų mąstymą, individualų orumą ir visuomeninę harmoniją. Tai – kvietimas į naują erą, kurioje tvarumas, ekonominis stabilumas ir kultūrinis vientisumas sudaro pamatą ateities visuomenėms.
Šios vertybės – ekonominė nepriklausomybė, ribota valdžia, precedentais pagrįsta tvarka ir pagarba tradicijoms – sudarė pagrindą Vakarų civilizacijos stiprybei. Nors kovoti su klaidingais teiginiais nėra lengva, ypač netvarkos apimtoje pagrindinėje žiniasklaidoje, pagreitis yra mūsų pusėje. Aiškių pavyzdžių netrūksta: kai visuomenė pradeda regresuoti dėl žmogaus dvasios erozijos, atsakomybė ištaisyti šias klaidas tenka sąžinės ir principų vedamiems žmonėms.
JAV ir Europoje konservatyvaus rinkėjų bloko stiprėjimas rodo reakciją į kairiųjų perteklinį veikimą tokiais klausimais kaip imigracija, lyčių politika, ekonomika ir nekontroliuojama biurokratija. Ši dinamika beveik identiška abiejose Atlanto pusėse. Todėl žinia turi išlikti nuosekli ir drausminga, pabrėžiant pasiektus rezultatus ir vengiant nukrypimų į destruktyvias kovas ar chaosą.
Stipri ir stabili ateitis visiems
Pankonservatyvusis judėjimas naudingas visiems: jis skatins asmeninių laisvių plėtrą, didins grynąją vertę ir asmeninį pasitenkinimą. Šis judėjimas padės formuoti valstybių politiką ištisoms kartoms, kurdamas naują pasaulinę tvarką, pagrįstą bendromis vertybėmis ir įsipareigojimu siekti laisvesnės bei šviesesnės Vakarų ateities.
Ši koalicija nesiekia izoliacijos ar ekstremizmo; ji propaguoja ekonominį gyvybingumą, apsisprendimą ir laisvę. Naujas konservatyvus pagrindas užtikrins stabilumą ir bendradarbiavimą tarp bendraminčių tautų, kurdamas ateitį, kurioje bus puoselėjama laisvė, gerbiamas teisinės valstybės principas ir stiprinamos ilgalaikės Vakarų civilizacijos vertybės.
Ši nauja konservatizmo sistema apima įvairius žmones: nuo socialiai liberalių, bet ekonomiškai konservatyvių iki tų, kuriems pagrindinę reikšmę turi tikėjimas ir šeimos vertybės. Tai moderni ir prisitaikanti konservatyvumo paradigma, atitinkanti hipersusijusio pasaulio poreikius.
Tinkamai įgyvendinus Pankonservatyvumo koncepciją, jos įtaka pasauliui gali būti esminė. Ištaisydama klaidingas modernizacijos kryptis ir skatindama esminius Vakarų civilizacijos principus, ši sistema užtikrins, kad mūsų švelnioji galia ne tik išliks, bet ir taps dar stipresnė. Idėja pakeisti „kairiąją modernizaciją“ vesternizacija visada buvo neteisinga. Pankonservatyvusis judėjimas siūlo alternatyvą, kuri gerbia tradicijas, bet yra atvira konstruktyviems pokyčiams, leidžianti puoselėti tvarų ir darnų ateities pasaulį.
Kaip galime skatinti taiką ir gerovę visame pasaulyje, jei mūsų turtingiausios valstybės, užuot orientavusios savo išteklius į logiką ir gerovę, pasineria į kraštutines ideologijas, propaguojamas administracinės valstybės? Būtina pripažinti šią klaidą ir pasimokyti iš jos.
Leidžiant rizikuoti ateitimi, kad būtų patenkinti progresyvizmo siekiai, buvo sugriauti esminiai stabilumo, natūralios aplinkos ir kultūros pagrindai. Šios žalos pasekmės yra akivaizdžios ir neginčijamos. Turėtume ne tik švęsti šios epochos pabaigą, bet ir laikyti ją pamoka – kaip nepagrįstą bandymą primesti vienos ideologijos dominavimą. Tik per orientavimąsi į racionalumą, tvarumą ir kultūrinę darną galime užtikrinti ateitį, kurioje taika ir gerovė taps visuotine realybe.
Atėjo laikas priimti padorumą ir logiką, laikytis tradicijų ir kartu skatinti vertingą vystymąsi bei džiaugtis klestėjimu, kuris yra prie mūsų slenksčio. Prieš mus yra mandatas – neginčijamas ir aiškus.
Chadwickas Hagan yra amerikiečių rašytojas, investuotojas ir verslininkas, gyvenantis Atlantoje, Džordžijos valstijoje, ir Londone, Anglijoje. Jo knygas ir straipsnius skelbia SpringerNature, Palgrave, Art News, The Epoch Times, Zero Hedge ir Fox News.
europeanconservative.com
Kitam žydui, Normanui Finkelšteinui, kurio abu tėvai perėjo nacių konclagerių pragarą ir liko gyvi, pasisekė labiau – jo knyga apie Holokausto industriją, t. y. cinišką žydų tragedijos Antrojo pasaulinio karo metais išnaudojimą įvairioms žydų organizacijoms siekiant finansinės ar politinės naudos, ko daugybę konkrečių pavyzdžių jis surinko ir pateikė, buvo išleista. Ji, žinoma, irgi buvo visaip dergiama ir pravardžiuojama „antisemitine“, ir nors išversta į lietuvių kalbą, pas mus sulaukė arba kurtinančios tylos, arba trendą jau gerai jaučiančių mūsų intelektualų pamurmėjimų. Lyg ir prikibti nelabai yra prie ko, nes su faktais nepasiginčysi, bet ir šitaip kelti klausimą juk irgi netinka – tad nors persiplėšk.
