2025-04-29, Antradienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 145

Londono karališkame muzikos koledže studijuojanti smuikininkė Ugnė Liepa Žuklytė koncertuos su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru

Redakcija
-
1
Londono karališkame muzikos koledže studijuojanti smuikininkė Ugnė Liepa Žuklytė koncertuos su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru

E. Blaževič nuotr.Ieva Bačiulytė

Lapkričio 15 d. kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru koncertuos viena perspektyviausių Lietuvos smuikininkių Ugnė Liepa Žuklytė. Geriausiu menų universitetu pasaulyje tituluojamame Londono karališkajame koledže išskirtinio talento lietuvė baigė bakalauro studijas ir šiuo metu mokosi pirmame magistrantūros kurse. LVSO koncertų salėje U. L. Žuklytė atliks išskirtinio grožio prancūzų romantikų C. Saint-Saënso, E. Chaussono ir J. Massenet kūrinių programą, diriguojamą Dainiaus Pavilionio.

Ugne, pirmiausiai norisi klausti, kaip sekasi Jūsų studijos Londono karališkame muzikos koledže?

Nuo rugsėjo dirbu su nauja profesore, turiu nemažai koncertinių planų, taip pat intensyviai dirbu, plėsdama repertuarą. Pagal užsibrėžtus tikslus ir norus ateinantys du metai gali tapti intensyviausi mano gyvenime. Norisi koncertuoti ir kuo daugiau dalintis savo atliekama muzika su įvairia auditorija. Priprasti gyventi svetimame mieste ir toli nuo namų nebuvo labai lengva. Situacija su kovido pandemija ir pokovidiniu laikotarpiu mano bakalauro studijų metu atėmė nemažai brangaus laiko, ypač koncertinėje veikloje. Laiko tarsi pritrūko. Tad po magistro studijų labai norėčiau baigti dar ir vienerių-dvejų metų trukmės Artistic Diploma kursą. Tik kol kas nežinau, Londone ar kokioje kitoje Europos šalyje – galbūt Vokietijoje arba Austrijoje. Sunku įsivaizduoti, kur būsiu po dviejų metų – šiais laikais viskas labai greitai keičiasi. Dabar esu visiškai susikoncentravusi į savo magistro studijas Londone, siekiu išsikeltų tikslų ir geriausių rezultatų.

Kaip įprastai atrodo Jūsų diena?

Mano dienos – ir panašios, ir skirtingos. Šiemet pasilikau tik svarbiausius sau projektus ir vieną kamerinį ansamblį – fortepijoninį kvartetą. Daugiausiai laiko skiriu savo grojimo tobulinimui. Stengiuosi keltis gana anksti, dažnai aplankau koledžo bendrabutį, kur gyvena mano draugė, kartu ryte pradedame groti tam skirtuose kambariuose. Ryte stengiuosi bent apie valandą laiko pagroti gamas. Tada jaučiuosi produktyvi ir pasiruošusi dienai. Man tai jau tapo kaip tam tikras ritualas ir meditacija (juokiasi).

Skirtingomis dienomis turiu paskaitų ryte arba pietų metu, taip pat pamokų su smuiko profesore bei repeticijų vakare. Mano dieną į kelias dalis skaido būtent mano mityba – tam tikrus dalykus užsibrėžiu padaryti iki pietų ir iki vakarienės. Tada galiu ramiai pavalgyti ir jaučiuosi užsitarnavusi atsipalaiduoti ir bent kiek sustoti. Pati turiu kelis privačius mokinius, kuriems vakarais vedu pamokas, o po jų dažnai grįžtu į koledžą daugiau padirbėti su smuiku. Dažnokai užsilieku koledže iki pat uždarymo – vienuoliktos vakaro.

Kaip viską spėjate?

Londone važinėju dviračiu – tokiu būdu sutaupau daug laiko ir išlaidų. Jei kelionė viešuoju transportu iš koledžo iki namų man truktų apie valandą, tai važiavimas dviračiu užima 20–25 minutes. Pradžioje buvo nedrąsu, netgi baugu, bet kai pripratau, jaučiuosi saugiai. Automobilių vairuotojai Londone palankūs dviratininkams, važiuoti galima bet kuria gatve. Vedu savo grojimo dienoraštį, kur užsirašau pastabas sau bei kiekvienos dienos tikslus ir planus. Viskas mano dienoje sukasi apie grojimą smuiku, bet toks dabar etapas – režimas, orientuotas į darbą. Kiekviena diena suplanuota, negaliu spontaniškai išeiti su draugais į miestą. Kuo darausi vyresnė, tuo geriau suprantu, kad solo grojimo tobulinimas užsidarius tarp keturių sienų yra savotiška prabanga, kurią vėliau atima įvairūs projektai, įsipareigojimai ir darbas, skirtas savęs išlaikymui.

Kas labiausiai žavi ar stebina studijuojant Londono karališkajame muzikos koledže?

Karališkasis muzikos koledžas yra sena mokykla su senomis tradicijomis. Beje, ji jau trečius metus iš eilės užima 1-ąją vietą geriausių pasaulyje scenos menų universitetų kategorijoje („QS World University Rankings for Performing Arts“ reitingai – aut. past.). Šalia koledžo – įžymioji „Albert Hall“ koncertų salė, talpinanti penkis su puse tūkstančio klausytojų. Už trijų minučių nuo koledžo yra vienas didžiausių Londone Haid parkas, Kensingtono rūmai, koledžas apsuptas Imperatoriškojo koledžo pastatų. Visai šalia yra ir trys milžiniški muziejai – Mokslo muziejus, Viktorijos ir Alberto muziejus bei Gamtos istorijos muziejus, kasmet pritraukiantys milijonus lankytojų. Pokalbiuose stojant koledžo vadovybė pažymėjo, kad jie nesivaiko trumpalaikių rezultatų, nori, kad studijuojantys įgytų kuo daugiau patirties, tobulėtų visapusiškai, kad augtų kaip asmenybės. Sužavėjo daugiakultūrinė aplinka, iš viso pasaulio suvažiavę talentingi ir puikūs atlikėjai, asmenybės, kurias anksčiau galėjai matyti tik vaizdo įrašuose, vizituojantys profesoriai, pasaulinio garso įžymybės. Dauguma atlikėjų puikiai skaito muzikinius tekstus, gali groti pirmą kartą matydami natas. Žavi ir dinamiška, pilna įvykių atmosfera. Londone nuolat vyksta muzikiniai renginiai, kiekvieną vakarą gali lankyti įžymybių koncertus. Šiemet pradėjau dažniau užsukti į koncertų sales pasisemti įkvėpimo iš čia koncertuojančių smuiko įžymybių. Vos prieš savaitę klausiau serbų smuikininko Nemanja Radulovichiaus atliekamo A. Khachaturiano Koncerto smuikui ir orkestrui „Royal Festival Hall“ koncertų salėje. Buvo nepamirštamas reginys, užkrėtęs mane ieškoti ir dirbti ties savitomis interpretacijomis, sugroti kūrinį taip, kaip jis nebuvo girdėtas.

Koledžui esu dėkinga ir už savo pažintis bei draugus. Supratau, kad net susirinkę iš įvairiausių pasaulio kampelių, žmonės vis dėlto mąsto labai panašiai. Niekad nesitikėjau susibendrauti su tiek daug iš pažiūros skirtingų žmonių. Taip pat nustebino akademinis mokslas – beribiai resursai bibliotekoje ir instrumentų lygis. Turėjau galimybę pagroti su itin vertingais instrumentais. Tada supranti, kaip gali skambėti smuikas, ieškai būdų kaip dar labiau kelti savo lygį.

Ar po studijų ketinate grįžti į Lietuvą?

Kaip ir minėjau, dabar sudėtinga nuspėti, kas ir kaip susiklostys. Šiuo metu savęs Lietuvoje gyvenant neįsivaizduoju, tačiau man tai – namai, į kuriuos norisi sugrįžti, o galbūt ateityje ir nusėsti gyventi. Lietuvoje yra mano mylimiausi žmonės, šeima. Norėčiau savo patirtimi ir žiniomis pasidalinti su nauja muzikų karta. Šiuo metu vis dar ieškau savęs, ką norėčiau daryti savo profesijoje – užsiimti pedagogika, soliniu grojimu, kamerine muzika, o gal dirbti orkestre. Tad kol nesu išsigryninusi, neaišku, ar bus galimybių tuo užsiimti Lietuvoje iš karto po mano studijų. Bet kuriuo atveju ryšys su Lietuva man yra labai brangus ir man svarbu jį puoselėti. Na, o Londonas, ypač po „Brexito“, tikrai nėra idealus miestas klasikinės muzikos atstovams, tad planuoju tęsti savo atlikėjos karjerą ir kitose šalyse. Kita vertus, Londonas yra puiki vieta norint užmegzti ryšius, išbandyti save įvairiuose kameriniuose kolektyvuose ir panašiai.

Lapkričio 15 d. kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliksite romantizmo epochos kompozitorių C. Saint-Saënso, E. Chaussono ir J. Massenet kūrinius. Gal galėtumėte šiek tiek plačiau papasakoti skaitytojams apie koncerto programą?

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras – vienintelis orkestras Lietuvoje, su kuriuo dar neteko groti, todėl labai laukiu mūsų pasirodymo kartu. Su dirigentu Dainiumi Pavilioniu esame koncertavę kelis kartus, paskutinį kartą susitikome Tarptautiniame Mykolo Oginskio festivalyje prieš du metus, kartu grojome W. A. Mozarto Penktą koncertą smuikui ir orkestrui A-dur.

Šio penktadienio vakaro programa – labai romantiška, persmelkta kūrinių apie meilę. Pradėsime su C. Saint-Saënso Introdukcija ir rondo capriccioso. Tai – virtuozinis kūrinys, dedikuotas legendiniam ispanų smuiko virtuozui ir kompozitoriui Pablo de Sarasate. Introdukcija – lyriška ir melancholiška, mano akyse tarsi verksmas ir dvejonės, klausimai ir atsakymai. Ši introdukcija pereina į ispanišką šokį, kaprizingą charakterį. Rondo capriccioso kupinas aistros, tačiau kartu privalo išlikti lengvas ir grakštus. Man šis kūrinys atrodo tarsi dialogas tarp viliojančios moters ir aukštos klasės džentelmeno. Ji vilioja savo aukštu balseliu, kartkarčiais paerzina, o jis atsako žemesniu, išlaikydamas savo kultūrą ir grakštumą. Virtuoziški pasažai privalo būti atlikti nepriekaištingai ir nors yra sudėtingi, klausytojui turi atrodyti, jog nereikalauja pastangų. Viskas turi išlikti lengva ir, mano požiūriu, negali tapti agresyvu. Būtent toks yra šio kūrinio stilius.

E. Chaussono Poema smuikui ir orkestrui – žymiausias kompozitoriaus kūrinys, dedikuotas smuiko virtuozui Eugene Ysaye. Tai turėjo būti simfoninė poema, tačiau vėliau smuiko solo įgavo didesnę rolę. Apie šį kūrinį vis dar mąstau kaip apie simfoninę poemą, buvimą orkestro dalimi. Šis kūrinys – naujas mano repertuare, ir labai džiaugiuosi, turėdama progą jį išmokti. Jau daug metų jo klausausi, ir visada norėjau atlikti su orkestru. E. Chaussono parinktos harmonijos – tiesiog magiškos. Šis kūrinys buvo įkvėptas romano apie dviejų jaunų vyrų meilę tai pačiai moteriai. E. Chaussonas pats buvo melancholiška asmenybė, išgyvenęs daug abejonių dėl savęs, dėl savo kaip kompozitoriaus galimybių. Tai galima išvysti ir Poemoje – abejonės, tamsa, reti pragiedrėjimai, pakilimai bei neišvengiami nusileidimai. Tai – emocijų iššūkis. Tikiu, kad kiekvienas klausytojas turi istoriją, kuri rezonuotų su šiuo kūriniu. Man šis kūrinys asocijuojasi su Émile‘io Zola romanu „Lurdas”, kurį skaičiau, pradėdama mokintis šį kūrinį. Knygoje aprašomos penkios dienos, pilnos abejonių, stebuklų, tikėjimo, meilės, nusivylimų bei skaudžių netekčių. „Poemoje“ taip pat įžvelgiu penkias dienas, pilnas įvairių pakilimų ir nusileidimų, netgi tragedijų.

J. Massenet „Meditacija“ yra intermezzo iš operos „Thaïs“, tapęs vienu žinomiausių kūrinių smuiko repertuare, dažnai atliekamas su orkestru kaip atskiras kūrinys. Tai – pagrindinės operos veikėjos Thaïs verksmas, malda dvasinio konflikto akivaizdoje.

Gal galite pasidalinti, kokie Jūsų artimiausi planai?

Mano artimiausi planai Lietuvoje – lapkričio 15 d. koncertas su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru LVSO koncertų salėje, gruodžio 8 d. koncertas Paliesiaus dvare, kur kartu su serbų pianistu Djordje Radevski atliksime labai įdomią programą, sudarytą iš itin retai Lietuvoje atliekamų kūrinių (o galbūt ir dar neatliktų), gruodžio 27 d. kartu su pianistu Kasparu Mikužiu grosime „Organum” koncertų salėje, koncerte „Mama, aš grįžtu Kalėdoms“. Planuose Londone – sausio mėnesį J. Sibeliaus koncertas su Orlando simfoniniu orkestru, taip pat rečitaliai su draugais pianistais kitąmet. Kaip ir minėjau, šiuo metu dirbu su nauja profesore, tobulinu savo atlikimo techniką, daug dirbu su kūrinių interpretacijomis. Kiekvienas naujas profesorius daro nemažą įtaką progresui, su kiekvienu atrandu naujų įdomių dalykų tiek atlikime, tiek kūrinių interpretacijose. Pagrindinis akcentas dabar yra solinei veiklai, planuoju dalyvauti ir konkursuose, taip pat festivaliuose. Laikas bėga labai greitai ir norisi, kad per studijų metus maksimaliai tobulėčiau kaip atlikėja, kad sugerčiau visa, kuo dalijasi mano puikūs profesoriai. Man gyvenime labai pasisekė, kad galėjau dirbti su nuostabiomis profesorėmis Lietuvoje ir puikiais profesoriais Vokietijoje, Prancūzijoje, ir, žinoma, Anglijoje. Norėtųsi atnaujinti ir savo įrašus socialinėse platformose – įrašai, kuriuose groju, jau peržiūrėti daugiau nei 200 milijonų kartų – klasikinei muzikai tai yra nemažai.

Jus supa puiki akademinė aplinka. O kas Jums labiausiai trukdo smuikininkės profesijoje?

Norint pasiekti tikrai aukštą garso lygį, reikia itin gero instrumento ir stryko. Tai – labai brangūs dalykai, galimybės yra nuoma arba skolinimasis tam tikram laikui. Ir tai – gan nepatogus dalykas, nes kad ir kokie panašūs atrodytų smuikai, kiekvienas instrumentas yra labai skirtingas. Negali jų labai dažnai keisti. Smuiką reikia prisijaukinti, su kai kuriais instrumentais turi įdėti nemažai laiko ir kantrybės tam, kad atrastum jų spalvas ir galimybes. Smuike milimetrų dalys lemia, ar skambės tiksli nata. Tai sukelia didelę įtampą, negalima prarasti koncentracijos. Gerų smuikų kainos prasideda nuo kelių šimtų tūkstančių eurų, strykai kainuoja nuo keliolikos iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Tokie instrumentai leidžia išgauti žymiai daugiau nei paprasti. Iš tiesų labai džiaugiuosi šiuo metu turėdama galimybę groti tikrai aukšto lygio instrumentu – prancūzų meistro Jeano Baptiste Vuillaume smuiku, paskolintu man iš mano koledžo kolekcijos. Taigi koncerte su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru prancūzų autorių muzika nuskambės instrumentu, kuriam beveik du šimtai metų ir kuris yra girdėjęs labai daug skirtingų C. Saint-Saënso, E. Chaussono ir J. Massenet interpretacijų skirtingų atlikėjų rankose.

Klausimas pabaigai: o kas labiausiai padeda, pasirinkus smuikininkės kelią?

Tikrai myliu savo profesiją ir negaliu skųstis, nes viską pasirinkau pati. Labiausiai padeda tiesiog dirbti darbą ir groti. Valia ir disciplina, noras atrasti kažką naujo. Pakeičiau žodį „reikia“ groti į „noriu“ groti, noriu ieškoti, noriu atrasti. Kaip ir kiekvienoje profesijoje, išsikėlus didelius tikslus ir norint siekti aukšto meistriškumo, privalai įdėti daug nuoširdaus darbo. Dažnai tai būna ir nemažai monotoniško darbo, kurį tiesiog reikia padaryti. O smuiko profesijoje darbo yra visokio: intonacijos valymas, muzikinis darbas, techninis darbas, darbas su stryku, spalvų ieškojimas, garso tobulinimas, obertonų ieškojimas. Smuikas pagamintas iš medžio, o medis – gyvas, su juo reikia elgtis pagarbiai. Jaučiuosi dėkinga, kad šiuo gyvenimo laikotarpiu turiu tikrai daug laiko savęs tobulinimui. Mes muzikos kalba pasakojame istoriją, tad turime būti išsilavinę ir plėsti savo akiratį. Tad padeda knygų skaitymas, vaikščiojimas į koncertus, stebint kitus atlikėjus.

Taip pat mano atrama – artimųjų ir draugų palaikymas. Esu dėkinga už tikrai nuostabius ir mylinčius žmones savo gyvenime. O grįžtamas ryšys iš klausytojų – pati didžiausia dovana, kai supranti, kad sunkus darbas atsiperka. Noras perteikti klausytojams muzikos grožį, energiją, glūdinčią muzikoje, pakilti virš realybės, pasijusti tarsi išeitum iš savo kūno – tos magiškos akimirkos suteikia prasmę ilgiems užsiėmimams. Tų akimirkų pasiilgstu labiausiai, dėl jų verta dirbti. Klausytojus muzikos jėga galima teigiamai paveikti, netgi gydyti, tą energiją ir bandau perteikti.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „Didieji prancūzų romantikai“ įvyks 2024 m. lapkričio 15 d. 19 val. LVSO koncertų salėje. Dirigentas Dainius Pavilionis. Bilietus platina LVSO koncertų salės kasa ir Bilietai.lt. Orkestro generalinis rėmėjas – „Embank“, mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“.

Nacionalinis susivienijimas ragina vetuoti Tautinių mažumų įstatymą

Redakcija
-
11
Nacionalinis susivienijimas ragina vetuoti Tautinių mažumų įstatymą

Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į Prezidentą, ragindamas vetuoti Seimo kadencijos pabaigoje priimtą, Teisingumo ministrės E. Dobrovolskos teiktą Tautinių mažumų įstatymą. Partijos teigimu, toks įstatymas prieštarauja tarptautiniams teisės aktams, diskriminuoja kitas tautines mažumas ir bendrijas, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Teisingumo ministerijos parengtame Įstatyme privilegijuojama tik viena tautinė mažuma, garantuojant išskirtinę teisę į valstybės remiamą švietimą gimtąja kalba lenkų bendruomenei. Toks išskirtinumas neatitinka nei Konstitucijos, nei teisėkūros principų. Privilegijų suteikimas vienai tautinei mažumai – šiuo atveju Lietuvos lenkams – gali skatinti kitų tautinių bendrijų jausmą, kad jų teisės ir poreikiai yra ignoruojami, o tai gali sukelti vidinius nesutarimus tarp skirtingų tautinių bendruomenių ir trukdytų ilgalaikei visuomenės integracijai. [Įstatymas] gali būti vertinamas kaip netiesioginė kitų mažumų diskriminacija, kuri griauna solidarumą ir pasitikėjimą valstybės politika“, – teigiama pareiškime.

Pasak pareiškimo autorių, dalies Lietuvos piliečių ugdymas ne valstybine lietuvių kalba gali prisidėti prie jų atskirties nuo lietuvių tautos, kuri yra Lietuvos valstybės suverenas. Švietimo įstaigose, kuriose mokoma kitomis kalbomis, mokiniai gali gauti skirtingą istorinį pasakojimą, neįgyti stiprios Lietuvos piliečio savimonės ir pasiruošimo aktyviai veikti Lietuvos visuomenėje. Dėl to dažnai jų gyvenimo pasirinkimai siejami su kitomis valstybėmis, o ne su Lietuva.

„Ugdymas ne valstybine kalba silpnina tautinį bendrumą ir pilietinį lojalumą Lietuvos valstybei. Ši situacija kelia grėsmę ne tik integracijai, bet ir valstybės ilgalaikiam stabilumui bei saugumui. Lietuvos valstybės kitataučių piliečių tautinės ir kultūrinės tapatybės išsaugojimo politika privalo atitikti ilgalaikius nacionalinio saugumo tikslus, siekiant juos integruoti ir užtikrinti valstybės teritorinį vientisumą. Lietuva turėtų remtis tarptautine praktika, kuri skatina visų mažumų integraciją per bendrą kalbos ir pilietiškumo ugdymą, tuo pačiu gerbiant jų kultūrinį paveldą. Europos valstybės, kurios susidūrė su panašiomis situacijomis, rado sprendimą, suteikdamos bendrą bazinį švietimą valstybine kalba, kartu užtikrindamos kultūros ir kalbos išlaikymą per papildomas programas. Šis modelis galėtų būti taikomas ir Lietuvoje, siekiant išvengti privilegijų vienai mažumai ir užtikrinti, kad visos bendruomenės jaustųsi vienodai svarbios“, – komentavo partijos pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas.

Prezidentui adresuotame pareiškime pabrėžiama, kad Lietuvos teisės aktai ir tarptautiniai įsipareigojimai reikalauja vienodai užtikrinti tautinių mažumų teises. Privilegijos tik vienai grupei pažeidžia tiek Konstituciją, tiek tarptautinius teisės aktus, kurie draudžia bet kokią diskriminaciją kalbos ar tautybės pagrindu. Partijos teigimu, būtina sisteminė Seimo priimto įstatymo peržiūra, siekiant užtikrinti vienodą visų tautinių mažumų teisių apsaugą. Valstybė turėtų kurti bendrą teisinę bazę, kuri atitiktų visų tautinių bendruomenių poreikius, tačiau nesukurtų privilegijuotų ar diskriminuotų grupių.

Visas pareiškimo tekstas:

Lietuvos Respublikos Prezidentui J. E. Gitanui Nausėdai

Žiniasklaidai

Politinės partijos Nacionalinis susivienijimas

PAREIŠKIMAS

Dėl Tautinių mažumų įstatymo

2024 m. lapkričio 13  d.

2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos pateiktą Tautinių mažumų įstatymą  Nr. XIV3079 (toliau – Įstatymas).

Įstatymas, koks yra priimtas, negali būti tvirtinamas, nes jis prieštarauja tarptautiniams teisės aktams, diskriminuoja kitas tautines mažumas ir bendrijas, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Dėl kitų tautinių mažumų diskriminacijos

Įstatymo nuostatos, suteikiančios privilegijas vienai tautinei mažumai – Lietuvos lenkams, kelia abejones dėl Įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir tarptautiniams teisės aktams. Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad asmens teisės ir laisvės negali būti varžomos ar jam negali būti suteikiamos privilegijos dėl tautybės, kalbos ar kitų kriterijų (Konstitucijos 29 straipsnis). Konstitucijos 45 straipsnis užtikrina, kad visos tautinės bendrijos savo kultūros ir švietimo reikalus tvarko savarankiškai, o valstybė visoms bendrijoms teikia vienodą paramą.

Tarptautiniai dokumentai, Europos Tarybos Regioninių arba Mažumų kalbų chartija (1992 m.) ir UNESCO konvencija dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos (2005 m.), skatina kalbų ir kultūrų įvairovės apsaugą be diskriminacijos. Taip pat 1960 m. UNESCO konvencija prieš diskriminaciją švietimo srityje įtvirtina švietimo galimybių lygybės principą ir draudžia bet kokią diskriminaciją kalbos pagrindu. ES Pagrindinių teisių chartijos 21 ir 22 straipsniai taip pat uždraudžia diskriminaciją ir skatina gerbti kultūrų, religijų bei kalbų įvairovę.

Nepaisant to, Teisingumo ministerijos parengtame Įstatyme privilegijuojama tik viena tautinė mažuma, garantuojant išskirtinę teisę į valstybės remiamą švietimą gimtąja kalba lenkų bendruomenei. Toks išskirtinumas neatitinka nei Konstitucijos, nei teisėkūros principų. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pabrėžęs, kad teisės aktų nuostatos turi būti suderintos su Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Sąjungos teisės normomis ir tarptautiniais įsipareigojimais.

Privilegijų suteikimas vienai tautinei mažumai – šiuo atveju Lietuvos lenkams – gali skatinti kitų tautinių bendrijų nepasitenkinimą ir jausmą, kad jų teisės ir poreikiai yra ignoruojami. Tai gali sukelti vidinius nesutarimus tarp skirtingų tautinių bendruomenių, o tai trukdytų ilgalaikei visuomenės integracijai. Teisingumo ministerijos siūlomas įstatymas, suteikiantis išskirtines privilegijas lenkų bendruomenei, gali būti vertinamas kaip netiesioginė kitų mažumų diskriminacija, kuri griauna solidarumą ir pasitikėjimą valstybės politika.

Įstatymas kelia pavojų nacionaliniam saugumui

Dalies Lietuvos piliečių ugdymas ne valstybine lietuvių kalba gali prisidėti prie jų atskirties nuo lietuvių tautos, kuri yra Lietuvos valstybės suverenas. Švietimo įstaigose, kuriose mokoma kitomis kalbomis, mokiniai gali gauti skirtingą istorinį pasakojimą, neįgyti stiprios Lietuvos piliečio savimonės ir pasiruošimo aktyviai veikti Lietuvos visuomenėje. Dėl to dažnai jų gyvenimo pasirinkimai siejami su kitomis valstybėmis, o ne su Lietuva. Ugdymas ne valstybine kalba silpnina tautinį bendrumą ir pilietinį lojalumą Lietuvos valstybės nenaudai. Ši situacija kelia grėsmę ne tik integracijai, bet ir valstybės ilgalaikiam stabilumui bei saugumui.

Lietuvos valstybės kitataučių piliečių tautinės ir kultūrinės tapatybės išsaugojimo politika privalo atitikti ilgalaikius nacionalinio saugumo tikslus, siekiant juos integruoti ir užtikrinti valstybės teritorinį vientisumą. Lietuva turėtų remtis tarptautine praktika, kuri skatina visų mažumų integraciją per bendrą kalbos ir pilietiškumo ugdymą, tuo pačiu gerbiant jų kultūrinį paveldą. Europos valstybės, kurios susidūrė su panašiomis situacijomis, rado sprendimą, suteikdamos bendrą bazinį švietimą valstybine kalba, kartu užtikrindamos kultūros ir kalbos išlaikymą per papildomas programas. Šis modelis galėtų būti taikomas ir Lietuvoje, siekiant išvengti privilegijų vienai mažumai ir užtikrinti, kad visos bendruomenės jaustųsi vienodai svarbios.

Lenkų bendruomenės privilegijavimas gali kelti nacionalinio saugumo rizikas, jei į tai bus įtrauktos kitos valstybės (pvz., Lenkija). Privilegijos, susijusios su kalba ir švietimu, gali sudaryti prielaidas politiniams reikalavimams, pavyzdžiui, dėl kultūrinės ar administracinės autonomijos, kaip jau matyta kituose regionuose. Todėl būtina užtikrinti, kad valstybės politika remtų visų tautinių mažumų integraciją, o ne kurtų pagrindą atskirties ar išskirtinumo reikalavimams.

Esmingai svarbu, kad tautinių mažumų klausimas nebūtų išnaudojamas politiniais tikslais. Per didelis vienos tautinės mažumos akcentavimas gali sukelti nesutarimų tarp visuomenės grupių ir pakenkti pasitikėjimui valstybe. Lietuvos politinė vadovybė turėtų aiškiai parodyti, kad tautinės mažumos nėra laikomos „užsienio įtakos įrankiais“ ar „grėsme“, bet yra svarbi Lietuvos visuomenės dalis, kurią reikia integruoti, gerbiant visų grupių lygybę.

Priėmus siūlomą teisės aktą, kuris užimtų konstitucinio įstatymo vietą, galėtų būti apsunkintas arba net užkirstas kelias ilgalaikiams Lietuvos valstybės tikslams kitataučių piliečių integracijos srityje. Toks teisės aktas galėtų trukdyti įgyvendinti įprastą Europoje praktiką, kurios tikslas – užtikrinti tautinių mažumų integraciją į visuomenę.

Be to, prie šio įstatymo būtina derinti rinkimų kodekso nuostatas, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tiek integracijos, tiek valstybės vientisumo principų. Lietuvos valstybės politika, susijusi su kitataučių piliečių tautinės ir kultūrinės tapatybės išsaugojimu, turi būti formuojama atsakingai, atsižvelgiant į ilgalaikę valstybės strategiją bei galimą kitų valstybių įtaką. Pvz., jau dabar pastebima, kad išsimokslinimas kitomis kalbomis gali sukelti riziką, kai tautinė ir kultūrinė autonomija virsta teritorine autonomija. Tai gali kelti grėsmę valstybės vientisumui.

Lietuvos politika tautinių mažumų atžvilgiu privalo būti nuosekli, apgalvota ir orientuota į ilgalaikį nacionalinį saugumą, išlaikant balansą tarp tautinių mažumų teisių užtikrinimo ir valstybės interesų apsaugos.

Pabrėžtina, kad Lietuvos teisės aktai ir tarptautiniai įsipareigojimai reikalauja vienodai užtikrinti tautinių mažumų teises. Privilegijos tik vienai grupei pažeidžia tiek Konstituciją, tiek tarptautinius teisės aktus, kurie draudžia bet kokią diskriminaciją kalbos ar tautybės pagrindu. Tačiau ši problema yra platesnė nei vien šio įstatymo nuostatos – būtina sisteminė Seimo priimto įstatymo peržiūra, siekiant užtikrinti vienodą visų tautinių mažumų teisių apsaugą. Valstybė turėtų kurti bendrą teisinę bazę, kuri atitiktų visų tautinių bendruomenių poreikius, tačiau nesukurtų privilegijuotų ar diskriminuotų grupių.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 str., prašome Lietuvos Respublikos Prezidentą vetuoti Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų įstatymą  Nr. XIV3079 ir grąžinti šį įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti. 

Nacionalinio  susivienijimo valdyba

Nacionalinio susivienijimo valdybos vardu pasirašo partijos Atsakingasis sekretorius Almantas Stankūnas

Vladimiras Laučius. Nemuno aušra ir žurnalistikos sutema

Redakcija
-
7
Vladimiras Laučius. Nemuno aušra ir žurnalistikos sutema

Ištrauka iš straipsnio

Žinote, kaip teisinasi dvigubų standartų mėgėjai? Jie atsako kaltinimu į kaltinimą. Jie sako, kad jų oponentai užsiiminėja whatabout’izmu. Whatabout’izmas – kai diskusijoje ginamasi sakant, jog oponentai – ne geresni už ginamuosius, nes elgiasi lygiai taip pat arba dar blogiau.

Kalbamu atveju whatabout’izmas reikštų, kad ginate V. Blinkevičiūtę teigdamas, jog I. Šimonytė elgėsi nė kiek ne geriau. Ir tie, kurie kaltina whatabout’izmu, galėtų būti teisūs, jei ginčas vyktų tarp dviejų politinių stovyklų: tų, kurie palaiko veikėją „A“, ir tų, kurie palaiko veikėją „B“.

Bet mūsų situacijoje veikėjų yra ne du, o trys, nes prisideda veikėjas „C“: žiniasklaida. Ir esminis priekaištas yra ne veikėjui „A“, kuris elgiasi blogai, arba veikėjui „B“, kuris elgiasi ne geriau už „A“, o veikėjui „C“, kuris tiesiog blogai dirba savo darbą. Blogai dirba, nes yra neobjektyvus, ir, užuot informavęs visuomenę, kaip jam liepia žiniasklaidos misija, bruka šališkus vertinimus ir dirba vienai iš tarpusavyje kovojančių pusių: vienų melą kukliai nutyli, kitų melą – visokeriopai išpučia.

Whatabout’izmas apskritai yra klaidinanti sąvoka, nes jos etimologija byloja ne apie argumentacijos „pats pažiūrėk į veidrodį“ tariamą loginį klaidingumą, o tiesiog – apie netinkamą palyginimą (kai sovietų nusikaltimai prilyginami Vakarų pasaulio ydoms). Bet pastaruoju metu tam tikras mūsų visuomenės segmentas, kurio mąstymas dar nesusiformavęs, o žodžio laisvė jau veržiasi per kraštus ir liejasi iš burnos, labai mėgsta baksnoti whatabout’izmu į tai, kas jam nepatinka. Mada.

(visas straipsnis – 15min.lt)

——-

Mūsų žurnalistika dideliais žingsniais žengia į naują kokybės lygį. Plinta mada formuoti visuomenės nuomonę apie politikos reikalus, kalbinant su politika (ir juolab analitika) mažai bendra turinčius asmenis.

Pvz., straipsnio antraštė: „Žinomi žmonės pasakė, ką galvoja apie…“ O tie „žinomi žmonės“ – tai tiesiog nežmoooniškos garsenybės, tviskantis visuomenės dėmesio epicentras, kaip, tarkime, kiekviena Andriaus Šedžiaus širdies dama arba net galimai ir pats Andrius Šedžius; o lia lia pupytės, keičiančios veiklos profilį iš visai pramoginio į truputį politinį; koks nors labai garsus atlikėjas arba žinovas, apie kurį jūs net negalite pasakyti, ką ir kodėl jis atlieka arba ką ir iš kur jis žino; garsi klijuotų blakstienų ekspertė, išmokusi klijuoti etiketes; koks nors depiliacijos karalaitis, susidomėjęs politine anatomija, arba tapatybę keičiantis vakarėlių liūtas, užsimanęs pabūti ir politikos pasaulio vilku.

Bandote nuteikti skaitytojus prieš / už kurią nors politinę nuostatą, įsitikinimą, tendenciją, pažiūrų sistemą, politiką ar rinkėjų grupę? Uždėkite antraštę: „Garsenybės pasakė, ką galvoja apie…“ Ir pateikite tai kaip dienos politinę aktualiją. Dar išsiųskite pušą į mobiliuosius prietaisus, kad maža nepasirodytų. Super!

Veidaknygė

Česlovas Iškauskas. Naujoji valdžia jau braška

Redakcija
-
12
Česlovas Iškauskas. Naujoji valdžia jau braška

 

Česlovas Iškauskas

Jau iki šeštadienio, kai naujoji socialdemokratų partija tarybos posėdyje patvirtino 86 mandatus Seime turėsiančios valdančiosios koalicijos sutartį, buvo aišku, kad jos branduolį sudarys trys partneriai – LSDP, Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ bei Sauliaus Skvernelio vedami demokratai „Vardan Lietuvos“. Tačiau akivaizdu, kad svarbesnis klausimas, kaip pasidalinti ministerijas ir komitetus.

Juk būtent šie postai, o ne visuomenei naudingas darbas parlamente, lemia partinę, asmeninę, na ir jų giminaičių gerovę. Būtent taip dažnas parlamentaras supranta šalies Prezidento kadaise iškeltą šūkį apie „gerovės valstybę“.

Kad tarp naujųjų valdžios atstovų knibžda daug teisiamųjų ir teistųjų, rašėme anksčiau, lygindami juos su lygiagrečiai einančia iki šiol teisiamojo Donaldo Trumpo valdžios formavimo epopėja.

Bet Lietuva vėlgi gavo turbūt solidžiausio laikraščio „The New York Times“ dėmesio porciją: penktadienį įtakingasis JAV dienraštis rašė: „…Pagrindinė Lietuvos partija paskelbė, kad sudaro koalicinę vyriausybę su populistine partija, kuriai vadovauja antisemitiniais pareiškimais pagarsėjęs politikas“.

Ir toliau: „Tai bus ypač sunku suvirškinti Vokietijai, kuri vadovauja NATO pastangoms stiprinti Lietuvos gynybą ir siunčia jai beveik 5 000 karių brigadą – pirmąjį ilgalaikį Vokietijos karių dislokavimą užsienyje nuo nacių pralaimėjimo 1945 m.“. Beje, skandalas iš tikrųjų jau pasiekė ir Vokietijos bundestagą, Izraelį, Lenkijos parlamentą ir JAV Senatą: jo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benas Cardinas pasmerkė Lietuvos socialdemokratų partijos sprendimą sudaryti valdančiąją koaliciją su partija „Nemuno aušra“.

Taigi, kyla klausimas: ar mums reikia dar vienos Krištolinės nakties ar naujo Amsterdamo?

Žinoma, R. Žemaitaičiui tai nė motais. Linksmas ir patenkintas jis savo „aušriečiams“ reikalauja trijų ministrų portfelių, tarp jų – ir garsiai teisininkei, nuožmiai konservatorių kritikei, buvusiai Ramūno Karbauskio dešiniajai rankai Agnei Širinskienei.

Patenkintas ir S. Skvernelis: jis bus Seimo pirmininkas. Nepatenkintas tik žemės ūkio oligarchas ir „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis, kuris su pralaimėjimo kartėliu ir dygia ironija kalba apie S. Skvernelio skrydį į valdžią.

Šiose postų dalybose maga aptarti Lietuvos užsienio politikos perspektyvą. Gerinsim santykius su Kinija. Tai būsimo premjero Gintauto Palucko, beje, nuteisto už žiurkių nuodijimo aferą Vilniaus mieste, kalbų motyvas. Dabar jis sako, kad žurnalistai šią jo tezę, kuri aiškiai nepatiks Vašingtonui, ištraukė iš konteksto.

Koalicijos sutartyje santykiai su NATO, su sąjungininkais, parama Ukrainai, ryšiai su transatlantiniais partneriais apibrėžiami kaip ir Konstitucijoje. Nieko naujo. Tačiau prisimenant S. Skvernelio raginimus, jam dar būnant premjeru, siekti gerų santykių su Rusija bei Baltarusija, šiandien galima laukti visko.

Naujoji dauguma, be abejo, žvalgysis į D. Trumpą, kuris irgi šiuo metu formuoja savo komandą bei turės jėgų persvarą visame Kongrese. Nemanau, kad G. Paluckas puls JAV prezidentui į kojas, bet D. Trumpo ir Europos santykiai gali smarkiai pasikeisti, ir ES bei NATO parama Ukrainai ims braškėti.

Tai paveiks ir naują Lietuvos vyriausybę, jei tos paramos garantu netaps Prezidentas. Beje, esant būtinybei šalies vadovą turės pakeisti S. Skvernelis…

Vadinasi, šiose postų dalybose ypač svarbi tampa užsienio reikalų ministro – antroji po ministro pirmininko – pozicija. Į ją bus siūloma Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, dar vadinama lietuviškaja Margaret Thatcher.

Bet intriga tokia, kad esą Prezidentas šį postą siūlęs ir diplomatui Deividui Matulioniui, ketinusiam rinkimuose dalyvauti su partija „Vardan Lietuvos“ (prie premjero S. Skvernelio jis buvo vicekancleris), bet paskutiniu metu atsisakęs.

Galbūt šią kandidatūrą rinktis paskatins ir pernai, per NATO viršūnių susitikimą, perbėgusi juoda katė tarp ambasadoriaus ir Gabrieliaus Landsbergio…

Grįžkime prie Lietuvos įvaizdžio pasaulyje ir minėto JAV laikraščio publikacijos. Numoti į ją ranka nevertėtų, nes D. Trumpo komandoje gausų žmonių, kurie atkreips 47-ojo prezidento dėmesį į antisemitinę Lietuvos valdžią. Tai ne tas pats, apie ką rugsėjį rašė tas pats leidinys.

Tuomet viena jo publikacija sukėlė lietuvių pasipiktinimą, kai parašė, kaip pasigaminti „vasarišką, šaltą, lenkišką šaltibarščių sriubą“. Mūsų maisto istorikai bandė nuraminti, kad šaltibarščiai – dar ATR laikų, t. y. bendras su lenkais patiekalas, ir nėra čia ko užsigauti… O vienas šou verslo korifėjus taikliai paklausė: ar D. Trumpas mėgsta šaltibarščius?

Kur kas svarbesnė „The New York Times“ pavasarį pasirodžiusi publikacija apie Vilniaus gatvėse padažnėjusią rusų kalbą. Straipsnyje gana kritiškai rašyta apie lietuvių meilę pabėgėliams iš kitų kraštų, apie kultūrinį šoką, kurį sukėlė vis dažniau čia girdima rusų kalba, apie „Lietuvos, kaip mažai tikėtino demokratijos bastiono, įvaizdį“.

Žinoma, ne naujosios valdžios valioje pakeisti tokią situaciją. Tačiau jos politikai yra atsakingi už antisemitizmo apraiškas, netoleranciją ir, be abejo, už būsimus sprendimus.

O pasitikėjimas jais vis mąžta. „Nieks kits čia nekalts“, – dainuojama dainoje.

iskauskas.lt

Kas patars Prezidentui?

Redakcija
-
16
Kas patars Prezidentui?
Unsplash nuotr.

Jūratė Sofija Laučiūtė

Vaje, negi Prezidentas nebeturi protingo ir drąsaus (Prezidento rūstybės nebijančio) padėjėjo-patarėjo, kuris patartų jam nejuokinti tautos grasinimais kažkokio ministro naujojoje vyriausybėje netvirtinti po to, kai jis taip lengvai, pasišokėdamas iš protinio ir etinio lengvumo, patvirtino konservatorių vyriausybės narius, o pusmokslę panelę Dobrowolską net pagyręs už žavesį ir iniciatyvumą.

Na, žinoma, nedrįsčiau tvirtinti, kad ponas Paluckas nesugebėtų surinkti vyriausybės kabineto su dar silpnesniais ar korumpuotesniais ministrais, nei Šimonytės kabineto nariai, bet visgi… Prezidento pareiga, manyčiau, padėti sulipdyti premjerui veiksnų ministrų kabinetą, o ne švaistytis grasinimais: „Netvirtinsiu, neįtvirtinsiu!“

Norom nenorom imi galvoti, kad mūsų Prezidento kažkoks nesveikai komplikuotas charakteris, trukdantis jam normaliai dirbti su bet kuriuo ir bet kokiu premjeru. Štai ir Paluckas, nė nepradėjęs dirbti, jau gauna iš Prezidento tik grasinimus. Ar Prezidentas nesupranta, kad tokiu būdu jis spjauna į veidą visiems Lietuvos piliečiams, kurie balsavo už į šitą vyriausybę pakviestų partijų atstovus? O juk jų – ne vienas šimtas tūkstančių.

Beje, mielos damos politologės, visos urbonaitės ir burbulytės, ar jums neatrodo, kad orios valstybės politikai ir politologės pirmiausia turėtų analizuoti SAVO valstybės piliečių poreikius, lūkesčius ir tai, kaip valdžia juos vykdo ar nevykdo, o ne nuo ryto iki vakaro lieti emocijas dėl to, ką apie mus, mūsų tautą, mūsų valdžią kalba koks užsienio pilietis???

O dėl žydų patarčiau jaudintis mažiausiai. Mes, lietuviai, dėl ypatingų priežasčių, nieko bendro neturinčių su Holokaustu, tam tikrai raudonųjų (gal net Maskvos penimų?) žydų grupelei niekada nepatikome ir neįtikome, ir kiek prieš juos betūpčiotume, kiek milijonų jiems bemokėtume, jiems vis tiek būsime kalti dėl visko, net ir dėl to, kad Vakaruose kyla nauja antisemitizmo banga, kad Amsterdame žydus muša ir spardo svetingai į Europą pakviesti islamo išpažinėjai. Litvofobams litvakams tai rūpi mažiausiai, bet užtat kokias daineles iš piemenų tautosakos cituoja ar citavo kažkuris Lietuvos politikas – to jie nė už ką nepraleis savaip (ne) „apdainavę“.

Beje, ar Prezidento patarėjai ir gerbiamos politologės girdėjo, klausėsi, kas apie iš Palestinos deportuotą žydą Eichmaną, sukūrusį pačią baisiausią ir šlykščiausią SAVO TAUTIEČIŲ naikinimo filosofiją ir pritaikęs jai naikinimo „mašiną“ buvo kalbama LRT.plius laidoje „Velnio išpažintis“?

Veidaknygė

Ramanauskas ir Arkadijus Vinokuras. Sukti moralės standartai ir melas. Arkadijus Vinokuras sutriko ir susipainiojo…

Redakcija
-
1
Ramanauskas ir Arkadijus Vinokuras. Sukti moralės standartai ir melas. Arkadijus Vinokuras sutriko ir susipainiojo…

Laida apie V. Sinicą ir „nacius“…

Kas „skundžia“ Lietuvą?

Apie sūnų…

Jis man parašė  „Fak”… sakė, dar galima kažką padaryti per spaudimo iš užsienio….

Pastarosiomis dienomis iškilo kai kurių smarkuolių kaltinimai, kad tai jog užsienyje sužinojo apie tai, kas čia pas mus, yra kai kurių žmonių darbas, kurie apskundė Lietuvą…

Visai tikėtina, kad ne konservatoriai..  tai darė  socialdemokratai…

Dvigubi moralės standartai. Arkadijus Vinokuras sutriko ir susipainiojo…

Nepriklausomybės dieną lenkai šventė įvairiais būdais – tai pavyzdys Lietuvai

Redakcija
-
4
Nepriklausomybės dieną lenkai šventė įvairiais būdais – tai pavyzdys Lietuvai

Lenkija, lapkričio 11-ąją pažymėjusi savo laisvę, dar kartą pademonstravo stiprų ryšį su savo istorija, tradicijomis ir ateities vizija. Įvairiais būdais paminėjo Nepriklausomybės dieną.

Bėgimai, koncertai, eitynės ir mitingai – taip Lenkija šventė 106-ąsias nepriklausomybės atgavimo metines. Renginiai, skirti šiai progai paminėti, vyko visoje šalyje, apimant įvairias tradicijas ir unikalius akcentus.

Nepriklausomybės dienos istorija

Lapkričio 11 d. Lenkija mini 1918 m. įvykius, kai Regentų taryba perdavė Lenkijos kariuomenės vadovavimą Juzefui Pilsudskiui, simbolizuojant nepriklausomybės atkūrimą po 123 metų svetimų valstybių valdžios. Šią dieną oficialiai pripažino švente 1937 m., tačiau ji buvo panaikinta 1945 m. komunistinio režimo laikotarpiu ir atkurta tik 1989 m.

Šventiniai renginiai miestuose

Ščecinas
Ščecine iškilmės vyko pagal tradicijas – buvo rengiamos eitynės ir koncertai, kuriuose akcentuotas tautinis identitetas ir vienybė.

Krokuva
Krokuvoje šventės prasidėjo gėlių padėjimu prie paminklo kovojančios Lenkijos kariams. Po mišių Vavelio katedroje dalyviai dalijosi tautinėmis vėliavomis, vyko kariškių paradas, o vidurdienį miesto centre skambėjo nacionalinis himnas, kurį lydėjo koncertas. Buvo organizuotas ir 10 km Nepriklausomybės bėgimas bei specialios patriotinės transporto priemonės – „Patriotinis tramvajus“.

Poznanė
Poznanės šventė neapsiėjo be tradicinių kruasanų, tapusių lapkričio 11-osios simboliu, kurie buvo dalijami iškilmių metu.

Katovicai
Katovicuose renginiai prasidėjo ryte prie Juzefui Pilsudskiui skirto paminklo. Taip pat surengtas tradicinis „Vujeko devyniukės“ nepriklausomybės bėgimas, pagerbiantis 1981 m. per karinį konfliktą žuvusius kalnakasius.

Žešuvas
Unikaliu reginiu tapo vėliavos pakėlimas stratosferos balionu, kuris iškėlė 10 metrų ilgio raudonai baltą vėliavą į 50 metrų aukštį.

Lenkijos himno akimirkos
Himnas buvo giedamas skirtingose vietose: Krokuvoje – nuo Marijos bažnyčios bokšto, Katovicuose – stadione. Šios akimirkos vienijo šalies gyventojus.

Katovicuose: Nepriklausomybės diena su pagarba ir pramogomis
10 val. ryto Katovicuose nuo Vujeko anglių kasyklos startavo tradicinis „Vujeko devyniukės“ nepriklausomybės bėgimas, skirtas pagerbti 1981 m. per politines represijas nužudytus devynis kalnakasius. Renginyje gausiai dalyvavo Lenkijos kalnakasybos grupės atstovai.

Vidurdienį Silezijos vaivadijos maršalka Wojciechas Saługa kvietė gyventojus į Silezijos stadioną bendrai giedoti valstybės himną. Šventės programa tęsėsi įspūdingais aviacijos pasirodymais: Silezijos aeroklubo lėktuvų perskridimu ir akrobatinės „Żelazny“ komandos šou. Po jų vyko koncertai, kuriuose dalyvavo ansamblis „Śląsk“, dainininkė Urszula bei grupės „Modelki“ ir „Varius Manx“ su Kasia Stankiewicz.

Renginyje buvo demonstruojama karinė įranga, ginkluotė bei uniformuotų tarnybų narių įgūdžiai. Vaikai turėjo galimybę mėgautis įvairiais atrakcionais, sukuriant šeimoms draugišką atmosferą.

Vroclavas: Šventė trukusi tris dienas
Vroclave Nepriklausomybės dienos minėjimas vyko net tris dienas, nuo lapkričio 8 iki 11 d. Šventė apėmė koncertus, kultūrinius renginius ir aktyvias veiklas:

Nepriklausomybės dienos paradas Vroclave

Koncertai:
Šimtmečio salėje pasirodė grupė „Kult“, o Nacionaliniame muziejuje – Vroclavo technologijos universiteto kamerinis choras, atliekantis patriotines dainas. Iškilmių kulminacija tapo koncertas Vroclavo turgaus aikštėje, kuriame dalyvavo Kayah, Kamil Bednarek ir Natalia Kukulska.

Eisenos ir paradai:
Pirmadienį vyko tradicinis Džiaugsmingas nepriklausomybės paradas, prasidėjęs Laisvės aikštėje ir pasibaigęs istorinėje Užjūrio istorijos centro vietoje. Miesto gatvėmis taip pat pravažiavo motociklininkų kolona su vėliavomis.

Aktyvios veiklos:
10 val. vyko „WrocWalk“ – miestą tyrinėjantis žygis pėsčiomis su žemėlapiais. Norintieji galėjo pasimėgauti nemokamomis kelionėmis baidarėmis ir laivu miesto centre.

Bendruomenės iniciatyvos:
Rajono Maślice gyventojai organizavo „Mylėk savo kaimynystę!“ renginį, kurio metu tvarkė žaliąsias miesto erdves.

Gdanskas, Sopotas ir Gdynė: patriotinė vienybė

Didžiulė minia Gdanske Nepriklausomybės dieną

Gdanskas
Gdansko gatvėmis nusidriekė 22-osios Nepriklausomybės dienos parado dalyviai. Eitynės prasidėjo Podwale Staromiejskie gatvėje, tęsėsi pro karaliaus Jono III Sobieskio paminklą ir baigėsi prie Žaliųjų vartų. Miesto merė Aleksandra Dulkiewicz, Pomeranijos vaivadijos maršalka Mieczysław Struk bei renginio iniciatorius Lechas Parelas pasveikino susirinkusiuosius. Po kalbų į dangų kilo balandžiai, buvo sugiedotas Lenkijos himnas.

Sopotas
Kurortiniame Sopote paradas susidarė iš automobilių ir dviračių kolonos, kuri pajudėjo nuo Valstybinės priešgaisrinės apsaugos tarnybos būstinės link Kuracinio aikštės. Renginio pabaigoje prie koncerto kriauklės susirinkę žmonės kartu sugiedojo himną.

Gdynė
Gdynėje šventę pradėjo Nepriklausomybės bėgimas miesto gatvėmis. Vidurdienį prie miesto rotušės prasidėjo paradas, kuris judėjo Świętojańska gatve iki Kościuszko aikštės, kur taip pat buvo giedamas valstybės himnas.

Nepriklausomybės dviračių ralis Ščecine

Ščecinas: nepriklausomybės dviračių ralis ir eisena
Ščecine įspūdingai paminėtas Nepriklausomybės dienos dviračių žygis. Daugiau nei 200 dviratininkų, apsirengusių tautinėmis spalvomis, startavo nuo Adomo Mickevičiaus paminklo. Jie pravažiavo miesto centrą ir padėjo gėlių prie Józefo Piłsudskio biusto. Renginys baigėsi pikniku Polana Miodowa vietovėje.

Po dviračių ralio prasidėjo Nepriklausomybės dienos eisena. Apie 4 000 žmonių žygiavo Solidarumo aikštėje, finišuodami Pilkųjų gretų aikštėje.

Poznanė: Šv. Martyno diena ir nepriklausomybės iškilmės
Poznanėje Nepriklausomybės diena sutapo su šv. Martyno dienos švente. Gatvėse vyko spalvingi renginiai: turgus, kuriame buvo siūlomi tradiciniai kruasanai ir suvenyrai, o parade pagrindinį vaidmenį atliko šv. Martynas, jojęs ant žirgo. Poznanės meras simboliškai įteikė jam miesto raktus.

Šventasis Martynas, jojantis ant žirgo ir apsirengęs romėnų legionieriaus drabužiais priešais procesiją Poznanėje

Renginių metu taip pat vyko meno dirbtuvės, filmų peržiūros, ekskursijos ir koncertai. Kulminacija tapo grupės „Voo Voo“ pasirodymas Adomo Mickevičiaus aikštėje.

Lodzė: pagarba istorijai
Lodzėje šventė prasidėjo iškilmingomis mišiomis arkikatedroje, kurias vedė kardinolas Grzegorzas Ryśas. Po mišių Katedros aikštėje prie Nežinomo kareivio kapo vyko oficialios ceremonijos, kuriose dalyvavo vietos valdžios ir kariuomenės atstovai.

Lodzė: Pagarba istorijai ir bendruomenės dvasia
Lodzės gyventojai šventė Nepriklausomybės dieną Manufaktūros Włókniarek Łódzkich aikštėje, kur vyko Nepriklausomybės piknikas. Renginio kulminacija tapo maršalo Józefo Piłsudskio „atvykimas“, kurį pasveikino miesto ir regiono valdžios atstovai. Dalyviai kartu sugiedojo himną.

Šventiniai renginiai apėmė ir visą regioną:

Pabianicėse vyko Nepriklausomybės polonezo šokis, „gyvosios“ vėliavos sukūrimas bei eisena.
Zgierze buvo surengtas patriotinis piknikas ir paradas.
Sieradze koncertas „Pagarbos Nepriklausomybei“ sukvietė bendruomenę.
Piotrkove Trybunalskyje miestelio aikštė virto XX a. pradžios scena, o renginio akcentu tapo vargonų šlifuotojo iš Varšuvos pasirodymas.

Varšuva: tradicijos ir modernus šventimas

Prezidentas Andrzejus Duda prie Nežinomo kareivio kapo

Dalyvavo Prezidentas
Prezidentas Andrzejus Duda pradėjo dieną padėdamas vainikus prie paminklų Nepriklausomybės tėvams. Vainikai buvo padėti ir prie kitų iškilių asmenybių paminklų. Prezidentas taip pat dalyvavo valstybinių apdovanojimų ceremonijoje Belvederio rūmuose bei mišiose už tėvynę Dievo Apvaizdos šventovėje.

Centrinės iškilmės
Vidurdienį prie Nežinomo kareivio kapo vyko iškilminga sargybos keitimo ceremonija. Dalyvavo aukščiausi šalies vadovai, įskaitant Seimo ir Senato vadovus. Šios ceremonijos tapo pagrindiniu Varšuvos renginių akcentu.

Varšuva: 34-asis Nepriklausomybės bėgimas

Nepriklausomybės bėgimai
34-asis Nepriklausomybės bėgimas su 19 000 dalyvių simboliškai sukūrė Lenkijos vėliavą – bėgikai dėvėjo raudonai baltus marškinėlius. Nugalėtoju tapo vengras Levente Szemerei, o greičiausia moterimi – ukrainietė Maria Mazurenko.

Be pagrindinio bėgimo, vyko:

„Mila Niepodległości“, skirtas 1918 metrų simbolinei distancijai.
Jaunimo lenktynės ir vežimėlių bei dviračių varžybos.
Šiaurietiškojo ėjimo varžybos.
Gdanskas, Sopotas ir Gdynė: Vienybė ir kūryba
Gdanskas: Šimtai žmonių dalyvavo parade, kuris baigėsi kalbomis ir patriotiniais renginiais. Balandžiai danguje ir himno giedojimas tapo šventės simboliais.
Sopotas: Automobilių ir dviračių kolona suformavo unikalų Nepriklausomybės paradą.
Gdynė: Bėgimas ir paradas sukvietė tūkstančius, o pagrindinis akcentas – himno giedojimas miesto aikštėje.
Ščecinas: Dviračių ralis ir eisena
Ščecino gatvėmis vyko Nepriklausomybės dviračių žygis, kuriame dalyvavo daugiau nei 200 žmonių. Renginio metu buvo padėta gėlių prie Józefo Piłsudskio biusto. Po dviračių ralio prasidėjo eisena, įtraukusi 4 000 dalyvių.

Šaltinis: TVN24 News in English, tvn24.pl, PAP

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai devyniasdešimt trečioji (lapkričio 12) diena

Redakcija
-
0

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Ukrainos oro gynyba šią naktį iš 110 Shahedų numušė 46, 60 buvo nukreipti nuo kurso. Taip pat, rusai Ukrainos teritoriją atakavo dviem Kh59 raketomis, abi jas ukrainiečiai numušė. Beje, senokai nematėme agresoriaus smūgių iš Belgorod į Kharkiv S300 raketomis. Šį kartą rusai smogė viena tokia raketa. Ar tai vėl atsinaujinančių teroristinių atakų prieš civilius Kharkiv mieste pradžia – sunku pasakyti. Kaip ir anksčiau, šią problemą išspręstų vienas kitas sėkmingas Ukrainos pajėgų smūgis, pvz. ATACMS raketomis.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko kryptis.

Tęsiasi kautynės kontaktinėje linijoje, rusai kažkiek pasigerino savo situaciją Darino – Zelioniy Shliach ruože. Tačiau rusai ne daug ką laimėjo, nes ukrainiečiai ir toliau remiasi laikoma gynybine linija, kuri eina palei Snagost upę.

Kharkivo kryptis.

Kontaktinėje linijoje be pakitimų, mūšiai Vovchansk sektoriuje tęsiasi. Taip pat, agresorius numetė du KAB‘us Kazacha Lopan gyvenvietėje. Rusų artilerijos ir aviacijos aktyvumas vakariniame Lyptsi flange (taip pat ir Kazacha Lopan) tęsiasi jau kurį laiką, tačiau sunku pasakyti, ar tai susiję su kokiomis būsimomis okupantų ar Ukrainos vienetų operacijomis.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Agresorius pasigerino savo pozicijas Vyshneve – Pershotravneve, tačiau kol kas tai iš esmės situacijos Lozova ruože nepakeitė.

Lyman. Tęsiasi sunkūs mūšiai Terny – Yampolivka – Torske ruože, Ukrainos pajėgos išlaiko pozicijas.

Syversk. Be pakitimų.

Donecko kryptis.

Chasiv Yar. Be pakitimų.

Pokrovsk – Kurahove.

Pokrovsk. Agresorius dar šiek tiek pasigerino savo padėtį Petrivka – Novooleksiivka ruože. Taip pat fiksuojamos agresoriaus pastangos stumtis į vakarus keliu Novooleksiivka – Ukrainka. Neatmestina, kad okupantai taip bando pasiekti kelių susikirtimą ruože Novoolenivka – Ukrainka – Yesenove.

Iš šios sankryžos į šiaurę veda kelias į Novotroitske, kurio užėmimas sudarytų sąlygas kirsti upę Solona, su tikslu artėti link Pokrovsk pietvakarinių priemiesčių (Pishchane – Shevchenko) bei apsaugotų okupantų kairįjį flangą, jiems atakuojant nuo Petrivka palei geležinkelį link Pokrovsk.

Nuo Yesenove atakuojant į pietus, leidžiantis nuo aukštumų judėti link kelio Kurahove – Zaporizhia ir pabandyti jį kirsti prie Konstyantinopil bei paremti savo pajėgų veiksmus link šio kelio iš pietų (nuo Yasna Poliana – Maksimivka ruožo).

Kurahove.

Šiaurinis flangas. Tęsiasi mūšiai prie Sontsivka. Susprogdinta Kurahove tvenkinio užtvanka (kol kas neaišku kuri pusė tai padarė). Tikėtina, tai įtakos turės abiejų pusių operacijoms. Rusų pasistūmėjimas link kelio Kurahove – Zaporizhia gali būti sulėtintas, tačiau ir Ukrainos gynėjams užtikrinti aprūpinimą link Kurahove bus sudėtingiau. Nebent tai yra bandymas iš ukrainiečių pusės laimėti laiko ruošiantis atsitraukti nuo Kurahove.

Rytinis flangas. Mūšiai rytinėse miesto prieigose tęsiasi. Rusai sugebėjo apie 1,5 km prasimušti gilyn į miestą, tačiau ukrainiečiai juos sustabdė ir neleidžia įsitvirtinti. Tuo tarpu, okupantai stumiasi pietrytinėse – pietinėse miesto prieigose. Agresorius prasiveržė link jau ne kartą apžvalgose minėtos Dalnie gyvenvietės. Pasirodė vaizdai, kaip ukrainiečių 33-oji mechanizuota brigada čia išdaužo rusų puolimą, prieš rusų tankus sėkmingai pasidarbuoja ir Leo 2: https://t.me/mechanized33/528. Gali būti, kad tai kelių dienų senumo vaizdo įrašas, tačiau Ukrainos gynėjai ir toliau kaunasi iki dabar.

Pietinis flangas. Okupantai čia po nedidelį kruviną žingsnelį eina į priekį, bet galimai toks puolimo tempas jų netenkina.

Zaporizhia kryptis.

Kaip ir rašėme vakar, agresorius naudojasi sunkia ukrainiečių padėtimi Kurahove ruože bei iš esmės suformuotu savo rytiniu flangu tam, kad galėtų šturmuoti Velyka Novosylka. Dėl to rusai intensyvina operacijas Velyka Novosylka vakariniame flange. Jie sugebėjo pasistūmėti link Novodarivka – Rivnopil. Padėtis ir šiame sektoriuje komplikuojasi. Problemų gali būti ir daugiau, kai rusai pradės atakas Velyka Novosylka rytiniame flange ir užnugaryje (pvz. nuo Yasna Poliana link minėto Rozdolne, taip perkertant kelią Velyka Novosylka – Bahatyr).

Pietų kryptis.

Be pakitimų.

„Jie degina viską“

Redakcija
-
0
„Jie degina viską“

Lapkričio 11 d. Radijo NV eteryje E. Dykyj taip pat kalbėjo, jog Donbase rusai puola va bank, o mobilizacija Ukrainoje stringa.

Scenarijus, pagal kurį rusai gali galutinai pralaužti  frontą Donbase

Rusų grobikai eina „va bank“ ir visas pajėgas metė į Donbasą, kad galutinai pralaužtų ukrainiečių gynybą, sakė buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, Nacionalinio Antarkties mokslo centro direktorius Evgen Dykyj.

Jis  pažymėjo, kad rusijos grobikai  nuolat puola visur Donbase. Konkrečiai kalbant, įsibrovėliai per metus iš viso įveikė apie 40 km ir už šį pasistūmėjimą sumokėjo maždaug „dviejų Europos armijų“ dydžio nuostoliais.

Tuo pat metu rusai ir toliau stumiasi pirmyn taikydami tuos pačius metodus – užmėtymo valdomomis ir fugasinėmis bombomis bei puolimo „mėsos bangomis“ derinį, patirdami didžiausius nuostolius nuo 2022-ųjų pavasario.

E. Dikyj pažymėjo, kad jei sakoma, jog Ukrainos gynybos pajėgų padėtis fronte dabar yra blogiausia nuo 2022-ųjų pavasario, tai ir rusai taip pat patiria didžiausius nuostolius nuo 2022-ųjų pavasario.

„Rusai dabar eikvoja išteklius visiškai netaupydami… Jie tiesiog juos „degina“ šitame kare… Jie dabar viską pastatė ant kortos, kad mus per tuos kelis mėnesius pribaigtų su tais ištekliais, kuriuos dar turi. Jie gerai suvokia, jog tokio intensyvumo karui jiems resursų belikę daugiausiai metams. Tad jie pastatė ant kortos, kad mums per pusmetį nieko nepaliktų, mums būtų labai sunku, ir jie tai žino“, – pabrėžė E. Dykyj.

Anot jo, rusai įsitikinę, kad po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose Ukraina bus priversta sutikti, kad karas bus įšaldytas, todėl stengiasi sukurti visas prielaidas, o būtent, bet kokia kaina užgrobti kuo daugiau teritorijų.

E. Dykyj teigė, kad Kurachovo-Pokrovsko kryptimi rusai metė beveik viską, kas jiems likę, ir netgi paaukojo Kursko sritį, nes galėjo į Kursko sritį pasiųsti kiek didesnių pajėgų. Rusai bando testuoti Ukrainos gynybą Kurachovo-Pokrovsko kryptyje, kur Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynyba yra labiausiai išsekusi, siekdami plėtoti tolesnę puolimo sėkmę. E. Dykyj paaiškino:

„Apibendrinant, jie stumsis būtent šia kryptimi arba iki tol, kol Trumpas mus palauš ir privers, jei mes dar iki šalčių patys neatlaikysime ir nepalūšime, arba iki tol, kol tikrai nesibaigs jų ištekliai, arba iki tol, kol baigsis mūsų ištekliai. Tokie trys galimi scenarijai. Ir, deja, trečiasis yra labai realus“.

Analitikas pažymėjo, kad jei rusams geležis yra kritinis išteklius, tai Ukrainai – personalas. Ukrainai trūksta žmonių.

„Todėl rusijos scenarijus yra labai rizikingas. Jie eina va bank. Bet jei mes su savo mobilizacija nieko nepakeisime, tai jų scenarijus pasiteisins… Jei nebus kam ir toliau išlaikyti šio fronto linijos, tada taip, tada jų paskutinių atsargų visiškai pakaks, kad frontas, kurio nebėra kam išlaikyti, būtų pralaužtas“, – sakė E. Dykyj.

Ukraina tikrai yra prie karinės katastrofos slenksčio

E. Dykyj pareiškė, jog dėl mobilizacijos problemų Ukrainos kariai yra priversti trauktis spaudžiami rusų okupantų. Rezervų nėra, nes mobilizacija užnugaryje vyksta nesėkmingai. Anot jo, tai yra „kariuomenės problema, bet tai nėra kariuomenės sukurta problema“.

„Mes užnugaryje neužtikriname kariuomenės papildymo, o tada klausiame: „Kariuomene, kodėl tu negali išlaikyti fronto“? O kariuomenė tiesiog atsako: „O su kuo? Kas jį sulaikys? Ei, užnugari, kur žmonės?“ O užnugaris sako: „Na, žmonės užsiėmę, žmonės sėdi kavinėse, žmonės turi daug kitų reikalų. Taigi, ei, kariuomene, kodėl tu nelaikai fronto?“, – pridūrė E. Dykyj.

Jis pabrėžė, kad tai humoras, bet „liūdnas ir juodas“. Anot veterano, Ukraina atsidūrė ties karinės katastrofos slenksčiu:
„Mes tikrai esame prie karinės katastrofos slenksčio – ne dėl kokių nors klaidingų mūsų kariuomenės veiksmų, o tik dėl absoliučiai neadekvataus mūsų užnugario elgesio“.

Pagal Unian.ua žurnalistų Vitalij Sajenko 2024-11-11 11:45 ir Violetos Orlovos 2021-11-11 21:24 apžvalgas parengė L. L. Redagavo V. K.

kariuomeneskurejai.lt

Kas laukia Žemaitaičio ir „Nemuno aušros“? „Dienos klausimas“.

Redakcija
-
2
Kas laukia Žemaitaičio ir „Nemuno aušros“? „Dienos klausimas“.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad kviesti „Nemuno aušrą“ į koaliciją buvo klaida. Jis teigė, kad blokuos šios partijos atstovų skyrimą į Vyriausybę, o koalicija turės artimiausias savaites užuot dirbusi, kalbėti apie antisemitizmą. „Nemuno aušros“ Klaipėdos atstovai tokį prezidento elgesį pavadino arogantišku, tačiau vėliau savo įrašą socialiniame tinkle ištrynė. Kaip toliau vystysis situacija ir kas iš jos turės daugiausia naudos?

Diskutuoja Remigijus Žemaitaitis, partijos „Nemuno aušra” pirmininkas, Žygimantas Pavilionis, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Linas Kontrimas, komunikacijos ekspertas, Ginas Dabašinskas, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus vadovas.

Spausti paveikslėlį.

1...144145146...1 718Nuo 1 718 145 puslapis