2025-04-25, Penktadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 1713

Papildomos išvados dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų Kauno technologijos universitete

Redakcija
-
0

KTU1

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimui

Kauno technologijos universitetui

Kopijos:

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei  Loretai Graužinienei

Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ

KOORDINAVIMO CENTRO (LŽTKC)

PAPILDOMOS IŠVADOS

2016 m. balandžio 15 d.

 

2015 metais į Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centrą (LŽTKC) kreipėsi  Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS), prašydamas pateikti išvadas dėl Kauno technologijos universiteto (KTU) 2015 m. spalio 1 d. rektoriaus patvirtinto „Komunikacijos krizės metu Kauno technologijos universitete tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) žmogaus teisių ir laisvių aspektu.

2016 m. sausio 26 d. LŽTKC jas pateikė, pažymėdamas, kad  KTU rektoriaus įsakymu patvirtinto Aprašo ir jo priedų nuostatos suvaržo KTU darbuotojų ir akademinės bendruomenės narių teises bei laisves (žodžio, minties, įsitikinimų, informacijos) ir prieštarauja kai kurioms KTU Statuto nuostatoms.

2016 m. kovo 8 d. LAMPSS raštu Nr. 16-08 pakartotinai kreipėsi į Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociaciją (LŽTKC narę), prašydamas atlikti ekspertinį vertinimą naujo Aprašo, patvirtinto KTU 2016 m. sausio 26 d. rektoriaus  įsakymu 2016-01-26 Nr. A-26.

Prašyme LAMPSS nurodo, kad kol vyko 2015 10 01 patvirtinto Aprašo ekspertinis vertinimas, KTU administracija parengė ir rektoriaus įsakymu patvirtino naują Aprašą. Jame teigiama, kad diegiama tvarka, nepažeidžia jokių teisių, kad Aprašu siekiama kilnių tikslų. Tačiau LAMPSS nuomone,  Apraše yra vienas kitam prieštaraujančių teiginių, kai kurie jų pažeidžia žmogaus teises.

Išnagrinėjęs LAMPSS pateiktą KTU administracijos 2016-01-26 įsakymu Nr. A-26  patvirtintą naująjį Komunikacijos krizės metu KTU tvarkos aprašą,  Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras konstatuoja:

 

  1. Aprašo I skyriuje nurodoma, kad Aprašas skirtas <tik komunikacijos suvaldymui esančios ar gresiančios krizės metu, jame neapimama visų piliečių teisė laisvai reikšti savo nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais> (2 str.). Taip pat nurodoma, jog <Aprašas taikomas tik kilusių ar gresiančių krizinių situacijų faktiniams duomenims ir informacijai, kuri teikiama Universiteto vardu>(4 str.), <Aprašas neriboja Universiteto bendruomenės narių saviraiškos laisvės ir teisės reikšti savo nuomonę> (5 str.).
  1. Apraše krize yra laikomi <Universiteto atstovų veiksmai, galintys sukelti Universiteto bendruomenės narių ar trečiųjų asmenų nepasitenkinimą ir pakenkti Universiteto įvaizdžiui> (10.3 str.) Tame pačiame Aprašo straipsnyje nurodomi veiksniai, kurie gali sukelti, pvz., trečiųjų asmenų nepasitenkinimą: tai neteisėtas kompromituojančios informacijos, susijusios su Universiteto veikla atskleidimas, finansinis skandalas, viešas konfliktas, įstatymus ar bendras etikos normas pažeidžiantis elgesys ir pan.
  1. Aprašo 10.5 str. nurodoma, kad krize gali būti laikomas < bet koks įvykis ar veiksmas, galintis turėti neigiamos įtakos Universiteto įvaizdžiui, į kurį įtraukiami žiniasklaidos, valdžios ar teisėsaugos institucijų atstovai…>. Taip pat <konkurentų, trečiųjų asmenų veiksmai ar bet kuris kitas įvykis, kuris nutiko ir nėra paviešintas arba staiga tapo viešas ir gali turėti neigiamos įtakos Universiteto įvaizdžiui viešojoje erdvėje(10.6 str.)

 

LŽTKC atkreipia dėmesį, kad pagal Aprašo 14 straipsnį,  krizės arba krizinės situacijos pirminis vertintojas yra Rinkodaros ir komunikacijos direktorius, <kuris sprendžia, ar veiksmai koordinuojami Viešosios komunikacijos skyriaus lygmeniu, ar kviečiama Komunikacijos valdymo krizės metu grupė>. Pastarąją taip pat sudaro išskirtinai KTU administracija:<Universiteto rektorius, vykdomasis direktorius, rinkodaros ir komunikacijos direktorius (grupės vadovas), RsV atstovas, Teisės skyriaus vadovas, žmogiškųjų išteklių direktorius (15 str.).

Tokiu būdu nustatyti krizinę situaciją ar nuspręsti, kokie Universiteto bendruomenės atstovų veiksmai gali sukelti trečiųjų asmenų nepasitenkinimą ir pakenkti arba koks įvykis ar veiksmas gali turėti neigiamos įtakos Universiteto įvaizdžiui, gali tik KTU administracija, o tai nesiderina su KTU Statuto 21 str. nuostata, kurioje nurodoma, jog suteikiama <teisė dėstytojams, mokslo darbuotojams ir studentams dalyvauti Universiteto savivaldoje šiame statute nustatyta tvarka (4 p.).

Kita vertus, nors  Aprašo I skyriuje deklaruojama, kad Aprašas  neapima visų piliečių teisės laisvai reikšti savo nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais, jame yra įtvirtina absoliuti KTU administracijos teisė spręsti, kas yra klaidinanti arba neteisėta kompromituojanti informacija, etikos normas pažeidžiantis elgesys, galintis pakenkti KTU įvaizdžiui. Dėl to daugelis Aprašo teiginių prieštarauja vieni kitiems.

 

Pažymėtina, kad Apraše krizinės situacijos veiksnių sąrašas nėra baigtinis, jis užbaigiamas trumpiniu „pan.“ (panašiai). Akivaizdu, jog aiškiai neapibrėžtos sąvokos ir nebaigtinis krizinių situacijų sąrašas leidžia laisvai interpretuoti bet kokią KTU bendruomenės atstovų kritiką KTU administracijos atžvilgiu, pastarajai leidžiant tapatinti ją su grėsme  Universiteto įvaizdžiui. Tokiu būdu minėtos Aprašo nuostatos KTU administracijai suteikia neribotas teises  ir įgalina ją imtis įvairiausių priemonių KTU bendruomenės narių teisėms suvaržyti.

Diskutuotina žmogaus teisių požiūriu išlieka  Aprašo 11 str. nuostata, įpareigojanti kiekvieną Universiteto bendruomenės narį, bet kokiomis priemonėmis gavusį informacijos iš kitų Universiteto bendruomenės narių, taip pat trečiųjų asmenų, žinančių arba numanančių apie krizinę situaciją, imtis veiksmų, numatytų Aprašo IV skyriuje, o būtent: <visa informacija raštu turi būti suderinta su Viešosios komunikacijos skyriumi ir privalo būti raštu <…> patvirtinta Viešosios komunikacijos skyriaus vadovo> (27 str.). Analogiškai įpareigojanti yra Aprašo 28 straipsnyje, draudžiantys   <komentuoti su krize susijusius klausimus ir teikti informaciją žodžiu/atsakinėti į el. laiškus įvairioms tikslinėms auditorijoms bei žiniasklaidai>, nes tai gali daryti  tik Universiteto RsV atstovas. <Visais atvejais visa teikiama informacija privalo būti patvirtinta Viešosios komunikacijos skyriaus vadovo arba Rinkodaros ir komunikacijos direktoriaus>.

Abejotina žmogaus teisių požiūriu  Aprašo 30 str. nuostata: <Kiekvienas Universiteto bendruomenės narys, sulaukęs tiesioginio klausimo, galimai susijusio su krize, jos faktiniais duomenimis, bet kokiomis priemonėmis ir kanalais iš žiniasklaidos atstovų ar kitų institucijų atstovų arba bet kurių kitų trečiųjų asmenų, privalo atsisakyti komentuoti paaiškindamas, kad, remiantis Universiteto nustatyta tvarka, komunikacijai Universiteto vardu yra paskirtas Universiteto RsV atstovas>.

Nors 30 Aprašo straipsnyje nurodoma, jog pastaroji nuostata <negalioja asmens teisei reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus, taip pat prievolei teikti atsakymus ar atlikti kitus veiksmus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose>, akivaizdu, kad bet kurio KTU bendruomenės nario nuomonė, prieštaraujanti KTU administracijos įsitikinimams, negali būti paviešinta žiniasklaidoje be KTU administracijos sutikimo. O tai nesuderinama su asmens žodžio ir įsitikinimų laisve.

Galiausiai diskredituojanti akademinės bendruomenės nario elgesį yra Aprašo 32 str. nuostata, įpareigojanti, pvz., dėstytoją, profesorių ar kitą akademinės bendruomenės narį <sulaukus bet kokio klausimo, susijusio su esama ar galima krize (trečiųjų asmenų veiksmais, klaidinančia arba kompromituojančia informacija ir pan.)> rinkti informaciją apie besikreipiantį asmenį (sužinoti jo vardą, pavardę, atstovaujamą įstaigą, kontaktinę informaciją, kreipimosi pobūdį) ir perduoti ją KTU administracijai (Universiteto RsV atstovui).

LŽTKC pažymi, kad nepaisant teisėtų KTU administracijos interesų ir lūkesčių, Aprašas negali panaikinti kiekvienam piliečiui ir KTU bendruomenės nariui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamos žodžio ir įsitikinimų laisvės, kuri <negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai> (LR Konstitucijos 25 str.).  Ši pamatinė nuostata įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje. Taigi KTU administracijai, skirtingai nei teisėtvarkos institucijoms, įstatymas nesuteikia teisės spręsti, kada atsiranda būtinybė riboti KTU bendruomenės nario konstitucinę  žodžio ir įsitikinimų laisvę.

IŠVADA: Įvertinęs KTU administracijos patvirtintą naująjį Komunikacijos krizės metu KTU tvarkos aprašą, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras konstatuoja:

  1. KTU administracijos 2016-01-26 įsakymu A-26 patvirtintas naujasis Komunikacijos krizės metu KTU tvarkos aprašas pažeidžia ir  suvaržo KTU darbuotojų ir akademinės bendruomenės narių pilietines teises bei laisves (žodžio, minties, įsitikinimų, informacijos laisvę) ir prieštarauja KTU Statuto 12 str. nuostatoms: Universitetas,  įgyvendindamas  savo  veiklos  tikslus,  vadovaujasi  demokratinės savivaldos (1 p.), atvirumo ir atskaitingumo visuomenei principais (14 p.); Statuto 20 str. nuostatai: <Universiteto akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:  minties, žodžio, pasaulėžiūros ir tikėjimo laisvę (1p.) bei  Statuto 21 str. nuostatai, apibrėžiančiai teisę: dėstytojams, mokslo darbuotojams ir studentams dalyvauti Universiteto savivaldoje Statute nustatyta tvarka (4p.).
  1. LŽTKC įsitikinimu, itin griežta administracijos nuostata atžvilgiu bendruomenės nario, viešai pareiškusio savo nuomonę žiniasklaidoje dėl bet kokio įvykio arba trečiųjų asmenų veiksmų, galinčių turėti neigiamos įtakos organizacijos įvaizdžiui, su tam tikromis išimtimis gali būti pateisinama banko įstaigose ar kitose komercinėse struktūrose. Tačiau Apraše numatyti asmens žodžio laisvės apribojimai  negali būti taikomi akademinės bendruomenės nariams, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų misijai – kritiškai, inovatyviai mąstyti, ugdyti kūrybingą, išsilavinusią, orią, pilietišką, savarankišką asmenybę. Prieštarauja ir aukštųjų mokyklų savivaldos principams, kurie įgalina akademinės bendruomenės atstovus aktyviai dalyvauti aukštosios mokyklos valdyme, įtvirtina valdymo skaidrumą, atskaitomybę, teisėtumą, nešališkumą, neleidžia aukštosioms mokykloms  tapti uždaromis bendruomenėmis, kuriose susidarytų sąlygos interesų grupių kovai dėl įtakos ir valdžios. Galiausiai paminėtos Aprašo nuostatos prieštarauja KTU Statutui, dėl to Aprašas yra keistinas ir taisytinas.

 

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:

Lietuvos žmogaus teisių asociacija                                       –  VYTAUTAS BUDNIKAS

Lietuvos žmogaus teisių  gynimo asociacija                          –  ROMUALDAS POVILAITIS

Piliečių gynybos paramos fondas                                          –  STASYS KAUŠINIS

Lietuvos Helsinkio grupė                                                       –  STASYS STUNGURYS

Nepartinis demokratinis judėjimas                                         –  KRESCENCIJUS STOŠKUS

 

 

Kaltinimai kultūros ministerijai: ji neatstovauja viešajam interesui.

Redakcija
-
0

Kovo 14 d. Seime įvyko pasitarimas dėl Vilniaus senamiesčio apsaugos.

Jį inicijavo Seimo parlamentinė grupė „Už istorinę atmintį ir teisingumą“. Pasitarimo esmė – šiuo metu yra baigtas viešinti Vilniaus senamiesčio tvarkymo planas (specialiojo teritorijų planavimo dokumentas), kuris numato pakeisti dabartinį senamiesčio nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos teisinį reguliavimą.

Pasitarimo dalyviai Seime Signataro Kazimiero Antanavičiaus salėje
Pasitarimo dalyviai Seime Signataro Kazimiero Antanavičiaus salėje

Vilniaus miesto bendruomeninės ir kitos nevyriausybinės organizacijos nuolat  kėlė klausimus dėl specialiojo planavimo proceso ir dokumento turinio. Jų nuomone, dokumente neatsispindi tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai saugoti istorinį sostinės centrą, įtrauktą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Neperkėlus reikšmingos dalies dabar galiojančio paveldosauginio reguliavimo normų, būtų sudaromos didesnės galimybės senamiesčio kaitai, pvz., viešųjų erdvių užstatymui.

Minėtas dokumentas buvo rengiamas pažeidžiant būtinas procedūras, kurias reglamentuoja Orhuso konvencija ir kiti teisės aktai.

Pasitarime dalyvavo Vilniaus vietos bendruomenių nariai, miesto savivaldybės, Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento, Tarptautinės paminklų ir istorinių vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto, Valstybinės kultūros paveldo, Lietuvos nacionalinės UNESCO ir Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės priežiūros komisijų, Lietuvos restauratorių, architektų ir kraštovaizdžio architektų sąjungų, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros, Statybos ir projektavimo sisteminimo centro, nevyriausybinių bei kitų orga- nizacijų atstovai ir ekspertai.

Pasitarimą moderavo Seimo TS-LKD fakcijos narys Arvydas Anušauskas
Pasitarimą moderavo Seimo TS-LKD fakcijos narys Arvydas Anušauskas

Vilniaus senamiestis yra pasaulio kultūros paveldo dalis. Šį paveldą būtina išsaugoti ateinančioms kartoms. Todėl komercinių organizacijų (statytojų) interesai negali užgožti būtinybės išsaugoti Vilniaus miesto istorinį kultūros paveldą. Vilniaus senamiesčio tvarkymo plano projektas kelia pavojų kultūros paveldui, jo išlikimui, nes jis parengtas su daugybe pažeidimų ir galimų „landų“ korupcijai arba piktnaudžiavimui. Diskusijoje išryškėjo esminiai prieštaravimai tarp Kultūros ministerijos ir visuomenės, kuriai atstovauja bendruomenės ir visuomeninės organizacijos. Pastarųjų atstovai nuogąstavo, kad jiems leidžiama tik susipažinti su minėtu plano projektu, bet neleidžiama dėl jo išsakyti savo pastabų.

Daugelio jų nuomone, negali būti net kalbos, kad visuomenės atstovams būtų draudžiama pareikšti savo nuomonę dėl tokio objekto. Tai ryškiausias valdininkų įstatymų nepaisymo ir nekompetencijos pavyzdys.

Bendruomenių atstovai ir ekspertai
Bendruomenių atstovai ir ekspertai

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (LŽTA) atstovas Vytautas Budnikas pabrėžė, kad Kultūros ministerija pagal įstatymą privalo atstovauti ir ginti viešąjį interesą. Bet matant ministerijos valdininkų ir visuomenės atstovų priešpriešą bei ministerijos pateiktus biurokratinio atsirašinėjimo pavyzdžius, susidaro įspūdis, jog ministerija neatstovauja ir deramai negina viešojo intereso. Tikėtina, kad jos atstovai nesuvokia esminių savo funkcijų – atstovauti valstybei, kurioje viešasis interesas yra prioritetinis.

LŽTA atstovas pasiūlė visa tai pažymėti ir surengto pasitarimo išvadose. Pasitarimo rengėjai pažadėjo leisti visuomenės atstovams naudotis šio susitikimo garso įrašu tolimesniame plano rengimo darbe.

Dėl pabėgėlio statuso, migracijos europoje ir emigracijos Lietuvoje

Redakcija
-
0

Lietuvos Respublikos Prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Kopijos:
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai
Žiniasklaidai

Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicijos pareiškimas

Europos ir Lietuvos viešojoje erdvėje aštrėjant diskusijoms tarp visuomeninių ir politinių jėgų remiančių tik
pabėgėlių humanitarinę globą, iš vienos pusės, ir nevaldomos imigracijos šalininkų, iš kitos, Lietuvos valdžios institucijos,
mėgindamos pateisinti nuostatą perkelti į Lietuvą ir dalį migrantų, apibendrintai juos įvardija pabėgėliais.
Atkreipiame dėmesį, kad ne visi į ES valstybes atvykstantys migrantai turi teisę į pabėgėlio statusą.
Pagal 1951 m. Ženevos konvencijos nuostatas pabėgėlio statusas gali būti suteiktas užsieniečiui prieglobsčio prašytojui,
kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai
socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos
valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė
gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti (gali būti kankinamas, patirti žiaurų, nežmonišką
elgesį, žeminamas jo orumas, jam gali būti įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, kyla grėsmėje gyvybei,
sveikatai, saugumui ar laisvei ir kt.).
Pagal 1990 m. Dublino konvenciją ir ją papildančius reglamentus pabėgėlio statuso suteikimo klausimas sprendžiamas
ES valstybėje, j kurią trečiosios šalies pilietis ar asmuo be pilietybės pateko pirmiausiai, ir jam gavus
pabėgėlio statusą, atitinkama tokio statuso asmens apsauga ir teisės tampa privalomos ir kitoms ES valstybėms.
Akivaizdu, kad Lietuva dėl savo geografinės padėties sprendimuose suteikiant pabėgėlio statusą beveik nedalyvauja,
tačiau turi juos besąlygiškai vykdyti.
Yra žinoma, jog daug trečiųjų šalių gyventojų į ES patenka iš šalių, kuriose nevyksta kariniai konfliktai, jie nėra
persekiojami, nekyla grėsmė jų gyvybei (pvz., iš Turkijos, Pakistano, Maroko ir kt.). Tokie asmenys pagal minėtų
konvencijų nuostatas negali būti laikomi pabėgėliais ir pretenduoti į pabėgėlio statusą. Jiems gali būti suteiktas papildomos
apsaugos statusas. Į papildomą apsaugą galintis pretenduoti asmuo apibrėžiamas kaip trečiosios šalies pilietis
ne/mieste, valstybėje pareikalauti visų tinkamai atlikti pareigas.
15. Užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą visose ir atokiausiose kaimo vietovėse.
16. Išreikalauti iš ES tiesiogines išmokas ūkininkams ne mažesnes nei ES vidurkis. Užtikrinti
smulkių, vidutinių, stambių žemės ūkių proporcingą vystymąsi Lietuvoje, remiantis Europos
valstybių gerąja patirtimi, pavyzdžiui Šveicarijos, Lenkijos.
17. Baigti kaitalioti vasaros- žiemos laiko nustatymus. Nustatyti pagal Lietuvos geografinę padėtį ir laiko juostą
atitinkantį pastovų laiką.
Konferencijos pirmininkaujantys:
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas
Lietuvos Nepartinio demokratinio judėjimo pirmininkas,
„Kultūros kongreso“ tarybos pirmininkas dr. Krescencijus Stoškus
27
ar asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu.
Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų koalicija nekvestionuoja Lietuvos valdžios sprendimo solidarizuojantis
su Europos Sąjungos valstybėmis priimti tam tikrą skaičių pabėgėlių statusą turinčių trečiųjų šalių
piliečių. Tačiau kartu su pabėgėliais į ES valstybes masiškai plūstant migrantams, kviečiame Lietuvos valdžios institucijas
nevadinti jų visų pabėgėliais, o atvirai su visuomene svarstyti ne tik pabėgėlių priėmimo, bet ir galimo dalies
migrantų perkėlimo į Lietuvą klausimus.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad imigracijos klausimų svarstymas Lietuvoje negali būti atviras ir keliantis visuomenės
pasitikėjimą, kol bus ignoruojama ypač skaudi ir pavojinga valstybei masinės piliečių emigracijos tema. Statistikos
duomenimis per pastaruosius du dešimtmečius iš Lietuvos emigravo beveik trečdalis (apie 900 tūkst.) gyventojų.
Nerimą kelia tai, kad Nacionalinės pažangos programoje (strategija „Lietuva 2030”) nėra net užuominos apie šią
Lietuvą ištikusią egzistencinę problemą. O verslo grupės kaip atsvarą emigracijai netgi siekia skatinti imigraciją, kad
darbo rinką papildytų iš svetur atvykę „kvalifikuoti specialistai” ir nereikėtų gerinti darbo sąlygų ir didinti atlygio
savo piliečiams, tuo būdu sudarant sąlygas jiems neišvykti iš Lietuvos.
Analogiškas didžiųjų ES valstybių politinio elito ir verslo sluoksnių požiūris sukėlė migracijos krizę, kurį paskatino
ES valstybių dezintegraciją: Šengeno erdvėje jau imama varžyti ES piliečių judėjimo laisvė, stabdomas Dublino
konvencijos galiojimas (Vengrija), rengiamasi referendumu spręsti dėl išstojimo iš ES (Didžioji Britanija) ir pan.
Akivaizdu, kad Lietuvos valstybės vadovų bei politinio elito požiūris į valstybės ir tautos, kaip politinio subjekto,
išlikimo galimybę negali būti trumparegiškai grindžiamas ekonomine nauda. Valstybė privalo turėti ilgalaikę imigracijos
ir emigracijos strategiją, atsakingos institucijos turi parengti ir Įgyvendinti šių procesų suvaldymo programas,
įskaitant reemigraciją skatinančias priemones. Bet koks delsimas sukelia negrįžtamus padarinius valstybei ir visuomenei.
Atkreipiame valstybės vadovų ir valdžios institucijų dėmesį, kad emigracijos masto ignoravimą visuomenė vertina
kaip valdžios atsakomybės arba gebėjimų stoką garantuoti valstybės suverenumą ir tautos tęstinumą. Todėl raginame
Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę ryžtingai imtis kompleksinės ir ilgalaikės imigracijos ir
emigracijos strategijos rengimo ir įgyvendinimo, ypač – neatidėliotinų priemonių emigracijai suvaldyti ir reemigracijai
paskatinanti.
Intelektualų atstovai:
SAULIUS ARLAUSKAS – teisės filosofas, mokslų daktaras, profesorius;
ANTANAS BURAČAS – LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės
grupės narys;
RITA ALEKNAITĖ-B1ELIAUSKIENĖ – kultūrologė, humanitarinių mokslų daktarė, M. Romerio
universiteto profesorė;
BRONIUS GENZELIS – habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius,
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto
„Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” signataras,
Valstybinės mokslo premijos laureatas;
LAURA JANULEVIČIŪTĖ – teologė, teisės magistrė;
ALDONA BIRUTE JANKEVIČIENĖ – advokatė;
VIDMANTĖ JASUKAITYTĖ -rašytoja, publicistė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos Akto ,,Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo”
signatarė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos moterų
sąjungos įkūrėja, literatūros premijųlaureatė;
VLADAS KANČAUSKAS – dailininkas, skulptorius;
PETRAS KUNCA – smuikininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius;
KRESCENCIJUS STOŠKUS – filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros
kongreso ir Nepartinio demokratinio judėjimo tarybos pirmininkas;
JŪRATĖ MARKEVIČIENĖ – kultūros antropologė, paveldosaugininkė, tarptautinė kultūros
paveldo ekspertė – ICOMOS narė;
POZICIJA
EDITA MILAŠEVIČIŪTĖ – rašytoja, Nepartinio demokratinio judėjimo tarybos narė;
GEDIMINAS MERKYS – sociologas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras;
GEDIMINAS NAVAITIS – psichologas, M. Romerio universiteto profesorius;
ALVYDAS PAULIUKEVIČIUS – medicinos mokslų daktaras, profesorius;
VYTAUTAS RUBAVIČIUS – rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras;
DAIVA TAMOŠAITYTĖ – humanitarinių mokslų daktarė, rašytoja, filosofė;
ALFONSAS VAIŠVILA – teisės filosofas ir teoretikas, M.Romerio universiteto profesorius,
habilituotas mokslų daktaras;
GYTIS VAITKŪNAS – dailėtyrininkas, kultūrologas;
Nevyriausybinės organizacijos:
Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis
Piliečių gynimo paramos fondas – Stasys Kaušinis
Nepartinis demokratinis judėjimas – Krescencijus Stoškus
Lietuvos karjeros specialistų asociacija – Kęstutis Mikolajūnas
Lietuvos aeroklubas – Jonas Mažintas
Nacionalinė antikorupcijos asociacija – Kęstutis Zaborskas

Dėl nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo ir žodžio laisvės suvaržymų

Redakcija
-
0
Dėl nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo ir žodžio laisvės suvaržymų

2016 m. vasario 3 d. Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras kreipėsi į Lietuvos valstybės ir valdžios institucijas dėl nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo ir žodžio laisvės suvaržymų, pažymėdamas, kad mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomas nacionalinis transliuotojas (LRT), kurio priedermė stiprinti moralę ir pilietiškumą yra įtvirtinta LR Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, nesilaiko nei minėtų Įstatymo nuostatų, nei patvirtintos LRT valstybinės programų strategijos, kad LRT rengiamose ir transliuojamose programose bei laidose įsigali šališkumas, laidų dalyviai atrenkami pagal priklausymą tam tikrų politinių pažiūrų ir įsitikinimų visuomenės grupėms – pastarosioms skiriama neadekvačiai daugiau laiko eteryje, kitoms visuomenės grupėms atstovaujantys asmenys neturi galimybės (nekviečiami) dalyvauti LRT rengiamose laidose.

Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad LRT šališkumas ypač išryškėjo piliečiams pasinaudojus konstitucine tiesioginės demokratijos teise inicijuoti referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir juridiniams asmenims, LR Seime svarstant greitųjų (vartojimo) kreditų įstatymo pataisas arba rengiant diskusijas dėl valstybinės lietuvių kalbos vartojimo,

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo pataisos projekto, diskusijose dėl Darbo kodekso projekto, į kurias dažniausiai kviečiami Laisvosios rinkos instituto ir kitų kraštutinai liberalių pažiūrų bei „tradicinių” profesinių sąjungų atstovai.

Visą kreipimosį tesktą galima perskaityti čia: http://lzta.lt/del-lrt-priklausomumo-ir-zodzio-laisves-suvarzymu/

Nors atsakyme Lietuvos nacionalinis transliuotojas neigia Lietuvos žmogaus teisių organizacijų pastabas, vis

dėlto nurodo, kad LRT rengiamose visuomenės aktualijų diskusijose neretai dalyvauja tie patys asmenys.

Pateikiame VšĮ “Lietuvos radijas ir televizija” atsakymą.

 

Dėl referendumo

RT nesutinka su pareiškėjų nuomone dėl Lietuvos
Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
įstatymo (toliau- Įstatymas) bei 2015 m. gegužės 19 d.
priimtos naujos redakcijos 2012-2017 m. Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos valstybinės programų strategijos
nesilaikymo.
Rašte teigiama, kad LRT šališkumas ypač išryškėjo
piliečiams pasinaudojus LR Konstitucijoje (4 ir 33 str.)
įtvirtinta tiesioginės demokratijos teise – inicijuoti referendumą
dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir juridiniams
asmenims. LRT neva ignoravo LR Referendumo
įstatymo nuostatas (17 str.), nesuteikdama laiko iniciatyvinei
grupei naudotis Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos eterio laiku.
Referendumo agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles
tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
vadovu. Ji taip pat paskirsto laidų laiką taip, kad
nebūtų pažeisti grupės ir jos oponentų atstovų lygiateisiškumo
principai. Ir grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama
ne mažiau kaip po 7 valandas visuomeninio (nacionalinio)
radijo ir televizijos laiko tarpusavio debatams.
Ne veltui Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas 2014 m. birželio 11 d. posėdyje, išnagrinėjęs
Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę,
iniciatyvinės grupės „Dėl referendumo dėl Konstitucijos
9, 47 ii 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo‘1 narių P.
Š., A. A., D. J., R. K., A. K. ir J. P. skundą Vyriausiajai
rinkimų komisijai, be kita ko, nusprendė panaikinti
Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3
d. sprendimu patvirtintų Lietuvos nacionalinio radijo
ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės
inicijuojamo privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“
agitacijai, rengimo taisyklių 16 punktą ir nustatyti,
suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
vadovu, papildomą referendumo iniciatyvinės grupės ir
oponentų atstovų tarpusavio debatams skirtiną visuomeninio
(nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką. LRT
minėtą teismo sprendimą įvykdė.

Dėl greitųjų kreditų
Rašte taip pat teigiama, kad LRT, transliuodama programas
apie LR Seime svarstomas greitųjų vartojimo
kreditų įstatymo pataisas, „Į laidas išsakyti nuomonę dėl
minėto įstatymo projekto tariamos žalos verslui buvo
kviečiami finansinio verslo bendrovių atstovai, o jų oponentams,
ekonomistams ir įstatymo pataisų rengėjams,
ginantiems viešąjį interesą, tokia galimybė nebuvo suteikta.“
Galimybė pasisakyti finansinio verslo bendrovių oponentams
buvo suteikta televizijos programoje „Specialus
tyrimas“, transliuotoje LRT televizijoje 2015-09-03; apie
greitųjų vartojimo kreditų neigiamas pasekmes, neįvertinus
savo finansinių galimybių, bei priemones jų išvengti
radijo programoje „Centas eurą augina“, transliuotoje
LRT RADIJUJE 2015-09-29, diskutavo Lietuvos banko,
kuris prižiūri greituosius kreditus išduodančias finansų
įstaigas bei nagrinėja vartotojų skundus dėl jų veiklos,
valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.

Dėl lietuvių kalbos apsaugos
Rašte, be kita ko, sakoma: „Nedemokratiškas ir ribojantis
žodžio laisvę LRT elgesys pasireiškė Valstybinei
lietuvių kalbos komisijai nepritarus LR Seime svarstomam
vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo
projektui (XIIP-1653 (2)) […]. 2015 m. birželio 17 d.
laidoje „Dėmesio centre“, pažeidžiant proporcingumo ir
objektyvumo kriterijus į debatus buvo pakviesta šios komisijos
pirmininkė D. Vaišnienė ir trys jos oponentai, kurie
akivaizdžiai menkino lietuvių kalbos reikšmę ir svarbą
valstybingumui (Konstitucijos 14 str. nurodyta, kad
valstybinė kalba – lietuvių kalba), o pastarųjų pažiūroms
atvirai pritarė ir laidų vedėjas, skyręs daugiausia laiko
oponentų pasisakymams, nors bet kokį šališkumą draudžia
įstatymas (4 str. 1 dalis).“ Visų pirma, Valstybinė lietuvių
kalbos komisija ne nepritarė Vardų ir pavardžių rašymo
dokumentuose įstatymo projektui (XIIP-1653 (2)),
o, kaip šioje programoje teigė pati Komisijos pirmininkė,
jos vadovaujama institucija pritarė tam tikroms vardų ir
pavardžių rašymo iš originalo kalba išimtims, svarbu,
koks yra dokumento šaltinis. Žurnalistas R. Valatka stebėjosi,
kodėl į šį reikalą buvo įtrauka Valstybinė lietuvių
kalbos komisija, kadangi, jo nuomone, vardas ir pavardė
yra privačios nuosavybės klausimas. Viena iš įstatymo
projekto iniciatorių Seimo narė I. Šiaulienė trumpai ir
nuosaikiai pasisakė už tai, kad Vardų ir pavardžių rašymo
dokumentuose įstatymo projektas būtų priimtas, o Teisės
ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas
konstatavo, kad daliai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
išvadų komitetas pritarė, daliai – ne. Įvertinus visą
šios programos „Dėmesio centre“ kontekstą, akivaizdu,
kad su lietuvių kalbos menkinimu programos turinys neturi
nieko bendra: programoje buvo svarstomas Vardų ir
pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto turinys.
Kaip negalima sutikti ir su Rašte išdėstytu teiginiu,
kad programos vedėjas E. Jakilatis daugiausia laiko

skyrė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės
oponentams. Komisijos pirmininkės D. Vaišnienės oponentu
galima laikyti nebent žurnalistą R. Valatką, kuriems,
beje, programos vedėjas laiko skyrė panašiai: apie
4 minutes kiekvienam iš jų.
Rašte taip pat teigiama, jog LRT netinkamai elgėsi
VRK įregistravus Iniciatyvinės grupės „Talka: už
Lietuvos valstybinę kalbą“ įstatymo projektą dėl valstybinės
kalbos statuso išsaugojimo, ribojo arba pateikė
šališką (negatyvią) informaciją.
„LRT Aktualijų studija“, transliuotos 2015-11-04 LRT
RADIJUJE, LRT objektyviai ir nešališkai pateikė informaciją
apie Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose
įstatymo projekto pataisas. Citata iš programos anonso:
„Iniciatyvinė grupė siūlo įtvirtinti, kad pagrindiniame
asmens dokumentų puslapyje įrašus būtų galima rašyti
tik lietuvių abėcėlės raidėmis. įrašai nevalstybine kalba
galėtų būti daromi tik papildomų įrašų puslapyje arba asmens
tapatybės kortelės antroje pusėje. Jeigu 50 tūkst.
parašų iniciatoriams pavyktų surinkti, Seimas privalėtų
svarstyti jų siūlymą. Programoje dalyvauja Sąjūdžio iniciatyvinės
grupės narys Gintaras Songaila, politologas
Vytautas Sinica, istorikas Alvydas Nikžentaitis, dienraščio
„Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris.“
Dėl Darbo kodekso
Rašte LRT kaltinama buvus šališka, skelbiant informaciją
apie Lietuvos socialinio modelio (Darbo kodekso)
projektą. Neva nacionalinis transliuotojas daugiausia
eterio laiko skyrė Laisvosios rinkos instituto ir kitų kraštutinai
liberalių pažiūrų bei „tradicinių“ profesinių sąjungų
atstovų pasisakymams.
Šis Rašto rengėjų teiginys neatitinka tikrovės.
Pavyzdžiui, 201510-
15 radijo programoje „Lietuvos
diena“ buvo išklausyta Lietuvos gyventojų nuomonė dėl
naujojo Darbo kodekso projekto, šioje programoje savo
pastabas išreiškė socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.
Pabedinskienė, Profesinių sąjungų konfederacijos vadovas
A. Černiauskas, įvairių Seimo frakcijų atstovai,
Ministras Pirmininkas A. Butkevičius; radijo programoje
„Ryto garsai“ 2015-10-15 kalbėjo SEB prezidento
patarėjas, ekonomistas G. Nausėda ir VU profesorius,
sociologas R. Lazutka; apie Darbo socialinį modelį buvo
parengta ir tiesiogiai 2015 m. birželio 16 d. transliuota
90 min. trukmės televizijos programa „LRT forumas“,
kurioje dalyvavo Ministras Pirmininkas A. Butkevičius,
socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė,
SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas G.
Nausėda, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas
R. Dargis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos
pirmininkas A. Černiauskas, Vilniaus universiteto
Teisės fakulteto dekanas T. Davulis, klausimus programos
dalyviams uždavinėjo programos žiūrovai studijoje.
LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis

Pozicija. 2015 m., Nr.4 (628)

Redakcija
-
0
Pozicija. 2015 m., Nr.4 (628)

LIETUVOS VISUOTINIŲ ŽMOGAUS TEISIŲ
DEKLARACIJOS PASKELBIMO
26-erių METŲ SUKAKTIS

Pozicija_2015-Nr.4

 Skaityti…

Atsakymas į pareiškimą „Dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje”

Redakcija
-
0
Atsakymas į pareiškimą „Dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje”

2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į Lietuvos valdžios ir valstybės institucijas dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje. Jos atkreipė dėmesį į didėjantį skurdą ir gyventojų socialinę atskirtį, į tai, kad vyksta nuolatinis žmogaus socialinių teisių pažeidinėjimas. Viešojoje erdvėje kai kurie politikai ir nevyriausybinės organizacijos eskaluoja moksliškai nepagrįstas žmogaus teisių iniciatyvas (eutanazijos įteisinimas, vaikų ankstyvojo lytinio (seksualinio) švietimo įvedimas, Stambulo konvencijos ratifikavimas ir kt.) tokiu būdu nukreipdami visuomenės dėmesį nuo svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų. Lietuvos žmogaus teisių gynimo organziacijos pareiškime ragino šalies Vyriausybę skurdą ir žmonių socialinę atskirtį mažinti realiai, o ne deklaratyviai, nes tik ryžtingi ir akivaizdūs valstybės veiksmai gali būti vertinami kaip tikrosios priemonės siekiant užtikrinti pamatines Lietuvos žmonių teises ir laisves.

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Lietuvos Žmogaus teisių koordinavimo centrui

2016 -01- 0 8 Nr. (25.3-34) SD – 109

Kopija:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija), vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2015 m. gruodžio 28 d. rezoliucija Nr. 17-4473, išnagrinėjo Lietuvos Žmogaus teisių koordinavimo centro pareiškimą dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje. Teikiame informaciją. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. žemiau skurdo rizikos ribos (241 euras) gyveno 19,1 proc. gyventojų. Atsigaunant Lietuvos ekonomikai po pasaulinės finansinės krizės, skurdo rizikos lygis turi tendenciją mažėti (sumažėjo 1,5 procentinio punkto, lyginant su 2013 m.). Priešinga tendencija išryškėjo septyniolikoje valstybių narių, todėl skurdo rizikos lygis Europos Sąjungos lygmeniu 2014 m. išaugo iki 17,2 proc. (padidėjo 0,6 proc. punkto, lyginant su 2013 m.). Eurostato duomenimis, skurdo rizikos ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje 2014 m. buvo 27,3 procento. Rodiklis apima asmenis, patiriančius skurdo rizikos lygį, arba asmenis, patiriančius didelį materialinį nepriteklių ar gyvenančius labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose. Pritariame išreikštai nuomonei, kad skurdo ir socialinės atskirties problema yra daugialypė ir tampriai susijusi su daugeliu kitų socialinių problemų – emigracija, alkoholizmu, narkomanija, savižudybėmis. Sutinkame, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą ir koordinuoti tiek valstybinių institucijų, tiek nevyriausybinių organizacijų, tiek verslo, tiek akademikų ir visos visuomenės veiksmus, siekiant kovoti su skurdo ir socialinės atskirties problema. Pažymime, kad siekiant koordinuotai, aprėpiant kuo daugiau veiklos sričių, didinti socialinę įtrauktį 2013 m. buvo patvirtintas vienas svarbiausių strateginių dokumentų – Socialinės įtraukties didinimo 2014—2020 m. veiksmų planas (toliau – Planas). Planas atitinka prisiimtą nacionalinį skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslą, įtvirtintą Nacionalinėje reformų darbotvarkėje, – iki 2020 m. sumažinti patiriančių skurdą ar socialinę atskirtį asmenų skaičių ne mažiau kaip 170 tūkst. Lietuva sėkmingai įgyvendina prisiimtą įsipareigojimą. Nuo 2008 m. iki 2014 m. patiriančių skurdą ar socialinę atskirtį asmenų skaičius sumažėjo 106 tūkst. nuo 910 tūkst. (2008 m.) iki 804 tūkst. (2014 m.). Plano tikslai atitinka 2012 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1482 patvirtintos „2014-2020 metų nacionalinės pažangos programos” (toliau – Pažangos programa) 2 prioriteto „Veikli ir solidari visuomenė” 2.1 tikslo „Didinti gyventojų gerovę ir socialinę aprėptį” uždavinius. Plano įgyvendinimą pastoviai stebi ir vertina sudaryta Socialinės įtraukties didinimo 2014—2020 m. veiksmų plano įgyvendinimo stebėsenos grupė. Planas ir jo įgyvendinimo ataskaita už 2014 m. patalpintas Ministerijos interneto svetainėje: http://www.socmin.lt/lt/veikla/koncepciios-strategiios.html ir http ://www. socmin. lt/lt/ ataskaitos/nacionaliniu-dokumentu-i gyvendinimo/soc-itraukties-didinimo-ataskaitos.html. Dėl socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų. Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeima laikoma ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Nuo 2006 m. liepos mėn. Vaikų teisių apsaugos skyriai (toliau -VTAS) veda socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (toliau – Apskaita). 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, iš viso Apskaitoje buvo 9930 socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 19668 nepilnamečiai vaikai. Per 2014 m. į Apskaitą įrašyta 1661 socialinės rizikos šeima, kurioje augo 2825 vaikai. Pastaraisiais metais socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius kito neženkliai, tačiau 2014 m. pastebimas didžiausias šeimų mažėjimas per pastaruosius penkerius metus (2011 m. – 300 socialinės rizikos šeimų sumažėjo, 2012 m. -215, 2013 m. – 154, 2014 m. – 305). Pokytį gali lemti kasmet mažėjantis bendras gyventojų skaičius. Taip pat kasmet stiprinamas ir gerinamas socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis, pavyzdžiui, 2014 m. Ministerija papildomai įsteigė 83 socialinių darbuotojų, darbui su socialinės rizikos šeimomis, pareigybes. ŽMONIŲ SKURDINIMAS – DIDŽIAUSIAS JŲ TEISIŲ PAŽEDIMAS 11 Kaip ir ankstesniais metais, paslaugas ne tik vaikui, bet ir šeimai aktyviai teikia vaikų dienos centrai (toliau – VDC). 2014 m. finansuota 220 projektų (2013 m. – 203, 2012 m. – 175, 2011 m. – 176). Per 2014 m. 6568 vaikams (2013 m. – 6274, 2012 m. – 5011) buvo suteiktos dienos socialinės priežiūros paslaugos VDC, o viename VDC vidutiniškai per mėnesį paslaugos buvo suteiktos 26 įvairaus amžiaus vaikams. 2014 m. projektų vykdytojų akiratyje buvo 4273 šeimos. Pažymėtina, kad pusei visų 2014 m. Ministerijos finansuotų dienos socialinės priežiūros paslaugų vaikui ir šeimai teikimui VDC projektų papildomai finansavimą skyrė ir savivaldybių administracijos. Tačiau remiantis 2014 m. Tarnybos organizuotų vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų susitikimų savivaldybėse metu gauta informacija, savivaldybėse trūksta VDC teikiamų paslaugų vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose. Pažymėtina, kad dauguma savivaldybėse įsteigtų VDC veikia miestuose, rajonų centruose bei didesniuose miesteliuose. Taigi jie yra sunkiai pasiekiami vaikams iš atokesnių vietovių, todėl problema dėl vaikų ribotų galimybių lankyti tokius centrus išlieka aktuali. Dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimo aktualijų Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai iš esmės atitinka Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių nuostatas dėl nediskriminavimo. Lietuvoje galioja du specialieji antidiskriminaciniai įstatymai – Lygių galimybių įstatymas bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Ministerija 2011-2015 metais organizavo Nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos projektų atrankos konkursą, kurio tikslas – atrinkti projektus, kuriuos įgyvendinant buvo siekiama didinti toleranciją, ugdyti pagarbą žmogui, mažinti diskriminacijos apraiškas ir dirbti lygių galimybių užtikrinimo srityje. Nuo 2014 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu organizuoja Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus, kurių metu Lietuvoje apdovanojami labiausiai Lietuvoje lygybės idėjas skatinę asmenys ir organizacijos. Dėl neįgaliųjų socialinės integracijos Parengta nauja Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos programa 2013-2019 metams. 2015 m. pradžioje mūsų šalyje netekto darbingumo pensijos buvo mokamos 253,4 tūkst. gyventojų, palyginti su 2014 m., šis skaičius beveik nepakito. Neįgaliųjų socialinė integracija, jų gyvenimo visuomenėje kokybė užtikrinama tokiomis priemonėmis kaip užimtumo skatinimas (kasmet įdarbinama subsidijuojant per 900 asmenų, įsteigiama per 140 darbo vietų, nusiunčiama dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse per 2850 asmenų, veikia 66 neįgaliųjų įmonės), profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas (kasmet profesinės reabilitacijos programą baigia apie 600 asmenų ir daugiau nei pusė jų sėkmingai įsidarbina), būsto pritaikymas (kasmet pritaikoma per 270 būstų), tikslinių kompensacijų mokėjimas (kasmet kompensacijas gauna per 120 tūkst. asmenų), neįgalių studentų rėmimas (kasmet finansinė parama suteikiama per 930 neįgaliųjų), aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis (kasmet aprūpinama per 34 tūkst. asmenų), tolerancijos skatinimas. Finansuojami neįgaliųjų integracijai skirti socialinės reabilitacijos paslaugų bendruomenėje projektai (kasmet finansuojami 60 savivaldybių administracijų per 400 konkurso būdu atrinkti projektai, naudą gauna per 33 tūkst. asmenų), asociacijų veiklos rėmimo projektai (kasmet finansuojami per 26 konkurso būdu atrinkti projektai). Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su institucijomis pagal jų kompetenciją administracinių duomenų pagrindu kasmet rengia ir skelbia (užimtumo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, sporto ir kultūros ir kt. srityse) rodiklių, apibūdinančių neįgaliųjų socialinę integraciją, sąrašą. Ministerija dėkoja Lietuvos Žmogaus teisių koordinavimo centrui už išsakytas mintis šeimos, skurdo, socialinės atskirties mažinimo klausimais, į kurias bus atkreiptas dėmesys rengiant skurdo lygio vertinimo tyrimus, stiprinat bendradarbiavimą tarp įvairių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų, sprendžiant skurdo ir socialinės atskirties problemas Lietuvoje.

 

Pagarbiai

Viceministras Algirdas Šešelgis

Atsakymas į pareiškimą „Dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje”

Redakcija
-
0

Atsakymas : DĖL PAREIŠKIMO

Pareiškimo tekstas:

http://lzta.lt/del-svarbiausiu-zmogaus-teisiu-pazeidimu-lietuvoje/

Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija

 

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centrui

2016 -01-08 Nr. SR-494

(sutrumpinta)

Švietimo ir mokslo ministerija išnagrinėjo Jūsų pareiškimą dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje, kuriame pabrėžiama, kad didėjantis skurdas ir auganti gyventojų socialinė atskirtis yra svarbiausi žmogaus teisių pažeidimai Lietuvoje.

Pažymime, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. Al-588 yra patvirtintas Socialinės įtraukties didinimo 2014—2020 m. veiksmų planas, kurio paskirtis – konsoliduojant socialinius partnerius, suinteresuotus asmenis ir socialines grupes, 2014—2020 m. laikotarpiu didinti gyventojų gerovę ir socialinę įtrauktį, mažinant skurdą ir socialinius bei ekonominius skirtumus tarp gyventojų, užtikrinant visiems lygias galimybes.

Strateginis įtraukties didinimo veiksmų plano tikslas – gerinti gyvenimo kokybę, stiprinti socialinę sanglaudą ir užtikrinti visiems lygias galimybes. Įtraukties didinimo veiksmų plane nustatyti šie tikslai: siekti vaiko ir šeimos gerovės, stiprinti ir saugoti visuomenės sveikatą; didinti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių asmenų paskatas ir galimybes dalyvauti įgyvendinant aktyvios įtraukties priemones; užtikrinti gyventojų pajamų apsaugos sistemos finansinį stabilumą; gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ir didinti viešųjų paslaugų prieinamumą.

Priemonių plane ministerija pagal kompetenciją yra numačiusi šias priemones: įgyvendinti Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2013-2017 metų programą, įteisinti ir įgyvendinti neformalaus ugdymo finansavimo principą – „pinigai kiekvienam vaikui“, remti neformalaus ugdymo inovacijas, tęstinumą ir partnerystę su vietos bendruomene, verslu, viešuoju bei privačiuoju sektoriumi, patvirtinti ir įgyvendinti Vaikų ir jaunimo socializacijos veiksmų planą, apimantį vasaros poilsio organizavimą, vaikų užimtumą kitų atostogųmetu, sudaryti galimybes ugdymo, kultūros institucijoms kartu su NVO, privačiuoju sektoriumi organizuoti dienos stovyklas vaikų atostogų metu socialinės partnerystės ar klasterystės pagrindu, patvirtinti ir įgyvendinti veiksmų planą, numatantį inkliuzinio ugdymo prieinamumo didinimą, kokybiškos kompleksinės švietimo pagalbos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir jų šeimoms teikimą, iškritusiųjų ar anksti palikusiųjų mokyklą įtraukties didinimą, gestų kalbos vartojimo plėtrą ir kt.

2015 m. neformaliojo vaikų švietimo prieinamumui ir plėtrai spalio – gruodžio mėnesiais skirta 3,24 mln. eurų. 2015 m. rugpjūčio 10 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-883 patvirtintas neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašas.

Įdiegus šį finansavimo mechanizmą, šalyje atsirado 2235 naujos neformaliojo vaikų švietimo programos, kurias įgyvendino 955 teikėjai. Programose dalyvavo per 58000 mokinių, t. y. dalyvaujančiųjų apimtis padidėjo 17 procentų. 2015 m. organizuotas neformaliojo vaikų švietimo finansavimo projektų konkursas, finansuoti 28 projektai.

2000-2015 m. mokykloms buvo perduoti 739 geltonieji autobusai, kasmet organizuojamas Vaikų ir jaunimo socializacijos projektų finansavimo ir organizavimo projektų konkursas, kuriame dalyvauja viešosios įstaigos, asociacijos ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat mokyklos, turinčios patirties įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo veiklas regioniniu ir nacionaliniu lygiu. Švietimo ir mokslo ministerija parengė Švietimo įstatymo pataisą dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo, kuris trunka vienerius metus iki mokyklos. Privalomopriešmokyklinio ugdymo tikslas – visiems vaikams nepriklausomai nuo jų šeimų socialinio, ekonominio,kalbinio, kultūrinio konteksto, sudaryti sąlygas pasirengti sėkmingam mokymuisi pirmoje klasėje. 2016 m. privalomo priešmokyklinio ugdymo įteisinimui (priešmokykliniam krepšeliui) numatyta papildomai skirti 1 448000 eurų.

2015 m. parengtas Kompleksiškai teikiamos pagalbos, specialiojo ugdymo mokyklų (centrų) ir vaikų socializacijos centrų veiklos kokybės gerinimo 2015-2017 m. tarpinstitucinio veiksmų planas, kuriuo siekiama tobulinti ir plėtoti kompleksiškai teikiamą švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – kompleksiškai teikiama pagalba) vaikams nuo gimimo iki 18(turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) kuo arčiau gyvenamosios vietos, tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą,vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistemą, mažinti socialinę atskirtį ir iškritimo iš švietimo sistemos riziką.

Siekiant profesinio mokymo atitikties darbo rinkos poreikiams, nuo 2012 m. iki 2015 m. pabaigos profesinio mokymo įstaigose atidaryti 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai, kuriuose mokiniai mokosi praktiškai dirbti.

 

Švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina

Žmonių skurdinimas – didžiausias jų teisių pažeidimas

Redakcija
-
0
Žmonių skurdinimas – didžiausias jų teisių pažeidimas

ZMONIU_SKURDINIMAS_0Pernai, gruodžio 16 d. Seimo spaudos konferencijų salėje buvo paminėta Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaracijos ir pirmosios oficialios žmogaus teisių gynimo organizacijos įsteigimo Lietuvoje – Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos – 26-erių metų sukaktis.

Konferencijoje dalyvavo Deklaracijos signatarai: Seimo narys profesorius Arimantas Dumčius, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys ir pirmasis Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos (LŽTGA) pirmininkas Antanas Buračas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (LŽTA) komiteto narys, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Respublikos

ZMONIU_SKURDINIMAS_1

Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras Bronius Genzelis, LŽTA pirmininkas, „Pozicijos“ vyr. redaktorius Vytautas Budnikas, Seimo nariai profesorius Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Petras Gražulis bei kiti. Taip pat LŽTA komiteto nariai medicinos mokslų daktaras, profesorius Alvydas Pauliukevičius, Lietuvos Helsinkio grupės narys, buvęs disidentas Stasys Stungurys, LŽTGA pirmininkas, socialinių mokslų daktaras Romuladas Povilaitis, Lietuvos vartotojų teisių gynimo federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė ir kiti.

Seimo narys prof. A. Dumčius sveikindamas su praėjusia Tarptautine žmogaus teisių diena užsiminė, jog į iškilmingą posėdį Seime gruodžio 10 d. nebuvo pakviesti Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaracijos ir pirmosios ZMONIU_SKURDINIMAS_2oficialiosios žmogaus teisių gynimo organizacijos signatarai, nes minėtas posėdis labiau buvo skirtas ne Tarptautinei žmogaus teisių dienai, o Seimo žmogaus teisių komiteto veiklos 25 – osioms metinėms paminėti. Jis atkreipė dėmesį, kad visuomenėje ir Seime vyrauja skirtingi požiūriai į žmogaus teises. Strasbūre Lietuvai nepavyko įrodyti, kad pokariu vyko rezistencinė kova. Tai mūsų teisininkų nusikaltimas, jie nesugebėjo arba nenorėjo pateikti tarptautiniam teismui svarių įrodymų apie vykusią rezistenciją, o jų apstu knygose „Lietuva ir žmogaus teisės“ (I ir II knygos), – daugybė dokumentų liudija apie šimtus tūstančių ištremtųjų ir išvežtųjų į lagerius.

Nepaisant gerų poslinkių (krašto gynybai skiriama vis daugiau lėšų, didėja pensijos ir išmokos tremtiniams, atlyginimai švietimo darbuotojams), A. Dumčiaus nuomone, nyksta Lietuvos intelektinis potencialas, žmonės skursta ir emigruoja.

Konferencijos dalyviai tylios minute pagerbė anapilin išėjusius LŽTGA signatarus Lietuvos Helsinkio grupės steigėją ir ilgametį jos pirmininką, buvusį disidentą Viktorą Petkų, poetą Just. Marcinkevičių, žurnalistą ir nusipelniusį kultūros darbuotoją Tadą Tesecką, kunigus Stanislovą Dobrovolskį (Tėvą Stanislovą) ir Petrą Račiūną.

ZMONIU_SKURDINIMAS_3Buvęs pirmasis LŽTGA pirmininkas LMA akademikas A. Buračas kalbėjo apie skurdą. Pagal žmonių pragyvenimo lygį Lietuva atsidūrė paskutinėse Europos Sąjungos valstybių gretose. Akademikas atkreipė dėmesį, kad Europos žmogaus teisių asociacija dėl didėjančio skurdo kreipėsi į visas ES institucijas, pažymėdama, jog greta politinių ir pilietinių teisių ypatingą svarbą įgauna žmonių socialinės teisės. Pasaulyje didėja socialinė atskirtis: turtingieji sparčiai turtėja, o dauguma planetos gyventojų skursta. Beje, ir Davoso forume buvo akcentuojama didėjanti žmonių socialinė diferenciacija ir skurdas. Lietuvoje apie socialines problemas taip pat daug kalbama, bet jos nesprendžiamos. Anot akademiko, tai valdančiųjų demagogija. Turtingieji moka neproporcingai mažus pajamų mokesčius palyginti su kitais Lietuvos piliečiais. Kai kurie milijonieriai moka tik 1 proc. dydžio mokesčius nuo gaunamų pajamų. Tuo tarpu likusieji Lietuvos gyventojai- 21 proc. dydžio pajamų mokestį.

A.Buračas palygino 1990 m. įsteigtos pirmosios žmogaus teisių organizacijos problemas su šiandieninėmis. Tuo metu šalyje buvo skurdas. Tačiau naujai įsteigtai žmogaus teisių organizacijai teko grumtis ne tik su juo, bet ir dalyvauti Lietuvos valstybingumo įtvirtinime, nepriklausomos valstybės teisinės sistemos kūrime, politinių kalinių reabilitavimo, žemės nuosavybės atstatyme ir kitokių materialinių teisių atkūrime. Vėliau „pridygo“ šimtai žmogaus teisių organizacijų. Jos mažai kam žinomos, nes dauguma jų naudojasi Europos struktūrinių ir kitokių fondų parama, „gamina“ niekam nereikalingus popierius.

ZMONIU_SKURDINIMAS_5LŽTA pirmininkas V. Budnikas patikslino Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų skaičių. Mat jų ne dešimtys, o per 16 tūkst. Tar jų daug tokių, kurios neva rūpinasi žmogaus teisėmis. Bet tos teisės realiai neginamos. Iškreipiamas netgi pats žmogaus teisių turinys. Pvz., akivaizdu, kad didžiausi žmogaus teisių pažeidimai yra didėjantis skurdas ir gyventojų socialinė atskirtis. Lietuva skendi alkoholizmo liūne, – pirmaujame Europoje. O savižudybėmis pirmaujame pasaulyje. Mus pagrįstai vadina savižudžių tauta. Gal todėl iš Lietuvos žmonės bėga – oficialiais duomenimis jau emigravo 825 tūkst. gyventojų. Skurdas, socialinė atskirtis ir socialinė įtampa nuolat didėja. Bet valdžia ir toliau pataikauja kapitalui, leidžia nevaržomai veikti lupikautojams. Pvz., dėl greitųjų kreditų žmonės praranda paskutinį būstą ir netgi žudosi. Greitųjų kreditų reklama Estijoje draudžiama, o Lietuvoje ji plačiai paplitusi. Tai akivaizdus žmonių skurdinimo ir socialinės atskirties didinimo politikos pavyzdys. Kas trečia Lietuvos šeima gyvena ties skrudo riba arba žemiau jos. Iš šešių šimtų tūkstančių Lietuvos vaikų bemaž penktadalis gyvena skurdo sąlygomis, neturdami galimybių tinkamai augti ir vystytis. Tačiau Seime nuolat svarstomi Vaiko teisių pagrindų įstatymo projektai (juos teikia socialdemokratų ir liberalų frakcijos), kuriuose siūloma iš tėvų atimti netinkamai prižiūrimus vaikus. Regis, absurdiška, visuotinio skurdo sąlygomis reikalauti iš tėvų sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. Deja, tai tikrovė. Valdžios atstovai didžiuojasi, kad sparčiai auga šalies BVP (bendrasis vidaus produktas). Bet LŽTA nuomone, ne valstybės pajamų dydis, o teisingas pajamų paskirstymas lemia visuomenės gerovę.

ZMONIU_SKURDINIMAS_6Atkreipdamas dėmesį į Europos žmogaus teisių asociacijos (AEDH) raginimą, V.Budnikas perskaitė Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro (LŽTKC) vienijamų visuomeninių organizacijų pareiškimą Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei, kuriame kviečiama žmogaus teisėms Lietuvoje grąžinti jų tiktąjį turinį. (žr. 7 p.). Deklaracijos signataras profesorius B. Genzelis kalboje pabrėžė, kad šalies įstatymai nėra blogi. Bet jų vykdytojai ir prižiūrėtojai įstatymų turinio nepaiso. Jo nuomone, valdžia atstovauja išimtinai verslininkų teisėms. Jie įsigeidę, gali atleisti žmogų iš darbo, sumokėti arba nesumokėti jam atlyginimą – tai priklauso išimtinai nuo jų geros valios. Verslininkai puikuojasi prabanga, jaučia savo visagalybę, o dauguma gyventojų vargsta, vos išgali pragyventi iš savo pajamų. Štai toji liberalizmo pergalė! Tačiau liberalų nereikia kaltinti. Tai jų doktrina. Bet, anot Vytauto Radžvilo ir Algirdo Degučio, reikia žinoti, kad liberalai yra pavojingesni už bolševikus ir jų reikia saugotis. Didžiausia bėda, kad ir kitos politinės partijos remia liberalizmo idėjas. Šių idėjų pasekmė – dėl mažų atlyginimų masiškai iš šalies emigruojantys žmonės. Pasiteiravus, kaip daugelis jų jaučiasi emigracijoje (Vakaruose), kone visi tvirtina pasijutę pilnaverčiais žmonėmis, nes tose šalyse bent jau valdininkai nesityčioja iš jų, kaip tyčiojamasi iš žmonių Lietuvoje. Seimo narys profesorius P. Gylys pritarė B.Genzeliui, pažymėdamas, kad visuomenėje egzistuoja dvi žmonių grupės: vieni mąsto rinkos fundamentalizmo ir individualizmo pasaulėžiūros kategorijomis, kiti – holistiškai arba sistemiškai. Žmogaus teisės yra sisteminio mąstymo kategorija. Jos apima saugumą, gerovę, galimybę išgyventi ir t.t. Deja, Lietuvoje įsivyravo individualistinė pasaulėžiūra, labai daug prisidėjusi prie visuotinio skurdo, gyventojų atskirties didinimo ir ištisų žmonių grupių degradavimo. Ši pasaulėžiūra negatyviai paveikė ir žmogaus teisių turinį, nes žmogaus teisių sistemą veikia ne tik organizaciniai, politiniai, bet ir pasaulėžiūriniai dalykai. Deklaracijos signataras, Krašto apsaugos ministras J.Olekas nesutiko su kai kurių prelegentų nuomone. Jis apgailestavo, kad daugelio iš pasirašiusiųjų Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaraciją jau nebėra. Pasidžiaugė, kad po 26 -erių metų vėl atsirado proga susitikti, pabendrauti ir pakalbėti apie tas pačias idėjas. Jis pasveikino susirinkusius su praėjusia Tarptautine žmogaus teisių diena ir pasidžiaugė veiklą, kuri buvo pradėta prieš 26 -erius metus. Džiugina pasiekimai, kad šiandien Lietuvos jaunuoliai, išskyrus tam tikras išimtis, jau gali atlikti karinę tarnybą savo tėvynėje. Jis nesutiko su kai kuriais LŽTKC pareiškimo argumentais. Jo nuomone, išvardintos problemos spręstinos, o kai kuriuos pareiškimo teiginius reikėtų patikslinti. Lietuvos Helsinkio grupės narys, buvęs disidentas S.Stungurys prisiminė, kad jo pogdindinė veikla prasidėjo dar paauglystėje (1942-1944 m.), kai dviračiu iš Kauno į Vilnių gabendavo draudžiamą pogrindžio spaudą. Ir vėliau, studijuodamas, jis dirbo pogrindinį darbą. „Nelaukėme jokio atpildo. Supratome, kad žmonės negali būti beteisiai. Kovojome už tautiškumą ir teisingumą. Tuo metu rezistentai leido savo žurnalą „Tautos atmintis“. Išleista 15 šio žurnalo numerių. Deja, nepriklausomybės metais jo neliko.“ LŽTGA pirmininkas dr. R. Povilaitis akcentavo žmonių teisę į saugumą, kurią pažeidžia skurdas ir socialinė atskirtis. Jo nuomone, sunku išgyventi labai jauniems, pasiligojusiems žmonės, daugiavaikėms šeimoms. Šiuo metu prie skurdo ribos artėja ir aukštųjų mokyklų darbuotojų gyvenimo sąlygos. Visuomenė supriešinta. Stiprėja žmonių politinė, informacinė, kultūrinė atskirtis. Pastebimas valdančiojo elito manipuliavimas jėgos struktūromis, teisėtvarka, informacija ir kt. Įsivyrauja nepotizmas, atskirų verslo ir informacijos grupių susiliejimas su valdžia, kuri imituoja ES demokratinį modelį, tačiau savo veiksmais primena netolimą sovietinę praeitį. Tai pavojinga visuomenei. V.Budnikas paaiškino, kad gyventojų skurdas ir jų socialinė atskirtis nuo šiol taps nuolatine Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro darbotvarkės tema. Jis dar kartą akcentavo, kad BVP nėra visuomenės gerovės matavimo rodiklis. Šiandien sparčiai augančia gerove džiaugtis gali vos 1 proc. turtingųjų, o likę 99 proc. gyventojų tokio pakilaus džiaugsmo nejaučia. Todėl teisingumo siekis turi tapti ne tik LŽTKC, bet ir visų žmogaus teisių organizacijų pirmaeiliu uždaviniu.

Vartotojų gynimo teisių gynimo atstovė A. Armanavičienė pritarė nuomonei, kad Seimo nariai nepateisina visuomenės lūkesčių. Pats faktas, kad praėjusią savaitę Seime Tarptautinę žmogaus teisių dieną paminėjo viena grupė žmonių, o po kelių dienų jau kita, daug ką pasako. Prieš keletą dienų vykusiame žmogaus teisių dienos minėjime kalbėta tik apie vaikų teises, lygias galimybes ir kt. O šiandien girdime kalbas apie visuotinį skurdą, emigraciją, socialinę atskirtį, alkoholizmą. Vadinasi, tuose pačiuose Seimo rūmuose vyrauja du skirtingi žmogaus teisių padėties vertinimai. Tai rodo didelį mūsų visuomenės susiskaldymą. Nėra vienybės. Žmonės „balsuoja“ bėgdami iš Lietuvos. Tai mūsų vidaus saugumo problema, susijusi su valdžios lojalumu savo bendruomenei. Kasmet netenkame po 20-30 tūks. žmonių. Todėl reikia ne kosmetinių pataisymų, o esminių sprendimų. Iškilmingam minėjimui baigiantis Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaracijos signatarai įsiamžino bendroje nuotraukoje.

 

 

Dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų

Redakcija
-
0
Dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų

Skurdas1

Lietuvos Respublikos Prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Lietuvos profesinėms sąjungoms

Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tarybai

Žiniasklaidai

 

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ

KOORDINAVIMO CENTRO

PAREIŠKIMAS

2015 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Minėdama Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos sukakties dieną Europos žmogaus teisių asociacija (AEDH) kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas ir nacionalines žmogaus teisių organizacijas. Kreipimesi pabrėžiama, kad žmogaus teisės yra visuotinės ir nedalomos, kad pilietinės ir politinės teisės nėra svarbesnės už ekonomines ir socialines teises, kad ES valstybėse sparčiai didėja atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų, jose yra dešimtys milijonų bedarbių, milijonams europiečių šiuo metu gresia skurdas.

AEDH kreipimesi pabrėžia, kad skurdas ir socialinė atskirtis yra esminiai žmogaus teisių pažeidimai, skatinantys išnaudojimą, rasizmą, ksenofobiją, populizmą. Skurdas pažeidžia pamatines žmogaus teises, kurios įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, t.y. teisę gyventi oriai, nebūti niekinamam, naudotis visomis teisėmis ir turėti lygias galimybes.

 

Lietuvos žmogaus teisių asociacija (AEDH narė) ir Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, reaguodami į AEDH raginimą ginti prigimtines žmonių teises – teisę į orumą, laisvos asmenybės vystymuisi būtinas ekonomines, socialines, politines ir kultūrines bei kitas teises,

PAREIŠKIAME:

  • šiuo metu kas trečia Lietuvos šeima gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos;
  • dėl skurdo ir socialinės atskirties Lietuvoje plinta narkomanija ir alkoholizmas, daugėja savižudybių,  yra šeimos, daugėja vaikų, augančių ne šeimoje arba nepilnoje šeimoje;
  • skurdas yra pagrindinė smurto apskritai ir artimoje aplinkoje priežastis;
  • dėl skurdo ir socialinės atskirties žmonės masiškai emigruoja iš Lietuvos; statistikos duomenimis, iš šalies jau emigravo beveik 900 tūkst. piliečių.

Įvertinę išvardytąsias socialines opas,

PABRĖŽIAME, kad didėjantis skurdas ir gyventojų socialinė atskirtis Lietuvoje rodo, kad vyksta didžiulis ir nuolatinis žmogaus socialinių teisių pažeidinėjimas, kuriuos valstybės institucijos turi pripažinti ir sutelktomis pajėgomis juos šalinti. Nepakanka reklaminių klipų, jautrių informacinių stendų, labdaros akcijų. Būtina koordinuoti valdžios veiksmus, kad valingos skurdo ir atskirties mažinimo programos vykdymas būtų kasdienėje kiekvienos valstybės institucijos darbotvarkėje.

PAŽYMIME, kad viešojoje erdvėje kai kurie politikai ir nevyriausybinės organizacijos nuolat eskaluoja moksliškai nepagrįstas žmogaus teisių iniciatyvas (eutanazijos įteisinimą, vaikų ankstyvojo lytinio (seksualinio) švietimą, Stambulo konvencijos ratifikavimą ir kt.). Tai yra nesąžiningas būdas nukreipti visuomenės dėmesį nuo svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų, dėl kurių vyksta valstybės ir tautos bei visuomenės erozija.

RAGINAME Šalies Vyriausybę įvertinti įsipareigojimus, įrašytus 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programoje (2 prioritetas), kurie nėra tinkamai vykdomi (gyventojų socialinės atskirties rizika visuomenėje tik didėja), ir skurdą bei socialinę atskirtį mažinti realiai, o ne deklaratyviai, pvz., tuo pat metu liberalizuojant greitųjų kreditų ir prekybos alkoholiu tvarką. Tik ryžtingi ir akivaizdūs valstybės veiksmai gali būti vertinami kaip tikrosios priemonės siekiant užtikrinti pamatines Lietuvos žmonių teises ir laisves.

Pridedamas Europos žmogaus teisių asociacijos kreipimasis.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovai:

Saulius Arlauskas Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, K. Simonavičiaus universiteto teisės filosofijos profesorius, socialinių mokslų daktaras;
Alfonsas Augulis Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vicepirmininkas, „Gervėčių“ klubo pirmininkas, Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkas;
Antanas Buračas LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys;
Vytautas Budnikas Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, „Pozicijos” vyr. redaktorius;
Bronius Genzelis Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras,   profesorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės   atstatymo” signataras;
Petras Grėbliauskas Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, teisininkas;
Vladas Kančauskas Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, dailininkas, skulptorius;
Stasys Kaušinis Piliečių gynimo paramos fondo direktorius, Lietuvos Helsinkio grupės narys;
Jūratė Markevičienė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narė, kultūros antropologė, paveldosaugos specialistė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė – ICOMOS narė;
Alvydas Pauliukevičius Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, medicinos mokslų daktaras, profesorius;
Romualdas Povilaitis Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, docentas, humanitarinių mokslų daktaras;
Krescencijus Stoškus Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkas, Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras;
Stasys Stungurys Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, Lietuvos Helsinkio grupės narys, buvęs disidentas.

Dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje

Redakcija
-
0
Dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje

 Skurdas1

Lietuvos Respublikos Prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Lietuvos profesinėms sąjungoms

Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tarybai

Žiniasklaidai

 

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ

KOORDINAVIMO CENTRO

PAREIŠKIMAS

2015 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Minėdama Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos sukakties dieną Europos žmogaus teisių asociacija (AEDH) kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas ir nacionalines žmogaus teisių organizacijas. Kreipimesi pabrėžiama, kad žmogaus teisės yra visuotinės ir nedalomos, kad pilietinės ir politinės teisės nėra svarbesnės už ekonomines ir socialines teises, kad ES valstybėse sparčiai didėja atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų, jose yra dešimtys milijonų bedarbių, milijonams europiečių šiuo metu gresia skurdas.

AEDH kreipimesi  pabrėžia, kad skurdas ir socialinė atskirtis yra esminiai žmogaus teisių pažeidimai, skatinantys išnaudojimą, rasizmą, ksenofobiją, populizmą. Skurdas pažeidžia pamatines žmogaus teises, kurios įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, t.y. teisę gyventi oriai, nebūti niekinamam, naudotis visomis teisėmis ir turėti lygias galimybes.

 

Lietuvos žmogaus teisių asociacija (AEDH narė) ir Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, reaguodami į AEDH raginimą ginti prigimtines žmonių teises – teisę į orumą, laisvos asmenybės vystymuisi būtinas ekonomines, socialines, politines ir kultūrines bei kitas teises,

PAREIŠKIAME:

  • šiuo metu kas trečia Lietuvos šeima gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos;
  • dėl skurdo ir socialinės atskirties Lietuvoje plinta narkomanija ir alkoholizmas, daugėja savižudybių,  yra šeimos, daugėja vaikų, augančių ne šeimoje arba nepilnoje šeimoje;
  • skurdas yra pagrindinė smurto apskritai ir artimoje aplinkoje priežastis;
  • dėl skurdo ir socialinės atskirties žmonės masiškai emigruoja iš Lietuvos; statistikos duomenimis, iš šalies jau emigravo beveik 900 tūkst. piliečių.

Įvertinę išvardytąsias socialines opas,

PABRĖŽIAME, kad didėjantis skurdas ir gyventojų socialinė atskirtis Lietuvoje rodo, kad vyksta didžiulis ir nuolatinis žmogaus socialinių teisių pažeidinėjimas, kuriuos valstybės institucijos turi pripažinti ir sutelktomis pajėgomis juos  šalinti. Nepakanka reklaminių klipų, jautrių informacinių stendų, labdaros akcijų. Būtina koordinuoti valdžios veiksmus, kad  valingos skurdo ir atskirties mažinimo programos vykdymas būtų kasdienėje kiekvienos valstybės institucijos darbotvarkėje.

PAŽYMIME, kad viešojoje erdvėje kai kurie politikai ir nevyriausybinės organizacijos nuolat eskaluoja moksliškai nepagrįstas žmogaus teisių iniciatyvas (eutanazijos įteisinimą, vaikų ankstyvojo lytinio (seksualinio) švietimą, Stambulo konvencijos ratifikavimą ir kt.). Tai yra nesąžiningas būdas nukreipti visuomenės dėmesį nuo svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų, dėl kurių vyksta valstybės ir tautos bei visuomenės erozija.

RAGINAME Šalies Vyriausybę įvertinti įsipareigojimus, įrašytus 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programoje (2 prioritetas), kurie nėra tinkamai vykdomi (gyventojų socialinės atskirties rizika visuomenėje tik didėja), ir skurdą bei socialinę atskirtį mažinti realiai, o ne deklaratyviai, pvz., tuo pat metu liberalizuojant greitųjų kreditų ir prekybos alkoholiu tvarką. Tik ryžtingi ir akivaizdūs valstybės veiksmai gali būti vertinami kaip tikrosios priemonės siekiant užtikrinti pamatines Lietuvos žmonių teises ir laisves.

Pridedamas Europos žmogaus teisių asociacijos kreipimasis.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovai:

Saulius Arlauskas Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, K. Simonavičiaus universiteto teisės filosofijos profesorius, socialinių mokslų daktaras;
Alfonsas Augulis Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vicepirmininkas, „Gervėčių“ klubo pirmininkas, Draugijos užsienio  lietuviams remti pirmininkas;
Antanas Buračas LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys;
Vytautas Budnikas Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, „Pozicijos” vyr. redaktorius;
Bronius Genzelis Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras,  profesorius,  Lietuvos Respublikos  Aukščiausiosios Tarybos  Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos  valstybės   atstatymo” signataras;
Petras Grėbliauskas Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, teisininkas;
Vladas Kančauskas Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, dailininkas, skulptorius;
Stasys Kaušinis Piliečių gynimo paramos fondo direktorius, Lietuvos Helsinkio grupės narys;
Jūratė Markevičienė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narė, kultūros antropologė, paveldosaugos specialistė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė – ICOMOS narė;
Alvydas Pauliukevičius Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, medicinos mokslų daktaras, profesorius;
Romualdas Povilaitis Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, docentas, humanitarinių mokslų daktaras;
Krescencijus Stoškus Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkas, Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras;
Stasys Stungurys Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, Lietuvos Helsinkio grupės narys, buvęs disidentas.

 

 

1...1 7121 7131 7141 715Nuo 1 715 1 713 puslapis