2025-04-29, Antradienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 411

Prancūzija pirmą kartą nepaisė EŽTT sprendimo dėl įtariamo džihadisto deportavimo

Redakcija
-
0
Prancūzija pirmą kartą nepaisė EŽTT sprendimo dėl įtariamo džihadisto deportavimo

tiesos.lt

Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įtariamam teroristui grėstų kankinimai, jei jis būtų grąžintas į Uzbekistaną, bet Prancūzija vis tiek jį ten išsiuntė.

Prancūzijos vyriausybė pirmą kartą nepaisė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo ir deportavo su teroristinėmis organizacijomis siejamą Uzbekistano pilietį atgal į jo gimtąją šalį.

Penktadienį Prancūzijos laikraštis Le Monde pranešė, kad 39 metų migrantas lapkričio 14 d. buvo išsiųstas iš Prancūzijos, nepaisant to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė nutarimą prieš Vidaus reikalų ministeriją dėl įžvelgto kankinimų pavojaus jam grįžus į Uzbekistaną.

„Tai lūžio taškas“, – pažymėjo poną A. atstovaujanti imigracijos advokatė Liusi Simon (Lucie Simon), – „Vidaus reikalų ministerija sąmoningai pažeidžia Prancūzijai taikomą Teismo sprendimą“, – pridūrė ji.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Žeraldas Darmanenas (Gérald Darmanin) gynė savo departamento priimtą sprendimo ir tvirtino, kad migrantas buvo „policijai žinomas dėl savo šaknų džihadistų šalininkų judėjime“, todėl, kurį laiką praleidęs sulaikymo centre Val-de-Marne, buvo grąžintas į kilmės šalį.

Po Araso teroro išpuolio, per kurį spalio 13 d. čečėnų islamistas negyvai peiliu užbadė mokyklos mokytoją Dominyką Bernardą (Dominique Bernard), Darmanenas tvirtino, kad Prancūzijos vyriausybė išplės įtariamų džihadistų deportavimą.

Darmaneno biuras penktadienį Prancūzijos naujienų agentūrai Mediapart pranešė, kad po išpuolio 30 proc. padidino deportacijų skaičių, lyginant su ankstesne metų dalimi.

Spalio 22 d. interviu laikraščiui Journal du Dimanche Darmanenas teigė, kad Prancūzijos piliečių saugumas bus svarbesnis už įtariamų džihadistų žmogaus teises.

„Aš manau, kad nereikia laukti Europos Žmogaus teisių teismo sprendimo, kai Administracinis teismas, Apeliacinis teismas ir Valstybės Taryba priėmė valstybei palankų sprendimą“, – sakė jis.

Šaltinis: Remix News

Tristan Vanheuckelom. Kas valdys Olandiją?

Redakcija
-
0
Tristan Vanheuckelom. Kas valdys Olandiją?

laikmetis.lt

Po stulbinančios konservatyviosios Laisvės partijos (PVV) pergalės prieš tris savaites vykusiuose Nyderlandų nacionaliniuose rinkimuose, Geerto Vilderso svajonių scenarijus – dešiniųjų vyriausybė, kurią sudarytų jo partija, centro dešinioji Naujoji socialinė sutartis (NSC), liberalioji Liaudies laisvės ir demokratijos partija (VVD) ir agrarinė populistinė partija Ūkininkų ir piliečių judėjimas (BBB) – gali būti įgyvendintas.

„Rekomenduoju ištirti, ar gali būti pasiektas susitarimas tarp PVV, VVD, NSC ir BBB partijų dėl bendro pagrindų plano Konstitucijai, pagrindinėms teisėms ir demokratinei konstitucinei valstybei apsaugoti“, – pažymėjo R. Plasterkas savo ataskaitoje po kelias savaites trukusių žvalgomųjų derybų su visomis politinėmis partijomis.

Jis rašė, kad derybos bus tęsiamos tokiomis pagrindinėmis temomis kaip migracija, klimatas, socialinė apsauga, žemės ūkis.

Savo pranešime Plasterkas pabrėžė, kad svarbu, jog minėtos partijos padėtų bendrą ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindą.

Tačiau vis dar išlieka didelių kliūčių. Tiek NSK, tiek VVD, remdamiesi susirūpinimu dėl religijos laisvės, tikisi, kad PVV būtinai nusileis dėl tam tikrų kadaise duotų rinkiminių pažadų, pavyzdžiui, dėl Korano, mečečių ir islamo mokyklų uždraudimo.

Taip pat raginama atsisakyti karinės pagalbos Ukrainai, siūlymo surengti referendumą dėl Nyderlandų išstojimo iš ES ir pasitraukimo iš JT klimato sutarties.

EenVandaag apklausos duomenimis, PVV rinkėjai taip pat pasirengę sušvelninti svarbias savo rinkimų programos dalis, jei tai juos priartintų prie valdančios koalicijos.

Pavyzdžiui, tik 11 proc. PVV bazės narių primygtinai reikalauja, kad derybose būtų uždraustas Koranas ir mečetės, o 84 proc. mano, kad Vildersas gali atsisakyti šio reikalavimo.

Beveik trys ketvirtadaliai (70 proc.) rinkėjų nori, kad prieglobsčio suteikimas būtų visiškai sustabdytas.

Priešingai, dėl nelegalių prieglobsčio prašytojų deportavimo ar sulaikymo 91 proc. PVV rinkėjų yra nepalenkiami. Beveik trys ketvirtadaliai (70 proc.) nori, kad prieglobsčio suteikimas būtų visiškai sustabdytas. Pastaruoju klausimu VVD, NSC ir BBB rinkėjų nuomonės išsiskiria: pusė mano, kad PVV turėtų būti leista laikytis šio pažado, o 44 proc. – kad ne.

Įdomu tai, kad nusikaltėlių, neturinčių olandų pilietybės, deportavimą – nors tai pažeidžia keletą tarptautinių sutarčių – dauguma visų potencialių PVV koalicijos partnerių laiko priimtinu. Beveik visi VVD (91 proc. ), NSC (93 proc.) ir BBB (98 proc. ) rinkėjai pritartų koalicijos sutartyje įtvirtintai politikai.

Šių partijų rinkėjų nuomone, daug griežtesnė imigracijos politika turėtų būti svarbiausias bet kurio būsimo ministrų kabineto prioritetas.

Taigi, šių partijų rinkėjų nuomone, daug griežtesnė imigracijos politika turėtų būti svarbiausias bet kurio būsimo ministrų kabineto prioritetas.

Šių partijų rinkėjų nuomone, griežtesnė imigracijos politika turėtų būti svarbiausias būsimo ministrų kabineto prioritetas.

Iš galutinės Plasterko ataskaitos taip pat paaiškėjo, kad VVD nemato didelės naudos centro kairės koalicijoje su GroenLinks-PvdA. Jos lyderis, buvęs ES „klimato popiežius” Fransas Timmermansas (Frans Timmermans), kurio asmeninės premjero posto ambicijos buvo sužlugdytos, išreiškė naują norą tapti opozicijos lyderiu.

Tikimasi, kad šios derybos bus sunkios, nes iki šiol VVD laikėsi pozicijos, kad nori remti mažumos vyriausybę, nedalyvaudama koalicijoje. Priešingai, NSK sutiktų valdyti kartu su PVV tik tuo atveju, jei VVD taip pat dalyvautų mišrioje koalicijoje.

ŠALTINIS EUROPEAN CONSERVATIVE

Vytautas Sinica. Gerai, kad Kremliaus kolaborantai teisiami

Redakcija
-
1
Vytautas Sinica. Gerai, kad Kremliaus kolaborantai teisiami

Veidaknygė

Nesuprantu, kodėl valstybė taip pat netraktuoja Vanagaitės, Zurofo, Gochino ir kitų ne tiek jau ir mažai asmenų, viešai ir sistemingai šmeižiančių Lietuvos laisvės kovų dalyvius, žuvusius už Lietuvos laisvę. Primenu, kad kalbame ne tik apie kažkam (ne man) kontraversiškų Noreikos ar Škirpos, o, regis, niekam abejonių nekeliančių Ramanausko-Vanago arba Lukšos-Daumanto atminimui Holokausto dėmę metančius asmenis.

Kaip valstybė niekaip nesugebame suprasti, kad istorinė atmintis, ypač laisvės kovų atmintis, yra to paties karo frontas, kuriame yra be skrupulų kariaujama. Kremlius kariauja, skelbia mūsų rezistenciją buvus fašistine, nacistine ar tiesiog banditais, kriminaliniais nusikaltėliais, bet mes net kariuomenės struktūroms aiškiai sakant, kad tai karas ir sąmoningas Lietuvos tarptautinis diskreditavimas, niekaip nepradedame to traktuoti atitinkamai, o kaip maži vaikai į visus šmeižtus žiūrime rimtai, vis iš naujo svarstome išspręstus klausimus, ieškome krislo savo aky, kur tik Kremlius tiesiogiai ar per gudriai parinktus tarpininkus parodo.

Nekovodamas nelaimėsi. Mirusieji tikrai neapsigins, bet jų asmenyje ir visa valstybė neapsigina.

Spaudos rūmuose vyks LŽTA suvažiavimas

Redakcija
-
0
Spaudos rūmuose vyks LŽTA suvažiavimas

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ ASOCIACIJOS (LŽTA) SUVAŽIAVIMO-KONFERENCIJOS

SKELBIMAS

2023-12-14

Pranešame, kad 2024 m. sausio 20 d. Vilniuje Laisvės pro.60, 14.00 val. Vilnius vyks Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (LŽTA) suvažiavimas-konferencija.

Darbotvarkėje:
1. LŽTA komiteto pirmininko ataskaita už 2022-2023 metus
2. LŽTA finansinė ataskaita;
3. LŽTS komiteto rinkimai;
4. LŽTA pirmininko rinkimai
5. Einamieji klausimai.

Asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas

Karas Ukrainoje. Šeši šimtai penkiasdešimt devintoji (gruodžio 14) diena

Redakcija
-
0

Locked N’ Loaded 

Valstybės agresorės vadovas beveik kasmetiniame savo stand up‘e pareiškė, kad karas prieš Ukrainą tęsis iki iškeltų tikslų įgyvendinimo, t. y. „Ukrainos denacifikacijos, demilitarizacijos ir neutralumo“. Tikėtina, prisiminti šias klejones dieduką paskatino Vakarų trypčiojimas teikiant pilnavertę karinę pagalbą (pvz. JAV Kongresas išėjo gert kalėdinio viskio nepriėmęs sprendimo dėl karinės paramos Ukrainai), sankcijų poveikio skystumas bei neišsipildę ukrainiečių lūkesčiai dėl puolimo vasaros – rudens kampanijoje. Senukas pajuto, kad dar gali, tad bandys kol nudvės.

Okupantai surengė didelio masto smūgį Shahed dronais prieš Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą. Ukrainos oro gynybininkai iš 42 numušė 41 droną. Pagrindinis taikinys šį kartą – jūrų uostų infrastruktūra. Taip pat, po pietų buvo vykdomas raketų smūgis. Devyniomis Kinzhal raketomis smogta Starokonstantynivka oro uostui, kur neretai bazuojasi ukrainiečių Storm Shadow nešėjai Su24. Tiesa, patys karo propagandistai pripažįsta, kad skirtingai nei rusai, Ukrainos gynėjai nelaiko lėktuvų ant pakilimo tako vienas šalia kito, o saugo juos betoniniuose angaruose. Tad jų vertinimu pasiektas efektas buvo minimalus. Ukrainiečiai smūgio rezultatų nekomentuoja. Taip pat, raketomis Kh59 buvo atakuotas Dnipro miestas. Savo ruožtu, Ukrainos pajėgos atakavo gilų rusijos užnugarį, dronai pasiekė Maskvos apylinkes.
📌 Luhansko kryptis
📍 Svatove. Būsime paskubėję vildamiesi, kad rusų operacijos Lyman Pershyi – Synkivka ruože išsikvėpė. Agresorius sugrįžo su nauja jėga, sugebėdamas šiek tiek pasistūmėti. Tačiau ir Ukrainos gynėjai nenusileidžia. Čia jų sėkmingos kontratakos vaizdai iš Svatove sektoriaus: https://t.me/ButusovPlus/6784. Tuo tarpu Pershotravneve – Yahidne ruože rusams nieko naudingo nebepavyksta nuveikti, ukrainiečiai išlaiko atsiimtas pozicijas.
📍 Kremina. Okupantai vykdė atakas Torske – Terny ruože, situacija prie Makiivka kiek aprimo.
📍 Lysychansk. Spirne – Vesele ruože tęsiasi lokalūs susidūrimai, agresorius plataus masto puolimo nevykdė.
📌 Donecko kryptis
📍 Bakhmut. Rusai toliau bando pralaužti ukrainiečių gynyba Bohdanivka – Ivanivske ruože, taip pat tęsiasi mūšiai Klishiivka – Andriivka ruože. Ukrainos pajėgos šį kartą išlaikė pozicijas.
📍 Avdiivka – Mariinka. Nepaisant prastų oro sąlygų, rusai toliau intensyviai puola. Bendras atakų skaičius per parą toliau auga (pirmadienį buvo 56, užvakar 64, per praėjusią parą – 76), tačiau negalima teigti, jog visos jos vienodai intensyvios.
📎 Šiaurinis flangas. Agresoriui visgi pavyko prasimušti į Stepove griuvėsius. Rusai bando ten įsitvirtinti, Ukrainos gynėjai kontratakuoja.
📎 Rytinis flangas. Okupantai bando atakuoti iš pramoninio rajono. Ukrainiečiai atsilaikė ir kontratakuoja.
📎 Pervomaiske ruožas. Sunkiose kautynėse ukrainiečiai apsigynė ir išlaikė pozicijas Tonenke – Severne ruože.
📍 Mariinka – Vuhledar. Agresorius baigia užimti Mariinka likučius ir toliau siekia vystyti sėkmę į pietvakarius link Pobeda bei į vakarus link Heorhiivka. Kalbant apie pastarąjį ruožą, čia vietovė rusų puolimo operacijoms nėra dėkinga, ukrainiečiai yra išsidėstę ant kalvų. Neatmestina, kad rusai pagrindinių pastangų kryptį perkels kiek šiauriau ir bandys per Krasnohorivka (nemaišyti su šiauriniame flange esančia Krasnohorivka) užimti operacine prasme kritiškai svarbias aukštumas.
📌 Zaporizhia krytis
📍 Orihiv. Robotyne pleište kovinė rutina – Ukrainos vienetai atakuoja rytiniame flange (Verbove), okupantai bando pasigerinti savo situaciją prie Novoprokopivka. Kontaktinė linija iš esmės nejuda.
📍 Velyka Novosylka. Be pakitimų.
📌 Pietų kryptis

Ukrainos gynėjai išlaiko placdarmus kairiajame Dniepro krante. Rusų karo propagandistai vis dažniau ima skiesti, kad ukrainiečių įsileidimas į kairįjį upės krantą yra gudrus genealios agresoriaus pajėgų vadovybės planas 😃

******************

127-osios brigados kariai kažkur prie Charkivo
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 

KOKS YRA DRISKYNO MODUS OPERANDI? (2023 12 14)

↞ Strateginės aplinkybės ↠

Vakarų lyderiai ir sprendimų priėmėjai, analitikai, garsūs ekspertai ir kiti šiltų postų užėmėjai, deja, ir vėl apsiskaičiavo. O gal ir neskaičiavo iš viso. Ar, galbūt, reiktų sakyti, jie skaičiavo, vertino, analizavo ir bandė prognozuoti iš savo sočių vakarietiškų pozicijų, racionalaus (ar taip tik atrodančio) požiūrio, kad tiek driskiui Leningrade, tiek ir biurgeriui Saksenhausene baldai ir vaizdas į jūrą yra esminis gyvenimo variklis, veiksnys, įprasminantis visą dabartinio, modernaus, silikoninį dūmą užtraukiančio korporacijų žmogaus būtį.

Tai, ką mes sakėme nuo pat plataus masto invazijos pradžios apie sankcijas, pagaliau išgirstama ir dideliuose gerai vėdinamuose kabinetuose. Driskyno modus operandi nėra sąskaita banke ir „Smetoniškas“ sviestas iš Lietuvos. Degtinė ir kopūstai bei vladyka-caras-išgelbėtojas Putinas yra viskas, ko reikia Rusijos visuomenei. Suabsoliutinti, žinoma, negalima, bet didžioji dauguma russkij mir dvasios driskių mąsto – jei galima taip sakyti – būtent taip. Ne Putinas pradėjo karą Ukrainoje, ir ne saugumo struktūros arba bendrai, Kremliaus režimas. Jie yra Rusijos visuomenės valios pasekmė.

Tą geriausiai iliustruoja vis daugėjantis taip vadinamų „šeimos batalionų“ skaičius Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose. Juose, daugiausia moterys, kurios yra mobilizuotų ordos individų žmonos arba giminės, siuva maskuojamuosius tinklus, gamina ženklus minų laukams žymėti, lieja žvakes, kurias galima naudoti žeminėse, surinkinėja maisto siuntinius. Visos „šeimos batalionų“ savanorės kalba tą patį, ką atspindi konkreti venos iš jų frazė „Reuters“ žurnalistui – „Rusija atsibudo, pabudo iš miego ir supranta, kad karas vyksta ne šiaip sau ir kad tam yra įtikinamų priežasčių.“ Beje, ji įvardija ir tai, kad Rusijos visuomenei okupuotos Ukrainos dalys yra „naujosios teritorijos“. Novyje teritoriji (rusiškai). Sindziangas (mandarinų kalba).

Būtent šiandien, rusiško Sindziango užkariautojas, Rusijos fiureris Putinas po neįprastos pernai metų pertraukos, vėl kreipsis gyvai į liaudį. Kol kas numatyta trijų valandų transliacija, bet Putino burna Peskovas jau pranešė, kad Putinas kalbės „tiek, kiek reikės“. Esą vladyka jau gavo virš milijono klausimų raštu, bet visi norintys (kaipgi) galės klausti ir gyvai.

Tai, kad iš esmės bailys Putinas vėl išeina į sceną rodo, kad padėtis ant žemės Ukrainoje keičiasi gynėjų nenaudai. Keičiasi padėtis ne tik ant žemės Ukrainoje, keičiasi – paties Kremliaus neįtikėtinų pastangų dėka – geopolitinis pasaulio saugumo veidas. Ir geopolitinis veidas apskritai – išvagotas gilių susirūpinimo raukšlių, jis byloja, kad Vakarų šalių diplomatinės gynybos ir saugumo priemonės neveikia, o ginkluotės ir amunicijos sandėliai, kaip ir pasiryžimas ginti demokratijos vertybes yra tuštoki, kaip mugė viename ant piligrimystės kelio esančiame mieste.

↞ Reikšmingi postūmiai ↠

2023 m. gruodžio 14 d. naktį Rusijos okupantai atakavo smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais ir sparnuotosiomis raketomis S-300. Dauguma „šachedų“ buvo sunaikinta Odesos regione. Atakuota bangomis trimis kryptimis: Balaklava, Chauda – Krymas ir Primorsko-Achtarskas – RF. Iš viso užfiksuoti 42 priešo orlaivių paleidimai. Pagrindinė smūgio kryptis – Odesos sritis.

Taip pat buvo paleistos 6 raketos. Visos jos ir 41 iš 42 bepiločių buvo numušti. Raketų nuolaužos nužudė vieną civilį.

Per parą fronte įvyko 120 karinių susirėmimų, vien Avdijivkos kryptimi Ukrainos kariuomenė atrėmė 57 priešo atakas. Pagrindinės mūšių vietos – Kupjansko, Limano, Bachmuto, Avdijivkos, Marijinkos ir Zaporižės apylinkėse.

Didėjantis susirėmimų skaičius, artilerijos apšaudymai, dronų, informacinės ir kiber atakos rodo, kad driskiai ruošiasi žiemos ofenzyvai.

↞ Trumpai ↠

Vakar Izraelio kariuomenė pranešė, kad palestiniečių teroristai surengė vieną iš mirtiniausių išpuolių prieš Izraelio karius nuo sausumos operacijos Gazos ruože pradžios. Pasaloje mieste žuvo mažiausiai devyni kariai. Vienas iš žuvusiųjų – pulkininkas, kitas – pulkininkas leitenantas, o tai reiškia, kad karininkai buvo arba specialiųjų operacijų pajėgų kariai, arba dalinių vadai / aukštas pareigas einantys karininkai.

„Hamas“ teroristai neturi nei gebėjimų, nei tinkamo paruošimo sėkmingai organizuoti ir vykdyti pasalas prieš itin gerai parengtus (jei tai – SOP), ir gerai saugomus (jei vadai) Izraelio karius. Kitaip sakant, mes argumentuotai spėjame, kad už „Hamas“ ir toliau stovi bei veikia Iranas ir Rusija – Revoliucinė gvardija ir „Wagner“.

Trečiadienį atsakomybę už kibernetinę ataką, dėl kurios neveikė didžiausias Ukrainos mobiliojo ryšio tinklo operatorius, prisiėmė įsilaužėlių grupė, Kijevo manymu, susijusi su Rusijos karine žvalgyba. Įsilaužėlių grupė, vadinama „Solncepiok“, žinutėje „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje pranešė, kad ji įvykdė kibernetinę ataką, ir paskelbė ekrano nuotraukas, iš kurių matyti, kad įsilaužėliai prisijungė prie „Kyivstar“ serverių.

Skambutis mūsų mobiliųjų tinklų operatoriams. Ir visoms kitoms kritinę infrastruktūrą valdančioms įmonėms / įstaigoms.

ES nusileido ir suteikė Vengrijai prieigą prie daugiau ne 10 milijardų eurų įšaldytų lėšų. Prieš metus ES vykdomoji valdžia užblokavo dideles pinigų sumas, „susirūpinusi“, kad V. Orbano nacionalistinės vyriausybės atsilikimas nuo demokratijos gali kelti pavojų bloko biudžetui. Sulaikyti milijardai daugiausia susiję su Vengrijai skirtais sanglaudos fondais. Dabar gi EK nusprendė, kad V. Orbano vyriausybė „išsprendė“ kai kuriuos jai rūpimus klausimus, visų pirma dėl teisingumo reformų.

Beveik 200 šalių trečiadienį susitarė atsisakyti planetą šildančio iškastinio kuro – tai pirmas kartas, kai per dešimtmečius trunkančias JT derybas dėl klimato kaitos jos prisiėmė šį svarbų įsipareigojimą, nors daugelis įspėjo, kad susitarimas vis dar turi didelių trūkumų.

„Žmonija pagaliau padarė tai, ką jau seniai, seniai, seniai reikėjo padaryti“, – baigdamas COP28 aukščiausiojo lygio susitikimą Dubajuje sakė ES klimato kaitos veiksmų komisaras Wopke Hoekstra.

O, kad susitarimai nors kartą virstų veiksmais!

⥁ Lietuvoje ⥀

Atrodytų, kad dabar ne laikas kalbėt apie mirtį, bet norime pasidalinti keletu nuoširdžiai prieš mirtį išsakytų hospise paskutines dienas praleidusių žmonių minčių. Štai ko labiausiai gailėjosi Amžinybės pasitikti išeinantieji:

  1. Norėčiau, kad būčiau išdrįsusi būti savimi.
  2. Norėčiau, kad nebūčiau praleidęs tiek daug laiko dirbdamas.
  3. Norėčiau, kad man mažiau būtų rūpėję, ką apie mane galvoja kiti žmonės.
  4. Gaila, kad anksčiau nesupratau, jog laimė yra pasirinkimas.
  5. Norėčiau, kad būčiau daugiau gyvenusi šia akimirka.

Jūs galite jau nuo šios minutės elgtis savo gyvenime taip, kad kai pas jus užeis Juoda Dama, nereikėtų gailėtis.

Ramūnas Aušrotas. Vaiko teisių apsaugos sistemos organizavimo aspektai

Redakcija
-
0

Nurimus aistroms dėl vaiko paėmimo iš mamos, galima ramiai aptarti kai kuriuos vaiko teisių apsaugos sistemos organizavimo aspektus.

Pirmiausia, reikia tinkamai kvalifikuoti situaciją. Dauguma komentatorių klydo vertindami situaciją ir laikydami tai klasikiniu vaiko paėmimu iš šeimos pagal 2017 m. sukurtą modelį.

Primenu, kad pagal šį modelį, atsirado vaiko paėmimo iš šeimos mechanizmas, kai nustačius grėsmės vaikui lygį, vaikas buvo paimamas iš šeimos dėl nesaugios aplinkos.

Ir nors šis modelis 2019 m. tėvų organizacijų pastangomis buvo modifikuotas (sušvelnintas), įvedant papildomus saugiklius,* tai, kad daugumai socialinių tinklų komentatorių šis atvejis sukėlė deja vu, rodo, kad 2017 m. įvykusios vaikų teisių reformos klausimas dar nėra iki galo išspręstas.

Be to, nors teisinė bazė, skirta apsaugoti nuo nebūtino ir neproporcingo vaiko paėmimo iš šeimos yra daugiau negu pakankama, tačiau viską lemia tai, kaip įstatymas bus įgyvendinimas, kaip ir vaiko teisių specialistų kompetencija. O tiek viena, tiek kita dar toli net nuo pageidaujamo minimumo.

Grįžtant prie temos: šiuo atveju turime ne vaiko paėmimą iš šeimos dėl nesaugios aplinkos, bet vaiko teisių apsaugos specialistų pasitelkimą vykdant teismo sprendimą, susijusį su santuokos nutraukimu. O tai ne tas pats.

Nutraukiant santuoką yra sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenimo su vienu iš tėvų. Jei santuoka nutraukiama bendru sutarimu, buvę sutuoktiniai sudaro sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kitų dalykų, nustato du dalykus: a) su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas, b) bendravimo su kitu tėvu tvarką.

Jei sutuoktiniai nesusitaria, klausimą, su kuo gyvens vaikas, sprendžia teismas. Ir čia paprastai prasideda labai bjaurūs dalykai.

Jei sutuoktiniai nesusitaria, klausimą, su kuo gyvens vaikas, sprendžia teismas. Ir čia paprastai prasideda labai bjaurūs dalykai (manipuliacijos vaiku, jo papirkinėjimas, nuteikinėjimas prieš kitą tėvą). Šiuo etapu kaip kovos už vaiką įrankis yra pasitelkiamos vaiko teisės (pasipila skundai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kuriuos padarė sutuoktinis, siekiant gauti įrodymų arba bent jau paveikti teismo nuomonę dėl to, su kuriuo turi gyventi vaikas).

Būtent tada, kai kyla ginčas dėl tėvų, privaloma tvarka įsijungia vaiko teisės. Jei jis nekyla (tėvai susitaria) vaiko teisės procese nedalyvauja. Taigi, šiuo atveju vaiko teisių dalyvavimą ar nedalyvavimą „paleidžia“ patys tėvai.

Vaiko teisių pareigą dalyvauti procese, kai kyla ginčas dėl vaiko, nustato Civilinis kodeksas, priimtas 2000 metais. Taigi, tai niekaip nesusiję su 2017 m. Vaiko teisių apsaugos reforma ir jos įvestu vaiko paėmimo iš šeimos mechanizmu.

Dar daugiau, reikia pasakyti, kad vaiko teisės, kaip institucija, neatsirado su vaiko teisių apsaugos reforma. Jos buvo ir anksčiau, nuo pat Vaiko teisių apsaugos įstatymo, priimto 1996 m. įgyvendinant Vaiko teisių apsaugos konvenciją. 2017 m. įvyko vaiko teisių apsaugos skyrių, kurie anksčiau veikė prie savivaldybių, išėmimas iš savivaldybių pavaldumo ir jų centralizacija. Ką yra svarbu pasakyti ir apie ką reikia kalbėti, tai, kad pasikeitė jų veikimo paradigma (modelis).

Viena iš vaiko teisių funkcijų yra dalyvavimas ginant viešąjį interesą civilinėse bylose. Pagal Civilinį kodeksą, vaiko teisių dalyvavimas yra privalomas ne tik vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bet ir kitais atvejais (pvz., ginčai dėl vaiko vardo ir pavardės, vaiko kilmės iš motinos ir tėvo nustatymas, ginčai dėl tėvystės ir motinystės, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, ginčai dėl vaiko bendravimo su giminaičiais).

Ginčo dėl vaikų atveju (LR CK 3.178 str.) vaiko teisės privalo pateikti išvadą teismui dėl šeimos sąlygų ištyrimo. Internete buvo pasidalinta ir komentuota būtent ištrauka iš šio dokumento. Vaiko paėmimo iš šeimos atveju, yra atliekamas vaiko situacijos vertinimas, jo metu vertinamos rizikos, todėl informacijos apie kojines ir kitus dalykus nebūna. Tačiau šeimos sąlygų ištyrimo atveju, kaip rodo minėtas pavyzdys, pasitaiko. Kad ir koks būtų procesas ir kokia forma, nekompetentingas specialistas nemokės pildyti nei vieno, nei antro.

Nei CK, nei CPK nenustato konkrečių reikalavimų VTAS teikiamos išvados formai. LR SADM įsakymu yra patvirtinti turinio reikalavimai išvadai dėl vaiko, kurią VTAS teikia nagrinėjant ginčus dėl vaikų (LR CK 3.178 str.) ir nagrinėjant bylas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (CK 3.80 str.).**

Beje, ši išvada neturi privalomos galios teismui. Kas geriausiai atitinka vaiko interesus – nustato teismas, remdamasis VTAPĮ nurodytais geriausių vaiko interesų struktūros elementais.***

Teisiniu požiūriu, vaiko teisių išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuriais vadovaujantis teismas priima sprendimą. Pg. CK 3.178, spręsdamas ginčą, teismas įvertina: valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą dėl vaiko, vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus.

Išsprendęs bylą, teismas nustato vaiko gyvenamąja vietą su vienu iš tėvų, taip pat bendravimo tvarką su kitu iš tėvų. Jei nutinka taip, jog vaikas turi gyventi su vienu iš tėvų, o jis gyvena su kitu iš tėvų, teismas įpareigoja vieną iš tėvų vaiką perduoti kitam iš tėvų (t. y. įgyvendinti teismo sprendimą).

Jei vienas iš tėvų, pas kurį yra vaikas, teismo sprendimo nevykdo, yra taikomos priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 str.). Jei vaiko vieta yra nežinoma (vaikas yra slepiamas), tada antstolis, atsakingas už teismo sprendimo vykdymą, privalo skelbti skolininko ir (ar) vaiko paiešką per policiją (CPK 620 straipsnis. Skolininko ar vaiko paieška).**** Taip ir nutiko aptariamu atveju.

Čia reikia pasakyti, kad pats antstolis fiziškai sprendimo nevykdo. Sprendimų vykdymui jis pasitelkia kitas institucijas (pvz., jei reikia atlaisvinti patalpas, kviečiasi policiją). Bylose dėl vaiko perdavimo jis, aišku, kviečiasi vaiko teises.

Minimu atveju mama atsisakė įgyvendinti teismo sprendimą ir slapstėsi. Todėl buvo paskelbta vaiko ir mamos paieška, o nustačius jų gyvenamąją vietą, įgyvendinant teismo sprendimą ir vadovaujantis vykdomuoju raštu, ir buvo įeita į namus.

Kad visa tai buvo galima organizuoti profesionaliau – nėra jokios abejonės. Tačiau tikrovė ta, kad vaiko teisių tarnybos skyriuose dirba specialistai, kurių kompetencija netraukia net iki minimalaus standarto. Tą supratau, kai VTAĮT atsisakė mano rengto kurso apie atstovavimą vaiko teisėms, sakydami, jog jų specialistams jis yra… per sunkus.

_________

P. S. Tikrai negaliu atsakyti į klausimą, ar teisingas yra teismo sprendimas, kaip ir tai, kas šiame skyrybų procese teisus, o kas ne. Tik žinau, kad idealioje visuomenėje tėvai nesiskirtų ir nereikėtų nei teismo, nei policijos, nei vaiko teisių dalyvavimo. Bet, deja, mes gyvename neidealioje visuomenėje. Dar daugiau, mes gyvename visuomenėje, kuri pati save padarė priklausomą nuo institucijų. Kodėl ir kaip tai įvyko – apie tai savo samprotavimus parašysiu kitą kartą.

__________

* Reikšmingos žalos kriterijų, vaiko laikinąją priežiūrą (pas vaiko šeimos narius, artimuosius, giminaičius), apibrėžiant geriausių vaiko interesų prioriteto kriterijus, įvedant biologinės šeimos prioriteto ir kokybiškos pagalbos prieinamumo principus, reikalavimus, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų kraštutinė priemonė, ir kad prieš priimant būtų išnaudotos kitos priemones. Plačiau:

https://e-seimas.lrs.lt/…/0eea3fd261d211e99684a7f33a9827ac

** https://e-seimas.lrs.lt/…/ed5816111bd011e79f4996496…/asr

*** Geriausių vaiko interesų struktūros elementai:

– vaiko nuomonė,

– jo identiškumas,

– šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimas ir santykių palaikymas,

– vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimas, fizinis ir psichinis saugumas,

– vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimas,

– kiti specialūs vaiko poreikiai.

**** CPK 620 straipsnis. Skolininko ar vaiko paieška

  1. Bylose dėl išlaikymo išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, antstolis privalo skelbti skolininko paiešką per policiją.
  2. Bylose dėl vaiko perdavimo, kai vaiko buvimo vieta nežinoma, antstolis privalo skelbti skolininko arba vaiko paiešką per policiją
  3. Vykdant kitus sprendimus, antstolis, atsižvelgdamas į vykdomosios bylos aplinkybes, išimtiniais atvejais gali skelbti skolininko paiešką per policiją, jeigu nežinoma skolininko buvimo vieta ir išieškotojas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.

Dominykas Vanhara. Iki kokio lygio pigūs yra mūsų aukščiausi politikai

Redakcija
-
2
Dominykas Vanhara. Iki kokio lygio pigūs yra mūsų aukščiausi politikai

Veidaknygė

Nors legendinis nuosprendis gal jau kiek visuomenei užsimiršo, bet vėl norėčiau grįžti prie jo su dar viena pikantiška detale. O konkrečiai – iki kokio lygio pigūs yra mūsų aukščiausi politikai.

Tai trumpai – pil. E. M. buvo nuteistas už 106 t. EUR kyšio degtinės butelyje paėmimą. Ir tai, patikėkit, buvo vienintelė bent kiek padoriau atrodanti suma visoje šioje byloje.

O toliau jau buvo taip – Šarūnas Gustainis, Seimo narys bei vienas iš Liberalų sąjūdžio vadovų, buvo nuteistas už 8700 EUR kyšio paėmimą.

Gintaras Steponavičius, Liberalų sąjūdžio partijos pirmininko pavaduotojas ir Seimo narys, gavo 10 000 EUR iš MG Baltic įmonių.

Vytautas Gapšys, Seimo narys ir Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas (o Darbo partija tuo metu turėjo vieną didžiausių frakcijų Seime ir buvo valdančiosios koalicijos narė), nuteistas už tai, kad kaip užmaskuotas kyšis Darbo partijai buvo suteikta 12 100 EUR nuolaida reklamoms MG Baltic žiniasklaidos priemonėse, ir dar 15 000 EUR pervesta kaip parama Gapšio VšĮ.

Va, va už tokias sumas Kurlianskis supirko Seimo politinę valdžią. Sorry, bet vien Kurlianskio automobilis (MB GL) kainavo kelis kartus daugiau, nei jis ten kyšių pridalino.

O žinot, kas dar labai pritrenkė? Ogi tai, kaip buvo bendraujama tarp koncerno ir politikų. Jei manote, kad viskas vyko maždaug taip, kaip savo laiku buvo aprašęs Vincas Kudirka „Viršininkuose“, kad, maždaug, ateina interesantas pas viršininką, nusiima kepurę, žemai lenkiasi ir paplonintu balsu pradeda, kad va, tamsta mylista viršininke, mes čia tokia mažą problemėlę turim, bet niekaip be tamstos viršininko išspręst nesugebame, gal teiktumėtės mums, menkiems žmogeliams pagelbėti, tai galvokit iš naujo. Paplonintais balsais bendravo politikai, vos ne išmaldos prašydami.

Nuosprendyje užfiksuotos kelios vietos. Pvz., Kurlianckis klausia Gapšio, tai ko jūs iš mūsų tikitės, į ką Gapšys atsako taip: „Pagalbos…“. Arba dar vienas – prieš garsiąją Kalėdinę vakarienę, kurioje iš koncerno pusės dalyvavo Kurlianckis, pats Mockus ir dar vienas vadovų, jie sėdi dar iki pasirodant Masiuliui su Steponavičiumi (turėjo dalyvauti ir Šimašius, bet kažkodėl jo nebuvo) ir tariasi. Kurlianskis sako „Bet per daug nesi**zdavokit, nes tai nėra malonu“. Į ką Mockus atsako „Bet tai supranti, kad jų nėra dėl ko girti? (…) Jei taip, tai jie taps 3–4 rango rinkėjais, kurie ten rinks po penkias štukas“.

Arba dar vienas epizodas, kuriame bendravo Gapšys su Kurlianskiu, kai buvo derinamas susitikimas / vakarienė, Kurlianskis teikia kažkokius pasiūlymus, į ką Gapšys atsako, kad nežinau, spręskit jūs, ČIA JŪS ESATE VALDŽIA TUO KLAUSIMU.

Na, gerbiamieji, kaip vaizdelis? Aš, iki kol neperskaičiau nuosprendžio, kaip tai vis tiek, naiviai tikėjau, kad mūsų politikai perkami jei ne už milijonus, tai bent už šimtus tūkstančių. Be ne, pasirodo, ateina Kurlianskis, išsitraukia piniginę, atsidaro tą piniginės skyrių, kur centai suberti, paberia tuos centus ant žemės, o mūsų aukščiausi politikai paknopstom puola šiuos centus rinkti ir Kurlianskiui rankos bučiuoti. Tpfu…

Con Coughlin. Bidenas padeda laimėti Putinui

Redakcija
-
1

propatria.lt

J. Bideno administracija, nuolat nesugebanti aprūpinti Ukrainos reikalingais kariniais reikmenimis, kelia rimtą pavojų, kad pergalė bus padovanota Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

JAV prezidentas Džo Baidenas nuolat delsė aprūpinti Ukrainą įranga, kurios labai reikia jos pajėgoms, kad jos galėtų sėkmingai apsiginti nuo Rusijos agresijos – nuo tankų „Abrams“ iki naikintuvų F-16.

Be to, nesugebėjimas užtikrinti, kad Ukraina pasiektų pergalę kovoje su neišprovokuota Maskvos invazija, buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas nesugebėjo lemtingai pralaužti smarkiai sustiprintos Rusijos gynybos Ukrainoje.

Nors praėjo metai nuo tada, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą kreipėsi į JAV ir kitus Vakarų sąjungininkus su prašymu aprūpinti juos geresne sunkiąja ginkluote ir karo lėktuvais, ši įranga mūšio lauke pradedama naudoti tik dabar, kaip tik tuo metu, kai Ukrainoje įsivyrauja atšiauri žiema, todėl jos veiksmingumas labai sumažėja.

Tik praėjusį mėnesį Ukrainos mūšio lauke, neatskleistoje vietoje, buvo pastebėti pirmieji iš 31 amerikiečių tanko „Abrams“, kuriuos pažadėjo Bideno administracija, o JAV pagaminti karo lėktuvai F-16, kurių pristatymui Ukrainai Baltieji rūmai pritarė tik rugpjūčio mėnesį, turėtų būti pristatyti tik kitais metais, o daugumą karo lėktuvų planuojama pristatyti tik 2025 m.

V. Zelenskis ir jo vyresnieji vadai, puoselėję viltis, kad šių metų Ukrainos kontrpuolimas lems didelį proveržį, suprantama, yra nusivylę, kad pažanga vyksta lėtai, ir dėl to jie kaltina nepakankamą iš JAV ir jų sąjungininkų gautų atsargų kiekį.

Kaip neseniai duotame interviu PBS pripažino pats V. Zelenskis: „Negavome visų ginklų, kurių norėjome, negaliu būti patenkintas, bet taip pat negaliu ir per daug skųstis“.

Šią savaitę, kai Zelenskis atvyks į Vašingtoną svarbių derybų, svarbiausia darbotvarkėje bus bandymas įtikinti Bideno administraciją ir JAV Kongresą toliau remti Ukrainą.

J. Bidenas ir V. Zelenskis „aptars neatidėliotinus Ukrainos poreikius“ jai kovojant su Rusijos invazija ir „gyvybiškai svarbią Jungtinių Valstijų nuolatinės paramos svarbą šiuo kritiniu momentu“, sakoma Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pranešime.

Nedideli Ukrainos kontrpuolimo laimėjimai neabejotinai neliko nepastebėti Maskvoje, kur V. Putinas mano, kad konflikto eiga dabar krypsta jo naudai.

„Neabejoju, kad tikrai pasieksime visus užsibrėžtus tikslus“, – šį mėnesį per renginį, kuriame taip pat paskelbė apie savo kandidatūrą 2024 m. rinkimuose, Rusijos kariams sakė pasitikintis savimi V. Putinas.

Rusijos sėkmės Ukrainoje posūkis yra gana stebėtinas, turint omenyje, kad vos prieš kelis mėnesius atrodė, jog Rusijos kariuomenė, patyrusi daugybę žeminančių nesėkmių, yra ties žlugimo riba. Nesėkmingas birželio mėginimas įvykdyti perversmą, kurį pradėjo Jevgenijus Prigožinas, „Vagnerio grupės“ vadas, atlikęs pagrindinį vaidmenį V. Putino vadinamojoje „specialiojoje karinėje operacijoje“ Ukrainoje, neabejotinai buvo Rusijos kampanijos viršūnė, sukėlusi rimtų abejonių dėl V. Putino gebėjimo išlikti poste.

Tačiau nuo Prigožino žūties paslaptingoje lėktuvo katastrofoje rugpjūčio mėnesį Kremliaus padėtis pamažu gerėjo po to, kai Putinas įsakė smarkiai padidinti karinės technikos gamybą, kad kompensuotų triuškinančius žmonių ir technikos nuostolius mūšio lauke.

Apskaičiuota, kad iki rugsėjo mėnesio Rusija kai kuriais atvejais dešimteriopai padidino raketų, bepiločių orlaivių, kovinių mašinų ir artilerijos gamybą, kuri labai padėjo rusams perimti iniciatyvą, o ukrainiečiams, priešingai, vis dar beviltiškai trūksta svarbiausios amunicijos.

Todėl šių metų kovų sezonui artėjant į pabaigą, atėjus žiemai, Rusija atsidūrė netikėtoje padėtyje ir perėjo į puolimą, o Rusijos pajėgos desperatiškai kovoja dėl svarbiausio Avdijivkos miesto Donecko srityje, kuris laikomas vartais į Rusijos okupuotą Donecko sritį, kontrolės.

Tai, kad Rusijos pajėgos pradeda atgauti pranašumą Ukrainoje, Vakarai turėtų vertinti su dideliu nerimu: bet kokia Rusijos sėkmė Ukrainoje reikštų katastrofą ne tik Kijevui, bet ir platesniam Vakarų aljansui.

V. Putinas neslėpė savo noro išplėsti Rusijos karinę agresiją už Ukrainos ribų ir apimti kitus Rytų Europos regionus, o Lenkijos saugumo vadovas neseniai perspėjo, kad NATO turi tik trejus metus pasirengti Rusijos puolimui rytiniame flange.

Todėl tokiomis aplinkybėmis labai svarbu, kad J. Bideno administracija ne tik atnaujintų savo paramą V. Zelenskiui per jo vizitą Vašingtone šią savaitę, bet ir užtikrintų, kad Ukrainos pajėgos gautų įrangą, kurios joms labai reikia Rusijai nugalėti.

Tik užtikrindami, kad V. Putinas Ukrainoje patirs žeminantį pralaimėjimą, Vakarai sugebės atgrasyti autokratinius režimus, tokius kaip Rusija, Kinija ir Iranas, nuo tolesnių agresijos aktų.

Versta iš gatestoneinstitute.org

Jonas Jasaitis. Pusės amžiaus patirties atgarsiai pasiekė mūsų dienas

Redakcija
-
2
Jonas Jasaitis. Pusės amžiaus patirties atgarsiai pasiekė mūsų dienas

Šįkart nerašysiu apie ideologinio „komiso“ parduotuvėse vėl reklamuojamą (neo?)marksizmą ir visokiomis etiketėmis žymimas jo chameleoniškas apraiškas bei pandemines platinimo tendencijas, kurių tai pagausėjo ir Lietuvoje. Tai – atskira tema, verta ne vieno straipsnio. Dabar aptarkime, kodėl Lietuva, neatpažįstamai pasikeitusi teik tarptautiniu, tiek ir vidaus ekonomikos požiūriu, niekaip nepajėgia nusivalyti pasaulėžiūrinių ir emocinių praeities elgsenos pelėsių.
Per daugiau kaip 35 metus, praėjusius nuo tautos Atgimimo, Lietuva labai pasikeitė techninės pažangos ir materialinio apsirūpinimo požiūriu.

Vargu kuris nors gebėjimo vertinti tikrovę nepraradęs asmuo norėtų „bilieto į 1985-uosius“. Išaugo nauji miestų mikrorajonai, išsiplėtė ne tik didmiesčių, bet ir rajonų centrų priemiesčiai. Turime techninės pažangos tendencijų suformuotą naują pramonę, modernų statybų organizavimą, pasikeitusią buitį. Neatpažįstamai pasikeitė net inertiškiausiu laikytas agrarinis sektorius. Atsirado naujos pramonės šakos, eksportuojame tokią produkciją, kurios gaminimo galimybių Lietuvoje prieš tris dešimtmečius neįsivaizdavome. Mūsų prekybos centrai jau niekuo nenusileidžia vakarietiškiems nei prekių gausa, nei aptarnavimu. Kad ir kaip priekaištautume (ir, žinoma, teisėtai) dėl kelių ir tiltų kokybės, bet tokios transporto priemonių įvairovės ir tokių jo srautų nesitikėjome. Kokių markių automobiliai, autobusai ir net sunkiasvoriai „aštuoniolikaračiai“ dabar jais rieda – kas tai galėjo numatyti…

Dar pačioje okupacinio režimo pradžioje sunaikinus anuomet gausiausią Lietuvos ūkininkų klasę, didžioji mūsų gyventojų dalis per porą dešimtmečių buvo sugrūsta į mietus ir įkurdinta daugiabučiuose. Šiandien jau tenka rimtai svarstyti, ar tuos, anot Kazio Sajos, „daugiablakius“ griozdus dar verta atnaujinti, ar labiau apsimokėtų juos nugriauti ir perstatyti. Ta gyventojų dalis, kurią tenkina gyvenimas daugiabučiuose, jau kuris laikas gana sparčiai mažėja, nes gyventi juose nėra patogu. Net po visokių pertvarkymų ir restauracijų tų daugiabučių kiemai dažniausiai nebesutalpina nė pusės asmeninių lengvųjų automobilių, kuriuos yra įsigijusios čia gyvenančios šeimos. Ne viena jau turi ir du, ar net tris – kiek suaugusių, tiek ir automobilių.

Bet gal kas nors dar prisimena anų satyros laidų herojus, net keturis dešimtmečius gyvavusį komikų duetą, kurį įkūnijo ukrainiečių aktoriai – Jefimas Berezinas (1919–2004) – „Štepselis“ ir Jurijus Timošenka (1919–1986) „Tarapunka“. Net sovietinės cenzūros sąlygomis jie sugebėjo atskleisti ano režimo piktžaizdes. Antai vienas jų aiškina kitam, kad gyvens 150 metų: „Man dabar – 50. Kad nusipirkčiau automobilį, taupysiu 50 metų, tai bent penkiasdešimt metų turėčiau ir važinėti…“ Nors pasaulis jau buvo automobilizuotas, sovietų valdomoje teritorijoje tebegyvavo nuostata, kad „tarybinis“ žmogus naudosis visuomeniniu transportu. Todėl ir daugiabučių statytojai kiemus projektavo tik komunalinių tarnybų, gaisrinės ir milicijos reikmėms.

Dabar parkavimo problemas gal išspręstų tik požeminių ir daugiaaukščių stovėjimo aikštelių statyba, bet tai ir labai brangu, o ir nepatrauklu, kai automobilis keičiamas kas 3-5 metai. Priemiesčių plėtra, kolektyvinių sodų virtimas miesteliais, šeimos sodybų gausėjimas užmiesčio gyvenvietėse, paupiuose, paežeriuose ir pamiškėse liudija, kad žmonės stengiasi įsigyti šeimos namus. Priemiesčiai auga spontaniškai, neretai net be jokios rimtesnės urbanistų ir architektų konsultacijos, bet jie vis tiek auga. Taigi dar Smetonos laikais susiformavusi „savo kiemo“ tendencija tebėra gyva ir mūsų būtyje. Kad ir maža, kad ir nelabai patogi, bet vis tiek savo privati erdvė: ant tavo lubų niekas netrepsi, prie sienų nesibaldo, tavo pasodintų gėlių nemindo ir nuorūkų ant kiemo nemėto. Ir nereikia sukti galvos, kur, grįžus ir darbo, pasistatysi savo mašinėlę.

„Jokioje partijoje ar organizacijoje nedalyvavau“

Tai buvo standartiniu virtęs sakinys pokario inteligentų autobiografijose, kurios anuo metu daug kur buvo privalomos. Dažnas dar pridėdavo: „ir nedalyvauju“. Šis teiginys leisdavo gauti mokytojo, bibliotekininko, meno kolektyvo vadovo (ir pan.) darbą. Netrukus jis virto ir tipiška gyvenimo taisykle: „Niekur nedalyvauju, į politiką nesikišu“. Eilinis pedagogas stengėsi pabrėžti, kad pravedęs pamokas ir atlikęs užklasinius darbus. pėdina namo mokinių sąsiuvinių tikrinti ir taip sėdi iki vėlumos. Ano meto spaudoje būdavo rašoma, kad „vakarais mokytojo lange šviesa sklinda ilgiausiai“. Tai užtikrino bent santykinę ramybę. Tik maždaug šeštajame dešimtmetyje išplitus reikalavimui dalyvauti „visuomeninėje veikloje“ padaugėjo pabrėžiančių, kad jie yra komjaunuoliai arba partijos (aišku, vienintelės) nariai. Bet kuri dalis tų „partinių“ buvo? Net sovietmečio pabaigoje jų priskaičiavo apie 200 tūkst. Palyginus su 3,7 mln. gyventojų, tarp suaugusių „partiniais“ buvo tik maždaug vienas iš dešimties.

Dar tenka priminti, kad neretai tapti „partiniu“ vertė ir kiti motyvai. Kompartijos daugumą turėjo sudaryti darbininkai. Žinoma, tas „partinis“ traktorininkas, šaltkalvis arba tekintojas, „partinė“ melžėja, kiaulių šėrėja ar šiltnamio darbininkė ir partijoje liko statistais. Net jeigu juos „išrinkdavo“, t. y. paskirdavo į Aukščiausiąją Tarybą, jų vienintelė funkcija buvo „balsuojant“ pakelti ranką, t. y. pritarti viskam, kas viršūnėse numatyta. Todėl ir balsavimo rezultatai būdavo: „vienbalsiai, lydint ilgiems, audringiems plojimams“.

Bet ir tai „partijai“ reikėjo prasilavinusių. Juk visų lygių viršininkai turėjo būti „partiniai“. Taigi, norint likti katedros arba sektoriaus vedėju, dekanu ar pan., turėjai tapti „partiniu“. Patikimų draugų rateliuose net būdavo motyvuojama: „Stok, Antanai, nes jei tu nestosi, vietoje tavęs paskirs Maskvos statytinį“. Buvo svarbu turėti savą žmogų vadovo poste. Štai tik vienas pavyzdys: ta aplinkybė, kad Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto direktorius lituanistas buvo ne tik „partinis“ (kitaip ir būti negalėjo), bet dar ir Maskvoje veikusios Pedagogikos mokslų akademijos akademikas, labai padėjo išvengti daugelio tikrinimų ir sumažinti Lietuvos mokyklų surusinimo pavojų. O prasidėjus politiniam atšilimui, jis ne kartą itin kritiškai pasisakė apie įžūlius maskvietiškus reikalavimus ir dėl to net vietinių kolaborantų būdavo užpultas, bet atsikirsdavo sakydamas, kad taip parašyta ir sovietinėse enciklopedijose arba kad taip kalbėjęs net V. Leninas. Vis tik po kurio laiko jam buvo pasiūlyta „savanoriškai“ pereiti į kitas pareigas. Tokių pavyzdžių sovietinėje Lietuvoje turėjome ne dešimtis, bet šimtus…

„O prie ko čia aš?“

Tokį, pasipiktinimo kupiną klausimą išvydau atsiliepime, gautame reaguojant į vieno patriotinio susivienijimo skyriaus priminimą, kad artėja eilinė Čečėnijos okupacijos sukaktis. Girdi, „prie ko čia Čečėnija, prie ko čia aš?“ Nemanau, kad tas besipiktinantis asmuo nežino, kas iki šiol per Maskvos statytinius faktiškai valdo Čečėniją. Bet žmogelis supyko, kad kažkas pasiūlė to fakto neištrinti iš atminties ir gal net prisidėti, kad ši narsi tauta, jau du šimtmečius kovojanti su okupaciniu režimu, sulauktų demokratinio pasaulio paramos.

Nereikia užmiršti Čečėnijos. Juk ir mes nenorime, kad būtų užmiršti Stalino gaujų nusikaltimai Karaliaučiaus krašte, kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo žvėriškai išžudyti visi to – dabar jau aštuonis dešimtmečius niokojamo krašto, paversto karine baze ir visos Europos branduolinio šantažavimo priemone, gyventojai. Nusprendus prie sovietinės imperijos prisijungti tą Mažosios Lietuvos gabalėlį, kaip taikliai rašo apžvalgininkai, „gyvų vietinių gyventojų okupantams nereikėjo“. Neįmanoma net ramiai skaityti tų įvykių liudininkų įspūdžius. Bet tai – ne tik istorija. Tai, ką spalio 7-osios išpuolį organizavę fanatikai ir banditai darė įsiveržę į Izraelio žemę, yra Karaliaučiaus krašte siautėjusių išsigimėlių vykdytų šiurpiausių nusikaltimų kopija. Nereikės nesustebti, jei paaiškės, kad tarp šių kruvinų beprotysčių sumanytojų arba net iniciatorių yra ir Rusijos imperijos statytiniai. Ko žudikų atstovai dar skerdynių pradžioje atlėkė į Maskvą? Kiekvienam karines avantiūras vykdančiam režimui labai naudinga išskaidyti pasaulio dėmesį į skirtinguose regionuose vykstančius konfliktus.

Bet iš tarptautinių procesų atsigręžkime į Lietuvos kasdieninę tikrovę. Ar ne iš anų laikų užsilikusi nuostata „niekur nesikišti“ lemia mūsų visuomenės, taigi ir akademinės bendruomenės apatiją. Mobingo metodais užpultas mūsų kolegos, diegiama nepagarba valstybinei kalbai, santuokai ir šeimai, siaubingai sujaukta bendrojo ugdymo sistema, plinta tyčiojimasis iš pedagogo profesijos, evakuacijos mastus pasiekė aukštos kvalifikacijos specialistų emigracija ir t. t. Bet: „O prie ko čia aš?“

Kokios nuotaikos šiandien vyrauja JAV?

Redakcija
-
0

Audriaus Bačiulio veidaknygė

Naujausios „Economist“ ir „YouGov“ apklausos duomenimis, 20 proc. registruotų rinkėjų mano, kad „šiuo metu padėtis šalyje yra kontroliuojama“, o 66 proc. mano, kad padėtis „nekontroliuojama“. Apklausoje nenagrinėjamos šios nuotaikos priežastys, bet aš turiu tokią nuojautą.

Šeimos infliaciją vertina kaip savo finansinės ateities kontrolės praradimą. Didėjantis nusikalstamumas kelia nesaugumo jausmą ir skatina įsitikinimą, kad valstybės vadovai prarado svarbiausios valdžios pareigos kontrolę. Pasak „Gallup“, 28 proc. namų ūkių pranešė, kad nukentėjo nuo nusikaltimų, o 2020 m. tokių namų ūkių buvo 20 proc., net 63 proc. amerikiečių nusikalstamumo problemą apibūdina kaip „labai“ rimtą – tai didžiausias kada nors „Gallup“ užfiksuotas rodiklis, o 56 proc. teigia, kad jų vietovėje nusikaltimų yra daugiau nei prieš metus – tai taip pat rekordinis rodiklis.

Situacija prie mūsų pietinės sienos taip pat prisideda prie jausmo, kad situacija tapo nekontroliuojama. Kadaise su šia padėtimi tiesiogiai susidūrė tik pasienio valstijos, tačiau rekordiniam migrantų skaičiui pasklidus po visą šalį, didieji miestai patiria fizinį ir finansinį antplūdį.

Kitas veiksnys – nelegalių ir vis pavojingesnių narkotikų, ypač fentanilio, plitimas. Mirties atvejų dėl narkotikų perdozavimo padaugėjo nuo 52 404 2015 m. iki 106 699 2021 m., ir nėra beveik jokių įrodymų, kad ši epidemija sumažėjo. Pastangos sustabdyti cheminių medžiagų pirmtakų, naudojamų fentanilio gamybai, srautą iš Kinijos buvo tik ribotai sėkmingos.

Nestabilumas užsienyje taip pat prisideda prie šio kontrolės praradimo jausmo. Istoriškai šis jausmas skatino visuomenę reikalauti stiprios rankos, kuri būtų pasirengusi padaryti viską, ko reikia, kad padėtis vėl būtų kontroliuojama.

Prezidento J. Bideno nelaimei, tik 38 proc. rinkėjų laiko jį stipriu vadovu, palyginti su 55 proc. manančių, kad toks yra buvęs prezidentas Donaldas Trumpas. Nesunku įsivaizduoti D. Trumpo visuotinių rinkimų kampaniją, kurioje daugiausia dėmesio skiriama kontrolės susigrąžinimui pasitelkiant tvirtą lyderystę. 2024 m. rinkimų rezultatus gali nulemti tai, kiek amerikiečių jaustųsi ramūs dėl perspektyvos, kad D. Trumpas vėl naudosis prezidento galiomis, palyginti su tuo, kiek amerikiečių ši perspektyva kelia siaubą.

Šaltinis wsj.com

1...410411412...1 717Nuo 1 717 411 puslapis