laikmetis.lt

Kadangi iki kitų Europos Parlamento rinkimų liko vos pusmetis, reiktų atkreipti dėmesį į tai, ką jaučia Europos gyventojai, galvodami apie Briuselį.

Nauja „Ipsos“ apklausa, atlikta penkiose ES valstybėse narėse, rodo, kad europiečiai iš esmės yra nepatenkinti demokratijos būkle Briuselyje ir mano, kad didėja atotrūkis tarp ES institucijų ir piliečių, kuriems jos turėtų atstovauti. Mažas pasitikėjimas ES institucijomis gali lemti mažą rinkėjų aktyvumą 2024 m. rinkimuose, o tai gali dar labiau padidinti nepasitikėjimą Europos Sąjunga.

Rugsėjo mėn. apklausa buvo atlikta Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Kroatijoje, taip pat dviejose ES nepriklausančiose šalyse – JAV ir Jungtinėje Karalystėje – kuriose taip pat vyks visuotiniai rinkimai atitinkamai 2025 m. lapkritį ir sausį. Internetinėje tikimybinėje apklausoje buvo apklausti 16 metų ir vyresni žmonės Europos šalyse ir 18 metų ir vyresni žmonės Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Nors apklausti europiečiai iš esmės palankiai vertina ES, jie yra daug labiau nepatenkinti demokratijos būkle Sąjungoje nei savo šalies nacionaliniu lygmeniu.

Dauguma respondentų visose apklausoje dalyvavusiose ES šalyse teigia, kad yra „nepatenkinti demokratijos būkle ES lygmeniu, ir tik nedidelė mažuma mano, kad jie gali daryti įtaką sprendimų priėmimui. Didžiausia dalis žmonių, manančių, kad turi bent šiek tiek įtakos sprendžiant ES reikalus, yra Lenkijoje, tačiau net ir ten jų yra tik 20 proc.

„Šios išvados rodo, kad pagrindinis ES iššūkis prieš 2024 m. Europos Parlamento rinkimus bus sutelkti nuolatinę paramą ES projektui ir padėti atkurti teigiamą požiūrį į ES institucijas, agentūras ir įstaigas“, – pranešime teigė „Ipsos“ Europos viešųjų ryšių departamento generalinė direktorė Christine Tresignie.

New @Ipsos poll: three in four Europeans are dissatisfied with #democracy at #EU level. pic.twitter.com/Yh84O1VkHe

— Tamás Orbán (@TamasOrbanEC) December 11, 2023

Nenuostabu, kad apklausose pirmauja tik tos partijos, kurios nori atkurti demokratinę ES kontrolę ir didinti nacionalinį suverenumą, o visos, kurioms naudinga dabartinė padėtis, stagnuoja arba, kaip prognozuojama, praras dešimtis vietų. Tačiau kodėl ES atrodo vis labiau nedemokratiška?

Skaidrumo stoka ir įtariama plačiai paplitusi korupcija ES institucijose (prisiminkime „Qatargate“ arba „Pfizergate“) gali būti labai svarbi priežastis, kodėl europiečiai vis labiau nepasitiki Briuseliu. Netgi Europos ombudsmenė, kurios biuras buvo įsteigtas tam, kad ES institucijos laikytųsi minimalių skaidrumo standartų, neseniai buvo priversta raginti žiniasklaidą imtis veiksmų prieš Komisiją, nes ji visiškai ignoruoja jos nustatytus „netinkamo administravimo“ atvejus ir raginimus paviešinti galimai neskaidrius dokumentus.

„Dėl mano nustatyto netinkamo administravimo pobūdžio ir masto reikia platesnių viešų diskusijų ir atidžios parlamentinės priežiūros, nes įprastinis institucinis keitimasis informacija ir dialogas nepadėjo išspręsti problemos“, – praėjusią savaitę Briuselyje sakė ES ombudsmenė Emily O’Reilly.

Kitas veiksnys gali būti ES sprendimų priėmimo proceso sudėtingumas, nes milžiniškame Briuselio biurokratiniame labirinte lengvai prarandamas demokratinės kontrolės jausmas.

Visose apklausoje dalyvavusiose šalyse vyrauja nuomonė, kad pastaraisiais metais demokratijos būklė blogėjo.

Europos Vadovų Taryba yra paskutinis tikras demokratijos bastionas Europoje, daugumai svarbių sprendimų reikia vienbalsio visų valstybių narių pritarimo. Tačiau ir tai šiuo metu nuolat puolama, nes pateikta keletas iniciatyvų, kuriomis siekiama panaikinti vienbalsiškumą (taigi ir veto teisę), taip iš esmės atimant teisę balsą turėti nacionaliniams rinkėjams.

Apklausos duomenimis, respondentai nelabai pasitiki demokratinėmis institucijomis savo šalyje. Beveik visose septyniose į apklausos apimtį patekusiose šalyse pasitenkinimo demokratija lygis buvo 50 proc. arba mažesnis, tik švedai buvo daugiau ar mažiau patenkinti tuo, kaip veikia jų vyriausybė, – 58 proc.

Be to, visose apklausoje dalyvavusiose šalyse vyrauja nuomonė, kad pastaraisiais metais demokratijos būklė blogėjo. Tokios nuomonės laikosi daugiau kaip 6 iš 10 britų ir beveik 7 iš 10 amerikiečių, o daugiausiai – Prancūzijoje, kur 73 proc. respondentų teigė, kad demokratija šiandien neveikia taip gerai kaip prieš 5 metus.

Dauguma visų šalių gyventojų sutiko, kad demokratija yra „suklastota“ turtingųjų ir galingųjų naudai ir kad tam ištaisyti reikia „radikalių pokyčių“.

ŠALTINIS EUROPEAN CONSERVATIVE

Osama bin Ladenas duoda inteviu Al Džiazyra televizijai, 1999 m.

Raymond Ibrahim

• „Kova, priešiškumas ir neapykanta – musulmonų nukreipta prieš kitatikius – yra mūsų religijos pagrindas. Ir mes tai laikome teisingumu ir gerumu jiems“. – Osama bin Ladenas, Al-Qaeda deklaracija, atsakas Saudo Arabijos islamo religijos lyderiams (ulemai).
• „Islame yra tik trys pasirinkimai: arba savanoriškas paklusnumas; arba džizijos mokėjimas, taip fiziškai, nors ir ne dvasiškai, paklūstant islamo valdžiai; arba kardas – nes neteisinga leisti jam [kitatikui] gyventi“. – Osama bin Ladenas, Al-Qaeda deklaracija, atsakas Saudo Arabijos ulemai“.
• Tačiau savo „Laiške Amerikos žmonėms“ Osama bin Ladenas vaizduoja islamą kaip „religiją, rodančią gerumą kitiems, įtvirtinančią tarp jų teisingumą, suteikiančią jiems teises ir ginančią engiamuosius bei persekiojamuosius“.
• Aiškindamas Saudo Arabijos gyventojams, ką islamas iš tikrųjų yra numatęs kitatikiams, Osama bin Ladenas citavo daugelį karingiausių Korano eilučių, tokių kaip 9:29: „Kovokite su tais Knygos žmonėmis [žydais ir krikščionimis], kurie netiki nei Alachu, nei Paskutine diena, nedraudžia to, ką uždraudė Alachas ir jo Pasiuntinys, bei nepriima tiesos religijos, kol jie noriai ir paklusniai mokės džiziją bei jausis pavergti“.

Vykstant Izraelio ir palestiniečių karui, teroristo Osamos bin Ladeno, kuris 2001 m. rugsėjo 11 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose nužudė beveik 3 000 žmonių po to, kai 1993 m. nesėkmingai bandė susprogdinti Pasaulio prekybos centrą, senas „Laiškas Amerikos žmonėms“ neseniai plačiai paplito TikTok tinkle, kur jis, matyt, „atveria akis“, nes sulaukia įvairių reakcijų, pvz.:

• „Tai klaiku, tai turėtų perskaityti kiekvienas. Jei dar neskaitėte, perskaitykite“.
• „Daugiau niekada nebežiūrėsiu į gyvenimą taip, kaip anksčiau; niekada nebežiūrėsiu į šią šalį taip, kaip anksčiau“.
• „Garantuoju, kad tai išmuš iš vėžių“.
• „[Laiškas] man iš tikrųjų kelia siaubą, kad terorizmas Amerikos žmonėms buvo parduotas kaip [klaidinga] idėja“.

Ką didingo atskleidė Al Qaeda vadovas 2002 m. laiške? Pateisindamas Rugsėjo 11-osios išpuolius, jis kaltino Ameriką įvairiais nusikaltimais, tarp kurių svarbiausias – parama Izraeliui, neva palestiniečių sąskaita.

Osamos bin Ladeno litanijos, nukreiptos prieš Ameriką, o kituose laiškuose – ir prieš visus Vakarus, problema buvo ta, kad nė vienas iš jo kaltinimų nebuvo pagrindinė priežastis, dėl kurios jis ir Al Qaeda nekentė JAV ir Europos.

Pagrindinės aplinkybės: Osama bin Ladenas, kilęs iš vienos garsiausių Saudo Arabijos šeimų, pasmerkė savo šalies karališkąją šeimą kaip nepakankamai dievobaimingą, įkūrė teroristinę grupuotę Al Qaeda ir galiausiai buvo ištremtas iš Arabijos pusiasalio. Jis išvyko į Sudaną, paskui į Pakistaną, kur po dviejų bandymų sunaikinti Pasaulio prekybos centrą (antrojo bandymo metu jis buvo sugriautas) 2011 m. slėptuvėje Abotabade, Pakistane jį nukovė JAV karinio jūrų laivyno specialiosios pajėgos.

Netrukus po rugsėjo 11-osios išpuolio, 2002 m. vasarį, šešiasdešimt amerikiečių parengė laišką „Už ką mes kovojame: Laiškas iš Amerikos“, kuriame jie pareiškė, kad Amerika pasiryžusi kovoti su islamo terorizmu.

Atsakydami į tai 153 žymūs Saudo Arabijos mokslininkai parengė savo laišką „Laiškas Amerikos mokslininkams ir intelektualams: Kaip mes galime sugyventi“, kuris buvo paskelbtas 2002 m. gegužės mėn. Jų atsakymas, kurį pasirašė daugelis svarbių Saudo Arabijos valdančiosios politinės klasės veikėjų, įsiutino Al Qaeda ir paskatino Osamą bin Ladeną parašyti Al Qaeda deklaraciją, kuria atsakoma Saudo Arabijos ulemai: Geriausia, kad paslapčia nenusilenktumėte“.

Visa Osmos bin Ladeno deklaracijos esmė (išversta ir su pastabomis pateikta šio autoriaus knygoje The Al Qaeda Reader, p. 17–62) buvo išbarti Saudo Arabijos žmones už, jo nuomone, teologiškai neteisingą ir bailų atsaką Vakarams, kuriam būdingas „nusilenkimas“. Norėdamas pataisyti Saudo Arabijos gyventojus, jis ne kartą pabrėžė, jo nuomone, „tikrąją“ islamo poziciją ne musulmonų atžvilgiu (žr. toliau).

Kadangi O. bin Ladeno esė buvo parašyta Saudo Arabijos gyventojams, t. y. skaitymui tik islamo akimis, ji yra žvalinančiai sąžininga ir tiesmuka bei ne itin skiriasi nuo ISIS raštų.

Pavyzdžiui, Saudo Arabijos gyventojai amerikiečiams rašė, kad „musulmonų ir ne musulmonų santykių pagrindas yra teisingumas, gerumas ir labdara“. Pasipiktinęs Osama bin Ladenas papriekaištavo savo tautiečiams:

„Kalbant apie musulmonų ir kitatikių santykius… „Tarp mūsų amžinai viešpataus priešiškumas ir neapykanta, kol jūs įtikėsite į vieną Alachą“ [Koranas 60:4]. „Taigi egzistuoja nesantaika, kurią liudija nuožmus priešiškumas iš širdies. Ir šis nuožmus priešiškumas – tai yra kova – liaujasi tik tada, kai netikintysis paklūsta islamo valdžiai arba kai draudžiama pralieti jo kraują, arba kai musulmonai tuo metu yra silpni ir nepajėgūs [vesti džihado]. Tačiau jei neapykanta bet kuriuo metu širdyje užgęsta, tai yra didelė išdavystė! Visagalio Alacho žodis savo Pranašui apibendrintai pasakoja apie tikrąjį santykį: „O Pranaše! Kariauk prieš kitatikius bei veidmainius ir būk negailestingas. Jų buveinė yra pragaras – pikta lemtis! [9:73]“. Toks yra kitatikio ir musulmono santykių pagrindas ir pamatas. Kova, priešiškumas ir neapykanta, musulmono nukreipta į kitatikį, yra mūsų religijos pagrindas. Ir mes tai laikome teisingumu ir gerumu jiems. Vakarai kovą, priešiškumą ir neapykantą – visa tai dėl religijos [islamo] – suvokia kaip neteisingą, priešišką ir blogą. Tačiau kieno supratimas teisingas – mūsų teisingumo ir teisumo sampratos ar jų?

Nepasitenkindamas tėvynainių išbarimu, bin Ladenas apsiėmė – ir štai čia tampa įdomu – asmeniškai atsakyti į amerikiečių laišką („Už ką mes kovojame“) paruošdamas laišką pavadintą „Kodėl mes kovojame su jumis“. Būtent šį laišką straipsnyje „Visas tekstas: bin Ladeno laiškas Amerikai“ the Guardian paskelbė 2002 m. pabaigoje, ir būtent šis laiškas neseniai išplito. (The Guardian tekstą neseniai pašalino).

Keista, kad Osama bin Ladenas nieko nekalbėjo apie daugelį islamo doktrinų, pagal kurias musulmonai turi nekęsti ne musulmonų ir kariauti su jais, ir už kurių nepripažinimą jis pasmerkė Saudo Arabiją savo laiške „Kaip mes galime sugyventi“.

Kreipdamasis į Saudo Arabijos gyventojus, bin Ladenas rašė:

„Islame yra tik trys pasirinkimai: arba savanoriškas paklusimas; arba džizijos mokėjimas, tuo būdu fiziškai, nors ir ne dvasiškai, paklūstant islamo valdžiai; arba kardas – nes neteisinga leisti jam [kitatikiui] gyventi. Kiekvieno gyvo žmogaus reikalas apibendrinamas: arba paklūsti, arba gyventi islamo siuzereno valdžioje, arba mirti. Taigi [Saudo Arabijos] signatarams dera išaiškinti šį klausimą Vakarams – kitaip jie bus panašūs į tuos, kurie tiki Knygos [Korano] dalimi, o likusią dalį atmeta“.

Tačiau savo „Laiške Amerikos žmonėms“ Osama bin Ladenas vaizduoja islamą kaip „religiją, kuri rodo gerumą kitiems, įtvirtina teisingumą, suteikia jiems teises ir gina engiamuosius bei persekiojamuosius“. Įdomu, kad jis nepaminėjo trijų minėtų galimybių – atsivertimo, pavergimo arba išžudymo, – dėl kurių neišaiškinimo kitatikiams jis peikė Saudo Arabijos žmones. Vietoj to jis tik kviečia amerikiečius priimti islamą.

Kaip ir Saudo Arabijos gyventojų atsakyme amerikiečiams, Osama bin Ladeno „Laiškas Amerikos žmonėms“ galiausiai remiasi politiniais, humanitariniais ir net emociniais argumentais, aiškindamas, kodėl Al Qaeda paskelbė karą Jungtinėms Valstijoms (pavyzdžiui, dėl savigynos, JAV paramos Izraeliui palestiniečių sąskaita, JAV paramos despotiškiems, diktatoriškiems režimams, dėl neteisingų karų Afganistane ir Irake ir t. t.).

Netgi laiško pradžioje esanti Korano eilutė viską pateikia gynybiniame kontekste: „Užpultiesiems leidžiama kovoti, nes jie buvo nuskriausti, ir Alachas tikrai gali suteikti jiems pergalę“ [22:39]. Tačiau aiškindamas tėvynainiams, ką islamas iš tikrųjų yra paruošęs kitatikiams, Osama bin Ladenas cituoja daugelį kovingiausių eilučių, tarp jų ir Korano eilutę 9:29:

„Kovokite su tais Knygos žmonėmis [žydais ir krikščionimis], kurie netiki nei Alachu, nei Paskutiniąja diena, nedraudžia to, ką uždraudė Alachas ir Jo Pasiuntinys, bei nepriima tiesos religijos, kol jie noriai mokės džiziją ir jausis pavergti.“

Taigi islamo klasikinis trejopas pasirinkimas – atsivertimas, pavergimas arba žudymas – yra pagrindinis problemų šaltinis ir kitoms teroristinėms grupuotėms, pavyzdžiui, Hamas. Kaip Islamo enciklopedijos įraše apie džihadą rašo Emilis Tianas (Emile Tyan):

„[Islamo] skleidimas ginklu yra religinė musulmonų pareiga… Džihadas turi būti tęsiamas tol, kol visas pasaulis bus valdomas islamo…“.

Deja, mes, „kitatikiai“: – amerikiečiai, izraeliečiai, krikščionys, žydai, induistai ir visi ne musulmonai – tokio mąstymo žmonėms de facto esame priešai. Būtent šiame kontekste reikėtų nagrinėti JAV paramos Izraeliui klausimą. Būti nekenčiamais ir laikomais priešais dėl politinių skirtumų yra antraeilis dalykas palyginus su neapykanta už tai, kad paprasčiausiai egzistuojame, kaip, deja, islamas žiūri į žydus (ne į izraeliečius, o į žydus).

Vis dėlto, užuot supratę šią sudėtingą tikrovę ir į ją reagavę, jauni amerikiečiai šiandien žeria senus ir diskredituotus Osamos bin Ladeno, kuris organizavo 3 000 amerikiečių nužudymą, žodžius – ir visa tai tik TikTok ir jos Kinijos komunistų partijos savininkų, atvirai siekiančių išstumti JAV iš pirmaujančios pasaulio supervalstybės pozicijų, dėka. Kinijos komunistų partija ir jos sąjungininkai Irane, atrodo, yra pasiryžę siekti šio tikslo; o ką dėl to daro JAV?

Pastaba: Papildomų straipsnių, kuriuose išsamiai nagrinėjami ir parodomi prieštaravimai tarp Al Qaeda žodžių Vakarams ir jos žodžių musulmonams, rasite čia, čia, čia, čia ir čia.

Šaltinis: gatestoneinstitute.org