2025-04-28, Pirmadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 414

Linas Karpavičius. Ar tikrai ten, rytuose, daugiau teisingumo, saugomos šeimos vertybės ir tradicijos?

Redakcija
-
1
Linas Karpavičius. Ar tikrai ten, rytuose, daugiau teisingumo, saugomos šeimos vertybės ir tradicijos?

Tai apie ką dabar rašysiu, galimai niekada nebūčiau papasakojęs. Privertė viena vaiko paėmimo istorija, kuri visai neseniai nuskambėjo per Lietuvą. Bet dabar ne apie tai.

Mūsų šalyje, o tiksliau tam tikrame FB burbule yra gajus naratyvas, kad ten, rytuose yra viskas kitaip. Ten ir vynas upėmis teka, ir krantai iš medaus, ir daugiau teisingumo, saugomos šeimos vertybės ir tradicijos.

Psichologai tokį dalyką aiškina kaip neviltyje esančio žmogaus norą surasti stiprią jėgą, kuri valdžios savivalei šalyje bujojant, suteiktų viltį į išgelbėjimą. Žmogus nepasitikėdamas savo jėgomis ir nenorėdamas ar bijodamas pats prisiimti atsakomybę už savo šalį ir savo šeimą, nevalingai ieško gelbėtojo už šalies ribų ir randą jį būtent ten, kur jį ir nukreipia sistema.

Tada oficialioji propaganda likusiai tautos daliai parodo nežinia iš kur išlindusį ar ką tik gimusį naująjį Rusijos gerbėją, ir tokiu būdu dirbtinai suskaldžiusi piliečius į dvi stovyklas, vienus marginalizuoja, o kitus jais gąsdindama taip manipuliuoja visa visuomene, ir valdo šalį.

Jiems nėra svarbu bet kurioje pusėje esančių piliečių savijauta. Skaldyk ir valdyk principas veikia. Netgi puikiai veikia.

Tai buvo tų pačių globaliųjų jėgų pirmasis bandymas sukurti naujosios pasaulio tvarkos pirmąją eksperimentinę versija, kurios dalimi ir mums šiek tiek likimas lėmė būti.

O rytuose štai kas. 1917 bolševikai atėję į valdžią pavertė Rusiją didžiuliu eksperimentiniu poligonu siekdami sukurti naująjį žmogų ir jo pagalba užvaldyti visą pasaulį. Tai buvo tų pačių globaliųjų jėgų pirmasis bandymas sukurti naujosios pasaulio tvarkos pirmąją eksperimentinę versija, kurios dalimi ir mums šiek tiek likimas lėmė būti. Vėliau ja buvo nusivilta. Galimai šokiravo jos neefektyvumas, todėl mes dabar išgyvename antrąjį bandymą suvaryti žmoniją į aptvarą, tik šį kartą ne botago pagalba, bet meduolio (sąlyginai).

Taip, kad ir dabar Rusija yra bandomasis poligonas, kurioje išbandomos prievartos technologijos, kurios galimai gali būti vėliau pritaikytos ir mums. Išbandoma visa tai ant rusų, fiksuojama reakciją, pasipriešinimo formos, apėjimai ir taip tobulinama sistemą. Vakarų demokratijas jos pasieks jau tobulai nugludintos.

Ateityje dar parengsiu vieną medžiagą apie Rusiją. Šiandien paimsiu tik vieną temą – vaikų iš šeimų paėmimą. Pateiksiu keletą filmuotų video su istorijų trumpais aprašymais (nuorodos straipsnio pabaigoje). Patys nuspręskite kuri tvarka baisesnė, ir kur pareigūnai elgiasi civilizuočiau. Mano nuomone mūsų pareigūnams tikrai dar yra kur pasitempti, kad nebūtų panašūs į Rusijos. Nors rusų niekas nepranoks.

Kai kurie pastebėjimai. 1) Regioninė žiniasklaida visada stoja į šeimos, kurioje gyvena tuo momentu vaikai pusę, jei šeima ne iš žemiausio visuomenės sluoksnio. 2) Viename video klausiama vaiko su kuo jis nori būti. 3) Viename teismo posėdyje matosi, kad dalyvauja ir vaikas. 3) Advokato tvirtinimu iš tėvo ar motinos paimti vaiką per prievarta – negalima. O pas mus galima? 4) Policijos ir antstolių veiksmai šiurpina. 5) Jei gali pasisamdyti advokatą – gali apsiginti (kaip ir pas mus). 6) Pirmosios instancijos teismų sprendimai priimami neįsigilinus į situaciją ir neapklausiant pačių vaikų. 8. Vienoje istorijoje vaikai buvo paimti net be teismo sprendimo. 7) Jei mes šią patirtį perėmėme iš skandinavų, įdomu iš ko ją perėmė Rusija?

Taigi, pirma istorija (video žemiau (Дети не для бедных: как проходит в России процесс «изъятия детей» из бедных семей)):

Tai įvyko Urale. Orienburgo srityje, iš daugiavaikės šeimos priverstinai paimti 4 vaikai. Be to, jie buvo paimti ne teismo sprendimu, o pagal pareigūno, vietos „kunigaikščio“, įsakymą, kuris mano, kad turi teisę nuspręsti, kas turi auginti vaikus, o kas ne. Vienintelė priežastis įsilaužti į namus ir priverstinai išplėšti vaiką iš motinos rankų – rajono vadovo nutarimas, priimtas dėl šeimos skurdo ir „pavojaus, kad jų namuose įgrius lubos“. Atokiame regiono kaime šeima įsigijo namą. Namas, po kurio laiko tapo avariniu. Vyras įsidarbino ūkio vairuotoju, o jo žmona – melžėja. Šeimos galva ne kartą kreipėsi į oficialias institucijas dėl pagalbos namo remontui. Tačiau netrukus pas šeimą atvyko globos institucijos ir policija, kuri jėga išsivežė nepilnamečius. Teisėsaugininkai namą laikė pavojingu gyventi vaikams. Svarbu, kad vaikai buvo paimti be teismo sprendimo ir nedalyvaujant antstoliams. Tik tuo pagrindu, kad šeima buvo skurdi, o namą reikia remontuoti. Dėl jų gali įgriūti pastato lubos, o tai pakenktų vaikų sveikatai. Dabar apskritai keliamas klausimas, kaip daugiavaikėje šeimoje buvo auginami nepilnamečiai ir bus sprendžiamas tėvų teisių ribojimo klausimas. Baisiausias dalykas šioje istorijoje yra tai, kad administracijos vadovas tyčia išplėšė vaikus iš šeimų, likus 4 dienoms iki jie būtų pradėję gauti vadinamąsias „Putino išmokas“. Šeima turėjo teisę į ne mažiau kaip 50 tūkstančių rublių už vaikus iki 15 metų, taip pat 7590,5 rublio išmokas už kiekvieną asmenį nuo 3 iki 7 metų. Tai reiškia, kad šiandien šeima galėtų, nors ir nebrangiai, bet susiremontuoti savo namus. „Vaikai buvo atimti be jokios priežasties. Vanduo name yra, viskas gerai. Šeima yra padori. Apskritai viskas gerai. Jie kartais dirbdavo man. Vaikų tėvas dirbo pas mane. Vaikai čia žaidė. Jie turi dviratį ir žaislus. Žinoma, norėtųsi, kad būtų geriau.“, – žurnalistams pasakojo kaimynas. Tai patvirtino ir kiti kaimynai. Tačiau pareigūnai turi savo tiesą: nepaisant to, kad vaikams nuolat buvo atliekamos medicininės apžiūros ir jokių klausimų nekilo, šeimai buvo priminta, kad mama į namus neįsileido gydytojų, o pas vaikus „ atsirado fizinės traumos žymės“. Prisiminkime, kad kalbame apie kaimą, kuriame tėtis ir mama dirba ūkyje, o vaikai laksto po gatvę ir važinėja dviračiais. Nubrozdinimai ir sumušimai garantuoti. Dabar šeima daro viską, kad susigrąžintų vaikus – viešumas, federalinės žiniasklaidos dėmesys, deputatų ir gubernatoriaus įsitraukimas gal gi neleis pareigūnams tiesiog savavališkai atimti vaikų. Šiurpu net ne dėl metodų, o dėl paties precedento, kad be teismo sprendimo, tiesiog valdininko nurodymu, į jūsų namus ateina policija ir jėga atima patį brangiausią turtą – tavo vaikus– kelia siaubą.

Antra istorija (video žemiau (Ещё одно жесткое изъятие ребёнка из семьи)):

Po skyrybų, 10 metų vaikas pasiliko gyventi su tėvu. Tėvas visiškai apribojo vaiko galimybes bendrauti su mama net telefonu. Vaiko motina kreipėsi į teismą, kuris stojo į jos pusę. „Departamento darbuotojų koordinuoto darbo dėka teismo sprendimas nepilnametį berniuką perduoti jo motinai buvo įvykdytas. Moksleivis po kelių mėnesių išsiskyrimo vėl bus su mama“, – praneša antstolių spaudos tarnyba. Tačiau vaizdo įraše užfiksuota akimirka, kaip vaikas buvo paimtas, matosi, kad ne viskas taip vyko sklandžiai kaip sakoma pranešime. Vaikas tiesiogine to žodžio prasme buvo paimtas prieš jo valią. Labai panašiai kaip ir pas mus.

Trečia istorija (video žemiau (Чтобы провести силовое изъятие детей, судебные приставы с полицией выбили дверь в квартиру)):

Antstoliai bandė priverstinai paimti vaikus. Kadangi jų neįleido, išlaužė buto duris. Tai dramatiška šeimos istorija – pora išsiskyrė prieš 4 metus. Kaip sako vyras, jo žmona tiesiog išvyko, palikdama jį su mažais vaikais. Tačiau po kelių metų žmona prisiminė apie vaikus – ji laimėjo teismą, o su antstolių ir policijos parama atvažiavo pasiimti vaikų. Vaikai nesutiko vykti su mama ir tam pasipriešino. Kas įdomiausia, kad kitame teisme buvo paklausta ir vaikų nuomonės su kuo jie nori gyventi. Vaikai pasirinko tėvą.

Ketvirta istorija (video žemiau (Что стало с девочкой, которую силой отобрали у папы?)):

Sverdlovsko gyventojas iškovojo dukters globą ir vėl atsidūrė teisme. Jis kaltinamas nepaklusęs antstoliams. Anksčiau per žiniasklaidą pasklido emocingi kadrai, kuriuose vyras atsisakė atiduoti dukrą. Mažosios Dašos tėtis nepaleidžia nė minutei. Dabar jau legaliai. Teismas nusprendė: mergaitė turi gyventi su tėvu. O prieš mėnesį dukra iš jo buvo paimta jėga. Pasak Olego advokatės vaikas negalėjo būti paimtas prieš savo paties valią. (O įdomu kaip Lietuvoje?) Antstoliai mergaitę tiesiog išplėšia iš tėvo rankų. Pasak tėvo, po įvykio 7 metų Daša bijo uniformuotų žmonių. O pats Olegas – kaltinamas teisėtų antstolių reikalavimų nevykdymu.

 

 

 

Vytautas Sinica. Nelegalūs migrantai JAV svarbiau už Ukrainą ir Izraelį

Redakcija
-
0

Nelegalūs migrantai JAV svarbiau už Ukrainą ir Izraelį.

Taip mąsto ABI partijos JAV Kongrese, bet kažkodėl mūsų žiniasklaidoje skamba tik respublikonų vardas. Ne kažkodėl, o dėl akivaizdaus šališkumo.

Žinia, JAV Senatas balsavo prieš naują paramos paketą Ukrainai, senajam einant į pabaigą ir keliant didelį nerimą visiems, kas suvokia Rusijos grėsmę. Kaip labai teisingai rašo Wall Street Journal, jeigu nutrūks JAV parama ir Ukraina be jos bus priversta pasirašyti taiką, tai bus jokia taika, o tik žalia šviesa naujam karui. Nes Rusija puls tiek, kiek jai bus leista.

Taigi statymai aukšti, o JAV valdžia, rodosi, užsiima niekais. Bet tai ne niekai. Bideno administracija prie Meksikos sienos taiko visišką atvirų durų politiką, priima nelegalus ir faktiškai suteikia jiems socialines paslaugas be jokios deportacijų grėsmės. Natūralu, tai suveikė kaip paskata – į JAV kasdien (kasdien!) plūsta po 8–12 tūkstančių nelegalų. Čia tautų kraustymasis.

Respublikonai blokuoja paramos paketą su paprastu reikalavimu – pradėti saugoti sieną, laikytis galiojančių įstatymų, nebeaptarnauti nelegalų, o juos deportuoti. Galima sakyti, kad jie užsispyrę aukoja dėl šio klausimo Ukrainą. Bet ar tik jie?

Demokratai lygiai taip pat ideologiškai užsispyrę to nedaryti, toliau žūtbūt leisti nelegalią migraciją į JAV, priimti ir rūpintis nelegalais. Nors atsisakę šios beprotiškos politikos jie kaip mat turėtų palaikymą Ukrainos pagalbos paketui, ideologinis užsispyrimas absoliutus – sienos turi likti atviros, invazija turi tęstis.

Abi partijos vienodai kategoriškos. Respublikonai verčiau aukos Ukrainą, bet neleis migrantų. Demokratai verčiau aukos Ukrainą, bet migrantus leis. Abiem partijoms migrantai rūpi nepalyginamai labiau nei Ukraina. Tik vienai rūpi juos sustabdyti, kitai – įsileisti.

Negaliu apsimesti, kad demokratų laikysena šiame ginče man neatrodo beprotiška. JAV demokratų valdomi pakrančių didmiesčiai yra geriausias pavyzdys, kokios tragiškos šaliai yra nevaldomos nelegalios migracijos pasekmės. Sustabdyti tai nėra užgaida, tai JAV išlikimo ir saugumo klausimas. Todėl neturiu abejonių, kad demokratai yra neteisi pusė šiame ginče. Valdantieji turėtų uždaryti sieną, pradėti realiai vykdyti galiojančius įstatymus ir deportuoti nelegalus, o kartu ir priimti naują paramos Ukrainai paketą. Būtų verta ir teisinga. Bet renkamasi priešingai, bent kol kas panašu, verčiau pražudyti ir JAV, ir Ukrainą.

Ši situacija tobulas pavyzdys, kaip per siauras tik vieno klausimo, o ne visumos matymas visiškai iškreipia politinius vertinimus. Lietuvos žiniasklaidoje tas sistemingai ir tendencingai formuojama.

Plačiau šia tema kalbėjomės su JAV lietuviu advokatu Povilu Žumbakiu, itin antikremlišku,

Karas Ukrainoje. Šeši šimtai penkiasdešimt ketvirtoji (gruodžio 9) diena

Redakcija
-
0

Locked N’ Loaded 

📌 Luhansko kryptis.

📍 Svatove. Rusai sutelkė papildomų pajėgų ir pabandė atsiimti pozicijas prie Yahidne. Ukrainiečiai išlaikė turėtas pozicijas. Tuo pačiu, tęsiasi susidūrimai Lyman Pershyi – Synkivka ruože.
📍 Kremina. Ukrainos gynėjai toliau yra priversti gintis Torske – Terny ruože. Okupantų atakos intensyvios, tačiau nebuvo sėkmingos. Savo ruožtu, Ukrainos vienetai nėra pasyvūs ir kontratakuoja pietų flange esančiuose miškuose.
📍 Lysychansk. Agresorius atnaujino operacijas prie Spirne, tačiau jos mažesnio masto nei prieš keletą dienų.
📌 Donecko kryptis.
Ukrainos pajėgos tikėtina HIMARS’ais smogė agresoriaus degalų saugyklai Makiivka. Gražiai dega (https://t.me/operativnoZSU_chat/177899).
📍 Bakhmut. Situacija prie Klishiivka komplikuojasi. Rusai nustūmė ukrainiečius nuo dalies aukštumų. Nors šiose pozicijose okupantai patys negali įsitvirtinti, tačiau šiuo atveju no mans land naudingesnė rusams.
📍 Avdiivka – Mariinka.
📎 Šiaurinis flangas. Rusai įstrigę prie geležinkelio. Tuo tarpu cheminių produktų gamyklos prieigose agresoriui kažkiek pavyko pasistūmėti į priekį.
📎 Rytinis flangas. Be pakitimų.
📎 Pervomaiske ruožas. Rusai vėl pabandė prasiveržti link Tonenke, tačiau Ukrainos pajėgos apsigynė.
📎 Mariinka ruožas. Be pakitimų.
📍 Vuhledar. Be pakitimų.
📌 Zaporizhia kryptis.
Kontaktinėje linijoje vyrauja lokalūs susidūrimai Robotyne pleišto flanguose bei prie Staromayorske.
📌 Pietų kryptis.

Ir vėl kabūm Skadovsk. 😃 Ukrainos gynėjai čia esančius rusų karinius objektus talžo panašiu intensyvumu kaip praeitais metais prie Chornobaivka. Kairiajame Dniepro upės krante esančiuose ukrainiečių placdarmuose tęsiasi kovinė rutina. Agresorius skundžiasi stipria Ukrainos pajėgų oro gynyba dešiniajame upės krante, kuri trukdo rusų aviacijai laisvai atakuoti placdarmuose įsitvirtinusius Ukrainos pajėgų jūrų pėstininkus, jų aprūpinimo ir rotacijos kelius. ☺️

*************

Ukrainos karys mokymų lauke Vederžine, Lenkijoje, 2023 m. gruodžio 7 d. REUTERS / Kuba Stezycki

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 

RUSIJA SIEKIA SUARDYTI VAKARŲ VIENYBĘ (2023 12 09)

↞ Strateginės aplinkybės ↠

Ukrainos kariams liejant kraują už savo šalies laisvę ir mūsų, vakariečių, saugumą, artilerijos raketų ir aviacinių bombų gausmas ištirpsta geopolitiniame turguje. Jėzus prekeivius turėjo išvyti iš maldos namų ir galiausiai (taip, ir dėl to) buvo minios nukryžiuotas. Šių dienų pasaulio galingieji trypia ant ukrainiečių vaikų ir jų motinų kaulų, ir nėra nei Jėzaus, nei Leonido, kurie galėtų jiems vienas žodžiu, kitas kardu vožtelt kakton, kad atsibustų.

Štai ES lyderiai po susitikimo su Kinijos komunistų partijos begemotais apgailestauja, kad nepavyko įtikinti Pekino bent šiek tiek sureguliuoti prekybos srautus ir balansus. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad abi šalys „intensyviai diskutavo prekybos disbalanso tema ir pagrindinėmis priežastimis“. Ji ragino Kiniją pagerinti galimybes patekti į rinką 27 šalių narių produktams.

Kinijos muitinės duomenimis, per pirmuosius 11 šių metų mėnesių Kinija į ES eksportavo prekių už 458,5 mlrd. dolerių, o importavo tik už 257,8 mlrd. dolerių. Daugiau nei 200 mlrd. dolerių iš Europos nukeliavo į bedugnius Kinijos drakono nasrus ir tai iš tiesų yra didžiulė Vakarų problema.

Iš kitos pusės, tai ir pagrindinė priežastis bei svertas, dėl kurio Kinija negali elgtis visiškai, kaip tinkama ir atvirai remti Rusijos kare su Vakarais, tik ne ES ar NATO, o Ukrainos žemėje. Tačiau paskutinės turimos žinios iš fronto rodo, kad driskiai sugebėjo iš kažko gauti itin sudėtingos technikos arba jos dalių. Orda ėmė naudoti dronus, gebančius atskirti bei smogti net ir labai mažiems taikiniams (pvz., pavieniams kariams) naktį, per lietų, sniegą ar rūką, taigi, iš esmės bet kokiomis oro sąlygomis.

Kol kas įtariamųjų sąraše tik trys šalys – Iranas, Šė Korėja ir Kinija. Visgi, greičiausiai, Teheranas tokios technologijos neturi pats, o Šė Korėja nėra savarankiška ir yra tik priedanga Kinijai. Todėl logiška manyti, kad technologijas ar reikiamas dalis driskynui tiekia Pekinas.

Nenorime net pagalvoti, kad gali būti ir žymiai blogiau.

Bet Vakarų šalių sprendimų priėmėjai su Kinija apie tai diskutuoti nenori. Ukraina toli, o Kinija – koks paradoksas – jau jų namuose. Kinija jau dabar valdo ES šalių jūrų uostų infrastruktūras, gamyklas, investicines bendroves, prekybos tinklus ir net avialinijas.

Šio nematomo, ekonominio karo grėsmę, atrodo, kol kas supranta tik Italija. Prieš pat ES lyderių susitikimą su draugu Xi, Italija pranešė pasitraukianti iš iniciatyvos „Juosta ir kelias“, kuria siekiama sukurti pasaulinį Kinijos finansuojamų kelių, uostų ir elektrinių tinklą.

Beje, Italija tapo pirmąja G7 šalimi, pasirašiusia šią iniciatyvą 2019 m., kai tuometinė vyriausybė skatino ją kaip būdą didinti prekybą su Kinija ir kartu gauti investicijų į didelius infrastruktūros projektus. Nei vienas, nei kitas rezultatas nepasiteisino. Per tuos metus Italijos prekybos su Kinija deficitas išaugo nuo 20-ties iki 48 mlrd. eurų.

Žmonija gyvena pinigų, rinkų, ekonominių išskaičiavimų matricoje. Joje žmogaus gyvybė verta tiek, kiek ji prisideda prie sąskaitos banke augimo. Deja, ir Jėzus, ir Leonidas šiandienos pasaulyje yra likę tik vardais, simboliais. Jei kas juos ir prisimena, tai tik ukrainiečių kariai stabdantys blogį priešakinėse linijose.

↞ Reikšmingi postūmiai ↠

Vakar driskių karo lėktuvai paleido 19 tolimojo nuotolio raketų į taikinius Ukrainoje, centrinėje šalies dalyje žuvo vienas civilis gyventojas, aštuoni buvo sužeisti, apgadintas pramonės objektas ir elektros linijos, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Pagrindiniai mūšiai toliau vyksta rytuose, kur ginkluoti rusų valkatos bando apsupti sugriautą Avdijivkos miestą ir veržiasi į Kupjanską.

Pati niūriausia padėtis ties Avdijivka, kur driskiai pasistūmėjo nuo Vodianės link Sievernos. Anksčiau rašėme, kad rusų okupantai iš pietų siekė per Sieverną pasiekti Lastočkiną, o iš šiaurės prie jos priartėti nuo kokso gamyklos per geležinkelio sankasą. Abu taktiniai manevrai didžiulių nuostolių dėka driskiams eina į pabaigą. Ukrainiečių gynėjai per parą čia atmušė 32 okupantų atakas. Negalėdami užimti Sievernos, rusai nusprendė ją apeiti ir dabar veržiasi dar labiau į vakarus, artilerijos ugnimi ir aviacija šluodami ukrainiečių pozicijas ties Tonenke.

Operacinis rusų tikslas šioje vietoje nepakitęs – uždaryti ukrainiečių pajėgas į katilą. Ukrainiečių tikslas irgi nepakitęs – neleisti to rusams padaryti.

↞ Trumpai ↠

Fiureris Putinas, teikdamas apdovanojimus karo nusikaltėliams už jų vykdytas žudynes Ukrainoje, „spontaniškai“ ir „netyčia“, vieno iš jų paklaustas, ar dalyvaus prezidento rinkimuose, atsakė, kad deja, teks, nes daugiau nėra kam.

Taip FSB pasakų departamento ir psichoperantų surežisuoto vaidinimo Rusijos liaudžiai metu, caras, vladyka ir išgelbėtojas pranešė, kad dar šešiems metams bus „prezidentu“ (mes trumpinam – bus „rinkimai“, jis bus „išrinktas“). Teroristas Nr. 1 pasaulyje ir tarptautiniu mastu paieškomas nusikaltėlis yra labai tinkamas būti teroristinės valstybės galva. Tos pačios valstybės, kuri JT Saugumo taryboje rūpinasi, kad pasaulyje būtų taika ir gerovė.

Ketvirtadienį Danijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo draudžiama deginti Koraną viešose vietose. Esą taip siekiama sumažinti įtampą, kilusią musulmoniškose šalyse po virtinės protestų Danijoje, per kuriuos buvo deginama šventoji islamo knyga ir kurie sukėlė didžiausią pasipiktinimą.

Mes gi siūlytume priimti ES reglamentą, kuriuo būtų draudžiama deginti visas knygas. Na, galbūt, išskyrus Lenino raštus, bet tam nepritartų Kremliaus arklys Orbanas.

Vakar „Hamas“ teroristai pranešė, kad Gazos ruože atrėmė Izraelio specialiųjų pajėgų bandymą išlaisvinti įkaitus. Esą buvo nukauti keli žydų kariai, vienas įkaitas taip pat žuvo. Izraelis atsisakė komentuoti, kaltindamas palestiniečių islamistų smogikus bandymu vykdyti psichologinį karą prieš jį.

Dar vienas pavyzdys, kaip Izraelis pralaimi informacinį karą prieš „Hamas“. Jeigu tai melas, reiktų nedelsiant tą ir įrodyt. Jei tai tiesa, reikėjo užbėgti už akių teroristams, ir rasti būtų, kaip tą švelniai pranešt. Tylos, ignoravimo taktika, šiuo atveju, neleistina.

Vakar Europa pasiekė preliminarų susitarimą dėl svarbių Europos Sąjungos taisyklių, reglamentuojančių dirbtinio intelekto naudojimą, įskaitant tai, kaip vyriausybėms naudoti dirbtinį intelektą biometriniam stebėjimui ir kaip reguliuoti dirbtinio intelekto sistemas, pavyzdžiui, „ChatGPT“.

Pasiekus politinį susitarimą, ES tampa pirmąja pasaulio galybe, priėmusia dirbtinį intelektą reglamentuojančius įstatymus.

Sveikiname ir pasiplojame patys sau, nes šia tema ir apie būtinybę pradėti reguliuoti DI ne kartą pasisakėme ir pasisakome Vakarų šalyse. Lietuvoje, deja, bet tai – mažai kam įdomu.

⥁ Lietuvoje ⥀

Karo baubas po Kalėdų eglute.

Iš vienos pusės, kaimukio politikai ir taip vadinami nuomonių lyderiai bando užsimiršt televizijų studijose kepdami meduolius, iš kitos pusės – visi, kas netingi, gąsdina riedančiais rusų tankais į Vilnių.

Ieškoma paramos naujiems mokesčiams, patiktukų – reitingams, žioplių minios – garbinimui ir nešiojimui ant rankų.

Mes gi nepavargsime kartoti: apie driskių gelžgalius ir ordas reikėjo kalbėti tada, kai mes baksnojome į jas prie mūsų ir Ukrainos sienų pirštu prieš du metus.

Dabar ne tik kvaila ir absurdiška kalbėti apie jų keliamą grėsmę. Tai – moraliai nusikalstama. Užtenka nesąmonėmis kelti visuomenės nerimą. Užtenka kalbėti apie mokesčius ir pinigus tankams bei divizijoms, kurie bus po dešimties ar penkiolikos metų, nors pinigai bus išleisti dabar.

Rusijos tikslas – visų pirma, ne okupuota Lietuva, o sugriautas Aljansas ir pakirsta ekonominė sąjunga ir Europos šalių vienybė. Jei driskyno gelžgaliai Lietuvoje galėtų tą padaryti, jie jau būtų čia. Ukrainos kraujo dėka, visa orda yra sugarmėjusi į fronto linijas ten. Lietuvoje gi, didžiulių mokesčių mokėtojų pinigų leidimas ten, kur jų mažiausiai reikia, kai neatliepiamos realios kylančios grėsmės dabar, yra tikrasis Maskvos tikslas.

Mums reikia žiūrėti į priekį, ne atgal. Galvoti kas bus, ne kas buvo. Kalbėti apie labiausiai tikėtinas grėsmes, kurias Kremlius planuoja ir vykdys rytoj. O tai yra ištisa gausybė hibridinių priemonių, teroristinių išpuolių, informacinių, psichologinių, ekonominių ir kiberatakų, kritinės svarbos infrastruktūros pažeidimų. Taip pat ir dronai „netyčiukai“, penkta kolona, maištai ir streikai, dūžtantys Seimo langai.

Rusija darys viską, kad keltų kuo didesnę paniką, kuo didesnį susiskaldymą visuomenėje ir Vakarų šalyse.

Rusijai nereikia aktyvuoto 5-ojo straipsnio.

Rusijai reikia byrančio Aljanso ir pačios save trypiančios Lietuvos.

ES užsimojo keisti imigracijos sistemą

Redakcija
-
0

Vidmantas Misevičius

Ketvirtadienį vykusiose ES valstybių narių ir Europos Parlamento derybose buvo intensyviai diskutuojama dėl reformų, kurias blokas nori įgyvendinti migracijos ir prieglobsčio politikos srityje. Iki gruodžio pabaigos siekiama pasiekti kokią nors pažangą, kad naują taisyklių rinkinį būtų galima priimti dar iki kitų metų birželį įvyksiančių ES rinkimų.

Solidarumo mechanizmas

Šiuo metu ES taikomas vadinamasis Dublino reglamentas, pagal kurio nuostatas sprendimas dėl to, kuri ES šalis yra atsakinga už prieglobsčio prašantį asmenį, priimamas atsižvelgiant į tai, per kur asmuo pateko į bloko teritoriją bei nuo jo šeimos ryšių. Tai reiškia, kad atsakomybę prisiima ta šalis, per kurios sieną jis pateko į ES. Tačiau dėl to didelį spaudimą patiria pietinės ES šalys, ypač Graikija, Italija ir Malta, į kurias tiek sausuma, tiek jūra pastaraisiais metais plūsta dideli migrantų srautai.

Privalomuoju solidarumo mechanizmu siekiama šią atsakomybę padalyti visoms valstybėms narėms, kurios turėtų priimti tam tikrą į prie išorinės bloko sienos esančias šalis atvykusių prieglobsčio prašytojų skaičių. Nusprendusios to nedaryti, jos migrantus priėmusioms šalims galėtų skirti piniginę arba kitokią materialinę pagalbą, taip pat į jas nusiųsti atitinkamų specialistų.

EP prioritetą suteikia migrantų perkėlimui ir norėtų, kad išgelbėti jūra atvykstantys asmenys būtų perkeliami beveik automatiškai. To pageidauja ir Italija, tačiau kitos ES šalys šiuo klausimu tyli. Šalies „solidarumo” indėlis būtų skaičiuojamas pagal jos gyventojų skaičių, BVP dydį ir jai tenkančių prieglobsčio prašytojų skaičių.

Reagavimas į migrantų bangas

Kitas paketo reglamentas skirtas numatyti kritinio reagavimo procedūrą, netikėtai kilus migracijos bangai, panašiai į 2015-2016 m. ES kilusią pabėgėlių krizę, kai į bloką atvyko daugiau nei du milijonai prieglobsčio prašytojų. Dauguma jų – iš karo draskomos Sirijos ir Afganistano.

Pagal šį reglamentą valstybės narės pagalbos prašytojų atžvilgiu turėtų taikyti švelnesnes apsaugos priemones, leisdamos prie ES išorinių sienų esančiose sulaikymo centruose juos laikyti ilgiau nei įprasta. Valstybėms narėms atstovaujanti ET nori, kad taisyklės padėtų išspręsti trečiųjų šalių „naudojimosi” migrantų srautais klausimą. Baltarusija ir Rusija yra kaltinamos naudojant šią taktiką ES destabilizuoti.

Ankstyvojo filtravimo sistema

Pagal naująjį susitarimą būtų atliekami ES išorines sienas kertančių migrantų tapatybės, sveikatos ir saugumo patikrinimai, siekiant iš anksto nustatyti, ar prieglobstis jiems turėtų būti suteiktas skubos, ar įprastine tvarka, o gal jie turėtų būti grąžinti į kilmės ar tranzito šalį.

Supaprastinta patikra

Ši procedūra būtų taikoma prieglobsčio prašytojams, turintiems mažiau galimybių gauti apsaugos statusą, atsižvelgiant į tai, kad jie atvyksta iš šalių, kurių piliečiams pateikus prašymą suteikti prieglobstį tokį statusą gauna retas prašantysis.

Jų prašymai netoli išorinių ES sienų esančiuose centruose – pasienio punktuose ir oro uostuose būtų nagrinėjami skubos tvarka, kad juos galima būtų greitai išsiųsti atgal, nustačius, jog prašymas yra nepagrįstas ar nepriimtinas. Be to, jie galėtų būti sulaikomi arba jų atžvilgiu gali būti pritaikoma kitokių apribojimų. Pavyzdžiui, nurodoma likti vienoje gyvenamojoje vietoje.

Kitaip nei valstybės narės, EP pirma nenorėjo, kad ši procedūrą būtų taikoma kaip sisteminis reikalavimas. Tačiau vėliau jis nurodė esąs linkęs į kompromisą, jei tik bus numatyta apsaugos priemonių pamatinėms teisėms užtikrinti. ES įstatymų leidėjų prašoma šeimas su vaikais praleisti įprastiniais migracijos kanalais. Nesutariama ir dėl šios procedūros trukmės bei „saugios trečiosios šalies”, į kurią galima būtų išsiųsti prieglobsčio negavusius asmenis, sąvokos.

Skaičiai auga

ES ir su jomis glaudžiai susijusiose Norvegijoje ir Šveicarijoje pernai gauta 996 000 prašymų suteikti prieglobstį – lyginant su ankstesniais metais, jų skaičius ženkliai išaugo, tačiau 2015-2016 m. fiksuotų rekordinių dydžių nepasiekė. ES prieglobsčio agentūros teigimu, daugiausiai prašymų sulaukė Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Austrija ir Italija. Prieglobsčio bloke ieškančių asmenų sąrašo pirmose vietose – Sirijos, Afganistano, Turkijos, Venesuelos ir Kolumbijos piliečiai.

Komentuoja žmogaus teisių srities specialistas Vytautas BUDNIKAS:

Šiuo atveju reikia aiškiai įvardinti, koks yra tikrasis skambiomis frazėmis besidangstančio Briuselio tikslas. O jis yra labai aiškus ir konkretus – visas Europos teritorijas apgyvendinti atėjūnais iš Azijos ir Afrikos, todėl stengiamasi, kad jų atvyktų kaip galima daugiau. Biurokratai šiuos savo ketinimus grindžia teiginiais, kad Europa sensta, todėl, siekiant užtikrinti turimą pragyvenimo lygį, reikia rūpintis darbo jėga.

Taip, Europa sensta, tačiau pastangos ir lėšos skiriamas ne gimstamumo skatinimui, ne šeimos instituto stiprinimui, o migrantų pritraukimui. Pažiūrėkime, kaip tvarkosi lenkai ar vengrai. Jie aiškiai pasakė, kad sieks tautinių valstybių išsaugojimo, todėl vykdo į šeimas ir gimstamumą orientuotą politiką. Jų pavyzdys įrodo, kad demografines problemas galime išspręsti patys, tačiau Briuselis to nenori pripažinti.

Tai lemia, kad Europoje daugėja jaunų, tačiau profesijų neturinčių ir nieko nemokančių, migrantų, kas kelia realų pavojų tautinių valstybių išlikimui. Būtent to, mano nuomone, ir siekia Briuselis – sunaikinti tautas ir tautines valstybes, suformuojant vieną didžiulę betautę sąjungą.

Migrantai tam puikiai tinka, nes jie, gavę pilietybes, tikrai balsuos už tą vyriausybę, kuri juos priėmė ir skyrė išmokas arba, tiksliau, jų išlaikymą permetė ant vietinių gyventojų pečių. Taigi, priimdamos migrantus, vyriausybės užsitikrina nuolatinį valdymą, o kaip jų priėmimas bus įformintas yra tik technikos ir propagandos reikalas. Tikrieji tikslai dėl to nesikeičia.

Suvokiant visa tai mane asmeniškai nuvilia visuomenės abejingumas ir apatija. Iš politikų seniai nieko nesitikiu, tačiau stebina Lietuvos žmonėse įsišaknijęs vergiškas mąstymas, kad esą išrinktas politikas ar koks kitas geradaris ateis ir viską sutvarkys. Plačiai savo duris migrantams atvėrę švedai ir prancūzai jau skina tokio sprendimo vaisius. Lietuvos, jeigu žmonės ir toliau su brukamais migracijos paktais „kovos” nuo sofučių, laukia toks pats likimas.

Beje, šis procesas pas mus jau vyksta – Lietuva gausiai priima išeivius iš slaviškų šalių, todėl Vilniuje praktiškai nebesigirti lietuvių kalbos. Nusileidus Briuselio siekiams, imigraciniai procesai tik paspartės. Ir nereikia savęs apgaudinėti, kad niekas pas mus nenorės pasilikti. Jeigu migrantai bus priskirti Lietuvai, išvykę kitur jie bus sugrąžinti mums ir mes privalėsime juos išlaikyti.

 

Vytautas Radžvilas. Iš tiesų paskutinė galimybė

Redakcija
-
2
Vytautas Radžvilas. Iš tiesų paskutinė galimybė


Kaip reta nuoširdūs ir gilūs Nacionalinio Susivienijimo bendražygio Lino Karpavičiaus apmąstymai apie lietuvio padėtį šiame sparčiai besikeičiančiame ir vis žiaurėjančiame pasaulyje. I

nterviu autorius tiesiog egzistenciškai išgyvena ir autentiškai išsako tiesą, kurią suvokė didieji XIX a. Tautos žadintojai.

Toji tiesa labai paprasta ir be galo žiauri: lietuviai šiame pasaulyje niekam nereikalingi, o visi, norintys užimti ir valdyti jų žemę, trokšta tik vieno – kad jie kuo greičiau išnyktų ir nesipainiotų po kojomis.

Taip buvo galvojama ir žvelgiama į lietuvius laikais, kai niekas nebuvo girdėjęs apie klimato ir kitokias krizes, o Žemėje vietos užteko visiems. Bet jau tada Lietuvos žemė buvo pernelyg gera, turtinga ir dosni kad nebūtų buvę trokštančių joje įsikurti vietoje mūsų.

Linas kviečia kiekvieną lietuvį sustoti, pamąstyti ir sąžiningai paklausti savęs: tai ko galime tikėtis nieko nedarydami dabar, kai sausrų ir skurdo vejami iš savo dykumėjančių regionų šimtai milijonų klajoklių pajudėjo į masinio persikraustymo žygį ir pirmąsias jų minias jau matome besiveržiančias pro skiedrinius Lietuvos sienos vartus?

Interviu aiškiai pasakoma: lietuvis dar turi galimybę pakilti nuo sofos ir juos stabdyti. Ir šį kartą tai iš tiesų paskutinė galimybė.

 

Linas Karpavičius. Tai gali būti paskutinė lietuvio galimybė

Valstybei pastatą remontuoti už 3 mln. eurų (ne)apsimoka, bet apsimoka už 17 mln. eurų?

Redakcija
-
0
Valstybei pastatą remontuoti už 3 mln. eurų (ne)apsimoka, bet apsimoka už 17 mln. eurų?

Ar žinote kaip 3 mln. eurų remontą paversti į 17 mln. eurų vertės projektą, o 37,37 tonas šiltnamio efektą sukeliančių dujų be jokių problemų transformuoti į 17 tonų. Jeigu norite sužinoti, ar tai iš viso yra įmanoma, tuomet žemiau esanti informacija skirta kaip tik Jums.

Turto bankas 2023-05-03 visuomenei pranešė svarbią naujieną apie planuojamą Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pastato, esančio Gedimino pr. 38, Vilniuje, modernizavimą už 10 mln. eurų. Ir ši žinia plačiai pasklido po internetinius portalus.

Žemiau iškarpa iš Turto banko pranešimo apie 10 mln. eurų vertės projekto įgyvendinimą:

Šaltinis. https://turtas.lt/naujienos/ministeriju-pastatui-modernus-pasiulymai/

Praėjus tik pusmečiui nuo jau paminėtos naujienos, Vyriausybė 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 877 pritarė Gedimino pr. 38, Vilniuje, Turto banko kartu su Finansų ministerija inicijuotam atnaujinimo projektui, tik šį kartą pastato Gedimino pr. 38 remonto kaina jau nebe 10 mln. eurų, o 17,546 mln. eurų!

Žemiau iškarpa iš 2023 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 877:

 

Šaltinis. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/79902004851511ee9ee3e4a7f62b7a26?jfwid=-7lzrzbe2o

Kadangi tokie kardinalūs pastato remonto vertės pokyčiai, tai žinia dėl netikėtai atsiradusios sumos 17,546 mln. eurų iš vėžių išmušė ne tik ištikimus Turto banko efektyvaus valstybės nekilojamojo turto atnaujinimo sekėjus, bet ir žurnalistus. Gal todėl LRT internetiniame portale po Vyriausybės nutarimo priėmimo 2023 m. lapkričio 15 d. buvo paskelbta, kad Gedimino pr. 38 esantis pastatas bus modernizuojamas už 10 mln. eurų. Nežinia, ar žurnalistai suklydo, ar Turto bankas pateikė tokią informaciją publikuoti LRT, tačiau 10 mln. eurų virsmas į 17 mln. eurų tikrai nekvepia skaidrumu.

Žemiau iškarpa iš LRT naujienų portalo (2023-11-15):

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2125587/sostines-gedimino-prospekte-uz-10-mln-euru-bus-modernizuojamas-dar-vienas-valstybes-pastatas

Kokios priežastys galėjo lemti, kad per pusę metų pastato Gedimino pr. 38, remonto kaina išaugo beveik dvigubai? Kodėl Vyriausybės nutarime pastato Gedimino pr. 38 modernizavimo kaina viena, o š. m. gegužės mėn. Turto banko skelbta šio projekto vertė buvo jau kita? Ar tokie Turto banko veiksmai yra teisėti? O gal Vyriausybės nutarimu yra bandoma „pridengti“ Gedimino pr. 38 pastato galimai be leidimo pradėtus projektavimo ir remonto darbus?

Turbūt Jūs paklausite, kodėl kyla tokie klausimai. Atsakymas – Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 9 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektai, kai jų vertė yra 10 mln. eurų ir didesnė, pradedami įgyvendinti tik tada, kai jiems pritaria Vyriausybė! Taigi, Vyriausybė 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 877 pritarė pastato Gedimino pr. 38, Vilniuje, atnaujinimo projektui ir tokiu būdu leido pradėti Gedimino pr. 38 pastato atnaujinimo projektą.

Tačiau, kas vyksta dar iki jau paminėto Vyriausybės nutarimo priėmimo? Ogi nei daug nei mažai – galimai Gedimino pr. 38 pastato kuo tikriausias atnaujinimas (modernizavimas). Šių metų sausio mėn. Turto bankas už 102.850 eurų iš UAB „Viltekta” nusipirko Gedimino pr. 38, Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) projektinių pasiūlymų parengimo paslaugas (žr. https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2023-656790), taip pat aktyviai vyko Gedimino pr. 38 pastato remonto darbai.

Pvz.: patalpų Gedimino pr. 38, Vilniuje, remonto darbai už 40.069,86 eurų, rangovas UAB,, SVD-5″; patalpų (9 aukštas) Gedimino pr. 38, Vilniuje, remonto darbai už 38.419,34 eurų, rangovas UAB,, SVD-5″ ir patalpų (kabinetų) Gedimino pr. 38, Vilniuje, remonto darbai už 37.351,49 eurų, rangovas MB Ederas).

Tačiau didesnę nuostabą kelia ne tai, kad planuojamo remonto kaina per pusmetį išauga beveik dvigubai (nuo 10 iki 17,546 mln. eurų). Stebina tai, kad Turto bankas Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas vienu metu įsigudrino įtraukti net į du valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus. Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija dabar dalyvauja ne tik 17,546 mln. eurų Atnaujinimo projekte, bet ir Vyriausybės 2023-01-18 palaimintame 170 mln. eurų vertės Ministerijų miestelio statybos projekte Goštauto gatvėje!

Tai Jūsų nenustebino? O kaip tai, kad Turto bankas planavo Gedimino pr. 38 pastatą, pasinaudodamas ES finansavimu, modernizuoti už 3,417 mln. eurų (žr. paraiška Administracinės paskirties pastato modernizacija Gedimino pr. 38, Vilnius Nr. 04.3.1-VIPA-T-113-02-0062, Administracinės paskirties pastato modernizacija Gedimino pr. 38, Vilnius | 2014-2020 Europos Sąjungos fondų investicijos Lietuvoje (esinvesticijos.lt)). Be to, buvo planuota, jog suremontavus pastatą, bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas bus 37.37 t. CO2 ekv. Tuo tarpu remiantis Vyriausybės 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 877, metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija mažės tik apie 17 tonų, t. y. dvigubai mažiau už penkis kartus brangiau.

Žemiau iškarpa iš Turto banko paraiškos „Administracinės paskirties pastato modernizacija Gedimino pr. 38, Vilnius Nr. 04.3.1-VIPA-T-113-02-0062“ aprašymo:

Šaltinis: https://2014.esinvesticijos.lt/lt/finansavimas/paraiskos_ir_projektai/administracines-paskirties-pastato-modernizacija-gedimino-pr-38-vilnius

Belieka apgailestauti, kad 2020 metais Turto banko paraiška buvo atmesta, ar dėl kokių nors kitų priežasčių neįgyvendinta. Tai būtų buvusi puiki investicija, nes jau dabar Gedimino pr. 38 pastatas stovėtų gražus ir suremontuotas, o ir valstybė būtų sutaupiusi virš 14 mln. eurų. O kur dar sutaupymai dėl to, kad nereikėtų mokėti palūkanų.

Štai čia ir istorijos, kaip lengvai 3 mln. eurų remontas pavirsta į 17 mln. eurų vertės projektą, o 37,37 tonos šiltnamio efektą sukeliančių dujų transformuojasi į 17 tonų, pabaiga. O kas žino, gal tai tik pradžia, nes 17 mln. dar gali virsti pavyzdžiui į 39 mln. ar net daugiau.

O šitokio pokyčio tikrai negalima atmesti, nes tarkim Turto banko ir UAB “Naresta” 2022-10-05 pasirašytos sutarties dėl pastato, esančio adresu A. Jakšto g. 1, Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo ir remonto) ir tvarkomųjų statybos (remonto) darbų kaina 4.453846,88 eurų per nepilnus metus išaugo beveik dvigubai. T.y. 2023-09-01 remonto kaina jau pavirtusi į 6.261.582,33 eurų. Tegyvuoja efektyviai brangus valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimas.

Redakcijos eksperto tyrimai

Raimundas Kaminskas. Įteikti Kristijono Donelaičio medaliai „Širdings brolau“ keturiems nominantams:

Redakcija
-
0
Raimundas Kaminskas. Įteikti Kristijono Donelaičio medaliai „Širdings brolau“ keturiems nominantams:

2023 m. lapkričio 30 d. Vilniuje, LR Seimo lankytojų centre vyko Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos (Tilžės) Akto pasirašymo 105-ųjų bei Klaipėdos krašto susigrąžinimo 100-ųjų metinių paminėjimas, kurį organizavo Kristijono Donelaičio draugija kartu su Mažosios Lietuvos reikalų taryba.

Minėjimas prasidėjo giesme „Lietuviais esame mes gimę“, kuriai muziką parašė Stasys Šimkus, o žodžiai – Jurgio Zauerveino. Renginyje dalyvavo LR Seimo pirmininko pavaduotojas, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas dr. Paulius Saudargas.

Pranešimą „Mažosios Lietuvos (Tilžės) Akto svarba“ perskaitė buvęs ilgametis Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas.

K. Donelaičio draugijos pirmininkas G. Skamaročius renginyje kalbėjo apie galimus scenarijus dėl Karaliaučiaus krašto ateities.

Renginyje buvo įteikti Kristijono Donelaičio medaliai „Širdings brolau“ keturiems nominantams: lietuvių kalbos mokytojai Tatjanai Rodenko, germanistei Irenai Tumavičiūtei, žurnalistui Algirdui Mikui Žemaitaičiui bei filologijos mokslų daktarui Edmundui Trumpai.

Vienos Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės (organizacijos) vadovas Sigitas Šamborskis, įteikė proginius atminimo ženklus “SANTARAI – 110” veikliesiems Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros mylėtojams.

Vėliau vyko apvaliojo stalo diskusija, kurioje savo mintimis dalijosi Gintaras Skamaročius, Tatjana Rodenko bei buvęs Lietuvos kultūros atašė Karaliaučiaus krašte Romanas Senapėdis.

Renginio meninę programą pristatė Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblio „Tyklė“ (vadovaujama Vitalijos Brazaitienės) kolektyvas. Minėjimo pabaigoje vyko neformalios diskusijos prie kavos / arbatos puodelio.

Ačiū minėjimo organizatoriams už prasmingą viešą renginį.

Linas Karpavičius. Baltarusijos triumfas ir kiti geopolitiniai klimato atšilimo „paraparadoksai“

Redakcija
-
0
Linas Karpavičius. Baltarusijos triumfas ir kiti geopolitiniai klimato atšilimo „paraparadoksai“

Dubajuje (JAE) tęsiasi eilinė tarptautinė konferencija, skirta pasaulio klimato atšilimo suvaldymui. „Baltarusijos triumfas!“ Būtent taip Baltarusijos valstybinės televizijos laidos vedėjas pristatė A. Lukašenkos pasirodymą minėtoje konferencijoje.

Reikia pripažinti, kad Lietuvos politika oficialios Baltarusijos atžvilgiu patyrė fiasko. Eilinį kartą Lukašenka sugebėjo išversti kailį ir prisitaikyti prie pasikeitusio pasaulinio geopolitinio „klimato“. Pasaulis dar kartą po savo sparnu priėmė savo „kalės vaiką“.

Juokingai atrodo Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos prezidentų nenoras kartu pozuoti bendroje nuotraukoje. (Stovėkite kitoje kadro pusėje). Manau, tai labiau Lenkijos užgaida. Ji nemažai pinigų sukišo į litvinizmo projektą ir dabar mato, kad viskas buvo veltui. Aliaksandrui Grigorjevičiui ir šį kartą pavyko išsisukti iš paspęstų spąstų.

Nepriimkite tai kaip kažkokios panegirikos diktatoriui – tai tik šaltas faktų konstatavimas.

Lukašenkai net buvo suteikta teisė pasakyti kalbą iš konferencijos tribūnos. Ši truko 8,5 minutės.

Lapkričio 30 dieną Dubajuje prasidėjęs COP28 viršūnių susitikimas truks dvi savaites, tačiau jau pirmoji viršūnių susitikimo diena buvo paženklinta skandalų virtine.

Pirma, susitikimo vieta buvo kritikuojama dar prieš jam prasidedant, nes Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) žinomi kaip viena didžiausių pasaulyje naftos eksportuotojų ir iš esmės beveik nesidomi žaliąja darbotvarke. „Lapė buvo paskirta vištidei vadovauti“, – sako kritikai apie 28-osios JT klimato konferencijos šeimininką. Dar pasipiktinimo audra kilo, kai JAE paskelbė, kad konferencijos prezidentas bus sultonas Al Džaberis, Abu Dabio nacionalinės naftos bendrovės generalinis direktorius.

Lapkričio 27 dieną BBC paskelbė tyrimą, kuriame COP28 prezidentas kaltinamas pasinaudojęs padėtimi sudarant naujas komercines sutartis su „Emirates Oil and Gas Company“.

Tiesiog plika akimi matomas trečiųjų šalių noras iš tokių konferencijų išmelžti kaip galima daugiau naudos sau ir nieko nedaryti dėl artėjančios, anot JTO generalinio sekretoriaus Antonio Gutjerešo, „visiškos katastrofos“.

Antrąjį skandalą, tiesiogiai paliečiantį susitikimo dalyvius, sukėlė Didžiosios Britanijos karalius Charlesas III, šalies premjeras Ričis Sunakas ir užsienio reikalų ministras Deividas Kameronas. Į susitikimą jie atskrido trimis privačiais lėktuvais ir tuo supykdė klimato aktyvistus. Gindamasi Didžiosios Britanijos valdžia teigė pasisakanti ne už skrydžių mažinimą ar uždraudimą, o už investicijas į „naujas ateities technologijas“.

Pati klimato konferencija prasidėjo tylos minute pagerbiant „Izraelio aukas Gazos ruože“, bet apie tai paskelbęs Egipto užsienio reikalų ministras Samehas Shoukry nė žodeliu neužsiminė apie Hamas kovotojų išpuolio aukas Izraelio teritorijoje.

Dar vieną nedidelį skandalą sukėlė Irano delegacija, demonstratyviai pasitraukusi iš viršūnių susitikimo vos tik jam prasidėjus. Taip Irano pusės atstovai protestavo prieš Izraelio atstovų buvimą konferencijoje Dubajuje.

Toliau dar gražiau.

Gruodžio 2 dieną 22 šalys iš keturių žemynų priėmė deklaraciją dėl ketinimų trigubinti branduolinę energiją. Deklaracijoje siekiama pripažinti „pagrindinį branduolinės energijos vaidmenį“ iki 2050 metų sumažinant pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki nulio.

Deklaracija skelbia bendradarbiavimą siekiant iki 2050 m. patrigubinti pasaulinius branduolinės energijos pajėgumus, taip pat raginimą tarptautinėms finansų įstaigoms įtraukti branduolinę energiją į savo skolinimo politiką. Šalių, kurios tradiciškai priešinosi branduolinei energijai, pvz.: Vokietija ir Austrija, tarp pasirašiusiųjų nebuvo. Pareiškime taip pat neminima Kinija, kuri ir taip plečia atominių elektrinių tinklą. Remiantis žurnalo „Economist“ ataskaita Kinijoje statomos 22 atominės elektrinės ir kasmet tikimasi sulaukti 6–8 naujų. Tai reiškia, kad Kinija yra pasirengusi aplenkti JAV, kuri šiuo metu turi kiek daugiau nei 90 atominių elektrinių. Bet kuriuo atveju kitos šalys raginamos prisijungti prie deklaracijos, kurią pasirašė Jungtinė Karalystė, Vengrija, Kanada, Nyderlandai, JAE, Lenkija, JAV, Ukraina, Bulgarija, Gana, Moldova, Mongolija, Marokas, Rumunija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Prancūzija, Švedija, Pietų Korėja ir Japonija.

Dabar Šolcas turėtų nusišauti. Vokietija, uždariusi visas savo atomines elektrines, turės likti „ant ledo“?

Taip būna su visais, kurie bėga „klimato“ traukinio priešaky. Pasirodo, traukinio kelias turi kelias atšakas ir bėgantys traukinio priekyje neatspėjo „teisingos“ atšakos. Nubėgo ne ten ir per toli. Suprantama, kad paskui Vokietiją nubėgo ir mūsų homjaunuoliai. Nenoriu nieko prognozuoti, bet nenustebčiau, jei po kelerių metų tie patys „ekspertai“, kurie dar neseniai skelbė išvadas apie Astravo atominės elektrinės nesaugumą, pakeis plokštelę ir ims mus įtikinėti priešingai. Keistais laikais gyvename.

Jau parengus straipsnio tekstą pasirodė dar vienas pranešimas iš Dubajaus. (Ačiū Ž. Mauricui). Pasirodo numatytas specialus nuostolių ir žalos fondas, kuriame bus kaupiamos lėšos paimant jas iš labiausiai aplinką teršiančių šalių ir perduodant ja labiausiai nukentėjusioms. Atrodo viskas kaip ir teisinga? Bet neskubėkite su išvadomis.

Lėšų paėmimui tiek buvo prikurta išimčių, kad galutiniame variante pateikti skaičiai ne tik, kad stebina, bet ir šokiruoja.

Ekonomistas sako, „kad fondas veikiau yra skirtas perskirstyti Europos Sąjungos gyventojų lėšas (taip pat ir mūsų lietuvių), amžinai skurstančių šalių klestintiems autoritariniams režimams remti. Ne veltui sprendimą sukurti ši fondą jau pasveikino didžiausia pasaulio teršėja Kinija, o Rusija ir Iranas trina rankomis, kad ES resursai, kurie galėtų būti panaudoti demokratijų ir investicijų į atsinaujinančią energetiką rėmimui, bus naudojami nuskurdintų šalių autoritariniams režimams remti (tuo sudarant paskatas šiems autoritariniams režimams dar labiau skurdinti savo šalis tam, kad galėtų „iškaulyti“ dar daugiau pinigų iš ES)“.

 

Taigi, kas kiek mokės?

  1. Kinija – 0
  2. Indija – 0
  3. Rusija – 0
  4. Brazilija – 0
  5. Indonezija – 0
  6. Iranas – 0
  7. Meksika – 0
  8. Saudo Arabija – 0
  9. Japonija – 10 mln. USD
  10. Kanada – 16 mln. USD
  11. JAV – 17 mln. USD
  12. Jungtinė Karalystė – 50 mln. USD
  13. JAE – 100 mln. USD

Dėmesio, ES paskirta 470 mln. USD.

Kai tuo tarpu labiausiai planetą teršiančios šalys (eilės tvarka) yra šios: Kinija, JAV, Indija, ES, Rusija, Brazilija, Indonezija, Japonija, Iranas, Meksika, Saudo Arabija.

Suprantu, kad tai metinis įnašas. Fondo tikslas sukaupti apie 300 mlrd. USD. Todėl nesunku nuspėti, kad įmokos tik didės. Viso gero Europa.

Bent jau aš, to negaliu pavadinti kitaip, kaip karu prieš Europą.

Valdas Sutkus. Respublikonai nenori Ukrainoje „karo be pabaigos“. Reikalauja iš Bideno pergalės plano

Redakcija
-
0
Valdas Sutkus. Respublikonai nenori Ukrainoje „karo be pabaigos“. Reikalauja iš Bideno pergalės plano

Veidaknygė

Šiomis dienomis JAV Senatas balsavo dėl paramos Ukrainai ateinančiais metais, tačiau įstatymo projektas buvo nepriimtas. Šiam įstatymo projektui priešinasi respublikonai. Pagrindinės priežastys yra tos, kad respublikonai negauna iš Bideno administracijos aiškaus atsakymo dėl karo strategijos ir jo pabaigos, be to, jie sieja šio įstatymo priėmimą su kitu įstatymu – dėl JAV Pietinės sienos apsaugos.

Prezidento Bideno vadovaujama demokratų partijos vyriausybė nuo pat savo kadencijos pradžios sienos su Meksika sąmoningai nesaugo ir sudaro sąlygas per ją eiti milijonams nelegalių migrantų iš visos Lotynų Amerikos. Tai dalis demokratų politinės strategijos, pagal kurią nelegalūs migrantai ilgainiui gautų dokumentus bei JAV pilietybę ir tada rinkimuose balsuotų už demokratų partiją. Per nesaugomą sieną gabenami ir didžiuliai kiekiai narkotikų iš Meksikos kartelių. Milijonai nelegalių pabėgėlių jau kelia humanitarinę krizę JAV miestuose, nes jau nebėra net kur jų apgyvendinti. Be to, milijardus dolerių kainuoja jų išlaikymas.

Taigi, respublikonai sako, jog jei demokratai nori, kad būtų nubalsuota už paramos Ukrainai paketą, tai kartu turi būti nubalsuota ir už JAV pietinės sienos apsaugą, sustabdant nelegalių migrantų antplūdį, kuris jau kelia grėsmę JAV nacionaliniam saugumui. Bet svarbiausia – respublikonai reikalauja, kad Bideno administracija pateiktų aiškų savo planą dėl karo Ukrainoje: kokie konkretūs tikslai turėtų būti tame kare pasiekti, kokių resursų tam reikia. Tai yra, respublikonai nenusiteikę išduoti taip vadinamą „begalinį čekį“, kas reikštų karą be pabaigos, be aiškių tikslų ir be aiškios strategijos, kaip tą karą laimėti. Kol kas reikalai kaip tik ir krypsta į tą pusę, nes Bideno administracija siunčia paramą Ukrainai mažomis dozėmis, netiekia nei tankų, nei karo lėktuvų, nei tolimojo nuotolio raketų, be to dar draudžia ukrainiečiams naudoti JAV tiekiamą ginkluotę atakuojant taikinius pačios Rusijos teritorijoje. Pastaruoju metu paramos Ukrainai sumos siekė tik po 200–300 milijonų per mėnesį, ir tai yra mažiausios apimtys nuo karo pradžios, nors Baltieji rūmai dar tebeturi kelis milijardus neišnaudotų lėšų iš praėjusio periodo finansinio paketo.

Tuo pačiu metu JAV kariuomenė turi ir daug senos ginkluotės ir įrangos, kuri nors ir yra moraliai pasenusi, bet funkcionuojanti ir ją galėtų naudoti Ukrainos kariuomenė. Ši ginkluotė vis tiek per keletą metų būtų nurašyta ir atiduota utilizavimui. Geras pavyzdys, tarkim, atakos lėktuvai „A-10 Thunderbolt“, kurie morališkai pasenę tačiau vis dar labai efektyvūs kovoje prieš tankus, priešo įtvirtinimus. „A-10“ ypač sėkmingai kovojo Persijos įlankos kare, kai atliko 8000 kovinių skrydžių ir sunaikino tūkstančius sovietų gamybos tankų bei šarvuočių ir kitos įrangos. Vėliau padėjo JAV naikinti įtvirtintas priešo pozicijas kare su terorizmu. Dar pernai pavasarį JAV priėmė sprendimą atsisakyti 150 šio bei kitų tipų lėktuvų, pakeičiant juos modernesniais. Apie šių lėktuvų perdavimą Ukrainai kalbėjo JAV senatorius respublikonas M. Rubio, tačiau Baltieji rūmai tam nepritarė.

Be to, Baltieji rūmai nei karto nepasinaudojo Kongreso pernai priimtu lendlizo įstatymu, pagal kurį JAV prezidentas galėtų perduoti Ukrainai iš esmės bet kokią ginkluotę (išskyrus branduolinį ginklą) iš JAV armijos sandėlių. Ta ginkluotė būtų suteikiama Ukrainai nemokamai naudotis su sąlyga, kad pasibaigus karo veiksmams, išlikusi nesunaikinta ginkluotė turėtų būti grąžinta atgal į JAV. Už tą ginkluotę, kuri būtų sunaikinta karo metu, Ukrainai mokėti nereikėtų. Tokia sistema veikė II Pasaulinio karo metu, kai JAV šiuo principu tiekė ginkluotę Sovietų Sąjungai kare prieš Hitlerio Vokietiją. Tačiau Bidenas, skirtingai, negu savo laiku Ruzveltas, tam neturi politinės valios.

Praėjusį mėnesį Kongreso respublikonai buvo išsiuntę Bideno administracijai memorandumą su klausimais apie karą Ukrainai. Klausimyną parengė Kongreso narių grupė, kuriai vadovavo respublikonas Kongreso narys M. Garcia, buvęs karo lakūnas, karo Irake dalyvis. Jame reikalaujama Bideno administracijos duoti pilną ataskaitą apie jau pateiktą Ukrainai ginkluotę, pateikti aiškią strategiją ir aiškų planą, kokią Baltieji rūmai mato karo Ukrainoje pabaigą, kokia strategija sudarytų sąlygas pasiekti numatytą šiame kare tikslą, ir kokios apimties lėšų reikia tam tikslui pasiekti.

Memorandume Baltiesiems rūmams M. Garcia rašo: „Kaip žmogus, kuris didžiąją savo suaugusio gyvenimo dalį praleido treniruodamasis kovoti su rusais, geriau nei daugelis suprantu, kaip svarbu šiame konflikte nugalėti Rusiją ir kokias pasekmes gali turėti Ukrainos pralaimėjimas šiame kare. Nors daugelis šalių, pavyzdžiui, Lenkija, ėmėsi papildomų priemonių, kad padėtų Ukrainai pinigais, karinėmis priemonėmis ir apgyvendindamos milijonus pabėgėlių, išlieka faktas, kad didžioji dalis NATO ir ES narių „nepajudėjo iš vietos“, kalbant apie tiesioginę paramą Ukrainai. Beveik pusė JAV paramos Ukrainai lėšų skiriama humanitarinei pagalbai ir Ukrainos vyriausybės veiklai, o ne ginklų sistemoms, šaudmenims ir kitiems neatidėliotiniems kariniams poreikiams tenkinti. Kyla klausimas, kaip šiandien atrodytų mūšio laukas, jei humanitarinę pagalbą būtume palikę savo sąjungininkams ir partneriams Europos žemyne, o savo pastangas būtume sutelkę į tai, kad suteiktume Ukrainai didžiulę ginkluotės paramą, kuri padėtų sutriuškinti Rusijos pajėgas, kol jos dar nespėjo įsitvirtinti. Iš Gynybos departamento turėtume išgirsti, kaip mūsų pagalba padės nutraukti dabartinį šalių paritetą ir reikšmingai paspartins Ukrainos pajėgų stiprinimą. JAV turėtų atsisakyti finansavimo, kuriuo subsidijuojami Ukrainos vyriausybės pareigūnai bei darbuotojai ir vietoj to sudaryti sąlygas žudyti rusus priešakinėse fronto linijose. Tai reiškia, kad reikia finansuoti ir suteikti ginklų sistemas, būtinas pergalei. Jei orientuosimės į humanitarinę pagalbą, tai nepadėsime pasiekti pergalės, o sudarysime sąlygas amžinai Ukrainos priklausomybei nuo Amerikos mokesčių mokėtojų ir lygiosioms mūšio lauke.“

M. Garcia memorandume nurodoma ir pagrindinė Bideno administracijos klaida kare Ukrainoje: „Baimindamiesi eskalacijos, jie (Bideno administracija) ėmėsi politikos siųsti Ukrainai tik tiek ginklų, kad ji išgyventų. Konflikto pradžioje gal tai buvo kažkiek pagrįsta baimė, tačiau V. Putino grasinimai eskaluoti konfliktą jau seniai pasirodė esą tušti. Šis strateginis klaidingas apskaičiavimas ilgainiui mums kainavo daug daugiau, o ukrainiečiams atnešė didžiulę žalą. Baime paremtas (JAV) elgesys lėmė dideles problemas per pirmuosius 6–9 karo mėnesius. Bideno administracija nepagrįstai baiminasi konflikto eskalavimo, užuot sudariusi sąlygas Ukrainai pasiekti triuškinančią pergalę. Ginkluotės sistemos, kurios galėjo „pakeisti žaidimo taisykles“ mūšio lauke, nebuvo tiekiamos Ukrainai, nes baimintasi, kad tokių sistemų tiekimas padidins įtampą su Rusija“.

Respublikonai tai įvertino, kaip „begalinio karo“ strategiją, kuri „užtikrina lygiąsias, bet ne pergalę“, todėl Bideno administracijos tikslus šiame kare laiko „neaiškiais“.

Baltieji rūmai aiškaus atsakymo į šį memorandumą nedavė, tik dar kartą pakartojo, jog „būtina palaikyti Ukrainą tiek, kiek reikės“. Respublikonai tai įvertino, kaip „begalinio karo“ strategiją, kuri „užtikrina lygiąsias, bet ne pergalę“, todėl Bideno administracijos tikslus šiame kare laiko „neaiškiais“. Paramos Ukrainai klausimas kol kas įstrigęs.

Dieną prieš balsavimą Senate kilo skandalas. Posėdžio metu respublikonai reikalavo kartu su pagalba Ukrainai svarstyti ir JAV pietinės sienos apsaugos klausimą, o demokratai siekė apsiriboti Ukrainos reikalų svarstymu. Kai kurie senatoriai protestuodami išėjo iš posėdžio. Prieš tai Bideno administracija dar buvo pasiūliusi įstatymo projektą, kuriame kartu buvo sudėta parama Ukrainai, parama Izraeliui ir parama Hamas teroristų kontroliuojamam Gazos sektoriui. Šis projektas taip pat įstrigo, nes respublikonų įstatymų leidėjai buvo už paramą Izraeliui, bet prieš finansinę paramą Gazos arabams. Apskritai, skirtingų dalykų sudėjimas į vieną įstatymo projektą ilgą laiką buvo mėgstama demokratų taktika. Dabar šią taktiką respublikonai panaudojo prieš pačius demokratus.

Alvydas Medalinskas. Operatyvumas…

Redakcija
-
0
Alvydas Medalinskas. Operatyvumas…

Veidaknygė

Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) nutarė pasiųsti misiją ir išsiaiškinti, o kas gi, vis dėlto, kliudo laisvai laivybai Juodojoje jūroje.

Būtų juokinga, jeigu nebūtų liūdna… Juk šis sprendimas priimtas praėjus beveik lygiai pusei metų po to, kai Rusija paliko susitarimą dėl grūdų pervežimo per Juodąją jūrą ir visus laivus, taip pat ir plukdančius humanitarinius krovinius su grūdais iš Ukrainos uostų Juodojoje jūroje, paskelbė kariniu taikiniu.
Taip ne vienam mėnesiui buvo užblokuota laivyba su Ukrainos uostais Juodojoje jūroje. Be to, Rusija praktiškai kiekvieną parą pradėjo apšaudyti Ukrainos uostų infrastruktūrą ne tik Juodojoje jūroje, bet ir prie Dunojaus upės. Ir dabar aiškėja, kad TJO to nežino?
Ką gi tegu atsiunčia misiją, gal dabar sužinos. Įdomiausia yra tai, kad TJO misija atvyks tik po to, kai paaiškėjo, kad nė viena Vakarų šalis taip ir nesiryžo per šį laikotarpį pasiųsti savo karinį konvojų, palydėti humanitarinius krovinius su grūdais, todėl Ukraina pati ėmėsi organizuoti krovinių plukdymą palei Ukrainos, Rumunijos ir Bulgarijos krantus link Turkijos. Strateginiu tašku šiame kelyje buvo Gyvačių sala.
Tai buvo dar viena esminė priežastis, kodėl Rusija šią salą per šį pusmetį taip apšaudė. Per šį pusmetį paaiškėjo, kad nepasiekus kokių labiau apčiuopiamų rezultatų, Rusija liovėsi kasdien apšaudyti Dunojaus uostus.

Ir štai tada prabudo TJO ir nusprendė pasiųsti misiją. Matyt, kad užsidėti varnelę, jog giliai susirūpinę. Grūdų susitarimas per Juodąją jūrą buvo remiamas ir JT. Taigi, atvykti pažiūrėti, kas vyksta, anksčiau ar vėliau TJO turėjo.

1...413414415...1 717Nuo 1 717 414 puslapis