Luhansko kryptis.

Bakhmut.

Šiaurinis flangas. Okupantai tęsia tai, ką pradėjo vakar – puola tiek į vakarus prie Bohdanivka (su tikslu išeiti prie Chasiv Yar), tiek į šiaurės rytus prie Rozdolivka (su tikslu sukaustyti Syversk – Bilohorivka esančias Ukrainos pajėgas). Ukrainiečiai ginasi ir išlaiko pozicijas.

Šiaurinis flangas. Okupantai toliau atakuoja Stepove, situacija no mans land labai dinamiška, tačiau Ukrainos gynėjai priešui gyvenvietės griuvėsiuose įsitvirtinti neleidžia. Agresorius į kontaktinę liniją įvedė iki tol rezerve buvusią 30-ąją motošaulių brigadą. Jos vienetų kovinis krikštas nenusisekė – ataka link chemijos produktų gamyklos baigėsi dideliais nuostoliais, išgyvenusiems teko paskubomis grįžti iš kur atėjus. Tačiau galima neabejoti – rusai čia bandys pulti dar ne kartą.

Rytinis flangas. Rusų karo propagandistai agresoriaus bandymus įsitvirtinti Avdiivka pramoniniame rajone pateikia kaip didelę pergalę. Tačiau realybė yra ta, kad rusų vienetai čia yra „siting ducks“ ir jiems atakuojant prie Kamyanka bei Opytne pakeisti situacijos kol kas nesiseka.

Pietų kryptis.

Okupantų karo propagandistai įsitempę. Maža to, kad pripažįsta, jog Ukrainos pajėgos įsitvirtina prie Krynki ir prie Antonovo geležinkelio tilto (įsirenginėja ugnies taškus, pozicijas, minuoja prieigas, rotuoja ir aprūpina pajėgas). Jie dar ir su nerimu balse skelbia, kad Ukrainos artileristai su haubicomis Cezar, Kinburno nerijoje ir prie Hola Prystan, nebaudžiami daužo rusų pozicijas ir logistiką. Taip pat pranešama, kad Ukrainos SOP ir jūrų pėstininkai Ochakiv apylinkėse sąveikauja ir kartas nuo karto vykdo reidus Kinburno nerijoje. Jei ši rusų informacija yra bent iš dalies teisinga, tai yra labai geros naujienos. Nepaisant to, kad ukrainiečiai neužleidžia pozicijų kairiajame Dniepro upės krante, tačiau reikia suprasti, kad amžinai tai nesitęs. Anksčiau ar vėliau rusai užspaus savo mase (KAB‘ai, artilerija, „mėsos šturmai“ ir pan.). Todėl vienintelis būdas Ukrainos vienetams to išvengti – plėsti placdarmus, didinti jų gynybos gilumą ir sunkinti čia veikiančias ukrainiečių pajėgas (šalia jūrų pėstininkų privalo atsirasti mechanizuoti vienetai).

***********

driskius Donecko srityje apžiūri vietą, į kurią smogė HIMARS

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 

AMERIKIEČIAMS TEKS PATIEMS KAUTIS SU RUSAIS (2023 12 07)

↞ Strateginės aplinkybės ↠

Atsisakyti remti Ukrainą, kovojančią su Rusijos agresija, būtų absoliučiai klaidinga, pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas ir pažymėjo, kad atsisakymas remti Ukrainą prieštarauja Jungtinių Valstijų interesams. Susitikęs nuotoliniu būdu su G7 šalių vadovais, J. Bidenas dar sykį akcentavo pasirengimą toliau remti Ukrainą. „Nesu pasirengęs to atsisakyti, kaip ir Amerikos žmonės. Jei Putinas užims Ukrainą, jis nesiruošia sustoti“, – pareiškė JAV prezidentas. Jo manymu, Rusija tęs puolimą ir užpuls NATO. Ir tada JAV valdžia pamatys tai, ko nenori matyti – karą tarp amerikiečių ir rusų.

„Visas pasaulis stebi, ką daro JAV. Jei mes nepalaikysime Ukrainos, ką darys likęs pasaulis? Raginu Kongresą ginti laisvę. Padarykime tai, kad Putinas neužgrobtų Ukrainos ir žengtų į priekį“, – užbaigė J. Bidenas.

Tačiau nežiūrint jo kalbų ir gruodžio 5 d. slapto Senato pasitarimo, kuriame demokratai ir JAV prezidento administracijos atstovai bandė įtikinti respublikonus paremti įstatymo projektą dėl karinės pagalbos teikimo Ukrainai ir Izraeliui, vakar Senate balsavus 49 nariams už ir 51 prieš, 110,5 mlrd. dolerių vertės paramos priemonei pritrūko balsų, kad būtų galima pradėti debatus. Tai kelia grėsmę prezidento Joe Bideno siekiui suteikti naują pagalbą iki 2023 m. pabaigos.

Teigiama, jog JAV biudžete liko apie 5,9 mlrd. dolerių pagalbai Ukrainai, o JAV bendrovės negali pakankamai greitai gaminti ginklų, kad patenkintų pasaulinę paklausą, ypač dėl karų Ukrainoje ir Izraelyje.

Nors Ukrainos ir Izraelio finansavimas stringa, tačiau įkvepia J. Bideno pozicija, kuri reiškia, jog atsisakymas remti Kijevą lygus JAV interesų išdavystei. Šį kartą mus džiugina ir aktyvūs Ukrainos prezidento žingsniai Vašingtone. Volodymyras Zelenskis atšaukė savo kreipimąsi į JAV Senatą. Vietoj to įvyko keli pristatymai, Ukrainos delegacijos atstovų susitikimai su Pentagono ir Senato lyderiais. Remiantis Ukrainos ambasadorės Oksanos Makarovos pranešimu, galima suprasti, jog kai kurie susitikimai vyko slaptai. Jų detalės neatskleidžiamos. Kijevo delegacijos nariai susitiko su JAV Atstovų rūmų pirmininku Mike Jonesu, susitikimas buvo „labai šiltas ir produktyvus“.

Galiausiai vakar vakare paskelbta apie naują JAV pagalbos paketą Ukrainai už 175 mln. dolerių. Pasak JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, į naująjį paketą įeina oro gynybos įranga, papildoma amunicija sistemoms HIMARS, kita artilerijos amunicija.

Ši užkulisinė Kijevo veikla mus džiugina dėl to, kad pagaliau atsisakyta beprasmio kalbų sakymo, siekiant didelio išorinio efekto, ir ovacijų vaikymosi. Zelenskis suvokė, kad audrindamas ar jaudindamas partnerius Vakaruose, net ir sulaukdamas jų plekšnojimo per petį ar fotografijų pirmuosiuose pasaulio naujienų puslapiuose, pergalės nepasieks. Pergalei kare neužtenka užjūrinių ovacijų ir pritrenkiančio įspūdžio. Vakarų politika paremta realistiniais, finansiniais-ekonominiais naudos ir nuostolių skaičiavimais. Kijevas turi su tuo susitaikyti ir pateikti savo formules. Todėl rimtų vyrų pokalbiai už uždarų durų mums sufleruoja, jog pagaliau dėliojami realūs karo pabaigos planai.

Iš kitos pusės, JAV įsikišimas į karą reikštų staigią Putino teroristinės gaujos mirtį. Gaila, kad tai numatoma tolimoje perspektyvoje, o nedaroma dabar. Smogusios driskynui, Valstijos sutaupytų šimtus milijardų, sunaikintų pasaulinį blogį ir išgelbėtų šimtus tūkstančių gyvybių.

↞ Reikšmingi postūmiai ↠

Ukrainiečiai praėjusią parą kaip reikalas apdaužė driskių pajėgas. Ukrainos aviacija sudavė 11 smūgių teritorijoms, kuriose sutelktas okupantų personalas, ginklai ir karinė įranga. Pataikyta į vieną sraigtasparnį, tris driskių personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietas, vieną šaudmenų sandėlį ir du artilerijos objektus.

Per pastarąją parą fronto linijoje įvyko 91 karinis susirėmimas, karščiausia buvo Avdijivkos kryptyje, čia įvyko net 34 mūšiai.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas pareiškė, jog šiuo metu Rusija deda didžiules pastangas organizuodama dezinformacijos atakas prieš Ukrainą užsienio žiniasklaidoje. Šio suaktyvėjimo tikslas – susilpninti tarptautinę koaliciją, kuri teikia paramą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos agresiją.

Pažymima, kad nuo lapkričio pradžios suintensyvėjo Rusijos informacinės ir psichologinės operacijos. Kovos su dezinformacija centras prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarnybos įspėja apie rengiamą dezinformacijos kampaniją prieš Ukrainos vadovybę. Pranešama, jog dezinformacines publikacijas ir pasisakymus apie netikslinį ir beprasmį Ukrainos pasipriešinimą rengia Rusijos Federacijoje dirbę užsienio žurnalistai.

↞ Trumpai ↠

JAV pirmą kartą iškėlė baudžiamąją bylą dėl Rusijos kariuomenės karo nusikaltimų. Du rusų karininkai ir jų pavaldiniai kaltinami pagrobę ir kankinę amerikietį Chersono srityje. 2022 m. balandžio mėnesį keturi okupantai pagrobė Amerikos pilietį iš jo namų Milovojės kaime Chersono srityje, mušė ir kankino 10 dienų. Rusų teroristai amerikietį kelis kartus sumušė, išrengė nuogai ir fotografavo. Vėliau driskiai imitavo egzekuciją: vienas iš kareivių pridėjo ginklą prie belaisvio smilkinio, suteikė jam galimybę „pasakyti paskutinius žodžius“, o tada šovė jam į šoną.

Rusijos fiureris Putinas atvyko į Abu Dabį derybų su savo kolega JAE Mohammed bin Zayed Al Nahyan. Tai pirmas Putinas vizitas Artimuosiuose Rytuose po beveik prieš dvejus metus pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Susitikimo metu pasaulio teroristas numeris vienas pareiškė, kad santykiai su JAE pasiekė aukščiausią lygį ir kitais būdais lindo į užpakalį OPEC + atstovams. Vėliau Putinas dar planuoja susitikti su Saudo Arabijos kronprincu Mohammedu bin Salmanu.

Šis vizitas – itin reta Putino kelionė į užsienį po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė jo arešto orderį, kurio JAE ir Saudo Arabija nepasirašė.

Primename, jog Kremliaus driskių batas aktyviau sušlepsėjo Artimuosiuose Rytuose po 2019-tųjų dronų atakos, kurios metu buvo sunaikinta daugybė Saudo Arabijos naftos gavybos objektų. Iki šiol dėl išpuolio įtariamas Iranas. Tačiau staigus Ivano, kaip Saudo Arabijos gynėjo su S-400 sistemomis atsiradimas mums kužda apie planinę Rusijos operaciją dėl didesnės įtakos OPEC organizacijai.

Būdama OPEC+ nare, Rusija gali įtakoti naftos gavybos ir prekybos politiką, kuo šiuo metu Kremlius ir užsiima. Tačiau šis Putino vizitas demonstruoja, jog rusams dega šikna, nes dėl didėjančios pasaulinės pasiūlos naftos kaina pastaruoju metu mažėja. Vakar JAV ir pasaulio naftos kaina nukrito iki kelių mėnesių žemumų.

Vakarų Teksaso tarpžemyninės naftos kaina sumažėjo 4,12 proc. – iki 69,37 JAV dolerio už barelį, o Brent rūšies – 3,68 proc. iki 74,39 JAV dolerio už barelį.

Putino trigrašis, siekiant sumažinti naftos gavybą ir padidinti juodojo aukso kainą pasaulinėje rinkoje matomas plika akimi. Primename, jog beveik pusę Rusijos biudžeto sudaro pajamos iš naftos ir dujų.

⥁ Lietuvoje ⥀

Išminčių teigimu, žmonės mokėjo mąstyti tuomet, kai nebuvo kompiuterių. Dabar mąstyti nereikia, nes internete skelbiamos visos reikalingos išvados ir teiginiai. Jei esi už „vaiką“, rasi sau parankios informacijos, jei „už pareigūnus“ – taip pat. Nebereikia į nieką gilintis, tikrinti informacijos, analizuoti, ramiai diskutuoti – tereikia užimti iš anksto paruoštą prievarta brukamą poziciją „už arba prieš“.

Lygiai taip pat žmonių „išsirūšiavimas“ vyksta stebint palaikančius palestiniečius ar žydus. Vieni už, kiti prieš. Didžioji dalis niekada nebuvę nei Palestinoje, nei Izraelyje, ničnieko neraukia apie Mahometą, neskaitę Biblijos, bet viską „žino“ geriau už visus rašto žinovus.

Krūva žinovų ir ekspertų postringauja apie Kiniją, jos santykius su Taivanu, tačiau nėra skaitę Konfucijaus.

Ir tai mūsų civilizuotoje „žinių visuomenėje“ laikoma žinojimu. Žinojimu iš anksto viską sudėliojus į lentynėles. Šis „žinojimas“ yra ne kas kitas, o smegenų veiklos, kitaip tariant, gebėjimo mąstyti mirtis.

Štai ir mums kartais priekaištaujama, kad palaikėme vienus, dabar kitus, ir kad neva esame nenuoseklūs. Mes iš tiesų nieko nepalaikome. Mes gyvename pagal Vakarų krikščioniškosios civilizacijos vertybes, analizuojame esamų faktų visumą, nepiršdami savo nuomonės. Mes nieko nežinome, neteigiame, o kartu su jumis analizuojame naujų faktų visumą. Nes kiekviena diena – nauja įvykių dėlionė gyvenimo upėje.

Kaip sakė graikų filosofas Sokratas: „žinau, kad nieko nežinau“. O kas viską žino ir dar iš anksto, tą Gyvenimas vis lupa ir lupa lazda tvatydamas šonus, bandydamas visus žinojimus išmušti iš galvos.

Liūdniausia, kad kiek Gyvenimas besistengtų, dažniausiai jam taip ir nepavyksta – štai koks užsispyręs yra viską žinantis žmogus.