2025-04-26, Šeštadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 415

Spaudimas R. Sunakui: dėl Ruandos įstatymo projekto iš pareigų traukiasi britų ministras

Britų ministras pirmininkas Rishis Sunakas / EPA nuotr.

laikmetis.lt

Jungtinės Karalystės valdančioji Konservatorių partija trečiadienį toliau buvo krečiama sumaišties: jos imigracijos ministras pasitraukė iš pareigų dėl teisės aktų, susijusių su migrantų siuntimu į Ruandą, o griežtosios linijos šalininkai ėmė spausti ministrą pirmininką Rishi Sunaką (Rišį Sunaką).

JK lyderio pozicija atrodė vis labiau pažeidžiama po to, kai Robertas Jenrickas (Robertas Dženrikas) pareiškė, kad atsistatydino dėl didelio nepritarimo vyriausybės imigracijos politikos krypčiai.

Skandalingas atsistatydinimas įvyko po to, kai Ruanda įspėjo, kad pasitrauks iš sutarties dėl migrantų priėmimo, jei JK nesilaikys tarptautinės teisės.

Buvusi griežtosios linijos vidaus reikalų sekretorė Suella Braverman (Sjuela Breiverman) taip pat iškėlė R. Sunakui ultimatumą griežčiau spręsti imigracijos problemą, antraip per kitus visuotinius rinkimus jo partija neabejotinai bus nušluota.

R. Jenrickas atsistatydino po to, kai R. Sunako administracija paskelbė nepaprastosios padėties teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti, kad Ruanda būtų laikoma saugia šalimi po to, kai praėjusį mėnesį JK Aukščiausiojo Teismo teisėjai nusprendė, kad ji tokia nėra.

Savo atsistatydinimo laiške premjerui R. Jenrickas rašė, kad siūlomi įstatymai yra „vilties triumfas prieš patirtį“.

„Šalies interesai yra pernelyg dideli, kad nesiimtume griežtesnių apsaugos priemonių ir nesustabdytume teisinių ginčų karuselės, dėl kurios kyla pavojus, kad sistema gali būti paralyžiuota, o numatytas atgrasomasis poveikis – paneigtas“, – rašė jis.

Tai buvo matoma kaip užuomina į R. Sunako atsisakymą išvesti JK iš Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK).

Įstatymo projekte siūloma suteikti ministrams įgaliojimus neatsižvelgti į JK Žmogaus teisių akto ir EŽTK straipsnius nagrinėjant deportacijos bylas.

Savo atsakyme R. Sunakas teigė, kad R. Jenricko atsistatydinimas buvo nuviliantis ir „pagrįstas iš esmės neteisingu situacijos supratimu“.

„Rinkimų užmarštis“

Tačiau kai kurie dešinieji toriai, įskaitant S. Braverman, nori, kad R. Sunakas apskritai pasitrauktų iš EŽTK.

S. Braverman, praėjusį mėnesį atleista iš pareigų po keleto atvirų komentarų, anksčiau parlamentui teigė, kad vyriausybė turi imtis papildomų priemonių kovai su, anot jos, masine ir nekontroliuojama nelegalia imigracija.

Vienas iš jos reikalavimų buvo užblokuoti visus kelius, kuriais būtų galima teisiškai užginčyti deportacijas, kad iki rinkimų, kurie turėtų įvykti kitais metais, deportacijos skrydžiai būtų nukreipti į Ruandą.

Ji tapo balsingosios torių dešiniosios pakraipos telkėja ir, kaip manoma, pozicionuoja save kaip būsimą lyderę, jei R. Sunakas bus priverstas pasitraukti po visuotinio balsavimo.

Prieš rinkimus, kurie turi įvykti iki 2025 metų sausio pabaigos, toriai visuomenės nuomonės apklausose gerokai atsilieka nuo pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos.

Buvusi generalinė prokurorė S. Braverman jau anksčiau ragino imtis griežtesnių priemonių ir kritikavo Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių ir Europos žmogaus teisių teisės aktus, kad jie blokuoja vyriausybės planus.

Naujausi jos komentarai naudingi bendraminčiams, kurie įsitikinę, kad visiška JK sienų kontrolė yra paskutinė „Brexito“ dėlionės detalė.

„Konservatorių partijai po kelių mėnesių gresia rinkimų užmarštis, jei ji pateiks dar vieną įstatymo projektą, kuriam lemta žlugti“, – teigė ji parlamento nariams.

Toriai turi rinktis: „kovoti už suverenitetą arba leisti mūsų partijai žūti“, sakė ji ir grėsmingai pridūrė: „Aš atsisakau sėdėti ir leisti mums žlugti.“

Kigalyje užsienio reikalų ministras Vincent’as Biruta (Vensanas Biruta), antradienį pasirašęs naują dvišalę sutartį dėl migrantų su S. Braverman įpėdiniu Jamesu Cleverly (Džeimsu Kleverliu), teigė, kad dėl bet kokio pasaulinių konvencijų pažeidimo Ruanda gali pasitraukti iš susitarimo.

„Sustabdyti valtis“

„Jei JK nesielgs teisėtai, Ruanda negalės tęsti Migracijos ir ekonominio vystymosi partnerystės“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje prieštaringai vertinamą susitarimą.

J. Cleverly parlamente tvirtino, kad JK ir Ruanda yra abi visiškai įsipareigojusios partnerystei, ir pridūrė, kad Londono pasiūlytas įstatymas kelia teisinių abejonių dėl Ruandos saugumo.

Pirmieji deportuotieji į Ruandą turėjo būti išsiųsti praėjusių metų birželį, tačiau paskutinę minutę buvo atšaukti iš skrydžio po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas paskelbė draudimą.

Nuo to laiko jų bylos – ir apskritai šios politikos teisėtumas – įstrigo teismuose, o tai trukdė R. Sunako pažadui „sustabdyti valtis“.

Šiais metais beveik 30 tūkst. nelegalių migrantų įveikė Lamanšo sąsiaurį iš šiaurės Prancūzijos palaikiais laiveliais.

Leiboristų partijos atstovė vidaus reikalams Yvette Cooper (Ivet Kuper) teigė, kad JK vyriausybėje tvyro visiškas chaosas.

„Tai beviltiškos mirštančios partijos, kuri pati save skaldo, visiškai netekusi idėjų, praradusi bet kokį lyderystės ar krypties pojūtį, dienos“, – sakė ji parlamentui.

Ramūnas Aušrotas. Europos žmogaus teisių teismas laiko JK spąstuose

Europos žmogaus teisių teismas laiko Jungtinę Karalystę (JK) spąstuose. Dėl praeitais metais priimto EŽTT sprendimo, JK negali įgyvendinti plano – pagal susitarimą su Ruanda išsiųsti nelegalius imigrantus į šią šalį.

Akivaizdu, kad ši EŽTT pozicija kenkia JK nacionaliniams interesams, nes siunčia aiškią žinutę nelegaliems migrantams ir šio verslo organizatoriams, jog galima rizikuoti patekti į šią šalį. Dėl šio sprendimo, JK negali sustabdyti nelegalių valčių, kertančių Lamanšo sąsiaurį.

Todėl vadovaudamiesi nacionalinio saugumo interesais JK rimtai svarsto apie pasitraukimą iš Europos žmogaus teisių konvencijos. Visa tai lėmė ideologinis teismo aklumas ir individualių teisių gynyba, spjaunant į tautos teises.

Lietuvoje irgi susiduria su ideologiniu šio teismo diktatu, konkrečiai, bandant jai primesti pareigą įteisinti vienos lyties asmenų „šeimas“, kaip ir pareigą švietimo sistemoje kalbėti apie LGBT (Macate prieš Lietuvą).

Nors LR Seimui pavyko atmesti EŽTT diktatą, nepriimant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisų, visgi tokiame kontekste ideologinis spaudimas Lietuvai tik didės. Tokiame kontekste visai ne nuodėmė svarstyti ir apie Lietuvos pasitraukimą iš EŽTK, Jei Europa ignoruos Lietuvos nacionalinius interesus ir dėl to jiems kils grėsmė.

Ir šį teisėtą kelią (jokia valstybė neturi pareigos būti ten, kur ji nenori, o juo labiau ten, kur jai kenkiama), rodo ne Maskva, bet Jungtinė Karalystė, bei jei vadovaujantys konservatoriai (toriai).

P. S. Kaip ir su kiekvienos konvencijos, taip ir EŽTK nuostatas galima įgyvendinti ir nebūnant to susitarimo nare. Taip Lietuva daro, pvz., Stambulo konvencijos atveju.

Edvardas Čiuldė. Magiškieji skaičiai

0

 Senovės Graikija visuomenės pokyčių apmąstyme rėmėsi cikline laiko samprata, susiformavusia stebint dangaus kūnų judėjimą, todėl visuomenės kitimas čia buvo suprantamas kaip jau buvusių būsenų ir įvykių pakartojimas, panašiai kaip, tarkime, kiekvienos paros ciklo ritmikoje kartojasi saulės patekėjimas ir nusileidimas, aušra ir sutemos, įsidienojimas ir šešėlių mirgėjimas pavakarėmis. Pagal šį požiūrį, kada nors vėl gyvens toks Sokratas, jis bus neteisingai apkaltintas ir nuteistas, mirs išgėręs nuodų.

Tarp senųjų autorių esu užtikęs kelias paslaptingas užuominas, kad Platonas yra nurodęs tikslų metų skaičiaus intervalą, kada viskas vėl pradeda suktis iš naujo, tačiau man pačiam tokios nuorodos Platono tekstuose dar nepavyko užtikti. Jeigu kažką iš skaitytojų lydėjo didesnė sėkmė tokiose paieškose, tikiuosi, kad likimo numylėtinis čia ir dabar pasidalins su mumis savo atradimais.

Tačiau šįkart čia ruošiuosi plačiau padiskutuoti apie truputėlį kitokio pobūdžio skaičių, kuris jau be jokios nuorodos į ciklinę laiko sampratą užmina mįslę apie pasikartojamumą ir savotišką reguliarumą.

Bėgant laikui stiprėja įsitikinimas, kad sovietiniais laikais okupantą karštai palaikė ir šiandien himną leftistiniams marazmams gieda lygiai tas pats, vienas prie vieno, žmonių skaičius, paliekant šio skaičiaus konkretizavimo užduotį kitam kartui (ar tai būtų 50 tūkst., ar 100 tūkst., ar dar kitaip). Dėl tokio skaičiaus principinio reguliarumo čia nieko nuostabaus nėra, nes kalbame apie tos pačios kraujo grupės individus, kurių yra nei daugiau, nei mažiau, o tiek, kiek atsirado, kai anos kartos pažangiečiai plastiškai su savo šeimomis ir plačia giminė, be jokių virsmo sutrikimų tapo mūsų dienų pažangiečiais. Senas vynas buvo išpilstytas į naujus butelius, bet dekalitrų skaičius išlieka tas pats, nepakitęs.

Kam dar neteko matyti, kad tremtinių, politinių kalinių šeimos, jų vaikai ir vaikaičiai kaip taisyklė visus bandymus iškišti jiems leftistinius marazmus pasitinka su veido išraiška, demonstruojančia, kad žmogus tuoj jau tuoj apsivems, o kelios išimtys tik patvirtina tokią taisyklę.

Ar klausimas – kas bendradarbiavo su sovietiniu režimu tikrai nėra toks paprastas, kad į jį būtų neįmanoma atsakyti? Nepersistengiant, nėra jokio reikalo įrodinėti, kad bendradarbiavo mokytojai, gydytojai, mokslininkai ir kt., jeigu jie nebezdėjo sovietijos himno. Bendradarbiavo tie, kurie dirbo okupanto įstaigose, tiesiogiai palaikiusiose sovietinį režimą, besirūpinančiose režimo išlikimu. Dar akivaizdesnis požymis, pagal kurį būtų galima atskirti bendradarbiavusius, yra tai, kad jie buvo įrašyti į spec. šėryklų, gydyklų ir pan. nomenklatūrinius sąrašus.

Dabar šitoks, visų laikų pažangietis, anuos laikus vis tik galimai prisimena su nostalgija, nežiūrint, kad tokio anų laikų deficito kaip, tarkime, bananai, šiandien yra užkrautos visos parduotuvės, taigi nėra poreikio specialiajam apsipirkimui – tuomet galimybė įsigyti bananų, neatstovėjus kilometrinių eilių, rodė jo ypatingą statusą, priklausimą tariamai aukštesniam luomui. Tačiau ir šiandien tie pažangiečiai niekina savo tautiečius, nepritariančius pažangizmo dogmoms, vadindami lietuvių tautą atsilikėlių tauta.

Labiausiai pikantiškas mūsų dienų skaitmeninis rodiklis yra tai, kad konservatorių partijos gretos jau tirpsta kaip sniegas, įsispindėjus pavasario saulutei – per praeitus metus partiją paliko beveik 2 tūkst. narių, šiais metai, kaip atrodo, bus mušami nauji rekordai. Neįtikėtinas, niekur neregėtas dalykas yra tai, kad prasidėjo žmonių pasitraukimas, virstantis panišku bėgimu, iš valdančiosios partijos. Kaip atrodo bent man, šis skaitmenis rodiklis rodo kadaise legendine vadintos partijos garbės kodekso matematinį likutį, kai žmonės traukiasi iš partijos, kuri su nauja savo vadovybe įgijo diametraliai priešingas orientacijas nei turėjo partija, į kurią žmonės buvo įstoję, nors pagal pavadinimą tai yra tarsi ir ta pati partija. Artėjant didžiausioms metų šventėms ne pro šalį bus prisiminti, kad nedaug tetrūko, kad Ingridos Šimonytės į valdžią atsivestos merginos būtų uždraudusios Šv. Kalėdas.

Juodojo humoro žanrui priklauso tas atvejis, kai leftizmo Lietuvoje vėliavnešė I. Šimonytės prisistato kaip dešiniojo flango politikė. Iš kokios pusės ji yra dešinioji, – leiskite paklausti.

Vakar TV laidoje, aptariant kitais metais būsiančių LR prezidento rinkimų peripetijas, žavingasis Virgis Valentinavičius bandė įpiršti nuomonę, kad dabartinis prezidentas Gitanas Nusėda yra vadintinas mėme dėl tos priežasties, jog veikiančiojo prezidento nuomonė daugiau ar mažiau pradeda derėti su Lietuvos daugumos žmonių nuomone, kai savo ruožtu tikras lyderis neva turėtų bandyti tautą patraukti į priekį pažangos keliu.

Gal aš klystu, bet man susidarė įspūdis, kad V. Valentinavičius pažangą pirmiausiai supranta kaip homoseksualų skaičiaus pasidauginimą geometrine progresija. Jeigu žiūrima taip, dabartinis prezidentas tikriausiai išties vargu ar įstengs kuo padėti…

Apskritai tokio dalyko – kaip dauginasi vienokia ar kitokia progresija homoseksualai – niekados nesupratau ir tikriausiai nesuprasiu. To klauskite Virgučio!

Kokį skaičių homoseksualų privalėtų sutalpinti Lietuva, kad ją jau būtų galima laikyti pažangia šalimi, a? Kaip atsakytų į šį klausimą teologai, anksčiau spendę dilemą – kiek velnių galėtų sutilpti ant adatos smaigalio?

Vienas mano bičiulis, kartais paskaitinėjantis mano rašliavas, tarsi niekas nieko man neseniai sako, kad neva ne visados esu toks korektiškas kaip derėtų būti politikų, o ypač politikių atžvilgiu, prilygindamas jas karvėms ar ožkoms. (To radikaliai atsimenu, nes to negalėtų būti iš principo). Toliau, tęsdamas mintį, mano pažįstamas pastebi, kad, kas ne kas, o politikai nerupšnoja žolės, bet tupi ar net skraido aukštai pakilę virš teritorijos, taigi aukščiausius postus užtūpusias politikes galimai tiktų pavadinti paukštėmis… Įdomi mintis, pagalvojau ir ta proga dingtelėjo į galvą eilėraštukas apie varnas.

______________________________________

kaip velnių ant smaigalio medžiuose didžiulė varnų lizdų kolonija

palijus taip ir tvoskia amoniaku ant tako

įpykęs šunelis dažnai į viršų šokinėdamas loja

mes tai jau pripratę prie bet kokio bardako

varnos tos kaip piktojo mergos – nei doros nei gražios bet gudrios

didelis varnas landsbergis jas prižiūri kimiai sukranksėdamas kartas nuo karto

vienu metu visos varnos pakilusios grūdasi

nežinia kur bet tikriausiai dar ne prie pragaro vartų

kur arčiau prie dangaus varna krapšto čia snapą

už žmogelį darže sukasusį lysvę česnakams

……………………………………………………………………………………..

o koloniją tą varnadievis jau prižiūri

kaip sklandytuvo šešėlis nerealiai didžiulis

Karas Ukrainoje. Šeši šimtai penkiasdešimt antroji (gruodžio 7) diena

0

Locked N’ Loaded 

📌 Luhansko kryptis.

📍 Svatove. Rusai toliau daužosi šiauriniame flange, bet stringa ir miršta Lyman Pershyi – Synkivka ruože. Tuo tarpu, Ukrainos gynėjai rodo motyvaciją nenusileisti – jie vėl kontratakavo prie Yahidne, sugebėdami išmušti okupantus iš priekinių pozicijų. Praėjusį kartą, prieš dvi savaites, ukrainiečiai čia taip pat sėkmingai užpuolė, tačiau po to rusai atsiėmė didžiąją dalį pozicijų. Tikėkimės, kad šį kartą Ukrainos pajėgų laimėjimai ne tik bus tvaresni, bet kartu tai taps pirmais ženklais perimant iniciatyvą.
📍 Kremina. Rusai atnaujino spaudimą link Terny bei pietiniame flange, tačiau Ukrainos vienetai išlaikė pozicijas.
📍 Lysychansk. Vakarykštė rusų ataka prie Spirne žlugo. Agresorius beveik dviejų batalionų dydžio pajėgomis bandė išstumti Ukrainos gynėjus, tačiau liko gulėti purvo voniose.
📌 Donecko kryptis.

📍 Bakhmut.

📎 Šiaurinis flangas. Okupantai tęsia tai, ką pradėjo vakar – puola tiek į vakarus prie Bohdanivka (su tikslu išeiti prie Chasiv Yar), tiek į šiaurės rytus prie Rozdolivka (su tikslu sukaustyti Syversk – Bilohorivka esančias Ukrainos pajėgas). Ukrainiečiai ginasi ir išlaiko pozicijas.

📎 Pietinis flangas. Tęsiasi sunkios kautynės Klishiivka – Andriivka ruože, rusams nepavyksta įsiropšti į kalvas. Agresoriaus karo propagandistai skelbia, kad pietiniame flange „oficialiai artilerijos šaudmenų badas baigtas, dabar bus galima smūgiuoti ir pavieniams taikiniams.“ Tiesą sakant nebuvo panašu, kad bent jau kelis mėnesius rusai turėjo problemų su artilerijos šaudmenimis. Neatmestina, kad tai yra PSYOPS‘as siekiant paveikti ukrainiečių moralę ir pakelti ūpą savo auditorijai.
📍 Avdiivka – Mariinka.

📎 Šiaurinis flangas. Okupantai toliau atakuoja Stepove, situacija no mans land labai dinamiška, tačiau Ukrainos gynėjai priešui gyvenvietės griuvėsiuose įsitvirtinti neleidžia. Agresorius į kontaktinę liniją įvedė iki tol rezerve buvusią 30-ąją motošaulių brigadą. Jos vienetų kovinis krikštas nenusisekė – ataka link chemijos produktų gamyklos baigėsi dideliais nuostoliais, išgyvenusiems teko paskubomis grįžti iš kur atėjus. Tačiau galima neabejoti – rusai čia bandys pulti dar ne kartą.

📎 Rytinis flangas. Rusų karo propagandistai agresoriaus bandymus įsitvirtinti Avdiivka pramoniniame rajone pateikia kaip didelę pergalę. 😃 Tačiau realybė yra ta, kad rusų vienetai čia yra „siting ducks“ ir jiems atakuojant prie Kamyanka bei Opytne pakeisti situacijos kol kas nesiseka. 😉

📎 Pervomaiske ir Mariinka ruožuose be pakitimų.
📍 Vuhledar. Agresoriaus atakos prie Novomykhailivka nebuvo sėkmingos.
📌 Zaporizhia kryptis.
📍 Orihiv. Ukrainiečiai suintensyvino operacijas prie Verbove ir siekia susigrąžinti prieš kelias dienas prarastas pozicijas. Situacija yra permaininga.
📍 Velyka Novosylka. Rusai pabandė pastuksenti Ukrainos pajėgų gynybą prie Staromayorske, tačiau patys gavo į nosį ir skubiai atsitraukė.

📌 Pietų kryptis.

Okupantų karo propagandistai įsitempę. Maža to, kad pripažįsta, jog Ukrainos pajėgos įsitvirtina prie Krynki ir prie Antonovo geležinkelio tilto (įsirenginėja ugnies taškus, pozicijas, minuoja prieigas, rotuoja ir aprūpina pajėgas). Jie dar ir su nerimu balse skelbia, kad Ukrainos artileristai su haubicomis Cezar, Kinburno nerijoje ir prie Hola Prystan, nebaudžiami daužo rusų pozicijas ir logistiką. Taip pat pranešama, kad Ukrainos SOP ir jūrų pėstininkai Ochakiv apylinkėse sąveikauja ir kartas nuo karto vykdo reidus Kinburno nerijoje. Jei ši rusų informacija yra bent iš dalies teisinga, tai yra labai geros naujienos. ☺️ Nepaisant to, kad ukrainiečiai neužleidžia pozicijų kairiajame Dniepro upės krante, tačiau reikia suprasti, kad amžinai tai nesitęs. Anksčiau ar vėliau rusai užspaus savo mase (KAB‘ai, artilerija, „mėsos šturmai“ ir pan.). Todėl vienintelis būdas Ukrainos vienetams to išvengti – plėsti placdarmus, didinti jų gynybos gilumą ir sunkinti čia veikiančias ukrainiečių pajėgas (šalia jūrų pėstininkų privalo atsirasti mechanizuoti vienetai).

***********

driskius Donecko srityje apžiūri vietą, į kurią smogė HIMARS

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 

AMERIKIEČIAMS TEKS PATIEMS KAUTIS SU RUSAIS (2023 12 07)

Strateginės aplinkybės

Atsisakyti remti Ukrainą, kovojančią su Rusijos agresija, būtų absoliučiai klaidinga, pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas ir pažymėjo, kad atsisakymas remti Ukrainą prieštarauja Jungtinių Valstijų interesams. Susitikęs nuotoliniu būdu su G7 šalių vadovais, J. Bidenas dar sykį akcentavo pasirengimą toliau remti Ukrainą. „Nesu pasirengęs to atsisakyti, kaip ir Amerikos žmonės. Jei Putinas užims Ukrainą, jis nesiruošia sustoti“, – pareiškė JAV prezidentas. Jo manymu, Rusija tęs puolimą ir užpuls NATO. Ir tada JAV valdžia pamatys tai, ko nenori matyti – karą tarp amerikiečių ir rusų.

„Visas pasaulis stebi, ką daro JAV. Jei mes nepalaikysime Ukrainos, ką darys likęs pasaulis? Raginu Kongresą ginti laisvę. Padarykime tai, kad Putinas neužgrobtų Ukrainos ir žengtų į priekį“, – užbaigė J. Bidenas.

Tačiau nežiūrint jo kalbų ir gruodžio 5 d. slapto Senato pasitarimo, kuriame demokratai ir JAV prezidento administracijos atstovai bandė įtikinti respublikonus paremti įstatymo projektą dėl karinės pagalbos teikimo Ukrainai ir Izraeliui, vakar Senate balsavus 49 nariams už ir 51 prieš, 110,5 mlrd. dolerių vertės paramos priemonei pritrūko balsų, kad būtų galima pradėti debatus. Tai kelia grėsmę prezidento Joe Bideno siekiui suteikti naują pagalbą iki 2023 m. pabaigos.

Teigiama, jog JAV biudžete liko apie 5,9 mlrd. dolerių pagalbai Ukrainai, o JAV bendrovės negali pakankamai greitai gaminti ginklų, kad patenkintų pasaulinę paklausą, ypač dėl karų Ukrainoje ir Izraelyje.

Nors Ukrainos ir Izraelio finansavimas stringa, tačiau įkvepia J. Bideno pozicija, kuri reiškia, jog atsisakymas remti Kijevą lygus JAV interesų išdavystei. Šį kartą mus džiugina ir aktyvūs Ukrainos prezidento žingsniai Vašingtone. Volodymyras Zelenskis atšaukė savo kreipimąsi į JAV Senatą. Vietoj to įvyko keli pristatymai, Ukrainos delegacijos atstovų susitikimai su Pentagono ir Senato lyderiais. Remiantis Ukrainos ambasadorės Oksanos Makarovos pranešimu, galima suprasti, jog kai kurie susitikimai vyko slaptai. Jų detalės neatskleidžiamos. Kijevo delegacijos nariai susitiko su JAV Atstovų rūmų pirmininku Mike Jonesu, susitikimas buvo „labai šiltas ir produktyvus“.

Galiausiai vakar vakare paskelbta apie naują JAV pagalbos paketą Ukrainai už 175 mln. dolerių. Pasak JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, į naująjį paketą įeina oro gynybos įranga, papildoma amunicija sistemoms HIMARS, kita artilerijos amunicija.

Ši užkulisinė Kijevo veikla mus džiugina dėl to, kad pagaliau atsisakyta beprasmio kalbų sakymo, siekiant didelio išorinio efekto, ir ovacijų vaikymosi. Zelenskis suvokė, kad audrindamas ar jaudindamas partnerius Vakaruose, net ir sulaukdamas jų plekšnojimo per petį ar fotografijų pirmuosiuose pasaulio naujienų puslapiuose, pergalės nepasieks. Pergalei kare neužtenka užjūrinių ovacijų ir pritrenkiančio įspūdžio. Vakarų politika paremta realistiniais, finansiniais-ekonominiais naudos ir nuostolių skaičiavimais. Kijevas turi su tuo susitaikyti ir pateikti savo formules. Todėl rimtų vyrų pokalbiai už uždarų durų mums sufleruoja, jog pagaliau dėliojami realūs karo pabaigos planai.

Iš kitos pusės, JAV įsikišimas į karą reikštų staigią Putino teroristinės gaujos mirtį. Gaila, kad tai numatoma tolimoje perspektyvoje, o nedaroma dabar. Smogusios driskynui, Valstijos sutaupytų šimtus milijardų, sunaikintų pasaulinį blogį ir išgelbėtų šimtus tūkstančių gyvybių.

Reikšmingi postūmiai

Ukrainiečiai praėjusią parą kaip reikalas apdaužė driskių pajėgas. Ukrainos aviacija sudavė 11 smūgių teritorijoms, kuriose sutelktas okupantų personalas, ginklai ir karinė įranga. Pataikyta į vieną sraigtasparnį, tris driskių personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietas, vieną šaudmenų sandėlį ir du artilerijos objektus.

Per pastarąją parą fronto linijoje įvyko 91 karinis susirėmimas, karščiausia buvo Avdijivkos kryptyje, čia įvyko net 34 mūšiai.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas pareiškė, jog šiuo metu Rusija deda didžiules pastangas organizuodama dezinformacijos atakas prieš Ukrainą užsienio žiniasklaidoje. Šio suaktyvėjimo tikslas – susilpninti tarptautinę koaliciją, kuri teikia paramą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos agresiją.

Pažymima, kad nuo lapkričio pradžios suintensyvėjo Rusijos informacinės ir psichologinės operacijos. Kovos su dezinformacija centras prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarnybos įspėja apie rengiamą dezinformacijos kampaniją prieš Ukrainos vadovybę. Pranešama, jog dezinformacines publikacijas ir pasisakymus apie netikslinį ir beprasmį Ukrainos pasipriešinimą rengia Rusijos Federacijoje dirbę užsienio žurnalistai.

Trumpai

JAV pirmą kartą iškėlė baudžiamąją bylą dėl Rusijos kariuomenės karo nusikaltimų. Du rusų karininkai ir jų pavaldiniai kaltinami pagrobę ir kankinę amerikietį Chersono srityje. 2022 m. balandžio mėnesį keturi okupantai pagrobė Amerikos pilietį iš jo namų Milovojės kaime Chersono srityje, mušė ir kankino 10 dienų. Rusų teroristai amerikietį kelis kartus sumušė, išrengė nuogai ir fotografavo. Vėliau driskiai imitavo egzekuciją: vienas iš kareivių pridėjo ginklą prie belaisvio smilkinio, suteikė jam galimybę „pasakyti paskutinius žodžius“, o tada šovė jam į šoną.

Rusijos fiureris Putinas atvyko į Abu Dabį derybų su savo kolega JAE Mohammed bin Zayed Al Nahyan. Tai pirmas Putinas vizitas Artimuosiuose Rytuose po beveik prieš dvejus metus pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Susitikimo metu pasaulio teroristas numeris vienas pareiškė, kad santykiai su JAE pasiekė aukščiausią lygį ir kitais būdais lindo į užpakalį OPEC + atstovams. Vėliau Putinas dar planuoja susitikti su Saudo Arabijos kronprincu Mohammedu bin Salmanu.

Šis vizitas – itin reta Putino kelionė į užsienį po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė jo arešto orderį, kurio JAE ir Saudo Arabija nepasirašė.

Primename, jog Kremliaus driskių batas aktyviau sušlepsėjo Artimuosiuose Rytuose po 2019-tųjų dronų atakos, kurios metu buvo sunaikinta daugybė Saudo Arabijos naftos gavybos objektų. Iki šiol dėl išpuolio įtariamas Iranas. Tačiau staigus Ivano, kaip Saudo Arabijos gynėjo su S-400 sistemomis atsiradimas mums kužda apie planinę Rusijos operaciją dėl didesnės įtakos OPEC organizacijai.

Būdama OPEC+ nare, Rusija gali įtakoti naftos gavybos ir prekybos politiką, kuo šiuo metu Kremlius ir užsiima. Tačiau šis Putino vizitas demonstruoja, jog rusams dega šikna, nes dėl didėjančios pasaulinės pasiūlos naftos kaina pastaruoju metu mažėja. Vakar JAV ir pasaulio naftos kaina nukrito iki kelių mėnesių žemumų.

Vakarų Teksaso tarpžemyninės naftos kaina sumažėjo 4,12 proc. – iki 69,37 JAV dolerio už barelį, o Brent rūšies – 3,68 proc. iki 74,39 JAV dolerio už barelį.

Putino trigrašis, siekiant sumažinti naftos gavybą ir padidinti juodojo aukso kainą pasaulinėje rinkoje matomas plika akimi. Primename, jog beveik pusę Rusijos biudžeto sudaro pajamos iš naftos ir dujų.

⥁ Lietuvoje ⥀

Išminčių teigimu, žmonės mokėjo mąstyti tuomet, kai nebuvo kompiuterių. Dabar mąstyti nereikia, nes internete skelbiamos visos reikalingos išvados ir teiginiai. Jei esi už „vaiką“, rasi sau parankios informacijos, jei „už pareigūnus“ – taip pat. Nebereikia į nieką gilintis, tikrinti informacijos, analizuoti, ramiai diskutuoti – tereikia užimti iš anksto paruoštą prievarta brukamą poziciją „už arba prieš“.

Lygiai taip pat žmonių „išsirūšiavimas“ vyksta stebint palaikančius palestiniečius ar žydus. Vieni už, kiti prieš. Didžioji dalis niekada nebuvę nei Palestinoje, nei Izraelyje, ničnieko neraukia apie Mahometą, neskaitę Biblijos, bet viską „žino“ geriau už visus rašto žinovus.

Krūva žinovų ir ekspertų postringauja apie Kiniją, jos santykius su Taivanu, tačiau nėra skaitę Konfucijaus.

Ir tai mūsų civilizuotoje „žinių visuomenėje“ laikoma žinojimu. Žinojimu iš anksto viską sudėliojus į lentynėles. Šis „žinojimas“ yra ne kas kitas, o smegenų veiklos, kitaip tariant, gebėjimo mąstyti mirtis.

Štai ir mums kartais priekaištaujama, kad palaikėme vienus, dabar kitus, ir kad neva esame nenuoseklūs. Mes iš tiesų nieko nepalaikome. Mes gyvename pagal Vakarų krikščioniškosios civilizacijos vertybes, analizuojame esamų faktų visumą, nepiršdami savo nuomonės. Mes nieko nežinome, neteigiame, o kartu su jumis analizuojame naujų faktų visumą. Nes kiekviena diena – nauja įvykių dėlionė gyvenimo upėje.

Kaip sakė graikų filosofas Sokratas: „žinau, kad nieko nežinau“. O kas viską žino ir dar iš anksto, tą Gyvenimas vis lupa ir lupa lazda tvatydamas šonus, bandydamas visus žinojimus išmušti iš galvos.

Liūdniausia, kad kiek Gyvenimas besistengtų, dažniausiai jam taip ir nepavyksta – štai koks užsispyręs yra viską žinantis žmogus.

Vytautas Sinica. Teisė Seimui tą pačią dieną įtraukti naujus darbotvarkės klausimus turi būti panaikinta

Laisvės partijos pirmininkė pasakė, kad kadangi koalicijos partneriai nededa maksimalių pastangų surinkti palaikymą vienalytės partnerystės įteisinimui, tai koalicijos partneriai nesilaiko koalicijos sutarties ir Laisvės partija irgi peržiūrės savo įsipareigojimus. Toliau cituoju LRT:

„Ji pabrėžė, kad tai nėra šantažas ar grasinimai. Su civilinės sąjungos projektu, anot jos, ketinama grįžti tada, kai pakaks balsų įstatymo priėmimui. Tačiau kada tai gali nutikti – neaišku.

„Jis sugrįš į darbotvarkę bet kurią akimirką, kai tik bus įmanoma jį priimti. Bet dabar deginti, matant tą matematiką, būtų tiesiog neatsakinga ir žala būtų didesnė.“

Nors politiniu gyvenimu tikrai domiuosi, nelabai pamenu klausimų, kuriais valdantieji atvirai sakytų, kad klausimą į darbotvarkę Seimas trauks tada, kai matys, jog tą dieną turi pakankamą palaikymą. Žinia, Seimo nariai ir serga, ir posėdžiai dubliuojasi, ir į komandiruotes skraido, taip pat yra nuolat spaudžiami palaikyti tokius projektus. Kurią dieną kurie (palaikantys ar oponuojantys) gausiau ateis ir susilankys palankesnė sudėtis Seimo salėje, nėra aišku. Valdantieji atvirai laukia palankios dienos balsavimui.

Gerai, kad šįkart taip atvirai sakoma, nes ir tylomis tokie skaičiavimai, aišku, nuolatos vyksta. Geriau, kai visuomenė mato. Tokie žaidimai demokratijai nieko neprideda, tik atima. Dėl jų demokratija atrodo ir yra manipuliuojama. Seimo statutas tam sudaro galimybes – leidžia traukti klausimus paskutinę dieną selektyviai pagal aplinkybes.

Tokia norma turėtų būti panaikinta. Nauji klausimai į posėdžio darbotvarkę turėtų būti traukiami vėliausiai likus savaitei iki balsavimo ar panašiu protingu laiku. Tai būtina, kad visuomenė galėtų pasiruošti reaguoti, protestuoti (o kartais palaikyti), susisiekti su politikais, o žiniasklaida nušviesti temą, surengti diskusijas prieš balsavimą, ne po jo. O juk tam ta galimybė kišti klausimus į darbotvarkę paskutinę dieną ir naudojama.

Elementarus padorumas reikalauja visiems piliečiams galiojančius sprendimus priimti ne bandant prasmukti už akių ir paskubomis, su kuo mažiau diskusijų ir aiškinimosi.

Tyrimas. Baltarusijos ranka Lietuvos jėgos struktūrose

Neredaguota kanalo tyrimas

Gynybai skirtų lėšų panaudojimas ir nacionalinis saugumas. Epizodas apie tai ar LR jėgos struktūros perka perpakuotą priešo techniką.
Įžanginis epizodas

Vytauto Sinicos komentaras:

Baltarusiškos ginkluotės pirkimai Lietuvos jėgos struktūrose

Kanalas „Neredaguota“ žengė į naują žanrą ir parengė žurnalistinį tyrimą apie tai, ką ir iš kokių įmonių perka Krašto apsaugos ministerijai pavaldžios tarnybos. Mano akimis, surinkti faktai absoliučiai skandalingi ir juos pateikęs Edvinas Jusys pasikuklino sudėti apibendrinimus ir akcentus, kad tas skandalingumas ir žodžių / veiksmų takoskyra tiesiog badytų akis. Pabandau sukonspektuoti:

– Už Lietuvos saugumą atsakingos Lietuvos žinybos perka naktinio matymo įrangą iš įmonės, kuri įkurta ir priklausė baltarusiams, yra baltarusiško kapitalo, su ryšiais su režimu, bet faktiškai pirkimų išvakarėse buvo parduota ar perrašyta lietuviui;

– Ta įmonė ne tik kad apsimeta ne baltarusiška, bet dar ir apgaudinėja tiekdama paslaugą, montuoja į teikiamą techniką ne sutartyje numatytus ir net ne karinius, o civilinius komponentus, dar geriau, komponentus iš Kinijos;

– Krašto apsaugos ministerija akivaizdžiai žino, kad viskas yra būtent taip, bet neigia, slepia, vyniojasi, ir net po to, kai viskas akivaizdžiai paaiškėja, per NATO viršūnių susitikimą pristatinėja tos baltarusių įmonės produkciją kaip Lietuvos pasiekimus.

– Žiūrint lieka visiškai neaišku, kodėl Krašto apsaugos ministras taip elgiasi, kam reikėjo tokių pirkimų, jeigu jie buvo apsileidimas, kam reikėjo dangstyti, neigti ir vaidinti, kad nieko nebuvo. Baimė dėl aukštųjų reitingų statoma prieš saugumo interesus?

Labai tikiuosi, kad vien dėl to, kad šaltinis internetinė tinklalaidė ir dar ne itin garsi, didžioji žiniasklaida nepraignoruos šio tyrimo ir sulauksime platesnio jo nušvietimo, klausimų politikams didžiojoje scenoje ir gal net karybos ekspertų aptarimo. Nes taip vykti tiesiog negali – pakerta jei ne mūsų saugumą, tai pasitikėjimą kaip tik tuo sektoriumi, kuriuo pasitikėti reikia labiausiai. Apie pasitikėjimą labiausiai su Baltarusijos režimu kovojančia partija net nešnekant.

Hélène de Lauzun. Prancūzijos žiniasklaida slepia tikrąją Paryžiaus užpuoliko tapatybę

propatria.lt

Tamsūs nusikaltimai, kurie kaitina Prancūzijos viešąją nuomonę, tęsiasi – šeštadienio naktį, gruodžio 2 d., sostinės centre įvykdyta žmogžudystė. Vėl kilo ginčų dėl užpuoliko tapatybės, kurią žiniasklaida ir politinė klasė stengėsi nuslėpti, kad nesusidurtų su atšiauria islamizmo ir imigracijos realybe.

Išpuolis įvykdytas pietvakarių Paryžiuje, netoli Senos ir Eifelio bokšto. Žuvo vokiečių turistas, dar du žmonės buvo sužeisti. Vokiečių turistas patyrė kelis smūgius į galvą, nugarą ir pečius. Per išpuolį buvo sužeisti dar du žmonės. Vienam iš jų, anglų turistui, plaktuku buvo pataikyta į akį.

Vos tik išpuolis buvo paviešintas, spaudoje pasirodė pirmoji informacija apie užpuoliką: jis buvo Prancūzijoje gimęs prancūzas. Naujienų kanalų vartojami terminai, kuriuos pakartojo ir vidaus reikalų ministras Žeraldas Darmaninas, buvo vienareikšmiai. Tai buvo puiki priešingybė prieš dvi savaites įvykusiai ir vis dar garsiai aptarinėjamai Krepolio tragedijai, kurią įvykdė imigrantų kilmės jaunuoliai, nė vienas iš kurių neturėjo tradiciškai prancūziškai skambančio vardo.

Prancūzijoje gimęs prancūzas buvo vardu Armandas R., sužinojome po kelių valandų. Jis negalėjo būti labiau „prancūziškas“: argi du Plessis, kardinolas de Richelieu, kadaise nebuvo vadinamas Armandu?

Tačiau X įtakingųjų asmenų atliktas tyrimas atskleidė apgaulę. Žudiko vardas Armandas, bet jo pavardė – Rajabpour-Miyandoab. Jis gimė Prancūzijoje 1997 m. Irano tėvams ir buvo natūralizuotas. Policijai ir teisminėms institucijoms šis asmuo buvo gerai žinomas Armando vardu, tačiau gimimo metu jo vardas buvo Imanas, kurį tėvai 2003 m. pakeitė į Armandą – šiam pakeitimui atsivertęs ir radikalizavęsis jaunuolis nepritarė ir norėjo vėl vadintis Imanu.

Socialinėje žiniasklaidoje kilo daug diskusijų. Buvo rastas išrašas iš oficialaus biuletenio, kuriame nurodyta jo natūralizacija tuo metu, kai jis vis dar vadinosi Imanu. Dar kartą žudiko profilio išaiškinimo darbas buvo atliktas alternatyviais, o ne oficialiais informacijos sklaidos kanalais. Tai atkartoja Krepolio bylą, kai prireikė Prancūzijoje gerai žinomų dešiniųjų informatorių, tokių kaip Damien Rieu, įsikišimo, kad būtų atskleistos užpuolikų pavardės, kurias žiniasklaida sąmoningai slėpė.

Ir vėl akivaizdus spaudos ir valdančiųjų noras nuslėpti tiesą. BFM TV interneto svetainėje ir toliau minimas „Armandas R.“, nepateikiant jokios išsamesnės informacijos, kad būtų išlaikytas neaiškumas dėl jo kilmės.

Žmogžudystę Armandas-Imanas įvykdė šaukdamas „Allah akbar“ ir neslėpė savo motyvų: ginti Palestinoje ir Afganistane puolamus musulmonus.

Armandas Imanas yra kilęs iš šeimos, kuri pabėgo iš mulų valdomo Irano ir buvo natūralizuota. Kairieji ginasi aiškindami, kad problema, griežtai kalbant, nėra imigracija ir kad šios žmogžudystės nebuvo galima išvengti. Tačiau užpuoliko kilmė įrodo, kad Prancūzijos natūralizacijos politika yra pernelyg dosni ir kad islamizmo keliama problema lieka neišspręsta. Žmogžudystę Armandas-Imanas įvykdė šaukdamas „Allah akbar“ ir neslėpė savo motyvų: ginti Palestinoje ir Afganistane puolamus musulmonus. Jis prisiekė ištikimybę Islamo valstybei.

Éricas Zemmouras poreikį primesti imigrantams prancūziškus vardus pavertė vienu iš savo mėgstamiausių hobių. Jis buvo paklaustas apie Armando-Imano bylą: jo profilis įrodytų, kad prancūziškas vardas nieko negarantuoja. Polemistas atsakė, kad, priešingai, jo atvejis įrodo tai, ką jis bando ginti. Tėvai pakeitė Armando Imano vardą, kad jam būtų lengviau integruotis į Prancūzijos visuomenę, tačiau vyras nepripažino šio pakeitimo ir susigrąžino savo originalų vardą. Jo motina bandė įspėti policiją apie sūnaus radikalėjimą, tačiau buvo ignoruojama.

Prancūzijos vyriausybė ir vėl iš esmės vengė atsakomybės. Vidaus reikalų ministras Žeraldas Darmaninas (Gérald Darmanin) tikina, kad jo vadovaujama ministerija nėra kalta, tiesiog trūko žudiko, kuris jau buvo nuteistas už teroristinį sąmokslą, bet rodė psichologinio pažeidžiamumo požymių, medicininio stebėjimo. Tačiau tuo metu, kai 2016 m. įvykdė teroristinį sąmokslą, jis nebuvo laikomas psichiškai nesveiku, nes buvo nuteistas.

Feministė Marguerite Stern su tam tikra ironija X laidoje klausė, kodėl visi nestabilūs žmonės šaukia „Alach akbar“ ir niekada nesako „Tėvo vardu“? Armando-Imano veiksmams paaiškinti ir vėl pateikiamas beprotybės alibi. Tačiau šį kartą keli balsai pasisako prieš šią gudrybę. Hugo Micheronas, džihadizmo specialistas ir Politikos mokslų instituto (Sciences Po) dėstytojas, laidoje „France Inter“ pasisakė prieš sistemingą pagundą psichologizuoti islamizmą. Žudymas nėra beprotybės požymis, o atsakas į tikslią religinę logiką. Mūsų Vakarų visuomenė yra giliai internalizavusi neprievartą, taip stipriai, kad nebegali manyti, jog gali būti racionalūs, apgalvoti smurto veiksmai.

Nors Géraldas Darmaninas pripažįsta, kad žudikas sugebėjo protingai pasinaudoti „sistemos trūkumais“, galiausiai tai tėra „psichiatrinis pralaimėjimas“. Problema sprendžiama suteikiant prefektams įgaliojimus išduoti „įsakymus dėl priežiūros“. Visuomenės aklumo dar laukia ilgas kelias.

Versta iš theeuropeanconservative.com

Daiva Jakubonienė. Dviem moterims vaikai neatsiranda. Ar tai surogatinė tėvystė?

Šių metų gruodžio 4 d. Delfi mums pranešė apie nėštumo ir gimdymo atostogų išeinančią Lygių galimybių kontrolierę Birutę Sabatauskaitę. Priminta ir apie tai, kad ji turi partnerę, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę Jūratę Juškaitę.

Na, dviem moterims vaikai neatsiranda. Nekalto prasidėjimo versiją taip pat tikriausiai reikėtų atmesti. Taigi vaikui atsirasti reikėjo vyro ar bent jo lytinės ląstelės. Apie vyrą straipsnyje neužsimenama.

Be užuominos apie partnerę, nieko apie B. Sabatauskaitės asmeninį gyvenimą nežinau. Tačiau viešas fakto, kad dviejų moterų poroje gims vaikas, man kelia keletą klausimų:

  • Ar turėtume vadinti biologinio vaiko tėvo suteiktą kūdikio pradėjimo paslaugą surogatine tėvyste? Jei taip, tai vyro teisių pažeidimas, nes surogatinė motinystė draudžiama, o surogatinė tėvystė leidžiama.
  • Kokios biologinio tėvo teisės gimsiančio vaiko atžvilgiu? Ar jis turės teisę matyti savo vaiką, dalyvauti jo auklėjime?
  • Kas bus, jei biologinis tėvas tokią paslaugą suteiks ne vienai moteriai?
  • Ar vaikai turės galimybę matytis, būdami pusiau broliai?
  • Kas apsaugos nuo kraujomaišos, jei atsitiktinai tokie vaikai įsimylės vienas kitą suaugę?
  • O kaip su lygybe dviejų moterų poroje, kai viena iš jų turi savo biologinį vaiką, o kita neturi?

Teko matyti skandinavų kurtą dokumentinį filmą apie spermos donorystę, kai vienišos ar vyrų nemylinčios moterys kataloge renkasi būsimą donorą pagal odos spalvą, ūgį, išsilavinimą ir kt., o po to gauna paštu produktą su instrukcija, kaip jį panaudoti. Žinoma, už tam tikrą pinigų sumą. Vyrai, išskyrus keletą kokybiškų donorų, lyg ir tampa nebereikalingi.

Nežinau, ar Lietuvos vyrams patiktų toks scenarijus.

Todėl man įdomu, ar kažkas jau aptiko spermos donorystės aukso gyslą ir ruošia dirvą šiam verslui.

Vyro lytinių ląstelių, kitaip nei moterų, nereikia laukti mėnesį. Uždirbtų ir patys donorai, ir paslaugą aptarnaujantis personalas. Bet kaip tai atsilieptų visuomenei geriau pradėti svarstyti iš anksto, kol džinas dar neišsiveržė iš butelio.

Autorė yra Nacionalinio suvienijimo valdybos narė

Masačiusetso Technologijų institutas spaudžia studentus ir dėstytojus dalyvauti radikaliuose „LGBTQ+ 101“ mokymuose

0

tiesos.lt

Mokymo modulis verčia dalyvius pritarti radikaliems teiginiams, tvirtinantiems, kad taip vadinamas „įvardinimas mirusiu vardu“ (angl. – deadnaming) yra „smurto aktas“, o „socialinė lytis yra spektras“.

Masačusetso technologijos institutas (MTI) verčia studentus ir dėstytojus išklausyti mokymo kursą „LGBTQ+ 101“, kuriame skelbiami radikalūs teiginiai, pavyzdžiui, kad translyčiu save įvardijančio asmens vardo, jam suteikto užgimus, vartojimas yra „smurto aktas“.

„LGBTQ+ 101: švietimas, sąjungininkavimas ir savigyna“ pavadintas internetinis mokymo modulis atitinka dėstytojams, personalui ir baigiamųjų kursų studentams keliamus reikalavimus seksualinio priekabiavimo prevencijos tema. Jį sudaro vaizdo įrašų, žodžių sąrašų ir klausimų apmąstymams rinkinys. „Personalas, dėstytojai ir baigusieji doktorantūrą jungiasi prie jūsų žiūrėdami šį mokymo šaltinį“, – teigiama mokymų medžiagoje.

Mokymų metu stumiamos radikaliai kairuoliškos pažiūros į lytį prieš liepiant mokymų dalyviams atsakyti į eilę „žinių patikrinimo“ klausimų, į kuriuos turi būti atsakyta teisingai, kad mokymus būtų galima tęsti. Naujienų portalas The Daily Wire gavo ir peržiūrėjo visą eilinį mokymų modulį.

Vienoje dalyje aptariama ir apibrėžiama „įvardinimo mirusiu vardu“ sąvoka – tai asmens, kuris save identifikuoja kaip translytį ir kuris pasivadino nauju vardu, užgimus suteikto ir dažnai teisėto vardo naudojimas. Mokymuose tai apibrėžiama kaip „veiksmas, kai į translytį ar nedvinarį (nepriskiriantį savęs nei vienai iš dviejų lyčių, angl. – nonbinary) asmenį kreipiamasi vardu, kurį jis naudojo prieš tranzitą“. Juose netgi teigiama, kad „Įvardinimas mirusiu vardu yra neteisingas ir gali sukelti trauminę reakciją“, bei įspėjama dėl „priskyrimo ne tai lyčiai (angl. – misgendering)“.

Tačiau greta to, kad „Įvardinimas mirusiu vardu“ jų suvokiamas kaip įžeidžiantis, jis dar apibūdinamas ir kaip smurtinis. „Net jei tai daroma netyčia“, tai „iškelia į paviršių visą neigiamą gyvenimo patirtį, susijusią su tuo vardu… tai laikoma smurtiniu veiksmu“.

Mokymuose taip pat pabrėžiama, kad biologinė lytis (angl. – sex) ir socialinė lytis (angl. – gender) yra skirtingi dalykai. „Biologinė ir socialinė lytis skiriasi“, – teigiama juose. „Apskritai „vyriškis / patinas (angl. – male) ir „moteriškė / patelė (angl. – female)“ yra biologinę lytį apibūdinantys, o „moteris“ (angl. – woman) ir „vyras“ (angl. – man) – socialinę lytį apibūdinantys terminai.“ Toliau aiškinama, kad „ socialinė lytis yra spektras“.

Mokymuose taip pat aptariama „socialinę lytį patvirtinanti priežiūra“, kuria vadinamos „įvairios socialinės, psichologinės, elgesio ir medicininės intervencijos, skirtos palaikyti ir patvirtinti asmens socialinės lyties tapatybę, kai ji prieštarauja tai lyčiai, kuri jam buvo priskirta užgimus“. Toliau teigiama, kad „šios intervencijos padeda translyčiams asmenims suderinti įvairius jų gyvenimo aspektus – emocinius, tarpasmeninius ir biologinius – su jų socialinės lyties tapatybe“.

Tuo tarpu „nedvinario“ terminu apibrėžiamos „įvairios socialinės lyties tapatybės, kurios yra „už lyčių dvinariškumo ribų“.

MTI atstovas spaudai naujienų portalui The Daily Wire sakė, kad dėstytojai, darbuotojai bei trečio kurso magistrantai privalo išklausyti mokymų modulį, skirtą seksualinio priekabiavimo prevencijai, ir kad, be „LGBTQ+ 101“, yra dar dvi galimybės.

Tarp kitų mokymų yra „Reagavimas į atskleidimo atvejus MTI“, kuriame nagrinėjamas „seksualiniam priekabiavimui priskiriamas elgesys“ ir „kaip palaikyti žmogų, kuris jums atskleidžia apie seksualinį priekabiavimą,“ o taip pat „Galios dinamika“, kuriame nagrinėjami „galios pasireiškimo būdai mūsų santykiuose ir jūsų požiūris į galią, įskaitant jūsų jausmus, susijusius su galios turėjimu ir kitų autoritetu“.

Personalui ir dėstytojams taip pat nurodoma, kad jų darbo vietos būtų labiau „patvirtinančios“, vartojant vienus terminus ir vengiant kitų. „Savo laboratorijose / katedrose / kabinetuose / klasėse reguliariai suteikite erdvės pasidalyti savo įvardžiais. Venkite vartoti dvinarę, lytimis suskirstytą kalbą… vietoj to vartokite „jie“ (angl. – they) ir „žmonės“ (angl. – people) kaip lyties požiūriu neutralius terminus“, – rašoma mokymuose.

„Ar esate matomas ir patikimas sąjungininkas?“ – klausiama mokymuose. „Ką pastaruoju metu nuveikėte arba ką planuojate nuveikti prisidedančio prie to, kad jaustųsi, jog LGBTQ+ priklauso MTI?“

Dalyje, pavadintoje „Pakalbėkime apie sąjungininkiškumą“, mokymų dalyviai patikinami, kad „yra daug įvairių sąjungininkiškumo formų“, prieš išaiškinant, kad „keisti cislyčiai (angl. – cisgender, t. y. žmonės, kurių biologinė ir socialinė lytis sutampa) asmenys gali būti translyčių ir nedvinarių asmenų sąjungininkai“, o „baltaodžiai keistalyčiai ir heteroseksualūs asmenys gali būti keistalyčių ir translyčių spalvotųjų asmenų sąjungininkai“.

„Kokių konkrečių veiksmų galite imtis, kad taptumėte aktyviu sąjungininku / geresniu LGBTQ+ narių gynėju?“ – klausiama.

Mokymuose klausytojai nuolat meldžiami imtis veiksmų LGBT darbotvarkei skatinti ir vis klausiama: „Ką galite padaryti politikos lygmenyje…, kad padėtumėte daryti įtaką / keisti politiką, kad ji būtų labiau įtraukianti LGBTQ+ asmenis jūsų laboratorijoje / katedroje / klasėje?“

Šaltinis Daily Wire

Karas Ukrainoje. Šeši šimtai penkiasdešimt pirmoji (gruodžio 6) diena

0

Locked N’ Loaded 

Labai vengiame kritikuoti kovojančios Ukrainos politikus, bet net nejauku darosi. Ukrainos gynybos ministras R. Umerov JAV televizijai Fox News pareiškė, kad agresorius Ukrainoje turi tris gynybos linijas, o ukrainiečiai jau priartėjo prie trečios. Sunku nuspėti, ką ministras turėjo omenyje, tačiau jei kalba eina apie situaciją fronte, tokie pareiškimai, švelniai tariant, neatspindi realybės. Gynybos linijų yra daugiau, Ukrainos gynėjai tiek nėra pasistūmėję, o ir ne jie dabar kontaktinėje linijoje mūšio ritmą diktuoja.

Suprantamas noras parodyti JAV visuomenei (ypač respublikonus remiančiai jos daliai), kad Ukraina gali ir žino kaip laimėti, bet kalbant tai, ko nėra gali nutikti atvirkščiai:

📎 Prarastas remiančių sąjungininkų politikų pasitikėjimas (kas jau kas, o jie puikiai žino realią padėtį);

📎 Įteiktas argumentas tiems sąjungininkų politikams, kurie nenori teikti pagalbos („gi pas juos viskas gerai, pakentės“);

📎 Sukeltas pasipiktinimas Ukrainos kariuomenėje, kas gali tik pagilinti konfliktą tarp politinės ir karinės vadovybės bei paveikti karių moralę (vargu ar Ukrainos pajėgų pėstininkams prie Synkivka, Terny, Klishiivka, Avdiivka ir Robotyne atrodo, kad jie pasiekė paskutinę rusų gynybos liniją).

Ukrainos strateginės komunikacijos mašina jau stringa kurį laiką (ir tikrai ne todėl, kad išėjo Arestovičius 😃). Jei kas nors paklaustų mūsų, Ukrainos politikams ir institucijoms būtų gerai grįžti prie to, nuo ko pradėjo 2022 m. vasario mėn. – vienybės, nuoširdumo ir atvirumo.

📌 Luhansko kryptis

📍 Svatove. Tęsiasi rusų bandymai pralaužti Ukrainos vienetų gynybą šiauriniame flange, ukrainiečiai išlaikė pozicijas.

📍 Kremina. Toliau vyksta susidūrimai Terny ruože bei pietiniame flange. Okupantai puola, ukrainiečiai ginasi.
📍 Lysychansk. Rusų puolimo operacijos Bilohorivka tęsiasi. Maža to, jie pradėjo atakuoti ir Spirne ruože.
📌 Donecko kryptis
📍 Bakhmut:
📎 Šiaurinis flangas. Šalia besitęsiančių susidūrimų Bohdanivka – Khromove, okupantai ėmė vykdyti atakas Rozdolivka ruože. Rusų atakų suintensyvėjimas Kremina, Lysychansk ir šiaurinio Bakhmut flango Rozdolivka ruože, galimai rodo agresoriaus pastangas sukurti įtampos židinį Syversk, su perspektyva sukurti sąlygas tolimesniems veiksmams Slovyansk link.
📎 Pietinis flangas. Tęsiasi sunkios kautynės Klishiivka – Andriivka ruože. Kontaktinėje linijoje be pakitimų.

📍 Avdiivka – Mariinka:

Agresorius toliau bando atakuoti Ukrainos pajėgų logistiką ir paveikti galimybes rotuoti pajėgas, smūgiuodamas Pokrovsk.

📎 Šiaurinis flangas. Vakarykštė Ukrainos pajėgų kontrataka buvo sėkminga – okupantai nesugebėjo atsiimti prarastų pozicijų Stepove apylinkėse. Tačiau iš esmės situacijos tai nekeičia. Žinoma, jei tokių kontratakų bus daugiau ir kituose ruožuose (pvz. Krasnohorivka šiaurėje), tuomet galima bus kalbėti apie teigiamą mūšių dinamiką šiame flange.
📎 Rytinis flangas. Ukrainos pajėgos toliau sėkmingai laiko rusus užspiestus dalyje Avdiivka pramoninio rajono ir neišleidžia. Panašu, kad Ukrainos gynėjams pavyko stabilizuoti padėtį šiame flange.
📎 Pervomaiske ruožas. Agresoriaus vienetai toliau bando pasiekti Tonenke gyvenvietę bei pasigerinti savo padėtį prie Opytne.
📎 Mariinka ruožas. Sunkios kautynės tęsiasi, kontaktinė linija nejuda.
📍 Vuhledar. Be pakitimų.

📌 Zaporizhia kryptis

Ukrainos pajėgos tęsia vakarykštę kabūm dieną ir šiandien smūgiavo kariniams objektams esantiems Berdyansk ir Mariupol. Kontaktinėje linijoje tęsiasi lokalūs susidūrimai, esminių pokyčių nėra.

📌 Pietų kryptis

Patvirtinta, kad Ukrainos pajėgos virš Juodosios jūros numušė rusų bombonešį Su24M. Tikėtina, jis skrido atakuoti taikinių Odesoje, bet va kaip nutiko. ☺️ Patys rusai skelbia, kad šį jų orlaivį numušė Patriot oro gynybos sistema, kuri po to spėriai pakeitė poziciją, todėl atsakomasis smūgis nebuvo sėkmingas. Gali būti, kad reaguojant į nuolatinį Ukrainos jūrų uosto infrastruktūros daužymą raketomis, ukrainiečių oro gynyba čia buvo sustiprinta šiomis moderniomis oro gynybos sistemomis. Tačiau, taip pat neatmestina, kad Ukrainos gynėjai okupantų lėktuvą numušė kažkuo paprastesniu (pvz. S300), o rusai šį „titanų mūšį“ sukūrė tam, kad pateisinti tokią savo netektį. 🤔