Patriotiškas ir sunerimęs dėl šalies ateities Lietuvos pilietis turi vis daugiau pagrindo klausti savęs: kaip elgtųsi pavyzdingi konservatoriai, jeigu Rusija užpultų Lietuvą, Daukanto a. stovėtų Putino tankai, bet V. Landsbergis ar A. Kubilius pasakytų, kad tai ne įsibrovėliai ir okupantai, bet išvaduotojai, ir paragintų juos pasveikinti su gėlėmis?
Ar visi konservatoriai paklausytų tokio raginimo ir pultų glebėsčiuotis su jais?
Klausimas rimtesnis nei atrodo, nes tai nėra neįmanoma.
Iki Molotovo- Ribentropo pakto sovietiniai žmonės nuoširdžiai nekentė vokiškojo fašizmo ir fiurerio. Bet kai jį pasirašius kitą dieną SSRS tautų tėvas pranešė, kad tie pikčiausi priešai yra draugai, tie vakarykščiai jų nekentėjai ir smerkėjai tuo patikėjo. Taigi viskas yra įmanoma, kai tikėjimas politinių lyderių neklystamumu įgauna, protui nepavaldaus, fanatizmo bruožus.
Raseinių skyriaus atsiribojimas nuo partijos vadovybės suteikia šiek tiek pagrindo viltis, kad ne visi konservatoriai bėgtų su gėlėmis.
Ko gero, partijoje dar esame mėginančių mąstyti savo galva narių.
Raseiniškių žingsnis neturėtų labai stebinti. Bedugnė praraja tarp partijos formaliai deklaruojamų konservatyvių nuostatų ir jos vadovybės vykdomos neomarksistinės (leftistinės) politikos turėtų kelti gėdos jausmą ir nepakeliamą įtampą kiekvienam nors kiek padoresniam ir blaiviau mąstančiam partijos nariui.
Be abejo, skubėti su išvadomis ir juo labiau girti būtų anksti. Šio žingsnio motyvai, kaip ir vėlesni žingsniai, nėra aiškūs.
Bet tokios pastangos apskritai yra savalaikės. Anksčiau ar vėliau bus pripažinta, kad TS-LKD yra nuosekliausiai ir uoliausiai Lietuvą naikinanti partija.
Todėl gali iškilti ne tik moralinės, bet ir politinės ar net teisinės jos atsakomybės klausimas. Būtent dėl to TS-LKD nariams pats laikas padaryti tai, ką kadaise darė kolaborantinės LKP nariai.
Apsispręsti ir pasirinkti: už Lietuvą ar prieš Lietuvą?
Tol kol, visiškai netikėtai nebus neperžengta nematoma riba, kai atsiribojimas nuo TS-LKD jau nebus užskaitomas.
Iliustracijoje TS-LKD Raseinių sk. demaršo prieš partijos vadovybę tema.
Sausio 23 nuskambėjo žinia, kad TS-LKD frakcijos narys Kristijonas Bartoševičius yra kaltinamas jaunesnių negu 14 metų vaikų prievartavimu. Sklinda gandai, kad šis ponas yra iš Gabrieliaus Landsbergio kuruojamos auksinio jaunimo grupės. Kaip gi kitaip jis, būdamas nepartiniu, galėjo taip lengvai pakliūti į Seimą?
Taigi ideologinis neomarksistinis partijos nuosmukis įgauna ir konkretaus moralinio bei etinio nuosmukio išraiškas.
Belieka tik dar kartą paklausti kaip į tai reaguos dar nors kiek moralinio padorumo ir vertybinio stuburo turintys TS-LKD partijos nariai ir kaip tai įvertins šios partijos rinkėjai?
Sugrįžimas: žiūrovų jau pamiltas Charkivo baletas keliaus po Lietuvą
Sausio 27–vasario 12 dienomis į Lietuvą su pasirodymais sugrįžta Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro Baleto trupė. Ukrainos artistai Lietuvos miestuose rodys du skirtingus vaidinimus: įspūdingiausias klasikinių ir modernių baletų scenas pristatantį Baleto Gala koncertą bei nuotaikingą spektaklį visai šeimai „Snieguolė ir septyni nykštukai“ garsiosios brolių Grimų pasakos motyvais.
Pernai pavasarį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro organizuotos pirmosios Charkivo operos ir baleto teatro gastrolės padėjo profesionaliems ukrainiečių dainininkams, šokėjams, muzikantams ir jų šeimoms ištrūkti iš apšaudomo miesto. Lietuvoje jie turėjo galimybę saugiai repetuoti ir rengti savo pasirodymus, kuriuos įvertino ir pamilo lietuvių publika.
Gala koncerte – įspūdingiausios baletų akimirkos
Šįkart į mūsų šalį su pasirodymais sugrįžta tik Charkivo teatro Baleto trupė. Keliaudama po visą Lietuvą, ji rodys du skirtingus vaidinimus: Baleto Gala koncertą bei spektaklį visai šeimai „Snieguolė ir septyni nykštukai“.
Baleto Gala koncertas sausio 27 d. 18 val. rodomas Mažeikių kultūros centre, vasario 2 d. 18 val. – Tauragės kultūros centre, vasario 3 d. 18 val. – Plungės kultūros centre, vasario 4 d. 18 val. – Palangos koncertų salėje, vasario 7 d. 18 val. – Molėtų kultūros centre, vasario 8 d. 18 val. – Šiaulių kultūros centre.
„Don Kichotas“, „Korsaras“, „Graikas Zorba“ – šiuos ir kitus nemirtingus repertuaro šedevrus galėsite išvysti Baleto Gala koncerte. Žiūrovų akį trauks lyriškos ir nuotaikingos baleto kompozicijos pagal Wolfgango A. Mozarto, Richardo Wagnerio, Fryderyko Chopino, Christopho W. Glucko, Johanno Strausso, Aramo Khachaturiano muziką. Žiūrovai išvys ir choreografinį etiudą pagal daugelyje ukrainietiškų koncertų skambančią Myroslavo Skoryko „Melodiją“.
Pasaka, kuriai vertimo nereikia
Ukrainiečių artistų rodomą baletą visai šeimai „Snieguolė ir septyni nykštukai“ sausio 28 d. 17 val. stebės Joniškio kultūros centro, vasario 1 d. 18.30 val. – Klaipėdos Žvejų rūmų, vasario 5 d. 16 val. – Panevėžio bendruomenių rūmų, vasario 9 d. 18 val. – Alytaus kultūros centro, vasario 10 d. 18 val. – Utenos kultūros centro, vasario 11 d. 17 val. – Šakių kultūros centro, vasario 12 d. 17 val. – Ukmergės kultūros centro žiūrovai.
Geraširdė Snieguolė, piktoji vien savimi besigrožinti pamotė ir miško tankmėje įsikūrę septyni maži keistuoliai – darbštūs ir draugiški, bet kiekvienas skirtingo būdo. Kaip su jais seksis sugyventi pamotės iš namų išvarytai ir nykštukų priglaustai Snieguolei? Ir kaip ją tokioje atokioje trobelėje sugebės atrasti ir nusižiūrėti gražuolis Princas?..
Puikiai brolių Grimų pasakos siužetą perteikiančiai lenkų kompozitoriaus Bogdano Pawlowskio muzikai (spektaklyje skambėsiančiai iš fonogramos), spalvingiems kostiumams ir išraiškingai Ukrainos artistų vaidybai neliks abejingi net patys mažiausi žiūrovai. Juk baletas – tai širdimi suvokiama šokio kalba, kuriai visame pasaulyje nereikia nei žodžių, nei vertimo!
Paveikslėlyje: Vienas iš modernizmo pradininkų Alfredas Loisy ir popiežius šv. Pijus X
Kun. Hermann Weinzierl
Įvadas
Modernizmas nėra klaidingas mokymas tiesiogine šio žodžio prasme, tai nėra tam tikros apibrėžtos tikėjimo tiesos neigimas. Modernizmą reikėtų apžvelgti ir įvertinti tik atsižvelgiant į platesnį kontekstą. Šventasis popiežius Pijus X prieš modernizmą nukreiptoje savo enciklikoje „Pascendi dominici gregis“ rašo:
„Kas visą šią sistemą apžvelgs vienu žvilgsniu, nesistebės mūsų apibrėžimu, kurį Mes čia tiksliai paaiškinome: tai visų erezijų kloaka. Jei kas nuspręstų sujungti visų, kokių tik yra buvę, klaidingų mokymų dvasią ir pagrindus, to jis negalėtų padaryti geriau, nei tai yra atlikę modernistai. Tačiau šie nuėjo dar toliau nei kiti ir visiškai sunaikino ne tik katalikų religijos, bet ir – kaip čia jau buvo pastebėta – bet kokios religijos (būtent, antgamtinės ir prigimtinės) pagrindus.“[1]
Jei rimtai atsižvelgsime į šventojo popiežiaus žodžius – „visų erezijų kloaka; visų erezijų, kokios tik yra buvę, dvasia ir pagrindai“ – tai modernizmą teks laikyti absoliučiai antikrikščioniška sistema, nes tik tada galima teisėtai sakyti, kad jis „naikina bet kokios religijos pagrindus“. Be to, ši antikrikščioniška sistema pasižymi dar vienu ypatumu: savo pretenzijas ji reiškia Katalikų Bažnyčios viduje ir, prisidengusi ortodoksiškumo bei pamaldumo kauke, bando pavergti katalikų mąstymą. Todėl kovojant prieš modernizmą labai svarbu gerai ištirti šią sistemą, susipažinti su jos priežastimis. Tada geriau galėsime spręsti apie šio mokymo, šiandien užėmusio beveik visą oficialiosios Bažnyčios erdvę, klaidas.
1. Filosofinės modernizmo šaknys
Žmogiškasis mąstymas turi savo istoriją. Kitaip tariant, tam tikra idėja neatsiranda pati savaime ‒ ji gimsta tam tikrų žmonių, gyvenančių tam tikru laikotarpiu, tam tikromis aplinkybėmis, esant tam tikriems papročiams ir iškylant tam tikriems klausimams bei atsakymams, galvose. Žvelgiant istoriškai, modernizmas yra ilgos, šimtmečius trukusios idėjų sekos rezultatas. Tai nėra kokio nors klaidingo mokymo vystymosi pradžia. Tai nėra jokia spontaniškai kilusi idėja, joks naujas, originalus išradimas. Tai yra pasekmė, daugelio kitų parengiamųjų idėjų rezultatas. Kad geriau galėtume suprasti modernizmą, turime atsekti jį puoselėjusį idėjų pasaulį ir apžvelgti jo išsivystymo šaknis.
1.1 Abejonės filosofija
Pirma žymi figūra modernizmo pradžios istorijoje yra filosofas Renė Dekartas (René Descartes). Dekartas turėjo ypatingų ambicijų naujai pagrįsti filosofiją. Matydamas, kad žmogus dažnai klysta, jis pradėjo sistemingai abejoti savo patyrimu ir taip tikėjosi rasti tiesos pagrindą tame, kuo jau nebegalima abejoti. Suabejoti Dekartas norėjo viskuo, kol „viskas bus sugriauta ir tada vėl nuo pat pagrindų naujai pastatyta“.
Dekartas įsivaizdavo privaląs naujai pagrįsti mokslą, kad naujuoju tyrimo metodu pasiektų kiek įmanoma didžiausią tikrumą, kokio iki šiol, jo nuomone, akivaizdžiai dar nebuvo. Atsižvelgiant į dviejų tūkstantmečių filosofijos istoriją ir daugybę iškilių mąstytojų, tokius jo ketinimus galėtume pavadinti mažų mažiausiai keistais. Todėl nenuostabu, jog tenka pripažinti Dekartą klydus. Žmonių sielose jo pasėta abejonė nenuvedė į didesnį tikrumą. Nuo šiol ji nebeatstojo nuo filosofuojančio žmogaus ir pamažu, per kelias kartas, nuvedė jį į neviltį, kuri šiandien vadinama „nihilizmu“.
Tiesa, Dekartas, kaip tikras filosofas, turėjo tai numatyti, tačiau pradėdamas naujo mąstymo erą jis išleido iš akių kai ką labai svarbaus, būtent ‒ jo sisteminės abejonės metodas nekreipia dėmesio į esminį žmogiškojo pažinimo aspektą. Žmogiškojo pažinimo tikrumas arba akivaizdumas nėra vienintelis kriterijus nustatant tam tikro pažinimo vertę. Į tai ypatingą dėmesį viename iš savo straipsnių atkreipia Jozefas Pyperis (Josef Pieper). Pasekime šio didžio (nors šiandien primiršto) filosofo minčių eigą, kad ši svarbi problema taptų aiškesnė:
„Į klausimą, kur glūdi žinojimo tobulumas, esama kelių galimų atsakymų. Vienas iš atsakymų skamba taip: pažinimas yra tobulas tada, kai jis pasižymi absoliučiu akivaizdumu ir tikrumu. Tačiau galimas ir kitas atsakymas: pažinimas yra tobulas tada, kai pažįstame didžiausią būties pilnatvę, aukščiausią objektą, tobuliausiu būdu egzistuojančią tikrovę. Kitaip tariant, pažinimo vertė priklauso nuo objekto, kurį pažįstame, vertės, nuo pažinimu apčiuopiamos tikrovės rango. Šie du atsakymai radikaliai skiriasi.
Naujųjų laikų mąstymas pirmiausia pasižymi pirmajame atsakyme glūdinčia laikysena, kai pažįstantysis labiausiai siekia pažinimo aiškumo, patikimumo ir aukščiausio akivaizdumo laipsnio. Šis principas šiandien laikomas savaime suprantamu, tiesiog banalybe. Naujųjų laikų filosofavimas prasideda dekartiškuoju esminiu klausimu: Kas galų gale yra tikrai žinoma? Kur baigiasi abejonė? E. Kantas paveldėjo tą pačią nuostatą, teigdamas, jog pagrindinė metafizikos tema skamba: Ką aš galiu žinoti? Ar aš aplamai galiu ką nors tikrai žinoti? Ne be pagrindo Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietzsche) visą Naujųjų laikų filosofiją pavadino „įtarinėjimo filosofija“.
O ką gi kalba senieji mąstytojai – didieji krikščionybės mokytojai ir graikų išminties tradicijos tėvai? Bet kurioje brandžiųjų viduramžių sumoje galime rasti sakinį, tiesiog priešingą teiginiui: „žinojimo vertė priklauso nuo akivaizdumo“. Šis nepaprastai vertas apmąstyti sakinys, kurio reikšmė peržengia dabar nagrinėjamos problemos sritį, skamba taip: „Menkiausias didžių dalykų pažinimas, kurį būtų įmanoma pasiekti, yra labiau siektinas nei tikriausias žinojimas apie žemus dalykus“.
Ką tai reiškia? Visų pirma iš karto tampa aišku, kokia iš esmės skirtinga nuostata glūdi tokiame pasakyme. Čia klausiama ne apie akivaizdumo laipsnį, o apie pažįstamos tikrovės rangą. Čia žvelgiama ne į santykį su pasauliu, o į pasaulį. Čia nėra vietos abejonei ir nepasitikėjimui, atvirkščiai, čia pasireiškia lemtingas pasitikėjimas, kuris jokiu būdu nėra „naivus“ patiklumas.“[2]
Reikšmingas pažinimas ne visada turi būti akivaizdžiausias pažinimas, – kartu su šv. Tomu Akviniečiu pabrėžia Jozefas Pyperis. Pažinti plačiausia prasme reiškia regėti tikrovę. Iš pradžių tai gali būti kažkas miglota, neaišku, labiau nujaučiama, nei aiškiai pažįstama. Žinoma, žmogus turėtų stengtis pagilinti šį pradinį miglotą pažinimą, tačiau kiek toli aiškumo keliu jis nueis? Kiek toli siekia žmogaus pažintinės galios? Jozefas Pyperis rašo:
„Kad taptų aiškiau, turime apmąstyti kitą senųjų mąstytojų įžvalgą. Jie žmogaus pažinimo galią suvokė kaip baigtinę, t. y. ne absoliučią, o ribotą. Tačiau ar nematome to paties nusistatymo slypint nepasitikėjimo ir įtarumo laikysenoje, sudarančioje metodinės abejonės, taip būdingos Naujųjų laikų filosofavimui, esmę?
Taip galėtų atrodyti, tačiau esu įsitikinęs, kad ši regimybė yra apgaulinga. Už abejojančio filosofo nepasitikėjimo slypi kažkas kita, nei žmogiškojo pažinimo galios pripažinimas sukurta ir todėl ne absoliučia galia. Greičiau už to slypi ketinimas naudojant kritišką atsargumą sukurti metodinę tikslumo discipliną ir taip pasiekti absoliutų žinių tikrumą. O kiekviename senosios filosofijos sakinyje rasime visiškai priešingą laikyseną, sakančią: tik absoliuti dvasia gali turėti absoliutų žinojimą.
Tą patį sako ir Džonas Henris Njumenas (John Henry Newman): „Joks žmogus žemėje negali pasiekti galutinių išvadų pakankamo akivaizdumo griežtąja prasme.“ Būtent aukščiausia realybė žmogaus pažinimui yra sunkiausiai prieinama. Būtent šviesiausios ir tikriausios savyje tiesos mums yra tamsiausios ir netikriausios. Nes pažinimas tuo netobulesnis, kuo tobulesnis yra jo objektas. Jis tuo netikresnis, kuo labiau mus pačius tiesiogiai liečia. Kas primygtinai reikalauja tikslumo ir akivaizdumo, tas nori pasakyti štai ką: atmetant visus netikslius metodus žmogui yra įmanoma pasiekti absoliutų tikrumą. O senoji išmintis byloja: tobulinkite metodų tikslumą kiek tiktai norite, vis tiek nepasieksite absoliutaus tikrumo.“[3]
Žmogus siekia pažinimo ir būtent tikresnio pažinimo. Tačiau kartu jis turėtų protingai pasverti savo galimybes. Senieji mąstytojai sakė, kad žmogus negali pasiekti absoliutaus pažinimo tikrumo dėl vienos esminės priežasties – žmogus tėra kūrinys ir gali pasiekti tik kūriniui prieinamą, taigi ribotą pažinimo tikrumą. Žmogiškasis pažinimas turėtų pasitenkinti šiame gyvenime jam prieinamu tikrumu.
Dekartiškoji abejonė nepastebimai, tačiau iš esmės keičia žmogaus pažinimo situaciją. Abejojantysis ieško labiausiai įmanomo, absoliutaus tikrumo. Tačiau jo neras, nes „tik absoliuti dvasia gali turėti absoliutų žinojimą“. Dėl šios priežasties abejojanti laikysena slepia savyje pavojų, jog pažįstantysis pasiduos nevilčiai, nes jis niekada nepasieks tokio pažinimo tikrumo, kokio tikisi. Todėl žmogus išgalvoja tikslumo discipliną, kuria jis norėtų abejonei nubrėžti tvirtas ribas. Tačiau ar tai teisingas kelias?
„Kas save laiko tiktai sugebančiu pažinti kūriniu (baigtiniu, priklausomu; iš prigimties priimančiu, ne absoliučiu), tas jokiu būdu negali tikrumo problemos laikyti tokia rimta, tokia egzistenciškai svarbia, kad nuo pat pradžių pastoviai klaustų: ar galiu būti tuo ar anuo absoliučiai tikras? Tokia laikysena iš esmės priešinga sukurtajai žmogaus būčiai. Pretenzijoje į absoliutų tikrumą glūdi kažkas nežmoniška, nes tai reiškia atsisakymą būti priimančiąja būtybe. Joje glūdi klaidinga mintis – arba, galėtume pasakyti, saviapgaulė, erezija – esą žmogiškoji dvasia savo jėgomis gali įsiskverbti į giliausią daiktų esmę taip, kad nebeliktų jokio neaiškumo.“ [4]
Jei žmogus pamiršta esąs tik kūrinys ir akivaizdumą laiko vienintele pažinimo norma, jis patenka į perspektyvinį tikrovės iškraipymą. Abejojančiajam vertingiausi yra tie dalykai, kurie pažįstami akivaizdžiausiai. Tačiau tai neatitinka tikrovės. Išorinis tikslumas visada pasižymi išraiškų skurdumu ir objektų ribotumu, t. y. apsiriboja nedaugeliu objektų. Norintysis pasiekti objektyvų ir akivaizdų žinojimą pamažu riboja pažįstamą tikrovę ir taip ją nuskurdina. Norėdamas pasiekti aukščiausią objektyvumo laipsnį, jis pasiruošęs tyrinėti tai, kas mažiau reikšminga. Tačiau čia galime paklausti, ar dėl tokio minimalaus turiningumo apskritai vertėjo pasukti tikslumo ir tikrumo iškėlimo link. Jozefas Pyperis rašo:
„Čia taip pat iškyla teisėtas pažinimo vertingumo klausimas. Esama daug dalykų, kurie gali būti labai tiksliai pažinti, tačiau jų pažinimas neturi beveik jokios vertės… Senieji mąstytojai kalba apie „didžius“ ir apie „žemus“ dalykus… O kas kreipia dėmesį tik į pažinimo tikrumą, tam irgi iškyla pasirinkimo galimybė tarp daugiau ar mažiau pažinti vertų dalykų. Jam labiausiai verta pažinti tai, ką galima pažinti objektyviausiai.“[5]
Abejojantysis pamiršta, jog ne kiekvienas žinojimas yra vienodai vertingas. Esama „didžių“ ir „menkų“ dalykų, pavyzdžiui, sielos nemirtingumas ir vakarykščiai pusryčiai. Kartu nereikia pamiršti, jog žmogiškajam gyvenimui būdingas tam tikras žinojimo netikrumas. Jį palengvina gilus, Dievo dovanotas pasitikėjimas Dievu ir Jo sukurta tvarka. Tik tokiu pasitikėjimo kupinu pažinimu žmogus teisingai matys tikrovę. O abejojantysis vis labiau ir labiau užsikasa materialiais dalykais, nes jis mano, kad jie jam yra akivaizdžiausi. Dėl tokios klaidingos laikysenos jis iš savo regėjimo lauko praranda dvasinę tikrovę ir galiausiai nueina taip toli, kad dėl akivaizdumo trūkumo apskritai pradeda neigti dvasinių dalykų egzistavimą. Tai ir yra šiuolaikinės matematinės gamtotyros garbinimo ypatybė.
Dekarto filosofijos pasekmes galime matyti praėjus jau tik kelioms kartoms – Emanuelis Kantas suabejoja Dievo buvimo įrodymais ir galiausiai juos paneigia. Dievas jam yra tik grynojo proto postulatas, reikalingas nuosekliam pasaulėvaizdžiui pateisinti. Žinoma, kita karta suabejoja ir šiuo postulatu ir prieina išvadą, kad Dievo apskritai nėra! O jeigu Dievo nėra, tai toliau abejojama, ar pasaulyje iš viso esama kas nors prasminga. O jeigu nesama, tai ar iš viso pasaulis egzistuoja? Taip prieinamas abejonės galas, nes nebelieka nieko, kuo galima būtų abejoti, išskyrus pačią abejonę.
Jeigu abejonė vaidina tokį reikšmingą vaidmenį moderniojoje filosofijoje, tai verta panagrinėti patį abejonės fenomeną ir jo sąlygas.
Abejonė visada susijusi su viena problema: kol aš nieko nežinau, tol negaliu ir protingai abejoti. T. y. abejonė visada suponuoja kokį nors žinojimą. Kai kuo nors abejojame, tai klausiame savęs: kodėl aš tuo abejoju? Atsakymas turėtų skambėti: „Todėl, kad tai ir tai prieštarauja tam ar anam teiginiui.“ Taigi jau turime žinoti „tą ar aną teiginį“. Tačiau kaip pasiekiame žinojimą? Žinoma, ne abejone, o pirmiausia dvasine įžvalga. Šv. Tomas sako: „Pažinimo galiai yra suteikta natūrali savybė, būtent pirminių principų įžvalga, kuri yra aukščiausias pažinimo laipsnis“.[6] Ir „Ši intelekto šviesa, kurios dėka pažįstame pirminius principus, yra suteikta Dievo“.[7]
Taigi žmogus potencialiai geba pažinti pirminius būties principus. Jis turi šias tiesas tik pripažinti, o tai jau valios reikalas. Tuo pačiu jis turi stengtis išlaikyti Dievo suteiktą pasitikėjimą pirminiais principais, pavyzdžiui, pasaulio, logikos, tvarkos, patyrimo adekvatumo egzistavimu. Tik vedamas tokio pasitikėjimo žmogus pasieks tolesnį, platesnį žinojimą. Dėl tokio pirminio pasitikėjimo žmogus gali pasiekti net tam tikrą Dievo pažinimą prigimtinėje teologijoje. Tačiau niekada nereikia pamiršti, kad kuo aukščiau kopia pažinimas, tuo jis bus netikresnis, neaiškesnis. Todėl subjektyvus žmogaus pažinimo tikrumas niekada negali tapti masteliu sprendžiant apie visą tikrovę.
Taigi matome, kad atitinkama nuostata pažinimo atžvilgiu turi lemiamos reikšmės visam žmogaus mąstymui.
1.2 Abejonės filosofija kaip modernistinio mąstymo pagrindas
Jei atidžiau pažvelgsime į pažintinę nuostatą, glūdinčią modernizmo filosofijoje, tai pastebėsime, kad modernizmas remiasi abejonės filosofija – agnosticizmu. Agnosticizmas žmogaus proto galimybes apriboja pasaulio fenomenų pažinimu. Viskas, kas nepatiriama juslėmis, yra, šios filosofijos nuomone, nepažinu, ir todėl negalima spręsti apie antjuslinių dalykų egzistavimą. Tuo pačiu ji neigia Dievo egzistavimo įrodymų galimybę ir galiausiai laiko Dievo apreiškimą pasaulyje neįmanomu. Teigiama, kad jei apreiškimas įvyktų, tai jis neturėtų išeiti už pasaulio fenomenų natūralių ribų ir todėl reikalautų natūralaus paaiškinimo. Dėl šio užburto rato viskas, kas antgamtiška (ir tuo pačiu viskas, kas dvasiška), pozityvizmo filosofijoje pašalinama iš proto veiklos srities. Šv. Pijus X enciklikoje „Pascendi“ išryškina modernizmo filosofines šaknis:
„Modernistai religijos filosofijos pagrindu laiko agnosticizmo vardu žinomą doktriną. Pagal ją, žmogaus protas visiškai apsiriboja fenomenais (viskuo, kas patiriama penkiomis juslėmis): t. y. mums išoriškai pasireiškiančiais objektais ir jų pasireiškimo būdu. Protas neturi nei teisės, nei galimybių šias ribas peržengti. Todėl jis negali pakilti iki Dievo ir sužinoti apie Jo egzistavimą iš regimų dalykų. Iš to plaukia, kad Dievas jokiu būdu negali būti pažinimo objektas; o kalbant apie istoriją, tai Dievo veikimas jokiu būdu negali būti pastebimas istorijos eigoje“.[8]
Abejonės filosofija niekada negali pradėti mąstyti apie Dievą, nes ji negali suprasti tikėjimo tamsos. Todėl ji atmeta tikėjimą dėl tariamai nepakankamo aiškumo, kurį tikėjimas suteikia mūsų pažinimui. Naudojant sisteminę abejonę žmogaus protas visiškai apribojamas reiškiniais, t. y. materialiu pasauliu. Tai kas nematerialu, abejonės filosofijai yra nepažįstama. Nieko tikro negalime pasakyti apie dvasinį pasaulį. Todėl Dievas negali būti istorijos objektas, nes Jis, kaip toks, niekada negali būti pažintas. Agnostikui Dievas virsta neaiškiu, nepažiniu ir todėl neprotingu žmogaus įsivaizdavimu, neturinčiu jokio pagrindo realybėje.
Taigi svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ši filosofija sudaro pažintinį teorinį modernizmo pagrindą. Ant šio filosofinio pagrindo ir statomas modernistinis tikėjimas. Tačiau koks tai turi būti tikėjimas, kuris visų savo minčių pagrindu laiko abejonę?
1.3 Modernistų tikėjimas 1.3.1 Katalikiška tikėjimo samprata
Katalikų tikėjimas yra dieviška dorybė. Kaip toks, tikėjimas užima ypatingą vietą žmogaus dvasiniame gyvenime. Vatikano I Susirinkimas moko:
„Katalikų Bažnyčia išpažįsta, kad šis tikėjimas, būdamas žmogaus išganymo pradžia, yra antgamtinė dorybė, dėl kurios mes su Dievo malonės pagalba ir parama tikime, jog tai, kas yra Jo apreikšta, yra tiesa; ir tikime ne dėl to, kad natūralia proto šviesa įžvelgiame vidinę dalykų tiesą, o dėl paties save apreiškiančio Dievo autoriteto, Dievo, kuris nei pats klysta, nei kitus gali klaidinti. Apaštalo liudijimu, tikėjimas – tai „pasitikėjimas tuo, ko viliamės, įrodymas to, kas nematoma“ (Žyd 11, 1).“[9]
Teisingas tikėjimas yra Dievo dovana žmogui. Dievas apšviečia tikintįjį savo malone taip, kad šis pažįsta Apreiškimą kaip kylantį iš Dievo ir neabejodamas jį priima. Tikėjimas tikinčiajam tampa „įrodymu to, kas neregima“. Nors tikėjimas viršija žmogaus proto galias, tačiau jis tai daro ne kokiu nors nesiderinančiu su protu būdu, o su Dievo malonės pagalba ir remiasi „save apreiškiančio Dievo autoritetu, Dievo, kuris nei pats klysta, nei kitus gali klaidinti“. Todėl teisingas tikėjimas nepažįsta abejonės, ji jam visiškai svetima. Savanoriška abejonė laikoma net nuodėme prieš tikėjimą. Dž. H. Njumenas savo 1849 m. pamoksle (pavadinimu „Tikėjimas ir abejonė“) apie šį klausimą kalba taip:
„Absoliučiai teisinga, kad Bažnyčia neleidžia savo vaikams kaip nors abejoti jos mokymu, ir pirmiausia būtent dėl tos priežasties, kad jie yra katalikai tiek, kiek jie tiki; taip pat ir dėl to, kad tikėjimas yra nesuderinamas su abejone. Niekas negali likti katalikas neturėdamas paprasto tikėjimo tuo, kad tai, ką Bažnyčia skelbia Dievo vardu, tikrai yra Dievo žodis ir todėl yra tiesa. Žmogus privalo paprasčiausiai tikėti, jog Bažnyčia yra Dievo burna. Jis privalo būti tikras jos užduotimi, lygiai kaip jis yra tikras apaštalų užduotimi. Ir kai tiek daug protestantų tai, kad Bažnyčia draudžia savo vaikams abejoti, laiko tam tikra tironijos rūšimi, įrodo tik tai, kad jie apskritai nesupranta, kas yra tikėjimas. Jie jo nepažįsta. Teisingo tikėjimo samprata jiems visiškai svetima. Teisingas tikėjimas, kuriuo gyvena Bažnyčia, iš esmės draudžia abejonę: pati tikėjimo samprata išreiškia žmogaus dvasios pasitikėjimą tuo, kad tai, kuo tikima, iš tikrųjų yra tiesa, ir jei tai vieną kartą jau yra tiesa, tai niekada nebegali būti netiesa.“
1.3.2. Modernistinis tikėjimo iškraipymas
Nesunku įžvelgti, jog modernizmas, kylantis iš abejonės filosofijos, negali priimti tokios tikėjimo sampratos. Ir kaip Dievas turėtų apsireikšti modernistui, jei šis įsitikinęs, kad Dievo apskritai neįmanoma pažinti ir kad joks apreiškimas istorijos eigoje yra neįmanomas. Mes jau parodėme, kad filosofinėje agnosticizmo sistemoje žmogaus protas nebeturi jokio priėjimo prie Dievo pasaulio, Dievas protui yra absoliučiai nepasiekiamas. Jis yra už žmogaus patyrimo pasaulio ribų. Tačiau jei protui visiškai uždaromas kelias pas Dievą, kaip žmogus begali Dievą pasiekti? Ar tada tikėjimas Dievu netampa visiškai neįmanomas? Kaip modernizmas iš viso gali pagrįsti religiją? Toliau pasekime šv. Pijaus X mintimis:
„Taigi ji (religija) turi būti randama pačiame žmoguje; ir kadangi religija yra tam tikros rūšies gyvenimo būdas bei sutvarkymas, tai jos paaiškinimą galima surasti žmogaus gyvenime. Iš čia plaukia religinio imanentiškumo principas (t. y. religija apsiriboja vidiniu žmogaus pasauliu). <…> O kadangi Dievas yra religijos objektas, iš to nuosekliai plaukia išvada, kad tikėjimas, kaip kiekvienos religijos (čia – ryšio su Dievu) pradžia ir pagrindas, yra gilus vidinis jausmas, kylantis iš dieviškumo poreikio. Tačiau šis „dieviškumo poreikis“ nepriklauso sąmoningumo sričiai, nes jis yra jaučiamas tik itin palankiomis aplinkybėmis. Iš pradžių jis glūdi pasislėpęs už sąmonės, arba, kaip modernistai vadina, pasąmonėje. Čia ir slypi religijos šaknys, bet jos lieka neatskleidžiamos.“[10]
Tad štai koks yra modernistų sprendimas: tikėjimas yra religinis jausmas, dieviškumo poreikis, kylantis iš žmogus pasąmonės. O šio jausmo šaknys yra neištiriamos, nepažįstamos, kitaip tariant, nepagaunamos proto pagalba. Todėl šis tikėjimas savyje yra neprotingas: tikima, neturint tam jokio tikro pagrindo. Žinoma, tokia nauja tikėjimo samprata negali neturėti tam tikrų pasekmių, iš kurių čia paminėsime dvi:
1) Jei tikėjimas tėra religinis jausmas, tai nėra jokio objektyvaus skirtumo tarp įvairių šio nesąmoningo jausmo išraiškų (konfesijų). Tai ir sudaro šiandieninio ekumenizmo pagrindą.
2) Tikėjimas, kuris yra grynai subjektyvus jausmas, negali teikti pažinimo, lygaus su kitų mokslų teikiamu pažinimu. Todėl moksliniu požiūriu „tikėjimas“ tampa nereikšmingu bei nerimtu dalyku.
Matant tokį keistą tikėjimo pagrindimą, kyla klausimas: kaip modernistas, taip suprasdamas tikėjimą, apskritai dar gali kalbėti apie teisingą religiją? Šv. Pijus X šią dialektinę minčių eigą atskleidžia taip:
„Čia kas nors galėtų paklausti, kaip šis „dieviškumo poreikis“, kurį žmogus turėtų jausti savyje, tampa religija. Modernistų atsakymas skamba taip: Mokslas ir istorija yra apriboti iš dviejų pusių: iš vienos, išorinės pusės – patiriamuoju pasauliu, iš kitos, vidinės pusės – pasąmone. Jei viena šių ribų pasiekiama, tai ją peržengti neįmanoma, už jos plyti tai, kas nepažinu. Šio nepažinaus akivaizdoje „dieviškumo poreikis“ religiškai apspręstu būdu sukelia tam tikros rūšies jausmą, prieš kurį neįvyksta joks proto sprendimas. Tokia samprata sutinka su fideizmo nuostatomis. Būtent tame jausme ir glūdi Dievo tikrovė ‒ ir kaip jo objektas, ir kaip jo giliausia priežastis. Ir tai tam tikru būdu sujungia žmogų su Dievu. Šis jausmas ir yra tai, ką modernistai vadina „tikėjimu“. Jie laiko jį religijos pradžia.“[11]
Pasak modernizmo, religija yra jausmo sukeltas atsakymas į tai, kas nepažinu žmogaus gyvenime. Tai, kas šiame nepažinume stovi už bet kokio patyrimo, religingas žmogus laiko Dievu. Todėl modernistui tikėjimas nėra katalikiškąja prasme išorinio, objektyvaus Dievo apreiškimo pripažinimas. Žmogus „jaučia“ Dievą, jis išgyvena Dievą savo viduje protui nedarant jokio sprendimo. Nepaisant to, keistai teigiama, kad šiame jausme „glūdi Dievo tikrovė“. Čia iškyla prieštaravimas: kaip remiantis modernizmo nuostatomis galima tai tvirtinti? Iš kur čia atsiranda „Dievo tikrovė“, jei ji yra visiškai nepažini? Iš religinio jausmo, atsakoma. Tačiau apie kokią tikrovę liudija šis jausmas? Kokį Dievą turi omenyje religinis jausmas? Galiausiai juk ir satanistai turi „religinių jausmų“, nors tie jausmai ir nuvedė juos klaidingu keliu. Kokią vertę tokie jausmai turi teisingos religijos atžvilgiu? Šv. Pijus X paaiškina modernistų nuomonę:
„Jų filosofija ir jų fantazijos tuo dar nesibaigia. Čia aprašytame jausme jie ne tik randa tikėjimą, bet dar ir tvirtina, jog jame yra vieta, kur įvyksta apreiškimas. Kai anas religinis jausmas iškyla į sąmonės lygį, tada ir įvyksta „apreiškimas“ ar „apreiškimo pradžia“. Esą pats Dievas šiame religiniame jausme save apreiškia.“[12]
Taigi religinis jausmas tampa apreiškimo vieta. Čia Dievas susitinka su žmogumi ir tai galima pavadinti „apreiškimu“ ar bent jau „apreiškimo pradžia“. Deja, čia peršasi išvada: šis „apreiškimas“ turi vieną lemiamą trūkumą – jis yra tik žmogiškas jausmas, o jausmas nebūna nei teisingas, nei klaidingas. Kokią teisę turi vienas modernistas sakyti kitam: „mano religinis patyrimas teisingas, o tavo klaidingas“, jei tikėjimas neturi protingo pagrindo. Taip tikėjimas tampa grynai savavališku reikalu. Kiekvienas gali tikėti tuo, kuo nori. Kiekvienas turi savo Dievą, tokį, kokio nori ir viliasi, kokį jaučia ir mąsto. Dievas tėra tik žodinė išraiška žmogaus religiniams įsitikinimams nusakyti. Žodis „Dievas“ nebereiškia nieko konkretaus, nieko tikro, tai tik vardas be turinio, išreiškiantis bendrą žmogaus religingumą, jo religinį jausmą.
1.4. Modernistinės tikėjimo sampratos pritaikymas praktikoje.
Moderniąją Bažnyčią teisingai suprasime tik tada, kai atsižvelgsime į modernistinę tikėjimo sampratą. Nes kas gi yra šiandieninis ekumenizmas? Tai modernistinės tikėjimo sampratos praktiškas pritaikymas kitų religijų atžvilgiu. Jeigu joks objektyvus Dievo pažinimas neįmanomas, tai kiekviena religija garbina savo „tikrąjį“ Dievą. Kiekviena religija yra savitai gera ir teisinga. Modernistinis tikėjimas žino tik variacijas, o ne prieštaravimus. Nūdienos šūkis skelbia: Vienybė įvairovėje! Tačiau geriau įsižiūrėjus tenka konstatuoti, jog tai vienybė be turinio.
Moderniojoje liturgijoje taip pat atsispindi tikėjimo, kaip jausmo, samprata. Šiuolaikiniam tikinčiajam reikia jausmų, nes jie jam reiškia tikėjimą. Todėl liturgija turi patenkinti šį poreikį, ji privalo visada kažkuo patraukti žiūrovą ir dalyvį. Taip liturgija virsta šou, pasibendravimo švente, kurioje maldą ir Dievo garbinimą iš pirmos vietos išstumia Dievo išgyvenimas, Dievo pajautimas.
Panašiu būdu pagal modernistinio tikėjimo modelį performuojamos visos bažnytinio gyvenimo sritys, ką ir matome per paskutiniuosius keliasdešimt metų. Modernistinis tikėjimas kuria sau savo bažnyčią, savo sakramentus, savo liturgiją, savo įstatymus ir t. t.
2. Tikėjimas mokslu
Pirmojoje dalyje mes parodėme, kaip modernizme keičiasi tikėjimo samprata ir įgauna formą, priešingą katalikiškai tikėjimo sampratai. Jei katalikų tikėjimas yra protingas, tai modernistinis tikėjimas neturi nieko bendro su protu, o kartais jam visai prieštarauja. Modernistui iškyla klausimas, kaip rimtai jis turi žiūrėti į savo tikėjimą. Tikintysis su šiuo klausimu netiesiogiai susiduria dažnai, ypač tada, kai sutinka savo tikėjimui priešingas nuomones. Čia tikintysis turi apsispręsti, ką jis laikys tiesa – ar savo tikėjimą, ar jam prieštaraujančią nuomonę.
2.1. Katalikų Bažnyčios mokymas apie tikėjimą ir protą
Kokią vietą tikėjimas užima žmogaus gyvenime? Ar jis kaip nors įpareigoja? Kaip tikėjimas susijęs su natūraliu žmogaus pažinimu?
Vatikano I Susirinkimas apie proto ir tikėjimo santykį moko taip:
„Nors tikėjimas viršija protą, negali būti jokio tikro nesuderinamumo tarp tikėjimo ir proto, nes tas pats Dievas, kuris apreiškia paslaptis ir įlieja tikėjimą, žmogaus dvasiai suteikė ir proto šviesą. Tačiau Dievas negali savęs neigti, nei tiesa negali prieštarauti tiesai. Nepagrįsta tokio prieštaravimo regimybė kyla arba iš to, kad tikėjimo tiesos suprantamos ir skelbiamos ne taip, kaip jas supranta Bažnyčia, arba iš to, kad fantazijos palaikomos proto liudijimais. Taigi Mes nustatome, kad „kiekvienas apšviestajai tikėjimo tiesai prieštaraujantis tvirtinimas yra visiškai klaidingas” (Laterano V Susirinkimas, 1441).“[13]
Ir tikėjimas, ir protas (bei jo pagalba pasiektos žinios) kyla iš Dievo. Abu yra tikros pažinimo priemonės ir garantuoja tikrą pažinimą. Todėl tarp jų iš esmės negali būti jokio prieštaravimo. Jei atsiranda tam tikras prieštaravimas tarp tikėjimo ir proto, tai jis kyla iš kurio nors šių dviejų pažinimo šaltinių nesupratimo. Be to, visada reikia turėti galvoje, kad tikėjimas (kurį užtikrina ir todėl neklaidingu daro dieviškasis autoritetas) viršija žmogiškąjį (ir todėl lengvai galinti klysti) protą. Dėl šios priežasties Laterano V Susirinkimas ir nustato, kad „kiekvienas apšviestajai tikėjimo tiesai prieštaraujantis tvirtinimas yra visiškai klaidingas“.
Nes „Tikėjimo, kurį apreiškė Dievas, mokymas nebuvo pateiktas kaip koks nors filosofinis išradimas, kurį žmonės gali patobulinti. Kaip dieviškasis palikimas, jis buvo patikėtas Kristaus Nuotakai tam, kad ji jį ištikimai saugotų bei neklaidingai aiškintų. Todėl privalu laikytis tokios šventųjų tikėjimo sakinių prasmės, kurią šventoji Motina Bažnyčia vieną kartą paskelbė, ir niekada, prisidengus kokio nors tariamo aukštesnio supratimo vardu, nuo tos prasmės nenukrypti (Kan. 3).“[14]
Matome, kad Susirinkimas primygtinai pabrėžia, jog mokslas, teigdamas, esą jis nuo šiol pasiekė „aukštesnį“ tikrovės supratimą, leidžiantį naujai pažvelgti į „senąsias“ (tikėjimo) pažiūras, neturi teisės reliatyvinti tikėjimo tiesų. Tikėjimo tiesa, reiškianti antgamtinį dalyvavimą dieviškajame pažinime, visada yra „aukštesnis“ pažinimas, ir prie šio pažinimo turi derintis kiekvienas tikras mokslinis pažinimas, jei jis nenori suklysti. Iš to plaukia, kad tik tikėjimo tiesas pripažįstantis mokslas yra tikras mokslas. Atmesdamas tikėjimą, mokslas neišvengiamai išsivysto į ideologiją, neigiančią tikėjimą. Tikėjimas ir protas (mokslas) turėtų veikti kartu:
„Tikėjimas ir protas ne tik neprieštarauja vienas kitam, jie gali teikti vienas kitam abipusę pagalbą; nes teisingas proto naudojimas gali pagrįsti tikėjimą ir išvystyti, šiojo šviesos apšviestas, mokslą apie dieviškus dalykus; o tikėjimas išlaisvina ir saugo protą nuo įvairiausių klaidų, bei aprūpina jį svarbiomis žiniomis. Todėl Bažnyčia jokiu būdu nesipriešina žmogiškųjų mokslų bei menų vystymuisi, dar daugiau, ji saugo bei skatina juos įvairiausiais būdais. <…> Taip pat ji jokiu būdu nedraudžia, kad šie mokslai savo srityse naudotų nuosavus metodus bei nuosavus principus; vis dėlto, pripažindama šią teisėtą laisvę, ji uoliai kreipia dėmesį į tai, kad jie nepradėtų prieštarauti dieviškajam mokslui ir taip neįsiveltų į klaidas arba kad peržengę savo srities ribas nesisavintų ir neiškraipytų to, kas priklauso tikėjimui.“[15]
Taigi Susirinkimo tėvai pateikia principą, reguliuojantį santykį tarp tikėjimo ir mokslo. Kadangi ir natūrali, ir antgamtinė tiesa trykšta iš to paties šaltinio, vadinasi tarp tikrų žinių, kylančių iš abiejų pažinimo sričių, negali būti jokių prieštaravimų. Atvirkščiai, tikri šių sričių pasiekti rezultatai vienas kitą abipusiai paremia ir praturtina. Kol kiekvienas mokslas teisingai naudoja savo metodus ir neperžengia savo srities ribų, tol jis neprieštarauja tikėjimui. Tačiau jei viena kuri pusė peržengia savo kompetencijos ribas, tada ir atsiranda neatitikimai. Visgi iš pat pradžių reikia savęs paklausti, kokį poveikį moksliniam tyrinėjimui turės visiškas atsiribojimas nuo Dievo.
2.2. Modernūs mokslai ir modernizmas
Mokslų pažanga (čia lemiamą vaidmenį suvaidino gamtos mokslų pažanga) sukėlė techninę revoliuciją, kuri esmingai pakeitė žmonių visuomenę. Tačiau ne tik tai. Gamtamokslinio pažinimo techniniai pasiekimai savo ruožtu vedė į vis didesnį modernaus mokslo vertinimą, taip kad gamtamokslinės žinios palaipsniui pradėjo dominuoti ir iš esmės formuoti pačią žmonių mąstyseną. Pasiekimų apakinti žmonės vis labiau pradėjo tikėti mokslu. Ši auganti mokslo įtaka visose kultūros srityse petys į petį ėjo su nauja gamtos mokslų pretenzija pilnai paaiškinti pasaulį remiantis vien naujausiais mokslo pasiekimais. Šiuo reikalavimu modernus mokslas nevalingai užėmė tikėjimo, kaip tik ir teikiančio universalų pasaulio aiškinimą, vietą. Kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis tikintysis?
Jau matėme, kad modernizmas tikėjimą atskiria nuo proto ir sumenkina jį iki religinio jausmo, o protui priskiria išorinio pasaulio atradimą. Tik protas gali pasiekti tikras žinias. Tikėjimas modernistinėje sistemoje pateikia tik subjektyvius įspūdžius, šie visada yra reliatyvūs. Todėl Alfredas Luazi (Alfred Loisy), vienas įžymiausių pirmosios modernizmo bangos (apie 1900 m.) atstovas, knygoje „Autour d‘un petit livre“ klausia: „Mokslo pažanga naujai iškelia Dievo problemą. Pažanga istorijoje naujai iškelia Kristaus ir Bažnyčios problemą. Ar dabartinės žinios apie visatą nereiškia kūrimo sąvokos kritikos? Ar dabartinis istorijos pažinimas neveda prie Apreiškimo idėjos kritikos? Ar žinios apie žmogiškąją dorovę neveda prie Atpirkimo sąvokos kritikos?“
Šie klausimai atskleidžia žalingą abejonės dvasią, kritikos dvasią, kuri abejoja visomis tikėjimo sritimis. Kartu šie tikėjimą griaunantys klausimai grindžiami „mokslo pažanga“. Tarp kitko, modernistinei sistemai tai yra visai suprantama, nes, kaip skelbia šv. Pijaus X dekretas „Lamentabili“ (Teiginys 64), ji tvirtina, jog „mokslų pažanga reikalauja, kad būtų pertvarkytas krikščioniškasis mokymas apie Dievą, apie Kūrimą, apie Apreiškimą, apie įsikūnijusį Žodį ir apie Atpirkimą.“[16]
Šiuo sakiniu modernistinė sistema atlieka dialektinį šuolį iš antgamtinio dieviško tikėjimo į tikėjimą moderniais mokslais. Po to, kai religija buvo atskirta nuo proto ir ištremta į iracionalaus jausmo sritį, modernistams ir nebelieka jokio kito pasirinkimo. Kai tik mokslas atranda kokias nors naujas žinias, kurios nesiderina su „tikėjimu“, tampa būtina „tikėjimą“ priderinti prie jų. O kadangi modernizmo sistemoje (tikslieji) mokslai su savo pažanga perėmė vadovaujantį vaidmenį pažinimo srityje, tai modernistas privalo savęs paklausti: „Ar apskritai tikėjimas gali pagrįstai priešpastatyti savo tiesą mokslinėms žinioms?“ Jam atsakymas gali skambėti tiktai: „Ne!“ Kadangi modernistinis „tikėjimas“ pažinimo srityje jau iš principo yra pajungtas mokslui, vadinasi, jis privalo pastoviai prie mokslo taikytis.
Žvelgiant modernistinės ideologijos požiūriu, tai yra nuoseklu, nes, kaip jau parodėme, modernistų religinis patyrimas iš esmės yra pastoviai kintantis, grynai subjektyvus jausmas. Šioje nuolat kintančių išgyvenimų srovėje tik mokslas gali suteikti protui tikrą ir patikimą kryptį. Atitinkamai daroma išvada (to pačio dekreto 65 teiginys): „Šiandieninė katalikybė negali būti suderinama su tikruoju mokslu, nebent ji pavirstų į nedogmatinę krikščionybę, t. y. į liberalųjį protestantizmą.“Jei pritarsime modernistinei sistemai, tai 65 teiginys bus vienintelė galima logiška išvada. Tikėjimo teiginys, prieštaraujantis „tikrajam“ mokslui, privalo būti pakeistas ir priderintas prie mokslinių žinių.
Taip tikėjimas, kaip toks, tampa „nedogminis“. Tai reiškia, jog tiesiogine prasme nebelieka jokių tikėjimo tiesų, tik nuolat kintančios, subjektyvios nuomonės. Taip galiausiai žlunga bet kokia religija, nes šioje „nedogminėje krikščionybėje“ nėra nei tikrojo, nei netikro Dievo. Čia kiekvienas turi savo Dievą, tokį, kokį jaučia ir išgyvena, arba išvis neturi jokio Dievo, nes, kaip sako dekreto „Lamentabili“ 58 teiginys: „Tiesa nėra labiau nekintama nei pats žmogus, nes ji vystosi su juo, jame ir per jį.“
Taip atsiduriama ant mąstymo ribos. „Viskas teka“, ‒ sako Herakleitas ir… modernioji bažnyčia, tekanti kartu.
3. Moralinės priežastys
Tikėjimas nėra vien tiktai teorija, kurios atžvilgiu galima elgtis neutraliai, tarsi ji neturėtų tiesioginio ryšio su žmogaus gyvenimu. Tikėjimas taip pat nėra nuoseklus ilgų studijų vaisius. Ne tas, kuris protingesnis, lengviau įgyja tikėjimą. Tikėjimas yra dieviška dovana, ir tik tas, kuris atsiveria Dievo malonei, įgyja tikėjimą. Todėl tikėjimui gresia ne tik intelektualinės klaidos, bet ir moralės nepaisymas. Mūsų Viešpats Jėzus Kristus sako: „O pasmerkimas yra toks: šviesa atėjo į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsybes nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti.“ (Jn 3, 19)
„Tam, kad modernizmą dar geriau pažintume“, rašo šv. Pijus X, „ir tokiai sunkiai žaizdai surastume tinkamus vaistus, dera, gerbiamieji broliai, pasekti priežastis, kurios leidžia atsirasti ir vystytis klaidai. Be abejo, pirmoji betarpiška priežastis slypi proto klaidoje. Dvi labiau nutolusias priežastis mes matome naujovių troškime ir išdidume. <…> Iš tikrųjų, nėra trumpesnio kelio į modernizmą kaip išdidumas. Kai tiktai katalikas pasaulietis ar net koks nors kunigas pamiršta pagrindinę krikščioniško gyvenimo taisyklę, reikalaujančią, kad mes, jei norime sekti Kristumi, turime savęs išsižadėti; kai tik jis neišrauna iš savo širdies išdidumo, tada jis atsiduria labai palankioje padėtyje pritarti modernizmo klaidoms ir jas perimti.“[17]
3.1. Išdidumas
Modernizmas turi ne tik intelektualinę[18], bet ir moralinę pusę. Juk tai galų gale yra žmogaus išdidumas – siekti absoliučios autonomijos (kas tapo įprasta nuo Naujųjų Laikų). Tuo motyvuojamas noras išsilaisvinti iš Dievo. Išdidus žmogus nebepasirengęs nešti lengvą mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus naštą, jis norėtų būti laisvas nuo bet kokių įsipareigojimų ir pats susikurti savo įstatymus. Atitinkamai jis skelbia laisvąją moralę. Kartu išdidus žmogus intuityviai jaučia, kad jo išdidumas kertasi su Dievu ir kiekvienu Dievo patvirtintu autoritetu. Todėl jis pradeda viskuo abejoti ir galų gale net neigia Dievo egzistenciją, arba bent jau susikuria sau tokį Dievo įvaizdį, kuris visiškai patenkina jo asmeninius polinkius.
Dytrichas fon Hildebrandas (Dietrich von Hildebrand) rašo:
„Mes turime aiškiai įsisamoninti, kad krikščioniškojo Apreiškimo esminė žymė yra vidinis bei galutinis religijos ir moralės ryšys. Šventumo sampratoje ypatingu būdu susilieja moralinis tobulumas ir keliantis pagarbą dievybės absoliutumas. Šventojoje Kristaus žmogystėje šis šventumas duotas kaip kažkas tobulai nauja, kaip kažkas, kas skiriasi nuo bet kokių idealų, kuriuos galėtų išrasti žmogaus protas. Kartu šis šventumas yra bet kokio natūralaus dorovingumo išpildymas ir atbaigimas. Katalikų tarpe plintantis amoralizmas iš tikrųjų yra vienas labiausiai neraminančių tikro krikščioniškojo tikėjimo praradimo ženklų. Tokios vertybės kaip žemiška žmonių gerovė, mokslų pažanga, gamtos jėgų apvaldymas arba laikomos svarbesnėmis už moralinį tobulėjimą ir nuodėmių vengimą, arba bent jau kelia didesnį susidomėjimą ir entuziazmą.“[19]
Ką Hildebrandas pasakytų, jeigu jis pamatytų mūsų šiandieninę visuomenę ir mūsų modernią Bažnyčią? Kasdien su siaubu turime konstatuoti: modernus žmogus tampa morališkai vis abejingesnis. Jis pirmenybę teikia ne moraliniam tobulėjimui, o tariamoms vertybėms, tarp kurių dominuoja mokslo pažanga ir magiškas žodis „laisvė“. Šiomis pseudovertybėmis pateisinami sunkiausi moraliniai nukrypimai ir taip atveriamas kelias į visišką visuomenės nuosmukį. Išdidus žmogus galiausiai neigia savo priklausomybę nuo Dievo, intelektualinėje srityje – mokslų vertybiniu neutralumu, moralinėje srityje – „laisve, lygybe, brolybe“. Atitinkamai jis neigia taip pat ir prigimtinę nuodėmę, neigia išganymo svarbą, neigia malonės reikalingumą, neigia auką ir kryžių. Kitaip tariant, jis neigia viską, kas stovi ant kelio jo nuosavam „aš“, jo „savirealizacijai“, kaip šiandien yra vadinamas egoizmas.
Vienas iš modernizmo teiginių, pasmerktų pop. šv. Pijaus X dekrete „Lamentabili“, skamba taip: „Apibrėžiant tikėjimo tiesas mokančioji Bažnyčia ir besimokanti Bažnyčia bendradarbiauja tokiu būdu, kad mokančiajai Bažnyčiai nelieka nieko kito, kaip tik patvirtinti bendrą besimokančiųjų nuomonę.“20
Šiame sakinyje moderni dvasinė laikysena nuosekliai pritaikyta Bažnyčiai. Pasak modernistų, Bažnyčia daugiau neturi daryti nieko kito, kaip tiktai pripažinti „naujausius“ žmonių savivalės (ji šiandien vadinama laisve) sumanymus ir paskelbti juos kaip „naujausią“ mokymą. Modernizme ne žmogus sprendžia atsižvelgdamas į tiesą ir Dievo įstatymus, bet apie tiesą ir įstatymus sprendžiama pagal žmogų. Dėl to modernistinė Bažnyčia jau nėra Dievo įkurtas autoritetas, ginantis tikėjimą ir moralę. Jos uždavinys – išreikšti daugumos nuomonę, nes „tiesa nėra labiau nekintama nei pats žmogus, nes ji vystosi su juo, jame ir per jį.“
Tokiu būdu žmogus gali daryti, ką tik nori, jis pats sau yra aukščiausias mokytojas ir įstatymdavys. O tai yra išdidumo pasekmė. Teisingai įžvelgė šv. Pijus X, jog „nėra trumpesnio kelio į modernizmą kaip išdidumas.“
3.2. Hedonizmas, kaip pagrindinė šiuolaikinio žmogaus yda
„Visas „pasaulietiškas“ elgesys nukreiptas į tris dalykus: garbę, turtą ir malonumus.“[21]
Kuo labiau pasižymi šiuolaikinė Vakarų visuomenė, jei ne materialinės gerovės siekimu? Vakarų pasaulis tiek prikaupė turto, kiek dar niekada istorijoje nebuvo prikaupęs. Išorinį turtingumą atitinka ir vidinė laikysena: šiuolaikinis žmogus norėtų, kad viskas eitųsi gerai. Jis norėtų gyventi kuo patogesnį, malonumų kupiną gyvenimą, jis norėtų gyventi prabangų gyvenimą. Visa tai, kas teikia malonumą, jis laiko vertu siekti. O visa tai, kas trukdo patirti malonumą, jis atmeta, niekina, neigia, pajuokia. Todėl šv. Tomas Akvinietis malonumų ieškojimą, luxuria, kitaip tariant, hedonizmą vadina pagrindine žmogaus yda.
Malonumų ieškojimas, moko šventasis mokytojas, galiausiai nuveda į neskaistumą, nes šis žada didžiausius fizinius džiaugsmus. Todėl malonumus medžiojantis žmogus visada galiausiai tampa neskaistus. Tai aiškiai parodė vadinamoji „seksualinė revoliucija“, dėl kurios neskaistumo yda hedonistinėje visuomenėje tapo beveik visuotina. Nuo šiol daug šnekama apie „laisvąją meilę“, ir ši yda pateikiama kaip savaime suprantamas dalykas. Tačiau ši „seksualinė revoliucija“ padarė žymiai gilesnį poveikį žmonių sąmonei, nei paprastai manoma. Todėl tik tada galėsime tinkamai įvertinti šiuolaikinę visuomenę, kai atskleidime šios revoliucijos giluminį poveikį.
Pirmoji, lemiama neskaistumo nuodėmės ypatybė yra ta, kad tai nėra kokia nors pavienė netvarka sieloje, bet ji veikia visą žmogaus moralinę elgseną. Ši nuodėmė, sako Jozefas Pyperis, „griauna pačią asmens struktūrą“.
„Tačiau kaip, – klausia filosofas, – ir kokiu būdu paleistuvavimas griauna asmens struktūrą? Labiausiai paleistuvavimu klastojama ir žlugdoma išminties dorybė. Visa, kas prieštarauja išmintingumui, dažniausiai kyla iš neskaistumo. Neskaistumas gimdo dvasios aklumą, kuris reiškia sugebėjimo pažinti dvasinius dalykus praradimą; neskaistumas silpnina sprendimo galią. O skaistumo dorybė labiau nei kokia kita įgalina žmogų blaiviai spręsti. Šv. Tomas nekalba apie atitrauktą ir išorinį poveikį bei padarinius; neskaistumas dvasią paverčia ,,akla“ ne taip, kaip augalas nuvysta ir nusilpsta per sausrą. Šis aklumas yra pati griaunančioji neskaistumo esmė, ne išorinis poveikis, o vidinis esmės ypatumas.“[22]
Kodėl neskaistumas žlugdo išminties dorybę? Neskaistumo nuodėmė vidujai supančioja žmogaus dvasią ir traukia ją žemyn prie juslinių malonumų. Dėl to žmogus praranda dvasinių dalykų skonį. Neskaistaus žmogaus sprendimai pamažu susipainioja, t. y. jis nebemato tikrovės tokios, kokia ji yra, o viską regį per jį supančiojusios aistros akinius. O ar gali žmogui nutikti kas nors blogesnio, nei tapti nepajėgiam matyti dvasinius dalykus? Kuo taps žmogus, jeigu jam nebeegzistuoja dvasinės vertybės? Tokio žmogaus gyvenimas tampa pastovia malonumų medžiokle. Visa, kas dvasiška, jam yra neįdomu ir netikra. Dievas, Jo įsakymai, amžinasis gyvenimas, kilnumas, moralinis tobulumas, visa dvasinė tikrovė jam tampa svetimi ir nuobodūs.
Tokios lemtingos situacijos betarpiška pasekmė yra moralinės valios jėgos paralyžiavimas, nes neskaistumas „silpnina sprendimo galią“. Neskaistus žmogus nebesugeba ištverti gerame, jo pasiryžimai tampa vis bejėgiškesni, o valia pamažu tampa jo aistrų žaislu. Jeigu jis laiku nesustabdo šios dvasinės degradacijos, ilgainiui visiškai įsipainioja į nuodėmę taip, kad jau nebegali jai atsispirti. Su kiekviena nauja nuodėme vis labiau aptemsta jo sprendimo galia, o valia dar labiau nusilpsta. Taip jis papuola į velnišką ratą, iš kurio be ypatingos Dievo malonės pagalbos niekada neišsivaduos. Nesunku įsivaizduoti tokios situacijos niokojančius padarinius. Šv. Tomas Akvinietis mini aštuonias hedonizmo „dukteris“, kurios seka viena kitą pagal „velniško rato“ išsivystymo laipsnį. Šias dukteris išvardysime eilės tvarka: dvasinis apakimas, lengvabūdiškumas, perdėtas skubotumas, nepastovumas, savimeilė, neapykanta Dievui, prisirišimas prie pasaulio, abejojimas amžinybe.
Turėtume šią „hedonizmo dukterų“ eilę dažniau paskaitinėti, gal tada pajustume neskaistumo nuodėmės psichologinį poveikį. Per įvairias vystymosi pakopas ši nuodėmė nuveda į neapykantą Dievui ir suabejojimą amžinybe. Pradžioje neskaistus žmogus dar jaučia sąžinės priekaištus. Jeigu jis į juos nekreips dėmesio ir nepakeis savo gyvenimo, jo dvasia aptems vis labiau ir labiau, t. y. jis nebesupras nuodėmės rimtumo ir savo gyvenimo situacijos pavojingumo. Neatitikimas tarp tikėjimo ir elgesio badys jo savimeilę, ir ši pamažu per pasikartojančias nuodėmes prieis iki neapykantos Dievui. Tada toks žmogus visiškai pasiners į žemiškus malonumus ir pradės abejoti amžinosiomis vertybėmis bei savo sielos išganymu.
Taigi tokia yra neskaistaus žmogaus dvasinė evoliucija. Neveltui daugelis šventųjų mokė, kad dauguma žmonių pasmerkiami dėl neskaistumo nuodėmės. Šv. Augustinas net sako, jog „pasaulis būtų daug labiau tikintis, jei jis nebūtų toks pasileidęs“. Užtenka žvilgtelėti į dabartinę visuomenę ir lengvai pamatysime neskaistumo psichologines pasekmes. Depresija ir persisotinimas gyvenimu yra galutinės seksualinės revoliucijos stotelės. Kai tik pasaulietiniai malonumai nebepatenkina vis didėjančio alkio, žmogus pradeda jausti vidinę tuštumą ir pasiduoda nusivylimui.
3.3. Modernizmas ir moralė
Iš to, kas buvo pasakyta 3.1. skyrelyje, aišku, kad Bažnyčios dorinis mokymas irgi nelieka modernistų nepaliestas. Kaip elgiasi modernistas šiuolaikinės visuomenės perversmo moralės srityje akivaizdoje? Į šį klausimą gali atsakyti dekreto „Lamentabili“ teiginys:
„Bažnyčia įrodo esanti nepajėgi veiksmingai saugoti evangelijų etikos, nes ji užsispyrusiai laikosi nekintamo mokymo, kuris negali būti suderintas su šiandienine pažanga.“
Taigi modernistai siekia, kad „evangelijų etika“ būtų pritaikyta prie šiandieninės pažangos, pavyzdžiui, kad gyvenantiems antrojoje neteisėtoje santuokoje būtų leista priimti Komuniją, nes toks gyvenimo būdas šiandieninei visuomenei yra visiškai priimtinas. Modernistas nuodėmę daugiau nebevadina nuodėme. Tai reiškia, kad jis daugiau nebeskatina kitų tobulinti savo elgesį, o paprasčiausiai neigia nuodėmę. Tačiau jei daugiau nebėra jokios nuodėmės, tada visi žmonės yra geri ir visi turėtų pakliūti į dangų.
Tam, kad labiau išryškintumėm modernistinį mąstymą, dar kartą paimkime neskaistumo pavyzdį. Seniau neskaistumas buvo sunki nuodėmė, o dabar tai vadinama „laisva meile“. Mat, sakoma, jei žmonės vienas kitą myli, ką gi bloga galima įžvelgti jų santykiuose ir kaip galima tai drausti. Modernizme galų gale nelieka jokių pastovių normų, šioje sistemoje Dievo įsakymai jau nėra amžini. Jei šv. Paulius kalbėjo: „Nė vienas ištvirkėlis, ar suteptas, ar gobšas, – juk tai yra stabmeldystė, – neturės dalies Kristaus ir Dievo karalystėje“ (Ef 5, 5), šiandien modernistui tai jau nebegalioja. Regėdami visuomenės vystymąsi paskutiniaisiais dešimtmečiais, turime rimtai iškelti klausimą: ar ne todėl daug žmonių tapo modernistais, kad jų gyvenimas tapo modernistinis, t. y. jis pradėjo nebesutapti su Dievo įsakymais?
Modernus žmogus dar norėtų tikėti Dievą tam tikromis sąlygomis. Tačiau šis „Dievas“ neturėtų reikalauti, kad jis keistų savo gyvenimą, šis „Dievas“ neturėtų duoti jokių įsakymų, neturėtų reikalauti jokių aukų, jau nekalbant apie grasinimus amžinąja bausme už Jo įstatymų nesilaikymą. Moderniam „Dievui“ leidžiama tik viena: visus žmones paimti į dangų. Tai yra vienintelė modernizmo dogma. Užtenka modernizmo sistemą tik vieną kartą atidžiau peržvelgti, ir pamatysime, kad jo pradžioje ir pabaigoje slypi šis neišsakytas noras, ši didžiulė iliuzija, dėl kurios ryžtamasi priimti bet kokias klaidas, neigti Dievo įsakymus ir griauti tikrąjį tikėjimą. Ši iliuzija sako, kad visi žmonės pakliūna į dangų. Žinoma, jei dangus iš viso egzistuoja, nes būdami modernistais, to tikrai negalėsime sužinoti.
[1] Šv. Pius X., enciklika Pascendi Dominici Gregis (1907 m. rugsėjo 8 d.).
[2] Pieper J., „Über das Verlangen nach Gewißheit“, iš Weistum – Dichtum – Sakrament, Aufsätze und Noticen, München: Kösel Verlag, 1954, p. 42.
3 Ten pat, p. 45
[4] Ten pat, p. 46
[5] Ten pat, p. 42
[6] De Ver. q 24 a. 4,9
[7] De Ver. q 11 a. 1c
[8] Pascendi Dominici Gregis.
[9] DH 3008
[10] Pascendi Dominici Gregis.
[11] Ten pat.
[12] Ten pat.
[13] DH 3071
[14] DH 3020
[15] DH 3019
[16] DH 3464
[17] Pascendi Dominici Gregis.
[18] Išdidumas intelektualinėje srityje reiškia dieviškojo Apreiškimo atmetimą, šventosios Bažnyčios neklystamo autoriteto atmetimą bei vertybinio neutralumo reikalavimą moksluose. Šias tendencijas lengvai galima rasti modernizmo sistemoje.
19 Dietrich von Hildebrand, Das tojanische Pferd in der Stadt Gottes, Regensburg: Verlag Josef Habbel, psl. 249
20 DH 3406
21 Tomus Aquinus I-II 108, 3 ad 4
22 Pieper J., Zucht und Maß, München: Kösel Verlag, 1964, p. 37.
Nors ir labai maga pasisakyti apie buvusio KT pirmininko elgesį socialiniuose tinkluose, kur kas vertingiau yra pakomentuoti jo siunčiamą žinutę apie EŽTT spredimą byloje Fedotova prieš Rusiją.
Pirmoji dalis (pavargstantiems skaityti)
Visų pirma pastebėsiu, kad EŽTT vertina kaip konkreti šalis laikosi įsipareigojimų pagal Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvenciją. Todėl tai, kas pasakoma vienai šaliai, nebūtinai bus pasakyta kitai šaliai, jei į EŽTT nukeliaus byla iš tos šalies. Skiriasi ne tik bylos aplinkybės, bet šalių teisinė sistema, taip pat ir požiūris į šio klausimo sprendimą.
Rusijos ypatybė ta (ir tai konstatuoja EŽTT), kad joje nebuvo jokio, pabrėšiu, absoliučiai jokio teisinio būdo, sureguliuoti tos pačios lyties asmenų teisinius santykius, neketinta tai daryti ir to nesiekta.
Visiškai kita situacija yra Lietuvoje. Vienos lyties asmenų teisinių santykių sureguliavimo klausimas pradėtas spręsti dar praeitos kadencijos Seime. Buvo užregistruoti net du projektai, siūlantys šį klausimą spręsti arba partnerystės arba susitarimo dėl bendro gyvenimo būdu. Šios kadencijos Seime buvo iniciujuotas Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso papildymas Artimo ryšio savoka. Taigi, teisėkūrinių pasiūlymų apstu, problema yra kita – tai Seimo negebėjmas apsipręsti dėl galimos teisinės formos.
Institucijos, apie kurias perjoratyviai (menkinamai) leidžia sau pasisakyti buvęs KT pirmininkas visada sakė (ir iš dainos žodžių neišmesi) jog yra būtina sureguliuoti vienos lyties asmenų santykius. Visai kitaip yra Rusijoje, kur niekas niekada to neketino ir nesiūlė.
Byloje Fedotova prieš Rusiją EŽTT pirmą kartą pasakė, jog šalys turi pozityvią pareigą (t.y. privalo) savo teisinėje sistemoje numatyti tam tikrą teisinę formą, kuri leistų vienos lyties asmenims sureguliuoti teisinius santykius. Kokia tai forma – kiekvienos valstybės vidaus reikalas, svarbu, šalies teisinėje sistemoje ši galimybė realiai egzistuotų ir vienos lyties asmenims būtų garantuotos bazinės teisės (Oliari ir kiti prieš Italiją (2015).
Pozityvios pareigos pripažinti vienos lyties asmenų teisinius santykius nustatymą EŽTT iš esmės grindė „besivystančių teisių” („evolving rights”) konceptu, sakydamas kad vis daugiau Europos valstybių suteikia vienos lyties asmenų poroms teisinį pripažinimą. Tai vienintelis teismo nutarties santraukoje minimas argumentas, kuris man asmeniškai iškelia daug klausimų.
Pirmiausia, kur yra tas taškas, kada jau galima konstatuoti, kad teisė išsivystė tiek, kad tampa visuotinai privaloma? Kiek valstybių turi įteisinti vienos lyties asmenų santykius, kad kitoms šalims atsirastų pozityvi pareiga? Pusė? Du trečdaliai? Trys ketvirtadaliai?
“Besivystančios teisės” konceptas iš esmės paremtas logika, jog pradžioje tokios teisės nėra, kažkada ši teisė “prasideda”, tada ji “vystosi”, tada “išsivysto” ir pagaliau ateina laikas konstatuoti, kad ši teisė užgimsta.
su tokia žmogaus teisių traktuote nesutiks klasikinės prigimtinės teisės šalininkai, žmogaus teises kildinantys iš žmogaus prigimties.
Tačiau su tokia žmogaus teisių traktuote nesutiks klasikinės prigimtinės teisės šalininkai, žmogaus teises kildinantys iš žmogaus prigimties. Žmogaus prigimtis ir prieš šimtą, ir prieš tūkstantį metų buvo tokia pati, taigi ir iš jos kylančių teisių kompleksas visada ir visais laikas buvo tas pat. Arba teisė yra, arba jos nėra. Jei ji yra, ji yra, nepaisant to, kad konkrečioje valstybėje ji yra nepripažinta ar negerbiama (pvz. teisė į religijos laisvę). Jei jos nėra, ji neatsiras, nors valstybė ją įrašytų auksinėmis raidėmis savo Konstitucijoje. Būtent todėl šios koncepcijos kritikai vienos lyties asmenų teisę į šeimą vadina “išvestine”, t.y. socialiai sukonstruota teise.
Iki šiol panašiais jautriais klausimais EŽTT laikėsi neutralumo politikos, ir vengė nustatyti pozityvią pareigą, sakydama, jog tuo ar tuo klausimu tarp konvencijos šalių narių nėra konsensuso (t.y. sutarimo). Geras pavyzdys yra abortas: EŽTT atsisakė tiek konstatuoti, jog Konvencija nenumato teisės į abortą (Vo prieš Prancūziją, 2004), tiek nustatyti pozityvią pareigą reglamentuoti teisę į abortą (ABC prieš Airiją, 2010). Ir nors vadinamos „teisės į abortą” atžvilgiu taip pat buvo galima taikyti tą patį “besivystančios teisės” argumentą*, tiek pasiremti visa eile Europos parlamento rezoliucijų, EŽTT kažkodėl to nedarė. Taigi, reikia konstatuoti tam tikrą EŽTT teisminės praktikos divlypumą.
Turbūt reiktų įvardinti, kad ši žmogaus teisių „evoliucija” yra ne teisinis, bet politinis dalykas, įstatyminėmis priemonėmis įstatymo leidėjo ar teisminės valdžios vykdoma iš viršaus, didžiąjai visuomenės daliai nesutinkant su tokiu žmogaus teisių sąvokos išplėtimu. Čia kaip pavyzdį galiu paminėti Slovėniją, kurios Konstitucinis teismas visai neseniai įpareigojo įteisinti vienos lyties asmenų santuoką, nors pati tauta referendume nepritarė tokiai idėjai. Ar gali teisė atsirasti per mažumos prievartą?
Antroji dalis (ekspertams)
Tektoniniu lūžiu EŽTT praktikoje pereinant nuo prigimtinės teisės prie socialinio konstruktyvizmo buvo 2010 m. byla Schalk ir Kopf prieš Austriją. Šioje byloje buvo sprendžiamas atsisakymo registruoti vienos lyties asmenų santuoką klausimas.
EŽTT buvo priverstas konstatuoti, jog Konvencija nenumato pozityvios pareigos šalims narėms užtikrinti vienos lyties asmenų teisę į santuoką, nes Konvencijos tekstas vienareikšmiškai tai palieka valstybių narių apsisprendimui.
Tačiau šioje byloje EŽTT pasakė, jog “kartu gyvenančios tos pačios lyties asmenų poros, gyvenančios stabilioje faktinėje partnerystėje, santykiai patenka į „šeimos gyvenimo” sąvoką, lygiai taip pat, kaip ir skirtingos lyties asmenų poros santykiai tokioje pačioje situacijoje.” (94 p.) Kitaip tariant, buvo pasakyta, jog vienos lyties asmenų santykiams taikoma tik į teisės į privatumą, bet ir teisės į šeimos gyvenimą apsauga.
EŽTT nukrypo nuo ankstesnės savo praktikos, kurioje ne kartą buvo konstatuota, jog vienos lyties asmenų santykiai nepatenka į šeimos gyvenimo apsaugą
Tokiu būdu EŽTT nukrypo nuo ankstesnės savo praktikos, kurioje ne kartą buvo konstatuota, jog vienos lyties asmenų santykiai nepatenka į šeimos gyvenimo apsaugą (pvz. Mata Estevez prieš Ispaniją, 2001), nors jiems yra taikoma teisės į privatų gyvenimą apsauga.**
Po teiginiu, kad turi būti gerbiamas vienos lyties asmenų privatus gyvenimas pasirašys bet kuris sveiko proto žmogus. Tačiau daug kam kyla abejonių, jog jų santykis prilygsta šeimai. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 dalis sako, kad „Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas“. Nors Konvencijos tekste naudojamas jungtukas “ir”, privatus ir šeimos gyvenimas yra atskiros, nors ir tarpusavyje susijusios, tačiau ne tapataus turinio teisės, kurios tarpusavyje organiškai sąveikauja. Teisė į šeimą, skirtingai nuo teisės į privatumą, savo pobūdžiu yra siauresnė. Tačiau teisei į šeimą taip pat galioja teisės į privatumą apsaugos reikalavimai.
Čia pateiksiu pavyzdį, kurį supras kiekvienas teisės studentas: kiekviena sutartis yra sandoris, bet ne kiekvienas sandoris yra sutartis. Teisės į šeimos gyvenimą ir teisės į privatų gyvenimą atžvilgiu galima pasakyti tą patį: ne kiekvienas asmenų santykis yra šeima, bet kiekvienas asmenų santykis yra privatus ir nusipelno atitinkamos apsaugos.
Mūsų LR Konstitucija eksplicitiškai skiria privataus gyvenimo apsaugos (22 str.) ir šeimos teisinių santykių institutus (38 str.). Teisės į privatumą apsaugą įtvirtina mūsų Civilinio kodekso Antroji knyga, šeimos teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso Trečioji knyga.
Per privataus gyvenimo apsaugą, yra visiškai įmanoma užtikrinti vienos lyties asmenų teisių apsaugą ir garantuoti vienos lyties asmenims bazinės teises. Tuo tikslu ir buvo siūloma Civiliniame Kodekse numatyti asmens teisę į artimą ryšį, kaip sudedamąją asmens teisės į privatumą dalį, panašiai kaip ir asmens teisė į vardą, pavardę, kūno vientisumą ir neliečiamumą. Susitarimu dėl bendro gyvenimo buvo siūloma nustatyti tvarką, kaip formalizuoti ir apsaugoti privačius vienos lyties asmenų santykius. Tačiau politinės valios (o gal ir drąsos) tai padaryti Seimui kol kas nepakanka. Žvalgomasi į carą?
_____________
* Šiuo metu visos Europos valstybės išskyrus Maltą ir Lenkiją leidžia abortą moters pageidavimu, t.y. de facto pripažįsta tokią moters “teisę”. 2010 m. kai buvo priimtas sprendimas byloje ABC prieš Airiją, tokių šalių Eurpoje buvo trys (Airija, Lenkija, Malta)
** Siekdamas nustatyti, ar nagrinėjamas klausimas yra susijęs su „šeimos gyvenimo” sritimi, Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies prasme, Teismas pakartoja, kad pagal nusistovėjusią Konvencijos teisminę praktiką ilgalaikiai homoseksualūs dviejų vyrų santykiai nepatenka į Konvencijos 8 straipsnio saugomos teisės į šeimos gyvenimo gerbimo taikymo sritį <…> Teismas mano, kad, nepaisant to, jog daugelyje Europos valstybių vis labiau ryškėja tendencija teisiškai ir teismine tvarka pripažinti stabilią homoseksualų partnerystę de facto, atsižvelgiant į tai, kad susitariančiosios valstybės turi mažai bendrų sąlyčio taškų, tai yra sritis, kurioje jos vis dar turi plačią vertinimo laisvę.
Putinas skuba. Jau trečiadienį, užsienio naujienų tarnybų žiniomis, turėjo būti paskelbta apie naują mobilizacijos bangą Rusijoje. Naujienų agentūros to tikėjosi, kai buvo paskelbta, jog Putinas sausio 18 d. lankysis Sankt Peterburge ir pasakys kalbą gimtojo savo miesto Leningrado blokados panaikinimo 80-ųjų metinių proga.
Tai pirmoji priemonė po to, kai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė apie kariuomenės reformą, kuri be kitų dalykų numato padidinti ginkluotąsias pajėgas iki pusantro milijono žmonių. Šis planas bus vykdomas 2023 – 2026 metais. Putino spaudos sekretorius D. Peskovas paneigė pranešimus apie visuotinę mobilizaciją.
Bet štai svetainė Echofm.online (buvusi „Echo Moskvy“) paskaičiavo, kad vien pernai per keletą mobilizacijos etapų buvo pašaukta 318 tūkst. naujokų, o iki 2026 m. armija padidės 363 tūkstančiais, t.y. po 121 tūkst. kasmet arba maždaug po 10 tūkstančių per mėnesį. Portalas priduria, kad anksčiau kariuomenės didinimas buvo įteisinamas prezidento įsakais, o dabartinę mobilizaciją ketinama atlikti be jokio dokumento, kad nekeltų nerimo rusų visuomenei. Putinas jau pasimokė iš nevykusios rugpjūčio mobilizacijos.
Maskva jaučia, kad, pati sukėlusi didžiulę tarptautinio pasipriešinimo bangą, ji patenka į izoliacijos gniaužtus. Iš esmės įvedusi karo padėtį Rusija vis daugiau resursų skiria didžiulei karinei mašinai išlaikyti, o tie resursai nėra begaliniai. Vakarų sankcijos, didžiulės išlaidos karui Ukrainoje gresia katastrofa – tiek ekonomine, tiek politine. O žiedas spaudžiasi. Štai kodėl Maskva ketina suformuoti armijos korpusą Karelijoje (reakcija į Suomijos ir Švedijos narystę NATO), pertvarkyti Šiaurės laivyną (Arkties vandenynas tampa dar vienu įtempimo židiniu), daugiau pajėgumų skirti Tolimiesiems Rytams (Japonija stiprina keturių Kurilų salų apsuptį) ir, žinoma, Maskvos bei Sankt Peterburgo apsaugai (čia įkurtas visas karinis strateginis Rusijos smegenų centras su Putinu priešakyje).
O kaip gi reaguoja Vakarai? Atrodo, kad galingesnių ginklų partija greitu laiku pasieks Ukrainos kovotojus. Pasaulis, o ir ukrainiečiai gerai supranta, kad jie bus atgabenti ne per savaitę, todėl ir prezidentas Volodimyras Zelenskis nustojo primygtinai raginti Vakarus suteikti kuo daugiau paramos. Tuo tarpu elitiniai Vakarų veikėjai jau keičia nuomonę apie šį karą, vis dažniau atsisakydami raginti V. Zelenskį be išankstinių sąlygų siekti taikos. Net buvęs JAV saugumo sekretorius Henry Kissingeris atsisakė savo anksčiau išsakytos „neutralaus statuso Ukrainos“ idėjos. Davose vykstančiame pasaulio lyderių forume Nobelio premijos laureatas, 99-erių ekspertas pabrėžė, kad dabar jau yra pasikeitę laikai ir reikia elgtis kitaip. Dabar Ukrainos įstojimas į NATO buvusiam Amerikos politikui „yra priimtinas“. Beje, Kijevas teigia, kad Ukraina iš esmės jau yra tapusi Aljanso nare, nes, jos gynybos ministro O. Reznikovo žodžiais, „mes turime NATO ginkluotės ir suprantame, kaip ja naudotis“.
Grįžtant prie karinės isterijos Rusijoje, karo ekspertai pabrėžia, su kokiomis problemomis susidurs tolesnės mobilizacijos iniciatoriai. Anot Rusijos opozicinio analitiko Jurijaus Fiodorovo nuomonės portale Dialog.ua, surinkęs papildomą pusės milijono kontingentą, Kremlius susidurs su dviem sunkumais: pritrūks apie 50 tūkstančių karininkų ir specialistų apmokyti tokią civilių armiją, be to neapmokytiems kareivėliams prireiks didžiulio kiekio vadų – vienam karininkui teks 10 šauktinių. Iš kur juos Šoigu paims – atitrauks iš fronto? Kita vertus, trečios didžiausios pasaulyje armijos (2021 m. duomenimis, Kinija sutelkusi 2,3 mln. aktyvios tarnybos karių, JAV turėjo 1,4 mln., Rusija – 766 tūkst.) aprūpinimui prireiks pasakiškų resursų bei ginkluotės. Juk vien „kalašnikovais“ nepakariausi…
Kitaip sakant, Putinas eina „va bank“, lietuviškai – į bankrotą. Siekdamas užpildyti keletą frontų „patrankų mėsa“, jis jau iš anksto turi nusiteikti pralaimėjimui, o po to – prievartinei kapituliacijai. Žinoma, ji ateis negreitai. Pasaulis dar ilgai kentės nuo XXI amžiaus bepročio.
Kaip ir tikėjausi, šis savaitgalis fronte yra labiau aktyvus, nei anksčiau. Tačiau vyksta tik taktiniai vietinės reikšmės mūšiai, didesnių puolamųjų veiksmų nėra.
Bachmute padėtis išlieka sunki, bet po Soledaro rusai čia nesugebėjo dar labiau padidinti spaudimo. Rusiški šaltiniai tradiciškai skelbia apie sėkmingą puolimą, bet lengviau pergales skelbti, nei realiai pasiekti.
Kreminos rajone aktyvesni ukrainiečiai, tačiau ir toliau jų veiksmai skirti priešo gynybos sistemos „tikrinimui“, į puolimą nepereinama.
Rusiški socialiniai tinklai plyšte plyšta nuo pranešimų apie puolimą Zaporižės srityje, apie kelis užimtus kaimus ir prasiveržimą. Visgi ir toliau atrodo, kad čia daugiau triukšmo, nei veiksmo, kad buvo užimti, arba tik minimi kaip užimti, keli kaimai „niekieno žemėje“. Kol kas abi šalys čia intensyviai šaudo viena į kitą artilerijos pabūklais, bet kalbos apie rusų puolimą gerokai perdėtos.
Nepanašu, kad ukrainiečius rusų puolimas čia labai neramintų, nes jie neskuba permetinėti pastiprinimų iš kitų fronto ruožų. Kaip jau minėjau, šiame fronto ruože yra silpniau parengti ir apginkluoti teritorinės gynybos pajėgų daliniai. Jie turi ir mažiau artilerijos, bet ne tiek mažai, kad rusai įgautų pavojingą kritinę persvarą.
Taigi padėtis stabili, nei geresnė, nei blogesnė nei įprastai. Iniciatyvą toliau išlaiko ukrainiečiai, kurie turi pajėgų puolimui, bet įvertinę padėtį pulti neskuba. Rusai irgi turi mobilizuotų rezervistų, bet iš jų „suklijuoti“ kumštį puolimui greitu laiku negali. Nors patys ukrainiečiai kalba apie puolimą tik pavasarį, aš jo tikiuosi sulaukti greičiau.
Tradiciškai šeštadieniais nebūna daug rimtesnių žinių. Kažkas kažką rašo, bet iš esmės tik smulki informacija. Labiausiai dabar informacinę erdvę žinutėmis užpila „Vagner“. Grupuotė išaugo, išaugo ir Prigožino asmeninės ambicijos, todėl jis vis labiau braunasi į „telegramm karius“. Turbūt draugiškai susitarė „Tik toką“ palikti kito feodalinio karo vaduko saviraiškai.
Toks lindimas į viešą erdvę duoda žinomumą, populiarumą, padeda prisitraukti savanorių ir rėmėjų, bet kartu kelia grėsmę, kad su juo susidoros kitos svarbios „figūros“. Nors prisipažinkime, net pagalvoti negalėjome, kad Putino režimas bus priverstas pakęsti tokius „karo vadus“ kaip Prigožinas. Tačiau nėra abejonių, kad Kremlius jau kuria planus, kaip nuimti „vagnerių“ galvą, o pačius samdinius perimti į pilną kontrolę.
Pasigirdo daug kalbų, kad Prigožiną pastatyti į vietą turėjo karui Ukrainoje vadovauti paskirtas Generalinio štabo viršininkas, tačiau jis tikrai nėra tas autoritetas, kuris galėtų sutramdyti „vagnerius“. Beje, apie Gerasimovą nieko negirdėti. Spėju, kad jis ir toliau „vadovauja“ iš savo kabineto.
Baltarusijoje toliau ramu, bent jau nieko neraminančio iš tenai negirdėti. Lukašenka pats asmeniškai ledo ritulio arenoje apvežė „garbės ratu“ Donecke sužeistą separatistų karį. Tai yra žinutė baltarusiams ir rusams, turinti parodyti „brolišką Baltarusijos paramą Rusijai“. Sužeistų rusų karių gydymas ir reabilitacija Baltarusijoje yra palankus Lukašenkos įvaizdžiui, ir jis tuo vykusiai pasinaudoja.
Tiek ukrainiečiai ir juos palaikantys dori žmonės, tiek rusofašistai skaičiuoja karinę paramą, kuri buvo pažadėta paskutiniame Ramšteino susitikime. Taip, joje nėra tankų, bet yra nemažai ginkluotės, apie kurią viešai nepranešta. Apie tai savo paskutiniame įraše feisbuko paskyroje užsiminė ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: „Šios dienos susitikimas išsiskyrė tuo, kad dalis karinės paramos paketų buvo įvardinti uždaruose susitikimuose ir nebuvo paskelbti viešai.“
Bet praslydo kai kurios užuominos. Daugiausia kalba lenkai. Po to gražiai nuskambėjusio, bet nelabai tinkamo pareiškimo apie tankų „Leopard 2“ perdavimą Ukrainai be Vokietijos žinios, šiandien Lenkijos gynybos ministras Mariusz Blaszcak painformavo, kad perduos ukrainiečiams sovietinius tankus ir T-72 ir pėstininkų kovos mašinas, kurių užteks vienai brigadai apginkluoti.
Kalba gali eiti tik apie tankus T-72, kurių skaičius gali siekti nuo 30 iki 100 vienetų, ir apie sovietines pėstininkų kovos mašinas BWP-1, vėlgi, nuo 30 iki 100, priklausomai nuo to, kokia brigadą – tanką ar mechanizuotą – galvojama apginkluoti.
Taip pat kalbama apie 57 mm senus sovietinius priešlėktuvinius pabūklus. Pastarieji kartu su Lietuvos perduodamomis 40 mm švediškomis patrankomis turėtų palengvinti kovą su iranietiškais dronais. Jas galima sėkmingai panaudoti prieš žemės taikinius. Pabūklai nenauji, jiems labai trūksta šiuolaikinių taikymosi prietaisų, todėl didesnio efektyvumo iš jų tikėtis sunku. Tačiau kartu su modernesnėmis priemonėmis jie ras savo vietą oro gynyboje, ir, esant palankioms sąlygoms gali būti pakankamai pavojingi tiek visų tipų bepiločiams, tiek sraigtasparniams, ir net atakos lėktuvams.
Neabejoju, kad tankų sulauksime greitai. Ukrainos gynybos ministras šiandien pareiškė, kad ukrainiečių tankistai JAU mokinasi naudotis „Leopardais“ vienoje iš NATO šalių. Manau visiems aišku, kurioje. Tankus buvo galima ir reikėjo perduoti seniai. O ta visa nevykusi komunikacija tiesiog neturėjo įvykti, dėl visko susitarti reikėjo už uždarų durų.
Pabaigai – Rusija jau ilgokai nesugeba surengti masinio apšaudymo raketomis. Reiškia, visgi „paduso“ mėgindama išvesti iš rikiuotės Ukrainos energetikos infrastruktūrą. O Lietuva labai prisidėjo, padėdama ukrainiečiams sušilti. Remiam, nesustojam.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
NESUTARIMAI, DŽIUGINANTYS KARO NUSIKALTĖLIUS KREMLIUJE
Politinis strateginis lygmuo
Ginčas dėl tankų, skirtų padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją, penktadienį vyko ir viešai, ir privačiai, nes daugiau kaip 50 Vokietijoje susitikusių gynybos vadovų nesugebėjo susitarti, o Berlynas neatšaukė savo veto dėl „leopardų“.
Būtent negebėjimas susitarti, o ne klausimas dėl pačių tankų, rodo tam tikrą ne tik vertybinę, bet ir sąjungininkų gebėjimo ryžtingai veikti krizę, kas, be jokios abejonės, nudžiugino karo nusikaltėlius Kremliuje. Ir nors JAV ir NATO vadovai neigė bet kokius nesutarimus savo gretose ir gyrė Vokietiją už platų ginkluotės ir mokymo indėlį Ukrainai, mažesnė vadovų grupė privačiai susitiko su vokiečiais, kad pabandytų rasti bendrą kalbą. Jiems nepavyko pasiekti sutarimo dėl Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard” siuntimo.
Penktadienio susitikimo pabaigoje paklaustas, ar Vokietija „daro pakankamai”, JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas atsakė: „Taip, bet mes visi galime padaryti daugiau.” „Jie yra patikimi sąjungininkai ir tokie buvo labai, labai ilgai”, – sakė jis. „Ir aš nuoširdžiai tikiu, kad jie ir toliau bus patikimi sąjungininkai.”
Naujasis Vokietijos gynybos ministras teigė nurodęs ministerijai patikrinti Vokietijos tankų atsargas, kad būtų pasirengta galimam žalios šviesos uždegimui ir būtų galima „veikti nedelsiant”. Borisas Pistorius pridūrė, kad Vokietija, prieš priimdama tokius sprendimus, „pasvers visus „už” ir „prieš”. … Esu labai tikras, kad artimiausiu metu bus priimtas sprendimas, bet … nežinau, kaip tas sprendimas atrodys”.
Visi šitie „nežinau“, „kažkaip“, „galbūt“, „kaip nors“, „remsim, kiek reikės“ skambantys iš galingiausių pasaulio šalių lyderių lūpų mus vis labiau gąsdina. Jei invazijos pradžioje tai dar buvo galima suprasti ir pateisinti vakarietišku išlepimu, inerciniu vyno ir steiko prioritetizavimu, tai dabar, artėjant plataus masto Rusijos invazijos metinėms, tokie pasisakymai rodo, kad sąjungininkai neturi nei plano, nei supratimo, kaip atremti Rusijos agresiją.
Ne Vokietijos gynybos ministerijai, o fiureriui Putinui yra uždegta žalia šviesa ir Žirinovskis su Kobzonu smaginasi traukdami „sojuz nerušymyj“. Numirėlis dvaro klounas buvo visiškai teisus – vakarai yra bailūs, juos reikia „imti ant stracho“, nes pagrindinė, svarbiausia galingųjų silpnybė – nesugebėjimas susitarti. O pavieniui juos labai lengva „umočit v sortyre“.
Gana keisto pasiteisinimo dėl tokių veiksmų Vokietijoje korta yra ta, kad neva Vokietija negali, neturi moralinės teisės būti aktyvios sunkiosios karinės paramos, taigi, ir karinio sprendimo Ukrainoje koalicijos lyderė, nes būtent ji, Vokietija, yra kalta dėl nacizmo, karų, žydų genocido ir kitų praeito amžiaus negandų Europoje.
Bet tai kaip yra su šio amžiaus genocidu Ukrainoje? Ar turime moralinę teisę stovėti nuošalyje ir guostis mintimi, kad ne mes esame jo tiesioginiai vykdytojai?
Nežiūrint šių trypčiojimų vietoje, Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė apie nuoširdų pokalbį su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi dėl tankų „Leopard 2”.
„Pasveikinau Borisą Pistorių su paskyrimu į naujas pareigas. Nuoširdžiai kalbėjomės apie „Leopard 2”. Bus tęsinys. Taip pat padėkojau Vokietijos vyriausybei ir Vokietijos žmonėms už jų karinę pagalbą Ukrainai ir svetingumą Ramšteine-8″, – savo paskyroje „Twitter“ vakare rašė Reznikovas.
Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad Rusija rengiasi naujoms puolamosioms operacijoms, todėl būtina skubiai padidinti paramą Ukrainai. Jensas Stoltenbergas teigia, kad Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime buvo paskelbta apie svarbų naują „kovinių pajėgumų” paketą Ukrainai.
„Palankiai vertinu Ramšteine paskelbtą svarbų naują kovinių pajėgumų paketą, skirtą Ukrainos savigynai. Rusija ruošiasi naujoms puolamosioms operacijoms, todėl būtina skubiai padidinti paramą, kad Ukraina turėtų galimybę laimėti ir atgauti užimtą teritoriją”, – J. Stoltenbergas rašė „Twitter”.
„Tai, kad dabar Ukrainai bus suteikta šimtai naujų pėstininkų kovos mašinų, šarvuočių ir tankų, bus labai svarbu šaliai… Ši parama ne tik leis ukrainiečiams apsiginti nuo naujų Rusijos puolimų, bet ir leis jiems patiems pradėti puolimus siekiant susigrąžinti teritoriją”, – sakė J. Stoltenbergas.
Šimtai tankų, pėstininkų kovos mašinų… Kas rašė kalbą NATO gensekui? O gal tiksliau, reiktų klausti, kur?
Įdomybės Europos Sąjungos fronte. Kroatijos prezidentas penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos pastangos laikytis demokratijos standartų šalyse narėse kelia grėsmę bloko skilimui, ir pasmerkė ES pastangas finansiškai nubausti Vengriją už tariamus teisinės valstybės standartų pažeidimus.
Prezidentas Zoranas Milanovičius šiuos pareiškimus padarė per spaudos konferenciją Vengrijos sostinėje Budapešte po derybų su savo Vengrijos kolege Katalin Novák. Z. Milanovićius pakartojo dažną Vengrijos kritiką ES atžvilgiu, sakydamas, kad blokas per daug viršija savo galias valstybių narių atžvilgiu ir kad ši pernelyg didelė kontrolė pagreitino „Brexit” ir išstūmė Jungtinę Karalystę.
Pasak jo, ES neturėtų tapti „Jungtinėmis Europos Valstijomis” ir pridūrė, kad ES procedūros prieš Vengriją, dėl kurių įšaldytas milijardų eurų finansavimas Budapeštui dėl korupcijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų, kelia grėsmę, kad 27 narių blokas bus sunaikintas.
„Toks požiūris (tarp ES ir Vengrijos) labai erzina”, – sakė jis ir perspėjo, kad „šiandien tai Vengrija, o rytoj tai bus kokia nors didesnė šalis, kuriai reikės „duoti pamoką”.
Stiprėjančios ekstremistinės nuotaikos rodo, kad narystė ES abiems šalims reikalinga tik kaip svetima piniginė, iš kurios galima semti, ir nesirūpinti dėl grąžinimo atgal. Radikalios kalbos ir melas apie Brexit taip pat rodo, kad Kremliaus agentūrinis tinklas dirba nepriekaištingai.
JAV ambasadorius prie ESBO pavadino diskusiją dėl modernesnių ginklų perdavimo Ukrainai teisinga ir tikisi plačios paramos galimam Nyderlandų sprendimui perduoti Ukrainai naikintuvus F-16. Paklaustas, ar Baltieji rūmai pasirengę leisti Nyderlandams pristatyti Ukrainai naikintuvus F-16, ambasadorius atsakė: „Jau seniai laikomės nuomonės, kad tai, ką tiekia mūsų sąjungininkai, yra jų reikalas. Taip pat remiame nesuskaičiuojamą mūsų sąjungininkų indėlį (į gynybą) Ukrainoje.”
Carpenteris pavadino diskusijas dėl modernesnės ginkluotės perdavimo Ukrainai teisingomis, palyginti su praėjusiais metais, kai Kyjivui buvo perduota daugiausia sovietinės gamybos ginkluotės.
Ramšteino-8 susitikimo išvakarėse Nyderlandų valdžios institucijos pareiškė esančios pasirengusios apsvarstyti Ukrainos prašymą dėl naikintuvų F-16. Iš karto po to Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus skirti Ukrainos pilotams modernių karinių lėktuvų.
Operacinis lygmuo
Nežiūrint nesutarimų dėl „Leopard-2“ tankų, Ukrainos gynybos ministras O. Reznikovas pareiškė, kad Ukrainos kariai Lenkijoje mokysis valdyti „Leopard-2”. Reznikovas kalbėjo ukrainiečių kalba transliuojamam „Voice of America” po dalyvavimo susitikime Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje, kur Ukrainos partneriai nepriėmė sprendimo dėl tankų perdavimo. Ministras pratybų plėtrą apibūdino kaip proveržį, sėkmę už jį priskirdamas Lenkijos pastangoms.
Rusijos okupacinės pajėgos didina spaudimą šalia Bachmuto, ir mums regisi, kad šio miesto griuvėsius karinė rusų vadovybė gali laikyti operaciniu tikslu artimiausioje ateityje. Iš vienos pusės, Bachmuto užėmimas būtų simbolinė pergalė, motyvuojanti marodierius, iš kitos, tai leistų okupantams trikdyti Ukrainos tiekimo linijas rytuose ir kelti grėsmę kitiems Ukrainos kontroliuojamiems miestams aplinkiniame Donecko regione.
Tačiau nepatvirtintais duomenimis, JAV pareigūnai neformaliai ragina ukrainiečius nukreipti dėmesį nuo Bachmuto ir susitelkti į pasirengimą puolimui pietuose. Tam reikalingos pajėgos šiuo metu yra įsitraukusios į Bachmuto gynybą.
Karti realybė vis labiau ryškėja ir pasiekia sąjungininkų vakaruose protus. Po susitikimo su Ukrainos kariuomenės vadu generolu V. Zalužnu, kuriame aptarti karinės pagalbos Kyjivui klausimai, JAV kariuomenės vadas generolas M. Milley sakė, kad būtų „labai sunku” išstumti Rusijos pajėgas iš Ukrainos šiais metais.
Rusija gi tam tikrai ruošiasi. Ir nors vakar pasirodė „ekspertų“ šaipymaisi iš Maskvoje pastebėtų ant namų stogų dislokuotų oro gynybos sistemų, neva rodančių, kad Kremlius bijo dronų atakų ir netrukus prasidėsiančio ukrainiečių plataus masto puolimo Maskvos link, mūsų nei juokas, nei noras šaipytis neima.
Oro gynybos sistemos Maskvoje rodo du dalykus: orda ruošiasi rimtiems veiksmams Ukrainoje, į kuriuos galimai planuoja gauti atsaką, juolab, kad viešai minimos Ukrainą pasieksiančios tolimo nuotolio raketos. Labai gali būti, kad Rusijos GRU turi ir kitos informacijos, apie kurią niekas nekalba viešai. Antra priežastis, dėl ko Maskvoje rusams demonstruojama ginkluotė, yra pasirengimas paskelbti apie Rusijos užpuolimą, organizuojant provokaciją arba ir be jos, taip sukuriant „apsiaustos tvirtovės“ regimybę ir dar didesnį visų rusų pasiryžimą mirti Ukrainos žemėje.
Taktinis lygmuo
Jungtinės Valstijos Rusijos samdinių grupę „Wagner” pripažino „tarptautine nusikalstama organizacija”, taip didindamos spaudimą privačiai kariuomenei, kuri į kovą Ukrainoje įdarbino dešimtis tūkstančių rusų kalinių. Penktadienį Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Džonas Kirbis sakė, kad „Wagner“ „yra nusikalstama organizacija, vykdanti plačiai paplitusius žiaurumus ir žmogaus teisių pažeidimus. Mes nenuilstamai dirbsime, kad nustatytume, sužlugdytume, atskleistume ir nukreiptume dėmesį į tuos, kurie padeda „Wagner”.
Rusai Sankt Peterburge ir Maskvoje dėjo gėles prie improvizuotų paminklų, skirtų Rusijos raketų atakos į devynių aukštų gyvenamąjį namą Ukrainos Dnipro mieste aukoms atminti, pranešė „Reuters“. Penktadienio vakarą aplink paminklo ukrainiečių nacionaliniam poetui Tarasui Ševčenkai pagrindą Sankt Peterburgo centre buvo išdėliota dešimtys gėlių puokščių ir keli pliušiniai žaislai. Ant vieno kaspino buvo užrašyta „Atleisk”. Liudininkų teigimu, gėlės ir žaislai režimo buvo nurenkami kelis kartus per dieną.
Šią savaitę Ukrainoje žuvo buvęs JAV karinio jūrų laivyno SEAL karys, pranešė amerikiečių pareigūnai. Danielis W. Swiftas buvo sužeistas Dnipro mieste ir mirė nuo žaizdų. Atsargos karys Ukrainoje kariavo kaip savanoris.
Okupacinės pajėgos tęsia puolimą nuo Kurdiumivkos Časiv Jaro link, kurį trumpam buvo pristabdę ukrainiečių gynėjai. Driskiai nekreipdami dėmesio į didžiulius nuostolius užėmė Kliščijivką į šiaurę nuo Kurdiumivkos ir dabar ne tik yra atkirtę remiančias ukrainiečių pajėgas pietvakariuose, bet ir puslankiu apsupo Bachmutą. Mūšiai vėl vyksta miesto centre ir ties geležinkelio pervaža rytuose, taip pat ties Jahidne šiaurėje ir Ivanivske pietuose. Rusų tikslas į pietus nuo Bachmuto yra kelio H-32 kontrolė. Ją praradus, ukrainiečiai turėtų gintis Časiv Jare ir ginti greitkelio M-3 atkarpą šiaurinėje Bachmuto dalyje ties Jahidne.
Ginkluoti valkatos sujudo ir pietuose. Zaporižės srityje pliekiama iš visų rūšių ginklų. Chersono srityje iš artilerijos ir raketų sistemų apšaudžius Antonivkos ir Chersono miestus nukentėjo civiliai gyventojai.
Medicininei pagalbai teikti rusų okupacinės pajėgos naudojasi ne tik jau perpildytomis laikinai okupuotų Chersono srities gyvenviečių medicinos įstaigomis, bet ir įrengia vaikų darželius kaip lauko ligonines. Be to, visi gydytojai centrinėje Nyžnij Sirohozy ligoninėje buvo pakeisti ir dabar joje gydomas tik rusų okupacinių pajėgų personalas.
Panaši situacija susiklostė ir Kalančake, kur buvo atleisti vietiniai gydytojai, o vietoj jų buvo atvežti medicinos darbuotojai iš laikinai okupuotos Krymo autonominės respublikos. Vietos gyventojams neleidžiama lankytis ligoninėje.
Per sausio 20 d. dieną Ukrainos karinės oro pajėgos 18 kartų sudavė į priešo susitelkimo vietas ir 4 kartus į jo priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijas.
Ukrainos gynybos pajėgos taip pat numušė 2 žvalgybinius bepiločius orlaivius „Orlan-10” ir „Merlin-VR”.
Ukrainos gynybos pajėgų raketiniai ir artilerijos daliniai pataikė į okupantų vadavietę, 2 susitelkimo vietas ir šaudmenų sandėlį.
**********
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
D. MEDVEDEVO NURODYMAI ALJANSUI
Politinis strateginis lygmuo
Ukrainos prezidentas Volodomyras Zelenskis vakar sakė, kad jo vyriausybė tikisi „tvirtų sprendimų” iš NATO ir kitų šalių gynybos vadovų, kurie penktadienį susitiks aptarti, kaip padidinti Ukrainos gebėjimą pasipriešinti Rusijos pajėgoms naudojant modernius tankus.
Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje vykstantis susitikimas yra vienas iš daugelio susitikimų nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Tikimasi, kad jame bus aptartas būsimas ginklų, ypač Vokietijos tankų „Leopard 2”, kuriuos naudoja daugelio Europos šalių kariuomenės, tiekimas. Tačiau Berlynas turi veto teisę dėl bet kokio sprendimo eksportuoti tankus, o kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė iki šiol nenori duoti tam leidimo, neva bijodama išprovokuoti Rusiją.
Ukraina ir Rusija kare daugiausia naudoja sovietinių laikų tankus T-72, o bet kokių modernių tankų pasirodymas mūšio lauke galėtų paspartinti okupacinių Rusijos pajėgų atsitraukimą iš Ukrainos teritorijos. Pažangiausi pasaulyje tankai – JAV „Abrams“ ir Vokietijos „Leopard“ sukurti būtent taip, kad efektyviai naikintų sovietinį metalo laužą.
„Iš tikrųjų, dabar laukiame vienos Europos sostinės sprendimo, kuris suaktyvins parengtas bendradarbiavimo grandines dėl tankų”, – ketvirtadienio vakarą vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. „Mes ruošiamės rytoj vyksiančiam susitikimui Ramšteine. Tikimės ryžtingų sprendimų. Tikimės galingo karinės pagalbos paketo iš Jungtinių Valstijų”, – sakė jis.
Tankai ir kita ginkluotė labai reikalinga Ukrainai, kuri stabdo Rusijos ordų veržimąsi į Europą. Tačiau visame pastarojo meto erzelyje, kilusiame dėl tankų, norime pastebėti, kad patys savaime tankai neperlauš karo eigos, kaip to nepadarė moderni, toliašaudė vakarų šalių artilerija. Visą modernią ginkluotę reikia išmokti valdyti, remontuoti, tiekti atsargines dalines, užtikrinti nuolatinį šaudmenų ir kuro srautą, išmaniai sąveikoje su visais kitais turimais pajėgumais panaudoti taip ir ten, kur būtų padaroma esminė, kritinė žąla priešui, išvengiant didelių nuostolių ir pasiekiant reikalingų operacinių tikslų. Už viso to stovi žmonės, kariai – pervargę, psichologiškai išderinti dėl nuolatinių nuostolių ir vakaruose labai ilgai nepriimamų sprendimų, nerimaujantys dėl savo šeimų, artimųjų ir vis labiau abejojantys džiugia ir taikia ateitimi.
Tuo tarpu Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius prieš penktadienį įvyksiantį susitikimą pareiškė, kad nežino apie jokį reikalavimą, kad Ukraina vienu metu gautų JAV ir Vokietijos tankus.
„Nežinau apie jokią tokią sąlygą”, – sakė Pistorius televizijai ARD, paklaustas, ar tai reiškia, kad „Abrams” ir „Leopard” turi būti pristatyti tuo pačiu metu, o tokia pozicija palieka atvirą galimybę susitarti penktadienį.
ARD atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad vokiečių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė: 46 proc. pasisakė už, o 43 proc. prieš tankų siuntimą. Apklausoje jaunesni žmonės taip pat labiau nepritarė tankų siuntimui nei vyresnio amžiaus respondentai.
Jungtinės Valstijos vakar pranešė, kad pagal 2,5 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai atsiųs šimtus šarvuotų transporto priemonių, raketų ir artilerijos sviedinių. Į paketą įeina 59 pėstininkų kovos mašinos „Bradley”, 90 šarvuotų transporterių „Stryker”, 53 minoms atsparios transporto priemonės su apsauga nuo pasalų ir 350 didelio mobilumo daugiafunkcinių ratinių transporto priemonių, sakoma JAV gynybos departamento pranešime.
Į naujausią paramą taip pat įeina aštuonios oro gynybos sistemos „Avenger”, dešimtys tūkstančių artilerijos sviedinių ir apie 2 000 prieštankinių raketų, pranešė Gynybos departamentas.
Prieš penktadienį Vokietijoje įvyksiantį svarbų susitikimą, 11 NATO šalių, įskaitant Lietuvą, Didžiąją Britaniją ir Lenkiją ketvirtadienį pažadėjo suteikti naują karinę pagalbą Ukrainos gynybai nuo teroristinės Rusijos paremti. „Vakarai turi išlikti vieningi ir toliau remti Ukrainą karine pagalba”, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras spaudos konferencijoje savo šalyje, surengtoje kartu su kolegomis. „Ukrainai labiausiai reikia sunkiosios ginkluotės … Sunkiausi mūšiai dar laukia ateityje”, – sakė H. Pevkuras.
Susirinkę karinėje bazėje pareigūnai pažadėjo prieštankinių raketų, trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Stinger”, priešlėktuvinių pabūklų, kulkosvaidžių, mokymų ir kitos įrangos bei paslaugų. Didžioji Britanija, kuri jau paskelbė apie planus siųsti tankus į Ukrainą, taip pat atsiųs 600 raketų „Brimstone”, sakė gynybos sekretorius Benas Wallace’as, išdėstęs detales.
Praėjus kelioms valandoms po susitikimo Danijos vyriausybė paskelbė, kad padovanos Ukrainai 19 Prancūzijoje pagamintų haubicų „Cezar”, taip išpildydama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pageidavimą, tačiau stabdydama Šiaurės šalies kariuomenės stiprinimą.
Geras Danijos pavyzdys turėtų būti užkrečiamas Lietuvai.
Matydama Vakarų šalių nusiteikimą, Maskva ir vėl ėmėsi bauginimo taktikos, veikiančios tik draugus Berlyne. Rusija pareiškė, kad įspėja apie „itin pavojingą” eskalaciją, jei NATO dislokuos Ukrainoje sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, tankus ir tolimojo nuotolio raketų sistemas.
Putinui burna dirbantis Dmitrijus Peskovas stenėjo, kad planuojama Vakarų parama tankais yra „potencialiai labai pavojinga.“
„Tai reikštų, kad konfliktas pereis į visiškai naują lygį, o tai, žinoma, nieko gero nežada pasaulinio ir visos Europos saugumo požiūriu”, – gąsdino teroristinės valstybės atstovas, įgarsindamas Maskvos režimo baimes dėl artėjančio jo kracho, prasidėsiančio ordos triuškinimu okupuotose Ukrainos dalyse.
Prabilo ir girtuoklis Dmitrijus Medvedevas, perspėjęs NATO, kad Maskvos pralaimėjimas Ukrainoje gali sukelti branduolinį karą. „Branduolinės galios pralaimėjimas įprastiniame kare gali išprovokuoti branduolinį karą”, – savo „Telegram“ kanale purtomas alkoholinės karštinės rašė Putino tualetinio popieriaus lapelis.
„Branduolinės valstybės niekada nepralaimėjo didelių konfliktų, nuo kurių priklauso jų likimas”, – užbaigė D. Medvedevas, nurodęs Aljansui ir kitiems Vakarų šalių gynybos vadovams apsvarstyti savo politikos riziką.
Nieko naujo po sena saule. Alkoholis sukelia kepenų cirozę, smegenų minkštėjimą ir ankstyvą mirtį.
Trečiadienį agentūros vadovas Rafaelis Grossi pareiškė, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra į visas keturias Ukrainos atomines elektrines siunčia ekspertų grupes, kad sumažintų sunkių avarijų riziką, nes Rusijos karas prieš šalį tęsiasi.
Nuolatinis TATENA buvimas visuose Ukrainos branduoliniuose objektuose, kuriuose iš viso dirba mažiausiai 11 šios agentūros darbuotojų, reiškia precedento neturinčią agentūros plėtrą. TATENA technikai taip pat dirbs Černobylyje, dabar jau uždarytoje atominėje elektrinėje, kurioje 1986 m. įvyko mirtina branduolinė avarija, paskleidusi radioaktyviąsias dulkes po didžiąją Europos dalį.
11 atominės energetikos inžinierių, žinoma, labai gerai. Už juos geriau, kuklia mūsų nuomone, galėtų būti 11 batalionų, užtikrinančių visų branduolinių jėgainių 30 km skersmens apsaugos zoną, kurioje nevyktų jokie kariniai veiksmai.
Vengrija užblokavo 500 mln. eurų ES karinę paramą Ukrainai, todėl sausio 23 d. įvyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Budapeštas bus spaudžiamas atšaukti savo veto teisę. Budapešto veto erzina ES diplomatus, nes jis neturi jokio pateisinimo, išskyrus tai, kad „žaidžia” su Kremliumi, sakė vienas neįvardintas Lenkijos pareigūnas.
Anksčiau Vengrija per balsavimus pasirinkdavo susilaikymo variantą ir neblokuodavo pagalbos Ukrainai, tačiau dabar vis dažniau naudojasi veto teise. Kartu Budapeštas visiškai neteikia karinės paramos Kyjivui.
Skirtingai nuo Vengrijos, NATO ir ES narės, Nyderlandai nori sumokėti už tankus „Leopard”, kurie bus siunčiami į Ukrainą kaip Europos sąjungininkų ir NATO koalicijos dalis.
Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren priminė, kad šalis anksčiau tokiu būdu mokėjo už sovietinius tankus T-72, kurie buvo siunčiami iš Čekijos, ir tai galėtų būti taikoma „Leopard”.
„Mes norime tai padaryti”, – sakė ji.
Džiuginantis pareiškimas. „Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiajam atidaroma.“
Operacinis lygmuo
CŽA direktorius Williamas Burnsas neseniai slapta nuvyko į Ukrainos sostinę susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Direktorius Burnsas nuvyko į Kyjivą, kur susitiko su Ukrainos žvalgybos atstovais ir prezidentu Zelenskiu bei patvirtino mūsų nuolatinę paramą Ukrainai ir jos gynybai nuo Rusijos agresijos”, – sakė JAV pareigūnas, kuris nenorėjo būti įvardytas.
Pareigūnas atsisakė nurodyti, kada įvyko vizitas. Laikraštis „The Washington Post”, kuris pirmasis pranešė apie vizitą, teigė, kad jis įvyko praėjusios savaitės pabaigoje. Burnsas informavo Zelenskį apie savo lūkesčius, susijusius su būsimais Rusijos kariniais planais, teigė laikraštis, pridurdamas, kad jis taip pat pripažino, jog tam tikru metu JAV pagalbą gauti bus sunkiau.
V. Zelenskis ir jo vadovaujami žvalgybos pareigūnai aptarė, kiek ilgai Ukraina gali tikėtis, kad JAV ir Vakarų šalių pagalba bus tęsiama po to, kai respublikonai per kadencijos vidurio rinkimus laimėjo nedidelę daugumą JAV Atstovų Rūmuose, pranešė „Washington Post”, remdamasis šaltiniais.
Bla bla bla. Tokio rango pareigūnai neskraido susitikti akis į akį tam, kad praneštų visiems žinomus dalykus. Padėtis gerokai rimtesnė, ir Burnsas, greičiausiai, atvyko ne su pranešimu, o dėl to, kad savo akimis pamatytų ir ausimis išgirstų informaciją iš pirmų lūpų.
Ir, mūsų žiniomis, ši informacija nėra džiuginanti.
Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis, jo pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas bei valstybės sekretorius Jurijus Lubkovičius, kurie žuvo per avariją netoli Brovarų, skrido tuo pačiu sraigtasparniu, nes stengėsi kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą. Taip kelionę viename orlaivyje paaiškino Ukrainos Nacionalinės policijos atstovė spaudai Maryana Reva.
Kitaip sakant, eilinė nepamatuota rizika, kurios tikrai per daug šiame kare.
Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, šiuo metu Ukrainos fronte yra apie 50 000 „Wagner” kovotojų, kurie iš dalies finansuojami iš korupcijos, susijusios su valstybinėmis sutartimis, kurias gauna J. Prigožino verslo struktūros, praneša geltonoji spauda.
Atsakome „žvalgybai“, kad „Wagner“ marodierių Ukrainos teritorijoje yra nuo 20 iki 25 tūkstančių ir skaičiai kasdien mažėja.
Taktinis lygmuo
Rusijos okupantai iš Mačiuliškių į Luninecą, esantį arčiau Baltarusijos ir Ukrainos sienos, perkėlė 11 kovinių sraigtasparnių, praneša „Belaruski Hayun”.
Per pastarąją parą Zaporižės regione buvo užfiksuotas „rekordinis” rusų okupantų išpuolių skaičius. Zaporižės regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas sakė, kad priešas per vieną dieną Zaporižės regioną apšaudė 224 kartus. Užregistruoti dar 34 civilinių objektų sunaikinimo atvejai.
Sudėtinga situacija rytuose. Ukrainiečių jungtinės pajėgos atsitraukė nuo Soledaro vakarų kryptimi už geležinkelio ir susikoncentravo Blahodatnės gynybai bei kelio 05-13 kontrolei. Ties Kremina vyksta mūšiai, nei viena pusė neturi pranašumo. Ties Kurdiumivka prasibrovę rusų marodieriai pusiaukelėje link Časiv Jaro buvo sustabdyti, tačiau pleištas įkaltas, ukrainiečių pajėgų parama iš pietų ir pietvakarių atkirsta, ir taip sudaryta galimybė okupantams pridengti puolančias Bachmutą pajėgas iš pietų ir pietryčių.
Kituose fronto ruožuose padėtis sąlyginai rami.
Rusija ruošiasi vykdyti slaptą mobilizaciją laikinai okupuotame Kryme. Ypač daug šaukimų į verbavimo centrus (karinius komisariatus) pradėjo gauti Sevastopolyje gyvenantys IT, finansų ir kiti civiliai specialistai.
Priešas ir toliau naudojasi laikinai okupuotoje teritorijoje esančių civilinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklu sužeistiems kariams gydyti. Pavyzdžiui, Novopskove, Starobilsko rajone, Luhansko srityje, vietos gimdymo namų patalpose okupantai atidarė „lauko ligoninę”, kurioje gydoma daugiau kaip 300 privačios karinės bendrovės „Wagner” samdinių.
Per praėjusią parą Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 21 oro smūgį į priešo karių ir kovinės technikos telkinius ir 7 kartus smogė į rusų priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijas. Numušti 3 bepiločiai orlaiviai „Lancet-3”.
Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos atakavo 6 rusų vadavietes, 8 priešo karių koncentracijos vietas ir 1 amunicijos sandėlį.
Foto: „Stryker” šarvuotis, šaltinis: Michael Probst, AP.
*********
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
KODĖL STRINGA TANKŲ TIEKIMAS UKRAINAI?
Politinis strateginis lygmuo
Vakar karinio komiteto posėdyje NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana pareiškė, kad nėra jokių požymių, kad Putino režimas ketina nutraukti karą prieš Ukrainą. Todėl NATO, kuri turi būti pasirengusi ilgai remti Ukrainą, 2023–ieji bus nelengvi metai.
„Putinas ruošiasi ilgalaikiam karui. Jis jau sutelkė daugiau kaip 200 000 papildomų karių, iš kurių daugelis šiuo metu dalyvauja mokymuose. Jis padidino karinę gamybą ir stengiasi gauti daugiau ginklų iš kitų autoritarinių režimų, įskaitant Iraną. Tačiau svarbiausia, kad nėra jokių požymių, kad V. Putinas pakeitė savo tikslus. Taigi turime būti pasirengę ilgai konfrontacijai. 2023–ieji bus sunkūs metai. Turime remti Ukrainą tiek, kiek reikės”, – sakė jis.
Todėl NATO bus pasirengusi reaguoti į grėsmes iš visų pusių, didins kovinį pajėgumą rytinio flango šalyse iki brigadų lygio, kurs aukštos parengties pajėgas, stiprins karinius pajėgumus ir tobulins valdymo sistemą. Pirmas prioritetas – išlaidų gynybai didinimas, nustatant minimalią 2 proc. ribą. Antras – gynybos pramonės pajėgumų stiprinimas, kuris būtinas NATO šalių arsenalams papildyti bei padėti Ukrainai ir užtikrinti atgrasymo ir gynybos politikos veiksmingumą.
„Mokomės šio karo pamokas. Taip pat turime būti pasirengę galimiems karams ateityje, tęsti NATO transformaciją skaitmeniniame amžiuje. Mūsų Aljansas turi išlaikyti karinius pajėgumus ir galimybes, kad apsaugotų sąjungininkus nuo visų šiandien kylančių ir rytoj galinčių kilti iššūkių, įskaitant operacijas daugelyje operacinių erdvių. Svarbu būti pasirengusiems naujoms technologijoms, įskaitant dirbtinį intelektą ir didžiuosius duomenis”, – pabrėžė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana.
Ką gi… po dviejų pasaulinių karų vis dar mokomės. Mokomės ir iš šio karo, kas rodo, kad nebuvome pasimokę iš praėjusiųjų, o pastarajam visiškai nepasiruošę. Labai gerai, kad išgaravo iliuzija, kad štai jau visai tuoj Putinas numirs, jį nuvers, kažkas jam atsitiks (kažkas!) ir vėl bus taika. Viltis išgaravo kaip kamparas, ir Vakarų sąjungininkai pagaliau ėmė suprasti, kad ukrainiečiams greičiausiai teks kovoti ne vienerius metus. Su pusės, pusantro ar penkių milijonų orda.
Nutilo kalbos apie kovą iki “Ukrainos pergalės”, nes tikriausiai jau visiems aišku, kad tikros pergalės, Rusijos kapituliacijos, nebus. Galima tikėtis santykinės pergalės, kai visi driskiai bus išvyti iš visų Ukrainos okupuotų teritorijų. Tačiau ir čia būsim labai tiesmuki: ar marodierių armijos išstūmimas už Ukrainos sienos, įsivaizduojant, kad visi rusai tada pakels rankas aukštyn, susivynios S–300, S–400 ir kitus “kalibrus”, apsisuks ir pasileis bėgti, o ukrainiečiai rusus vysis iki Rostovo ir užims Maskvą, yra tikėtinas?
Invazijos metinių proga ateina prablaivėjimas, kad tai, ko gero, neįmanoma, o Putino Rusija nepasiduos ir nesudės ginklų bet kokiu atveju. Net ir nustūmus rusų armiją iki sienos, kariniai veiksmai tęsis ne mažiau intensyviai, miestai bus griaunami ir civiliai žudomi lygiai taip pat.
Laukiame, kada sprendimų priėmėjams nušvis protai, kad pergalė prieš teroristinę Rusiją įmanoma tik esant tiesioginiam Vakarų įsikišimui. Kariai ant žemės ir/arba Ukrainos priėmimas į NATO be jokių sąlygų dabar, – toks yra vienintelis greitas kelias.
Bet koks specialusis tribunolas, kuris spręstų Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje, turi turėti pakankamą tarptautinę paramą, kad būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos politinius ir karinius lyderius.
„Kalbant apie atsakomybę už agresijos nusikaltimą, šiuo metu Rusijos vadovai negali būti patraukti atsakomybėn… jokioje tarptautinėje jurisdikcijoje”, – teigia už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas. Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamasis teismas turi įgaliojimus patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą, tačiau D. Reyndersas teigia, kad jis negali skirti bausmių Rusijos pareigūnams.
„Tribunolas, įsteigtas siekiant patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimus, turėtų būti pakankamai tarptautinio pobūdžio, kad galėtų teisėtai atimti imunitetus ir veikti tarptautinės bendruomenės vardu”, – sakė pareigūnas.
Na štai… Vakarai metus laiko Kremliui grūmoja Hagos tribunolu, kuris, pasirodo neveiksnus Rusijos karo nusikaltėlių atžvilgiu. Trūksta tarptautiškumo ar dar kažko. Klampios direktyvos, sudėtingos procedūros, ilgi, biurokratiški ES ir atskirų didelių šalių veikimo mechanizmai šiandien didelis pasipriešinimo Kremliui stabdis, ir be abejo, paskata driskiams veikti dar agresyviau.
Kremliaus diktatorius Putleris pareiškė, kad Rusija „stengiasi užbaigti šį karą” su Ukraina. Susitikęs su Antrojo pasaulinio karo veteranais, Putleris jiems paaiškino, kad „operacijos” tikslas – „apsaugoti mūsų žmones, gyvenančius tose teritorijose“. „Tai mūsų istorinės teritorijos, kaip sakiau, po Sovietų Sąjungos žlugimo. Nesiruošiu dabar teisti, tam ne laikas ir ne vieta. Tačiau bet kokiu atveju, Rusija susitaikė su šiuo įvykiu. Vis dėlto negalėjome nereaguoti į tai, kas prasidėjo po „valstybinio perversmo”.
Putinas neaplenkė ir Antrojo pasaulinio karo temos. Mitomanija sergantis teroristas tvirtino, kad Leningrado fronte nusikaltimus įvykdė daugelio Europos šalių atstovai, tačiau „anksčiau Rusija apie tai esą tylėjo, kad nesugadintų santykių su kitomis valstybėmis“.
Palata Nr. 5. Aptvert spygliuota viela be galimybės patekti į išorę.
Kalbėdamas Sankt Peterburge esančios gamyklos, gaminančios oro gynybos sistemas, darbuotojams, Putinas pasakojo anekdotus teigdamas, kad bendra karinės įrangos gamyba didėja, o jos paklausa dėl operacijos Ukrainoje auga. „Kalbant apie galutinį rezultatą ir pergalę, kuri yra neišvengiama, yra keli dalykai. … Tai Rusijos ir daugianacionalinės Rusijos žmonių vienybė ir susitelkimas, mūsų kovotojų drąsa ir didvyriškumas … ir, žinoma, karinio–pramoninio komplekso ir tokių gamyklų, kaip jūsų, bei tokių žmonių, kaip jūs, darbas. Pergalė užtikrinta. Tuo neabejoju”, – pokštavo nevykėlis.
Mordoro užsienio teroro ministras Lavrovas pareiškė, kad Maskva bus priversta imtis neįvardytų priemonių savo pasienyje, jei Suomija įstos į NATO karinį aljansą. Lavrovas sakė, kad Suomija ir Rusija ilgą laiką palaikė draugiškus santykius, tačiau tai pasikeitė, todėl Rusija turės imtis „atitinkamų priemonių prie mūsų sienų”, jei Suomija, su kuria ją sieja 1 300 km siena, taps NATO nare.
Laukiame nesulaukiame, kol Rusija panaudos jėgą prieš kurią nors NATO šalį.
Kalbėdamas spaudos konferencijoje Maskvoje, Lavrovas dar kartą paragino NATO iškelti savo „karinę infrastruktūrą” iš Ukrainos ir kitų šalių, esančių netoli Rusijos sienų. Lavrovo teigimu, JAV subūrė Europos šalių koaliciją „Rusijos klausimui” išspręsti, pasitelkdamos Ukrainą kaip tarpininką, panašiai kaip Adolfas Hitleris siekė „galutinio sprendimo”, kad išnaikintų Europos žydus.
Lavrovas kliedesius pratęsė pareikšdamas, kad dėl konflikto Ukrainoje kalta JAV, nes pradėjo „hibridinį karą” prieš Maskvą. Esą Jungtinės Valstijos parengė dirvą konfliktui Ukrainoje.
Pasigedome jo teiginių apie tai, kad JAV ruošėsi išnaikinti Rusijos rusus, atakuodamos juos milijonais nepagydomos trydos virusais užkrėstų ančių. Paukščiai buvo užprogramuoti viduriuoti išskirtinai ant rusų tautybės piliečių.
Operacinis lygmuo
Tęsiasi resursų kova.
Buvęs NATO vadas Europoje Wesley Clarkas teigia, kad po kruvino teroristinio išpuolio Dnipro mieste JAV turėtų ženkliai padidinti karinę pagalbą. Clarkas ragina Ukrainos partnerius padidinti karinę pagalbą ir suteikti daugiau tankų bei rimčiau spręsti karinės pagalbos Kyjivui, ir toliau prarandančiam savo žmones, klausimą. Karininko teigimu, Ukrainai šiuo metu reikia ne dešimčių kovos mašinų Rusijos agresijai atremti, o šimtų tankų.
„Puiku, kad jiems perduosime dešimt tankų iš Jungtinės Karalystės. Dešimt tankų? Ukrainai reikia 300 ar 500 tankų. Puiku, kad stengiamės jiems atsiųsti dar keletą haubicų. To nepakanka. Turime į tai žiūrėti rimtai”, – sakė Clarke’as.
Jis paragino Ukrainos partnerius padidinti karinę pagalbą ir perduoti daugiau tankų bei artilerijos, nes nerimą kelia žinios, fiureris Putinas ketina paskelbti dar vieną mobilizacijos bangą.
Buvęs NATO pareigūnas teisus. Dešimtys tankų – simbolinė parama ir greičiau moralinio pliuso užsidėjimas, nei reali pagalba. Deja, esant tokiai paramai, efektyvi gynyba sudėtinga, o apie puolimą kalbėti anksti.
Visgi, parama po truputį juda.
Kanados gynybos ministrė Anita Anand paskelbė, kad Ukrainai bus perduota dar 200 šarvuočių „Senator”. Ši pagalba vertinama daugiau kaip 90 mln. dolerių ir yra dalis papildomos 500 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai, apie kurią 2022 m. lapkričio mėn. paskelbė ministras pirmininkas Justinas Trudeau.
JAV perduos Ukrainai 300 000 Izraelyje saugomų artilerijos sviedinių, praneša The New York Times. Pasak laikraščio šaltinių, pusė sviedinių jau išsiųsta į Europą ir turėtų būti pristatyti Ukrainai per Lenkiją. Pažymėtina, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms skirti sviediniai buvo saugomi dviejuose JAV sandėliuose, įkurtuose Izraelyje po 1973 m. arabų ir Izraelio karo, skirtuose JAV kariuomenei naudoti Artimųjų Rytų konfliktuose.
Bet kodėl gi Vakarai taip stabdo tankų tiekimą?
Nors kai kuriose vakarų šalyse dėl savo pažeidžiamumo tankai buvo laikomi atgyvena, visgi, šiandien – tai viena pagrindinių puolamųjų priemonių. Rusiški tankai T–72 ir T–80 pasirodė visiškai bejėgiai prieš didelio tikslumo nešiojamus vakarietiškus prieštankinius ginklus, tokių kaip „Javelin”.
Tuo tarpu vakarietiški tankai buvo kuriami atsižvelgiant būtent į tai, kad būtų galima nugalėti rusiškus tankus. Su reaktyviniais šarvais, galingomis pagrindinėmis patrankomis, manevringi ir greiti, jie sukurti taip, kad išliktų kovoje ir užtikrintų įgulų saugumą. Ukrainai jų reikia šimtų, jei šalies kariuomenė nori pradėti puolimą, kad atgautų iš pradžių pietus, o po to ir likusią šalies dalį.
Naujausios kartos tankai yra gyvybiškai svarbūs Ukrainai, jei ji nori pramušti skyles Rusijos gynybinėse linijose ir susigrąžinti okupuotas teritorijas. Pietų Ukraina yra lygi ir ideali tankų veiksmams. Čia Rusija jau įrengė eilę įtvirtinimų tam, kad sustabdytų Ukrainos puolimą.
Tačiau tankas ar daug tankų mūšyje – dar ne viskas. Būtina sąveika su kitomis kariuomenės pajėgų rūšimis – artilerija, aviacija, oro gynyba. Tankų ir pėstininkų kovos mašinų, skirtų kariams gabenti į karštus mūšio taškus sąveika, derinant veiksmus su artilerija ir parama iš oro, ypač bepiločių orlaivių – labai efektyvus kumštis.
Būtent todėl Jungtinės Amerikos Valstijos rengia aukšto rango Ukrainos karininkus jungtinių puolamųjų operacijų veiksmams, panaudojant turimus ginklus bei siekiant, kad jie papildytų vienas kitą ir užtikrintų pergalę.
Tuo pat metu būtina užtikrinti remonto ir aprūpinimo sistemos diegimą ir veikimą Ukrainoje, nes technikai reikia atsarginių dalių ir remonto brigadų. Sugedęs šarvuotis – brangus gelžgalis. Jo remontui reikia atsarginių dalių, patalpų, specialistų.
Taigi, modernios sunkiosios Vakarų ginkluotės tiekimas yra viena iš karinės pagalbos Ukrainai dalių. Ji neveiks be visų aukščiau išvardintų segmentų.
Sėkmingam puolimui Ukrainai reikia ne tik mokytis, gauti techniką ir įrangą, sugebėti užtikrinti jų efektyvią sąveiką. Didelį kiekį artilerijos, tankų, šarvuočių, degalų, šaudmenų bei kitos karinės įrangos bei amunicijos ir, svarbiausia, karių reikia sukaupti ir parengti smūgiui taip, kad jie nebūtų aptikti. O prasidėjus lemiamai kovai, greitai rotuojami, taisomi ir keičiami.
Taktinis lygmuo
Praėjusią parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupantų puolimus visose kryptyse. Rusų teroristai surengė 25 oro smūgius ir atliko daugiau kaip 85 apšaudymus iš salvinių raketų sistemų.
Pranešama, kad tęsiasi mūšiai Soledaro prieigose.
Konstantino Kalinausko vardu pavadinto Baltarusijos savanorių pulko kariai vakar stojo į mūšį su rusų okupantais prie Bachmuto ir užėmė jų pozicijas. Baltarusijos savanorių teigimu, atkovotose pozicijose aptikti anksčiau žuvusių ukrainiečių karių kūnai. Kariams nuauti batai, nuvilkti drabužiai.
Per praėjusią parą ukrainiečių aviacija sudavė 13 smūgių į priešo židinius ir smogė į 3 okupanto priešraketinių kompleksų pozicijas.
Numuštas priešo sraigtasparnis Ka–52 ir bepilotis orlaivis „Merlin–VR”.
Ukrainos gynybos pajėgų raketiniai ir artilerijos daliniai smogė 3 okupantų kontrolės punktams, 5 gyvosios jėgos židiniams, 1 šaudmenų sandėliui ir 2 kitiems svarbiems priešo objektams.
**********
Ukrainiečių karius moko JAV kolegos.
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
Politinis strateginis lygmuo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi sakė, kad Ukraina garantuotai gaus tris „Patriot” oro gynybos sistemas. „Šiandien iš Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte’s gavome labai svarbių naujienų. Ši naujiena iš tikrųjų yra mūsų neseniai vykusių pokalbių su juo tęsinys. Ukrainai bus suteikta dar viena „Patriot” baterija”, – džiaugėsi V. Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu aptarė bendradarbiavimą gynybos srityje. „Aktyviai ruošiamės naujam susitikimui Ramšteino formatu. Taip pat rengiame naujus svarbius diplomatinius žingsnius – šiandien juos taip pat aptarėme”, – pridūrė Ukrainos vadovas.
Tuo tarpu Ukrainos kariai jau atvyko į JAV mokytis naudotis priešraketinės gynybos sistemomis „Patriot”. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad JAV partneriai įsipareigojo apmokyti juos per 10 savaičių, o ne per 10 mėnesių.
Viena papildoma „Patriot“ baterija už vieną rusų fašistų raketa sugriautą daugiabutį ir pusšimtį civilių, tame tarpe ir vaikų, lavonų.
Aukščiausias JAV kariuomenės karininkas, armijos generolas Markas Milley, antradienį atvyko į vietovę netoli Ukrainos ir Lenkijos sienos ir pirmą kartą akis į akį pasikalbėjo su savo kolega iš Ukrainos kariuomenės vadu generolu Valerijumi Zalužnu. Nors į Ukrainą vyko keli JAV civiliai vadovai, J. Bideno administracija aiškiai nurodė, kad į Ukrainą nevyks jokie uniformuoti kariškiai, išskyrus tuos, kurie yra susiję su ambasada Kyjive. M. Milley atstovas spaudai sakė, kad į susitikimą automobiliu vyko tik nedidelė grupė – Milley ir šeši jo vyresnieji darbuotojai.
Milley ir Zalužno susitikimu pradedamas aukštų kariuomenės ir gynybos vadovų susitikimų ciklas šią savaitę. Trečiadienį ir ketvirtadienį Milley ir kiti gynybos vadovai susitiks Briuselyje, o ketvirtadienį ir penktadienį Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje susirinks vadinamoji Ukrainos kontaktinė grupė. Šią grupę sudaro apie 50 aukščiausių gynybos pareigūnų, įskaitant gynybos sekretorių Lloydą Austiną, kurie dirba koordinuodami karinį indėlį Ukrainai.
Šie svarbūs susitikimai vyksta pasirodžius Vakarų žvalgybų spėjimams, kad Kremlius ruošiasi ilgai trunkančiam karui, o Rusijos karinė vadovybė ruošiasi didesnei mobilizacijai.
99 metų buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose (Šveicarija) sakė, kad Ukrainos narystė NATO būtų „tinkamas rezultatas”. Kartu jis teigė, kad Rusijos invazija rodo, kad nebėra prasmės neleisti Ukrainai įstoti į NATO. Šiam Kyjivo tikslui senolis anksčiau priešinosi, nuolat kartodamas apie būtinas paliaubas Ukrainos kare, kurios iš esmės leistų Rusijai pripažinti tam tikrus karinius laimėjimus.
„Prieš šį karą buvau prieš Ukrainos narystę NATO, nes baiminausi, kad prasidės būtent toks procesas, kokį matome dabar”, – sakė Kisindžeris. „Dabar, kai šis procesas pasiekė tokį lygį, neutralios Ukrainos idėja tokiomis sąlygomis nebetenka prasmės”, – padarė išvadą buvęs politikos ir diplomatijos grandas.
Tankus, „patriotus“ ir „himarsus“ Ukrainai reikėjo siųsti po Krymo okupacijos, taip pat suteikiant NATO kandidatės statusą. O Rusiją izoliuoti. Bet mūsų visų, ir lyderių, ir žemę knisančių artojų proteliai veikia vienodai. Mes priimame ne racionaliausius, logiškus sprendimus, o intuityvius, paremtus kognityviniu šališkumu, įtakotus prieš tai buvusių sprendimų, neturinčių jokio sąryšio su dabartimi.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Davose forumo atidarymo dieną eilinį kartą pakartojo, kad Ukrainai reikia „visos karinės įrangos”, įskaitant pažangias sistemas, o Vakarų sąjungininkai turi „padidinti” Ukrainai siunčiamos karinės paramos ir įrangos lygį.
Europos Komisijos vadovė patvirtino, kad rengiamas dešimtasis sankcijų Rusijai paketas. Pasak jos, dešimtajame dokumentų rinkinyje „daugiausia dėmesio bus skiriama spragoms pašalinti, užkirsti kelią apėjimui ir sukelti rimtų pasekmių tiems, kurie apeina ES sankcijas”.
Spragoms pašalinti. Kažkaip va taip. Kažką kažkaip reikia įrašyti, parašyti ar pasakyti.
Lenkijos, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės diplomatinių veiksmų spaudžiamas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas interviu „Bloomberg“ sakė, kad dabar Vokietija su sąjungininkais aptaria galimą sunkiųjų tankų „Leopard” tiekimą Ukrainai. „Prieš paskelbiant apie karinę pagalbą, šis klausimas turėtų būti suderintas su kitomis šalimis“, – kalbėjo kancleris.
„Visada galvoju apie situaciją… Visada veikiame kartu su savo sąjungininkais ir draugais – niekada nieko nedarome vieni”, – pabrėžė Scholzas. Vokietija rems Ukrainą „tol, kol bus būtina, ir visomis priemonėmis”, tačiau, pasak F. Scholzo, dabar vienas iš pagrindinių tikslų yra užkirsti kelią Rusijos ir NATO karui.
Oj ne. Ne ne ne. Rusija nenori karo su NATO. Rusija bijo karo su NATO. Ir todėl kelias užkertamas ir raudonos linijos braižomos ir perbraižomos tik mūsų pačių galvose. Rusija čia niekuo dėta. Ji tik agresorius ir teroristas, žudantis Ukrainą.
Būtent apie tai ima kalbėti ir galingiausios pasaulio valstybės diplomatijos galva. JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pavadino nepriimtinais Rusijos reikalavimus Ukrainai dėl „naujų teritorinių realijų”. Per bendrą brifingą su Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriumi Jamesu Cleverly Blinkenas sakė, kad šie reikalavimai kenkia taikos derybų procesui.
„Rusijos reikalavimai Ukrainai pripažinti naujas teritorines realijas yra nepriimtini ir neleidžia pradėti derybų proceso”, – sakė J. Blinkenas. Valstybės sekretorius pridūrė, kad greičiausias būdas pasiekti tvarią šio karo pabaigą, pereiti prie diplomatijos, pradėti derybas – sustiprinti Ukrainą mūšio lauke. „Būtent tai mes ir darome”, – sakė jis.
2022 m. Rusija tapo trečia pagal dydį naftos tiekėja Indijai, parduodanti apie 15 proc. viso poreikio. Indijos, trečios pagal dydį pasaulyje naftos vartotojos ir importuotojos, naftos perdirbimo įmonės dideliais kiekiais perka pigią rusišką naftą, kurios atsisakė daugelis Vakarų valstybių, išskyrus Vengriją. Praėjusį mėnesį Indijos naftos importas iš Rusijos šoktelėjo iki rekordinio lygio – 1,25 mln. barelių per dieną, t. y. maždaug ketvirtadalio viso 4,9 mln. barelių poreikio dienai.
Indija naudojasi tuo, kad Europos Sąjunga bei Didžiojo septyneto šalys nustatė rusiškos naftos kainos ribą, taip siekdamos sumažinti Maskvos pajamas iš naftos.
Ar mes galime sakyti, kad Indijos rankos irgi suteptos ukrainiečių krauju? Ne, juk nieko asmeniško, tik grynas verslas.
Operacinis lygmuo
Be esminių pakitimų.
Rusijos karo nusikaltimų ir teroro ministras Sergejus Šoigu paskelbė apie dviejų naujų karinių apygardų – Maskvos ir Leningrado – sukūrimą. Taip teroristinė Rusijos Federacija stiprina savo vakarų frontą, kurdama ne tik dvi naujas karines apygardas, bet ir planuodama Karelijoje suformuoti naują armijos korpusą.
Šoigu taip pat sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė padidinti Rusijos ginkluotąsias pajėgas iki 1,5 mln., kad būtų „užtikrintas valstybės saugumas ir apsaugoti „nauji subjektai” bei svarbiausi Rusijos Federacijos objektai”.
Maskvos ir Leningrado karinių apygardų sukūrimas yra dar vienas žingsnis link karo gilinimo, kartu ruošiantis užkirsti kelią bet kokiam galimam paprastų, karu nepatenkintų žmonių maištui Rusijoje.
Mūsų anksčiau apžvalgose ne kartą minėtas Kinburno pusiasalis, kuris yra labai svarbus planuojant visą Chersono srities išlaisvinimą, vis dar yra Rusijos okupantų rankose.
Kinburno nerijos deokupacija vyks išlaisvinant visą Chersono sritį, vakar sakė Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro vadovas pulkininkas Jevhenas Jerinas. Išlaisvinti Kynburno neriją kaip atskirą teritoriją ne visai tikslinga, aiškino Jerinas. „Kodėl? Nes turi būti sausumos koridorius į ją. Ir tik tokiu atveju tai bus tikslinga”, – pažymėjo jis.
Iš to darome išvadą, kad Chersono srities išlaisvinimo, deja, teks palaukti.
Rusija Viduržemio, Juodojoje ir Azovo jūrose į kovinę parengtį išvedė laivus, galinčius smogti sparnuotomis raketomis „Kalibr“. Juodojoje jūroje kovinėje parengtyje yra 16 priešo laivų, įskaitant 6 sparnuotųjų raketų nešėjus, Azovo jūroje – 2 laivai, o Viduržemio jūroje yra 9 priešo laivai, iš kurių 5 – sparnuotųjų raketų nešėjai. Viena salve Rusijos teroristai dabar gali paleisti 72 „Kalibr“ raketas.
Taktinis lygmuo
Per sausio 17 d. dieną priešas surengė 6 raketų atakas, 3 iš jų buvo atakuoti civiliniai objektai Kupjanske ir Kramatorske, ir 14 kartų smogė iš oro. Okupantų pajėgos taip pat surengė 95 salvinių ugnies sistemų atakas.
Priešas daugiausia pastangų skiria puolamosioms operacijoms Bachmuto ašyje. Okupantų pajėgų puolimas Avdijivkos ašyje nesėkmingas.
Dėl mažo kolaborantų skaičiaus okupantai priversti atsivežti klerkų iš Rusijos Federacijos, kad jie laikinai okupuotose teritorijose vykdytų okupacinio režimo administracines funkcijas. Be to, trūksta įvairių sričių darbininkų, nes vietos gyventojai nenori bendradarbiauti su okupantais. Todėl rusai bando atsivežti darbininkų iš Rusijos ir laikinai okupuoto Krymo.
Per sausio 17 d. dieną Ukrainos karinės oro pajėgos 12 kartų sudavė į priešo susitelkimo vietas, taip pat 4 kartus sudavė oro smūgius į jo priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijas. Be to, priešlėktuvinės ginkluotės naikintuvai sunaikino okupantų lėktuvą Su-25 netoli Soledaro.
Ukrainos gynybos pajėgų raketinių pajėgų daliniai ir artilerija pataikė į 2 vadavietes, taip pat į 5 okupantų susitelkimo vietas, šaudmenų sandėlį, elektroninės kovos stotį ir radiolokacinę stotį.
Antradienį buvo uždrausta į „Australian Open” lauko teniso turnyro teritoriją įnešti Rusijos ir Baltarusijos vėliavas. Paprastai Melburno parke per rungtynes vėliavas galima demonstruoti. Tačiau „Tennis Australia” pakeitė šią politiką dėl dviejų šalių, dalyvaujančių beveik prieš metus prasidėjusioje invazijoje į Ukrainą.
Brovaruose, šalia Kyjivo, manytina, dėl piloto klaidos, nukrito ukrainiečių gelbėjimo tarnybos sraigtasparnis. Pasak Ukrainos nacionalinės policijos vadovo Ihorio Klymenkos, tarp žuvusiųjų buvo vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis, aukščiausias Ukrainos pareigūnas, žuvęs nuo karo su Rusija pradžios prieš beveik 11 mėnesių. Iš viso žuvo 18 žmonių, tarp jų ir trys vaikai.
Foto: ukrainiečių karius moko JAV kolegos. Šaltinis: AP.
*********
Sunaikintas rusų tankas Kamyankos kaime, Charkovo srityje (nuotr. dailymail.co.uk)
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
Politinis strateginis lygmuo
Rusijos fiureris Putinas ir jo kolega Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas telefonu kalbėjosi apie pasikeitimą Ukrainoje sužeistais karo belaisviais, dujų mazgo Turkijoje sukūrimą ir grūdų eksportą per Juodąją jūrą, pirmadienį pranešė Kremlius.
„Vladimiras Putinas atkreipė dėmesį į destruktyvią Kyjivo režimo liniją, kuri remiasi karinių veiksmų intensyvinimu remiant Vakarų rėmėjams, didinant perduodamos ginkluotės ir karinės technikos apimtis. Tarp prioritetų yra bendradarbiavimas energetikos sektoriuje, įskaitant rusiškų gamtinių dujų tiekimą ir regioninio dujų mazgo Turkijoje sukūrimą”, – teigė Kremlius.
Ką gi, teroristinė Rusija ieško draugų, ir kai Putkai neskambina Makronas ar Šolcas, tinka ir Erdoganas. Svarbiausias klausimas čia, žinoma, dujos. Kremlius jaučia didelį pinigų stygių, dujų pardavimams sumažėjus maždaug dvigubai, ir Turkijos kuriamas dujų mazgas, kuriame rusiškos dujos gali tapti turkiškomis ir taip vėliau keliauti į Europą, yra sankcijų apėjimo sprendimo būdas. Maskva tikisi, kad net ir žinodama dujų kilmę, Europa dėl pragmatizmo užmerks į tai akis. Ir, tiesą pasakius, mes manome, kad taip ir gali įvykti.
Turkijos diktatoriaus atstovai spaudai apie pokalbio detales kol kas nepaskelbė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) imtis aktyvesnių veiksmų dėl ukrainiečių, kurie buvo prievarta deportuoti į Rusiją. Pirmadienį Kyjive lankėsi Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras ir 2023 m. ESBO pirmininkas Bujaras Osmani, o V. Zelenskis sakė, kad jiedu kalbėjosi apie tai, kaip „padaryti ESBO veiksmingą”.
JAV valstybės departamentas pernai apskaičiavo, kad į Rusijos teritoriją prievarta deportuota nuo 900 000 iki 1,6 mln. ukrainiečių piliečių, įskaitant 260 000 vaikų. Rusija neigia deportacijas ir sako, kad atvykstantys asmenys yra karo pabėgėliai. Lapkritį šalies teroristės Nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad nuo vasario mėn. į Rusiją atvyko apie 4,8 mln. ukrainiečių, įskaitant 712 000 vaikų.
„Kol kas nė viena tarptautinė organizacija nerado jėgų patekti į mūsų kalinių kalinimo vietas Rusijoje. Tai turi būti ištaisyta”, – taip pat sakė Zelenskis.
XXI a. barbarų orda prievartauja ukrainiečių moteris ir grobia vaikus, o už saugumą atsakingos bejėgės pasaulio organizacijos tą stebi. Rusija turėtų būti pašalinta iš visų tarptautinių organizacijų ir visiškai izoliuota, o visi jos piliečiai, gyvenantys užsienyje, deportuoti į russkij mir rojų.
Latvijos prezidentas Egils Levits paragino Vakarų šalis padidinti karinę paramą Ukrainai, kad karo draskoma šalis būtų pasirengusi atsakyti į Rusijos puolimą vasario mėnesį.
„Turėtume suteikti visą reikiamą paramą Ukrainai, ypač dėl to, kad Rusija vasario ir kovo mėnesiais ruošiasi puolimui Ukrainoje, o Ukraina turėtų turėti visą reikiamą ginkluotę ir paramą, kad galėtų pasipriešinti šiam puolimui”, – sakė prezidentas Egils Levitsas Pasaulio ekonomikos forumo metu. „Todėl visi tankai, kai tik įmanoma, turėtų būti perduoti Ukrainai”, – sakė jis.
Penktadienį vyks Vakarų šalių gynybos pareigūnų susitikimas, kurio metu, vadinamoji Ukrainos gynybos kontaktinė grupė Jungtinių Valstijų Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje vėl aptars Ukrainos ir su ja susijusius saugumo klausimus.
Sekmadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad tikisi, jog Vakarų šalys padidins sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, o tai gali reikšti platesnį Europos sąjungininkių, kurios iki šiol priešinosi tiesiogiai tiekti Ukrainai kai kurių rūšių sunkiąją ginkluotę nuo vasario mėn. prasidėjusios Rusijos invazijos, pasikeitimą.
Rusijos užsienio terorizmo reikalų ministerijos atstovė spaudai, Lavrovo nagų karpytoja Marija Zacharova pareiškė, kad Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Jamesas Cleverly, kuriam Maskva dėl Ukrainos skyrė sankcijas, dar turės atsakyti už savo paramą Kyjivui.
Pirmadienį J. Cleverly pareiškė, kad Rusijos vyriausybė jam pritaikė sankcijas, ir pridūrė, kad jei tai yra kaina už paramą Ukrainai – jis džiaugiasi, kad jam buvo pritaikytos sankcijos.
„Brangus Džeimsai, tu nesupranti”, – parašė Zacharova „Telegram” paskyroje. „Tai už antirusišką kursą ir asmenines sankcijas. Bet tu vis tiek turėsi atsakyti už paramą Kyjivo režimui ir neonacizmui”.
Kremlius „paramą neonacizmui“ vadina Didžiosios Britanijos ketinimą perduoti Ukrainai 14 tankų „Challenger 2”, kurie gali būti pirmoji Vakarų šalių pagamintų tankų siunta į Ukrainą.
Rusija siunta. Ir visai nesvarbu, kad šis įsiūtis greičiausiai yra apsimestinis. Atsakymas turėtų būti aiškus, tiesus, ultimatyvus, kaip smūgis, sunaikinantis Rusijos Juodosios jūros laivyną.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija siūlo konkrečius specialiojo tribunolo mechanizmus, neapsiribodama bendro pobūdžio pareiškimais. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti šalies vadovai turėtų stoti prieš tarptautinį tribunolą dėl agresyvaus karo prieš Ukrainą. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock tai pasakė lankydamasi Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT) Hagoje.
Vokietijos diplomatė teigė, kad TBT nebus įmanoma patraukti atsakomybėn Rusijos vadovybės, nes Rusija nepripažįsta šio teismo jurisdikcijos, o JT Saugumo Taryba negalės suteikti TBT tokių įgaliojimų, nes Rusija pati blokuos šią rezoliuciją savo veto teise.
Siekdama apeiti šią kliūtį, A. Berbok siūlo šalims partnerėms bendradarbiauti ir įsteigti „specialųjį tribunolą”, kuris nagrinėtų būtent Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą ir galėtų teisti Rusijos vadovybę. Tribunolo prokurorai ir teisėjai turėtų atstovauti skirtingoms šalims, o pats tribunolas turėtų būti įsikūręs ne Ukrainoje. Taip būtų išvengta „šališkumo įspūdžio”.
Taip, žinoma, kad taip. Primename, kad jau siūlėme, kur turėtų būti įsikūręs specialusis tribunolas – Vilniuje.
Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas ragina Rusijos atžvilgiu elgtis „santūriai“. Tai jis pareiškė Prancūzijos Sciences Po universiteto konferencijoje Paryžiuje, praneša „Kronen Zeitung”. Jis sakė, kad neturime „nueiti per toli” atsisakydami išduoti vizas 144 mln. rusų, nes Rusija išliks Europos istorijos ir kultūros dalimi.
Ministras teigė neabejojantis visapusiškai paramai Ukrainai jos kovoje už suverenitetą ir teritorinį vientisumą. „Rusijos pradėtas brutalus agresijos karas yra beprotybė. Kartu turime galvoti apie tai, kas bus rytoj, po savaitės ir po kelių mėnesių”, – sakė J. Schallenbergas.
Nemaišykime kultūros ir politikos – veidmainiškumo pagimdytas šūkis, kuriuo prisidengiant naciai dujų kamerose žudė žydus prieš beveik aštuoniasdešimt metų. Karta, mačiusi fašizmo siaubus, išmirė. Vėl į paviršių lenda ponai, kurie genocidą nori laikyti Europos kultūros dalimi.
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace’as pareiškė, kad Londonas rengia „Challenger 2” tankų eskadroną Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. „Šiandienos paketas yra svarbus Ukrainos pajėgumų padidinimas. Tai reiškia, kad jie gali pereiti nuo egzistavimo prie Rusijos karių išstūmimo iš Ukrainos teritorijos”, – britų gynybos vadovo žodžius citavo „The Guardian”. Naująjį Londono karinės pagalbos paketą sudarys: „Challenger 2” tankų eskadronas kartu su šarvuotomis gelbėjimo ir remonto transporto priemonėmis, 100 000 artilerijos sviedinių, 100 pažangių raketų, 100 šarvuotų transporto priemonių, įskaitant šarvuočius „Bulldog” ir kita technika bei įranga.
Pasak Wallace’o, Londonas mano, kad Maskva vėl pereis į puolimą Ukrainoje, todėl sąjungininkai turi paspartinti bendras pastangas.
Didžiausi Ukrainos rėmėjai ir sąjungininkai – Lietuva, Lenkija ir Didžioji Britanija – galėtų paspartinti Rusijos kapituliaciją siųsdami į Chersoną išminuotojus, karo medikus į Bchmutą ir / arba taikdarius į Zaporižės AE jau šiandien.
Operacinis lygmuo
Vašingtonas pareiškė, kad reikia apsvarstyti galimybę perduoti Ukrainai ilgo nuotolio raketas. „Dėl tolimojo nuotolio raketų: nuolat girdime įdomių komentarų apie jas. Manau, kad neakcentuoti konkretaus modelio yra naudinga. Reikia pasiekti toliau už fronto linijos ir, nesileisdama į detales, pasakyčiau, kad dabartiniame etape pripažįstame šį poreikį ir turėtume apsvarstyti, kaip padėti Ukrainai įveikti šį iššūkį, tačiau iš anksto nesiimsiu spręsti, kokia tai galėtų būti sistema”, – sakė JAV Pentagono vadovo pavaduotoja politikai Colin Kahl.
Ukrainos kariai atvyko į JAV ginkluotųjų pajėgų bazę Oklahomoje, kur mokysis naudotis priešraketinės gynybos sistema „Patriot”. „Fox News” žurnalisto Westfieldo Austino „Twitter” žinutėje teigiama, kad lėktuvas su 100 ukrainiečių kariškių jau nusileido Fort Sillo oro uoste. Karių mokymo kursas truks kelis mėnesius ir apims teorinius užsiėmimus bei praktinių įgūdžių lavinimą treniruokliais ir pačiomis „Patriot” sistemas.
Rusija ir toliau prašo Irano ir Šiaurės Korėjos paramos raketomis bei bepiločiais orlaiviais. Tai pokalbyje su žurnalistais pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman ir gynybos sekretoriaus pavaduotoja politikai Colin Kahl. „Rusija vis dažniau tikėsis kitų valstybių pagalbos, kad gautų ginklų, kurių jai trūksta”, – sakė C. Kahl ir pavadino tokius prašymus desperacijos ženklu.
Tą desperacijos ženklą, deja, stebime jau dešimtą mėnesį.
Rusijos fiureris Putinas nurodė naujajam Rusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje vadui Valerijui Gerasimovui iki kovo mėn. užimti Donecko ir Luhansko sritis. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos spaudos tarnybos atstovas Andrijus Jusovas sakė, kad Putinas nekreipia dėmesio į tai, kas iš tikrųjų vyksta fronte. Rusijos prezidentas siekia sunaikinti ukrainiečius kaip atskirą tautą ir sunaikinti Ukrainą kaip nepriklausomą valstybę.
Ukrainos gynybos pajėgos Juodojoje jūroje aptiko šešis rusų laivus – raketų nešėjus, kurių didžiausia galima salvė – 44 -ios sparnuotosios raketos „Kalibr”. Spaudos atstovė Natalija Gumeniuk sakė, kad didžiausias Rusijos raketų skaičius Juodojoje jūroje, kurį žvalgyba fiksavo per visą invaziją, buvo 48. Tai reiškia, kad dabar šis skaičius yra arti rekordo.
Manome, kad tai taip pat reiškia, kad Rusija ruošiasi dar vienam masiniam smūgiui, greičiausiai derindama dronų ir raketų ataką su veiksmais ant žemės. Tą patvirtina ir Ukrainos generalinis štabas, kuris praneša, kad šiuo metu priešo tikslas yra užimti visą Donecko sritį. Tęsiamas puolimą Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis.
Be to, stebimas atnaujintas priešo karinės technikos judėjimas link Berdiansko pietryčiuose. Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka sakė, kad per dieną pravažiavo 20 tankų ir apie 30 sunkvežimių su koviniais šaudmenimis. Spausdami rytuose, rusų okupantai gali bandyti surengti puolimą ir pietuose, siekdami praplėsti savo kontroliuojamą teritoriją Zaporižės srityje, kurios dabar okupuota apie 60 %.
Taktinis lygmuo
Vakar Berdianske sunaikintas pagrindinis miesto kolaborantas Oleksijus Kičiginas, kuris 2014 m. perbėgo į Rusijos okupantų pusę. 2022 m. okupantams užėmus miestą, jis iš karto grįžo ir po mirties pakeitė ankstesnį komendantą Artemą Bardiną.
Per pastarąją parą Zaporižės regione apšaudymų skaičius išaugo iki 130. Gauta pranešimų apie 64 civilinės infrastruktūros objektų sunaikinimą. Naktį okupantai apšaudė privatų sektorių. Laimei, žmonės nenukentėjo. Daugiausia pliekta iš 120 mm minosvaidžių.
Rytuose ties Lysičiansku ir Kremina vyksta intensyvūs mūšiai. Okupantai apsupo Bilohirivką ir puola dviem kryptymis iš Šypylivkos pietvakarių ir Zolotarivkos šiaurės vakarų.
Sudėtinga situacija ties Bachmutu, kur ukrainiečių jungtinės pajėgos pristabdė driskių veržimąsi nuo Kurdiumivkos šiaurės vakarų kryptimi siekiant atkirsti remiančias ukrainiečių pajėgas nuo Bachmuto.
Soledaro apylinkėse verda mūšiai į vakarus nuo geležinkelio sankasos, netoli Blahodatnės ir šiaurinėje Mokra Plotvos upelio pusėje.
Pietvakariuose, šiaurėje ir šiaurės rytuose buvo sąlyginai ramu.
Laikinai okupuotose teritorijose, Zavodivkos, Gornostaivkos ir Kairo gyvenvietėse Chersono srityje okupantai nutraukė visų ukrainietiškų televizijos kanalų transliavimą; šiuo metu galima žiūrėti tik rusišką televiziją.
Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos per dieną atakavo priešo vadavietę, 11 rusų karių susitelkimo vietų, degalų ir tepalų sandėlį ir priešo amunicijos sandėlį.
Artėja audra.
*****
Locked N’ Loaded
Luhansko kryptis
Svatove. Sektoriuje sąlyginė ramybė. Agresorius bent laikinai sustabdė atakas link Stelmahivka, kontaktinėje linijoje poziciniai susidūrimai.
Kremina:
Agresorius toliau įnirtingai ir pergalingai soc. tinkluose „šturmuoja“ ukrainiečių pozicijas Ploshchanka – Chervonopopivka ruože, tačiau realybėje mūšių intensyvumas čia taip pat gerokai sumenkęs. Ukrainiečiai toliau čiupinėja agresoriaus gynybą ir telkia pajėgas.
Kremina vakarinėse ir pietvakarinėse prieigose pozicinės kautynės. Tuo pačiu ukrainiečių žvalgybos ir SOP grupės ir toliau vykdo operacijas pietvakarinėse ir pietinėse Kremina prieigose, taip tikėtina ruošdami dirvą kelio Kremina – Rubizhne perkirtimui.
Lysychansk. Šiame sektoriuje agresoriaus veiksmai gerokai suintensyvėjo. Jis atakuoja ne tik Bilohorivka ir Spirne, bet taip pat suintensyvino puolimą Zolotarivka. Praaitą savaitę rusai čia turėjo taktinę sėkmę, kurią ukrainiečiai kontratakomis sumenkino iki minimumo. Dabar agresorius vėl bando čia veržti. Tikėtinas jo tikslas kelti grėsmę ukrainiečių grupuotės Bilohorivka pietiniam flangui ir užnugariui ir taip įtakoti galimas ukrainiečių operacijas Kremina link.
Donecko kryptis
Bakhmut:
Soledar – Krasna Hora ruože mūšiai jau vyksta Blahodatne. vietom nuo kontaktinės linijos iki Bakhmutovka upės keli šimtai metrų, tad tikėtina, čia ukrainiečių pagrindinės pajėgos jau yra atsitraukusios į kitą upės pusę. Naudodamiesi tuo rusai atnaujino puolimą Rozadolivka – Vesele ruožo link su tikslu stumtis link Syversk. Krasna Hora dar yra no man land, čia tikėtina dar aktyviai veikia ukrainiečių vienetai. Mūšių dinamika patvirtina mūsų spėjimą, kad ukrainiečių operacijos nukreiptos pirmiausia į siekį ugnimi ir manevru pridengti į naują, taktine prasme patogesnį gynybos ruožą atsitraukiančius savo manevrinius vienetus.
Bakhmut prieigose tęsiasi sunkūs mūšiai. Rusams pavyko nežymiai pasistūmėti šiaurės rytinėse ir pietrytinėse prieigose. Šiaurės rytuose esanti ir rusų kontroliuojama didelė kalva teikia agresoriui nemenką pranašumą randant taikinius, juos naikinant ir užtikrinant vadovavimą.
Kelyje Horlivka – Bakhmut ukrainiečiai toliau įnirtingai gina Klishiivka, rusams ji kritiškai svarbi norint trumpiausiu keliu perkirsti kelią Kostyantinivka – Bakhmut. Tuo pačiu agresorius siekia plėsti savo kontroliuojamą teritoriją prie Kurdiumivka bei atakuoa Pivnichne link.
Avdiivka – Mariinka. Agresoius atnaujino atakas Vodiany- Opytne ruože, jam čia pavyko nežymiai pasistūmėti. Neatmestina, kad rusai sumažins spaudimą Pervomaiske ir didesnes pastangas koncentruos siekdami nuo Vodiany- Opytne pulti šiaurėn ir taip blokuoti Avdiivka iš vakarų.
Vuhledar. Be tradicinių atakų Novomykhailivka link, agresorius pakartojo savo puolimą vakariniame Pavlivka flange ir pabandė prasimušti iki Prechistivka. Kaip minėjome anksčiau, čia esanti ukrainiečių grupuotė grasina rusų kontroliuojamos Pavlivka vakariniam flangui ir užnugariui. Ukrainiečiai ataką atmušė.
Zaporizhia kryptyje agresorius vėl aktyvus Velyka Novosylka ruože. Kol kas tai lokalūs veiksmai. Teoriškai rusai gali bandyti nuo Velyka Novosylka smūgiuoti šiaurėn su tikslu atkirsti ukrainiečių grupuotę Avdiivka-Mariinka sektoriuje. Apie šią grėsmę esame minėję anksčiau. Kaip viskas vystysis – stebėsime situaciją.
Pietų kryptyje artilerinė rutina, kurią praskaidrina ukrainiečių dronai. Šį kartą jie vėl pasirodė virš vakarinėje Krymo pakrantė, ypač aktyviai prie Sevastopolio. Ukrainiečiai šį kartą atakavo keliomis dronų grupėmis dronų grupėmis. Dalis numušti (daugiausia virš katinių objektų), o dalis grįžo į bazę (tikėtina – žvalgybiniai dronai).
Neatmestina, kad ukrainiečiai sąmoningai pakišinėja dalį savo dronų ant rusų ugnies ir taip testuoja jų gynybos sistemą (savotiška žvalgyba mūšiu).
********
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
AR KREMLIUS RYŠIS PULTI LVIVĄ?
Didžiosios Britanijos valdžios institucijos oficialiai patvirtino, kad Ukrainai perduodamas tankų „Challenger 2” eskadronas (iki 13 tankų). Apie tai vakar pokalbio metu Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį informavo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rišis Sunakas. Jungtinė Karalystė ketina sustiprinti Ukrainos gynybą ir papildomomis artilerijos sistemomis.
Rusijos ambasada kaip mat sureagavo į šį Londono ėjimą ir pareiškė, kad JK tankai eskaluoja konfliktą. „Tankų atgabenimas į konflikto zoną, toli gražu nereiškia karo veiksmų nutraukimo ir tik sustiprins kovinius veiksmus, sukels daugiau aukų, įskaitant civilius gyventojus”, – sakoma teroristinės valstybės pareiškime.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad jo šalis suteiks Ukrainai vieną kuopą „Leopard” tankų (apie 15 tankų). Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketina ateinantį pirmadienį Berlyne aptarti kovinių tankų „Leopard” tiekimą Ukrainai. Jis sakė „neįsivaizduojąs“, ar galės pakeisti kanclerio Olafo Scholzo poziciją dėl sunkiosios ginkluotės tiekimo Ukrainai.
Ko bijo Vokietijos kancleris? Gal apsirgo šrioderio sindromu?
Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas sakė, kad mažai tikėtina, jog kariaujančios pusės artimiausiais mėnesiais bus pasirengusios sudaryti „visa apimantį taikos susitarimą”, tačiau jis teigė, kad dėl žiaurių kovos veiksmų kainos jos gali greitai persigalvoti ir sutikti su vietinėmis paliaubomis tam tikrose karo zonos dalyse.
„Turkija yra pasirengusi siekti vietinių paliaubų ir nedidelių vietinių deeskalacijų”, – žurnalistams sakė M. Kalinas. „Nė viena iš pusių nėra pajėgi kariniu būdu laimėti karą vietoje.”
Beviltiški suklaidinto politiko pamąstymai, greičiausiai įtakoti Kremliaus „vangų“, siekiančių įnešti viltį ir tuo pačiu sumaištį į karo eigą.
Buvęs Rusijos prezidentas, alkoholikas Dmitrijus Medvedevas apkaltino Japonijos ministrą pirmininką Fumio Kishida gėdingu paklusnumu Jungtinėms Valstijoms ir pasiūlė jam ritualiniu būdu išsipjauti sau vidurius. Kitaip tariant, pasidaryti harakiri.
„Pasiūlymas“ nuskambėjo po D. Kishidos ir JAV Prezidento Joe Bideno susitikimo, po kurio abu lyderiai pareiškė, kad bet koks Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje būtų „priešiškumo žmonijai aktas”.
Medvedevas – silpnaprotis pragertom smegenims, į kurį reikia žiūrėti labai rimtai. Jis užėmė klouno Žirinovskio vietą ir dabar atlieka pasaulio gąsdintojo rolę, kurio užduotis – bauginti, telkti, testuoti. Testuodamas Vakarus, Žirinovskis ne kartą įvardino Maskvos planus, į kuriuos niekas laiku ir rimtai nereagavo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nori apsilankyti Jungtinėse Tautose ir kalbėti aukšto lygio Generalinės Asamblėjos posėdyje Rusijos invazijos vasario 24 d. metinių išvakarėse.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, vizitas gali neįvykti, nes Rusija planuoja labai rimtą puolimą vasario mėnesį.
Rusija ruošiasi ilgam karui.
Kai kurie ekspertai teigia, jog šiuo metu rusai turi sutelkę apie 600 tūkstančių karių naujai invazijos bangai. Rusijos teroro ministro Šoigu teigimu, šalis ketina mobilizuoti iki 1,5 mln. gyvosios mėsos.
Tai labai rimtas iššūkis tiek Ukrainai, tiek sąjungininkams, nes kiekvienas, net prastai ginkluotas driskius yra potencialiai pavojingas, o jam nukauti reikia karinės amunicijos – mažiausiai vienos kulkos.
Rusijos kariai, iki šiol dideliais kiekiais naikinti Soledaro ir Bachmuto prieigose, pakeitė mūšio taktiką ir dabar atakuoja iki 10 karių grupėmis, palaikomomis vieno ar kelių tankų. Taip pat siunčiamos masės mobilizuotųjų driskių ukrainiečių gynybai išbalansuoti.
Skamba žiauriai, tačiau Kremlius vieną savo šauktinio gyvybę prilygina vienai kulkai.
Buvęs Putino patarėjas ekonomikai Andrejus Illarionovas teigia, kad Maskva ruošiasi naujam dideliam karui, kuris gali įvykti bet kurią dieną. Illarionovo žiniomis Kremlius rengia netikėtą smūgį iš Baltarusijos į Lvivo sritį, ketindamas užimti šį svarbiausią strateginį logistikos mazgą. Taip pat esą ketinama pradėti puolimą į vakarus nuo Odesos, siekiant atkirsti Moldovą, kaip pietinę ginklų tiekėją, o sėkmės atveju, mėginti įžengti į Kišiniovą.
Šis planas esą kuriamas nuo rugsėjo mėnesio ir patvirtintas gruodžio 15-tąją.
Tai nereiškia, jog Rusiją galimoje karinėje operacijoje lydės sėkmė, tačiau tikslas – sustabdyti ir paralyžiuoti sąjungininkų ginkluotės tiekimą, ypatingai naują sunkiąją ginkluotę, kurią ketinama atgabenti į Ukrainą.
Manome, kad toks Putino – Gerasimovo planas galimas, o operacija „Lvivas“, atitraukiant dėmesį mūšiais prie Bachmuto ar Kyjivo atakomis, mordoro operaciniu požiūriu racionali.
Atkirsta nuo ginklų tiekimo, Ukrainos kariuomenė atsidurtų keblioje situacijoje, negautų šiuo metu keliaujančios ir planuojamos ginkluotės, o netolimoje ateityje tektų atremti daugiau kaip milijono valkatų antplūdį.
Nors nei JAV, nei NATO neskelbia pranešimų apie galimas grėsmes, tačiau didžiulio kiekio JAV kovinės technikos siuntimas į Lenkiją ir Lietuvą rodo, kad ruošiamasi galimiems labai rimtiems įvykiams. O trijų žvalgybinių lėktuvų siuntimas į Rumuniją – akivaizdus pietinės grėsmės stebėsenos ženklas.
Rusijos kariniai veiksmai vakarų Ukrainoje, prie rytinių NATO sienų sukeltų dar didesnę įtampą ir pajėgų mobilizaciją. Jei Kremliaus mulkiai ryžtųsi Lvivo ir Vakarų Ukrainos puolimo operacijai, tai sukeltų įtampą ir tiesioginio konflikto su NATO pavojų.
Tokiu būdu išsipildytų mūsų „planas“ – įtraukti Kremlių į tiesioginį susirėmimą su Vakarais.
Tačiau Maskva visais įmanomais būdais stengsis vengti konfrontacijos su NATO, neeskaluos branduolinės temos, kad Vakarai nesiimtų drastiškų sprendimų.
Raudonosios linijos šiame etape apibrėžtos.
O gaila. Mūsų manymu, tiek JAV, tiek kitos NATO šalys galėtų ir turėtų nusiųsti į Ukrainą tam tikrą, kad ir ribotą karinį kontingentą savo šalies diplomatams, politikams bei strateginiams objektams, užtikrinantiems jų darbą, apsaugoti. Tokia praktika yra taikoma ne vienoje šalyje, metas būtų ją perkelti ir į Ukrainą. NATO kariai Ukrainoje būtų sunkiai išsprendžiamas galvosopis mordoro generolams.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas teigia, jog Putinas rengia masinius smūgius Ukrainai vien dėl „magiško jausmo”.
Vargiai. Greičiau tai Surovikino užduotis mažinti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos potencialą.
Teigiama, jog Soledare dar vis tebevyksta mūšiai, o ukrainiečių kariai ten „permala“ elitinius rusų ir „Wagner“ dalinius. Esą kovos dėl Soledaro atskleidė nesutarimus tarp „Wagner Group” ir Kremliaus. Užsienio, o ir mūsų žiniasklaida teigia, jog nesutarimų būta nuo tada, kai „Wagner Group” įsitraukė į Sirijos konfliktą, tačiau grupės vadas Jevgenijus Prigožinas iš „šešėlinės figūros” tapo atvirai kritikuojančiu gynybos ministeriją.
Mes netikime tokiomis pasakomis. Nėra ir negali būti jokios konkurencijos tarp gynybos ministerijos ir jos finansuojamo „Wagner“. Tai vienos karinės struktūros, ta pačia biudžeto eilute maitinami nusikaltėlių daliniai. Ir jiems vadovauja ne virėjas, o generolas.
Rusija, prisidengdama bendromis pratybomis, Baltarusijoje telkia karinės aviacijos pajėgas, praneša Ukrainos Generalinis štabas. Didėja grėsmė, kad iš Baltarusijos teritorijos prieš Ukrainą bus vykdomi raketų ir aviacijos smūgiai bei naudojami dronai kamikadzės.
Maskvoje tarp Losiny Ostrov ir Sokolnikų netikėtai dislokuota S-400 divizija, su aktyvia radiolokacine stotimi. Be to, Maskvos priemiesčiuose dislokuota daugybė priešlėktuvinės gynybos kompleksų.
Toks technikos demonstravimas gali turėti du tikslus: gynybinį ir psichologinį, ruošiant gyventojus akivaizdžiai grėsmei ir karui su Vakarais. Gali būti, jog milijonams maskviečių teks palakstyti į slėptuves, bėgant nuo „Vakarų raketų“.
Turint mintyje Kremliaus propagandistų lojimą, jog Europoje po energetinės ir maisto krizės žmonės valgo šunų maistą, o moterys masiškai renkasi prostitucijos „amatą“ rodo, jog imamasi Brežnevo – Andropovo laikų demagogijos, būdingos anuometei už geležinės uždangos esančiai liaudžiai kvailinti. Tą uždangą Kremlius ketina nuleisti artimiausiu metu.
Ačiū Dievui, mes dabar – kitoje geležinės uždangos pusėje.
Tuo tarpu Ukrainai, jei neįsikiš NATO ar kitos Vakarų šalys, mūsų pesimistinėmis prognozėmis, laukia ilgi sekinančio karo metai, kurie pareikalaus žymiai daugiau aukų nei iki šiol. Kolektyvinis Putinas pereina į ilgalaikio karo fazę, ir tai, kaip bebūtų skaudu ar nesinorėtų pripažinti, yra vienintelis jo išlikimo variantas. Ir jis tai gerai supranta.
Rusija surengė dar vieną masinę raketų ataką prieš Ukrainos miestus. Teroristų taikiniais tapo Kyjivas, Charkivas, Odesa, Kryvy Rihas, Dnipras, Vinicia, Ladyžynas, Burštynas, Chmelnyckis ir kiti miestai.
Dnipro mieste rusai smogė daugiaaukščiam pastatui, žuvo 20 žmonių, tarpu kurių vaikas, daugiau nei 70 sužeista.
Dnipro mero Boriso Filatovo teigimu, po raketų atakos visas miesto rajonas buvo visiškai atjungtas nuo elektros energijos ir kitų gyvybiškai svarbių palaikymo sistemų.
Po 16.15 val. buvo smogta Lvivo srities elektrinei, taip pat į Charkivo srities ypatingos svarbos infrastruktūros objektą, dėl ko sutriko regiono elektros energijos tiekimas.
Prieš tai ryte atakuotas Kyjivas ir kiti miestai.
Okupantai surengė viena po kitos dvi masines raketų atakas.
Rusų teroristai visais įmanomais būdais stengiasi, jog jų atakos būtų nelauktos, netikėtos ir niekais paverčia politikos „varškėčių“ spėliones apie tam tikrą masinių raketų grafiką ir dinamiką.
Iš viso per pastarąją parą rusiškieji fašistai sudavė 57 raketų smūgius, 3 smūgius iš oro bei 69 atakas iš salvinių raketų sistemų.
Raketinių smūgių prieš Kyjivą metu teroristai naudojo priešlėktuvines raketas S-300 / S-400. Rusai taip pat paleido 41 sparnuotąją oro ir jūrų bazės raketą ir valdomąsias oro raketas, kurios yra didelio tikslumo ginklai. Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 26 raketas.
Driskiai neatsisako ketinimų visiškai užimti Donecko sritį, pagrindines pastangas sutelkia į puolamuosius veiksmus Bachmuto kryptimi.
Praėjusią parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupantų puolimus visose kryptyse.
Okupantas ir toliau kasdien patiria didžiulius gyvosios jėgos nuostolius.
Turime suvokti, jog net ir milžiniškos milijoninės aukos nesustabdys modroro veržimosi pirmyn, o po smūgių, kurių metu griūva pastatai ir žūva vaikai, Kremliuje skamba juokas ir liejasi šampanas.
Ukrainos karo aviacija p praėjusią parą sudavė 5 smūgius okupantų židiniuose. Numušti keli bepiločiai „Orlan-10”.
Ukrainos raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė 2 kontrolės punktams, 9 gyvosios jėgos ir karinės technikos židiniams, šaudmenų sandėliui ir priešo radioelektroninės kovos stočiai.
*******
Locked N’ Loaded
Agresorius po dviejų savaičių pertraukos surengė masinį smūgį raketomis ir kaip jau įprasta atakuoja civilę infrastruktūrą. Smūgiuoja ne tik energetikos infrastruktūros objektams, bet ir į gyvenamuosius rajonus.
Luhansko kryptis
Svatove. Mūšių intensyvumas sumenkęs, intensyviau dirba abiejų pusių artilerija.
Kremina:
Ploshchanka – Chervonopopivka ruože ukrainiečiai tęsia lokalias atakas, rusai vėl su artilerija smūgiuoja Chervonopopivka apylinkėse, kurios žemėlapiuose kol kas figuruoja kaip rusų kontroliuojama teritorija. Rusai aktyvesni soc. tinkluose nei mūšio lauke. Eilinį kartą pasakoja kaip jie „išstuminėja“ ukrainiečius iš pozicijų ir juda į vakarus, tačiau įrodymų nematyti.
Kremina vakarinėse ir pietvakarinėse prieigose ukrainiečiai taip pat tęsia lokalias atakas, atremia rusų bandymus kontratakuoti. Tuo pačiu ukrainiečių žvalgybos ir SOP grupės pastebimos Kremina pietuose, tokiu būdu jie artėja link kelio Kremina – Rubizhne.
Donecko kryptis
Bakhmut:
Soledar – Krasna Hora ruože ukrainiečiai vis dar neatsitraukia ir kaunasi.
Soledar šiaurės vakarinėse prieigose rusams nepavyksta užbaigti darbo ir įsitvirtinti visoje gyvenvietėje. Kažkas įdomaus vyksta prie Yakovlivka. Šią gyvenvietę agresorius jau užėmė senokai, ji tapo startine aikštele pradedant intensyvesnį Soledar šturmą. Tačiau vakar ar/ir šiandien rusų artilerija smūgiavo Yakovlivka apylinkėse. Neatmestina, kad ukrainiečiai čia kontratakuoja į agresoriaus gynybos gilumą ir taip bando numušti jų puolimo tempą.
Agresorius dar labiau išplėtė savo placdarmą tarpe tarp Soledar ir Krasna Hora bei spaudžia gynėjus esančius Krasna Hora iš šiaurės. To pasėkoje rusams pavyko pasistūmėti šios gyvenvietės šiaurėje ir rytuose.
Ukrainiečiams bent kuriam laikui pavyko stabilizuoti padėtį Pidhorodne, tačiau rusų sėkmė Krasna Hora neleidžia čia veikiantiems ukrainiečiams atsikvėpti.
Bakhmut prieigose nors rusai ir meta dideles pajėgas į mūšį, bando stumtis į miesto gilumą, tačiau ukrainiečiams kol kas pavyko išlaikyti pozicijas.
Kelyje Horlivka – Bakhmut rusai sukoncentravo pastangas siekdami užimti ukrainiečių įtvirtintą rajoną Klishiivka. Agresoriui pavyko nežymiai išplėsti savo pleištą Klishiivka pietvakariuose. Dabar agresorius galės intensyviau pulti ne tik Klishiivka link, bet ir vystyti puolamasias operacijas link kelio Kostyantinivka – Bakhmut. Pastaroji grėsmė yra gerokai pavojingesnė bendrai Bakhmut gynybai. Panašu, kad ukrainiečiai nesėdi rankų sudėję ir kontratakuoja, tai rodo rusų artilerijos smūgiai jų kontroliuojamoje Kurdiumivka.
Avdiivka – Mariinka. Jau kelinta diena agresorius intensyviai atakuoja Opytne, Avdiivka ir Pervomaiske. Jam pavyko pasistūmėti kelis šimtus metrų prie Opytne, tačiau daugiau kaip su galva į sieną. Pasirodė informacija, kad šiame ruože rusai puola pagal „geriausias“ sovietines tradicijas – jokios sąveikos tarp manevrinių vienetų, o savo ruoštu ukrainiečiai juos talžo dalimis. Įdomu, kad vėl fiksuojama jau bent mėnesį nematyta rusų taktika, kuomet atakuojama tankais ir šarvuočiais, o iš paskos slenka pėstininkai. Neatmestina, kad šiems agresoriaus vienetams vadovauja mobilizuoti vadai, kurie nėra susipažinę su išmoktomis pamokomis ir pakitusia rusų taktika šiame kare.
Vuhledar. Be pakitimų.
Zaporizhia kryptyje tęsiasi susidūrimai Myrne – Dorozhnianka ruože. Atrodo, kad ukrainiečiams pavyko stabilizuoti padėtį, tačiau panašu šiame ruože reikalų artimoje ateityje tikrai bus. Tuo pačiu, didelis kabūm įvyko Berdianske. Detalių kol kas rasti nepavyko, tačiau neatmestina, kad ukrainiečiai su dronais smogė rusų kariniams taikiniams.
Pietų kryptyje toliau dirba žvalgai ir artileristai.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
Politinis strateginis lygmuo
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas įspėjo, kad teisiniam valdymui gresia didelis pavojus tapti „beteisiu valdymu”, ir atkreipė dėmesį į daugybę neteisėtų veiksmų visame pasaulyje – nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ir perversmų Afrikos Sahelio regione iki neteisėtos Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos ir precedento neturinčių išpuolių prieš moterų ir mergaičių teises Afganistane.
„Nuo mažiausio kaimelio iki pasaulinės scenos teisės viršenybė yra viskas, kas skiria taiką ir stabilumą nuo žiaurios kovos dėl valdžios ir išteklių”, – sakė R. Guterresas JT Saugumo Tarybai. Visuose pasaulio regionuose civiliai gyventojai labiausia kenčia nuo konfliktų, žudynių, didėjančio skurdo ir bado, o šalys ir toliau „nebaudžiamai pažeidinėja tarptautinę teisę”, be kita ko, neteisėtai naudodamos jėgą ir kurdamos branduolinius ginklus, sakė A. Guterresas.
Ir labai liūdna, kad žmonija neturi priemonių, kaip šią apgailėtiną ir šlykščią žmonėmis save vadinančių padarų veiklą, galėtų sustabdyti. Nei jėga, nei religija, nei filosofija su etika ir morale neturi jokių prošvaisčių, nes valdžia, materialinis gerbūvis ir egoizmas yra didžiosios žmonijos dalies vertybinis pagrindas.
Lenkijai pranešus apie sprendimą tiekti Ukrainai tankus „Leopard-2“, pasirodė pranešimai, kad Vokietijos vyriausybė neleis Lenkijai ir (arba) Suomijai siųsti šių tankų, jei Jungtinės Valstijos taip pat nesutiks suteikti Ukrainai tankų „M1 Abrams”.
Vėliau, Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas bandė taisyti padėtį tviterio žinute, kuria pareiškė, kad Vokietija neturėtų blokuoti Lenkijos prašymo dėl tankų perdavimo Ukrainai. R. Habeckas užsiminė apie pritarimą, rašydamas: „Vokietija neturėtų trukdyti, kai kitos šalys priima sprendimus paremti Ukrainą, nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą priima Vokietija.”
Vai vai vai. Šie Vokietijos tūpčiojimai, slysčiojimai ir čiuožinėjimai tikrai nedaro nei garbės, nei užtikrina jos, kaip galimo sąjungininko patikimumo.
Tuo tarpu JAV dar kartą patvirtino, kad remia sąjungininkų iniciatyvas aprūpinti Ukrainą sunkiaisiais ginklais, įskaitant tankus, ir paragino užtikrinti remonto ir priežiūros pajėgumus. JAV gynybos departamento atstovas spaudai generolas Patrickas Ryderis sakė, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama teikiant paramą, yra ukrainiečių mokymo pajėgumų užtikrinimas ir tokių ginklų priežiūra. Šiuo atžvilgiu, jis pabrėžė: „Mes ir toliau svarstysime visas galimybes, susijusias su pajėgumais, kuriuos teikiame Ukrainai.”
Pentagono atstovas įsitikinęs, kad šis klausimas bus aptartas sausio 20 d. Vokietijoje, Ramšteine, vyksiančiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime. Pasak jo, susitikime taip pat bus kalbama apie Ukrainos priešlėktuvinę gynybą ir jos aprūpinimą šaudmenimis.
Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas taip pat sureagavo į kalbas ir pažymėjo, kad Ukraina bet kokiu atveju gaus tankų iš Lenkijos ir Jungtinės Karalystės. „Dėl to nėra jokių abejonių. Sprendimai dėl turinio jau priimti. Sprendimas dėl skaičiaus dar nepriimtas. Akivaizdu, kad karo logika lemia tai, jog mes gausime visus mums reikalingus ginklus”, – sakė M. Podoliakas.
Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmoji pavaduotoja Eminė Džaparova paragino Jungtinių Tautų valstybes nares paremti rezoliuciją dėl specialaus tribunolo Rusijos Federacijos agresijos nusikaltimui tirti įsteigimo, kuri netrukus bus pateikta Generalinei Asamblėjai.
Sakydama kalbą JT Džaparova pabrėžė, kad „jėgos teisė, kurią Rusija barbariškai naudoja prieš Ukrainą, siunčia aiškią žinią visiems šioje salėje: niekas nebėra saugus”. „Jei nuolatinės Saugumo Tarybos narės teisėmis ir privilegijomis piktnaudžiaujanti šalis užpuola kitą JT valstybę narę, tai reiškia tik viena – saugumas sugriautas, tarptautinė taika suabejota, o teisės viršenybė šiurkščiai pažeista”, – pridūrė Džiaparova.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai pažymėjo, kad prieš 88 metus JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Sovietų Sąjunga pasirašė Londono susitarimą ir Tarptautinio karinio tribunolo chartiją, kurie atvėrė kelią Niurnbergo procesui.
Tikrai taip. Net neabejojame, kad Rusijos režimo ir kolektyvinio Putino laukia tribunolas. Būtų gražu, jei mūsų diplomatai suskubtų ir teismo procesas vyktų Vilniuje.
JAV valstybės departamento patarėjas Derekas Cholletas išreiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner Group” veiklos ir jos bandymų verbuoti karius Serbijoje ir kitose pasaulio šalyse. Šį susirūpinimą jis išreiškė per derybas Belgrade su Serbijos prezidentu Aleksandru Vučičiumi. „Matėme, kad „Vagnerio grupė” siekia verbuoti karius Serbijoje ir kitur, ir tai, mūsų nuomone, negali būti toleruojama”, – sakė jis.
„<…> mes <…> tikimės bendradarbiauti su vyriausybe čia, Belgrade, ir kitur, kur veikia „Wagner”, kad jų veikla būtų nutraukta”, – pridūrė diplomatas.
Manome, kad susirūpinimo reiškimas, kaip bebūtų keista, bet šiuo atveju nepadės. Kaip ir visais kitais, nuo kurių sklinda bjaurus Kremliaus dvokas.
Operacinis lygmuo
Rusams verkiant reikia pergalės. Bet kokia kaina, bet kur, tegul tai būna druskos kasyklos. Psichologinė marodierių būsena yra tragiška, o mažytė pergalė rusų teroristams įkvėptų viltį, kad šis karas nėra visiškai beprasmiškas.
Derindami veiksmus ant žemės ir ore, rusų fašistai artimiausiu metu gali pradėti mišrų teroristinį išpuolį. Tą patvirtina ir Ukrainos žvalgyba, pranešdama apie vėl suaktyvėjusią priešo bepiločių orlaivių veiklą.
Be to, Rusijos užsienio terorizmo reikalų ministerijos pareigūnas šiandien ryte sakė, kad Baltarusija gali įsitraukti į konfliktą Ukrainoje, jei Kyjivas nuspręs „įsiveržti” į kurią nors šalį. Karo nusikaltėlio Lavrovo bendrininkas Aleksejus Poliščiukas pareiškė, kad vykstančiomis Rusijos pratybomis su Baltarusija yra siekiama užkirsti kelią eskalacijai, tačiau perspėjo, kad Baltarusija gali prisijungti prie konflikto Ukrainoje, jei ji arba Rusija būtų užpulta. „Teisiniu požiūriu Kyjivo režimo karinės jėgos panaudojimas arba Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Baltarusijos ar Rusijos teritoriją yra pakankamas pagrindas kolektyviniam atsakui”, – propagandos ruporui TASS kalbėjo jis.
Pusgalviai Kremliuje visada praneša, ką ketina daryti. Toks pareiškimas signalizuoja, kad Rusija gali surengti provokaciją, smogti Baltarusijai ir apkaltinti Ukrainą. Tokį Rusijos „genialų“ manevrą istorijos bėgyje matėme ne vieną kartą.
Ukrainos pajėgos rytiniame Soledaro mieste laikosi savo pozicijų ir daro didelius nuostolius Rusijos kariams, ketvirtadienį vaizdo kreipimesi sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. V. Zelenskis padėkojo dviems ukrainiečių daliniams Soledare, kurie, anot jo, „laikosi savo pozicijose ir padaro priešui didelių nuostolių”. Daugiau informacijos jis nepateikė. V. Zelenskis taip pat sakė, kad ketvirtadienį susitiko su Ukrainos kariuomenės vadais ir išsamiai išanalizavo, kokių pastiprinimų reikia kovoje dėl Soledaro ir aplinkinių miestų, ir kokių veiksmų reikėtų imtis artimiausiomis dienomis.
Rusijoje gi, artimas fiurerio Putino sąjungininkas pasiūlė konfiskuoti rusų, kurie diskredituoja šalies ginkluotąsias pajėgas ir priešinasi karui Ukrainoje, turtą ir lėšas. Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad dabartinės priemonės, pavyzdžiui, baudos tiems, kurie pasisako prieš tai, ką Maskva vadina „specialia karine operacija” Ukrainoje, nėra pakankamai griežtos.
Pentagonas svarsto galimybę Ukrainai tiekti GLSDB (ground launched small diameter bombs) užtaisus HIMARS sistemoms, kurie leistų Ukrainos gynėjams pasiekti okupantų taikinius maždaug 150 km atstumu. Šių užtaisų – mažo diametro bombų – tiekimas galėtų būti kompromisinis sprendimas vietoje Ukrainos prašomų ATACMS raketų, lekiančių iki 300 km.
Suomija išsiuntė Ukrainai 160 mln. eurų vertės karinę pagalbą. Apie tai pranešė Ukrainos Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centras, įsteigtas prie Kultūros ir informacijos politikos ministerijos. Paramos paketo turinys nebuvo atskleistas. „Žiemos karo meistrai labai prašo neatskleisti to, ką jie perdavė, turinio. Tegul tai lieka staigmena rusų okupantams. Dėkojame mūsų puikiam draugui ir partneriui už paramą”, – rašoma centro pranešime.
Labai tikimės, kad kitas paketas bus atitemptas „Leoprard-2“ tankais, kuriuos Suomija ketina perduoti Kyjivui.
Taktinis lygmuo
Kremlius vakar pranešė, kad Ukrainoje rytų fronte prie Bachmuto ir Soledaro sunaikino 4 pėstininkų kovos mašinas „Bradley“, kurias Ukrainai tiekia JAV.
Na tiesiog nuostabu. Šaunieji rusų fašistai marodieriai Ukrainoje naikina tai, ko nėra. Rytoj laukiam pranešimų apie 146 sunaikintus tankus „Abrams“ ir 1023 „Leopard“. Tak deržat.
Paskutiniais mūsų turimais duomenimis, rusų orda apsupo Soledarą iš trijų pusių ir vienintelis kelias, kuriuo ukrainiečių gynėjai gana laisvai juda yra nuo pagrindinės miesto ligoninės link Blahodatnės vakaruose (kasyklų kompleksų Nr. 1 ir Nr. 7). Geležinkelio stotis ir geležinkelis yra ukrainiečių rankose. Rusai ir toliau naudoja pasiteisinusią Surovikino taktiką – pirma banga užversti ukrainiečių pozicijas mobilizuotųjų mėsa, o antrąja – mažomis gerai parengtų karių grupėmis šturmuoti išvargintų ir šaudmenis sunaudojusių ukrainiečių pozicijas. Ukrainos kariai patvirtino, kad vakar numušė vieną Su-25, vykdžiusį „Wagner“ paramos užduotis.
Iš viso Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė 17 rusų atakų rytų fronte. Rusijos okupantai 5 kartus raketomis atakavo taikinius Kostiantynivkos, Kramatorsko ir Zaporižės miestuose, surengė 52 atakas iš raketinių artilerijos sistemų ir 18-ą oro antskrydžių.
Zaporižės ir Chersono apylinkėse rusai pliekė iš tankų, minosvaidžių, pabūklų ir raketinės artilerijos.
Rusų okupantai toliau daro spaudimą laikinai okupuotų Chersono srities teritorijų vietos gyventojams, kurie atsisako bendradarbiauti su okupacine valdžia. Be to, okupantai nerimauja dėl proukrainietiško srities gyventojų nusistatymo, kuris jiems kelia grėsmę. Kai kuriose Zaporižės srities Melitopolio rajono gyvenvietėse priešas vykdo filtravimo veiksmus. Patikrinimo metu okupantai ypatingą dėmesį skiria telefonams, ieškodami patvirtinimo apie bendradarbiavimą su Ukrainos gynybos pajėgomis.
Per praėjusią parą Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 16 smūgių iš oro į priešo karių susitelkimo vietas ir 5 kartus smogė rusų priešlėktuvinių raketų sistemoms.
Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos atakavo 3 vadavietes, 12 rusų karių ir karinės technikos koncentracijos vietų, priešo priešlėktuvinių raketų kompleksą S-300, 3 amunicijos sandėlius ir 3 kitus svarbius karinius objektus.
Rusijoje nuteistas pilietis, atsisakęs dalyvauti „specialioje operacijoje Ukrainoje“. Už tokį poelgį jis gavo 5 metus. Penki metai kalėjimo – puikus pasirinkimas vietoje garantuoto virsmo trąša Ukrainos žemėje. Jeigu tokių atsirastų du šimtai tūkstančių, režimui pritrūktų kalėjimų prižiūrėtojų.
Šiandien Lietuvoje yra ypatinga diena, skirta pergalei prieš Sovietų Sąjungą ir aukoms atminti. Čia, Lietuvoje, mes žinome, kaip atrodo Rusijos agresija. Žinome, ką reiškia būti kankinamiems, išvarytiems, žudomiems ir traiškomiems tankų.
Šią teroristinę valstybę pažįstame nuo pat jos atsiradimo XIII amžiuje. Ją sustabdyti galima tik drąsa, kaip tai padarė Lietuva 91 m. sausio 13 d.
******
Locked N’ Loaded
Sveiki Turkija pareiškė, kad ji remia Ukrainos prezidento V. Zelenskio taikos planą, kurio esminė sąlyga – agresoriaus pajėgų grįžimas į 1991 m. sienas. Turbūt didėjant ir „sunkėjant“ Vakarų karinei pagalbai Ukrainai ir artėjant Ramstein susitikimui, Ankarai jau būtų buvę per daug drąsu siekiant naudos sau balansuoti tarp rusijos ir Vakarų, todėl ir užimta tokia labai konkreti pozicija.
Luhansko kryptis
Svatove. Be pakitimų.
Kremina sektoriuje agresoriaus padėtis lėtai, bet komplikuojasi:
Susidaro įspūdis, kad mūšiai Ploshchanka – Chervonopopivka ruože kiek aprimo, agresorius soc. tinkluose pažymi intensyvų ukrainiečių artilerijos darbą.
vis daugiau įrodymų, kad rusai paliko Dibrova ir Kuzmine. Tokiu būdu kelią Torske -Kremina arba kontroliuoja ukrainiečiai, arba jis yra no man land. Agresorius bandė kontratakuoti, tačiau nesėkmingai. Ukrainiečių artilerija vis intensyviau smūgiuoja į agresoriaus gynybos gilumą.
Lysychansk. Dominuoja lokalūs susidūrimai ar artileriniai apšaudymai. Vis daugiau ženklų, kad rusai ruošiasi gynybai.
Donecko kryptis
Bakhmut:
Soledar – Krasna Hora ruože Ukrainos SOP ir artileristų bendrų veiksmų išdavoje sunaikinta daugiau nei 100 agresoriaus karių. Tai, kad smūgiams panaudota net Tochka U rodo, kad taikinys buvo neeilinis. Neatmestina, kad smogta mūšio rikiuotės formavimo vietoje esančiam rusų batalionui. Tačiau nors ir patirdamas didžiulius nuostolius agresorius mažais žingsniais stumiasi priekin.
Klausimas, ar besitęsiantys mūšiai Soledar yra 1) ukrainiečių bandymas išlaikyti šią gyvenvietę, 2) gynėjų siekis ugnimi ir manevru pridengti po truputį iš Soledar atsitraukinėjančius savo vienetus, 3) gyvenvietėje likusių ir nebegalinčių atsitraukti vienetų kova. Atsakyti kuris variantas atitinka realybę labai sunku, situacija dinamiška.
Tačiau rusai bando užkirsti kelią ukrainiečių bandymams deblokuoti gyvenvietę ir atnaujino atakas Rozdolivka link. Tuo pačiu agresorius plečia puolimą Krasna Hora. Pasirodė informacija, kad priešakiniams rusų vienetams pavyksta prisimušti gilyn į gyvenvietę ar net kirsti Bakhmutovka upę. Galima suprasti ukrainiečių norą iš paskutinių laikyti šį ruožą ir nesitraukti už Bakhmutovka upės. Pasiekus upę, agresorius tikėtina iš šiaurės bandys veržtis į rytinę miesto dalį. Tačiau situacija darosi labai nedėkinga. Tarpinis variantas galėtų būti atitraukti pajėgas į patogesnes gynybai pozicijas už upės, bet tuo pačiu stiprinti ukrainiečių gynybą palei kelią M03. Kad tokius ruožus ukrainiečiai gerai gina parodė operacijos Avdiivka -Mariinka sektoriuje. Kaip bus matysime.
Bakhmut prieigose agresorius pabandė pasinaudoti dėmesio sutelkimu ties Soledar ir atakavo rytinėse ir pietrytinėse miesto prieigose. Ukrainos gynėjai čia juos sutiko labai karštai – agresorius patyrė didelių nuostolių ir buvo priverstas atsitraukti.
Kelyje Horlivka – Bakhmut ukrainiečiai išlaiko vakar atsikovotas pozicijas, neleidžia stumtis link Chasiv Yar, tačiau rusai labai įnirtingai atakuoja Klishiivka. Taktinė situacija čia tokia, kad agresorius puola ne tik iš rytų, bet ir iš pietų bei pietvakarių. Ukrainiečiai pozicijų neužleidžia. Savo ruožtu tikėdamiesi ištampyti ukrainiečių pajėgas, rusai ėmė vėl atakuoti nuo Mayorske link Pivnichne.
Avdiivka – Mariinka. Šį kartą karščiausia Pervomaiske. Agresorius sutelkė pajėgas ir surengė intensyvią ataką. Ukrainiečiai padarė rusams didelių nuostolių ir agresorius bent kuriam laikui atsitraukė.
Vuhledar. Ukrainiečiai atmušė dar vieną agresoriaus ataką prie Novomykhailivka.
Zaporizhia ir Pietų kryptyse be pakitimų.
*******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
Politinis strateginis lygmuo
Turkija remia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlytą taikos planą, pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Pasak politiko, Turkijos diplomatija ir asmeniškai prezidentas Recepas Erdoganas dėjo daug pastangų, kad būtų užmegztas Ukrainos ir Rusijos dialogas. Mevlutas pažymi, neva Rusija teigia esanti pasirengusi derėtis dabar, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siūlo 10 punktų taikos planą.
„Mes, Turkija, remiame šį planą ir tęsiame savo darbą”, – teigia Cavusoglu. Pagal šį planą, turi būti paleisti visi kaliniai, atkurtas Ukrainos teritorijos vientisumas, iš šalies išvesti visi Rusijos kariai.
Mūsų giliu įsitikinimu šiandien tokios derybos neįmanomos. Reikia dar keleto mėnesių, kad Putinui oro jau ne šiaip trūktų, o jis dustų, prašydamas pasigailėjimo. Tai gali įvykti, kai fronto linijoje ims „dirbti“ priešakinė, sunkioji Vakarų ginkluotė.
Vakar Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock (tikėtai) netikėtai apsilankė Charkive ir pareiškė, kad miestas „simbolizuoja visišką Rusijos agresyvaus karo Ukrainoje beprotybę ir nesibaigiančias kančias, su kuriomis kasdien susiduria žmonės, ypač šalies rytuose”.
Beveik 500 000 iš 1,5 milijono Charkivo gyventojų buvo priversti bėgti, – kraupia realybe stebėjosi Vokietijos politikė.
Annalena Berbock atvyko į Charkivą susipažinti su padėtimi mieste, išklausyti žmonių, kurie kovoja „šią žiauriai šaltą žiemą, kai temperatūra naktimis siekia minus 15 laipsnių“, ir šis žingsnis labai puošia Vokietijos pareigūnę.
Kiekviena tokia akistata su karo Ukrainoje siaubu, su vaikų ir jų motinų prievartavimu, masinėmis žudynėmis ir mirtimi, daro milžinišką poveikį Vakarų politikams. Platesnį ir gilesnį mąstymą turintys lyderiai ima suvokti, kad ši kruvina realybė galėjo ateiti ir į jų namus, ir kad ta grėsmė niekur nedingo. Tai lemia spartesnį ir aktyvesnį Ukrainos rėmimą, ko dabar šaliai labiausiai reikia.
NATO generalinio sekretoriaus teigimu, aljansas turi stiprinti paramą Ukrainai. Jensas Stoltenbergas džiaugiasi, kad Putinui „nepavyko” suskaldyti Vakarų sąjungininkų, kurie suteikė ir tiekia Ukrainai karinės paramos už dešimtis milijardų dolerių.
Vienas artimiausių prezidento Vladimiro Putino sugėrovų, tai yra kolegų, Nikolajus Patruševas pareiškė, kad Rusija šiuo metu Ukrainoje kovoja su JAV vadovaujamu NATO kariniu aljansu. „Įvykiai Ukrainoje nėra Maskvos ir Kyjivo susidūrimas – tai karinė konfrontacija tarp Rusijos ir NATO, visų pirma Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos”, – sakė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Patruševas.
Koks neįtikėtinas heroiškumas! Galima sakyti, kad Rusiją puola Aljansas ir dabar šalis ginasi nuo baisios invazijos. Kvailystė, skirta Mordoro bukiams. Jei tarp NATO ir Rusijos įvyktų reali karinė konfrontacija, Rusijos armijos taip vadinamų elitinių smogiamųjų pajėgų neliktų per 24 valandas, o visi genštabai, raketų valdymo, paleidimo bei koordinavimo punktai su visais gelžgaliais būtų ištaškyti per savaitę.
Buvęs KGB agentas, Putkos draugelis nuo aštuntojo dešimtmečio, Nikolajus Patruševas laikomas vienu iš nedaugelio žmonių, galinčių daryti įtaką Rusijos prezidentui. „Vakariečiai planuoja ir toliau kiršinti Rusiją, o galiausiai tiesiog ištrinti ją iš politinio pasaulio žemėlapio”, – paporino Patruševas vienam vietiniam laikraštpalaikiui.
Aha. Būtent taip. Ir?
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen mano, kad partneriai turėtų suteikti Ukrainai vakarietiško standarto kovinius tankus. „Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ne kartą sakiau: manau, kad Ukraina turėtų gauti visus jai reikalingus ginklus, kad galėtų ginti savo tėvynę. Tai, žinoma, reiškia ne tik pažangias oro gynybos sistemas, bet ir kitokią pažangią karinę įrangą – tiek, kiek jos reikia Ukrainai ginti”.
Kaip sakoma, labas rytas, Vietname.
CNN skelbia, jog pasikeitė Vakarų požiūris į karą Ukrainoje. Naujausiame pranešime apie JAV pagalbą teigiama, kad nurodyta tiekti Ukrainai daugiau puolamosios ginkluotės (prioritetas buvo gynybinė), tokios, kaip kovos mašinos „Bradley” ir pažangios tolimojo nuotolio raketų sistemos, ką Vašingtonas atidėliojo, vengdamas branduolinės eskalacijos. Ukrainiečiai iš amerikietiškų „Bradley” „gali sukurti geležinį kumštį, kuris bus naudojamas prasiskverbti į Rusijos gynybos liniją“, – sako generolas leitenantas Ben Hodges.
Puolamoji, ginamoji, priešakinė, užnugario – tai tik sąvokos, kuriomis žongliruojama kaip ir kontr-puolimu, kontr-ataka. Faktas vienas, sunkioji pažangi ginkluotė, įskaitant taktines balistines ir valdomas raketas tikrai pakeistų jėgų pusiausvyrą Ukrainoje ir sumažintų žmonių žūtis ir kančias. Tačiau tašką galima padėti tik tada, jei bus sunaikinta marodierių irštva.
Šiais metais Ukrainos ministrų kabinetas planuoja gauti 17 mlrd. JAV dolerių, kad atstatytų turtą, sugadintą ir sunaikintą dėl Rusijos invazijos. Ukrainos atkūrimo plane numatyta reikalinga 750 mlrd. dolerių suma, o pagrindinis valstybės atkūrimo šaltinis – Rusijoje konfiskuotas turtas.
Mums niekaip galvoje nesusidėlioja… kaip bus atstatomi miestai, jei jie ir toliau bus griaunami ir deginami. Gal pirma reikia užgesint gaisrą?
JAV vykstančiuose „Auksinio gaublio“ apdovanojimuose kalbą pasakęs Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad „Trečiojo pasaulinio karo nebus, tai ne trilogija. Ukraina sustabdys Rusijos agresiją mūsų žemėje“. Zelenskis žiūrovams priminė apie pirmąjį „Auksinį gaublį”, įteiktą 1944 m., skirtą pagerbti geriausius 1943 m. atlikėjus.
Auditorija audringai plojo po Zelenskio žodžių apie pergalę. Ukrainos prezidentą publikai pristatė aktorius ir režisierius Sean Penn, praėjusių metų lapkritį Kyjive susitikęs su Zelenskiu, filmuodamas dokumentinį filmą apie Ukrainą.
Operacinis lygmuo
Be esminių pakitimų.
Pentagonas skelbia nematantis požymių, kad Baltarusija ketina įsitraukti į karą prieš Ukrainą. JAV gynybos departamento atstovo spaudai pavaduotoja Sabrina Singh, komentuodama Rusijos planus sutelkti 500 000 žmonių puolimui prieš Ukrainą teigia, jog JAV nemato ženklų, kad tai būtų pasirengimas karui.
Tikėkime. Jie ten iš viršaus viską geriau mato.
Primename, jog šį sekmadienį Rusija ir Baltarusija planuoja bendras karo aviacijos padalinių pratybas Baltarusijos teritorijoje. Pratybos tęsis iki vasario 1 d., jose dalyvaus Rusijos ir Baltarusijos pajėgos, priklausančios regioninei kariuomenių grupei.
JAV duomenimis, Rusijos ginkluotųjų pajėgų apšaudymas sumažėjo nuo 20 000 iki 5 000 sviedinių per dieną. Ukrainos duomenimis, per dieną paleistų sviedinių sumažėjo nuo 60 000 iki 20 000.
Manoma, jog arba Rusija jaučia amunicijos trūkumą, arba keičiamas puolamosios taktikos planas, atsižvelgiant į Ukrainos kontratakų sėkmę.
Vertiname, kad teisingas antras variantas.
Senka Rusijos tankų ir šarvuočių atsargos. Vakarų analitikai prognozuoja, kad 2023 m. Rusija gali visiškai išeikvoti savo tinkamos naudoti amunicijos atsargas. Tačiau nepaisant sankcijų, Rusija ir toliau gamina ginklus.
Šie duomenys signalizuoja, kad Rusijos veiksmai ant žemės bus vis labiau sukaustyti, o karas tęsiamas tikslinių raketinių atakų parama.
Nepaisant milžiniškų nuostolių, driskiai ir toliau braunasi į Bachmutą ir Soledarą. Pranešama apie sunkius mūšius ir likusių gyventojų evakuaciją. Miestai beveik visiškai sunaikinti. Vieni teigia, kad šis fronto ruožas svarbus dėl druskų išteklių, kiti dėl to, kad yra spyglys gynyboje ar grupės „Wagner“ noru pasirodyti mūšio lauke. Tačiau, greičiausiai, neteisingas nei vienas variantas. Driskiai puola tam, kad pult, kad plėst Donbaso okupacines ribas, o Bachmutas yra rakštis šiknoje, kurį valkatos jau išvadavo 50 kartų nuo praeitų metų gegužės. Rusams tiesiog reikia bent vienos apčiuopiamos pergalytės, ko jie jau seniai nebuvo pasiekę.
Ir net jeigu driskiams pavyks užimti Bachmutą, tai nieko iš esmės nekeičia 1500 km fronto linijoje. Ukrainos kariuomenė nesikauna dėl tuščių griuvėsių. Ukrainos kariuomenė vykdo puolamąsias operacijas, išvaduodama didžiules teritorijas.
Taktinis lygmuo
Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė priešo išpuolius visose kryptyse.
Rusų teroristai okupantai surengė 6 raketinius ir 16 oro smūgių, daugiau kaip 50 kartų atakavo iš salvinių raketų sistemų; taikiniais buvo Charkivo, Donecko ir Chersono sričių civilinė infrastruktūra.
Rusijos okupacinės pajėgos vykdo laikinai užimtų ir okupuotų teritorijų gyventojų terorą. Beveik 1 500 Zaporižės AE darbuotojų, atsisakiusių gauti rusiškus pasus ir pasirašyti sutartį su „Rosatom”, neleidžiama patekti į įmonę.
Todėl okupantai verbuoja naujus darbuotojus įvairiuose Rusijos regionuose. Kadangi būsimiems gyventojams – okupantams reikės būstų, rusofašistai nacionalizuoja išvykusių vietos gyventojų butus.
Per pastarąją parą Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 14 smūgių į priešo koncentracijos rajonus, 4 kartus smogė į rusų priešlėktuvinių raketų sistemas.
Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos smogė 3 driskių vadavietėms, 2 priešo artilerijos pozicijoms ir 8 priešo karių susitelkimo vietoms. Nuostoliai skaičiuojami.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pareiškė, kad per pastarąją parą žuvo 710 Rusijos karių. Iš viso per karą žuvo 112 470 Rusijos piliečių.
********
Locked N’ Loaded
Luhansko kryptis
Svatove. Sektoriuje rutina – pozicinės kautynės ir artilerijos darbas visoje kontaktinėje linijoje, o pietiniame flange agresorius nesėkmingai atakuoja Stelmahivka link.
Kremina. Agresoriaus karo propagandistai skelbia, kad ukrainiečiai rengiasi puolimui, bei atkreipia dėmesį į virš Charkiv besitreniruojančią ukrainiečių aviaciją.
Ploshchanka – Chervonopopivka ruože rusai pabandė atstumti ukrainiečius nuo Chervonopopivka, tačiau nesėkmingai. Po ilgo laiko nėra reikšmingo rusų judėjimo Makiivka link. Kodėl taip yra, variantai trys: 1) ukrainiečiams pavyko taip atlupti agresorių, kad šis nebebando pulti, 2) ukrainiečiai užkamšė skyles gynyboje ir taip atgraso rusus,
agresorius tiesiog persigrupuoja ir artimiausiu metu vėl atnaujins atakas. Visi trys variantai galimi, tačiau ramybė Makiivka yra viena iš sąlygų ukrainiečiams pradėti čia puolimą jei jie tokį planuoja.
Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose tęsiasi susidūrimai, kontaktinė linija nejuda. Agresoriui nepavyksta susigrąžinti pozicijų prie Dibrova, rusai nežymiai atsitraukė, kad išlygintų kontaktinę liniją.
Lysychansk. Situacija sektoriuje kiek aprimo, dominuoja pozicinės kautynės. Neatmestina, kad dalis rusų pajėgų metama link Soledar arba link Kremina.
Donecko kryptis
Bakhmut
Soledar – Krasna Hora ruože situacija toliau labai sudėtinga. Soledar ukrainiečiai ginasi (išnaudoja vietovę ir požemines komunikacijas) bei neužleidžia turimų pozicijų. Vis dar didžiausia grėsmė tikėtina iš flangų, taigi išlieka reali gyvenvietėje esančių gynėjų atkirtimo galimybė. Suprasdami šią galimybę, rusai toliau atakuoja link Rozdolivka ir taip bando dar labiau pasistūmėti šiauriniame flange. Jei Soledar bus užimtas, Krasna Hora šiaurinis flangas taps labai pavojingu. Be to, rusai pasistūmėjo Pidhorodne, tad ir pietiniame Krasna Hora flange kyla vis daugiau problemų.
Bakhmut miesto prieigose tęsiasi intensyvios kautynės. Pozicijos eina iš rankų į rankas, agresoriui pavyko nežymiai pasistūmėti rytinėje miesto dalyje, tačiau situacija valdoma. Pietrytiniame miesto pakraštyje rusai stumiasi F. Maksimenko gatve iš šiaurės link šiukšlių perdirbimo gamyklos, su tikslu čia susikurti tvarų placdarmą. Pietuose, t.y. Opytne, agresoriaus puolimas įstrigęs, tačiau ir ukrainiečių vienetai išsekę bei neturi daug galimybių kontratakuoti.
Kelyje Horlivka – Bakhmut jau kelinta diena agresoriaus puolimas įstrigęs. Neatmestina, kad siekiant kuo operatyvesnio rezultato, rusai bandys vienu metu spausti reples šiaurės rytuose (Soledar – Krasna Hora) ir pietvakariuose (link Chasiv Yar). Dėl to neatmestina, kad pastarajame ruože stringant rusų puolimui, bus permetami papildomi agresoriaus vienetai. Labai tikėtina, kad šio ruožo agresorius greitu metu ramybėje nepaliks. Tai įrodo intensyvus Konstyantinivka apšaudymas artilerine ugnimi iš rusų pusės. Tokiu būdu tikėtina agresorius bando trikdyti ukrainiečių aprūpinimą, sužeistųjų evakavimą ir pastiprinimo atvykimą.
Avdiivka – Mariinka. Situacija išlieka įtempta, tačiau valdoma. Agresorius atakavo įprastose vietose ir rezultato nepasiekė. Tiesa, dažnėja rusų puolimai Pobeda link, t.y. siekiant apeiti Mariinka ruožą iš pietų. Neatmestina, kad ilgainiui agresorius nuo Mariinka į šią puolimo kryptį perkels savo pagrindines pastangas (pagrindinį veiksnį). Savo ruožtu ukrainiečiai artilerija atakavo agresoriaus karinį taikinį Doneck mieste. Sprogimai girdėjosi ir matėsi net metalurgijos gamykloje, per kurią eina geležinkelio linija. Labai tikėtina, kad šios gamyklos teritorijoje agresorius laikė šaudmenis, degalus, gal remontavo karinę techniką.
Vuhledar. Be pakitimų.
Zaporizhia kryptyje tęsiasi festivalis „Kabūm“. Vėl smūgiuota rusų kariniams taikiniams Melitopolyje, kontaktinėje linijoje aktyvūs abiejų pusių artileristai. Dirba tiek į kontaktinę liniją, tiek daužosi tarpusavyje.
Pietų kryptyje taip pat neliūdna. Į kosmoso platybes teleportavosi rusų karinis objektas (tikėtina vėlgi šaudmenų sandėlis) Mali Kopani. Agresorius vėl apšaudė Cherson miestą. Taip pat rusai intensyviai atakavo Ochakiv, kuriame be kitų svarbių objektų yra ir ukrainiečių jūrų laivyno SOP bazė. Iš čia ukrainiečiai vykdo patruliavimą aplink Kinburno neriją ir operacijas joje.
*********
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
Politinis strateginis lygmuo
Teroristinė Rusijos Federacija pripažino, kad dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą šalies agresorės ekonomikos laukia rimta krizė. Rusų analitikų nuomone, palankiausias variantas yra aktyvumas. Tai įmanoma, jei pasaulio ekonomikos augimo tempas išliks 3 %, o energijos kainos išliks gana aukštos. Tokiu atveju Rusijos BVP 2023 m. pradės augti, tačiau iki metų pabaigos vis tiek nesieks 2 proc.
Pesimistiškiausias scenarijus numato krizę, jei pasaulio ekonomika patirtų struktūrinį nuosmukį ir jei sankcijos būtų panaikintos lėtai. Pasak analitikų, šis scenarijus reiškia, kad ekonomika susitrauks daugiau nei 6 proc. Be to, galimi ir tokie variantai kaip „antrieji 2010-ieji” ir krizė be izoliacijos.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, agentūra „S&P” sumažino Rusijos kredito reitingą nuo BB+ iki CCC-. 2022 m. kovo 8 d. „S&P” sumažino 52 Rusijos bendrovių kredito reitingus. 2022 m. birželio 27 d. Rusija pirmą kartą per šimtmetį neįvykdė savo valstybės skolinių įsipareigojimų, nes pasiūlė obligacijų turėtojams mokėti ne doleriais, o rubliais.
Mums regisi, kad rusų analitikai praleido vieną svarbų faktorių – nuotolinius smūgius raketomis ir dronais į jų karines bazes ir karinius – pramoninius kompleksus Rusijos teritorijoje. Neigiami 6 proc. nuo BVP tada atrodys kaip pats optimistiškiausias scenarijus, koks tik galėtų būti.
Didžiosios Britanijos politikai pradėjo iniciatyvą sukurti specialųjį tribunolą, kuris tirtų Rusijos „agresijos nusikaltimą” Ukrainoje. Britų politikų nuomone, tribunolas turėtų būti įsteigtas taip, kad galėtų apimti ir Baltarusiją bei papildytų Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) atliekamą tyrimą dėl Rusijos nusikaltimų Ukrainoje. Šiam pasiūlymui pritarė opozicijos lyderis Keiras Starmeris ir buvęs Konservatorių partijos lyderis, parlamento narys Iainas Duncanas Smithas, pranešė britų laikraštis „The Observer”.
Jis teigė, kad bendraudamas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar būdamas poste suprato, kad „vienintelis dalykas, kurį Putinas supranta, yra jėga”. „Viena iš mūsų stiprybių – pasakyti, kad tai tarptautinis nusikaltimas. Ypač agresijos nusikaltimas, – pridūrė Brownas.
Kuo daugiau buvusių ir esamų politikų bei visuomenės lyderių įvardins, kad vienintelę kalbą, kurią supranta fiureris ir karo nusikaltėlis Putinas yra jėga, tuo greičiau bus padėtas taškas šiose beprasmėse žudynėse.
Švedija yra įsitikinusi, kad Turkija pritars jos prašymui įstoti į NATO, tačiau neįvykdys visų Ankaros iškeltų paramos sąlygų, sekmadienį pareiškė Švedijos ministras pirmininkas. „Turkija ir patvirtina, kad mes padarėme tai, ką sakėme, kad padarysime, bet taip pat sako, kad nori dalykų, kurių mes negalime arba nenorime jiems duoti”, – sakė Ulfas Kristerssonas Švedijoje vykusioje gynybos analitinio centro konferencijoje.
Kristerssonas pareiškė, kad reikalavimai, kurių Švedija negalėjo arba nenorėjo įvykdyti, nepatenka į trišalio memorandumo taikymo sritį. Ankara išreiškė nusivylimą dėl praėjusių metų pabaigoje Švedijos aukščiausiojo teismo priimto sprendimo sustabdyti prašymą išduoti žurnalistą, įtariamą ryšiais su islamo mokslininku Fetullah Gulenu, kurį Turkija kaltina dėl bandymo įvykdyti perversmą.
Visa tai tik dūmai. Turkija stiprina savo derybines pozicijas su JAV, iš kurios prašo naujų naikintuvų ir visokeriopos paramos kovoje su kurdų sukilėliais Sirijoje. Turkijos diktatorius anksčiau Putleriui nurodė arba patraukti driskius iš taip vadinamos 30 km buferinės zonos prie Turkijos sienos Sirijos pusėje, arba padėti turkams kovoje su turkais. Tikroji „karo su teroristais kurdais“ priežastis – resursai buferinėje zonoje. Abu diktatoriai, šia prasme, niekuo nesiskiria. Tik Erdoganas Vovkos nebijo, o štai apie Vovką to nepasakysi.
Sekmadienį, per Bosnijos serbų autonominės respublikos nacionalinės šventės minėjimo ceremoniją, Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas už akių apdovanojo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Fiureriui V. Putinui medalis įteiktas už „ypatingą patriotinį rūpestį ir meilę Serbų Respublikai” bei nuopelnus plėtojant ir stiprinant „draugiškų Serbų Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių” bendradarbiavimą ir politinius santykius, pranešė renginio vedėjai.
Dodikas, regiono separatistų prezidentas, kuris jau seniai pirmenybę teikia ryšiams su Rusija, o ne su Vakarais, gyrė V. Putiną už tai, kad jis patikimai remia Serbų Respubliką, ir sakė, kad įteiks jam medalį per kitą jų susitikimą. „Dėl Vladimiro Putino pozicijos ir Rusijos Federacijos stiprybės Serbų Respublikos balsas ir pozicija buvo išgirsti ir gerbiami”, – sakė jis.
Praėjusį mėnesį Rusija pasmerkė ES už tai, kad ji suteikė Bosnijai kandidatės į bloką statusą. Anksčiau ji įspėjo, kad Bosnijos žingsnius, kuriais ji siekia prisijungti prie NATO, laikys „priešišku veiksmu”.
Vengrija – Serbija – Rusija – Iranas – Talibanas.
Operacinis lygmuo
Vis garsiau kalbama apie pažangių NATO sunkiųjų karo mašinų tiekimą Ukrainai. Vokietija jau neatmeta galimybės, kad ateityje Ukrainos karinėms pajėgoms bus tiekiami tankai „Leopard” – sakė Robertas Habeckas, Vokietijos ekonomikos ministras. Jo komentarai pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai Vokietija pareiškė norinti iki kovo pabaigos pristatyti Ukrainai apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder”, o R. Habeckas teigė, kad šis sprendimas yra geras ir seniai pavėluotas.
Į suneštinį balių skuba ir Italija, kuri svarsto Ukraina tiekti SAMP/T oro gynybos sistemas. Ukrainos prezidento kanceliarija pareiškė, kad Kyjivas turi „visas reikiamas garantijas” iš Italijos dėl ginklų. Italijos Senatas didele balsų dauguma pritarė vyriausybės pateiktai rezoliucijai dėl karinės pagalbos Ukrainai pratęsimo iki 2023 m. pabaigos. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad Roma svarstytų galimybę aprūpinti Ukrainą oro gynybos sistemomis.
SAMP/T – tai priešraketinė sistema, skirta mūšio laukui ir jautrioms taktinėms vietoms (pvz., oro uostams ir jūrų uostams) apsaugoti nuo grėsmių iš oro, įskaitant sparnuotąsias raketas, pilotuojamus ir nepilotuojamus orlaivius ir taktines balistines raketas. Priklausomai nuo priešlėktuvinių raketų, SAMP/T gali naikinti taikinius 30 arba 120 kilometrų atstumu.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas sako, kad Krymo išlaisvinimas jau prasidėjo ir yra tik laiko klausimas, kada pusiasalis bus visiškai kontroliuojamas Ukrainos, o okupantai pradės bėgti iš pusiasalio. „Mums nereikia, kad mūsų vaikai, kurie šiandien sėdi bombų slėptuvėse, po 3-5 metų mokėtų kitą kainą. Kad paskui jie mirtų už valstybės teisę egzistuoti. Štai kodėl šiandien pasirašėme tokią „sutartį” – arba šiandien pasieksime pabaigą ir mūsų vaikai gyvens šaunioje šalyje, arba turėsime ieškoti kitos gyvenimo vietos, nes tada nebus Ukrainos”, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibitskis patvirtino, kad 2023 m. pavasarį ir vasarą Rusija planuoja sutelkti 300-500 tūkst. karių puolamosioms operacijoms Rytų ir Pietų Ukrainoje. Pasak A. Skibickio, kalbama apie Rusijos puolimą Donecko ir Charkivo srityse, taip pat galbūt Zaporižėje. Tuo pat metu Chersono srityje ir Kryme Rusijos kariuomenė laikysis gynybos pozicijų.
Padidintas aktyvumas stebimas Baltarusijos teritorijoje, į kurią per paskutines kelias paras geležinkeliu pervežama iš ilgalaikio saugojimo paimta praeito amžiaus 7-8 dešimtmečio Sovietų Sąjungos karinė technika. Per paskutines dvi paras gudų partizanai praneša pastebėję apie 1 500 papildomai atvykusių driskių. Lukašenkos šuneliai amsi apie 100 000 karių jungtinę pajėgų grupę, kurią esą Pultleris liepė surinkti karvių sėklintojų kolūkio pirmininkui. Vargu, ar šie skaičiai turi pagrindą realybėje. Tačiau sausio viduryje numatytos Rusijos ir Baltarusijos oro pajėgų pratybos yra pavojaus signalas.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija sustiprino savo gynybinius įtvirtinimus Zaporižės srityje ir pietvakarinėje Donecko srities pusėje, matyt, tikėdamasi Ukrainos puolimo būtent čia. Sėkmingas smūgis Melitopolio kryptimi, tuo pat metu užimant Kinburio pusiasalį ir grasinant judėti link Krymo uždarytų sausumos kelią į pusiasalį ir driskių orda patektų į itin apgailėtiną padėtį. Marodierių vadai Surovikino snukiais tą puikiai, deja, supranta.
Taktinis lygmuo
Įvyko mainai belaisviais: 50 Ukrainos gynėjų grįžta namo. 33 karininkų ir 17 eilinių bei seržantų grąžinti iš Černobylio atominėje elektrinėje paimtų į nelaisvę asmenų, taip pat ir Mariupolio gynėjų.
Kremliaus propagandos mašina eilinį kartą pralenkė antrojo pasaulinio karo laikų informbiuro melą. Maskvai pareiškus, kad per smūgį žuvo 600 Ukrainos karių, „Reuters” komanda apsilankė dviejuose koledžo bendrabučiuose, kuriuose, Maskvos teigimu, laikinai buvo apgyvendintas Ukrainos personalas ir į kuriuos ji nusitaikė keršydama už Naujųjų metų ukrainiečių dovaną Makijivkoje, kai žuvo daugybė rusų karių ir kuris sukėlė pasipiktinimą Rusijoje.
Tačiau nė vienas bendrabutis rytiniame Kramatorsko mieste neatrodė tiesiogiai nukentėjęs ar smarkiai apgadintas. Nebuvo jokių akivaizdžių požymių, kad ten gyveno kariai, ir jokių kūnų ar kraujo pėdsakų.
Sunkūs mūšiai vyksta Bachmuto – Soledaro kryptimi. Kariai ant žemės praneša, kad atskubėję 46-osios ukrainiečių šturmo desanto brigados vienetai kontr-puolimu atmetė Rusijos marodierius į rytus nuo Soledaro. Be to, 22-osios Rusijos specnazo brigados diversantai buvo aptikti reide ir visi iki vieno sunaikinti. Iš viso, per pastarąsias dvi su puse nesibaigiančių mūšių paros, Rusija prarado žuvusiais ir sužeistaisiais iki 1000 taip vadinamų savo karių.
Šiaurė rytuose ties Kremina vyksta mūšiai išilgai P-66 greitkelio. Vakar vakare rusai turėjo nedidelių postūmių vakarų kryptimi ir ruošėsi puolimui nuo Sviatovės į pietvakarius ir vakarus.
Pietuose buvo sąlyginai ramu – specialiųjų operacijų pajėgų ir partizanų koordinuotų veiksmų dėka, artilerijos smūgiais ukrainiečiai naikino driskių susikaupimo vietas, amunicijos sandėlius ir gynybinius įtvirtinimus.
Foto: tiesioginio pataikymo į rusų BMP-3 155 mm artilerija rezultatas.
******
ukrainiečių gynėjui suteikiama skubi pagalba mūšio lauke skeveldroms sužeidus ranką.
Politinis strateginis lygmuo
Naujasis Baltųjų rūmų pagalbos paketas Ukrainai yra skirtas keliems artimiausiems kovos mėnesiams. “Kitame Jungtinių Valstijų gynybos pagalbos pakete bus atsižvelgiama į karo veiksmų, su kuriais Ukraina susidurs per artimiausius kelis mėnesius, ypatumus”, – pareiškė JAV Nacionalinio saugumo tarybos Baltuosiuose rūmuose strateginės komunikacijos koordinatorius John Kirby.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė, kad pagaliau pavyko pakelti bendradarbiavimą su Vakarų partneriais į naują lygį. „Rašizmas turi pralaimėti“, – teigia Zelenskis. Pasak prezidento, pirmą kartą Ukraina gaus „Bradley” šarvuočius, naujas patrankas, sviedinius, įskaitant labai tikslius, naujas raketas, naujus dronus. „Dėkoju Prezidentui J. Bidenui, kongresmenams ir visiems amerikiečiams, kurie vertina laisvę, žino, kad laisvę verta ginti, ir kurie išgirdo Ukrainą mano vizito Vašingtone metu. Po šio vizito ir pokalbių matome visiškai konkrečius rezultatus.”
Vokietija taip pat žengė svarbų žingsnį į priekį stiprindama ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumą. “Mūsų priešlėktuvinės gynybos stiprinimas – tai tiesioginės deeskalacijos pastangos čia ir dabar. Kuo mažiau Rusija turės galimybių terorizuoti taikius miestus, tuo mažesnis bus jos bendras agresijos potencialas. Dėkoju kancleriui O. Scholzui už jo sprendimą aprūpinti „Patriot” oro gynybos sistema Ukrainą”, – sakė kreipimesi į partnerius V. Zelenskis.
„O mes dar karo nepradėjom“, – pamenat, kaip nevykusiai juokavo Putinas po nesėkmingo įsiveržimo į Ukrainą? Ką gi, Ukraina šiuo metu sustabdžiusi driskių armadą, dar tik iš tiesų ruošiasi jį pradėti – planuoja puolamąsias operacijas. Tikėtina, kad netrukus, ne rytoj ir ne poryt, o pavasarį išvysime gėdingą valkatų bėgimą į tamsos, smurto ir dvasinio šiukšlyno karaliją.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas mano, kad dėl vakarietiškos santvarkos krizės, kurią esą nulėmė Rusijos karas prieš Ukrainą, Vakarai pradėjo naują Šaltąjį karą, kuriame Budapeštas turi likti nuošalyje, palaikyti santykius su Vakarų varžovais ir prisiimti regiono lyderio vaidmenį. Orbanas tikisi per ateinantį dešimtmetį palikti vidutines pajamas gaunančių šalių grupę, pasiekti išsivysčiusias šalis.
Orbano teigimu, prasidėjęs Ukrainos ir Rusijos karas aiškiai parodė, kad dabartinis vakarų centrizmas negali išsilaikyti, nes Vakarų varžovai sustiprėjo. Be kita ko, ir dėl prekybos bei ekonomikos liberalizavimo – štai kokiais Maskvos paruoštukais amsi ištikimas Kremliaus tarnas.
Ir kas gi nutiko vengrui, dar 1989-aisais reikalavusio sovietinės armijos išvedimo iš šalies? Kodėl Orbanas taip aršiai advokatauja teroristiniam Kremliaus režimui?
Viskas labai elementaru. Pinigai. Orbano vyriausybė kuruoja ir gina su Rusijos valstybine korporacija „Rosatom” sudarytą 12,5 mlrd. eurų vertės statybos sutartį, skirtą Vengrijos atominei elektrinei išplėsti. Be to, Tarptautinis investicijų bankas (TIB), kurį opozicija vadina „Putino Trojos arkliu”, perkėlė savo būstinę iš Maskvos į Budapeštą.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo įvedamos naujos sankcijos Rusijos menininkams 10-ties metų laikotarpiui. Dokumente nurodoma, kad bus įšaldomas dešimčių garsių asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turtas Ukrainoje. Tai pat su jais bus sustabdyti prekybos sandoriai, panaikintos visos licencijos ir leidimai, uždrausta vykdyti vertybinių popierių sandorius ir perleisti autorių teises.
Sankcijos taikomis aktoriams, televizijos laidų vedėjams, atlikėjams ir kitiems kūrėjams: aktoriui ir komikui Michailui Galustjanui, komikui Jevgenijui Petrosyanui, televizijos laidų vedėjui Leonidui Jakubovičiui, dainininkams Vladimirui Presniakovui, Irinai Allegrovai, Dimai Bilanui, Larisai Dolinai, Filipui Kirkorovui, Sergejui Lazarevui, Grigorijui Lepsui, Aleksandrui Sklyarui, Michailui Šufutinskiui; propagandistams Dmitrijui Kiselevui, Aleksandrui Duginui, Margaritai Simonyan; aktoriams ir režisieriams Viktorui Dobronravovui, Dmitrijui Charatjanui, Viktorui Suchorukovui, Nikitai Michalkovui ir kitiems žinomiems veikėjams.
Tikimės, kad atitinkamos Lietuvos tarnybos atidžiai išstudijuos sankcijonuojamųjų asmenų sąrašą ir pasistengs, kad mūsų šalyje jie ir su jų veikla susiję asmenys būtų nepageidaujami, o turtas nacionalizuotas ir perduotas Ukrainai kaip humanitarinė parama.
Zelenskis sustabdė kai kurių Maskvos patriarchato 13-os stačiatikių bažnyčių Ukrainoje kunigų pilietybės galiojimą. Atlikusi kratas, SBU pas juos rado rusiškus pasus, daug grynųjų pinigų, rusiškos propagandinės literatūros ir kitų antiukrainietiškų dalykų.
Putino pašluostė Marija Zacharova tokį Ukrainos prezidento sprendimą pavadino satanizmu. „Ir tai per stačiatikių Kalėdas! Tai grynas satanizmas”, – vakar savo „Telegram” kanale parašė naujųjų laikų komjaunuolė – teroristė.
Nors Vakarų žiniasklaida skelbia apie nepavykusias paliaubas, švenčiant stačiatikių Kalėdas, metas vakariečiams įsisąmoninti, kad Rusijos pravoslavų ortodoksai neturi nieko bendra nei su tikėjimu, nei su bažnyčia. Tai žudyti raginantys antpečiuoti FSB augintiniai su sutanomis, uoliai vykdantys savo generolų nurodymus. Juos taip pat turėti teisti Hagos tribunolas.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock taip pat kritikuoja tariamas Rusijos paliaubas ir teigia, kad jei Putinas iš tikrųjų norėtų taikos, „jis parvestų savo karius namo”. „Vadinamosios paliaubos neatneša nei laisvės, nei saugumo žmonėms, kasdien gyvenantiems baimėje dėl Rusijos okupacijos”, – socialiniame tinkle „Twitter” skelbia A. Baerbock.
JAV jau netiki tokiais, net religiniais motyvais pridengtais klastingais Kremliaus ėjimais. Pentagonas pareiškė, kad labai skeptiškai vertina prezidento Vladimiro Putino siūlytas paliaubas. „Manau, kad tiek čia, JAV, tiek visame pasaulyje šiuo metu vyrauja didelis skepticizmas, atsižvelgiant į ilgą Rusijos propagandos, dezinformacijos ir nesiliaujančių išpuolių prieš Ukrainos miestus ir civilius gyventojus istoriją”, – sakė Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patrickas Ryderis.
Taiklus pastebėjimas dėl žudomų ukrainiečių ir griaunamų jų bažnyčių. Ko verta taika vardan tokios „religijos“? Ir ką ji bendra turi su įsakymu „nežudyk“ ir Kirilo nurodymu „žudykit žudykit žudykit”? Putino Rusijos atmatų dienos suskaičiuotos. Pasitikėjimo ir tikėjimo kreditų linijos uždarytos.
Operacinis lygmuo
Rusija nespėja rengti įtvirtinimų Krymo pusiasalyje, reikalingų gynybai. Ukrainiečių artilerija juos daužo be sustojimo, sudarant sąlygas aktyviam puolimui netolimoje ateityje.
Teigiama, kad nauja mobilizacijos banga Rusijoje (pagaliau) palies Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojus. Ukrainos žvalgybos duomenimis, Putino režimas mobilizuos iki 500 000 rusų. Turima žinių, kad nauja mobilizacija gali būti paskelbta sausio 15 d.
„Į Rusijos ginkluotąsias pajėgas bus įtraukti vyrai, kurie dabar dirba ir socialinėje srityje, ir pramonės šakose, duodančiose pelną Rusijos ekonomikai”, – skelbia Ukrainos žvalgybos atstovai.
Rusijos vadovybė ėmėsi priemonių, siekdama neleisti šaukiamojo amžiaus vyrams masiškai išvykti iš šalies prieš kitą mobilizacijos bangą, kuri numatoma šį mėnesį. Turima informacijos kad šaukiamojo amžiaus vyrams bus uždrausta kirsti Rusijos valstybinę sieną.
Iki šiol Kremlius vengė šaukti į armiją Piterio ir Maskvos gyventojus, bijodamas socialinių neramumų. Tačiau panašu, kad didžioji dalis Rusijos piliečių bijo režimo labiau nei mirties. Mes iki šiol nesuvokiame, kodėl dauguma Rusijos piliečių, tarp kurių daug kas nenori kariauti, velkasi kario uniformą, braunasi į svetimą žemę, kurioje laukia du variantai – būti nužudytam arba… būti nužudytam. Kodėl nesirenkamas trečias variantas – įkalinimas iki trejų metų? Stulbinanti veršiška bejėgystė.
Minsko opozicijos teigimu, diktatorius A. Lukašenka Maskvos nurodymu bet kurią akimirką gali pradėti mobilizaciją. Teigiama, kad beveik visų Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų neseniai buvo paprašyta atiduoti pasus. Esą Lukašenka nori iki 2023 m. pavasario padidinti Baltarusijos kariuomenės skaičių nuo 65 iki 100 tūkst. karių. Putino spaudžiamas komunistinis dinozauras neturi kitos išeities, kaip tik prisidėti prie Rusijos karo ir Ukrainos puolimo iš šiaurės. Bulvinis diktatorius, net ir nenorėdamas karo, puikiai suvokia, kad pralaimėjus Putinui, ateis galas ir jam. Tačiau galas ateis ir kitu atveju – pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, Baltarusijos karininkai gali sukelti maištą, režimas netekti palaikymo, prasidėjus masiniams neramumams šalies miestuose. Kaip beskaičiuosi – šiknos Lukašenkai išsaugoti nepavyks.
Nors Rusijos ir Ukrainos karo mastu penkiasdešimt papildomų šarvuočių „Bradley” vargu ar galima pavadinti dideliu kiekiu, tačiau skeptikai turėtų žinoti šios kovinės mašinos privalumus. „Bradley” yra moderni pėstininkų kovos mašina, kuri yra gerokai pranašesnė už savo pirmtaką M113, kurio anksčiau Ukrainai buvo pristatyta apie 400 vienetų. 1980-1989 m. JAV pramonė pagamino apie 9800 šių transporto priemonių, kurios vėliau buvo kelis kartus modernizuotos. Amerikiečiai šias kovos mašinas aktyviai naudojo per dvi karines kampanijas Irake ir Afganistane.
Pėstininkų kovos mašinoje „Bradley” sumontuota 25 mm patranka „Bushmaster”, 7,62 mm kulkosvaidis, TOW raketų paleidimo įrenginys ir šeši stacionarūs 5,56 mm kulkosvaidžiai. Verta paminėti, kad per karą su Sadamu Huseinu Irake „Bradley” sunaikino daugiau irakiečių tankų nei garsieji „Abrams”.
Net modernizuoti sovietiniai tankai savo koviniu efektyvumu gerokai nusileidžia „Bradley”, nes „amerikietiškos mašinos” buvo kurtos būtent sovietinės šarvuotosios technikos naikinimui.
Taktinis lygmuo
Driskiai, siekdami kompensuoti nuostolius, velka į fronto liniją ginklus, karinę, įrangą ir šaudmenis.
Nepaisant vadinamojo „paliaubų režimo”, per pastarąją parą rusofašistai į Ukrainos teritoriją paleido 9 raketas, sudavė 3 smūgius iš oro ir atliko 40 apšaudymų iš reaktyvinių ugnies sistemų. Yra sužeistųjų ir žuvusiųjų.
Atnaujinta šviežiena orda mėgina pulti Bachmuto, Avdijivkos ir Limano kryptimis. Novopavlovsko, Zaporižės ir Chersono srityse okupantai ginasi.
Intensyvių mūšių prie Bachmutse ir Soledaro pastarąją parą rezultatas ukrainiečių gynėjams nedžiuginantis. Remiami aviacijos ir artilerijos, “Wagner” samdiniai kartu su marodieriais pėstininkais, patirdami didžiulius nuostolius, apsupo Soledarą ir užėmė Podgorodnają prie Bachmuto. Šaltinių ant žemės duomenimis, to kaina – apie 200 taip vadinamų rusų karių.
Pranešama, kad iš Rostovo prie Dono į Kemerovo sritį atvažiavo traukinys su šaldytuvais, pilnais rusų karių lavonų. Kūnai turėtų būti iškrauti vietiniuose morguose.
Laikinai okupuotose Chersono srities gyvenvietėse okupantai nutraukė visų ukrainietiškų televizijos kanalų transliacijas ir dabar transliuoja tik rusišką TV.
Ukrainos karo aviacija per praėjusią parą smogė 21 okupantų karinės technikos ir gyvosios jėgos koncentracijos židiniui, sudavė 3 smūgius priešlėktuvinių raketinių kompleksų pozicijoms.
Numušti 3 bepiločiai žvalgybos tipo „Orlan-10” orlaiviai.
Raketiniai ir artilerijos daliniai smogė rusų valdymo punktui, 5 gyvosios jėgos ir karinės technikos židiniams ir 2 priešo amunicijos sandėliams.
Foto: ukrainiečių gynėjui suteikiama skubi pagalba mūšio lauke skeveldroms sužeidus ranką. Šaltinis: Visegrád 24.
********
Locked N’ Loaded
Luhansko kryptis.
• Svatove. Sektoriuje agresorius ir toliau nesėkmingai atakuoja link Stelmahivka. Tuo pačiu suintensyvėjo susidūrimai Novoselivske. Abi pusės bando pagerinti savo taktinę situaciją gyvenvietėje.
• Kremina.
a) Ploshchanka – Chervonopopivka ruože agresorius tęsia atakas Makiivka link. Jo sumanymas daugiau nei akivaizdus – puolimui patogiu laikotarpiu (šalčiai), primesti savo mūšio ritmą, priversti ukrainiečius atidėti arba koreguoti jų puolimo veiksmus ir planus. Ukrainos vienetai ataką atmušė, tačiau jei ukrainiečiai nori pradėti judėti į puolimą, jie bent porai dienų turi nuraminti šias rusų atakas. Kitaip bus sunku mūšio rikiuotės formavimo vietose formuoti savo puolamąsias (šturmo, paramos, rezervo) grupes, paskirstyti ugnies paramos vienetų užduotis.
b) Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose ukrainiečiai išlaiko pozicijas, vykdo lokalias atakas. Rusai pabandė perimti iniciatyvą ir atblokuoti Dibrova, surengė kontrataką, tačiau ji nebuvo sėkminga. Lyg mažai rusams būtų problemų, ukrainiečiai surengė stiprų artilerijos smūgį Rubizhne, kur tikėtina atakavo agresoriaus logistiką ir/ar čia esančias jo susitelkusias pajėgas.
• Lysychansk. Pakitimų praktiškai nėra. Lokalūs susidūrimai šiaurės rytinėse ir rytinėse Bilohorivka prieigose tęsiasi, tačiau susidaro įspūdis, kad agresorius susitaikė su prarastomis pozicijomis ir nebebando švaistyti jėgų beprasmėms atakoms, o koncentruojasi į gynybą kai/jei ukrainiečiai pajudės Kremina link.
2. Donecko kryptis.
• Bakhmut sektoriuje situacija po truputį, bet blogėja.
a) Soledar ruože agresorius įsitvirtino Bakhmutske ir įsiveržė į Soledar. Rusai turi taktinę sėkmę ir užėmė beveik pusę miestelio. Ukrainiečiai nesitraukia, kaunasi toliau: išstumė priešakines agresoriaus grupes iš „Arestemil” įmonės, pavyko atsikovoti geležinkelio stotį. Intensyvų ukrainiečių pasipriešinimą pripažįsta ir priešas. Nežiūrint į įtemptą padėtį, gynėjai dar turi galimybę aprūpinti ir rotuoti vienetus, tačiau problemas kelia rusų pasistūmėjimas flanguose. Yra grėsmė, kad gyvenvietėje esantys gynėjai bus atkirsti.
b) Bakhmut miesto prieigose agresorius toliau intensyviai atakuoja Krasna Hora link, taip pat turi taktinę sėkmę prie Pidhorodne. Rytiniuose, pietrytiniuose ir pietiniuose miesto pakraščiuose pozicijos eina iš rankų į rankas. Tokia situacija naudinga agresoriui, kadangi čia mūšiu sukaustytos ukrainiečių pajėgos negali būti permestos į šiaurės rytus.
c) Kelyje Horlivka – Bakhmut ukrainiečiams pavyko sustabdyti rusų veržimasi Klishiivka ir Kurdiumivka – Ozaranivka ruože. Tačiau labai tikėtina, kad agresoriaus puolimas čia greitu laiku atsinaujins. Neatmestinos, ukrainiečių dėmesį blaškančios bei vienetus pritraukiančios, rusų atakos Mayorske ruože.
• Avdiivka – Mariinka.
a) Rusams pavyko kelis šimtus metrų pasistūmėti Pervomaiske link. Tačiau iš šios pozicijos agresoriui mažai naudos. Tai „nauja-sena“, dauboje esanti pozicija kelyje Pisky – Pervomaiske, kuri iš ukrainiečių pusės yra labai gerai prišaudyta. Rusai jau ne kartą ją buvo užėmę, tačiau po Ukrainos pajėgų artileristų pasismaginimų, būdavo priversti atsitraukti.
b)Mariinka jau kelintas mėnuo rusų propagandistai skelbia, jog „stumia fašistus iš gyvenvietės centro į vakarinius pakraščius.“ Stumia, stumia, bet vis niekaip neišstumia, keista ane? Bandymas atakuoti Pobeda ir apeiti įtvirtintą Mariinka rajoną rusams vėl baigėsi nesėkme.
• Vuhledar. Daugiausia darbo turi artileristai, kontaktinėje linijoje sąlyginė ramybė.
3. Zaporizhiakryptyje ir toliau yra dubasinamas Tokmak, atsinaujino smūgiai Melitopol. Panašu, kad ukrainiečiai pakeitė taktiką. Anksčiau jie silpnino agresoriaus logistinę sistemą, paeiliui atakuodami svarbiausius jos taškus, o dabar smūgius koncentruoja į šios sistemos esminę arteriją (angl. main supply route), t.y. kelią Tokmak – Melitopol. Šis naujas etapas rodo, kad ukrainiečiai šiame sektoriuje tikrai kažką darys. Labiausiai tikėtinas, artimiausias taikinys – Polohy, bet gali būti ir kitų variantų.
4. Pietų kryptyje toliau dirba abiejų pusių žvalgai ir artileristai. Tuo pačiu, Savastopolyje vėl darbo turėjo rusų oro gynyba. Agresoriui bandymas apsiginti nuo ukrainiečių dronų, čia jau tampa beveik kasdienine rutina.
********
Locked N’ Loaded
Pradžiai verta atkreipti dėmesį į Ukrainos Generalinio štabo skelbiamus agresoriaus nuostolius. Per praėjusią parą sunaikinti net 23 tankai. Toks skaičius yra gana retas, bet jį taip pat matėme beveik prieš dvi savaites. Panašu, kad vėl ukrainiečių artileristai kažkur taikliai pataikė (shake n‘ bake!
Šią versiją patvirtintų ir tai, kad per praėjusią parą taip pat sunaikinti 38 agresoriaus automobiliai. Tokių vienos paros priešo nešarvuotos technikos nuostolių nematėme senokai. Panašu, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgus netiesioginės ugnies pagalba sėkmingai atakavo agresoriaus vieną ar net kelis susitelkimo rajonus. Kitas įdomus dalykėlis, rusų karo propagandistai praneša, kad yra reali grėsmė, jog ukrainiečiai dronais atakuos Primorės srityje (6874 km nuo kontaktinės linijos) esančią rusų atakos sraigtasparnių Ka-52 gamyklą. Esą, ataka gali būti surengta nuo laivo Japonijos jūroje, kuris plauktų po neutralia vėliava. Paliksime tai be komentarų.
Luhansko kryptis
Svatove. Be pakitimų.
Kremina:
Ploshchanka – Chervonopopivka ruože agresorius vėl suaktyvėjo. Rusai vėl puolė Makiivka link, tačiau jų ataka atmušta. Ukrainiečiai kol kas sėkmingai griauna agresoriaus planus pasiekti Zherebec upę, su tikslu apsaugoti kelią Svatove – Kremina. Kaip bus toliau – matysime.
Dibrova bei pietvakarinėse Kremina prieigose ukrainiečiai išlaikė užvakar ir vakar atsikovotas pozicijas aplink Dibrova ir Kremina, toliau vykdo lokalias atakas.
Lysychansk. Kuriam laikui agresoriaus aktyvumas Bilohorivka prislopo, jų atakos sumenko. Rusams labai svarbu neleisti ukrainiečiams toliau stumtis į šiaurės rytus bei rytus, taip trikdant pasirengimą pulti Kremina. Dėl šios priežasties tikėtina rusai persigrupuos ir vėl atnaujins atakas šiame ruože. Taip pat jie toliau atakuoja Spirne, tačiau ir čia jų puolimas kol kas nieko nedavė.
Donecko kryptis
Bakhmut sektoriuje nieko džiuginančio:
Soledar – Bakhmutske ruože agresorius užėmė likusią pusę Bakhmutske dalį ir pasiekė pietines Soledar prieigas, priešakinės grupės jau veržiasi į miestelį. Neatmestina, kad ukrainiečiai gali palikti Soledar, kadangi jų grupuotei čia gresia apsupimas. Užnugaryje tekanti Bakhmutovka upė gali tapti patogia nauja gynybos linija. Tačiau čia tik žvilgsnis nuo sofos. Kaip bus matysime.
Bakhmut miesto prieigose agresorius intensyvina Krasna Hora puolimą. Nors ši ataka nebuvo sėkminga, tačiau yra grėsmė, kad agresorius apeis gyvenvietę iš rytų ir pasieks Bakhmutovka upę. Tai ženkliai komplikuotų gynėjų padėtį Soledar. Rusams pasiekus Bakhmutovka upę, atsitraukimas ir naujų gynybinių pozicijų užėmimas kitame krante gali būti labiau komplikuotas. Rytinėje ir pietrytinėje miesto dalyje vyksta sunkios pozicinės kautynės. Tą patį galima pasakyti apie mūšius prie Opytne.
Kelyje Horlivka – Bakhmut agresoriui pavyko nežymiai pasistūmėti šiaurės rytinėse Klishiivka prieigose, tęsiasi atakos Kurdiumivka – Ozaranivka ruože. Tikėtina, siekdami neatsilikti nuo kolegų šiaurės rytuose, čia veikiantys rusų vienetai vėl pabandys plėtoti aktyvesnį puolimą link kelio Kostyantinivka – Bakhmut. Galimai, kažką panašaus, ką matėme šios savaitės pradžioje.
Avdiivka – Mariinka. Tęsiasi susidūrimai Avdiivka rytuose, rusai toliau bando atakuoti Pervomaiske. Be mūšių Mariinka, agresorius vėl bando pulti piečiau esančią Pobenda ir taip apeiti įtvirtintą Mariinka rajoną. Visi šie rusų bandymai kol kas baigėsi nesėkme.
Vuhledar. Be pakitimų.
Zaporizhia kryptyje nuolatinis Tokmak prieigų poliravimas ukrainiečių raketomis tęsiasi. Neatmestina, kad ten gali būti aukštos vertės taikiniai, tokie kaip rusų aprūpinimo taškai, vadavietės ar pajėgų koncentracijos vietos. Taip pat čia aktyvi ukrainiečių artilerija. Rusai nesėdi sudėję rankų ir taip pat atsako ugnimi, didesnė dalis jų smūgių sukoncentruoti rytinėje krypties dalyje.
• Jei renkamės atgrasymą, tai 6mėn. šauktinių tarnybai daugiau nei pakanka. Išmoks naudoti ginklą, nurodyti taikinius, reaguoti į priešo ugnį. Jei bus specialybinis rengimas (kulkosvaidininkas, grantsvaidininkas, ryšininkas), tai kolektyviniam rengimui skyriaus lygiu laiko liks labai mažai, t.y. Boxeryje tinkamai kautis neišmoks. Bet gražiom nuotraukom ir prisiminimams to pakaks.
• Jei renkamės ruoštis karui, tuomet pažiūrėkime į Ukrainos patirtį. Reikalingi kariai, gebantys veikti padalinyje nuo skyriaus iki kuopos, iškviesti paramą ugnimi, valdyti priskirtą ginkluotę, techniką ir įrangą, o pašaukti iš rezervo turi gebėti per minimalų laiką įsilieti į padalinio gretas ir vykdyti prieš tai minėtas funkcijas. Daugėjant ir sudėtingėjant kariuomenės ginkluotei parengimo kokybė kaip niekad aktuali. Kas bus kai/jei karo atveju puikiai parengti profai sirgs, bus sužeisti ar žus. Kas užims jų vietą? 6 mėn. tarnybą atlikę kariai?
Grįžtam prie Ukrainos. Tikėtina, kad kremliaus siūlymas stačiatikiškų Kalėdų metu skelbti paliaubas yra agresoriaus siekis sujaukti ukrainiečių planus. Rusai paliaubų tikrai nesilaikys, o ukrainiečiai pastatomi prieš dilemą savų gyventojų ir Vakarų akyse.
Fronte yra ir gerų, ir nelabai gerų žinių.
1. Luhansko kryptis.
· Svatove. Didelių pasikeitimų nėra – rutininės rusų lokalios atakos prie Stelmahivka. Tuo pačiu agresorius soc.tinkluose skundžiasi dėl ukrainiečių naktinių atakų prie Kuzimivka.
· Kremina.
a) Ploshchanka – Chervonopopivka ruože ukrainiečiai išlaiko pozicijas, vietomis vykdo lokalias atakas link kelio Svatove – Kremina bei link Zhitlivka. Kitą savaitę numatomi šalčiai, kas įgalins mechanizuotus vienetus veikti aktyviau. Tai galioja abiems pusėms, bet kažkodėl nuojauta kužda pirmi iniciatyvą parodys ukrainiečiai.
b) Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose situacija tapo kiek aiškesnė. Pati Dibroba gyvenvietė ir aplink ją esantis placdarmas iš trijų pusių spaudžiamas ukrainiečių, čia jie turi taktinę sėkmę. Turbūt todėl jau keletą dienų nematėme agresoriaus atakų link Nevske. Dėl susidariusios situacijos neatmestinas rusų atsitraukimas iš Dibrova. Kremina prieigose ukrainiečiai taip pat pasistūmėjo link miesto. Laukiam naujienų.
· Lysychansk. Be didelių pakitimų, kontaktinė linija nejuda. Neatmestina, kad jei/kai ukrainiečiai pradės Kremina puolimą, jį rems ir Lysychansk veikiančios ukrainiečių pajėgos. Atakuodamos Seversky Donets vingyje esančius rusų vienetus jie siektų apsaugoti pietinį Kremina puolančiųjų flangą.
2. Donecko kryptis.
· Bakhmut sektoriuje situacija blogėja.
a) Soledar – Bakhmutske ruože agresoriui pavyko pasistūmėti, jo pajėgos pradeda supti Soledar iš rytų ir šiaurės rytų. Tuo pačiu agresoriui pavyko išplėsti savo kontroliuojamą teritoriją tarp Bakhmutkse ir Bakhmut, tokiu būdu 1) Soledar blokuotas iš trijų pusių ir 2) rusų operacijos šiaurės rytinės Bakhmut prieigose turi daugiau veiksmų eigos variantų.
b) Dėl sėkmės Soledar – Bakhmutkse ruože, agresorius savo pastangas koncentruoja šiaurės rytinėse Bakhmut miesto prieigose. Susikurtas placdarmas leidžia vystyti nuoseklias atakas Krasna Hora link, mūšiai gyvenvietės pietinėse ir pietrytinėse prieigose. Apie Krasna Hora reikšmę rašėme savaitės pradžioje. https://www.facebook.com/Parakomanai/posts/214966237589361
c) Kelyje Horlivka – Bakhmut agresorius panašu rado skylę ukrainiečių gynyboje. Ilgai atakavęs prie Klishiivka, čia prikaustė ukrainiečių pajėgas ir surengė ataką Kurdiumovka – Andriivka ruože. Pasistūmėti pavyko apie 1,5 km, tai nėra daug. Tačiau blogiausia, kad nors ir palengva, bet stumiamasi Chasiv Yar link. Šiame ruože iki kelio Kostyantinivka – Bakhmut liko apie 9 km, o iki Chasiv Yar – 11 km.
· Avdiivka – Mariinka. Lokalūs susidūrimai visuose ruožuose, tačiau pakitimų nėra. Pasirodė informacija apie į sektorių atvykusius agresoriaus naujus manevrinius vienetus, tad neatmestina, kad rusų puolimas čia gali intensyvėti.
· Vuhledar. Be pakitimų.
3. Zaporizhia kryptyje vakar vakare ukrainiečiai vėl atakavo Tokmak, tęsiasi artilerinės dvikovos.
4. Pietų kryptyje be didelių pakitimų, toliau dirba žvalgai ir artileristai. Agresoriaus karo propagandistai imi baimintis ukrainiečių desanto Kinburno nerijoje. Teisingai, tegul deda į kelnes.
*******
Locked N’ Loaded
Agresoriaus oro gynyba priversta dirbti ne tik Briansko, Kursko, Belhorod srityse, bet ir Rostove-prie-Dono. Čia pasirodė ukrainiečių dronai, rusai giriasi juos numušę. Signalas svarbus, kadangi Rostovas-prie-Dono – esminis agresoriaus pajėgų, ginkluotės, šaudmenų, degalų ir kitos įrangos paskirstymo taškas į Pietų, Zaporizhia ir nemaža dalimi Doneck kryptis. Maža to, čia gydomi ir lopomi sužeisti rusų kariai, reorganizuojami ir greta esančiuose poligonuose mokomi agresoriaus vienetai. Tad jei Rostovas-prie-Dono taps didele improvizuota rūkykla, tai būtų didelis žingsnis link pergalės. Kol kas tai tik pirmi ukrainiečių bandymai, tačiau ar jie įgaus platesnį mastą – stebėsime situaciją.
1. Luhansko kryptis.
· Svatove. Be pakitimų.
· Kremina. Vakar O.Arestovič teigė, kad šiame sektoriuje tikėtinas agresoriaus puolimas, kuriam ukrainiečiai ruošiasi. Tai galimas veiksmų eigos variantas, nes rusai čia kurį laiką telkė pajėgas. Tuo pačiu neatmestinas ir ukrainiečių klaidinimas – teigti, kad laukia rusų puolimas, sumažinti jų budrumą, ir atakuoti. Kaip bus – matysime.
a) Ploshchanka – Chervonopopivka – Zhitlivka ruože ukrainiečiai susigrąžino vakar/užvakar prarastas pozicijas prie Ploshchanka, agresoriaus aktyvumas sumenkęs.
b) Dibrova ir pietvakarinėse Kremina tęsiasi susidūrimai, tačiau dinamika ir progresas neaiškūs.
· Lysychansk. Ukrainiečiai išlaiko pozicijas šiaurės rytinėse Bilohorivka prieigose, tačiau daugiau informacijos apie tolimesnį jų stūmimąsi priekin nematėme. Savo ruožtu agresorius toliau atakuoja Bilohorivka ir Spirne.
2. Donecko kryptis.
· Bakhmut. Jau gerą savaitę kalbama, kad agresoriaus puolimas neturi perspektyvos, išsikvėpė ir pan. daug dėmesio kreipiama į Prigozhin ir Vagner samdinių retoriką. Ji svarbi, tačiau verta atkreipti dėmesį ir į padėtį mūšio lauke. Nors ir nepasiekia operacinių tikslų, bet agresorius kol kas išlaiko puolimo potencialą. Pasirodžiusią informaciją, kad į sektorių permetami desantininkai siūlytume vertinti atsargiai. Viešoje erdvėje buvo informacija, kad atvykę vienetai yra iš 56 -ojo (Krymas) ir 108 – ojo (Novorosijskas, rf) pulkų, tačiau neaišku, kokio dydžio tai vienetai (po batalioną, ar abu pilnaverčiai pulkai) ir kokios užduotys jiems numatytos (pakeisti samdinius kažkuriame ruože, vykdyti bendras operacijas su jais ar likti kaip rezervas). Apibendrintai galime išskirti du galimus variantus: 1) Vagner puolimas išsikvėpė, ima trūkti jėgų ir todėl siunčiamas papildymas ar 2) Vagner puolimas tęsiasi, tačiau neduoda norimo rezultato ir permetamas papildymas. Abu variantai galimi.
a) Soledar – Bakhmutske ruože puolimas Rozdolivka kiek sumenkęs, daugiau pastangų pulti Soledar link. Sunkios kautynės tęsiasi.
b) Bakhmut prieigose agresorius tęsia atakas Krasna Hora link, puolimas ir vėl nebuvo sėkmingas. Ukrainiečiams šį rusų aktyvumą reiktų kuo operatyviau sumažinti. Mūšių Bakhmut tendencija rodo, kad jei rusams leidžiama kelis ar kelioliką kartų daužyti galvą į vieną poziciją, anksčiau vėliau jie ją pramuša. Padėtų sėkmingos kontratakos. Panašu, ukrainiečiai tai bando daryti – išmušė agresorių iš prieš kelias dienas užimtų pozicijų miesto rytuose. Bakhmut pietryčiuose ir Opytne sunkūs poziciniai mūšiai, susidaro įspūdis, kad čia agresoriaus aktyvumą ukrainiečiams pavyko numušti.
c) Kelyje Horlivka – Bakhmut tęsiasi rusų bandymas pralaužti ukrainiečių gynybą Klishiivka. Taip pat atsinaujino rusų puolimas prie Mayorske. Tikėtina, kad nesėkmių Klishiivka fone taip bandoma kurti naują įtampos židinį, ištampyti ukrainiečių gynybą ir tada bandyti pralaužti ukrainiečių gynybą prie Klishiivka.
· Avdiivka – Mariinka. Jaučiasi bendras mūšių intensyvumo sumažėjimas. Karščiausia Makiivka – agresorius ne tik bando pralaužti ukrainiečių gynybą mieste, bet ir apeiti įtvirtintą rajoną iš šiaurės (Krasnohorivka) ir pietų (Pobeda). Šie bandymai eilinį kartą baigėsi nesėkme.
· Vuhledar. Tradicinis agresoriaus pasispardymas Novomykhailivka ir vėl nesėkmingas.
3. Zaporizhia kryptyje ukrainiečių artileristai sėkmingai perėmė estafetę iš ginklo brolių Doneck ir Pietų kryptyse. Atakuotas agresoriaus karinės administracijos objektas („karinis komisariatas“) Vasilivka.
4. Pietų kryptyje šiandien naktį girdėjosi sprogimai Sevatopolyje. Gali būti, kad gindamasi nuo ukrainiečių dronų dirbo rusų oro gynyba. Bet pranešama apie galingus sprogimus, tad gali būti, kad ji dirbo blogai. Toliau dominuoja artilerija – ukrainiečiai kelis kartus sėkmingai pataikė į agresoriaus susitelkimo rajonus. Agresorius atakavo ukrainiečių karinius ir civilinius taikinius dešiniajame Dniepro krante.
******
Locked N’ Loaded
Luhansko kryptis
Svatove. Agresorius tęsia lokalias atakas Stelmahivka apylinkėse, tačiau pasistūmėti jam nepavyksta. Vakar ukrainiečiai paskelbė, kad Svatove pietrytinėse miesto prieigose sunaikino šaudmenų sandėlį. Tai ne itin dažnas atvejis šiame sektoriuje, tad šita naujiena ypač džiugina.
Kremina:
Ploshchanka – Chervonopopivka – Zhitlivka ruože agresoriui pavyko šiek tiek pasistūmėti no man land ir atstumti ukrainiečius apie 2 km. Be to, agresoriui vėl pavyko apeiti ukrainiečių pozicijas ir atakuoti Makiivka. Ataka atmušta, tačiau skylėmis ukrainiečių gynyboje Makiivka link agresorius naudojasi ne pirmą kartą. Tai sufleruoja, kad čia tikėtis intensyvesnio ukrainiečių puolimo būtų sunku. Tai patvirtina spėjimą, kad ukrainiečių puolimo atveju labiau tikėtina intensyvi ukrainiečių ataka prie Zhitlivka.
Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose toliau tęsiasi kautynės sudėtingoje vietovėje.
Lysychansk. Nepaisant nuolatinių agresoriaus atakų Bilohorivka, ukrainiečiai dar šiek tiek pasistūmėjo šiaurės rytinėse gyvenvietės prieigose. Tokiu būdu Kremina pietvakariuose ir pietuose situacija agresoriui pamažu, bet komplikuojasi.
Donecko kryptis
Bakhmut:
Soledar – Bakhmutske ruože didelių pakitimų nėra. Agresorius intensyviai atakuoja link Soledar ir link Razdolivka.
Bakhmut prieigose rusai vėl atakavo link Krasna Hora. Apie jos reikšmę rašėme savo vakarykštėje apžvalgoje. Ataka atmušta. Rytiniuose pakraščiuose agresorius vėl užsikabino už kelių kvartalų F.Maksimenko ir Pervomaiske gatvėse. Ir anksčiau čia rusai buvo užėję, bet ukrainiečiai juos gana greitai išrūkė. Tikėkimės, kad istorija pasikartos. Pietrytiniuose miesto pakraščiuose sunkios kautynės, pozicijos eina iš rankų į rankas. Ukrainiečiams nežymiai pavyko atstumti agresorių, tačiau situacijos tai reikšmingai nekeičia. Tęsiasi sunkios kautynės Opytne.
Kelyje Horlivka – Bakhmut jau kelinta diena atakos Ozaranivka – Kurdiumivka ruože gerokai silpnesnės nei anksčiau. Pagrindinės rusų pastangos yra nukreiptos į Klishiivka užėmimą. Tikėtina, pajėgų prasimušti iki kelio Kostyantinivka – Bakhmut platesniu frontu nepakanka jėgų, tad agresorius bando šį kelią perkirsti trumpiausiu atstumu, t.y. nuo Klishiivka. Ukrainiečiai pozicijų neužleidžia.
Avdiivka – Mariinka.
Avdiivka ruože tęsiasi atakos su tikslu užimti ir įsitvirtinti Kamyanka, tačiau jos kaip eilę kartų prieš tai nėra sėkmingos.
Nevelske – Pervomaiske – Opytne ruože tęsiasi rusų bandymas išplėsti placdarmą su tikslu turėti daugiau variantų pulti Pervomaiske. Ukrainiečiai pozicijų neužleidžia.
Mariinka sunkūs gatvių mūšiai tęsiasi.
Vuhledar. Rusų atakos prie Novomykhailivka tradiciškai baigėsi nesėkme.
Zaporizhia kryptyje be pakitimų.
Pietų kryptyje artilerinė rutina. Soc. tinkluose pasirodė vaizdai, kaip Ukrainos kariai iškelia vėliavą Velyky Potyomkin saloje Dniepre. Tai drąsus reidas no man land, kuriuo primenama, kieno ši žemė, tačiau ukrainiečiai šioje vietovėje nėra įsitvirtinę. Taip pat Ukrainos Generalinis štabas paskelbė apie smūgį Chulakovka įsikūrusiam agresoriaus susitelkimo rajonu. Teigiama, kad gruodžio 31 d. įvykdyto smūgio metu žuvo ir sužeista apie 500 agresoriaus karių. Tai būtų ne ką prastesnis kabūm nei vakar aptartas smūgis Makiivka. Kol kas šio smūgio įrodymų viešoje erdvėje matyti neteko. Reikia tikėtis, kad jie netrukus pasirodys. Jei kažką praleidome, būsime dėkingi už pasidalinimą.
*******
Locked N’ Loaded
Visi matėme ir girdėjome apie smūgį agresoriaus susitelkimo rajonui Makiivka.
Buvusioje proftechninės mokyklos teritorijoje nuo gruodžio vidurio laikinai dislokuotas agresoriaus pulkas, didžiąja dalimi sudarytas iš mobilizuotųjų. Agresoriaus karo propagandistų vertinimu atakuotame pastate buvo apsistoję apie 600 karių, t.y. batalionas.
Po smūgio pastato nebeliko. Efektą padidino jo rūsyje laikyti įvairūs šaudmenys. Sudegė ir aplink pastatą išstatyta agresoriaus technika. Tik norime priminti, kad nuo kontaktinės linijos iki Makiivka apie 15 km. Gyvenvietė ne kartą buvo tapusi ukrainiečių apšaudymų taikiniu. Dar reikėjo sugebėti 1) taip pasirinkti dislokacijos vietą (vienas didelis pastatas, kuris automatiškai pritraukia dėmesį), 2) kartu laikyti žmones, šaudmenis ir techniką, 3) apgailėtinai vykdyti rutiną (tokia banda aplink vaikštančių, rėkiančių, geriančių vyrų labai greitai pastebima). Toks nuo gruodžio vidurio ūžiantis taboras negalėjo praslysti pro Ukrainos žvalgybos akis. To išdavoje kabūm .
Agresoriaus gynybos ministerija oficialiai patvirtino 63 karių žūtį. Net jei patikėsime šiuo skaičiu, dar reikia pridėti sunkiai ir vidutiniškai sužeistus, kurie į rikiuotę niekada nebegrįš. Atsižvelgiant į tai, kad pastatas iš esmės sugriautas, o pačių rusų vertinimu jame galėjo būti apie 600 karių, tad bendras nuostolių skaičius tikrai turėtų viršyti 300. Galima teigti, kad šio smūgio išdavoje agresoriaus bataliono dydžio vienetas neteko kovingumo (sunaikinta ir sužeista daugiau kaip 50 proc.personalo) ir kontaktinėje linijoje šis vienetas nepasirodys.
Rusų soc. tinklai ūžia, reikalaujama pulko ir aukštesnės vadovybės atsakomybės ir galvos. Makiivka formaliai yra 1 – ojo DNR „liaudies milicijos“ korpuso atsakomybės rajonas, į kurį atvyko šis mobilizuotųjų pulkas. Tad jie iš „separų“ gavo nurodymus, kur apsistoti, kol bus išsiųsti į kontaktinę liniją. Tik priminsime, kad trintis tarp „separų“, rusijos reguliarų ir mobilizuotųjų yra senokai. Ypač ji paaštrėjo po rusijos pralaimėjimo Izyum operacijos metu, kur reguliarai kaltino „separus“, jog šie pabėgo iš mūšio lauko. Pastarasis incidentas Makiivka draugystės tarp „rusiško pasaulio“ nešėjų nepridės.
Luhansko kryptis
Svatove. Be pakitimų. Agresorius toliau vykdo lokalias atakas Stelmahivka apylinkėse.
Kremina:
Ploshchanka – Chervonopopivka – Zhitlivka ruoše tęsiasi pozicinės kautynės. Agresoriaus veržlus noras numirti kiek sumenkęs, tačiau vis pasitaiko lokalių atakų. Ukrainiečiai taip pat atsargiai čiupinėja kontaktinę liniją.
Apie situaciją Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose vis dar trūksta objektyvios informacijos. Ten tęsiasi susidūrimai, pozicijos eina iš rankų į rankas, iniciatyvą išlaiko ukrainiečiai.
Lysychansk. Tikėtina, badymas užkirsti kelią ukrainiečių judėjimui link Shipilivka agresorius suintensyvino atakas šiaurės rytinėse Bilohorivka prieigose. Tuo pačiu tęsiasi susidūrimai prie Spirne. Agresoriui pasistūmėti abiejuose šiuose ruožuose nepavyksta.
Donecko kryptis
Bakhmut:
Soledar – Bakhmutske ruože tęsiasi agresoriaus puolimas Soledar ir Razdolivka – Vesele link. Ukrainiečiai atakas atmušė. Toks agresoriaus užsispyrimas atakuoti šiomis dviem kryptimis gali reikšti arba 1) kad čia rusai sutelkė pakankamai pajėgų/resursų ir tikrai rengiasi vystyti puolimą tuo pat metu link kelio Slaviansk – Bakhmut ir link Syversk, arba 2) Razdolivka – Vesele ruožo puolimas pirmiausia yra Soledar puolimo dalis siekiant apsaugoti savo šiaurinį flangą ir užnugarį (ukrainiečiai jau Soledar – Bakhmutske yra surengę atakų į agresoriaus gynybos gilumą).
Bakhmut prieigose sunkūs mūšiai tęsiasi. Šiaurės rytinėse prieigose rusai pabandė apeiti Pidhorodne ir atakuoti šiauriau esančią Krasna Hora. Ataka atmušta, tačiau toks agresoriaus aktyvumas yra nemalonus signalas. Ši gyvenvietė yra prie pat strategiškai svarbios kelių Slaviansk-Bakhmut ir Syversk-Bakhmut sankirtos, tad įsitvirtinus Krasna Hora, šią sankirtą galima kontroliuoti ugnimi visu ginkluotės spektru (nuo minosvaidžių, tankų ugnies iki artilerijos). Maža to, per Krasna Hora patogu keltis į kitą Bakhmutovka upės krantą, šturmuoti Paraskoviivka ir užimti minėtą sankirtą pajėgomis. Be to, per Krasna Hora eina geležinkelis. Mažai tikėtina, kad juo ukrainiečiai naudojasi pilna apimtimi (iki kontaktinės linijos tik apie 4 km), bet visgi užėmus Krasna Hora tai būtų ukrainiečių logistinių galimybių sumažinimas. Ypač jei agresoriui pavyktų atakos Razdolivka, per kurią eina ta pati geležinkelio atšaka į Bakhmut. Tokiu būtų ši logistinė arterija būtų sukapota ir tektų kliautis tik automobilių keliais šiaurėje, šiaurės vakaruose ir vakaruose nuo Bakhmut.
Kelyje Horlivka – Bakhmut ukrainiečiai toliau kaunasi Klishiivka, pozicijos eina iš rankų į rankas.
Avdiivka – Mariinka:
Avdiivka ruože agresorius tęsė atakas Kamyanka link, tačiau ukrainiečiai apsigynė.
Mariinka tvirtovė laikosi. Siekdami palaužti gynėjų pasipriešinimą, rusai vėl pabandė atakuoti piečiau esančią Pobeda ir apeiti įtvirtintą Mariinka rajoną. Ataka atmušta.
Vuhledar. Be pakitimų.
Zaporizhia kryptyje didelis kabūm. Jei praeitą savaitę daužytas Tokmak, tai dabar šalia jo į gretą jungiasi Melitopol. Pasirodė informacija apie sprogimus Berdiansk.
Pietų kryptyje dirba žvalgai ir artileristai.
*********
Naujieji metai Ukrainoje.
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
Politinis strateginis lygmuo
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, prisimindamas dramatiškiausias karo akimirkas ir pergales, savo naujametinėje sveikinimo kalboje dėkojo savo piliečiams, kurie atlaikė atakas, tamsą ir šaltį. „Mums buvo pasakyta: neturite kitos išeities, tik pasiduoti. Mes sakome: mes neturime kitos išeities, tik laimėti”, – sakė jis, apsirengęs chaki spalvos apranga ir stovėdamas tamsoje, už nugaros plevėsuojant Ukrainos vėliavai.
Tuo tarpu karo nusikaltėlis V. Putinas, mėgino pakelti savo marodieriams kovinę dvasią ir svaidėsi grasinimais bei reikalavimais. „Svarbiausia – Rusijos likimas”, – sakė fiureris. „Tėvynės gynyba yra mūsų šventa pareiga mūsų protėviams ir palikuonims. Moralinis, istorinis teisingumas yra mūsų pusėje”. Pakartojęs, kad Vakarai neva ketina „sunaikinti Rusiją”, Rusijos Federacijos vladyka pažadėjo, kad niekada to neleis. Jis dar kartą davė suprasti, kad karas, nors ir sunkus, bus tęsiamas.
„Mes visada žinojome, o šiandien dar kartą įsitikinome, kad suvereni, nepriklausoma, saugi Rusijos ateitis priklauso tik nuo mūsų, nuo mūsų jėgos ir valios”, – sakė jis.
Kokie iš esmės prieštaringi naratyvai! Zelenskis, tikras lyderis, dėkojo savo tautiečiams, o Putreris apsuptas uniformų, grasino savo vergams sunaikinimu, jei jie patys neis mirti Ukrainoje.
Vakar, sulaukęs 95 metų, mirė buvęs popiežius Benediktas. Pirmasis per 600 metų atsistatydinęs pontifikas po savęs paliko seksualinių išnaudojimo skandalų draskomą katalikų bažnyčią, susiskaldžiusią tarp rūsčių konservatorių ir maištaujančių modernistų. Ir nors Benedikto santykiai su jo įpėdiniu popiežiumi Pranciškumi buvo geri, po 2013 m. atsistatydinimo jo buvimas Vatikane dar labiau suskaldė katalikų hierarchus. Benediktas ne kartą savo kalbose sunerimusiems senųjų tradicijų sekėjams turėjo kartoti, kad „yra vienas popiežius, ir tai yra Pranciškus.”
Fortepijonu grojantis profesorius ir įspūdingas teologas Benediktas, kaip jis pats pripažino, buvo silpnas lyderis, kuriam sunkiai sekėsi įsitvirtinti neskaidrioje Vatikano biurokratijoje ir kuris per aštuonerius valdymo metus klupinėjo nuo krizės prie krizės.
Benediktas ne kartą atsiprašė už tai, kad nesugebėjo išrauti dvasininkų vykdomos seksualinės prievartos prieš vaikus. Jis buvo pirmasis popiežius, ėmęsis rimtų veiksmų prieš kunigų nebaudžiamumą, bet jo pastangos nesugebėjo sustabdyti spartaus bažnyčios lankomumo mažėjimo Vakaruose, ypač Europoje.
Šėkorėjos lyderis Kim Jong Unas šiais metais nurodė „eksponentiškai” didinti branduolinių kovinių galvučių gamybą ir kurti naują tarpžemyninę balistinę raketą, kad būtų galima pasipriešinti Jungtinėms Valstijoms ir Pietų Korėjai. Jo pareiškimas buvo paskelbtas praėjus kelioms valandoms po to, kai Šiaurės Korėja paleido trumpojo nuotolio balistinę raketą prie savo rytinės pakrantės per Naujųjų metų naktį atliktą ginklo bandymą.
Darbininkų partijos posėdyje Kimas apkaltino Vašingtoną ir Seulą vykdant „sąmokslą izoliuoti ir užgniaužti” Šiaurės Korėją ir pavadino jį „neturinčiu analogų žmonijos istorijoje”. Jis sakė, kad dėl susidariusios padėties Pchenjanas turi „padvigubinti savo pastangas, kad nepaprastai sustiprintų savo karinę galią”, ir „apsaugoti savo suverenitetą, saugumą ir pagrindinius nacionalinius interesus, kad susidorotų su pavojingais kariniais JAV ir kitų priešiškų jėgų, nukreiptų prieš mus, žingsniais”. Riebuilis Putkos bičiulis taip pat pranešė, kad Šėkorėja planuoja netrukus paleisti savo pirmąjį karinį šnipinėjimo palydovą.
Viktoras U. Darbininkų partijos suvažiavime kažkodėl nedalyvavo.
Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas išsakė savo prognozes 2023-iesiems: „Štai mano naujametinės prognozės! Infliacija ir toliau mažės. Kinija atsigaus po omikrono. Putinas pralaimės Ukrainoje. Apskritai 2023 m. bus daug geresni nei 2022 m. Nebijokite svajoti. Laimingų Naujųjų metų!”
Kremlius atnešė naujametinių dovanų savo taip vadinamiems kariams ir valstybės tarnautojams, kurie siunčiami mirti Ukrainos žemėje. Labai greitu laiku būsimi lavonai bus atleisti nuo pajamų mokesčio. Naujoji mokesčių priemonė bus taikoma visiems Rusijos piliečiams, žudantiems civilius Ukrainos teritorijose, kurias Maskva yra laikinai aneksavusi – Donecke, Luhanske, Chersone ir Zaporižėje.
Kremliaus burna Dmitrijus Peskovas sakė, kad keturiuose laikinai okupuotuose regionuose tarnaujantys kariai, policininkai, saugumo tarnybų nariai ir kiti valstybės tarnautojai nebeturės teikti informacijos apie „savo pajamas, išlaidas, turtą” pagal naujai pasirašytą įsakymą. Mokesčių lengvata taip pat bus taikoma tarnaujančiųjų partneriams ir vaikams, o jos taikymo data yra atbulinė – t.y. nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.
Įteisinti marodieriai ir žudikai. Čia jums ne kokie vagys „v zakone“.
Operacinis lygmuo
Be pakitimų.
Naujametę naktį teroristų valstybė Rusija ir vėl surengė masinį raketų apšaudymą keliuose Ukrainos miestuose, tarp jų ir Kyjive. Vienas iš sprogimų nugriaudėjo tarp gyvenamųjų namų sostinės Solomensko rajone. Be to, apie sprogimus pranešta sostinės Pečerskio ir Golosejevskio rajonuose. Apgadintas viešbučio pastatas, nužudytas vienas civilis, keli buvo sužeisti.
Per ataką Mykolajive buvo sužeisti septyni žmonės, trys iš jų paguldyti į ligoninę. Teroristų raketų smūgiai visiškai sunaikino du gyvenamuosius pastatus ir apgadino dar 12 pastatų.
Iš viso Ukrainos gynybos pajėgos numušė 12 iš 20 rusų paleistų sparnuotųjų raketų.
Be to, naujųjų metų išvakarėse Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino 45 Irane pagamintus bepiločius orlaivius kamikadzes „Shahed-131/136″. Ant vieno iš jų nuolaužų rusų kalba buvo parašyta „Su Naujaisiais …“.
Tuo tarpu Ukrainos karinės žvalgybos vadas Budanovas sakė, kad Rusija perkėlė savo strateginius bombonešius giliai į užnugarį saugodamiesi galimų atakų ir diversijų. Be to, „Rusijos strateginė aviacija turi vis daugiau problemų dėl bombonešių, ypač jų variklių, nusidėvėjimo, daugelio dalių gamyba jau seniai nutraukta“, pabrėžė jis.
„Tai seni lėktuvai, kurių eksploatavimo laikas nuolat pratęsiamas <…> per paskutines dvi raketų atakas, jos buvo paleistos iš netoli (nuo pakilimo esančių) aerodromų, todėl pranešama apie Rusijos Federacijoje nukritusias raketas. Taip yra todėl, kad jie nesiartina prie įprastų paleidimo vietų, kad sumažintų lėktuvų nusidėvėjimą”, – sakė A. Budanovas.
Nuo vasario 24 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino 40 proc. okupuotų teritorijų. Atkovojus dešiniojo kranto Chersono sritį paaiškėjo, kad bendras deokupuotų teritorijų plotas yra beveik 40 000 kv. km. Vien per rudens puolimą Charkivo srityje buvo išlaisvinta 12 tūkst. kvadratinių kilometrų, atsiimta apie 500 gyvenviečių, o per Chersono puolimą – apie 6 tūkst. kvadratinių kilometrų, atsiimta daugiau kaip 200 gyvenviečių.
2022 m. Ukraina iš tarptautinių partnerių gavo ginklų, šaudmenų ir medžiagų, kurių gynybos pajėgoms reikėjo gintis nuo Rusijos agresijos. Dabar Ukrainai reikia amunicijos, kuri leistų smogti priešui dideliu atstumu.
Taktinis lygmuo
Gruodžio 31 d. įvyko karo belaisvių mainai. 140 ukrainiečių karių, tarp kurių sužeistieji iš Mariupolio, Gyvatės salos, Slavutičiaus, Bachmuto apylinkų iškeisti į neminimą skaičių agresoriaus marodierių. Iš viso sugrąžinti 132 vyrai ir 8 moterys, 22 karininkai, 118 seržantų ir kareivių.
Paskutinę senųjų metų parą Ukrainos kariuomenė likvidavo dar apie 760 rusų okupantų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo vasario 24 d. priešo koviniai nuostoliai iš viso sudaro jau apie 106 000 žmonių.
2022 m. gruodžio 31 d. dieną driskiai surengė 31 raketų ir 12 oro smūgių, taip pat daugiau kaip 70 atakų iš salvinių raketinės artilerijos isstemų. Be to, priešas paleido 13 Irano bepiločių „Shahed-136”. Visus juos Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino.
Visoje Ukrainos teritorijoje išlieka didelė priešo oro ir raketų smūgių grėsmė.
Ukrainos kariai atrėmė 9 okupantų pajėgų atakas.
Per pastarąją savaitę į Bilovodsko miesto (Luhansko sritis) ligoninę pristatyta apie 350 sužeistų marodierių iš Rusijos.
2022 m. gruodžio 30 d. priešo nuostoliai sudarė iki 160 sužeistų okupantų, Zaporižės srityje sunaikinta 10 įvairių rūšių karinės technikos vienetų.
Priešas suintensyvino kontržvalgybinę veiklą Charkivo srityje. Užpuolikai ieško proukrainietiškai nusiteikusių gyventojų tarp civilių gyventojų.
Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė smūgį į mėsos susitelkimo vietą, taip pat vieną smūgį į priešlėktuvinės sistemos poziciją, o raketiniai ir artilerijos daliniai smogė į orkų vadavietei, 4 gyvosios jėgos susitelkimo vietoms ir vienam okupantų bepiločių orlaivių valdymo postui.
Sausio 1 d. yra ypatinga šventė Ukrainoje: švenčiama Stepano Banderos gimimo diena.
********
Locked N’ Loaded
Sveiki. Paskutinę šių metų dieną apžvalga kiek anksčiau.
1. Luhansko kryptis.
• Svatove. Didelių pasikeitimų nėra. Agresorius toliau daužo galva į sieną prie Stelmahivka. Tiesa DeepState žemėlapyje fiksuojamas apie 3km agresoriaus pasistūmėjimas prie Kyslivka, tačiau nei ukrainietiški, nei rusiški šaltiniai nemini jokio aktyvumo šiame ruože, tad tikėtina tai tik žemėlapio patikslinimas. Internetus apkriejo vaizdai apie Ukrainos spec.pajėgų vieneto „Kraken” operacijas Novoselivske https://t.me/kraken_kha/226 Žiniasklaidoje pasklido žinia apie išlaisvintą Novoselivske, tačiau šis video vaizduoja mūšius lapkričio mėn. Situacija dabar ten nelengva – gyvenvietė no man land, kur iniciatyvą turi ukrainiečiai.
• Kremina.
a) vakar rusai skalambijo apie savo rimtą judėjimą Ploshchanka – Chervonopopivka ruože. Neva ne kartą mūšiuose suluptos „elitinės” 76-oro desanto divizijos vienetai pralaužė ukrainiečių gynybą ir vežėsi gilyn į vakarus. Turbūt tos galingos operacijos rezultatai tokie „pribloškiantys”, kad įrašas apie šį puolimą iš telegram kanalo pašalintas Savo ruožtu ukrainiečiai laiko pozicijas, šiek tiek pagerino savo taktinę situaciją prie Ploshchanka.
b) agresorius tikėtina nuo Dibrova iškyšulio atakavo link Nevske. Tikėtina, kad tokiais veiksmais į Ploshchanka- Chervonopopivka-Zhitlivka ruožo užnugarį rusai siekia ardyti ukrainiečių pasirengimus puolimo operacijomis perkirsti kelią Svatove-Kremina.
c) trūksta objektyvios info iš pietvakarinių Kremina prieigų, mūšiai tęsiasi. Tačiau pažiūrėjus į agresoriaus karo propagandistų įrašus soc.tinkluose susidaro įspūdis, kad agresoriui ten rūgštu. Kalbama, kad ukrainiečiai atakuoja link Shipilivka. Ši gyvenvietė yra pietiniame Syverskyi Donets krante, tad tikėtina jog Kremina sektoriuje ukrainiečiai valo šiaurinį upės krantą, o iš Lysychansk sektoriaus link pačios Shipilivka gyvenvietės judama nuo Bilohorivka. Agresorius baiminasi ukrainiečių prasiveržimo link Stara Krasnianka. Ši gyvenvietė yra kelyje tarp Kremina ir Rubizhne. Laukiam gerų naujienų.
• Lysychansk. Aukščiau minėtas ukrainiečių galimas judėjimas link Shipilivka būtų logiška pastarosiomis diemis pasiektų taktinių laimėjimų Bilohorivka šiaurės rytuose tąsa. Spirne tęsiasi sunkūs mūšiai.
2. Donecko kryptis.
• Bakhmut:
a) Soledar-Bakhmutske ruože be didelių pakitimų. Sunkios kautynės tęsiasi.
b) Bakhmut prieigose agresorius išlaiko intensyvų spaudimą šiaurės rytuose (Pidhorodne) ir pietuose (Opytne). Problematiškiausia padėtis Opytne. Prieš keletą dienų atakuodamas iš pietryčių agresorius pasiekė dambos rytinę pusę, o vakar/šiandien nuo Opytne stumiasi šiaurėn ir grasina pasiekti pietinę/pietvakarinę dambos pusę su tikslu pradėti judėjimą vakariniame Bakhmutovka krante.Tiesa, vakariniame krante ukrainiečiai gali remtis į Bakhmutovka intakus, ir agresoriaus judėjimas čia būtų labai komplikuotas. Tačiau toks judesys vakariniame Bakhmutovka krante palengvintų tikėtiną agresoriaus puolimą rytiniame Bakhmutovka krante (parama ugnimi, kaustytų gynėjų pajėgas).
c) kelyje Horlivka – Bakhumt rusai intensyviai atakuoja Klishiivka, jiems pavyko nežymiai pasistūmėti.
• Avdiivka-Mariinka.
a) Avdiivka tęsiasi agresoriaus puolimas ruože Krasnohorivka-Kamyanka- Kruta Balka. Ukrainiečiai sėkmingai ginasi.
b)Nevelske-Pervomaiske-Opytne ruože tęsiasi lokalūs susidūrimai.
c) Mariinka ukrainiečiai neužleidžia pozicijų, susidaro įdpūdis, kad agresoriaus atakos sumenko. Tikėtina, tai labiau susiję su rusų pajėgų rotacija, o ne pasikeitusiais planais.
• Vuhledar. Be pakitimų
3. Zaporizhia kryptyje lokalūs susidūrimai kontaktinėje linijoje bei artilerijos dvikovos.
4. Pietų kryptis. Be pakitimų.
**********
Locked N’ Loaded
• JAV Ukrainai perduoda automatizuotą artilerijos padalinių valdymo sistemą. Ji pakels Ukrainos paramos ugnimi padalinių efektyvumą į naują lygį. Geriau nei Yuryi Butusov nesurašysim, tai tiesiog dalinamės jo postu https://www.facebook.com
• Rusai siekė sustiprinti vakarykštės atakos raketomis efektą ir naktį atakavo Ukrainos civilinės infrastruktūros taikinius dronais- savižudžiais.
• Tuo pačiu agresorius ėmėsi stiprinti savo karinių objektų gynybos gilumoje oro gynybą. Pasirodžiusiose palydovų nuotraukose iš Engels bazės matome mažiau lėktuvų, jie išskirstyti didesniais atstumais. Soc.tinkluose rusai demonstruoja džipus su sumontuotais stovais sunkiesiems kulkosvaidžiams, kurie juda karinių bazių link. Agresorius demonstruoja, kad oro pajėgų bazėse Kryme lėktuvai atskirti betoninėmis sienelėmis ir pan. Neatmestina, kad tai ne realios pastangos, o tradicinė pakazucha reputacijos išsaugojimo tikslais.
1. Luhansko kryptis.
• Svatove. Ukrainiečiams šiuo metu pavyko apraminti agresoriaus aktyvumą šiauriniame flange prie Lyman Pershyi. Ten dominuoja pozicinės kautynės. Rusai vėl atakavo pietiniame flange (Stelmahivka), tačiau ir vėl be rezultatų.
• Kremina.
a) Ukrainiečiams pavyko nežymiai pasistūmėti prie Ploshchanka. Tikėtina, tai vakarykštės labai nesėkmingos rusų atakos šiame ruože pasėkmė. Galimai ukrainiečiai ne tik sunaikino puolusius, bet ir kontratakavo, užėmė naujas pozicijas ir įsitvirtino. Šiandien agresorius vėl atnaujino atakas, mūšis tęsiasi.
b) tęsiasi permainingos kautynės prie Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose, ukrainiečiai sudėtingoje vietovėje visgi stumiasi priekin. Rusų soc.tinkluose optimizmo vis mažiau, vis garsesnės kalbos apie galimybę, jog ukrainiečiai čia pralauš jų gynybą.
• Lysychansk. Didelių pakitimų nėra, ukrainiečiai išlaiko vakar atsikovotas pozicijas šiaurės rytinėse Bilohorivka prieigose.
2. Donecko kryptis.
• Bakhmut:
a) Soledar-Bakhmutske ruože sunkios kautynės. Agresorius neatsisako sumanymo pulti ir link Soledar, ir link Syversk.
b) Bakhmut prieigose agresorius labai intensyviai spaudžia šiaurės rytuose (Pidhorodne) ir pietuose (Opytne). Neatmestina, kad matydamas savo taktinę sėkmę Soledar ir kelyje Horlivka-Bakhmut tikisi sektorių supti ne tik plačiuoju pusiau žiedu link kelio Slaviansk- Bakhmut šiaurės rytuose(pvz.iki Privilia) ir link Chasiv Yar pietvakariuose, bet ir mažuoju žiedu – nuo Pidhorodne bent iki ruožo Krasna Hora-Yahidne šiaurės rytuose ir nuo Opytne bent iki gatvių Chaikovskogo ir Korsunskogo sankirtos. Užblokavus miestą dviem pusiau žiedais ir atkirtus atsitraukimo kelius bei logistiką, būtų pradėtas miesto šturmas. Tačiau tai tik teorinės prielaidos žvelgiant į dinamiką. Ukrainiečiai pajėgūs sugriauti šiuo planus (jei mūsų spėjimas tikslus). Kaip bus -matysime.
c) kelyje Horlivka – Bakhumt rusai toliau bando pralaužti ukrainiečių gynybą Klishiivka. Tuo pačiu agresorius bando judėti į vakarus nuo Kurdiumivka. Ukrainiečiai apsigynė.
• Avdiivka-Mariinka.
a) rusai atnaujino atakas Avdiivka link. Tikėtina, pirminis tikslas lieka nepakitęs – peržengti kelią Kostyantinivka – Yasunovata ruože Krasnohorivka-Kamyanka- Kruta Balka, o tada vystyti puolimą Avdiivka link. Rusų atakos nebuvo sėkmingos.
b) susidaro įspūdis, kad mūšių intensyvumas Nevelske-Pervomaiske-Opytne ruože kiek sumenkęs.
c) ukrainiečiai toliau įnirtingai ginasi Mariinka ir neužleidžia pozicijų.
• Vuhledar. Be pakitimų
3. Zaporizhia kryptis. Lokalios agresoriaus atakos Huliaj Pole ruože nebuvo sėkmingos. Daugiausia darbo abiejų pusių žvalgams ir artileristams.
4. Pietų kryptis. Ukrainiečiai toliau poliruoja Krymo bottle neck’ą. Sprogimai šalia strategiškai svarbaus kelio Melitopol – Dzhankoi esančios gyvenvietės Henichesk. Tuo pačiu rusų oro gynyba virš Sevastopol bandė numušinėti ukrainiečių dronus. Bijodami naujų diversijų ant Kerch tilto, rusai šiame objekte sustiprino saugumą. Logistinės agresoriaus problemos gilėja.
************
Locked N’ Loaded
• Šiandien agresorius surengė vieną masiškesnių pastaruoju metu atakų raketomis. Ukrainos Generslinis štabas selbiama, kad smogta 69 smūgiai, 54 raketas pavyko numušti. Šį kartą agresorius naudojo dronus-savižudžius kaip jauką identifikuoti ukrainiečių oro gynybos priemones. Po to dalis raketų atakavo Ukrainos oro gynybos sistemas. Bet ir vėl pagrindinis agresoriaus smūgių tikslas ir didžiausias kiekis raketų civilisms objektams visoje Ukrainos teritorijoje.
• Ukrainiečiai ne tik gynėsi, bet ir atakavo. Saugodamasi nuo ukrainiečių dronų, aresoriaus oro gynyba dirbo Belhorod ir Brianks srityse. Tuo pačiu pasirodė informacija apie pakartotinius sprogimus Engelso kariniame oro uoste. Dar trūksta informacijos, kas ten įvyko. Pagal vieną versiją ukrainiečiai surengė dar vieną smūgį dronu. Tuo pačiu pasirodė pranešimas, kad rusai virš šios bazės numušė savo Su27. Informacija nepatvirtinta, tačiau toks incidentas iš principo galimas – rusų oro gynybininkai ne kartą po rimtų feilų imdavo pliekti į viską kas juda ir numušdavo savo lėktuvus. Tad gajos abi šios versijos. Kita vertus negalime atmesti, kad nutekindami žinias apie neva netyčia numuštą savo lėktuvą, taip rusai bando paneigti informaciją apie eilinę ukrainiečių sėkmę. Daugiau detalių bus turbūt rytoj.
1. Luhansko kryptis.
• Svatove. Agresoriaus pastangos šiauriniame flange sumenko. Ar tai jau tendencija, dar sunku pasakyti. Tuo tarpu pietiniame flange (Stelmahivka – Andriivka) agresorius plečia atakų geografiją, tačiau intensyvumas panašus kaip anksčiau. Tai labiau primena desperatišką bandymą sukaustyti kuo didesnes ukrainiečių pajėgas, nei puolimo apsukų didinimą.
• Kremina.
a) Ploshchanka – Chervonopopivka ruože agresorius surengė didesnio masto puolimą nei pastarosiomis dienomis įprasta. Tikėtina, siekė pastumti kontaktinę liniją bent keletą kilometrų į vakarus, t.y. priversti ukrainiečius užsiimti naujo gynybos ruožo formavimu ir negalvoti apie puolimą. Ši ataka rusams baigėsi labai nesėkmingai, ukrainiečiai išlaikė pozicijas. Tikėtina, kad tokia ataka – Vagner samdinių ir kalinių pasirodymo sektoriuje išdava. Neatmestina, kad tokių puolimų gali būti ir daugiau.
b) Tęsiasi sunkios kautynės prie Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose. Susidaro įspūdis, kad agresoriaus aktyvumas slopsta, ukrainiečiai persvara didėja, tačiau dar sunku vertinti ar tai taps tendencija.
• Lysychansk. Bilohorivka šiaurės rytuose ukrainiečiai sugebėjo nežymiai pastumti kontaktinę liniją sau naudinga linkme. Galimai tai dar vienas signalas, kad agresoriaus padėtis abiejuose Severskyi Donets krantuose prastėja (Kremina ir Lysychansk sektoriai).
2. Donecko kryptis.
• Bakhmut.
a) Soledar – Bakhmutske ruože rusai toliau atakuoja Soledar ir Razdolivka-Vesele kryptimis. Tikėtina, kad šis ne itin racionalus pėstininkų ir resursų švaistymas dviem kryptimis su skirtingais operaciniais tikslais (Bakhmut vs Syversk) baigsis tada, kai agresoriui ims trūkti pėstininkų ir šaudmrnų (dėl stringančios logistikos jų atskiruose ruožose agresoriui ima trūkti). Tuomet tikėtina rusai po tokios savotiškos žvalgybos mūšiu pasirinks vieną kryptį.
b
) Bakhmut prieigose pozicijos eina iš rankų į rankas. Rusai toliau atakuoja šiaurės rytuose (Pidhorodne) ir pietuose (Opytne). Rytiniuose miesto pakraščiuose aktyvesni ukrainiečiai, tačiau padėtis kol kas nesitaiso.
c) Kelyje Horlivka – Bakhmut agresorius naudojasi savo taktine sėkme Opytne ir intensyvina Klishiivka puolimą. Gyvenvietės užėmimas ir agresoriaus judėjimas link Chasiv Yar negarantuotas, tačiau realus. Pastebėtina, kad agresorius intensyviau nei įprasta apšaudė ne tik Chasiv Yar, bet tame pačiame kelyje Pokrovsk – Bakhmut esančią Kostyantinivka.
• Avdiivka – Mariinka.
a) Avdiivka ruože be pakitimų.
b) Nevelske – Pervomaiske – Opytne ruože ukrainiečiai nežymiai pasistūmėjo no man land ir dar labiau susiaurino agresoriaus placdarmą pulti Pervomaiske link. Nepaisant to rusai ir toliau bukai ir nesėkmingai veržiasi šios gyvenvietės link.
c) Mariinka sunkios kautynės tęsiasi. Agresoriui nepavyksta pralaužti ukrainiečių gynybos gyvenvietės centre, jis bandė pulti kiek šiauriau. Rusams čia pavyko nežymiai pasistūmėti.
• Vuhledar. Kiek suintensyvėjo abiejų pusių artilerija. Rusai vėl atakuoja Novomykhailivka, tačiau tradiciškai nesėkmingai.
4. Pietų krypties kontaktinėje linijoje dominuoja artilerija. Be to, šiandien strateginę reikšmę agresoriaus logistikai turinčiame Dzhankoi (Krymas) girdėjosi sprogimai. Tikėtina, ukrainiečiai dronais atakavo agresoriaus karinę infrastruktūrą, dirbo rusų oro gynyba.
*****
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
Politinis strateginis lygmuo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įprastiniame savo kreipimesi į piliečius sakė, kad ši savaitė Ukrainai bus svarbi politiniu požiūriu. Prasidedant kitiems metams, Ukrainai svarbu išlaikyti bendrą supratimą apie nacionalinius tikslus. „Žinoma, tai mūsų krašto išlaisvinimas iš priešo, taip pat Ukrainos atkūrimas, mūsų žmonių sugrąžinimas namo, tolesnis mūsų valstybės suartėjimas su pagrindiniais partneriais, naujų galimybių Ukrainai atvėrimas pasaulyje – artimiausios ateities uždaviniai ne tik valstybei, bet ir kiekvienam iš mūsų“, sakė jis. Prezidentas pažadėjo artimiausiu metu pateikti savo požiūrį į šių užduočių įgyvendinimą metiniame pranešime Aukščiausiajai Radai apie Ukrainos išorės ir vidaus padėtį.
Mes Ukrainos prezidento požiūrį maždaug žinome – jokių derybų su teroristine Rusija ir tolesnė diplomatinė kalba sunkiais ginklais tol, kol paskutinis driskius bus išvytas iš Ukrainos teritorijos.
„Bloomberg” duomenimis, nuo 2023 m. sausio 1 d. Japonijos draudimo bendrovės nebedraus karinės rizikos Rusijos ir Ukrainos teritoriniuose vandenyse. Tokius sprendimus priėmė „Tokio Marine Holdings Inc.”, „Sompo Holdings Inc.” ir „MS&AD Insurance Group Holdings Inc.”. Šis draudikų sprendimas turės įtakos laivų maršrutams, įskaitant plaukiojimą Juodojoje ir Azovo jūrose bei vandenyse prie rytinių Rusijos krantų. Ekspertai mano, kad Rusijos suskystintų gamtinių dujų pirkėjai Japonijoje gali likti be prekių, o tolesni degalų tiekimo sutrikimai sukeltų dar daugiau sunkumų Japonijai.
Bet japonai kantrūs ir išmintingi, o sunkumai – laikini.
Austrijos vyriausybė intensyviai ruošiasi galimam elektros energijos tiekimo nutraukimui. Tai interviu „Welt” atskleidė gynybos ministrė Claudia Tanner. Pasak jos, tikimybė, kad artimiausiu metu kai kuriose Europos Sąjungos dalyse nutrūks elektros energijos tiekimas, yra labai didelė.
„Klausimas yra ne tai, ar jis ateis, bet kada jis ateis. Dėl karo Ukrainoje vėl smarkiai išaugo plataus masto elektros energijos tiekimo nutraukimo pavojus: V. Putinui įsilaužimas į Vakarų energetikos sistemas yra hibridinio karo priemonė. Neturėtume apsimesti, kad tai tik teorija. Turime pasiruošti elektros energijos tiekimo nutraukimui Austrijoje ir Europoje”, – sakė Tanner. Policija, priešgaisrinė tarnyba, civilinės saugos organizacijos ir Austrijos kariai reguliariai rengia bendras pratybas ir aiškina žmonėms, ką daryti dingus elektrai.
Pasirengimas įvairiems galimiems Rusijos teroristiniams išpuoliams ir poveikiui visuomenėms turėtų būti kiekvienos demokratinės vakarų šalies dienotvarkėje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad jo šalis nori surengti aukščiausiojo lygio susitikimą karui užbaigti, tačiau jis nesitiki, kad Rusija jame dalyvaus tuo metu, kai abi pusės intensyviai kaunasi mūšio lauke. Jo teigimu, Ukrainos vyriausybė nori, kad per du mėnesius Jungtinėse Tautose įvyktų „taikos” aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame tarpininkautų generalinis sekretorius António Guterresas.
JT atsargiai reagavo į Kulebos pasiūlymą. „Kaip generalinis sekretorius ne kartą yra sakęs praeityje, jis gali tarpininkauti tik tuo atveju, jei visos šalys nori, kad jis tarpininkautų”, – sakė JT asocijuota atstovė spaudai Florencia Soto Nino-Martinez.
Tačiau tikimybė, kad bus pasiekta kokia nors pažanga siekiant taikos, atrodo menka, nes pirmadienį Rusijos užsienio teroro ministras S. Lavrovas pagrasino Kijevui ultimatumu: arba sutikti atiduoti šiuo metu jo šalies kontroliuojamą teritoriją, arba Ukrainos likimą spręs Rusijos kariuomenė.
Ukraina žaidžia diplomatinį žaidimą rodydama, kad yra atvira taikai ir deryboms ir tokiu būdu nuima kai kurių vakarų valstybių kritiką dėl nelankstumo paliaubų klausimu. Iš tiesų, niekas nesikeičia – okupantai išveda ordas iš okupuotų teritorijų, Ukraina sėda prie derybų stalo.
Operacinis lygmuo
Be pakitimų.
Jungtinės Valstijos ir jų NATO sąjungininkės kartu su Ukraina nori nugalėti Rusiją „mūšio lauke”, kad ją sunaikintų, pareiškė ištikimas Putino pasiuntinys užsienio šalims bauginti, vienas iš teroristinės valstybės ministrų Sergejus Lavrovas. „Kolektyvinių Vakarų šalių ir jų kontroliuojamo (Ukrainos prezidento Volodymyro) Zelenskio veiksmai patvirtina pasaulinį Ukrainos krizės pobūdį”, – sakė S. Lavrovas.
„Niekam ne paslaptis, kad Jungtinių Valstijų ir jų NATO sąjungininkių strateginis tikslas yra nugalėti Rusiją mūšio lauke kaip mechanizmas, kuriuo siekiama gerokai susilpninti ar net sunaikinti mūsų šalį.”
Jeigu Lavrovas prasikrapšytų akis, tai pamatytų, kad sunaikinti režimo valdomą Rusiją siekia niekas kitas kaip kolektyvinis Rusijos Putinas.
Tuo tarpu buvęs NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas atsargos generolas Džeimsas Džounsas pareiškė, kad Rusijos fiureris V. Putinas, pradėjęs plataus masto karą prieš Ukrainą, tikėjosi, kad jis greitai baigsis. Tačiau diktatoriaus planai dėl trumpo karo nepasiteisino. Rusija jau nugalėta. Pasak Džounso, karinė pagalba Ukrainai yra labai svarbi. Jei sąjungininkės ir toliau teiks šią pagalbą ir kuo greičiau, Rusija gali sulaukti dar daugiau nemalonių naujienų.
Tik viena mažytė smulkmena – nugalėtą Rusiją dar reikia pribaigti mūšio lauke.
Taktinis lygmuo
Vakar Ukrainos kariai surengė „fejerverkus” Rusijos okupantų štabui. Mažiausiai 12 okupantų, tarp kurių naujai paskirtas brigados vadas, iškeliavo sutikti Naujųjų Metų pas Kobzoną.
Rusijos okupacinė kariuomenė vėl apšaudė Chersoną. Teroristai smogė Tropino ligoninės pastatui Chersono mieste, pataikyta į ligoninės gimdymo skyrių. Ligoninės pastatas smarkiai apgadintas, palatų langai išdaužti.
Australijos užsienio reikalų ir prekybos departamentas (DFAT) pranešė, kad kovose Ukrainoje žuvo australas. Manoma, kad prieš pat Kalėdas žuvo Sage’as O’Donnellas iš pietrytinės Viktorijos valstijos.
Trečiadienio rytą, Charkive ir regione nugriaudėjo keli sprogimai. Regione paskelbtas oro pavojus. Ukrainos prezidento kanceliarija patvirtino, kad Charkivui buvo suduotas raketos smūgis. Į įvykio vietą buvo išsiųsti Valstybinės ekstremaliųjų situacijų tarnybos padaliniai. Kol kas informacijos apie aukas nėra.
Per pastarąją parą orda surengė raketinį smūgį ir iš reaktyvinių ugnies sistemų apšaudė 33 objektus, tarp jų ir civilinius objektus Chersone.
Išlieka pavojus, kad priešininkas vykdys oro ir raketų smūgius prieš svarbiausią šalies infrastruktūrą.
Ukrainos gynėjai atrėmė 15 okupantų atakų rytų fronte. Kitose kryptyse ginkluoti valkatos stiprina gynybos pozicijas ir visų ginklų rūšių ugnimi apšaudo Ukrainos gynybos pajėgų dalinių pozicijas išilgai fronto linijos.
Gruodžio 26 d. ukrainiečių jungtinės pajėgos apšaudė priešo pozicijas Čaplinkos rajone, Chersono srityje, žuvo apie 50 taip vadinamų Rusijos karių.
Laikinai okupuotame Sevastopolyje verbuojami vietiniai gyventojai stoti į karinę tarnybą pagal sutartį Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose.
Ukrainos raketos ir artilerija per pastarąją parą pataikė į kontrolės punktą, 7 gyvosios jėgos ir karinės technikos židinius, 2 amunicijos sandėlius ir svarbų okupantų karinį objektą.
*****
Locked N’ Loaded
Luhansko kryptis
Svatove. Rusai toliau lokaliomis atakomis grasina ukrainiečių sektoriuje veikiančios ukrainiečių grupuotės šiauriniams ir pietiniams flangams.
Kremina:
Ukrainiečiai tęsia judėjimą šalia Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose. Sunkūs mūšiai tęsiasi, agresoriaus karo inžinieriai minuoja pietines Kremina prieigas.
Ploshchanka – Chervonopopivka – Zhitlivka ukrainiečiai daugiau ginasi, tačiau radę progą atakuoja. Šiandien ukrainiečiams pavyko išmušti rusus iš vieno atramos taško ir įsitvirtinti.
Lysychansk. Lokalūs susidūrmai Bilohorovka ir Sirne. Tuo pačiu agresorius artilerija atakuoja prie Siverskyi Donets esančią Hrihorivka. Neatmestina, kad taip rusai bando sutrukdyti ukrainiečių pajėgoms keltis į šiaurinį upės krantą ir iš ten vykdyti operacijas Kremina link.
Donecko kryptis
Bakhmut:
Soledar-Bakhmutske ruože rusai toliau atakuoja ir Soledar link, ir link Razdolivka (t.y. bendra kryptim link Syversk). Turbūt, kad rusų generolai išsirinktų vieną kažkurią kryptį, būtinai turi pražudyti ne vieną šimtą savų karių.
rusai išlaikė pozicijas Opytne ir pietiniuose Bakhmut pakraščiuose. Jei kelių dienų bėgyje ukrainiečiams nepavyks rusų iš čia išmušti, neatmestina, kad pagrindinės gynėjų pajėgos kelsis į vakarinį Bakhmutovka upės krantą ir tuo pačiu stiprins Opytne ruožo gynybą(kad agresorius čia nepralaužtų gynybos ir neįsiveržtų į vakarinę miesto dalį), o rytinėje miesto dalyje liks priešakinės pajėgos (žvalgai, artilerijos ugnies koreguotojai, nedideli ir mobilūs manevriniai vienetai) kurios sekins puolantį agresorių ir po truputį trauksis į vakarinę miesto dalį. Kaip bus -matysime.
kelyje Horlivka – Bakhumt rusai toliau bando pulti į šiaurės vakarus nuo Kurdiumivka, taip pat atakuoja Klishiivka ir taip stengiasi priartėti prie Chasiv Yar. Ukrainiečių atkirtimas nuo tiekimo ir galimybės rotuoti pajėgas tikėtina yra svarbesnis rusų tikslas nei tiesiog įsivelti į mūšius mieste.
Avdiivka-Mariinka:
Lokalūs susidūrimai Vodiane – Opytne ruože, tačiau rusams ir toliau nesiseka čia išplėsti placdaro Pervomaiske puolimui.
Mariinka gynėjai atmuša agresoriaus atakas. Rusai vėl atakuoja Pobeda ir Krasnohorivka taip tikėdamiesi apeiti Mariinka įtvirtintą rajoną iš šiaurės ir pietų. Ukrainiečiai sėkmingai apsigynė.
Vuhledar. Be pakitimų.
Zaporizhia kryptis. Ukrainiečiai smogė agresoriaus kariniams taikiniams Tokmak, taip toliau griaudami rusų logistinę infrastruktūrą.
Net neabejoju, kad konservatorių Raseinių skyrius – šiandien žinomiausias skyrius visoje Lietuvoje.
Bet skaitydama raseiniškių paaiškinimus, kodėl šlapiu skuduru dėjo į veidą „Seimo konservatoriams” ir nuo jų atsiribojo – jau visai pasimečiau.
Tik ryte vienas konservatorių kandidatas į Raseinių tarybos narius dievagojosi, kad jis, nors nepartinis, yra „labai liberalus” ir bandė taisyti santykius su partijos centu, tai dabar matau, kad Raseinių kandidatas į merus jau popietę aiškina, kad yra „tikrasis konservatorius” ir su tuo šlapiu skuduru siunčia signalus partiečiams.
Taip ir supratau, kad „Seimo konservatoriai” jau net jų skyrių vertinimu nėra tikri konservatoriai.
Tą ir pati nuosekliai kartoju. O kaip su tuo „labai liberaliu”? Čia suprast – kad pasiklydęs laisvietis į ne tą sąrašą pataikė?
Alfredas Bardauskas, jei turit sunkumų, galiu padėti susipažinti su Tomu Vytautu Raskevičium.
Būsite gerose labai liberaliose rankose, nes su kandidatu į merus, kuris ką tik pasmerkė „netikrus Seimo konservatorius” Vilniuje, Jums bus tikrai sunku.
***
Konservatoriai aiškiai supranta, kad kanapių ir homoseksualų partnerysčių politika, kurią jie įgyvendina Seime, regionuose nepaeis.
Tad prasidėjo politinė šizofrenija, kai regioniniai konservatorių sąrašai neva „atsiriboja” nuo partijos politikos Vilniuje. Nors tokią „atsiribojimo” reklamą apsimoka tai tos pačios Vilniuje registruotos partijos pinigais. Taip buvo apmokėtas ir Raseinių gyventojų mulkinimas.
Baikit, nemanau, kad ta atsiribojimo nuo centro šizofrenija vyksta be centrinės būstinės žinios. Bet rinkėjams tai – puiki proga įvertinti, kaip partija dėl valdžios padarys bet ką, net pati save išduos Raseiniuose išversdama kailį iš vilko į ėriuką, o tuo pat metu alkanu vilku atrodydama Vilniuje. Ar ne taip, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)?
Dar kartą apie Kriminalinę žvalgybą. Atrodytų, paprastam piliečiui visiškai nesvarbus įstatymas ir sritis: nedaryk nusikaltimų ir nebūsi sekamas kriminalinės žvalgybos. Tačiau taip, deja, nėra.
Pamenate žiniasklaidos straipsnius apie tai, kad STT tapo politikų užsakymo stalu? Panašu, kad šių „sąmokslo teorijų“ įteisinimui yra pateiktas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimas. Bet apie viską nuo pradžių. Pasistengsiu trumpai.
2019 metais, suderinęs su tuomete Advokatų taryba, Advokatūroje pradėjau tyrimą dėl STT vykdomo asmenų slapto sekimo. Tyrimo metu paaiškėjo, kad nei vienas Lietuvos gyventojas negali sužinoti duomenų apie tai, ar prieš jį buvo vykdomas slaptas kriminalinės žvalgybos sekimas net ir tais atvejais, kai vykdant slaptą sekimą nustatoma, kad asmuo nusikaltimo nepadarė ir nesirengė jo padaryti.
Pavyzdžiui, STT vykdo kriminalinę žvalgybą prieš asmenį metus ar daugiau, nenustato, kad toks asmuo padarė ar rengiasi padaryti nusikaltimą ir slaptą sekimą nutraukia. Toks asmuo apie jo privataus gyvenimo pažeidimą negaus net minimaliausios informacijos – net ir informacijos, ar apskirtai buvo jis slapta sekamas, ar ne. Neinant į teisines smulkmenas, slaptą sekimą šiuo aspektu iš principo reikia suprasti labai plačiai – nuo telekomunikacijų įrenginių/ryšio kontrolės iki fizinio sekimo.
Spėkite, ar kuris nors „triukšmaujantis“ ar „neprotingus sprendimus STT atžvilgiu“ priimantis teisėjas gaus STT pažymą dėl paaukštinimo pareigose?
2019 metais kartu su Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoju ir Advokatūros administracijos vadovu pradėjome teismų maratoną Lietuvos teismuose. Ne vieną kartą buvau perspėtas, kad lendu ten, kur lįsti nevertėtų, tačiau užsispyrę bylinėjomės. Visus nacionalinius teismus „prapylėme“. Lietuvos teisėjus sunku kaltinti – juk STT teikia pažymas dėl kiekvieno teisėjo karjeros galimybių. Spėkite, ar kuris nors „triukšmaujantis“ ar „neprotingus sprendimus STT atžvilgiu“ priimantis teisėjas gaus STT pažymą dėl paaukštinimo pareigose?
Pralaimėjus Lietuvoje, užvedėme bylas ir procesus Europoje. Pateikėme skundą Europos Komisijai. Paprastai Europos Komisija skundą išsprendžia per vienerius metus. Mes laukiame jau porą metų – rašėme raštus, raginimus, prašymus… Šiuo metu nagrinėjimo taip pat laukia mūsų bylą prieš Kriminalinės žvalgybos reguliavimą Europos Žmogaus teisių teisme. Šio Teismo jurisprudencija rodo, kad STT nepralaimėti šios bylos nėra jokių šansų.
Nebent…
Nebent būtų patikslintas Kriminalinės žvalgybos įstatymas, kuriame būtų užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės – teisė po vykdyto slapto sekimo sužinoti apie intervenciją į privatų gyvenimą, žinoti, kad surinkti duomenys yra sunaikinti, taip pat galėti patikrinti, kad toks sekimas buvo vykdomas teisėtai. Šią galimybę siūlėme pateikdami Kriminalinės žvalgybos įstatymų redakcijas, atsiliepimus ir prašymus.
Bet buvo pasirinktas antrasis variantas. Pakeisti Kriminalinės žvalgybos įstatymą taip, kad STT taptų iš esmės nacionalinį saugumą užtikrinančia institucija. Kitaip tariant, vietoje nusikaltimų prevencijos ir užkardymo, papildomai – nacionalinio saugumo funkcija! Lietuvoje tokią instituciją turime – tai VSD, kuri vykdo nacionalinio saugumo funkcijas, turi teisę atlikti intervenciją į asmens privatų gyvenimą ir t.t. Bet prireikė dar antros institucijos, kuri iš dalies imtų dubliuoti VSD.
STT taptų iš esmės nacionalinį saugumą užtikrinančia institucija
Koks tokio pakeitimo tikslas? Jei šis įstatymo pakeitimas įsigaliotų, kriminalinės žvalgybos institucijoms (STT) ir jų atliekamiems sekimams būtų taikoma Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinta išimtis: STT galės nesilaikyti privalomo žmogaus teisių apsaugos standarto.
Klausiate, o kam reikia atleisti STT nuo žmogaus teisių standarto laikymosi? Paskaitykite, prašau, atidžiai dar kartą, ką parašiau teksto pradžioje. Taip pat prisiminkite nepatogiems visuomenės veikėjams bei politikams nuolat keliamas bylas. Pavyzdžiui, Šiaulių, Kauno, Druskininkų merai. Štai Panevėžio meras tik ką pagaliau buvo išteisintas teisme po STT persekiojimo.
Šiuo metu ekspertinės išvados laukia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomos Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos. Esminį pokytį jau aprašiau, tačiau yra ir kitų, ne mažiau šokiruojančių. Jei anksčiau valstybės pareigūnai galėjo gauti tik tą slapto sekimo informaciją, kuri susijusi su jų vykdomomis funkcijomis, dabar tokio reikalavimo siūloma atsisakyti.
Prezidentas, Premjerė ar Seimo Pirmininkė galės pareikalauti slapto kriminalinės žvalgybos sekimo būdu gautos informacijos iš principo apie bet kurį asmenį ir bet kada. Valdančiosios koalicijos politikai jau atvirai pripažįsta – artėja rinkimai, todėl reikės sekti ir „neutralizuoti“ juose dalyvausiančius asmenis. Kontroliuojama demokratija įsibėgėja.
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
