Labai pritariu profesorių Butkaus ir Radžvilo mintims apie Latvijos ir Lietuvos bendravimą valstybės, o tuo pačiu ir jos piliečių, lygiu.
Mūsų tautas saistantys ryšiai ateina iš amžių glūdumos, nes tai baltiško kraujo sąsajos.
Nenorėčiau sovietų pavyzdžiu prikergti trečios jų vadinamo Pabaltijo šalies Estijos. Tačiau negaliu nepriminti, kad ir Estijos, kaip ir Latvijos, valstybės politika tautiškumo aspektu skiriasi nuo Lietuvos.
Tiek Latvija, tiek Estija savo kalbos politikos strategijose aiškiai deklaruoja tautiškumą: įtvirtinamas uždavinys siekti, kad visi latviai (atitinkamai Estijoje – estai) visur galėtų vartoti savo kalbą, kad gimtoji tautos kalba būtų vartojama visais lygmenimis, tame tarpe ir švietime bei informacinėje erdvėje.
LATVIJA, TIEK ESTIJA SAVO KALBOS POLITIKOS STRATEGIJOSE AIŠKIAI DEKLARUOJA TAUTIŠKUMĄ
D.Asanavičiūtė. „Aš išbraukiau tuos nereikalingus sakinius…”
Pasirodo, kad Lietuvoje taip kalbėti ir rašyti, Seimo narių nuomone, yra tabu.
Aš buvau viena iš dviejų Valstybinės kalbos politikos gairių 2023-2030 m. rengėjų. Užsakovė buvo VLKK, o Seimo prievaizdė – prekybininkės išsilavinimą turinti konservatorė Asanavičiūtė.
Tai štai jau per pirmąjį iš tikrai ne vieno Gairių projekto svarstymų šitos emigrantų madonos mes buvome išjuokti dėl Konstitucijos teksto apie lietuvių tautos siekius citavimo:
„Tik jau nepradėsim čia dar su Konstitucijos citavimais ir nuorodomis. Reikia ne vandenėlio, o konkrečių uždavinių formulavimo. Aš išbraukiau tuos nereikalingus sakinius.”
Ir taip per kiekvieną svarstymą uždaviniai ir siekiai vis būdavo išbraukiami ir išbraukiami…
Neįsivaizduoju, kas ten dabar liko, bet Seimas tų Gairių nei svarsto, nei priima, nors terminas jau praėjęs…
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi sakė, kad Ukraina garantuotai gaus tris „Patriot” oro gynybos sistemas. „Šiandien iš Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte’s gavome labai svarbių naujienų. Ši naujiena iš tikrųjų yra mūsų neseniai vykusių pokalbių su juo tęsinys. Ukrainai bus suteikta dar viena „Patriot” baterija”, – džiaugėsi V. Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu aptarė bendradarbiavimą gynybos srityje. „Aktyviai ruošiamės naujam susitikimui Ramšteino formatu. Taip pat rengiame naujus svarbius diplomatinius žingsnius – šiandien juos taip pat aptarėme”, – pridūrė Ukrainos vadovas.
Tuo tarpu Ukrainos kariai jau atvyko į JAV mokytis naudotis priešraketinės gynybos sistemomis „Patriot”. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad JAV partneriai įsipareigojo apmokyti juos per 10 savaičių, o ne per 10 mėnesių.
Viena papildoma „Patriot“ baterija už vieną rusų fašistų raketa sugriautą daugiabutį ir pusšimtį civilių, tame tarpe ir vaikų, lavonų.
Aukščiausias JAV kariuomenės karininkas, armijos generolas Markas Milley, antradienį atvyko į vietovę netoli Ukrainos ir Lenkijos sienos ir pirmą kartą akis į akį pasikalbėjo su savo kolega iš Ukrainos kariuomenės vadu generolu Valerijumi Zalužnu. Nors į Ukrainą vyko keli JAV civiliai vadovai, J. Bideno administracija aiškiai nurodė, kad į Ukrainą nevyks jokie uniformuoti kariškiai, išskyrus tuos, kurie yra susiję su ambasada Kyjive. M. Milley atstovas spaudai sakė, kad į susitikimą automobiliu vyko tik nedidelė grupė – Milley ir šeši jo vyresnieji darbuotojai.
Milley ir Zalužno susitikimu pradedamas aukštų kariuomenės ir gynybos vadovų susitikimų ciklas šią savaitę. Trečiadienį ir ketvirtadienį Milley ir kiti gynybos vadovai susitiks Briuselyje, o ketvirtadienį ir penktadienį Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje susirinks vadinamoji Ukrainos kontaktinė grupė. Šią grupę sudaro apie 50 aukščiausių gynybos pareigūnų, įskaitant gynybos sekretorių Lloydą Austiną, kurie dirba koordinuodami karinį indėlį Ukrainai.
Šie svarbūs susitikimai vyksta pasirodžius Vakarų žvalgybų spėjimams, kad Kremlius ruošiasi ilgai trunkančiam karui, o Rusijos karinė vadovybė ruošiasi didesnei mobilizacijai.
99 metų buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose (Šveicarija) sakė, kad Ukrainos narystė NATO būtų „tinkamas rezultatas”. Kartu jis teigė, kad Rusijos invazija rodo, kad nebėra prasmės neleisti Ukrainai įstoti į NATO. Šiam Kyjivo tikslui senolis anksčiau priešinosi, nuolat kartodamas apie būtinas paliaubas Ukrainos kare, kurios iš esmės leistų Rusijai pripažinti tam tikrus karinius laimėjimus.
„Prieš šį karą buvau prieš Ukrainos narystę NATO, nes baiminausi, kad prasidės būtent toks procesas, kokį matome dabar”, – sakė Kisindžeris. „Dabar, kai šis procesas pasiekė tokį lygį, neutralios Ukrainos idėja tokiomis sąlygomis nebetenka prasmės”, – padarė išvadą buvęs politikos ir diplomatijos grandas.
Tankus, „patriotus“ ir „himarsus“ Ukrainai reikėjo siųsti po Krymo okupacijos, taip pat suteikiant NATO kandidatės statusą. O Rusiją izoliuoti. Bet mūsų visų, ir lyderių, ir žemę knisančių artojų proteliai veikia vienodai. Mes priimame ne racionaliausius, logiškus sprendimus, o intuityvius, paremtus kognityviniu šališkumu, įtakotus prieš tai buvusių sprendimų, neturinčių jokio sąryšio su dabartimi.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Davose forumo atidarymo dieną eilinį kartą pakartojo, kad Ukrainai reikia „visos karinės įrangos”, įskaitant pažangias sistemas, o Vakarų sąjungininkai turi „padidinti” Ukrainai siunčiamos karinės paramos ir įrangos lygį.
Europos Komisijos vadovė patvirtino, kad rengiamas dešimtasis sankcijų Rusijai paketas. Pasak jos, dešimtajame dokumentų rinkinyje „daugiausia dėmesio bus skiriama spragoms pašalinti, užkirsti kelią apėjimui ir sukelti rimtų pasekmių tiems, kurie apeina ES sankcijas”.
Spragoms pašalinti. Kažkaip va taip. Kažką kažkaip reikia įrašyti, parašyti ar pasakyti.
Lenkijos, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės diplomatinių veiksmų spaudžiamas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas interviu „Bloomberg“ sakė, kad dabar Vokietija su sąjungininkais aptaria galimą sunkiųjų tankų „Leopard” tiekimą Ukrainai. „Prieš paskelbiant apie karinę pagalbą, šis klausimas turėtų būti suderintas su kitomis šalimis“, – kalbėjo kancleris.
„Visada galvoju apie situaciją… Visada veikiame kartu su savo sąjungininkais ir draugais – niekada nieko nedarome vieni”, – pabrėžė Scholzas. Vokietija rems Ukrainą „tol, kol bus būtina, ir visomis priemonėmis”, tačiau, pasak F. Scholzo, dabar vienas iš pagrindinių tikslų yra užkirsti kelią Rusijos ir NATO karui.
Oj ne. Ne ne ne. Rusija nenori karo su NATO. Rusija bijo karo su NATO. Ir todėl kelias užkertamas ir raudonos linijos braižomos ir perbraižomos tik mūsų pačių galvose. Rusija čia niekuo dėta. Ji tik agresorius ir teroristas, žudantis Ukrainą.
Būtent apie tai ima kalbėti ir galingiausios pasaulio valstybės diplomatijos galva. JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pavadino nepriimtinais Rusijos reikalavimus Ukrainai dėl „naujų teritorinių realijų”. Per bendrą brifingą su Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriumi Jamesu Cleverly Blinkenas sakė, kad šie reikalavimai kenkia taikos derybų procesui.
„Rusijos reikalavimai Ukrainai pripažinti naujas teritorines realijas yra nepriimtini ir neleidžia pradėti derybų proceso”, – sakė J. Blinkenas. Valstybės sekretorius pridūrė, kad greičiausias būdas pasiekti tvarią šio karo pabaigą, pereiti prie diplomatijos, pradėti derybas – sustiprinti Ukrainą mūšio lauke. „Būtent tai mes ir darome”, – sakė jis.
2022 m. Rusija tapo trečia pagal dydį naftos tiekėja Indijai, parduodanti apie 15 proc. viso poreikio. Indijos, trečios pagal dydį pasaulyje naftos vartotojos ir importuotojos, naftos perdirbimo įmonės dideliais kiekiais perka pigią rusišką naftą, kurios atsisakė daugelis Vakarų valstybių, išskyrus Vengriją. Praėjusį mėnesį Indijos naftos importas iš Rusijos šoktelėjo iki rekordinio lygio – 1,25 mln. barelių per dieną, t. y. maždaug ketvirtadalio viso 4,9 mln. barelių poreikio dienai.
Indija naudojasi tuo, kad Europos Sąjunga bei Didžiojo septyneto šalys nustatė rusiškos naftos kainos ribą, taip siekdamos sumažinti Maskvos pajamas iš naftos.
Ar mes galime sakyti, kad Indijos rankos irgi suteptos ukrainiečių krauju? Ne, juk nieko asmeniško, tik grynas verslas.
Operacinis lygmuo
Be esminių pakitimų.
Rusijos karo nusikaltimų ir teroro ministras Sergejus Šoigu paskelbė apie dviejų naujų karinių apygardų – Maskvos ir Leningrado – sukūrimą. Taip teroristinė Rusijos Federacija stiprina savo vakarų frontą, kurdama ne tik dvi naujas karines apygardas, bet ir planuodama Karelijoje suformuoti naują armijos korpusą.
Šoigu taip pat sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė padidinti Rusijos ginkluotąsias pajėgas iki 1,5 mln., kad būtų „užtikrintas valstybės saugumas ir apsaugoti „nauji subjektai” bei svarbiausi Rusijos Federacijos objektai”.
Maskvos ir Leningrado karinių apygardų sukūrimas yra dar vienas žingsnis link karo gilinimo, kartu ruošiantis užkirsti kelią bet kokiam galimam paprastų, karu nepatenkintų žmonių maištui Rusijoje.
Mūsų anksčiau apžvalgose ne kartą minėtas Kinburno pusiasalis, kuris yra labai svarbus planuojant visą Chersono srities išlaisvinimą, vis dar yra Rusijos okupantų rankose.
Kinburno nerijos deokupacija vyks išlaisvinant visą Chersono sritį, vakar sakė Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro vadovas pulkininkas Jevhenas Jerinas. Išlaisvinti Kynburno neriją kaip atskirą teritoriją ne visai tikslinga, aiškino Jerinas. „Kodėl? Nes turi būti sausumos koridorius į ją. Ir tik tokiu atveju tai bus tikslinga”, – pažymėjo jis.
Iš to darome išvadą, kad Chersono srities išlaisvinimo, deja, teks palaukti.
Rusija Viduržemio, Juodojoje ir Azovo jūrose į kovinę parengtį išvedė laivus, galinčius smogti sparnuotomis raketomis „Kalibr“. Juodojoje jūroje kovinėje parengtyje yra 16 priešo laivų, įskaitant 6 sparnuotųjų raketų nešėjus, Azovo jūroje – 2 laivai, o Viduržemio jūroje yra 9 priešo laivai, iš kurių 5 – sparnuotųjų raketų nešėjai. Viena salve Rusijos teroristai dabar gali paleisti 72 „Kalibr“ raketas.
Taktinis lygmuo
Per sausio 17 d. dieną priešas surengė 6 raketų atakas, 3 iš jų buvo atakuoti civiliniai objektai Kupjanske ir Kramatorske, ir 14 kartų smogė iš oro. Okupantų pajėgos taip pat surengė 95 salvinių ugnies sistemų atakas.
Priešas daugiausia pastangų skiria puolamosioms operacijoms Bachmuto ašyje. Okupantų pajėgų puolimas Avdijivkos ašyje nesėkmingas.
Dėl mažo kolaborantų skaičiaus okupantai priversti atsivežti klerkų iš Rusijos Federacijos, kad jie laikinai okupuotose teritorijose vykdytų okupacinio režimo administracines funkcijas. Be to, trūksta įvairių sričių darbininkų, nes vietos gyventojai nenori bendradarbiauti su okupantais. Todėl rusai bando atsivežti darbininkų iš Rusijos ir laikinai okupuoto Krymo.
Per sausio 17 d. dieną Ukrainos karinės oro pajėgos 12 kartų sudavė į priešo susitelkimo vietas, taip pat 4 kartus sudavė oro smūgius į jo priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijas. Be to, priešlėktuvinės ginkluotės naikintuvai sunaikino okupantų lėktuvą Su-25 netoli Soledaro.
Ukrainos gynybos pajėgų raketinių pajėgų daliniai ir artilerija pataikė į 2 vadavietes, taip pat į 5 okupantų susitelkimo vietas, šaudmenų sandėlį, elektroninės kovos stotį ir radiolokacinę stotį.
Antradienį buvo uždrausta į „Australian Open” lauko teniso turnyro teritoriją įnešti Rusijos ir Baltarusijos vėliavas. Paprastai Melburno parke per rungtynes vėliavas galima demonstruoti. Tačiau „Tennis Australia” pakeitė šią politiką dėl dviejų šalių, dalyvaujančių beveik prieš metus prasidėjusioje invazijoje į Ukrainą.
Brovaruose, šalia Kyjivo, manytina, dėl piloto klaidos, nukrito ukrainiečių gelbėjimo tarnybos sraigtasparnis. Pasak Ukrainos nacionalinės policijos vadovo Ihorio Klymenkos, tarp žuvusiųjų buvo vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis, aukščiausias Ukrainos pareigūnas, žuvęs nuo karo su Rusija pradžios prieš beveik 11 mėnesių. Iš viso žuvo 18 žmonių, tarp jų ir trys vaikai.
Foto: ukrainiečių karius moko JAV kolegos. Šaltinis: AP.
*********
Sunaikintas rusų tankas Kamyankos kaime, Charkovo srityje (nuotr. dailymail.co.uk)
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
Politinis strateginis lygmuo
Rusijos fiureris Putinas ir jo kolega Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas telefonu kalbėjosi apie pasikeitimą Ukrainoje sužeistais karo belaisviais, dujų mazgo Turkijoje sukūrimą ir grūdų eksportą per Juodąją jūrą, pirmadienį pranešė Kremlius.
„Vladimiras Putinas atkreipė dėmesį į destruktyvią Kyjivo režimo liniją, kuri remiasi karinių veiksmų intensyvinimu remiant Vakarų rėmėjams, didinant perduodamos ginkluotės ir karinės technikos apimtis. Tarp prioritetų yra bendradarbiavimas energetikos sektoriuje, įskaitant rusiškų gamtinių dujų tiekimą ir regioninio dujų mazgo Turkijoje sukūrimą”, – teigė Kremlius.
Ką gi, teroristinė Rusija ieško draugų, ir kai Putkai neskambina Makronas ar Šolcas, tinka ir Erdoganas. Svarbiausias klausimas čia, žinoma, dujos. Kremlius jaučia didelį pinigų stygių, dujų pardavimams sumažėjus maždaug dvigubai, ir Turkijos kuriamas dujų mazgas, kuriame rusiškos dujos gali tapti turkiškomis ir taip vėliau keliauti į Europą, yra sankcijų apėjimo sprendimo būdas. Maskva tikisi, kad net ir žinodama dujų kilmę, Europa dėl pragmatizmo užmerks į tai akis. Ir, tiesą pasakius, mes manome, kad taip ir gali įvykti.
Turkijos diktatoriaus atstovai spaudai apie pokalbio detales kol kas nepaskelbė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) imtis aktyvesnių veiksmų dėl ukrainiečių, kurie buvo prievarta deportuoti į Rusiją. Pirmadienį Kyjive lankėsi Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras ir 2023 m. ESBO pirmininkas Bujaras Osmani, o V. Zelenskis sakė, kad jiedu kalbėjosi apie tai, kaip „padaryti ESBO veiksmingą”.
JAV valstybės departamentas pernai apskaičiavo, kad į Rusijos teritoriją prievarta deportuota nuo 900 000 iki 1,6 mln. ukrainiečių piliečių, įskaitant 260 000 vaikų. Rusija neigia deportacijas ir sako, kad atvykstantys asmenys yra karo pabėgėliai. Lapkritį šalies teroristės Nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad nuo vasario mėn. į Rusiją atvyko apie 4,8 mln. ukrainiečių, įskaitant 712 000 vaikų.
„Kol kas nė viena tarptautinė organizacija nerado jėgų patekti į mūsų kalinių kalinimo vietas Rusijoje. Tai turi būti ištaisyta”, – taip pat sakė Zelenskis.
XXI a. barbarų orda prievartauja ukrainiečių moteris ir grobia vaikus, o už saugumą atsakingos bejėgės pasaulio organizacijos tą stebi. Rusija turėtų būti pašalinta iš visų tarptautinių organizacijų ir visiškai izoliuota, o visi jos piliečiai, gyvenantys užsienyje, deportuoti į russkij mir rojų.
Latvijos prezidentas Egils Levits paragino Vakarų šalis padidinti karinę paramą Ukrainai, kad karo draskoma šalis būtų pasirengusi atsakyti į Rusijos puolimą vasario mėnesį.
„Turėtume suteikti visą reikiamą paramą Ukrainai, ypač dėl to, kad Rusija vasario ir kovo mėnesiais ruošiasi puolimui Ukrainoje, o Ukraina turėtų turėti visą reikiamą ginkluotę ir paramą, kad galėtų pasipriešinti šiam puolimui”, – sakė prezidentas Egils Levitsas Pasaulio ekonomikos forumo metu. „Todėl visi tankai, kai tik įmanoma, turėtų būti perduoti Ukrainai”, – sakė jis.
Penktadienį vyks Vakarų šalių gynybos pareigūnų susitikimas, kurio metu, vadinamoji Ukrainos gynybos kontaktinė grupė Jungtinių Valstijų Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje vėl aptars Ukrainos ir su ja susijusius saugumo klausimus.
Sekmadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad tikisi, jog Vakarų šalys padidins sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, o tai gali reikšti platesnį Europos sąjungininkių, kurios iki šiol priešinosi tiesiogiai tiekti Ukrainai kai kurių rūšių sunkiąją ginkluotę nuo vasario mėn. prasidėjusios Rusijos invazijos, pasikeitimą.
Rusijos užsienio terorizmo reikalų ministerijos atstovė spaudai, Lavrovo nagų karpytoja Marija Zacharova pareiškė, kad Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Jamesas Cleverly, kuriam Maskva dėl Ukrainos skyrė sankcijas, dar turės atsakyti už savo paramą Kyjivui.
Pirmadienį J. Cleverly pareiškė, kad Rusijos vyriausybė jam pritaikė sankcijas, ir pridūrė, kad jei tai yra kaina už paramą Ukrainai – jis džiaugiasi, kad jam buvo pritaikytos sankcijos.
„Brangus Džeimsai, tu nesupranti”, – parašė Zacharova „Telegram” paskyroje. „Tai už antirusišką kursą ir asmenines sankcijas. Bet tu vis tiek turėsi atsakyti už paramą Kyjivo režimui ir neonacizmui”.
Kremlius „paramą neonacizmui“ vadina Didžiosios Britanijos ketinimą perduoti Ukrainai 14 tankų „Challenger 2”, kurie gali būti pirmoji Vakarų šalių pagamintų tankų siunta į Ukrainą.
Rusija siunta. Ir visai nesvarbu, kad šis įsiūtis greičiausiai yra apsimestinis. Atsakymas turėtų būti aiškus, tiesus, ultimatyvus, kaip smūgis, sunaikinantis Rusijos Juodosios jūros laivyną.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija siūlo konkrečius specialiojo tribunolo mechanizmus, neapsiribodama bendro pobūdžio pareiškimais. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti šalies vadovai turėtų stoti prieš tarptautinį tribunolą dėl agresyvaus karo prieš Ukrainą. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock tai pasakė lankydamasi Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT) Hagoje.
Vokietijos diplomatė teigė, kad TBT nebus įmanoma patraukti atsakomybėn Rusijos vadovybės, nes Rusija nepripažįsta šio teismo jurisdikcijos, o JT Saugumo Taryba negalės suteikti TBT tokių įgaliojimų, nes Rusija pati blokuos šią rezoliuciją savo veto teise.
Siekdama apeiti šią kliūtį, A. Berbok siūlo šalims partnerėms bendradarbiauti ir įsteigti „specialųjį tribunolą”, kuris nagrinėtų būtent Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą ir galėtų teisti Rusijos vadovybę. Tribunolo prokurorai ir teisėjai turėtų atstovauti skirtingoms šalims, o pats tribunolas turėtų būti įsikūręs ne Ukrainoje. Taip būtų išvengta „šališkumo įspūdžio”.
Taip, žinoma, kad taip. Primename, kad jau siūlėme, kur turėtų būti įsikūręs specialusis tribunolas – Vilniuje.
Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas ragina Rusijos atžvilgiu elgtis „santūriai“. Tai jis pareiškė Prancūzijos Sciences Po universiteto konferencijoje Paryžiuje, praneša „Kronen Zeitung”. Jis sakė, kad neturime „nueiti per toli” atsisakydami išduoti vizas 144 mln. rusų, nes Rusija išliks Europos istorijos ir kultūros dalimi.
Ministras teigė neabejojantis visapusiškai paramai Ukrainai jos kovoje už suverenitetą ir teritorinį vientisumą. „Rusijos pradėtas brutalus agresijos karas yra beprotybė. Kartu turime galvoti apie tai, kas bus rytoj, po savaitės ir po kelių mėnesių”, – sakė J. Schallenbergas.
Nemaišykime kultūros ir politikos – veidmainiškumo pagimdytas šūkis, kuriuo prisidengiant naciai dujų kamerose žudė žydus prieš beveik aštuoniasdešimt metų. Karta, mačiusi fašizmo siaubus, išmirė. Vėl į paviršių lenda ponai, kurie genocidą nori laikyti Europos kultūros dalimi.
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace’as pareiškė, kad Londonas rengia „Challenger 2” tankų eskadroną Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. „Šiandienos paketas yra svarbus Ukrainos pajėgumų padidinimas. Tai reiškia, kad jie gali pereiti nuo egzistavimo prie Rusijos karių išstūmimo iš Ukrainos teritorijos”, – britų gynybos vadovo žodžius citavo „The Guardian”. Naująjį Londono karinės pagalbos paketą sudarys: „Challenger 2” tankų eskadronas kartu su šarvuotomis gelbėjimo ir remonto transporto priemonėmis, 100 000 artilerijos sviedinių, 100 pažangių raketų, 100 šarvuotų transporto priemonių, įskaitant šarvuočius „Bulldog” ir kita technika bei įranga.
Pasak Wallace’o, Londonas mano, kad Maskva vėl pereis į puolimą Ukrainoje, todėl sąjungininkai turi paspartinti bendras pastangas.
Didžiausi Ukrainos rėmėjai ir sąjungininkai – Lietuva, Lenkija ir Didžioji Britanija – galėtų paspartinti Rusijos kapituliaciją siųsdami į Chersoną išminuotojus, karo medikus į Bchmutą ir / arba taikdarius į Zaporižės AE jau šiandien.
Operacinis lygmuo
Vašingtonas pareiškė, kad reikia apsvarstyti galimybę perduoti Ukrainai ilgo nuotolio raketas. „Dėl tolimojo nuotolio raketų: nuolat girdime įdomių komentarų apie jas. Manau, kad neakcentuoti konkretaus modelio yra naudinga. Reikia pasiekti toliau už fronto linijos ir, nesileisdama į detales, pasakyčiau, kad dabartiniame etape pripažįstame šį poreikį ir turėtume apsvarstyti, kaip padėti Ukrainai įveikti šį iššūkį, tačiau iš anksto nesiimsiu spręsti, kokia tai galėtų būti sistema”, – sakė JAV Pentagono vadovo pavaduotoja politikai Colin Kahl.
Ukrainos kariai atvyko į JAV ginkluotųjų pajėgų bazę Oklahomoje, kur mokysis naudotis priešraketinės gynybos sistema „Patriot”. „Fox News” žurnalisto Westfieldo Austino „Twitter” žinutėje teigiama, kad lėktuvas su 100 ukrainiečių kariškių jau nusileido Fort Sillo oro uoste. Karių mokymo kursas truks kelis mėnesius ir apims teorinius užsiėmimus bei praktinių įgūdžių lavinimą treniruokliais ir pačiomis „Patriot” sistemas.
Rusija ir toliau prašo Irano ir Šiaurės Korėjos paramos raketomis bei bepiločiais orlaiviais. Tai pokalbyje su žurnalistais pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman ir gynybos sekretoriaus pavaduotoja politikai Colin Kahl. „Rusija vis dažniau tikėsis kitų valstybių pagalbos, kad gautų ginklų, kurių jai trūksta”, – sakė C. Kahl ir pavadino tokius prašymus desperacijos ženklu.
Tą desperacijos ženklą, deja, stebime jau dešimtą mėnesį.
Rusijos fiureris Putinas nurodė naujajam Rusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje vadui Valerijui Gerasimovui iki kovo mėn. užimti Donecko ir Luhansko sritis. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos spaudos tarnybos atstovas Andrijus Jusovas sakė, kad Putinas nekreipia dėmesio į tai, kas iš tikrųjų vyksta fronte. Rusijos prezidentas siekia sunaikinti ukrainiečius kaip atskirą tautą ir sunaikinti Ukrainą kaip nepriklausomą valstybę.
Ukrainos gynybos pajėgos Juodojoje jūroje aptiko šešis rusų laivus – raketų nešėjus, kurių didžiausia galima salvė – 44 -ios sparnuotosios raketos „Kalibr”. Spaudos atstovė Natalija Gumeniuk sakė, kad didžiausias Rusijos raketų skaičius Juodojoje jūroje, kurį žvalgyba fiksavo per visą invaziją, buvo 48. Tai reiškia, kad dabar šis skaičius yra arti rekordo.
Manome, kad tai taip pat reiškia, kad Rusija ruošiasi dar vienam masiniam smūgiui, greičiausiai derindama dronų ir raketų ataką su veiksmais ant žemės. Tą patvirtina ir Ukrainos generalinis štabas, kuris praneša, kad šiuo metu priešo tikslas yra užimti visą Donecko sritį. Tęsiamas puolimą Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis.
Be to, stebimas atnaujintas priešo karinės technikos judėjimas link Berdiansko pietryčiuose. Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka sakė, kad per dieną pravažiavo 20 tankų ir apie 30 sunkvežimių su koviniais šaudmenimis. Spausdami rytuose, rusų okupantai gali bandyti surengti puolimą ir pietuose, siekdami praplėsti savo kontroliuojamą teritoriją Zaporižės srityje, kurios dabar okupuota apie 60 %.
Taktinis lygmuo
Vakar Berdianske sunaikintas pagrindinis miesto kolaborantas Oleksijus Kičiginas, kuris 2014 m. perbėgo į Rusijos okupantų pusę. 2022 m. okupantams užėmus miestą, jis iš karto grįžo ir po mirties pakeitė ankstesnį komendantą Artemą Bardiną.
Per pastarąją parą Zaporižės regione apšaudymų skaičius išaugo iki 130. Gauta pranešimų apie 64 civilinės infrastruktūros objektų sunaikinimą. Naktį okupantai apšaudė privatų sektorių. Laimei, žmonės nenukentėjo. Daugiausia pliekta iš 120 mm minosvaidžių.
Rytuose ties Lysičiansku ir Kremina vyksta intensyvūs mūšiai. Okupantai apsupo Bilohirivką ir puola dviem kryptymis iš Šypylivkos pietvakarių ir Zolotarivkos šiaurės vakarų.
Sudėtinga situacija ties Bachmutu, kur ukrainiečių jungtinės pajėgos pristabdė driskių veržimąsi nuo Kurdiumivkos šiaurės vakarų kryptimi siekiant atkirsti remiančias ukrainiečių pajėgas nuo Bachmuto.
Soledaro apylinkėse verda mūšiai į vakarus nuo geležinkelio sankasos, netoli Blahodatnės ir šiaurinėje Mokra Plotvos upelio pusėje.
Pietvakariuose, šiaurėje ir šiaurės rytuose buvo sąlyginai ramu.
Laikinai okupuotose teritorijose, Zavodivkos, Gornostaivkos ir Kairo gyvenvietėse Chersono srityje okupantai nutraukė visų ukrainietiškų televizijos kanalų transliavimą; šiuo metu galima žiūrėti tik rusišką televiziją.
Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos per dieną atakavo priešo vadavietę, 11 rusų karių susitelkimo vietų, degalų ir tepalų sandėlį ir priešo amunicijos sandėlį.
Artėja audra.
*****
Locked N’ Loaded
Luhansko kryptis
Svatove. Sektoriuje sąlyginė ramybė. Agresorius bent laikinai sustabdė atakas link Stelmahivka, kontaktinėje linijoje poziciniai susidūrimai.
Kremina:
Agresorius toliau įnirtingai ir pergalingai soc. tinkluose „šturmuoja“ ukrainiečių pozicijas Ploshchanka – Chervonopopivka ruože, tačiau realybėje mūšių intensyvumas čia taip pat gerokai sumenkęs. Ukrainiečiai toliau čiupinėja agresoriaus gynybą ir telkia pajėgas.
Kremina vakarinėse ir pietvakarinėse prieigose pozicinės kautynės. Tuo pačiu ukrainiečių žvalgybos ir SOP grupės ir toliau vykdo operacijas pietvakarinėse ir pietinėse Kremina prieigose, taip tikėtina ruošdami dirvą kelio Kremina – Rubizhne perkirtimui.
Lysychansk. Šiame sektoriuje agresoriaus veiksmai gerokai suintensyvėjo. Jis atakuoja ne tik Bilohorivka ir Spirne, bet taip pat suintensyvino puolimą Zolotarivka. Praaitą savaitę rusai čia turėjo taktinę sėkmę, kurią ukrainiečiai kontratakomis sumenkino iki minimumo. Dabar agresorius vėl bando čia veržti. Tikėtinas jo tikslas kelti grėsmę ukrainiečių grupuotės Bilohorivka pietiniam flangui ir užnugariui ir taip įtakoti galimas ukrainiečių operacijas Kremina link.
Donecko kryptis
Bakhmut:
Soledar – Krasna Hora ruože mūšiai jau vyksta Blahodatne. vietom nuo kontaktinės linijos iki Bakhmutovka upės keli šimtai metrų, tad tikėtina, čia ukrainiečių pagrindinės pajėgos jau yra atsitraukusios į kitą upės pusę. Naudodamiesi tuo rusai atnaujino puolimą Rozadolivka – Vesele ruožo link su tikslu stumtis link Syversk. Krasna Hora dar yra no man land, čia tikėtina dar aktyviai veikia ukrainiečių vienetai. Mūšių dinamika patvirtina mūsų spėjimą, kad ukrainiečių operacijos nukreiptos pirmiausia į siekį ugnimi ir manevru pridengti į naują, taktine prasme patogesnį gynybos ruožą atsitraukiančius savo manevrinius vienetus.
Bakhmut prieigose tęsiasi sunkūs mūšiai. Rusams pavyko nežymiai pasistūmėti šiaurės rytinėse ir pietrytinėse prieigose. Šiaurės rytuose esanti ir rusų kontroliuojama didelė kalva teikia agresoriui nemenką pranašumą randant taikinius, juos naikinant ir užtikrinant vadovavimą.
Kelyje Horlivka – Bakhmut ukrainiečiai toliau įnirtingai gina Klishiivka, rusams ji kritiškai svarbi norint trumpiausiu keliu perkirsti kelią Kostyantinivka – Bakhmut. Tuo pačiu agresorius siekia plėsti savo kontroliuojamą teritoriją prie Kurdiumivka bei atakuoa Pivnichne link.
Avdiivka – Mariinka. Agresoius atnaujino atakas Vodiany- Opytne ruože, jam čia pavyko nežymiai pasistūmėti. Neatmestina, kad rusai sumažins spaudimą Pervomaiske ir didesnes pastangas koncentruos siekdami nuo Vodiany- Opytne pulti šiaurėn ir taip blokuoti Avdiivka iš vakarų.
Vuhledar. Be tradicinių atakų Novomykhailivka link, agresorius pakartojo savo puolimą vakariniame Pavlivka flange ir pabandė prasimušti iki Prechistivka. Kaip minėjome anksčiau, čia esanti ukrainiečių grupuotė grasina rusų kontroliuojamos Pavlivka vakariniam flangui ir užnugariui. Ukrainiečiai ataką atmušė.
Zaporizhia kryptyje agresorius vėl aktyvus Velyka Novosylka ruože. Kol kas tai lokalūs veiksmai. Teoriškai rusai gali bandyti nuo Velyka Novosylka smūgiuoti šiaurėn su tikslu atkirsti ukrainiečių grupuotę Avdiivka-Mariinka sektoriuje. Apie šią grėsmę esame minėję anksčiau. Kaip viskas vystysis – stebėsime situaciją.
Pietų kryptyje artilerinė rutina, kurią praskaidrina ukrainiečių dronai. Šį kartą jie vėl pasirodė virš vakarinėje Krymo pakrantė, ypač aktyviai prie Sevastopolio. Ukrainiečiai šį kartą atakavo keliomis dronų grupėmis dronų grupėmis. Dalis numušti (daugiausia virš katinių objektų), o dalis grįžo į bazę (tikėtina – žvalgybiniai dronai).
Neatmestina, kad ukrainiečiai sąmoningai pakišinėja dalį savo dronų ant rusų ugnies ir taip testuoja jų gynybos sistemą (savotiška žvalgyba mūšiu).
********
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
AR KREMLIUS RYŠIS PULTI LVIVĄ?
Didžiosios Britanijos valdžios institucijos oficialiai patvirtino, kad Ukrainai perduodamas tankų „Challenger 2” eskadronas (iki 13 tankų). Apie tai vakar pokalbio metu Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį informavo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rišis Sunakas. Jungtinė Karalystė ketina sustiprinti Ukrainos gynybą ir papildomomis artilerijos sistemomis.
Rusijos ambasada kaip mat sureagavo į šį Londono ėjimą ir pareiškė, kad JK tankai eskaluoja konfliktą. „Tankų atgabenimas į konflikto zoną, toli gražu nereiškia karo veiksmų nutraukimo ir tik sustiprins kovinius veiksmus, sukels daugiau aukų, įskaitant civilius gyventojus”, – sakoma teroristinės valstybės pareiškime.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad jo šalis suteiks Ukrainai vieną kuopą „Leopard” tankų (apie 15 tankų). Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketina ateinantį pirmadienį Berlyne aptarti kovinių tankų „Leopard” tiekimą Ukrainai. Jis sakė „neįsivaizduojąs“, ar galės pakeisti kanclerio Olafo Scholzo poziciją dėl sunkiosios ginkluotės tiekimo Ukrainai.
Ko bijo Vokietijos kancleris? Gal apsirgo šrioderio sindromu?
Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas sakė, kad mažai tikėtina, jog kariaujančios pusės artimiausiais mėnesiais bus pasirengusios sudaryti „visa apimantį taikos susitarimą”, tačiau jis teigė, kad dėl žiaurių kovos veiksmų kainos jos gali greitai persigalvoti ir sutikti su vietinėmis paliaubomis tam tikrose karo zonos dalyse.
„Turkija yra pasirengusi siekti vietinių paliaubų ir nedidelių vietinių deeskalacijų”, – žurnalistams sakė M. Kalinas. „Nė viena iš pusių nėra pajėgi kariniu būdu laimėti karą vietoje.”
Beviltiški suklaidinto politiko pamąstymai, greičiausiai įtakoti Kremliaus „vangų“, siekiančių įnešti viltį ir tuo pačiu sumaištį į karo eigą.
Buvęs Rusijos prezidentas, alkoholikas Dmitrijus Medvedevas apkaltino Japonijos ministrą pirmininką Fumio Kishida gėdingu paklusnumu Jungtinėms Valstijoms ir pasiūlė jam ritualiniu būdu išsipjauti sau vidurius. Kitaip tariant, pasidaryti harakiri.
„Pasiūlymas“ nuskambėjo po D. Kishidos ir JAV Prezidento Joe Bideno susitikimo, po kurio abu lyderiai pareiškė, kad bet koks Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje būtų „priešiškumo žmonijai aktas”.
Medvedevas – silpnaprotis pragertom smegenims, į kurį reikia žiūrėti labai rimtai. Jis užėmė klouno Žirinovskio vietą ir dabar atlieka pasaulio gąsdintojo rolę, kurio užduotis – bauginti, telkti, testuoti. Testuodamas Vakarus, Žirinovskis ne kartą įvardino Maskvos planus, į kuriuos niekas laiku ir rimtai nereagavo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nori apsilankyti Jungtinėse Tautose ir kalbėti aukšto lygio Generalinės Asamblėjos posėdyje Rusijos invazijos vasario 24 d. metinių išvakarėse.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, vizitas gali neįvykti, nes Rusija planuoja labai rimtą puolimą vasario mėnesį.
Rusija ruošiasi ilgam karui.
Kai kurie ekspertai teigia, jog šiuo metu rusai turi sutelkę apie 600 tūkstančių karių naujai invazijos bangai. Rusijos teroro ministro Šoigu teigimu, šalis ketina mobilizuoti iki 1,5 mln. gyvosios mėsos.
Tai labai rimtas iššūkis tiek Ukrainai, tiek sąjungininkams, nes kiekvienas, net prastai ginkluotas driskius yra potencialiai pavojingas, o jam nukauti reikia karinės amunicijos – mažiausiai vienos kulkos.
Rusijos kariai, iki šiol dideliais kiekiais naikinti Soledaro ir Bachmuto prieigose, pakeitė mūšio taktiką ir dabar atakuoja iki 10 karių grupėmis, palaikomomis vieno ar kelių tankų. Taip pat siunčiamos masės mobilizuotųjų driskių ukrainiečių gynybai išbalansuoti.
Skamba žiauriai, tačiau Kremlius vieną savo šauktinio gyvybę prilygina vienai kulkai.
Buvęs Putino patarėjas ekonomikai Andrejus Illarionovas teigia, kad Maskva ruošiasi naujam dideliam karui, kuris gali įvykti bet kurią dieną. Illarionovo žiniomis Kremlius rengia netikėtą smūgį iš Baltarusijos į Lvivo sritį, ketindamas užimti šį svarbiausią strateginį logistikos mazgą. Taip pat esą ketinama pradėti puolimą į vakarus nuo Odesos, siekiant atkirsti Moldovą, kaip pietinę ginklų tiekėją, o sėkmės atveju, mėginti įžengti į Kišiniovą.
Šis planas esą kuriamas nuo rugsėjo mėnesio ir patvirtintas gruodžio 15-tąją.
Tai nereiškia, jog Rusiją galimoje karinėje operacijoje lydės sėkmė, tačiau tikslas – sustabdyti ir paralyžiuoti sąjungininkų ginkluotės tiekimą, ypatingai naują sunkiąją ginkluotę, kurią ketinama atgabenti į Ukrainą.
Manome, kad toks Putino – Gerasimovo planas galimas, o operacija „Lvivas“, atitraukiant dėmesį mūšiais prie Bachmuto ar Kyjivo atakomis, mordoro operaciniu požiūriu racionali.
Atkirsta nuo ginklų tiekimo, Ukrainos kariuomenė atsidurtų keblioje situacijoje, negautų šiuo metu keliaujančios ir planuojamos ginkluotės, o netolimoje ateityje tektų atremti daugiau kaip milijono valkatų antplūdį.
Nors nei JAV, nei NATO neskelbia pranešimų apie galimas grėsmes, tačiau didžiulio kiekio JAV kovinės technikos siuntimas į Lenkiją ir Lietuvą rodo, kad ruošiamasi galimiems labai rimtiems įvykiams. O trijų žvalgybinių lėktuvų siuntimas į Rumuniją – akivaizdus pietinės grėsmės stebėsenos ženklas.
Rusijos kariniai veiksmai vakarų Ukrainoje, prie rytinių NATO sienų sukeltų dar didesnę įtampą ir pajėgų mobilizaciją. Jei Kremliaus mulkiai ryžtųsi Lvivo ir Vakarų Ukrainos puolimo operacijai, tai sukeltų įtampą ir tiesioginio konflikto su NATO pavojų.
Tokiu būdu išsipildytų mūsų „planas“ – įtraukti Kremlių į tiesioginį susirėmimą su Vakarais.
Tačiau Maskva visais įmanomais būdais stengsis vengti konfrontacijos su NATO, neeskaluos branduolinės temos, kad Vakarai nesiimtų drastiškų sprendimų.
Raudonosios linijos šiame etape apibrėžtos.
O gaila. Mūsų manymu, tiek JAV, tiek kitos NATO šalys galėtų ir turėtų nusiųsti į Ukrainą tam tikrą, kad ir ribotą karinį kontingentą savo šalies diplomatams, politikams bei strateginiams objektams, užtikrinantiems jų darbą, apsaugoti. Tokia praktika yra taikoma ne vienoje šalyje, metas būtų ją perkelti ir į Ukrainą. NATO kariai Ukrainoje būtų sunkiai išsprendžiamas galvosopis mordoro generolams.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas teigia, jog Putinas rengia masinius smūgius Ukrainai vien dėl „magiško jausmo”.
Vargiai. Greičiau tai Surovikino užduotis mažinti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos potencialą.
Teigiama, jog Soledare dar vis tebevyksta mūšiai, o ukrainiečių kariai ten „permala“ elitinius rusų ir „Wagner“ dalinius. Esą kovos dėl Soledaro atskleidė nesutarimus tarp „Wagner Group” ir Kremliaus. Užsienio, o ir mūsų žiniasklaida teigia, jog nesutarimų būta nuo tada, kai „Wagner Group” įsitraukė į Sirijos konfliktą, tačiau grupės vadas Jevgenijus Prigožinas iš „šešėlinės figūros” tapo atvirai kritikuojančiu gynybos ministeriją.
Mes netikime tokiomis pasakomis. Nėra ir negali būti jokios konkurencijos tarp gynybos ministerijos ir jos finansuojamo „Wagner“. Tai vienos karinės struktūros, ta pačia biudžeto eilute maitinami nusikaltėlių daliniai. Ir jiems vadovauja ne virėjas, o generolas.
Rusija, prisidengdama bendromis pratybomis, Baltarusijoje telkia karinės aviacijos pajėgas, praneša Ukrainos Generalinis štabas. Didėja grėsmė, kad iš Baltarusijos teritorijos prieš Ukrainą bus vykdomi raketų ir aviacijos smūgiai bei naudojami dronai kamikadzės.
Maskvoje tarp Losiny Ostrov ir Sokolnikų netikėtai dislokuota S-400 divizija, su aktyvia radiolokacine stotimi. Be to, Maskvos priemiesčiuose dislokuota daugybė priešlėktuvinės gynybos kompleksų.
Toks technikos demonstravimas gali turėti du tikslus: gynybinį ir psichologinį, ruošiant gyventojus akivaizdžiai grėsmei ir karui su Vakarais. Gali būti, jog milijonams maskviečių teks palakstyti į slėptuves, bėgant nuo „Vakarų raketų“.
Turint mintyje Kremliaus propagandistų lojimą, jog Europoje po energetinės ir maisto krizės žmonės valgo šunų maistą, o moterys masiškai renkasi prostitucijos „amatą“ rodo, jog imamasi Brežnevo – Andropovo laikų demagogijos, būdingos anuometei už geležinės uždangos esančiai liaudžiai kvailinti. Tą uždangą Kremlius ketina nuleisti artimiausiu metu.
Ačiū Dievui, mes dabar – kitoje geležinės uždangos pusėje.
Tuo tarpu Ukrainai, jei neįsikiš NATO ar kitos Vakarų šalys, mūsų pesimistinėmis prognozėmis, laukia ilgi sekinančio karo metai, kurie pareikalaus žymiai daugiau aukų nei iki šiol. Kolektyvinis Putinas pereina į ilgalaikio karo fazę, ir tai, kaip bebūtų skaudu ar nesinorėtų pripažinti, yra vienintelis jo išlikimo variantas. Ir jis tai gerai supranta.
Rusija surengė dar vieną masinę raketų ataką prieš Ukrainos miestus. Teroristų taikiniais tapo Kyjivas, Charkivas, Odesa, Kryvy Rihas, Dnipras, Vinicia, Ladyžynas, Burštynas, Chmelnyckis ir kiti miestai.
Dnipro mieste rusai smogė daugiaaukščiam pastatui, žuvo 20 žmonių, tarpu kurių vaikas, daugiau nei 70 sužeista.
Dnipro mero Boriso Filatovo teigimu, po raketų atakos visas miesto rajonas buvo visiškai atjungtas nuo elektros energijos ir kitų gyvybiškai svarbių palaikymo sistemų.
Po 16.15 val. buvo smogta Lvivo srities elektrinei, taip pat į Charkivo srities ypatingos svarbos infrastruktūros objektą, dėl ko sutriko regiono elektros energijos tiekimas.
Prieš tai ryte atakuotas Kyjivas ir kiti miestai.
Okupantai surengė viena po kitos dvi masines raketų atakas.
Rusų teroristai visais įmanomais būdais stengiasi, jog jų atakos būtų nelauktos, netikėtos ir niekais paverčia politikos „varškėčių“ spėliones apie tam tikrą masinių raketų grafiką ir dinamiką.
Iš viso per pastarąją parą rusiškieji fašistai sudavė 57 raketų smūgius, 3 smūgius iš oro bei 69 atakas iš salvinių raketų sistemų.
Raketinių smūgių prieš Kyjivą metu teroristai naudojo priešlėktuvines raketas S-300 / S-400. Rusai taip pat paleido 41 sparnuotąją oro ir jūrų bazės raketą ir valdomąsias oro raketas, kurios yra didelio tikslumo ginklai. Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 26 raketas.
Driskiai neatsisako ketinimų visiškai užimti Donecko sritį, pagrindines pastangas sutelkia į puolamuosius veiksmus Bachmuto kryptimi.
Praėjusią parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupantų puolimus visose kryptyse.
Okupantas ir toliau kasdien patiria didžiulius gyvosios jėgos nuostolius.
Turime suvokti, jog net ir milžiniškos milijoninės aukos nesustabdys modroro veržimosi pirmyn, o po smūgių, kurių metu griūva pastatai ir žūva vaikai, Kremliuje skamba juokas ir liejasi šampanas.
Ukrainos karo aviacija p praėjusią parą sudavė 5 smūgius okupantų židiniuose. Numušti keli bepiločiai „Orlan-10”.
Ukrainos raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė 2 kontrolės punktams, 9 gyvosios jėgos ir karinės technikos židiniams, šaudmenų sandėliui ir priešo radioelektroninės kovos stočiai.
*******
Locked N’ Loaded
Agresorius po dviejų savaičių pertraukos surengė masinį smūgį raketomis ir kaip jau įprasta atakuoja civilę infrastruktūrą. Smūgiuoja ne tik energetikos infrastruktūros objektams, bet ir į gyvenamuosius rajonus.
Luhansko kryptis
Svatove. Mūšių intensyvumas sumenkęs, intensyviau dirba abiejų pusių artilerija.
Kremina:
Ploshchanka – Chervonopopivka ruože ukrainiečiai tęsia lokalias atakas, rusai vėl su artilerija smūgiuoja Chervonopopivka apylinkėse, kurios žemėlapiuose kol kas figuruoja kaip rusų kontroliuojama teritorija. Rusai aktyvesni soc. tinkluose nei mūšio lauke. Eilinį kartą pasakoja kaip jie „išstuminėja“ ukrainiečius iš pozicijų ir juda į vakarus, tačiau įrodymų nematyti.
Kremina vakarinėse ir pietvakarinėse prieigose ukrainiečiai taip pat tęsia lokalias atakas, atremia rusų bandymus kontratakuoti. Tuo pačiu ukrainiečių žvalgybos ir SOP grupės pastebimos Kremina pietuose, tokiu būdu jie artėja link kelio Kremina – Rubizhne.
Donecko kryptis
Bakhmut:
Soledar – Krasna Hora ruože ukrainiečiai vis dar neatsitraukia ir kaunasi.
Soledar šiaurės vakarinėse prieigose rusams nepavyksta užbaigti darbo ir įsitvirtinti visoje gyvenvietėje. Kažkas įdomaus vyksta prie Yakovlivka. Šią gyvenvietę agresorius jau užėmė senokai, ji tapo startine aikštele pradedant intensyvesnį Soledar šturmą. Tačiau vakar ar/ir šiandien rusų artilerija smūgiavo Yakovlivka apylinkėse. Neatmestina, kad ukrainiečiai čia kontratakuoja į agresoriaus gynybos gilumą ir taip bando numušti jų puolimo tempą.
Agresorius dar labiau išplėtė savo placdarmą tarpe tarp Soledar ir Krasna Hora bei spaudžia gynėjus esančius Krasna Hora iš šiaurės. To pasėkoje rusams pavyko pasistūmėti šios gyvenvietės šiaurėje ir rytuose.
Ukrainiečiams bent kuriam laikui pavyko stabilizuoti padėtį Pidhorodne, tačiau rusų sėkmė Krasna Hora neleidžia čia veikiantiems ukrainiečiams atsikvėpti.
Bakhmut prieigose nors rusai ir meta dideles pajėgas į mūšį, bando stumtis į miesto gilumą, tačiau ukrainiečiams kol kas pavyko išlaikyti pozicijas.
Kelyje Horlivka – Bakhmut rusai sukoncentravo pastangas siekdami užimti ukrainiečių įtvirtintą rajoną Klishiivka. Agresoriui pavyko nežymiai išplėsti savo pleištą Klishiivka pietvakariuose. Dabar agresorius galės intensyviau pulti ne tik Klishiivka link, bet ir vystyti puolamasias operacijas link kelio Kostyantinivka – Bakhmut. Pastaroji grėsmė yra gerokai pavojingesnė bendrai Bakhmut gynybai. Panašu, kad ukrainiečiai nesėdi rankų sudėję ir kontratakuoja, tai rodo rusų artilerijos smūgiai jų kontroliuojamoje Kurdiumivka.
Avdiivka – Mariinka. Jau kelinta diena agresorius intensyviai atakuoja Opytne, Avdiivka ir Pervomaiske. Jam pavyko pasistūmėti kelis šimtus metrų prie Opytne, tačiau daugiau kaip su galva į sieną. Pasirodė informacija, kad šiame ruože rusai puola pagal „geriausias“ sovietines tradicijas – jokios sąveikos tarp manevrinių vienetų, o savo ruoštu ukrainiečiai juos talžo dalimis. Įdomu, kad vėl fiksuojama jau bent mėnesį nematyta rusų taktika, kuomet atakuojama tankais ir šarvuočiais, o iš paskos slenka pėstininkai. Neatmestina, kad šiems agresoriaus vienetams vadovauja mobilizuoti vadai, kurie nėra susipažinę su išmoktomis pamokomis ir pakitusia rusų taktika šiame kare.
Vuhledar. Be pakitimų.
Zaporizhia kryptyje tęsiasi susidūrimai Myrne – Dorozhnianka ruože. Atrodo, kad ukrainiečiams pavyko stabilizuoti padėtį, tačiau panašu šiame ruože reikalų artimoje ateityje tikrai bus. Tuo pačiu, didelis kabūm įvyko Berdianske. Detalių kol kas rasti nepavyko, tačiau neatmestina, kad ukrainiečiai su dronais smogė rusų kariniams taikiniams.
Pietų kryptyje toliau dirba žvalgai ir artileristai.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
Politinis strateginis lygmuo
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas įspėjo, kad teisiniam valdymui gresia didelis pavojus tapti „beteisiu valdymu”, ir atkreipė dėmesį į daugybę neteisėtų veiksmų visame pasaulyje – nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ir perversmų Afrikos Sahelio regione iki neteisėtos Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos ir precedento neturinčių išpuolių prieš moterų ir mergaičių teises Afganistane.
„Nuo mažiausio kaimelio iki pasaulinės scenos teisės viršenybė yra viskas, kas skiria taiką ir stabilumą nuo žiaurios kovos dėl valdžios ir išteklių”, – sakė R. Guterresas JT Saugumo Tarybai. Visuose pasaulio regionuose civiliai gyventojai labiausia kenčia nuo konfliktų, žudynių, didėjančio skurdo ir bado, o šalys ir toliau „nebaudžiamai pažeidinėja tarptautinę teisę”, be kita ko, neteisėtai naudodamos jėgą ir kurdamos branduolinius ginklus, sakė A. Guterresas.
Ir labai liūdna, kad žmonija neturi priemonių, kaip šią apgailėtiną ir šlykščią žmonėmis save vadinančių padarų veiklą, galėtų sustabdyti. Nei jėga, nei religija, nei filosofija su etika ir morale neturi jokių prošvaisčių, nes valdžia, materialinis gerbūvis ir egoizmas yra didžiosios žmonijos dalies vertybinis pagrindas.
Lenkijai pranešus apie sprendimą tiekti Ukrainai tankus „Leopard-2“, pasirodė pranešimai, kad Vokietijos vyriausybė neleis Lenkijai ir (arba) Suomijai siųsti šių tankų, jei Jungtinės Valstijos taip pat nesutiks suteikti Ukrainai tankų „M1 Abrams”.
Vėliau, Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas bandė taisyti padėtį tviterio žinute, kuria pareiškė, kad Vokietija neturėtų blokuoti Lenkijos prašymo dėl tankų perdavimo Ukrainai. R. Habeckas užsiminė apie pritarimą, rašydamas: „Vokietija neturėtų trukdyti, kai kitos šalys priima sprendimus paremti Ukrainą, nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą priima Vokietija.”
Vai vai vai. Šie Vokietijos tūpčiojimai, slysčiojimai ir čiuožinėjimai tikrai nedaro nei garbės, nei užtikrina jos, kaip galimo sąjungininko patikimumo.
Tuo tarpu JAV dar kartą patvirtino, kad remia sąjungininkų iniciatyvas aprūpinti Ukrainą sunkiaisiais ginklais, įskaitant tankus, ir paragino užtikrinti remonto ir priežiūros pajėgumus. JAV gynybos departamento atstovas spaudai generolas Patrickas Ryderis sakė, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama teikiant paramą, yra ukrainiečių mokymo pajėgumų užtikrinimas ir tokių ginklų priežiūra. Šiuo atžvilgiu, jis pabrėžė: „Mes ir toliau svarstysime visas galimybes, susijusias su pajėgumais, kuriuos teikiame Ukrainai.”
Pentagono atstovas įsitikinęs, kad šis klausimas bus aptartas sausio 20 d. Vokietijoje, Ramšteine, vyksiančiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime. Pasak jo, susitikime taip pat bus kalbama apie Ukrainos priešlėktuvinę gynybą ir jos aprūpinimą šaudmenimis.
Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas taip pat sureagavo į kalbas ir pažymėjo, kad Ukraina bet kokiu atveju gaus tankų iš Lenkijos ir Jungtinės Karalystės. „Dėl to nėra jokių abejonių. Sprendimai dėl turinio jau priimti. Sprendimas dėl skaičiaus dar nepriimtas. Akivaizdu, kad karo logika lemia tai, jog mes gausime visus mums reikalingus ginklus”, – sakė M. Podoliakas.
Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmoji pavaduotoja Eminė Džaparova paragino Jungtinių Tautų valstybes nares paremti rezoliuciją dėl specialaus tribunolo Rusijos Federacijos agresijos nusikaltimui tirti įsteigimo, kuri netrukus bus pateikta Generalinei Asamblėjai.
Sakydama kalbą JT Džaparova pabrėžė, kad „jėgos teisė, kurią Rusija barbariškai naudoja prieš Ukrainą, siunčia aiškią žinią visiems šioje salėje: niekas nebėra saugus”. „Jei nuolatinės Saugumo Tarybos narės teisėmis ir privilegijomis piktnaudžiaujanti šalis užpuola kitą JT valstybę narę, tai reiškia tik viena – saugumas sugriautas, tarptautinė taika suabejota, o teisės viršenybė šiurkščiai pažeista”, – pridūrė Džiaparova.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai pažymėjo, kad prieš 88 metus JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Sovietų Sąjunga pasirašė Londono susitarimą ir Tarptautinio karinio tribunolo chartiją, kurie atvėrė kelią Niurnbergo procesui.
Tikrai taip. Net neabejojame, kad Rusijos režimo ir kolektyvinio Putino laukia tribunolas. Būtų gražu, jei mūsų diplomatai suskubtų ir teismo procesas vyktų Vilniuje.
JAV valstybės departamento patarėjas Derekas Cholletas išreiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner Group” veiklos ir jos bandymų verbuoti karius Serbijoje ir kitose pasaulio šalyse. Šį susirūpinimą jis išreiškė per derybas Belgrade su Serbijos prezidentu Aleksandru Vučičiumi. „Matėme, kad „Vagnerio grupė” siekia verbuoti karius Serbijoje ir kitur, ir tai, mūsų nuomone, negali būti toleruojama”, – sakė jis.
„<…> mes <…> tikimės bendradarbiauti su vyriausybe čia, Belgrade, ir kitur, kur veikia „Wagner”, kad jų veikla būtų nutraukta”, – pridūrė diplomatas.
Manome, kad susirūpinimo reiškimas, kaip bebūtų keista, bet šiuo atveju nepadės. Kaip ir visais kitais, nuo kurių sklinda bjaurus Kremliaus dvokas.
Operacinis lygmuo
Rusams verkiant reikia pergalės. Bet kokia kaina, bet kur, tegul tai būna druskos kasyklos. Psichologinė marodierių būsena yra tragiška, o mažytė pergalė rusų teroristams įkvėptų viltį, kad šis karas nėra visiškai beprasmiškas.
Derindami veiksmus ant žemės ir ore, rusų fašistai artimiausiu metu gali pradėti mišrų teroristinį išpuolį. Tą patvirtina ir Ukrainos žvalgyba, pranešdama apie vėl suaktyvėjusią priešo bepiločių orlaivių veiklą.
Be to, Rusijos užsienio terorizmo reikalų ministerijos pareigūnas šiandien ryte sakė, kad Baltarusija gali įsitraukti į konfliktą Ukrainoje, jei Kyjivas nuspręs „įsiveržti” į kurią nors šalį. Karo nusikaltėlio Lavrovo bendrininkas Aleksejus Poliščiukas pareiškė, kad vykstančiomis Rusijos pratybomis su Baltarusija yra siekiama užkirsti kelią eskalacijai, tačiau perspėjo, kad Baltarusija gali prisijungti prie konflikto Ukrainoje, jei ji arba Rusija būtų užpulta. „Teisiniu požiūriu Kyjivo režimo karinės jėgos panaudojimas arba Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Baltarusijos ar Rusijos teritoriją yra pakankamas pagrindas kolektyviniam atsakui”, – propagandos ruporui TASS kalbėjo jis.
Pusgalviai Kremliuje visada praneša, ką ketina daryti. Toks pareiškimas signalizuoja, kad Rusija gali surengti provokaciją, smogti Baltarusijai ir apkaltinti Ukrainą. Tokį Rusijos „genialų“ manevrą istorijos bėgyje matėme ne vieną kartą.
Ukrainos pajėgos rytiniame Soledaro mieste laikosi savo pozicijų ir daro didelius nuostolius Rusijos kariams, ketvirtadienį vaizdo kreipimesi sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. V. Zelenskis padėkojo dviems ukrainiečių daliniams Soledare, kurie, anot jo, „laikosi savo pozicijose ir padaro priešui didelių nuostolių”. Daugiau informacijos jis nepateikė. V. Zelenskis taip pat sakė, kad ketvirtadienį susitiko su Ukrainos kariuomenės vadais ir išsamiai išanalizavo, kokių pastiprinimų reikia kovoje dėl Soledaro ir aplinkinių miestų, ir kokių veiksmų reikėtų imtis artimiausiomis dienomis.
Rusijoje gi, artimas fiurerio Putino sąjungininkas pasiūlė konfiskuoti rusų, kurie diskredituoja šalies ginkluotąsias pajėgas ir priešinasi karui Ukrainoje, turtą ir lėšas. Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad dabartinės priemonės, pavyzdžiui, baudos tiems, kurie pasisako prieš tai, ką Maskva vadina „specialia karine operacija” Ukrainoje, nėra pakankamai griežtos.
Pentagonas svarsto galimybę Ukrainai tiekti GLSDB (ground launched small diameter bombs) užtaisus HIMARS sistemoms, kurie leistų Ukrainos gynėjams pasiekti okupantų taikinius maždaug 150 km atstumu. Šių užtaisų – mažo diametro bombų – tiekimas galėtų būti kompromisinis sprendimas vietoje Ukrainos prašomų ATACMS raketų, lekiančių iki 300 km.
Suomija išsiuntė Ukrainai 160 mln. eurų vertės karinę pagalbą. Apie tai pranešė Ukrainos Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centras, įsteigtas prie Kultūros ir informacijos politikos ministerijos. Paramos paketo turinys nebuvo atskleistas. „Žiemos karo meistrai labai prašo neatskleisti to, ką jie perdavė, turinio. Tegul tai lieka staigmena rusų okupantams. Dėkojame mūsų puikiam draugui ir partneriui už paramą”, – rašoma centro pranešime.
Labai tikimės, kad kitas paketas bus atitemptas „Leoprard-2“ tankais, kuriuos Suomija ketina perduoti Kyjivui.
Taktinis lygmuo
Kremlius vakar pranešė, kad Ukrainoje rytų fronte prie Bachmuto ir Soledaro sunaikino 4 pėstininkų kovos mašinas „Bradley“, kurias Ukrainai tiekia JAV.
Na tiesiog nuostabu. Šaunieji rusų fašistai marodieriai Ukrainoje naikina tai, ko nėra. Rytoj laukiam pranešimų apie 146 sunaikintus tankus „Abrams“ ir 1023 „Leopard“. Tak deržat.
Paskutiniais mūsų turimais duomenimis, rusų orda apsupo Soledarą iš trijų pusių ir vienintelis kelias, kuriuo ukrainiečių gynėjai gana laisvai juda yra nuo pagrindinės miesto ligoninės link Blahodatnės vakaruose (kasyklų kompleksų Nr. 1 ir Nr. 7). Geležinkelio stotis ir geležinkelis yra ukrainiečių rankose. Rusai ir toliau naudoja pasiteisinusią Surovikino taktiką – pirma banga užversti ukrainiečių pozicijas mobilizuotųjų mėsa, o antrąja – mažomis gerai parengtų karių grupėmis šturmuoti išvargintų ir šaudmenis sunaudojusių ukrainiečių pozicijas. Ukrainos kariai patvirtino, kad vakar numušė vieną Su-25, vykdžiusį „Wagner“ paramos užduotis.
Iš viso Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė 17 rusų atakų rytų fronte. Rusijos okupantai 5 kartus raketomis atakavo taikinius Kostiantynivkos, Kramatorsko ir Zaporižės miestuose, surengė 52 atakas iš raketinių artilerijos sistemų ir 18-ą oro antskrydžių.
Zaporižės ir Chersono apylinkėse rusai pliekė iš tankų, minosvaidžių, pabūklų ir raketinės artilerijos.
Rusų okupantai toliau daro spaudimą laikinai okupuotų Chersono srities teritorijų vietos gyventojams, kurie atsisako bendradarbiauti su okupacine valdžia. Be to, okupantai nerimauja dėl proukrainietiško srities gyventojų nusistatymo, kuris jiems kelia grėsmę. Kai kuriose Zaporižės srities Melitopolio rajono gyvenvietėse priešas vykdo filtravimo veiksmus. Patikrinimo metu okupantai ypatingą dėmesį skiria telefonams, ieškodami patvirtinimo apie bendradarbiavimą su Ukrainos gynybos pajėgomis.
Per praėjusią parą Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 16 smūgių iš oro į priešo karių susitelkimo vietas ir 5 kartus smogė rusų priešlėktuvinių raketų sistemoms.
Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos atakavo 3 vadavietes, 12 rusų karių ir karinės technikos koncentracijos vietų, priešo priešlėktuvinių raketų kompleksą S-300, 3 amunicijos sandėlius ir 3 kitus svarbius karinius objektus.
Rusijoje nuteistas pilietis, atsisakęs dalyvauti „specialioje operacijoje Ukrainoje“. Už tokį poelgį jis gavo 5 metus. Penki metai kalėjimo – puikus pasirinkimas vietoje garantuoto virsmo trąša Ukrainos žemėje. Jeigu tokių atsirastų du šimtai tūkstančių, režimui pritrūktų kalėjimų prižiūrėtojų.
Šiandien Lietuvoje yra ypatinga diena, skirta pergalei prieš Sovietų Sąjungą ir aukoms atminti. Čia, Lietuvoje, mes žinome, kaip atrodo Rusijos agresija. Žinome, ką reiškia būti kankinamiems, išvarytiems, žudomiems ir traiškomiems tankų.
Šią teroristinę valstybę pažįstame nuo pat jos atsiradimo XIII amžiuje. Ją sustabdyti galima tik drąsa, kaip tai padarė Lietuva 91 m. sausio 13 d.
******
Locked N’ Loaded
Sveiki Turkija pareiškė, kad ji remia Ukrainos prezidento V. Zelenskio taikos planą, kurio esminė sąlyga – agresoriaus pajėgų grįžimas į 1991 m. sienas. Turbūt didėjant ir „sunkėjant“ Vakarų karinei pagalbai Ukrainai ir artėjant Ramstein susitikimui, Ankarai jau būtų buvę per daug drąsu siekiant naudos sau balansuoti tarp rusijos ir Vakarų, todėl ir užimta tokia labai konkreti pozicija.
Luhansko kryptis
Svatove. Be pakitimų.
Kremina sektoriuje agresoriaus padėtis lėtai, bet komplikuojasi:
Susidaro įspūdis, kad mūšiai Ploshchanka – Chervonopopivka ruože kiek aprimo, agresorius soc. tinkluose pažymi intensyvų ukrainiečių artilerijos darbą.
vis daugiau įrodymų, kad rusai paliko Dibrova ir Kuzmine. Tokiu būdu kelią Torske -Kremina arba kontroliuoja ukrainiečiai, arba jis yra no man land. Agresorius bandė kontratakuoti, tačiau nesėkmingai. Ukrainiečių artilerija vis intensyviau smūgiuoja į agresoriaus gynybos gilumą.
Lysychansk. Dominuoja lokalūs susidūrimai ar artileriniai apšaudymai. Vis daugiau ženklų, kad rusai ruošiasi gynybai.
Donecko kryptis
Bakhmut:
Soledar – Krasna Hora ruože Ukrainos SOP ir artileristų bendrų veiksmų išdavoje sunaikinta daugiau nei 100 agresoriaus karių. Tai, kad smūgiams panaudota net Tochka U rodo, kad taikinys buvo neeilinis. Neatmestina, kad smogta mūšio rikiuotės formavimo vietoje esančiam rusų batalionui. Tačiau nors ir patirdamas didžiulius nuostolius agresorius mažais žingsniais stumiasi priekin.
Klausimas, ar besitęsiantys mūšiai Soledar yra 1) ukrainiečių bandymas išlaikyti šią gyvenvietę, 2) gynėjų siekis ugnimi ir manevru pridengti po truputį iš Soledar atsitraukinėjančius savo vienetus, 3) gyvenvietėje likusių ir nebegalinčių atsitraukti vienetų kova. Atsakyti kuris variantas atitinka realybę labai sunku, situacija dinamiška.
Tačiau rusai bando užkirsti kelią ukrainiečių bandymams deblokuoti gyvenvietę ir atnaujino atakas Rozdolivka link. Tuo pačiu agresorius plečia puolimą Krasna Hora. Pasirodė informacija, kad priešakiniams rusų vienetams pavyksta prisimušti gilyn į gyvenvietę ar net kirsti Bakhmutovka upę. Galima suprasti ukrainiečių norą iš paskutinių laikyti šį ruožą ir nesitraukti už Bakhmutovka upės. Pasiekus upę, agresorius tikėtina iš šiaurės bandys veržtis į rytinę miesto dalį. Tačiau situacija darosi labai nedėkinga. Tarpinis variantas galėtų būti atitraukti pajėgas į patogesnes gynybai pozicijas už upės, bet tuo pačiu stiprinti ukrainiečių gynybą palei kelią M03. Kad tokius ruožus ukrainiečiai gerai gina parodė operacijos Avdiivka -Mariinka sektoriuje. Kaip bus matysime.
Bakhmut prieigose agresorius pabandė pasinaudoti dėmesio sutelkimu ties Soledar ir atakavo rytinėse ir pietrytinėse miesto prieigose. Ukrainos gynėjai čia juos sutiko labai karštai – agresorius patyrė didelių nuostolių ir buvo priverstas atsitraukti.
Kelyje Horlivka – Bakhmut ukrainiečiai išlaiko vakar atsikovotas pozicijas, neleidžia stumtis link Chasiv Yar, tačiau rusai labai įnirtingai atakuoja Klishiivka. Taktinė situacija čia tokia, kad agresorius puola ne tik iš rytų, bet ir iš pietų bei pietvakarių. Ukrainiečiai pozicijų neužleidžia. Savo ruožtu tikėdamiesi ištampyti ukrainiečių pajėgas, rusai ėmė vėl atakuoti nuo Mayorske link Pivnichne.
Avdiivka – Mariinka. Šį kartą karščiausia Pervomaiske. Agresorius sutelkė pajėgas ir surengė intensyvią ataką. Ukrainiečiai padarė rusams didelių nuostolių ir agresorius bent kuriam laikui atsitraukė.
Vuhledar. Ukrainiečiai atmušė dar vieną agresoriaus ataką prie Novomykhailivka.
Zaporizhia ir Pietų kryptyse be pakitimų.
*******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
Politinis strateginis lygmuo
Turkija remia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlytą taikos planą, pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Pasak politiko, Turkijos diplomatija ir asmeniškai prezidentas Recepas Erdoganas dėjo daug pastangų, kad būtų užmegztas Ukrainos ir Rusijos dialogas. Mevlutas pažymi, neva Rusija teigia esanti pasirengusi derėtis dabar, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siūlo 10 punktų taikos planą.
„Mes, Turkija, remiame šį planą ir tęsiame savo darbą”, – teigia Cavusoglu. Pagal šį planą, turi būti paleisti visi kaliniai, atkurtas Ukrainos teritorijos vientisumas, iš šalies išvesti visi Rusijos kariai.
Mūsų giliu įsitikinimu šiandien tokios derybos neįmanomos. Reikia dar keleto mėnesių, kad Putinui oro jau ne šiaip trūktų, o jis dustų, prašydamas pasigailėjimo. Tai gali įvykti, kai fronto linijoje ims „dirbti“ priešakinė, sunkioji Vakarų ginkluotė.
Vakar Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock (tikėtai) netikėtai apsilankė Charkive ir pareiškė, kad miestas „simbolizuoja visišką Rusijos agresyvaus karo Ukrainoje beprotybę ir nesibaigiančias kančias, su kuriomis kasdien susiduria žmonės, ypač šalies rytuose”.
Beveik 500 000 iš 1,5 milijono Charkivo gyventojų buvo priversti bėgti, – kraupia realybe stebėjosi Vokietijos politikė.
Annalena Berbock atvyko į Charkivą susipažinti su padėtimi mieste, išklausyti žmonių, kurie kovoja „šią žiauriai šaltą žiemą, kai temperatūra naktimis siekia minus 15 laipsnių“, ir šis žingsnis labai puošia Vokietijos pareigūnę.
Kiekviena tokia akistata su karo Ukrainoje siaubu, su vaikų ir jų motinų prievartavimu, masinėmis žudynėmis ir mirtimi, daro milžinišką poveikį Vakarų politikams. Platesnį ir gilesnį mąstymą turintys lyderiai ima suvokti, kad ši kruvina realybė galėjo ateiti ir į jų namus, ir kad ta grėsmė niekur nedingo. Tai lemia spartesnį ir aktyvesnį Ukrainos rėmimą, ko dabar šaliai labiausiai reikia.
NATO generalinio sekretoriaus teigimu, aljansas turi stiprinti paramą Ukrainai. Jensas Stoltenbergas džiaugiasi, kad Putinui „nepavyko” suskaldyti Vakarų sąjungininkų, kurie suteikė ir tiekia Ukrainai karinės paramos už dešimtis milijardų dolerių.
Vienas artimiausių prezidento Vladimiro Putino sugėrovų, tai yra kolegų, Nikolajus Patruševas pareiškė, kad Rusija šiuo metu Ukrainoje kovoja su JAV vadovaujamu NATO kariniu aljansu. „Įvykiai Ukrainoje nėra Maskvos ir Kyjivo susidūrimas – tai karinė konfrontacija tarp Rusijos ir NATO, visų pirma Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos”, – sakė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Patruševas.
Koks neįtikėtinas heroiškumas! Galima sakyti, kad Rusiją puola Aljansas ir dabar šalis ginasi nuo baisios invazijos. Kvailystė, skirta Mordoro bukiams. Jei tarp NATO ir Rusijos įvyktų reali karinė konfrontacija, Rusijos armijos taip vadinamų elitinių smogiamųjų pajėgų neliktų per 24 valandas, o visi genštabai, raketų valdymo, paleidimo bei koordinavimo punktai su visais gelžgaliais būtų ištaškyti per savaitę.
Buvęs KGB agentas, Putkos draugelis nuo aštuntojo dešimtmečio, Nikolajus Patruševas laikomas vienu iš nedaugelio žmonių, galinčių daryti įtaką Rusijos prezidentui. „Vakariečiai planuoja ir toliau kiršinti Rusiją, o galiausiai tiesiog ištrinti ją iš politinio pasaulio žemėlapio”, – paporino Patruševas vienam vietiniam laikraštpalaikiui.
Aha. Būtent taip. Ir?
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen mano, kad partneriai turėtų suteikti Ukrainai vakarietiško standarto kovinius tankus. „Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ne kartą sakiau: manau, kad Ukraina turėtų gauti visus jai reikalingus ginklus, kad galėtų ginti savo tėvynę. Tai, žinoma, reiškia ne tik pažangias oro gynybos sistemas, bet ir kitokią pažangią karinę įrangą – tiek, kiek jos reikia Ukrainai ginti”.
Kaip sakoma, labas rytas, Vietname.
CNN skelbia, jog pasikeitė Vakarų požiūris į karą Ukrainoje. Naujausiame pranešime apie JAV pagalbą teigiama, kad nurodyta tiekti Ukrainai daugiau puolamosios ginkluotės (prioritetas buvo gynybinė), tokios, kaip kovos mašinos „Bradley” ir pažangios tolimojo nuotolio raketų sistemos, ką Vašingtonas atidėliojo, vengdamas branduolinės eskalacijos. Ukrainiečiai iš amerikietiškų „Bradley” „gali sukurti geležinį kumštį, kuris bus naudojamas prasiskverbti į Rusijos gynybos liniją“, – sako generolas leitenantas Ben Hodges.
Puolamoji, ginamoji, priešakinė, užnugario – tai tik sąvokos, kuriomis žongliruojama kaip ir kontr-puolimu, kontr-ataka. Faktas vienas, sunkioji pažangi ginkluotė, įskaitant taktines balistines ir valdomas raketas tikrai pakeistų jėgų pusiausvyrą Ukrainoje ir sumažintų žmonių žūtis ir kančias. Tačiau tašką galima padėti tik tada, jei bus sunaikinta marodierių irštva.
Šiais metais Ukrainos ministrų kabinetas planuoja gauti 17 mlrd. JAV dolerių, kad atstatytų turtą, sugadintą ir sunaikintą dėl Rusijos invazijos. Ukrainos atkūrimo plane numatyta reikalinga 750 mlrd. dolerių suma, o pagrindinis valstybės atkūrimo šaltinis – Rusijoje konfiskuotas turtas.
Mums niekaip galvoje nesusidėlioja… kaip bus atstatomi miestai, jei jie ir toliau bus griaunami ir deginami. Gal pirma reikia užgesint gaisrą?
JAV vykstančiuose „Auksinio gaublio“ apdovanojimuose kalbą pasakęs Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad „Trečiojo pasaulinio karo nebus, tai ne trilogija. Ukraina sustabdys Rusijos agresiją mūsų žemėje“. Zelenskis žiūrovams priminė apie pirmąjį „Auksinį gaublį”, įteiktą 1944 m., skirtą pagerbti geriausius 1943 m. atlikėjus.
Auditorija audringai plojo po Zelenskio žodžių apie pergalę. Ukrainos prezidentą publikai pristatė aktorius ir režisierius Sean Penn, praėjusių metų lapkritį Kyjive susitikęs su Zelenskiu, filmuodamas dokumentinį filmą apie Ukrainą.
Operacinis lygmuo
Be esminių pakitimų.
Pentagonas skelbia nematantis požymių, kad Baltarusija ketina įsitraukti į karą prieš Ukrainą. JAV gynybos departamento atstovo spaudai pavaduotoja Sabrina Singh, komentuodama Rusijos planus sutelkti 500 000 žmonių puolimui prieš Ukrainą teigia, jog JAV nemato ženklų, kad tai būtų pasirengimas karui.
Tikėkime. Jie ten iš viršaus viską geriau mato.
Primename, jog šį sekmadienį Rusija ir Baltarusija planuoja bendras karo aviacijos padalinių pratybas Baltarusijos teritorijoje. Pratybos tęsis iki vasario 1 d., jose dalyvaus Rusijos ir Baltarusijos pajėgos, priklausančios regioninei kariuomenių grupei.
JAV duomenimis, Rusijos ginkluotųjų pajėgų apšaudymas sumažėjo nuo 20 000 iki 5 000 sviedinių per dieną. Ukrainos duomenimis, per dieną paleistų sviedinių sumažėjo nuo 60 000 iki 20 000.
Manoma, jog arba Rusija jaučia amunicijos trūkumą, arba keičiamas puolamosios taktikos planas, atsižvelgiant į Ukrainos kontratakų sėkmę.
Vertiname, kad teisingas antras variantas.
Senka Rusijos tankų ir šarvuočių atsargos. Vakarų analitikai prognozuoja, kad 2023 m. Rusija gali visiškai išeikvoti savo tinkamos naudoti amunicijos atsargas. Tačiau nepaisant sankcijų, Rusija ir toliau gamina ginklus.
Šie duomenys signalizuoja, kad Rusijos veiksmai ant žemės bus vis labiau sukaustyti, o karas tęsiamas tikslinių raketinių atakų parama.
Nepaisant milžiniškų nuostolių, driskiai ir toliau braunasi į Bachmutą ir Soledarą. Pranešama apie sunkius mūšius ir likusių gyventojų evakuaciją. Miestai beveik visiškai sunaikinti. Vieni teigia, kad šis fronto ruožas svarbus dėl druskų išteklių, kiti dėl to, kad yra spyglys gynyboje ar grupės „Wagner“ noru pasirodyti mūšio lauke. Tačiau, greičiausiai, neteisingas nei vienas variantas. Driskiai puola tam, kad pult, kad plėst Donbaso okupacines ribas, o Bachmutas yra rakštis šiknoje, kurį valkatos jau išvadavo 50 kartų nuo praeitų metų gegužės. Rusams tiesiog reikia bent vienos apčiuopiamos pergalytės, ko jie jau seniai nebuvo pasiekę.
Ir net jeigu driskiams pavyks užimti Bachmutą, tai nieko iš esmės nekeičia 1500 km fronto linijoje. Ukrainos kariuomenė nesikauna dėl tuščių griuvėsių. Ukrainos kariuomenė vykdo puolamąsias operacijas, išvaduodama didžiules teritorijas.
Taktinis lygmuo
Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė priešo išpuolius visose kryptyse.
Rusų teroristai okupantai surengė 6 raketinius ir 16 oro smūgių, daugiau kaip 50 kartų atakavo iš salvinių raketų sistemų; taikiniais buvo Charkivo, Donecko ir Chersono sričių civilinė infrastruktūra.
Rusijos okupacinės pajėgos vykdo laikinai užimtų ir okupuotų teritorijų gyventojų terorą. Beveik 1 500 Zaporižės AE darbuotojų, atsisakiusių gauti rusiškus pasus ir pasirašyti sutartį su „Rosatom”, neleidžiama patekti į įmonę.
Todėl okupantai verbuoja naujus darbuotojus įvairiuose Rusijos regionuose. Kadangi būsimiems gyventojams – okupantams reikės būstų, rusofašistai nacionalizuoja išvykusių vietos gyventojų butus.
Per pastarąją parą Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 14 smūgių į priešo koncentracijos rajonus, 4 kartus smogė į rusų priešlėktuvinių raketų sistemas.
Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos smogė 3 driskių vadavietėms, 2 priešo artilerijos pozicijoms ir 8 priešo karių susitelkimo vietoms. Nuostoliai skaičiuojami.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pareiškė, kad per pastarąją parą žuvo 710 Rusijos karių. Iš viso per karą žuvo 112 470 Rusijos piliečių.
********
Locked N’ Loaded
Luhansko kryptis
Svatove. Sektoriuje rutina – pozicinės kautynės ir artilerijos darbas visoje kontaktinėje linijoje, o pietiniame flange agresorius nesėkmingai atakuoja Stelmahivka link.
Kremina. Agresoriaus karo propagandistai skelbia, kad ukrainiečiai rengiasi puolimui, bei atkreipia dėmesį į virš Charkiv besitreniruojančią ukrainiečių aviaciją.
Ploshchanka – Chervonopopivka ruože rusai pabandė atstumti ukrainiečius nuo Chervonopopivka, tačiau nesėkmingai. Po ilgo laiko nėra reikšmingo rusų judėjimo Makiivka link. Kodėl taip yra, variantai trys: 1) ukrainiečiams pavyko taip atlupti agresorių, kad šis nebebando pulti, 2) ukrainiečiai užkamšė skyles gynyboje ir taip atgraso rusus,
agresorius tiesiog persigrupuoja ir artimiausiu metu vėl atnaujins atakas. Visi trys variantai galimi, tačiau ramybė Makiivka yra viena iš sąlygų ukrainiečiams pradėti čia puolimą jei jie tokį planuoja.
Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose tęsiasi susidūrimai, kontaktinė linija nejuda. Agresoriui nepavyksta susigrąžinti pozicijų prie Dibrova, rusai nežymiai atsitraukė, kad išlygintų kontaktinę liniją.
Lysychansk. Situacija sektoriuje kiek aprimo, dominuoja pozicinės kautynės. Neatmestina, kad dalis rusų pajėgų metama link Soledar arba link Kremina.
Donecko kryptis
Bakhmut
Soledar – Krasna Hora ruože situacija toliau labai sudėtinga. Soledar ukrainiečiai ginasi (išnaudoja vietovę ir požemines komunikacijas) bei neužleidžia turimų pozicijų. Vis dar didžiausia grėsmė tikėtina iš flangų, taigi išlieka reali gyvenvietėje esančių gynėjų atkirtimo galimybė. Suprasdami šią galimybę, rusai toliau atakuoja link Rozdolivka ir taip bando dar labiau pasistūmėti šiauriniame flange. Jei Soledar bus užimtas, Krasna Hora šiaurinis flangas taps labai pavojingu. Be to, rusai pasistūmėjo Pidhorodne, tad ir pietiniame Krasna Hora flange kyla vis daugiau problemų.
Bakhmut miesto prieigose tęsiasi intensyvios kautynės. Pozicijos eina iš rankų į rankas, agresoriui pavyko nežymiai pasistūmėti rytinėje miesto dalyje, tačiau situacija valdoma. Pietrytiniame miesto pakraštyje rusai stumiasi F. Maksimenko gatve iš šiaurės link šiukšlių perdirbimo gamyklos, su tikslu čia susikurti tvarų placdarmą. Pietuose, t.y. Opytne, agresoriaus puolimas įstrigęs, tačiau ir ukrainiečių vienetai išsekę bei neturi daug galimybių kontratakuoti.
Kelyje Horlivka – Bakhmut jau kelinta diena agresoriaus puolimas įstrigęs. Neatmestina, kad siekiant kuo operatyvesnio rezultato, rusai bandys vienu metu spausti reples šiaurės rytuose (Soledar – Krasna Hora) ir pietvakariuose (link Chasiv Yar). Dėl to neatmestina, kad pastarajame ruože stringant rusų puolimui, bus permetami papildomi agresoriaus vienetai. Labai tikėtina, kad šio ruožo agresorius greitu metu ramybėje nepaliks. Tai įrodo intensyvus Konstyantinivka apšaudymas artilerine ugnimi iš rusų pusės. Tokiu būdu tikėtina agresorius bando trikdyti ukrainiečių aprūpinimą, sužeistųjų evakavimą ir pastiprinimo atvykimą.
Avdiivka – Mariinka. Situacija išlieka įtempta, tačiau valdoma. Agresorius atakavo įprastose vietose ir rezultato nepasiekė. Tiesa, dažnėja rusų puolimai Pobeda link, t.y. siekiant apeiti Mariinka ruožą iš pietų. Neatmestina, kad ilgainiui agresorius nuo Mariinka į šią puolimo kryptį perkels savo pagrindines pastangas (pagrindinį veiksnį). Savo ruožtu ukrainiečiai artilerija atakavo agresoriaus karinį taikinį Doneck mieste. Sprogimai girdėjosi ir matėsi net metalurgijos gamykloje, per kurią eina geležinkelio linija. Labai tikėtina, kad šios gamyklos teritorijoje agresorius laikė šaudmenis, degalus, gal remontavo karinę techniką.
Vuhledar. Be pakitimų.
Zaporizhia kryptyje tęsiasi festivalis „Kabūm“. Vėl smūgiuota rusų kariniams taikiniams Melitopolyje, kontaktinėje linijoje aktyvūs abiejų pusių artileristai. Dirba tiek į kontaktinę liniją, tiek daužosi tarpusavyje.
Pietų kryptyje taip pat neliūdna. Į kosmoso platybes teleportavosi rusų karinis objektas (tikėtina vėlgi šaudmenų sandėlis) Mali Kopani. Agresorius vėl apšaudė Cherson miestą. Taip pat rusai intensyviai atakavo Ochakiv, kuriame be kitų svarbių objektų yra ir ukrainiečių jūrų laivyno SOP bazė. Iš čia ukrainiečiai vykdo patruliavimą aplink Kinburno neriją ir operacijas joje.
*********
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
Politinis strateginis lygmuo
Teroristinė Rusijos Federacija pripažino, kad dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą šalies agresorės ekonomikos laukia rimta krizė. Rusų analitikų nuomone, palankiausias variantas yra aktyvumas. Tai įmanoma, jei pasaulio ekonomikos augimo tempas išliks 3 %, o energijos kainos išliks gana aukštos. Tokiu atveju Rusijos BVP 2023 m. pradės augti, tačiau iki metų pabaigos vis tiek nesieks 2 proc.
Pesimistiškiausias scenarijus numato krizę, jei pasaulio ekonomika patirtų struktūrinį nuosmukį ir jei sankcijos būtų panaikintos lėtai. Pasak analitikų, šis scenarijus reiškia, kad ekonomika susitrauks daugiau nei 6 proc. Be to, galimi ir tokie variantai kaip „antrieji 2010-ieji” ir krizė be izoliacijos.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, agentūra „S&P” sumažino Rusijos kredito reitingą nuo BB+ iki CCC-. 2022 m. kovo 8 d. „S&P” sumažino 52 Rusijos bendrovių kredito reitingus. 2022 m. birželio 27 d. Rusija pirmą kartą per šimtmetį neįvykdė savo valstybės skolinių įsipareigojimų, nes pasiūlė obligacijų turėtojams mokėti ne doleriais, o rubliais.
Mums regisi, kad rusų analitikai praleido vieną svarbų faktorių – nuotolinius smūgius raketomis ir dronais į jų karines bazes ir karinius – pramoninius kompleksus Rusijos teritorijoje. Neigiami 6 proc. nuo BVP tada atrodys kaip pats optimistiškiausias scenarijus, koks tik galėtų būti.
Didžiosios Britanijos politikai pradėjo iniciatyvą sukurti specialųjį tribunolą, kuris tirtų Rusijos „agresijos nusikaltimą” Ukrainoje. Britų politikų nuomone, tribunolas turėtų būti įsteigtas taip, kad galėtų apimti ir Baltarusiją bei papildytų Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) atliekamą tyrimą dėl Rusijos nusikaltimų Ukrainoje. Šiam pasiūlymui pritarė opozicijos lyderis Keiras Starmeris ir buvęs Konservatorių partijos lyderis, parlamento narys Iainas Duncanas Smithas, pranešė britų laikraštis „The Observer”.
Jis teigė, kad bendraudamas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar būdamas poste suprato, kad „vienintelis dalykas, kurį Putinas supranta, yra jėga”. „Viena iš mūsų stiprybių – pasakyti, kad tai tarptautinis nusikaltimas. Ypač agresijos nusikaltimas, – pridūrė Brownas.
Kuo daugiau buvusių ir esamų politikų bei visuomenės lyderių įvardins, kad vienintelę kalbą, kurią supranta fiureris ir karo nusikaltėlis Putinas yra jėga, tuo greičiau bus padėtas taškas šiose beprasmėse žudynėse.
Švedija yra įsitikinusi, kad Turkija pritars jos prašymui įstoti į NATO, tačiau neįvykdys visų Ankaros iškeltų paramos sąlygų, sekmadienį pareiškė Švedijos ministras pirmininkas. „Turkija ir patvirtina, kad mes padarėme tai, ką sakėme, kad padarysime, bet taip pat sako, kad nori dalykų, kurių mes negalime arba nenorime jiems duoti”, – sakė Ulfas Kristerssonas Švedijoje vykusioje gynybos analitinio centro konferencijoje.
Kristerssonas pareiškė, kad reikalavimai, kurių Švedija negalėjo arba nenorėjo įvykdyti, nepatenka į trišalio memorandumo taikymo sritį. Ankara išreiškė nusivylimą dėl praėjusių metų pabaigoje Švedijos aukščiausiojo teismo priimto sprendimo sustabdyti prašymą išduoti žurnalistą, įtariamą ryšiais su islamo mokslininku Fetullah Gulenu, kurį Turkija kaltina dėl bandymo įvykdyti perversmą.
Visa tai tik dūmai. Turkija stiprina savo derybines pozicijas su JAV, iš kurios prašo naujų naikintuvų ir visokeriopos paramos kovoje su kurdų sukilėliais Sirijoje. Turkijos diktatorius anksčiau Putleriui nurodė arba patraukti driskius iš taip vadinamos 30 km buferinės zonos prie Turkijos sienos Sirijos pusėje, arba padėti turkams kovoje su turkais. Tikroji „karo su teroristais kurdais“ priežastis – resursai buferinėje zonoje. Abu diktatoriai, šia prasme, niekuo nesiskiria. Tik Erdoganas Vovkos nebijo, o štai apie Vovką to nepasakysi.
Sekmadienį, per Bosnijos serbų autonominės respublikos nacionalinės šventės minėjimo ceremoniją, Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas už akių apdovanojo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Fiureriui V. Putinui medalis įteiktas už „ypatingą patriotinį rūpestį ir meilę Serbų Respublikai” bei nuopelnus plėtojant ir stiprinant „draugiškų Serbų Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių” bendradarbiavimą ir politinius santykius, pranešė renginio vedėjai.
Dodikas, regiono separatistų prezidentas, kuris jau seniai pirmenybę teikia ryšiams su Rusija, o ne su Vakarais, gyrė V. Putiną už tai, kad jis patikimai remia Serbų Respubliką, ir sakė, kad įteiks jam medalį per kitą jų susitikimą. „Dėl Vladimiro Putino pozicijos ir Rusijos Federacijos stiprybės Serbų Respublikos balsas ir pozicija buvo išgirsti ir gerbiami”, – sakė jis.
Praėjusį mėnesį Rusija pasmerkė ES už tai, kad ji suteikė Bosnijai kandidatės į bloką statusą. Anksčiau ji įspėjo, kad Bosnijos žingsnius, kuriais ji siekia prisijungti prie NATO, laikys „priešišku veiksmu”.
Vengrija – Serbija – Rusija – Iranas – Talibanas.
Operacinis lygmuo
Vis garsiau kalbama apie pažangių NATO sunkiųjų karo mašinų tiekimą Ukrainai. Vokietija jau neatmeta galimybės, kad ateityje Ukrainos karinėms pajėgoms bus tiekiami tankai „Leopard” – sakė Robertas Habeckas, Vokietijos ekonomikos ministras. Jo komentarai pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai Vokietija pareiškė norinti iki kovo pabaigos pristatyti Ukrainai apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder”, o R. Habeckas teigė, kad šis sprendimas yra geras ir seniai pavėluotas.
Į suneštinį balių skuba ir Italija, kuri svarsto Ukraina tiekti SAMP/T oro gynybos sistemas. Ukrainos prezidento kanceliarija pareiškė, kad Kyjivas turi „visas reikiamas garantijas” iš Italijos dėl ginklų. Italijos Senatas didele balsų dauguma pritarė vyriausybės pateiktai rezoliucijai dėl karinės pagalbos Ukrainai pratęsimo iki 2023 m. pabaigos. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad Roma svarstytų galimybę aprūpinti Ukrainą oro gynybos sistemomis.
SAMP/T – tai priešraketinė sistema, skirta mūšio laukui ir jautrioms taktinėms vietoms (pvz., oro uostams ir jūrų uostams) apsaugoti nuo grėsmių iš oro, įskaitant sparnuotąsias raketas, pilotuojamus ir nepilotuojamus orlaivius ir taktines balistines raketas. Priklausomai nuo priešlėktuvinių raketų, SAMP/T gali naikinti taikinius 30 arba 120 kilometrų atstumu.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas sako, kad Krymo išlaisvinimas jau prasidėjo ir yra tik laiko klausimas, kada pusiasalis bus visiškai kontroliuojamas Ukrainos, o okupantai pradės bėgti iš pusiasalio. „Mums nereikia, kad mūsų vaikai, kurie šiandien sėdi bombų slėptuvėse, po 3-5 metų mokėtų kitą kainą. Kad paskui jie mirtų už valstybės teisę egzistuoti. Štai kodėl šiandien pasirašėme tokią „sutartį” – arba šiandien pasieksime pabaigą ir mūsų vaikai gyvens šaunioje šalyje, arba turėsime ieškoti kitos gyvenimo vietos, nes tada nebus Ukrainos”, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibitskis patvirtino, kad 2023 m. pavasarį ir vasarą Rusija planuoja sutelkti 300-500 tūkst. karių puolamosioms operacijoms Rytų ir Pietų Ukrainoje. Pasak A. Skibickio, kalbama apie Rusijos puolimą Donecko ir Charkivo srityse, taip pat galbūt Zaporižėje. Tuo pat metu Chersono srityje ir Kryme Rusijos kariuomenė laikysis gynybos pozicijų.
Padidintas aktyvumas stebimas Baltarusijos teritorijoje, į kurią per paskutines kelias paras geležinkeliu pervežama iš ilgalaikio saugojimo paimta praeito amžiaus 7-8 dešimtmečio Sovietų Sąjungos karinė technika. Per paskutines dvi paras gudų partizanai praneša pastebėję apie 1 500 papildomai atvykusių driskių. Lukašenkos šuneliai amsi apie 100 000 karių jungtinę pajėgų grupę, kurią esą Pultleris liepė surinkti karvių sėklintojų kolūkio pirmininkui. Vargu, ar šie skaičiai turi pagrindą realybėje. Tačiau sausio viduryje numatytos Rusijos ir Baltarusijos oro pajėgų pratybos yra pavojaus signalas.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija sustiprino savo gynybinius įtvirtinimus Zaporižės srityje ir pietvakarinėje Donecko srities pusėje, matyt, tikėdamasi Ukrainos puolimo būtent čia. Sėkmingas smūgis Melitopolio kryptimi, tuo pat metu užimant Kinburio pusiasalį ir grasinant judėti link Krymo uždarytų sausumos kelią į pusiasalį ir driskių orda patektų į itin apgailėtiną padėtį. Marodierių vadai Surovikino snukiais tą puikiai, deja, supranta.
Taktinis lygmuo
Įvyko mainai belaisviais: 50 Ukrainos gynėjų grįžta namo. 33 karininkų ir 17 eilinių bei seržantų grąžinti iš Černobylio atominėje elektrinėje paimtų į nelaisvę asmenų, taip pat ir Mariupolio gynėjų.
Kremliaus propagandos mašina eilinį kartą pralenkė antrojo pasaulinio karo laikų informbiuro melą. Maskvai pareiškus, kad per smūgį žuvo 600 Ukrainos karių, „Reuters” komanda apsilankė dviejuose koledžo bendrabučiuose, kuriuose, Maskvos teigimu, laikinai buvo apgyvendintas Ukrainos personalas ir į kuriuos ji nusitaikė keršydama už Naujųjų metų ukrainiečių dovaną Makijivkoje, kai žuvo daugybė rusų karių ir kuris sukėlė pasipiktinimą Rusijoje.
Tačiau nė vienas bendrabutis rytiniame Kramatorsko mieste neatrodė tiesiogiai nukentėjęs ar smarkiai apgadintas. Nebuvo jokių akivaizdžių požymių, kad ten gyveno kariai, ir jokių kūnų ar kraujo pėdsakų.
Sunkūs mūšiai vyksta Bachmuto – Soledaro kryptimi. Kariai ant žemės praneša, kad atskubėję 46-osios ukrainiečių šturmo desanto brigados vienetai kontr-puolimu atmetė Rusijos marodierius į rytus nuo Soledaro. Be to, 22-osios Rusijos specnazo brigados diversantai buvo aptikti reide ir visi iki vieno sunaikinti. Iš viso, per pastarąsias dvi su puse nesibaigiančių mūšių paros, Rusija prarado žuvusiais ir sužeistaisiais iki 1000 taip vadinamų savo karių.
Šiaurė rytuose ties Kremina vyksta mūšiai išilgai P-66 greitkelio. Vakar vakare rusai turėjo nedidelių postūmių vakarų kryptimi ir ruošėsi puolimui nuo Sviatovės į pietvakarius ir vakarus.
Pietuose buvo sąlyginai ramu – specialiųjų operacijų pajėgų ir partizanų koordinuotų veiksmų dėka, artilerijos smūgiais ukrainiečiai naikino driskių susikaupimo vietas, amunicijos sandėlius ir gynybinius įtvirtinimus.
Foto: tiesioginio pataikymo į rusų BMP-3 155 mm artilerija rezultatas.
******
ukrainiečių gynėjui suteikiama skubi pagalba mūšio lauke skeveldroms sužeidus ranką.
Politinis strateginis lygmuo
Naujasis Baltųjų rūmų pagalbos paketas Ukrainai yra skirtas keliems artimiausiems kovos mėnesiams. “Kitame Jungtinių Valstijų gynybos pagalbos pakete bus atsižvelgiama į karo veiksmų, su kuriais Ukraina susidurs per artimiausius kelis mėnesius, ypatumus”, – pareiškė JAV Nacionalinio saugumo tarybos Baltuosiuose rūmuose strateginės komunikacijos koordinatorius John Kirby.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė, kad pagaliau pavyko pakelti bendradarbiavimą su Vakarų partneriais į naują lygį. „Rašizmas turi pralaimėti“, – teigia Zelenskis. Pasak prezidento, pirmą kartą Ukraina gaus „Bradley” šarvuočius, naujas patrankas, sviedinius, įskaitant labai tikslius, naujas raketas, naujus dronus. „Dėkoju Prezidentui J. Bidenui, kongresmenams ir visiems amerikiečiams, kurie vertina laisvę, žino, kad laisvę verta ginti, ir kurie išgirdo Ukrainą mano vizito Vašingtone metu. Po šio vizito ir pokalbių matome visiškai konkrečius rezultatus.”
Vokietija taip pat žengė svarbų žingsnį į priekį stiprindama ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumą. “Mūsų priešlėktuvinės gynybos stiprinimas – tai tiesioginės deeskalacijos pastangos čia ir dabar. Kuo mažiau Rusija turės galimybių terorizuoti taikius miestus, tuo mažesnis bus jos bendras agresijos potencialas. Dėkoju kancleriui O. Scholzui už jo sprendimą aprūpinti „Patriot” oro gynybos sistema Ukrainą”, – sakė kreipimesi į partnerius V. Zelenskis.
„O mes dar karo nepradėjom“, – pamenat, kaip nevykusiai juokavo Putinas po nesėkmingo įsiveržimo į Ukrainą? Ką gi, Ukraina šiuo metu sustabdžiusi driskių armadą, dar tik iš tiesų ruošiasi jį pradėti – planuoja puolamąsias operacijas. Tikėtina, kad netrukus, ne rytoj ir ne poryt, o pavasarį išvysime gėdingą valkatų bėgimą į tamsos, smurto ir dvasinio šiukšlyno karaliją.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas mano, kad dėl vakarietiškos santvarkos krizės, kurią esą nulėmė Rusijos karas prieš Ukrainą, Vakarai pradėjo naują Šaltąjį karą, kuriame Budapeštas turi likti nuošalyje, palaikyti santykius su Vakarų varžovais ir prisiimti regiono lyderio vaidmenį. Orbanas tikisi per ateinantį dešimtmetį palikti vidutines pajamas gaunančių šalių grupę, pasiekti išsivysčiusias šalis.
Orbano teigimu, prasidėjęs Ukrainos ir Rusijos karas aiškiai parodė, kad dabartinis vakarų centrizmas negali išsilaikyti, nes Vakarų varžovai sustiprėjo. Be kita ko, ir dėl prekybos bei ekonomikos liberalizavimo – štai kokiais Maskvos paruoštukais amsi ištikimas Kremliaus tarnas.
Ir kas gi nutiko vengrui, dar 1989-aisais reikalavusio sovietinės armijos išvedimo iš šalies? Kodėl Orbanas taip aršiai advokatauja teroristiniam Kremliaus režimui?
Viskas labai elementaru. Pinigai. Orbano vyriausybė kuruoja ir gina su Rusijos valstybine korporacija „Rosatom” sudarytą 12,5 mlrd. eurų vertės statybos sutartį, skirtą Vengrijos atominei elektrinei išplėsti. Be to, Tarptautinis investicijų bankas (TIB), kurį opozicija vadina „Putino Trojos arkliu”, perkėlė savo būstinę iš Maskvos į Budapeštą.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo įvedamos naujos sankcijos Rusijos menininkams 10-ties metų laikotarpiui. Dokumente nurodoma, kad bus įšaldomas dešimčių garsių asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turtas Ukrainoje. Tai pat su jais bus sustabdyti prekybos sandoriai, panaikintos visos licencijos ir leidimai, uždrausta vykdyti vertybinių popierių sandorius ir perleisti autorių teises.
Sankcijos taikomis aktoriams, televizijos laidų vedėjams, atlikėjams ir kitiems kūrėjams: aktoriui ir komikui Michailui Galustjanui, komikui Jevgenijui Petrosyanui, televizijos laidų vedėjui Leonidui Jakubovičiui, dainininkams Vladimirui Presniakovui, Irinai Allegrovai, Dimai Bilanui, Larisai Dolinai, Filipui Kirkorovui, Sergejui Lazarevui, Grigorijui Lepsui, Aleksandrui Sklyarui, Michailui Šufutinskiui; propagandistams Dmitrijui Kiselevui, Aleksandrui Duginui, Margaritai Simonyan; aktoriams ir režisieriams Viktorui Dobronravovui, Dmitrijui Charatjanui, Viktorui Suchorukovui, Nikitai Michalkovui ir kitiems žinomiems veikėjams.
Tikimės, kad atitinkamos Lietuvos tarnybos atidžiai išstudijuos sankcijonuojamųjų asmenų sąrašą ir pasistengs, kad mūsų šalyje jie ir su jų veikla susiję asmenys būtų nepageidaujami, o turtas nacionalizuotas ir perduotas Ukrainai kaip humanitarinė parama.
Zelenskis sustabdė kai kurių Maskvos patriarchato 13-os stačiatikių bažnyčių Ukrainoje kunigų pilietybės galiojimą. Atlikusi kratas, SBU pas juos rado rusiškus pasus, daug grynųjų pinigų, rusiškos propagandinės literatūros ir kitų antiukrainietiškų dalykų.
Putino pašluostė Marija Zacharova tokį Ukrainos prezidento sprendimą pavadino satanizmu. „Ir tai per stačiatikių Kalėdas! Tai grynas satanizmas”, – vakar savo „Telegram” kanale parašė naujųjų laikų komjaunuolė – teroristė.
Nors Vakarų žiniasklaida skelbia apie nepavykusias paliaubas, švenčiant stačiatikių Kalėdas, metas vakariečiams įsisąmoninti, kad Rusijos pravoslavų ortodoksai neturi nieko bendra nei su tikėjimu, nei su bažnyčia. Tai žudyti raginantys antpečiuoti FSB augintiniai su sutanomis, uoliai vykdantys savo generolų nurodymus. Juos taip pat turėti teisti Hagos tribunolas.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock taip pat kritikuoja tariamas Rusijos paliaubas ir teigia, kad jei Putinas iš tikrųjų norėtų taikos, „jis parvestų savo karius namo”. „Vadinamosios paliaubos neatneša nei laisvės, nei saugumo žmonėms, kasdien gyvenantiems baimėje dėl Rusijos okupacijos”, – socialiniame tinkle „Twitter” skelbia A. Baerbock.
JAV jau netiki tokiais, net religiniais motyvais pridengtais klastingais Kremliaus ėjimais. Pentagonas pareiškė, kad labai skeptiškai vertina prezidento Vladimiro Putino siūlytas paliaubas. „Manau, kad tiek čia, JAV, tiek visame pasaulyje šiuo metu vyrauja didelis skepticizmas, atsižvelgiant į ilgą Rusijos propagandos, dezinformacijos ir nesiliaujančių išpuolių prieš Ukrainos miestus ir civilius gyventojus istoriją”, – sakė Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patrickas Ryderis.
Taiklus pastebėjimas dėl žudomų ukrainiečių ir griaunamų jų bažnyčių. Ko verta taika vardan tokios „religijos“? Ir ką ji bendra turi su įsakymu „nežudyk“ ir Kirilo nurodymu „žudykit žudykit žudykit”? Putino Rusijos atmatų dienos suskaičiuotos. Pasitikėjimo ir tikėjimo kreditų linijos uždarytos.
Operacinis lygmuo
Rusija nespėja rengti įtvirtinimų Krymo pusiasalyje, reikalingų gynybai. Ukrainiečių artilerija juos daužo be sustojimo, sudarant sąlygas aktyviam puolimui netolimoje ateityje.
Teigiama, kad nauja mobilizacijos banga Rusijoje (pagaliau) palies Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojus. Ukrainos žvalgybos duomenimis, Putino režimas mobilizuos iki 500 000 rusų. Turima žinių, kad nauja mobilizacija gali būti paskelbta sausio 15 d.
„Į Rusijos ginkluotąsias pajėgas bus įtraukti vyrai, kurie dabar dirba ir socialinėje srityje, ir pramonės šakose, duodančiose pelną Rusijos ekonomikai”, – skelbia Ukrainos žvalgybos atstovai.
Rusijos vadovybė ėmėsi priemonių, siekdama neleisti šaukiamojo amžiaus vyrams masiškai išvykti iš šalies prieš kitą mobilizacijos bangą, kuri numatoma šį mėnesį. Turima informacijos kad šaukiamojo amžiaus vyrams bus uždrausta kirsti Rusijos valstybinę sieną.
Iki šiol Kremlius vengė šaukti į armiją Piterio ir Maskvos gyventojus, bijodamas socialinių neramumų. Tačiau panašu, kad didžioji dalis Rusijos piliečių bijo režimo labiau nei mirties. Mes iki šiol nesuvokiame, kodėl dauguma Rusijos piliečių, tarp kurių daug kas nenori kariauti, velkasi kario uniformą, braunasi į svetimą žemę, kurioje laukia du variantai – būti nužudytam arba… būti nužudytam. Kodėl nesirenkamas trečias variantas – įkalinimas iki trejų metų? Stulbinanti veršiška bejėgystė.
Minsko opozicijos teigimu, diktatorius A. Lukašenka Maskvos nurodymu bet kurią akimirką gali pradėti mobilizaciją. Teigiama, kad beveik visų Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų neseniai buvo paprašyta atiduoti pasus. Esą Lukašenka nori iki 2023 m. pavasario padidinti Baltarusijos kariuomenės skaičių nuo 65 iki 100 tūkst. karių. Putino spaudžiamas komunistinis dinozauras neturi kitos išeities, kaip tik prisidėti prie Rusijos karo ir Ukrainos puolimo iš šiaurės. Bulvinis diktatorius, net ir nenorėdamas karo, puikiai suvokia, kad pralaimėjus Putinui, ateis galas ir jam. Tačiau galas ateis ir kitu atveju – pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, Baltarusijos karininkai gali sukelti maištą, režimas netekti palaikymo, prasidėjus masiniams neramumams šalies miestuose. Kaip beskaičiuosi – šiknos Lukašenkai išsaugoti nepavyks.
Nors Rusijos ir Ukrainos karo mastu penkiasdešimt papildomų šarvuočių „Bradley” vargu ar galima pavadinti dideliu kiekiu, tačiau skeptikai turėtų žinoti šios kovinės mašinos privalumus. „Bradley” yra moderni pėstininkų kovos mašina, kuri yra gerokai pranašesnė už savo pirmtaką M113, kurio anksčiau Ukrainai buvo pristatyta apie 400 vienetų. 1980-1989 m. JAV pramonė pagamino apie 9800 šių transporto priemonių, kurios vėliau buvo kelis kartus modernizuotos. Amerikiečiai šias kovos mašinas aktyviai naudojo per dvi karines kampanijas Irake ir Afganistane.
Pėstininkų kovos mašinoje „Bradley” sumontuota 25 mm patranka „Bushmaster”, 7,62 mm kulkosvaidis, TOW raketų paleidimo įrenginys ir šeši stacionarūs 5,56 mm kulkosvaidžiai. Verta paminėti, kad per karą su Sadamu Huseinu Irake „Bradley” sunaikino daugiau irakiečių tankų nei garsieji „Abrams”.
Net modernizuoti sovietiniai tankai savo koviniu efektyvumu gerokai nusileidžia „Bradley”, nes „amerikietiškos mašinos” buvo kurtos būtent sovietinės šarvuotosios technikos naikinimui.
Taktinis lygmuo
Driskiai, siekdami kompensuoti nuostolius, velka į fronto liniją ginklus, karinę, įrangą ir šaudmenis.
Nepaisant vadinamojo „paliaubų režimo”, per pastarąją parą rusofašistai į Ukrainos teritoriją paleido 9 raketas, sudavė 3 smūgius iš oro ir atliko 40 apšaudymų iš reaktyvinių ugnies sistemų. Yra sužeistųjų ir žuvusiųjų.
Atnaujinta šviežiena orda mėgina pulti Bachmuto, Avdijivkos ir Limano kryptimis. Novopavlovsko, Zaporižės ir Chersono srityse okupantai ginasi.
Intensyvių mūšių prie Bachmutse ir Soledaro pastarąją parą rezultatas ukrainiečių gynėjams nedžiuginantis. Remiami aviacijos ir artilerijos, “Wagner” samdiniai kartu su marodieriais pėstininkais, patirdami didžiulius nuostolius, apsupo Soledarą ir užėmė Podgorodnają prie Bachmuto. Šaltinių ant žemės duomenimis, to kaina – apie 200 taip vadinamų rusų karių.
Pranešama, kad iš Rostovo prie Dono į Kemerovo sritį atvažiavo traukinys su šaldytuvais, pilnais rusų karių lavonų. Kūnai turėtų būti iškrauti vietiniuose morguose.
Laikinai okupuotose Chersono srities gyvenvietėse okupantai nutraukė visų ukrainietiškų televizijos kanalų transliacijas ir dabar transliuoja tik rusišką TV.
Ukrainos karo aviacija per praėjusią parą smogė 21 okupantų karinės technikos ir gyvosios jėgos koncentracijos židiniui, sudavė 3 smūgius priešlėktuvinių raketinių kompleksų pozicijoms.
Numušti 3 bepiločiai žvalgybos tipo „Orlan-10” orlaiviai.
Raketiniai ir artilerijos daliniai smogė rusų valdymo punktui, 5 gyvosios jėgos ir karinės technikos židiniams ir 2 priešo amunicijos sandėliams.
Foto: ukrainiečių gynėjui suteikiama skubi pagalba mūšio lauke skeveldroms sužeidus ranką. Šaltinis: Visegrád 24.
********
Locked N’ Loaded
Luhansko kryptis.
• Svatove. Sektoriuje agresorius ir toliau nesėkmingai atakuoja link Stelmahivka. Tuo pačiu suintensyvėjo susidūrimai Novoselivske. Abi pusės bando pagerinti savo taktinę situaciją gyvenvietėje.
• Kremina.
a) Ploshchanka – Chervonopopivka ruože agresorius tęsia atakas Makiivka link. Jo sumanymas daugiau nei akivaizdus – puolimui patogiu laikotarpiu (šalčiai), primesti savo mūšio ritmą, priversti ukrainiečius atidėti arba koreguoti jų puolimo veiksmus ir planus. Ukrainos vienetai ataką atmušė, tačiau jei ukrainiečiai nori pradėti judėti į puolimą, jie bent porai dienų turi nuraminti šias rusų atakas. Kitaip bus sunku mūšio rikiuotės formavimo vietose formuoti savo puolamąsias (šturmo, paramos, rezervo) grupes, paskirstyti ugnies paramos vienetų užduotis.
b) Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose ukrainiečiai išlaiko pozicijas, vykdo lokalias atakas. Rusai pabandė perimti iniciatyvą ir atblokuoti Dibrova, surengė kontrataką, tačiau ji nebuvo sėkminga. Lyg mažai rusams būtų problemų, ukrainiečiai surengė stiprų artilerijos smūgį Rubizhne, kur tikėtina atakavo agresoriaus logistiką ir/ar čia esančias jo susitelkusias pajėgas.
• Lysychansk. Pakitimų praktiškai nėra. Lokalūs susidūrimai šiaurės rytinėse ir rytinėse Bilohorivka prieigose tęsiasi, tačiau susidaro įspūdis, kad agresorius susitaikė su prarastomis pozicijomis ir nebebando švaistyti jėgų beprasmėms atakoms, o koncentruojasi į gynybą kai/jei ukrainiečiai pajudės Kremina link.
2. Donecko kryptis.
• Bakhmut sektoriuje situacija po truputį, bet blogėja.
a) Soledar ruože agresorius įsitvirtino Bakhmutske ir įsiveržė į Soledar. Rusai turi taktinę sėkmę ir užėmė beveik pusę miestelio. Ukrainiečiai nesitraukia, kaunasi toliau: išstumė priešakines agresoriaus grupes iš „Arestemil” įmonės, pavyko atsikovoti geležinkelio stotį. Intensyvų ukrainiečių pasipriešinimą pripažįsta ir priešas. Nežiūrint į įtemptą padėtį, gynėjai dar turi galimybę aprūpinti ir rotuoti vienetus, tačiau problemas kelia rusų pasistūmėjimas flanguose. Yra grėsmė, kad gyvenvietėje esantys gynėjai bus atkirsti.
b) Bakhmut miesto prieigose agresorius toliau intensyviai atakuoja Krasna Hora link, taip pat turi taktinę sėkmę prie Pidhorodne. Rytiniuose, pietrytiniuose ir pietiniuose miesto pakraščiuose pozicijos eina iš rankų į rankas. Tokia situacija naudinga agresoriui, kadangi čia mūšiu sukaustytos ukrainiečių pajėgos negali būti permestos į šiaurės rytus.
c) Kelyje Horlivka – Bakhmut ukrainiečiams pavyko sustabdyti rusų veržimasi Klishiivka ir Kurdiumivka – Ozaranivka ruože. Tačiau labai tikėtina, kad agresoriaus puolimas čia greitu laiku atsinaujins. Neatmestinos, ukrainiečių dėmesį blaškančios bei vienetus pritraukiančios, rusų atakos Mayorske ruože.
• Avdiivka – Mariinka.
a) Rusams pavyko kelis šimtus metrų pasistūmėti Pervomaiske link. Tačiau iš šios pozicijos agresoriui mažai naudos. Tai „nauja-sena“, dauboje esanti pozicija kelyje Pisky – Pervomaiske, kuri iš ukrainiečių pusės yra labai gerai prišaudyta. Rusai jau ne kartą ją buvo užėmę, tačiau po Ukrainos pajėgų artileristų pasismaginimų, būdavo priversti atsitraukti.
b)Mariinka jau kelintas mėnuo rusų propagandistai skelbia, jog „stumia fašistus iš gyvenvietės centro į vakarinius pakraščius.“ Stumia, stumia, bet vis niekaip neišstumia, keista ane? Bandymas atakuoti Pobeda ir apeiti įtvirtintą Mariinka rajoną rusams vėl baigėsi nesėkme.
• Vuhledar. Daugiausia darbo turi artileristai, kontaktinėje linijoje sąlyginė ramybė.
3. Zaporizhiakryptyje ir toliau yra dubasinamas Tokmak, atsinaujino smūgiai Melitopol. Panašu, kad ukrainiečiai pakeitė taktiką. Anksčiau jie silpnino agresoriaus logistinę sistemą, paeiliui atakuodami svarbiausius jos taškus, o dabar smūgius koncentruoja į šios sistemos esminę arteriją (angl. main supply route), t.y. kelią Tokmak – Melitopol. Šis naujas etapas rodo, kad ukrainiečiai šiame sektoriuje tikrai kažką darys. Labiausiai tikėtinas, artimiausias taikinys – Polohy, bet gali būti ir kitų variantų.
4. Pietų kryptyje toliau dirba abiejų pusių žvalgai ir artileristai. Tuo pačiu, Savastopolyje vėl darbo turėjo rusų oro gynyba. Agresoriui bandymas apsiginti nuo ukrainiečių dronų, čia jau tampa beveik kasdienine rutina.
********
Locked N’ Loaded
Pradžiai verta atkreipti dėmesį į Ukrainos Generalinio štabo skelbiamus agresoriaus nuostolius. Per praėjusią parą sunaikinti net 23 tankai. Toks skaičius yra gana retas, bet jį taip pat matėme beveik prieš dvi savaites. Panašu, kad vėl ukrainiečių artileristai kažkur taikliai pataikė (shake n‘ bake!
Šią versiją patvirtintų ir tai, kad per praėjusią parą taip pat sunaikinti 38 agresoriaus automobiliai. Tokių vienos paros priešo nešarvuotos technikos nuostolių nematėme senokai. Panašu, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgus netiesioginės ugnies pagalba sėkmingai atakavo agresoriaus vieną ar net kelis susitelkimo rajonus. Kitas įdomus dalykėlis, rusų karo propagandistai praneša, kad yra reali grėsmė, jog ukrainiečiai dronais atakuos Primorės srityje (6874 km nuo kontaktinės linijos) esančią rusų atakos sraigtasparnių Ka-52 gamyklą. Esą, ataka gali būti surengta nuo laivo Japonijos jūroje, kuris plauktų po neutralia vėliava. Paliksime tai be komentarų.
Luhansko kryptis
Svatove. Be pakitimų.
Kremina:
Ploshchanka – Chervonopopivka ruože agresorius vėl suaktyvėjo. Rusai vėl puolė Makiivka link, tačiau jų ataka atmušta. Ukrainiečiai kol kas sėkmingai griauna agresoriaus planus pasiekti Zherebec upę, su tikslu apsaugoti kelią Svatove – Kremina. Kaip bus toliau – matysime.
Dibrova bei pietvakarinėse Kremina prieigose ukrainiečiai išlaikė užvakar ir vakar atsikovotas pozicijas aplink Dibrova ir Kremina, toliau vykdo lokalias atakas.
Lysychansk. Kuriam laikui agresoriaus aktyvumas Bilohorivka prislopo, jų atakos sumenko. Rusams labai svarbu neleisti ukrainiečiams toliau stumtis į šiaurės rytus bei rytus, taip trikdant pasirengimą pulti Kremina. Dėl šios priežasties tikėtina rusai persigrupuos ir vėl atnaujins atakas šiame ruože. Taip pat jie toliau atakuoja Spirne, tačiau ir čia jų puolimas kol kas nieko nedavė.
Donecko kryptis
Bakhmut sektoriuje nieko džiuginančio:
Soledar – Bakhmutske ruože agresorius užėmė likusią pusę Bakhmutske dalį ir pasiekė pietines Soledar prieigas, priešakinės grupės jau veržiasi į miestelį. Neatmestina, kad ukrainiečiai gali palikti Soledar, kadangi jų grupuotei čia gresia apsupimas. Užnugaryje tekanti Bakhmutovka upė gali tapti patogia nauja gynybos linija. Tačiau čia tik žvilgsnis nuo sofos. Kaip bus matysime.
Bakhmut miesto prieigose agresorius intensyvina Krasna Hora puolimą. Nors ši ataka nebuvo sėkminga, tačiau yra grėsmė, kad agresorius apeis gyvenvietę iš rytų ir pasieks Bakhmutovka upę. Tai ženkliai komplikuotų gynėjų padėtį Soledar. Rusams pasiekus Bakhmutovka upę, atsitraukimas ir naujų gynybinių pozicijų užėmimas kitame krante gali būti labiau komplikuotas. Rytinėje ir pietrytinėje miesto dalyje vyksta sunkios pozicinės kautynės. Tą patį galima pasakyti apie mūšius prie Opytne.
Kelyje Horlivka – Bakhmut agresoriui pavyko nežymiai pasistūmėti šiaurės rytinėse Klishiivka prieigose, tęsiasi atakos Kurdiumivka – Ozaranivka ruože. Tikėtina, siekdami neatsilikti nuo kolegų šiaurės rytuose, čia veikiantys rusų vienetai vėl pabandys plėtoti aktyvesnį puolimą link kelio Kostyantinivka – Bakhmut. Galimai, kažką panašaus, ką matėme šios savaitės pradžioje.
Avdiivka – Mariinka. Tęsiasi susidūrimai Avdiivka rytuose, rusai toliau bando atakuoti Pervomaiske. Be mūšių Mariinka, agresorius vėl bando pulti piečiau esančią Pobenda ir taip apeiti įtvirtintą Mariinka rajoną. Visi šie rusų bandymai kol kas baigėsi nesėkme.
Vuhledar. Be pakitimų.
Zaporizhia kryptyje nuolatinis Tokmak prieigų poliravimas ukrainiečių raketomis tęsiasi. Neatmestina, kad ten gali būti aukštos vertės taikiniai, tokie kaip rusų aprūpinimo taškai, vadavietės ar pajėgų koncentracijos vietos. Taip pat čia aktyvi ukrainiečių artilerija. Rusai nesėdi sudėję rankų ir taip pat atsako ugnimi, didesnė dalis jų smūgių sukoncentruoti rytinėje krypties dalyje.
• Jei renkamės atgrasymą, tai 6mėn. šauktinių tarnybai daugiau nei pakanka. Išmoks naudoti ginklą, nurodyti taikinius, reaguoti į priešo ugnį. Jei bus specialybinis rengimas (kulkosvaidininkas, grantsvaidininkas, ryšininkas), tai kolektyviniam rengimui skyriaus lygiu laiko liks labai mažai, t.y. Boxeryje tinkamai kautis neišmoks. Bet gražiom nuotraukom ir prisiminimams to pakaks.
• Jei renkamės ruoštis karui, tuomet pažiūrėkime į Ukrainos patirtį. Reikalingi kariai, gebantys veikti padalinyje nuo skyriaus iki kuopos, iškviesti paramą ugnimi, valdyti priskirtą ginkluotę, techniką ir įrangą, o pašaukti iš rezervo turi gebėti per minimalų laiką įsilieti į padalinio gretas ir vykdyti prieš tai minėtas funkcijas. Daugėjant ir sudėtingėjant kariuomenės ginkluotei parengimo kokybė kaip niekad aktuali. Kas bus kai/jei karo atveju puikiai parengti profai sirgs, bus sužeisti ar žus. Kas užims jų vietą? 6 mėn. tarnybą atlikę kariai?
Grįžtam prie Ukrainos. Tikėtina, kad kremliaus siūlymas stačiatikiškų Kalėdų metu skelbti paliaubas yra agresoriaus siekis sujaukti ukrainiečių planus. Rusai paliaubų tikrai nesilaikys, o ukrainiečiai pastatomi prieš dilemą savų gyventojų ir Vakarų akyse.
Fronte yra ir gerų, ir nelabai gerų žinių.
1. Luhansko kryptis.
· Svatove. Didelių pasikeitimų nėra – rutininės rusų lokalios atakos prie Stelmahivka. Tuo pačiu agresorius soc.tinkluose skundžiasi dėl ukrainiečių naktinių atakų prie Kuzimivka.
· Kremina.
a) Ploshchanka – Chervonopopivka ruože ukrainiečiai išlaiko pozicijas, vietomis vykdo lokalias atakas link kelio Svatove – Kremina bei link Zhitlivka. Kitą savaitę numatomi šalčiai, kas įgalins mechanizuotus vienetus veikti aktyviau. Tai galioja abiems pusėms, bet kažkodėl nuojauta kužda pirmi iniciatyvą parodys ukrainiečiai.
b) Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose situacija tapo kiek aiškesnė. Pati Dibroba gyvenvietė ir aplink ją esantis placdarmas iš trijų pusių spaudžiamas ukrainiečių, čia jie turi taktinę sėkmę. Turbūt todėl jau keletą dienų nematėme agresoriaus atakų link Nevske. Dėl susidariusios situacijos neatmestinas rusų atsitraukimas iš Dibrova. Kremina prieigose ukrainiečiai taip pat pasistūmėjo link miesto. Laukiam naujienų.
· Lysychansk. Be didelių pakitimų, kontaktinė linija nejuda. Neatmestina, kad jei/kai ukrainiečiai pradės Kremina puolimą, jį rems ir Lysychansk veikiančios ukrainiečių pajėgos. Atakuodamos Seversky Donets vingyje esančius rusų vienetus jie siektų apsaugoti pietinį Kremina puolančiųjų flangą.
2. Donecko kryptis.
· Bakhmut sektoriuje situacija blogėja.
a) Soledar – Bakhmutske ruože agresoriui pavyko pasistūmėti, jo pajėgos pradeda supti Soledar iš rytų ir šiaurės rytų. Tuo pačiu agresoriui pavyko išplėsti savo kontroliuojamą teritoriją tarp Bakhmutkse ir Bakhmut, tokiu būdu 1) Soledar blokuotas iš trijų pusių ir 2) rusų operacijos šiaurės rytinės Bakhmut prieigose turi daugiau veiksmų eigos variantų.
b) Dėl sėkmės Soledar – Bakhmutkse ruože, agresorius savo pastangas koncentruoja šiaurės rytinėse Bakhmut miesto prieigose. Susikurtas placdarmas leidžia vystyti nuoseklias atakas Krasna Hora link, mūšiai gyvenvietės pietinėse ir pietrytinėse prieigose. Apie Krasna Hora reikšmę rašėme savaitės pradžioje. https://www.facebook.com/Parakomanai/posts/214966237589361
c) Kelyje Horlivka – Bakhmut agresorius panašu rado skylę ukrainiečių gynyboje. Ilgai atakavęs prie Klishiivka, čia prikaustė ukrainiečių pajėgas ir surengė ataką Kurdiumovka – Andriivka ruože. Pasistūmėti pavyko apie 1,5 km, tai nėra daug. Tačiau blogiausia, kad nors ir palengva, bet stumiamasi Chasiv Yar link. Šiame ruože iki kelio Kostyantinivka – Bakhmut liko apie 9 km, o iki Chasiv Yar – 11 km.
· Avdiivka – Mariinka. Lokalūs susidūrimai visuose ruožuose, tačiau pakitimų nėra. Pasirodė informacija apie į sektorių atvykusius agresoriaus naujus manevrinius vienetus, tad neatmestina, kad rusų puolimas čia gali intensyvėti.
· Vuhledar. Be pakitimų.
3. Zaporizhia kryptyje vakar vakare ukrainiečiai vėl atakavo Tokmak, tęsiasi artilerinės dvikovos.
4. Pietų kryptyje be didelių pakitimų, toliau dirba žvalgai ir artileristai. Agresoriaus karo propagandistai imi baimintis ukrainiečių desanto Kinburno nerijoje. Teisingai, tegul deda į kelnes.
*******
Locked N’ Loaded
Agresoriaus oro gynyba priversta dirbti ne tik Briansko, Kursko, Belhorod srityse, bet ir Rostove-prie-Dono. Čia pasirodė ukrainiečių dronai, rusai giriasi juos numušę. Signalas svarbus, kadangi Rostovas-prie-Dono – esminis agresoriaus pajėgų, ginkluotės, šaudmenų, degalų ir kitos įrangos paskirstymo taškas į Pietų, Zaporizhia ir nemaža dalimi Doneck kryptis. Maža to, čia gydomi ir lopomi sužeisti rusų kariai, reorganizuojami ir greta esančiuose poligonuose mokomi agresoriaus vienetai. Tad jei Rostovas-prie-Dono taps didele improvizuota rūkykla, tai būtų didelis žingsnis link pergalės. Kol kas tai tik pirmi ukrainiečių bandymai, tačiau ar jie įgaus platesnį mastą – stebėsime situaciją.
1. Luhansko kryptis.
· Svatove. Be pakitimų.
· Kremina. Vakar O.Arestovič teigė, kad šiame sektoriuje tikėtinas agresoriaus puolimas, kuriam ukrainiečiai ruošiasi. Tai galimas veiksmų eigos variantas, nes rusai čia kurį laiką telkė pajėgas. Tuo pačiu neatmestinas ir ukrainiečių klaidinimas – teigti, kad laukia rusų puolimas, sumažinti jų budrumą, ir atakuoti. Kaip bus – matysime.
a) Ploshchanka – Chervonopopivka – Zhitlivka ruože ukrainiečiai susigrąžino vakar/užvakar prarastas pozicijas prie Ploshchanka, agresoriaus aktyvumas sumenkęs.
b) Dibrova ir pietvakarinėse Kremina tęsiasi susidūrimai, tačiau dinamika ir progresas neaiškūs.
· Lysychansk. Ukrainiečiai išlaiko pozicijas šiaurės rytinėse Bilohorivka prieigose, tačiau daugiau informacijos apie tolimesnį jų stūmimąsi priekin nematėme. Savo ruožtu agresorius toliau atakuoja Bilohorivka ir Spirne.
2. Donecko kryptis.
· Bakhmut. Jau gerą savaitę kalbama, kad agresoriaus puolimas neturi perspektyvos, išsikvėpė ir pan. daug dėmesio kreipiama į Prigozhin ir Vagner samdinių retoriką. Ji svarbi, tačiau verta atkreipti dėmesį ir į padėtį mūšio lauke. Nors ir nepasiekia operacinių tikslų, bet agresorius kol kas išlaiko puolimo potencialą. Pasirodžiusią informaciją, kad į sektorių permetami desantininkai siūlytume vertinti atsargiai. Viešoje erdvėje buvo informacija, kad atvykę vienetai yra iš 56 -ojo (Krymas) ir 108 – ojo (Novorosijskas, rf) pulkų, tačiau neaišku, kokio dydžio tai vienetai (po batalioną, ar abu pilnaverčiai pulkai) ir kokios užduotys jiems numatytos (pakeisti samdinius kažkuriame ruože, vykdyti bendras operacijas su jais ar likti kaip rezervas). Apibendrintai galime išskirti du galimus variantus: 1) Vagner puolimas išsikvėpė, ima trūkti jėgų ir todėl siunčiamas papildymas ar 2) Vagner puolimas tęsiasi, tačiau neduoda norimo rezultato ir permetamas papildymas. Abu variantai galimi.
a) Soledar – Bakhmutske ruože puolimas Rozdolivka kiek sumenkęs, daugiau pastangų pulti Soledar link. Sunkios kautynės tęsiasi.
b) Bakhmut prieigose agresorius tęsia atakas Krasna Hora link, puolimas ir vėl nebuvo sėkmingas. Ukrainiečiams šį rusų aktyvumą reiktų kuo operatyviau sumažinti. Mūšių Bakhmut tendencija rodo, kad jei rusams leidžiama kelis ar kelioliką kartų daužyti galvą į vieną poziciją, anksčiau vėliau jie ją pramuša. Padėtų sėkmingos kontratakos. Panašu, ukrainiečiai tai bando daryti – išmušė agresorių iš prieš kelias dienas užimtų pozicijų miesto rytuose. Bakhmut pietryčiuose ir Opytne sunkūs poziciniai mūšiai, susidaro įspūdis, kad čia agresoriaus aktyvumą ukrainiečiams pavyko numušti.
c) Kelyje Horlivka – Bakhmut tęsiasi rusų bandymas pralaužti ukrainiečių gynybą Klishiivka. Taip pat atsinaujino rusų puolimas prie Mayorske. Tikėtina, kad nesėkmių Klishiivka fone taip bandoma kurti naują įtampos židinį, ištampyti ukrainiečių gynybą ir tada bandyti pralaužti ukrainiečių gynybą prie Klishiivka.
· Avdiivka – Mariinka. Jaučiasi bendras mūšių intensyvumo sumažėjimas. Karščiausia Makiivka – agresorius ne tik bando pralaužti ukrainiečių gynybą mieste, bet ir apeiti įtvirtintą rajoną iš šiaurės (Krasnohorivka) ir pietų (Pobeda). Šie bandymai eilinį kartą baigėsi nesėkme.
· Vuhledar. Tradicinis agresoriaus pasispardymas Novomykhailivka ir vėl nesėkmingas.
3. Zaporizhia kryptyje ukrainiečių artileristai sėkmingai perėmė estafetę iš ginklo brolių Doneck ir Pietų kryptyse. Atakuotas agresoriaus karinės administracijos objektas („karinis komisariatas“) Vasilivka.
4. Pietų kryptyje šiandien naktį girdėjosi sprogimai Sevatopolyje. Gali būti, kad gindamasi nuo ukrainiečių dronų dirbo rusų oro gynyba. Bet pranešama apie galingus sprogimus, tad gali būti, kad ji dirbo blogai. Toliau dominuoja artilerija – ukrainiečiai kelis kartus sėkmingai pataikė į agresoriaus susitelkimo rajonus. Agresorius atakavo ukrainiečių karinius ir civilinius taikinius dešiniajame Dniepro krante.
******
Locked N’ Loaded
Luhansko kryptis
Svatove. Agresorius tęsia lokalias atakas Stelmahivka apylinkėse, tačiau pasistūmėti jam nepavyksta. Vakar ukrainiečiai paskelbė, kad Svatove pietrytinėse miesto prieigose sunaikino šaudmenų sandėlį. Tai ne itin dažnas atvejis šiame sektoriuje, tad šita naujiena ypač džiugina.
Kremina:
Ploshchanka – Chervonopopivka – Zhitlivka ruože agresoriui pavyko šiek tiek pasistūmėti no man land ir atstumti ukrainiečius apie 2 km. Be to, agresoriui vėl pavyko apeiti ukrainiečių pozicijas ir atakuoti Makiivka. Ataka atmušta, tačiau skylėmis ukrainiečių gynyboje Makiivka link agresorius naudojasi ne pirmą kartą. Tai sufleruoja, kad čia tikėtis intensyvesnio ukrainiečių puolimo būtų sunku. Tai patvirtina spėjimą, kad ukrainiečių puolimo atveju labiau tikėtina intensyvi ukrainiečių ataka prie Zhitlivka.
Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose toliau tęsiasi kautynės sudėtingoje vietovėje.
Lysychansk. Nepaisant nuolatinių agresoriaus atakų Bilohorivka, ukrainiečiai dar šiek tiek pasistūmėjo šiaurės rytinėse gyvenvietės prieigose. Tokiu būdu Kremina pietvakariuose ir pietuose situacija agresoriui pamažu, bet komplikuojasi.
Donecko kryptis
Bakhmut:
Soledar – Bakhmutske ruože didelių pakitimų nėra. Agresorius intensyviai atakuoja link Soledar ir link Razdolivka.
Bakhmut prieigose rusai vėl atakavo link Krasna Hora. Apie jos reikšmę rašėme savo vakarykštėje apžvalgoje. Ataka atmušta. Rytiniuose pakraščiuose agresorius vėl užsikabino už kelių kvartalų F.Maksimenko ir Pervomaiske gatvėse. Ir anksčiau čia rusai buvo užėję, bet ukrainiečiai juos gana greitai išrūkė. Tikėkimės, kad istorija pasikartos. Pietrytiniuose miesto pakraščiuose sunkios kautynės, pozicijos eina iš rankų į rankas. Ukrainiečiams nežymiai pavyko atstumti agresorių, tačiau situacijos tai reikšmingai nekeičia. Tęsiasi sunkios kautynės Opytne.
Kelyje Horlivka – Bakhmut jau kelinta diena atakos Ozaranivka – Kurdiumivka ruože gerokai silpnesnės nei anksčiau. Pagrindinės rusų pastangos yra nukreiptos į Klishiivka užėmimą. Tikėtina, pajėgų prasimušti iki kelio Kostyantinivka – Bakhmut platesniu frontu nepakanka jėgų, tad agresorius bando šį kelią perkirsti trumpiausiu atstumu, t.y. nuo Klishiivka. Ukrainiečiai pozicijų neužleidžia.
Avdiivka – Mariinka.
Avdiivka ruože tęsiasi atakos su tikslu užimti ir įsitvirtinti Kamyanka, tačiau jos kaip eilę kartų prieš tai nėra sėkmingos.
Nevelske – Pervomaiske – Opytne ruože tęsiasi rusų bandymas išplėsti placdarmą su tikslu turėti daugiau variantų pulti Pervomaiske. Ukrainiečiai pozicijų neužleidžia.
Mariinka sunkūs gatvių mūšiai tęsiasi.
Vuhledar. Rusų atakos prie Novomykhailivka tradiciškai baigėsi nesėkme.
Zaporizhia kryptyje be pakitimų.
Pietų kryptyje artilerinė rutina. Soc. tinkluose pasirodė vaizdai, kaip Ukrainos kariai iškelia vėliavą Velyky Potyomkin saloje Dniepre. Tai drąsus reidas no man land, kuriuo primenama, kieno ši žemė, tačiau ukrainiečiai šioje vietovėje nėra įsitvirtinę. Taip pat Ukrainos Generalinis štabas paskelbė apie smūgį Chulakovka įsikūrusiam agresoriaus susitelkimo rajonu. Teigiama, kad gruodžio 31 d. įvykdyto smūgio metu žuvo ir sužeista apie 500 agresoriaus karių. Tai būtų ne ką prastesnis kabūm nei vakar aptartas smūgis Makiivka. Kol kas šio smūgio įrodymų viešoje erdvėje matyti neteko. Reikia tikėtis, kad jie netrukus pasirodys. Jei kažką praleidome, būsime dėkingi už pasidalinimą.
*******
Locked N’ Loaded
Visi matėme ir girdėjome apie smūgį agresoriaus susitelkimo rajonui Makiivka.
Buvusioje proftechninės mokyklos teritorijoje nuo gruodžio vidurio laikinai dislokuotas agresoriaus pulkas, didžiąja dalimi sudarytas iš mobilizuotųjų. Agresoriaus karo propagandistų vertinimu atakuotame pastate buvo apsistoję apie 600 karių, t.y. batalionas.
Po smūgio pastato nebeliko. Efektą padidino jo rūsyje laikyti įvairūs šaudmenys. Sudegė ir aplink pastatą išstatyta agresoriaus technika. Tik norime priminti, kad nuo kontaktinės linijos iki Makiivka apie 15 km. Gyvenvietė ne kartą buvo tapusi ukrainiečių apšaudymų taikiniu. Dar reikėjo sugebėti 1) taip pasirinkti dislokacijos vietą (vienas didelis pastatas, kuris automatiškai pritraukia dėmesį), 2) kartu laikyti žmones, šaudmenis ir techniką, 3) apgailėtinai vykdyti rutiną (tokia banda aplink vaikštančių, rėkiančių, geriančių vyrų labai greitai pastebima). Toks nuo gruodžio vidurio ūžiantis taboras negalėjo praslysti pro Ukrainos žvalgybos akis. To išdavoje kabūm .
Agresoriaus gynybos ministerija oficialiai patvirtino 63 karių žūtį. Net jei patikėsime šiuo skaičiu, dar reikia pridėti sunkiai ir vidutiniškai sužeistus, kurie į rikiuotę niekada nebegrįš. Atsižvelgiant į tai, kad pastatas iš esmės sugriautas, o pačių rusų vertinimu jame galėjo būti apie 600 karių, tad bendras nuostolių skaičius tikrai turėtų viršyti 300. Galima teigti, kad šio smūgio išdavoje agresoriaus bataliono dydžio vienetas neteko kovingumo (sunaikinta ir sužeista daugiau kaip 50 proc.personalo) ir kontaktinėje linijoje šis vienetas nepasirodys.
Rusų soc. tinklai ūžia, reikalaujama pulko ir aukštesnės vadovybės atsakomybės ir galvos. Makiivka formaliai yra 1 – ojo DNR „liaudies milicijos“ korpuso atsakomybės rajonas, į kurį atvyko šis mobilizuotųjų pulkas. Tad jie iš „separų“ gavo nurodymus, kur apsistoti, kol bus išsiųsti į kontaktinę liniją. Tik priminsime, kad trintis tarp „separų“, rusijos reguliarų ir mobilizuotųjų yra senokai. Ypač ji paaštrėjo po rusijos pralaimėjimo Izyum operacijos metu, kur reguliarai kaltino „separus“, jog šie pabėgo iš mūšio lauko. Pastarasis incidentas Makiivka draugystės tarp „rusiško pasaulio“ nešėjų nepridės.
Luhansko kryptis
Svatove. Be pakitimų. Agresorius toliau vykdo lokalias atakas Stelmahivka apylinkėse.
Kremina:
Ploshchanka – Chervonopopivka – Zhitlivka ruoše tęsiasi pozicinės kautynės. Agresoriaus veržlus noras numirti kiek sumenkęs, tačiau vis pasitaiko lokalių atakų. Ukrainiečiai taip pat atsargiai čiupinėja kontaktinę liniją.
Apie situaciją Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose vis dar trūksta objektyvios informacijos. Ten tęsiasi susidūrimai, pozicijos eina iš rankų į rankas, iniciatyvą išlaiko ukrainiečiai.
Lysychansk. Tikėtina, badymas užkirsti kelią ukrainiečių judėjimui link Shipilivka agresorius suintensyvino atakas šiaurės rytinėse Bilohorivka prieigose. Tuo pačiu tęsiasi susidūrimai prie Spirne. Agresoriui pasistūmėti abiejuose šiuose ruožuose nepavyksta.
Donecko kryptis
Bakhmut:
Soledar – Bakhmutske ruože tęsiasi agresoriaus puolimas Soledar ir Razdolivka – Vesele link. Ukrainiečiai atakas atmušė. Toks agresoriaus užsispyrimas atakuoti šiomis dviem kryptimis gali reikšti arba 1) kad čia rusai sutelkė pakankamai pajėgų/resursų ir tikrai rengiasi vystyti puolimą tuo pat metu link kelio Slaviansk – Bakhmut ir link Syversk, arba 2) Razdolivka – Vesele ruožo puolimas pirmiausia yra Soledar puolimo dalis siekiant apsaugoti savo šiaurinį flangą ir užnugarį (ukrainiečiai jau Soledar – Bakhmutske yra surengę atakų į agresoriaus gynybos gilumą).
Bakhmut prieigose sunkūs mūšiai tęsiasi. Šiaurės rytinėse prieigose rusai pabandė apeiti Pidhorodne ir atakuoti šiauriau esančią Krasna Hora. Ataka atmušta, tačiau toks agresoriaus aktyvumas yra nemalonus signalas. Ši gyvenvietė yra prie pat strategiškai svarbios kelių Slaviansk-Bakhmut ir Syversk-Bakhmut sankirtos, tad įsitvirtinus Krasna Hora, šią sankirtą galima kontroliuoti ugnimi visu ginkluotės spektru (nuo minosvaidžių, tankų ugnies iki artilerijos). Maža to, per Krasna Hora patogu keltis į kitą Bakhmutovka upės krantą, šturmuoti Paraskoviivka ir užimti minėtą sankirtą pajėgomis. Be to, per Krasna Hora eina geležinkelis. Mažai tikėtina, kad juo ukrainiečiai naudojasi pilna apimtimi (iki kontaktinės linijos tik apie 4 km), bet visgi užėmus Krasna Hora tai būtų ukrainiečių logistinių galimybių sumažinimas. Ypač jei agresoriui pavyktų atakos Razdolivka, per kurią eina ta pati geležinkelio atšaka į Bakhmut. Tokiu būtų ši logistinė arterija būtų sukapota ir tektų kliautis tik automobilių keliais šiaurėje, šiaurės vakaruose ir vakaruose nuo Bakhmut.
Kelyje Horlivka – Bakhmut ukrainiečiai toliau kaunasi Klishiivka, pozicijos eina iš rankų į rankas.
Avdiivka – Mariinka:
Avdiivka ruože agresorius tęsė atakas Kamyanka link, tačiau ukrainiečiai apsigynė.
Mariinka tvirtovė laikosi. Siekdami palaužti gynėjų pasipriešinimą, rusai vėl pabandė atakuoti piečiau esančią Pobeda ir apeiti įtvirtintą Mariinka rajoną. Ataka atmušta.
Vuhledar. Be pakitimų.
Zaporizhia kryptyje didelis kabūm. Jei praeitą savaitę daužytas Tokmak, tai dabar šalia jo į gretą jungiasi Melitopol. Pasirodė informacija apie sprogimus Berdiansk.
Pietų kryptyje dirba žvalgai ir artileristai.
*********
Naujieji metai Ukrainoje.
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
Politinis strateginis lygmuo
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, prisimindamas dramatiškiausias karo akimirkas ir pergales, savo naujametinėje sveikinimo kalboje dėkojo savo piliečiams, kurie atlaikė atakas, tamsą ir šaltį. „Mums buvo pasakyta: neturite kitos išeities, tik pasiduoti. Mes sakome: mes neturime kitos išeities, tik laimėti”, – sakė jis, apsirengęs chaki spalvos apranga ir stovėdamas tamsoje, už nugaros plevėsuojant Ukrainos vėliavai.
Tuo tarpu karo nusikaltėlis V. Putinas, mėgino pakelti savo marodieriams kovinę dvasią ir svaidėsi grasinimais bei reikalavimais. „Svarbiausia – Rusijos likimas”, – sakė fiureris. „Tėvynės gynyba yra mūsų šventa pareiga mūsų protėviams ir palikuonims. Moralinis, istorinis teisingumas yra mūsų pusėje”. Pakartojęs, kad Vakarai neva ketina „sunaikinti Rusiją”, Rusijos Federacijos vladyka pažadėjo, kad niekada to neleis. Jis dar kartą davė suprasti, kad karas, nors ir sunkus, bus tęsiamas.
„Mes visada žinojome, o šiandien dar kartą įsitikinome, kad suvereni, nepriklausoma, saugi Rusijos ateitis priklauso tik nuo mūsų, nuo mūsų jėgos ir valios”, – sakė jis.
Kokie iš esmės prieštaringi naratyvai! Zelenskis, tikras lyderis, dėkojo savo tautiečiams, o Putreris apsuptas uniformų, grasino savo vergams sunaikinimu, jei jie patys neis mirti Ukrainoje.
Vakar, sulaukęs 95 metų, mirė buvęs popiežius Benediktas. Pirmasis per 600 metų atsistatydinęs pontifikas po savęs paliko seksualinių išnaudojimo skandalų draskomą katalikų bažnyčią, susiskaldžiusią tarp rūsčių konservatorių ir maištaujančių modernistų. Ir nors Benedikto santykiai su jo įpėdiniu popiežiumi Pranciškumi buvo geri, po 2013 m. atsistatydinimo jo buvimas Vatikane dar labiau suskaldė katalikų hierarchus. Benediktas ne kartą savo kalbose sunerimusiems senųjų tradicijų sekėjams turėjo kartoti, kad „yra vienas popiežius, ir tai yra Pranciškus.”
Fortepijonu grojantis profesorius ir įspūdingas teologas Benediktas, kaip jis pats pripažino, buvo silpnas lyderis, kuriam sunkiai sekėsi įsitvirtinti neskaidrioje Vatikano biurokratijoje ir kuris per aštuonerius valdymo metus klupinėjo nuo krizės prie krizės.
Benediktas ne kartą atsiprašė už tai, kad nesugebėjo išrauti dvasininkų vykdomos seksualinės prievartos prieš vaikus. Jis buvo pirmasis popiežius, ėmęsis rimtų veiksmų prieš kunigų nebaudžiamumą, bet jo pastangos nesugebėjo sustabdyti spartaus bažnyčios lankomumo mažėjimo Vakaruose, ypač Europoje.
Šėkorėjos lyderis Kim Jong Unas šiais metais nurodė „eksponentiškai” didinti branduolinių kovinių galvučių gamybą ir kurti naują tarpžemyninę balistinę raketą, kad būtų galima pasipriešinti Jungtinėms Valstijoms ir Pietų Korėjai. Jo pareiškimas buvo paskelbtas praėjus kelioms valandoms po to, kai Šiaurės Korėja paleido trumpojo nuotolio balistinę raketą prie savo rytinės pakrantės per Naujųjų metų naktį atliktą ginklo bandymą.
Darbininkų partijos posėdyje Kimas apkaltino Vašingtoną ir Seulą vykdant „sąmokslą izoliuoti ir užgniaužti” Šiaurės Korėją ir pavadino jį „neturinčiu analogų žmonijos istorijoje”. Jis sakė, kad dėl susidariusios padėties Pchenjanas turi „padvigubinti savo pastangas, kad nepaprastai sustiprintų savo karinę galią”, ir „apsaugoti savo suverenitetą, saugumą ir pagrindinius nacionalinius interesus, kad susidorotų su pavojingais kariniais JAV ir kitų priešiškų jėgų, nukreiptų prieš mus, žingsniais”. Riebuilis Putkos bičiulis taip pat pranešė, kad Šėkorėja planuoja netrukus paleisti savo pirmąjį karinį šnipinėjimo palydovą.
Viktoras U. Darbininkų partijos suvažiavime kažkodėl nedalyvavo.
Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas išsakė savo prognozes 2023-iesiems: „Štai mano naujametinės prognozės! Infliacija ir toliau mažės. Kinija atsigaus po omikrono. Putinas pralaimės Ukrainoje. Apskritai 2023 m. bus daug geresni nei 2022 m. Nebijokite svajoti. Laimingų Naujųjų metų!”
Kremlius atnešė naujametinių dovanų savo taip vadinamiems kariams ir valstybės tarnautojams, kurie siunčiami mirti Ukrainos žemėje. Labai greitu laiku būsimi lavonai bus atleisti nuo pajamų mokesčio. Naujoji mokesčių priemonė bus taikoma visiems Rusijos piliečiams, žudantiems civilius Ukrainos teritorijose, kurias Maskva yra laikinai aneksavusi – Donecke, Luhanske, Chersone ir Zaporižėje.
Kremliaus burna Dmitrijus Peskovas sakė, kad keturiuose laikinai okupuotuose regionuose tarnaujantys kariai, policininkai, saugumo tarnybų nariai ir kiti valstybės tarnautojai nebeturės teikti informacijos apie „savo pajamas, išlaidas, turtą” pagal naujai pasirašytą įsakymą. Mokesčių lengvata taip pat bus taikoma tarnaujančiųjų partneriams ir vaikams, o jos taikymo data yra atbulinė – t.y. nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.
Įteisinti marodieriai ir žudikai. Čia jums ne kokie vagys „v zakone“.
Operacinis lygmuo
Be pakitimų.
Naujametę naktį teroristų valstybė Rusija ir vėl surengė masinį raketų apšaudymą keliuose Ukrainos miestuose, tarp jų ir Kyjive. Vienas iš sprogimų nugriaudėjo tarp gyvenamųjų namų sostinės Solomensko rajone. Be to, apie sprogimus pranešta sostinės Pečerskio ir Golosejevskio rajonuose. Apgadintas viešbučio pastatas, nužudytas vienas civilis, keli buvo sužeisti.
Per ataką Mykolajive buvo sužeisti septyni žmonės, trys iš jų paguldyti į ligoninę. Teroristų raketų smūgiai visiškai sunaikino du gyvenamuosius pastatus ir apgadino dar 12 pastatų.
Iš viso Ukrainos gynybos pajėgos numušė 12 iš 20 rusų paleistų sparnuotųjų raketų.
Be to, naujųjų metų išvakarėse Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino 45 Irane pagamintus bepiločius orlaivius kamikadzes „Shahed-131/136″. Ant vieno iš jų nuolaužų rusų kalba buvo parašyta „Su Naujaisiais …“.
Tuo tarpu Ukrainos karinės žvalgybos vadas Budanovas sakė, kad Rusija perkėlė savo strateginius bombonešius giliai į užnugarį saugodamiesi galimų atakų ir diversijų. Be to, „Rusijos strateginė aviacija turi vis daugiau problemų dėl bombonešių, ypač jų variklių, nusidėvėjimo, daugelio dalių gamyba jau seniai nutraukta“, pabrėžė jis.
„Tai seni lėktuvai, kurių eksploatavimo laikas nuolat pratęsiamas <…> per paskutines dvi raketų atakas, jos buvo paleistos iš netoli (nuo pakilimo esančių) aerodromų, todėl pranešama apie Rusijos Federacijoje nukritusias raketas. Taip yra todėl, kad jie nesiartina prie įprastų paleidimo vietų, kad sumažintų lėktuvų nusidėvėjimą”, – sakė A. Budanovas.
Nuo vasario 24 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino 40 proc. okupuotų teritorijų. Atkovojus dešiniojo kranto Chersono sritį paaiškėjo, kad bendras deokupuotų teritorijų plotas yra beveik 40 000 kv. km. Vien per rudens puolimą Charkivo srityje buvo išlaisvinta 12 tūkst. kvadratinių kilometrų, atsiimta apie 500 gyvenviečių, o per Chersono puolimą – apie 6 tūkst. kvadratinių kilometrų, atsiimta daugiau kaip 200 gyvenviečių.
2022 m. Ukraina iš tarptautinių partnerių gavo ginklų, šaudmenų ir medžiagų, kurių gynybos pajėgoms reikėjo gintis nuo Rusijos agresijos. Dabar Ukrainai reikia amunicijos, kuri leistų smogti priešui dideliu atstumu.
Taktinis lygmuo
Gruodžio 31 d. įvyko karo belaisvių mainai. 140 ukrainiečių karių, tarp kurių sužeistieji iš Mariupolio, Gyvatės salos, Slavutičiaus, Bachmuto apylinkų iškeisti į neminimą skaičių agresoriaus marodierių. Iš viso sugrąžinti 132 vyrai ir 8 moterys, 22 karininkai, 118 seržantų ir kareivių.
Paskutinę senųjų metų parą Ukrainos kariuomenė likvidavo dar apie 760 rusų okupantų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo vasario 24 d. priešo koviniai nuostoliai iš viso sudaro jau apie 106 000 žmonių.
2022 m. gruodžio 31 d. dieną driskiai surengė 31 raketų ir 12 oro smūgių, taip pat daugiau kaip 70 atakų iš salvinių raketinės artilerijos isstemų. Be to, priešas paleido 13 Irano bepiločių „Shahed-136”. Visus juos Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino.
Visoje Ukrainos teritorijoje išlieka didelė priešo oro ir raketų smūgių grėsmė.
Ukrainos kariai atrėmė 9 okupantų pajėgų atakas.
Per pastarąją savaitę į Bilovodsko miesto (Luhansko sritis) ligoninę pristatyta apie 350 sužeistų marodierių iš Rusijos.
2022 m. gruodžio 30 d. priešo nuostoliai sudarė iki 160 sužeistų okupantų, Zaporižės srityje sunaikinta 10 įvairių rūšių karinės technikos vienetų.
Priešas suintensyvino kontržvalgybinę veiklą Charkivo srityje. Užpuolikai ieško proukrainietiškai nusiteikusių gyventojų tarp civilių gyventojų.
Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė smūgį į mėsos susitelkimo vietą, taip pat vieną smūgį į priešlėktuvinės sistemos poziciją, o raketiniai ir artilerijos daliniai smogė į orkų vadavietei, 4 gyvosios jėgos susitelkimo vietoms ir vienam okupantų bepiločių orlaivių valdymo postui.
Sausio 1 d. yra ypatinga šventė Ukrainoje: švenčiama Stepano Banderos gimimo diena.
********
Locked N’ Loaded
Sveiki. Paskutinę šių metų dieną apžvalga kiek anksčiau.
1. Luhansko kryptis.
• Svatove. Didelių pasikeitimų nėra. Agresorius toliau daužo galva į sieną prie Stelmahivka. Tiesa DeepState žemėlapyje fiksuojamas apie 3km agresoriaus pasistūmėjimas prie Kyslivka, tačiau nei ukrainietiški, nei rusiški šaltiniai nemini jokio aktyvumo šiame ruože, tad tikėtina tai tik žemėlapio patikslinimas. Internetus apkriejo vaizdai apie Ukrainos spec.pajėgų vieneto „Kraken” operacijas Novoselivske https://t.me/kraken_kha/226 Žiniasklaidoje pasklido žinia apie išlaisvintą Novoselivske, tačiau šis video vaizduoja mūšius lapkričio mėn. Situacija dabar ten nelengva – gyvenvietė no man land, kur iniciatyvą turi ukrainiečiai.
• Kremina.
a) vakar rusai skalambijo apie savo rimtą judėjimą Ploshchanka – Chervonopopivka ruože. Neva ne kartą mūšiuose suluptos „elitinės” 76-oro desanto divizijos vienetai pralaužė ukrainiečių gynybą ir vežėsi gilyn į vakarus. Turbūt tos galingos operacijos rezultatai tokie „pribloškiantys”, kad įrašas apie šį puolimą iš telegram kanalo pašalintas Savo ruožtu ukrainiečiai laiko pozicijas, šiek tiek pagerino savo taktinę situaciją prie Ploshchanka.
b) agresorius tikėtina nuo Dibrova iškyšulio atakavo link Nevske. Tikėtina, kad tokiais veiksmais į Ploshchanka- Chervonopopivka-Zhitlivka ruožo užnugarį rusai siekia ardyti ukrainiečių pasirengimus puolimo operacijomis perkirsti kelią Svatove-Kremina.
c) trūksta objektyvios info iš pietvakarinių Kremina prieigų, mūšiai tęsiasi. Tačiau pažiūrėjus į agresoriaus karo propagandistų įrašus soc.tinkluose susidaro įspūdis, kad agresoriui ten rūgštu. Kalbama, kad ukrainiečiai atakuoja link Shipilivka. Ši gyvenvietė yra pietiniame Syverskyi Donets krante, tad tikėtina jog Kremina sektoriuje ukrainiečiai valo šiaurinį upės krantą, o iš Lysychansk sektoriaus link pačios Shipilivka gyvenvietės judama nuo Bilohorivka. Agresorius baiminasi ukrainiečių prasiveržimo link Stara Krasnianka. Ši gyvenvietė yra kelyje tarp Kremina ir Rubizhne. Laukiam gerų naujienų.
• Lysychansk. Aukščiau minėtas ukrainiečių galimas judėjimas link Shipilivka būtų logiška pastarosiomis diemis pasiektų taktinių laimėjimų Bilohorivka šiaurės rytuose tąsa. Spirne tęsiasi sunkūs mūšiai.
2. Donecko kryptis.
• Bakhmut:
a) Soledar-Bakhmutske ruože be didelių pakitimų. Sunkios kautynės tęsiasi.
b) Bakhmut prieigose agresorius išlaiko intensyvų spaudimą šiaurės rytuose (Pidhorodne) ir pietuose (Opytne). Problematiškiausia padėtis Opytne. Prieš keletą dienų atakuodamas iš pietryčių agresorius pasiekė dambos rytinę pusę, o vakar/šiandien nuo Opytne stumiasi šiaurėn ir grasina pasiekti pietinę/pietvakarinę dambos pusę su tikslu pradėti judėjimą vakariniame Bakhmutovka krante.Tiesa, vakariniame krante ukrainiečiai gali remtis į Bakhmutovka intakus, ir agresoriaus judėjimas čia būtų labai komplikuotas. Tačiau toks judesys vakariniame Bakhmutovka krante palengvintų tikėtiną agresoriaus puolimą rytiniame Bakhmutovka krante (parama ugnimi, kaustytų gynėjų pajėgas).
c) kelyje Horlivka – Bakhumt rusai intensyviai atakuoja Klishiivka, jiems pavyko nežymiai pasistūmėti.
• Avdiivka-Mariinka.
a) Avdiivka tęsiasi agresoriaus puolimas ruože Krasnohorivka-Kamyanka- Kruta Balka. Ukrainiečiai sėkmingai ginasi.
b)Nevelske-Pervomaiske-Opytne ruože tęsiasi lokalūs susidūrimai.
c) Mariinka ukrainiečiai neužleidžia pozicijų, susidaro įdpūdis, kad agresoriaus atakos sumenko. Tikėtina, tai labiau susiję su rusų pajėgų rotacija, o ne pasikeitusiais planais.
• Vuhledar. Be pakitimų
3. Zaporizhia kryptyje lokalūs susidūrimai kontaktinėje linijoje bei artilerijos dvikovos.
4. Pietų kryptis. Be pakitimų.
**********
Locked N’ Loaded
• JAV Ukrainai perduoda automatizuotą artilerijos padalinių valdymo sistemą. Ji pakels Ukrainos paramos ugnimi padalinių efektyvumą į naują lygį. Geriau nei Yuryi Butusov nesurašysim, tai tiesiog dalinamės jo postu https://www.facebook.com
• Rusai siekė sustiprinti vakarykštės atakos raketomis efektą ir naktį atakavo Ukrainos civilinės infrastruktūros taikinius dronais- savižudžiais.
• Tuo pačiu agresorius ėmėsi stiprinti savo karinių objektų gynybos gilumoje oro gynybą. Pasirodžiusiose palydovų nuotraukose iš Engels bazės matome mažiau lėktuvų, jie išskirstyti didesniais atstumais. Soc.tinkluose rusai demonstruoja džipus su sumontuotais stovais sunkiesiems kulkosvaidžiams, kurie juda karinių bazių link. Agresorius demonstruoja, kad oro pajėgų bazėse Kryme lėktuvai atskirti betoninėmis sienelėmis ir pan. Neatmestina, kad tai ne realios pastangos, o tradicinė pakazucha reputacijos išsaugojimo tikslais.
1. Luhansko kryptis.
• Svatove. Ukrainiečiams šiuo metu pavyko apraminti agresoriaus aktyvumą šiauriniame flange prie Lyman Pershyi. Ten dominuoja pozicinės kautynės. Rusai vėl atakavo pietiniame flange (Stelmahivka), tačiau ir vėl be rezultatų.
• Kremina.
a) Ukrainiečiams pavyko nežymiai pasistūmėti prie Ploshchanka. Tikėtina, tai vakarykštės labai nesėkmingos rusų atakos šiame ruože pasėkmė. Galimai ukrainiečiai ne tik sunaikino puolusius, bet ir kontratakavo, užėmė naujas pozicijas ir įsitvirtino. Šiandien agresorius vėl atnaujino atakas, mūšis tęsiasi.
b) tęsiasi permainingos kautynės prie Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose, ukrainiečiai sudėtingoje vietovėje visgi stumiasi priekin. Rusų soc.tinkluose optimizmo vis mažiau, vis garsesnės kalbos apie galimybę, jog ukrainiečiai čia pralauš jų gynybą.
• Lysychansk. Didelių pakitimų nėra, ukrainiečiai išlaiko vakar atsikovotas pozicijas šiaurės rytinėse Bilohorivka prieigose.
2. Donecko kryptis.
• Bakhmut:
a) Soledar-Bakhmutske ruože sunkios kautynės. Agresorius neatsisako sumanymo pulti ir link Soledar, ir link Syversk.
b) Bakhmut prieigose agresorius labai intensyviai spaudžia šiaurės rytuose (Pidhorodne) ir pietuose (Opytne). Neatmestina, kad matydamas savo taktinę sėkmę Soledar ir kelyje Horlivka-Bakhmut tikisi sektorių supti ne tik plačiuoju pusiau žiedu link kelio Slaviansk- Bakhmut šiaurės rytuose(pvz.iki Privilia) ir link Chasiv Yar pietvakariuose, bet ir mažuoju žiedu – nuo Pidhorodne bent iki ruožo Krasna Hora-Yahidne šiaurės rytuose ir nuo Opytne bent iki gatvių Chaikovskogo ir Korsunskogo sankirtos. Užblokavus miestą dviem pusiau žiedais ir atkirtus atsitraukimo kelius bei logistiką, būtų pradėtas miesto šturmas. Tačiau tai tik teorinės prielaidos žvelgiant į dinamiką. Ukrainiečiai pajėgūs sugriauti šiuo planus (jei mūsų spėjimas tikslus). Kaip bus -matysime.
c) kelyje Horlivka – Bakhumt rusai toliau bando pralaužti ukrainiečių gynybą Klishiivka. Tuo pačiu agresorius bando judėti į vakarus nuo Kurdiumivka. Ukrainiečiai apsigynė.
• Avdiivka-Mariinka.
a) rusai atnaujino atakas Avdiivka link. Tikėtina, pirminis tikslas lieka nepakitęs – peržengti kelią Kostyantinivka – Yasunovata ruože Krasnohorivka-Kamyanka- Kruta Balka, o tada vystyti puolimą Avdiivka link. Rusų atakos nebuvo sėkmingos.
b) susidaro įspūdis, kad mūšių intensyvumas Nevelske-Pervomaiske-Opytne ruože kiek sumenkęs.
c) ukrainiečiai toliau įnirtingai ginasi Mariinka ir neužleidžia pozicijų.
• Vuhledar. Be pakitimų
3. Zaporizhia kryptis. Lokalios agresoriaus atakos Huliaj Pole ruože nebuvo sėkmingos. Daugiausia darbo abiejų pusių žvalgams ir artileristams.
4. Pietų kryptis. Ukrainiečiai toliau poliruoja Krymo bottle neck’ą. Sprogimai šalia strategiškai svarbaus kelio Melitopol – Dzhankoi esančios gyvenvietės Henichesk. Tuo pačiu rusų oro gynyba virš Sevastopol bandė numušinėti ukrainiečių dronus. Bijodami naujų diversijų ant Kerch tilto, rusai šiame objekte sustiprino saugumą. Logistinės agresoriaus problemos gilėja.
************
Locked N’ Loaded
• Šiandien agresorius surengė vieną masiškesnių pastaruoju metu atakų raketomis. Ukrainos Generslinis štabas selbiama, kad smogta 69 smūgiai, 54 raketas pavyko numušti. Šį kartą agresorius naudojo dronus-savižudžius kaip jauką identifikuoti ukrainiečių oro gynybos priemones. Po to dalis raketų atakavo Ukrainos oro gynybos sistemas. Bet ir vėl pagrindinis agresoriaus smūgių tikslas ir didžiausias kiekis raketų civilisms objektams visoje Ukrainos teritorijoje.
• Ukrainiečiai ne tik gynėsi, bet ir atakavo. Saugodamasi nuo ukrainiečių dronų, aresoriaus oro gynyba dirbo Belhorod ir Brianks srityse. Tuo pačiu pasirodė informacija apie pakartotinius sprogimus Engelso kariniame oro uoste. Dar trūksta informacijos, kas ten įvyko. Pagal vieną versiją ukrainiečiai surengė dar vieną smūgį dronu. Tuo pačiu pasirodė pranešimas, kad rusai virš šios bazės numušė savo Su27. Informacija nepatvirtinta, tačiau toks incidentas iš principo galimas – rusų oro gynybininkai ne kartą po rimtų feilų imdavo pliekti į viską kas juda ir numušdavo savo lėktuvus. Tad gajos abi šios versijos. Kita vertus negalime atmesti, kad nutekindami žinias apie neva netyčia numuštą savo lėktuvą, taip rusai bando paneigti informaciją apie eilinę ukrainiečių sėkmę. Daugiau detalių bus turbūt rytoj.
1. Luhansko kryptis.
• Svatove. Agresoriaus pastangos šiauriniame flange sumenko. Ar tai jau tendencija, dar sunku pasakyti. Tuo tarpu pietiniame flange (Stelmahivka – Andriivka) agresorius plečia atakų geografiją, tačiau intensyvumas panašus kaip anksčiau. Tai labiau primena desperatišką bandymą sukaustyti kuo didesnes ukrainiečių pajėgas, nei puolimo apsukų didinimą.
• Kremina.
a) Ploshchanka – Chervonopopivka ruože agresorius surengė didesnio masto puolimą nei pastarosiomis dienomis įprasta. Tikėtina, siekė pastumti kontaktinę liniją bent keletą kilometrų į vakarus, t.y. priversti ukrainiečius užsiimti naujo gynybos ruožo formavimu ir negalvoti apie puolimą. Ši ataka rusams baigėsi labai nesėkmingai, ukrainiečiai išlaikė pozicijas. Tikėtina, kad tokia ataka – Vagner samdinių ir kalinių pasirodymo sektoriuje išdava. Neatmestina, kad tokių puolimų gali būti ir daugiau.
b) Tęsiasi sunkios kautynės prie Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose. Susidaro įspūdis, kad agresoriaus aktyvumas slopsta, ukrainiečiai persvara didėja, tačiau dar sunku vertinti ar tai taps tendencija.
• Lysychansk. Bilohorivka šiaurės rytuose ukrainiečiai sugebėjo nežymiai pastumti kontaktinę liniją sau naudinga linkme. Galimai tai dar vienas signalas, kad agresoriaus padėtis abiejuose Severskyi Donets krantuose prastėja (Kremina ir Lysychansk sektoriai).
2. Donecko kryptis.
• Bakhmut.
a) Soledar – Bakhmutske ruože rusai toliau atakuoja Soledar ir Razdolivka-Vesele kryptimis. Tikėtina, kad šis ne itin racionalus pėstininkų ir resursų švaistymas dviem kryptimis su skirtingais operaciniais tikslais (Bakhmut vs Syversk) baigsis tada, kai agresoriui ims trūkti pėstininkų ir šaudmrnų (dėl stringančios logistikos jų atskiruose ruožose agresoriui ima trūkti). Tuomet tikėtina rusai po tokios savotiškos žvalgybos mūšiu pasirinks vieną kryptį.
b
) Bakhmut prieigose pozicijos eina iš rankų į rankas. Rusai toliau atakuoja šiaurės rytuose (Pidhorodne) ir pietuose (Opytne). Rytiniuose miesto pakraščiuose aktyvesni ukrainiečiai, tačiau padėtis kol kas nesitaiso.
c) Kelyje Horlivka – Bakhmut agresorius naudojasi savo taktine sėkme Opytne ir intensyvina Klishiivka puolimą. Gyvenvietės užėmimas ir agresoriaus judėjimas link Chasiv Yar negarantuotas, tačiau realus. Pastebėtina, kad agresorius intensyviau nei įprasta apšaudė ne tik Chasiv Yar, bet tame pačiame kelyje Pokrovsk – Bakhmut esančią Kostyantinivka.
• Avdiivka – Mariinka.
a) Avdiivka ruože be pakitimų.
b) Nevelske – Pervomaiske – Opytne ruože ukrainiečiai nežymiai pasistūmėjo no man land ir dar labiau susiaurino agresoriaus placdarmą pulti Pervomaiske link. Nepaisant to rusai ir toliau bukai ir nesėkmingai veržiasi šios gyvenvietės link.
c) Mariinka sunkios kautynės tęsiasi. Agresoriui nepavyksta pralaužti ukrainiečių gynybos gyvenvietės centre, jis bandė pulti kiek šiauriau. Rusams čia pavyko nežymiai pasistūmėti.
• Vuhledar. Kiek suintensyvėjo abiejų pusių artilerija. Rusai vėl atakuoja Novomykhailivka, tačiau tradiciškai nesėkmingai.
4. Pietų krypties kontaktinėje linijoje dominuoja artilerija. Be to, šiandien strateginę reikšmę agresoriaus logistikai turinčiame Dzhankoi (Krymas) girdėjosi sprogimai. Tikėtina, ukrainiečiai dronais atakavo agresoriaus karinę infrastruktūrą, dirbo rusų oro gynyba.
*****
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
Politinis strateginis lygmuo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įprastiniame savo kreipimesi į piliečius sakė, kad ši savaitė Ukrainai bus svarbi politiniu požiūriu. Prasidedant kitiems metams, Ukrainai svarbu išlaikyti bendrą supratimą apie nacionalinius tikslus. „Žinoma, tai mūsų krašto išlaisvinimas iš priešo, taip pat Ukrainos atkūrimas, mūsų žmonių sugrąžinimas namo, tolesnis mūsų valstybės suartėjimas su pagrindiniais partneriais, naujų galimybių Ukrainai atvėrimas pasaulyje – artimiausios ateities uždaviniai ne tik valstybei, bet ir kiekvienam iš mūsų“, sakė jis. Prezidentas pažadėjo artimiausiu metu pateikti savo požiūrį į šių užduočių įgyvendinimą metiniame pranešime Aukščiausiajai Radai apie Ukrainos išorės ir vidaus padėtį.
Mes Ukrainos prezidento požiūrį maždaug žinome – jokių derybų su teroristine Rusija ir tolesnė diplomatinė kalba sunkiais ginklais tol, kol paskutinis driskius bus išvytas iš Ukrainos teritorijos.
„Bloomberg” duomenimis, nuo 2023 m. sausio 1 d. Japonijos draudimo bendrovės nebedraus karinės rizikos Rusijos ir Ukrainos teritoriniuose vandenyse. Tokius sprendimus priėmė „Tokio Marine Holdings Inc.”, „Sompo Holdings Inc.” ir „MS&AD Insurance Group Holdings Inc.”. Šis draudikų sprendimas turės įtakos laivų maršrutams, įskaitant plaukiojimą Juodojoje ir Azovo jūrose bei vandenyse prie rytinių Rusijos krantų. Ekspertai mano, kad Rusijos suskystintų gamtinių dujų pirkėjai Japonijoje gali likti be prekių, o tolesni degalų tiekimo sutrikimai sukeltų dar daugiau sunkumų Japonijai.
Bet japonai kantrūs ir išmintingi, o sunkumai – laikini.
Austrijos vyriausybė intensyviai ruošiasi galimam elektros energijos tiekimo nutraukimui. Tai interviu „Welt” atskleidė gynybos ministrė Claudia Tanner. Pasak jos, tikimybė, kad artimiausiu metu kai kuriose Europos Sąjungos dalyse nutrūks elektros energijos tiekimas, yra labai didelė.
„Klausimas yra ne tai, ar jis ateis, bet kada jis ateis. Dėl karo Ukrainoje vėl smarkiai išaugo plataus masto elektros energijos tiekimo nutraukimo pavojus: V. Putinui įsilaužimas į Vakarų energetikos sistemas yra hibridinio karo priemonė. Neturėtume apsimesti, kad tai tik teorija. Turime pasiruošti elektros energijos tiekimo nutraukimui Austrijoje ir Europoje”, – sakė Tanner. Policija, priešgaisrinė tarnyba, civilinės saugos organizacijos ir Austrijos kariai reguliariai rengia bendras pratybas ir aiškina žmonėms, ką daryti dingus elektrai.
Pasirengimas įvairiems galimiems Rusijos teroristiniams išpuoliams ir poveikiui visuomenėms turėtų būti kiekvienos demokratinės vakarų šalies dienotvarkėje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad jo šalis nori surengti aukščiausiojo lygio susitikimą karui užbaigti, tačiau jis nesitiki, kad Rusija jame dalyvaus tuo metu, kai abi pusės intensyviai kaunasi mūšio lauke. Jo teigimu, Ukrainos vyriausybė nori, kad per du mėnesius Jungtinėse Tautose įvyktų „taikos” aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame tarpininkautų generalinis sekretorius António Guterresas.
JT atsargiai reagavo į Kulebos pasiūlymą. „Kaip generalinis sekretorius ne kartą yra sakęs praeityje, jis gali tarpininkauti tik tuo atveju, jei visos šalys nori, kad jis tarpininkautų”, – sakė JT asocijuota atstovė spaudai Florencia Soto Nino-Martinez.
Tačiau tikimybė, kad bus pasiekta kokia nors pažanga siekiant taikos, atrodo menka, nes pirmadienį Rusijos užsienio teroro ministras S. Lavrovas pagrasino Kijevui ultimatumu: arba sutikti atiduoti šiuo metu jo šalies kontroliuojamą teritoriją, arba Ukrainos likimą spręs Rusijos kariuomenė.
Ukraina žaidžia diplomatinį žaidimą rodydama, kad yra atvira taikai ir deryboms ir tokiu būdu nuima kai kurių vakarų valstybių kritiką dėl nelankstumo paliaubų klausimu. Iš tiesų, niekas nesikeičia – okupantai išveda ordas iš okupuotų teritorijų, Ukraina sėda prie derybų stalo.
Operacinis lygmuo
Be pakitimų.
Jungtinės Valstijos ir jų NATO sąjungininkės kartu su Ukraina nori nugalėti Rusiją „mūšio lauke”, kad ją sunaikintų, pareiškė ištikimas Putino pasiuntinys užsienio šalims bauginti, vienas iš teroristinės valstybės ministrų Sergejus Lavrovas. „Kolektyvinių Vakarų šalių ir jų kontroliuojamo (Ukrainos prezidento Volodymyro) Zelenskio veiksmai patvirtina pasaulinį Ukrainos krizės pobūdį”, – sakė S. Lavrovas.
„Niekam ne paslaptis, kad Jungtinių Valstijų ir jų NATO sąjungininkių strateginis tikslas yra nugalėti Rusiją mūšio lauke kaip mechanizmas, kuriuo siekiama gerokai susilpninti ar net sunaikinti mūsų šalį.”
Jeigu Lavrovas prasikrapšytų akis, tai pamatytų, kad sunaikinti režimo valdomą Rusiją siekia niekas kitas kaip kolektyvinis Rusijos Putinas.
Tuo tarpu buvęs NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas atsargos generolas Džeimsas Džounsas pareiškė, kad Rusijos fiureris V. Putinas, pradėjęs plataus masto karą prieš Ukrainą, tikėjosi, kad jis greitai baigsis. Tačiau diktatoriaus planai dėl trumpo karo nepasiteisino. Rusija jau nugalėta. Pasak Džounso, karinė pagalba Ukrainai yra labai svarbi. Jei sąjungininkės ir toliau teiks šią pagalbą ir kuo greičiau, Rusija gali sulaukti dar daugiau nemalonių naujienų.
Tik viena mažytė smulkmena – nugalėtą Rusiją dar reikia pribaigti mūšio lauke.
Taktinis lygmuo
Vakar Ukrainos kariai surengė „fejerverkus” Rusijos okupantų štabui. Mažiausiai 12 okupantų, tarp kurių naujai paskirtas brigados vadas, iškeliavo sutikti Naujųjų Metų pas Kobzoną.
Rusijos okupacinė kariuomenė vėl apšaudė Chersoną. Teroristai smogė Tropino ligoninės pastatui Chersono mieste, pataikyta į ligoninės gimdymo skyrių. Ligoninės pastatas smarkiai apgadintas, palatų langai išdaužti.
Australijos užsienio reikalų ir prekybos departamentas (DFAT) pranešė, kad kovose Ukrainoje žuvo australas. Manoma, kad prieš pat Kalėdas žuvo Sage’as O’Donnellas iš pietrytinės Viktorijos valstijos.
Trečiadienio rytą, Charkive ir regione nugriaudėjo keli sprogimai. Regione paskelbtas oro pavojus. Ukrainos prezidento kanceliarija patvirtino, kad Charkivui buvo suduotas raketos smūgis. Į įvykio vietą buvo išsiųsti Valstybinės ekstremaliųjų situacijų tarnybos padaliniai. Kol kas informacijos apie aukas nėra.
Per pastarąją parą orda surengė raketinį smūgį ir iš reaktyvinių ugnies sistemų apšaudė 33 objektus, tarp jų ir civilinius objektus Chersone.
Išlieka pavojus, kad priešininkas vykdys oro ir raketų smūgius prieš svarbiausią šalies infrastruktūrą.
Ukrainos gynėjai atrėmė 15 okupantų atakų rytų fronte. Kitose kryptyse ginkluoti valkatos stiprina gynybos pozicijas ir visų ginklų rūšių ugnimi apšaudo Ukrainos gynybos pajėgų dalinių pozicijas išilgai fronto linijos.
Gruodžio 26 d. ukrainiečių jungtinės pajėgos apšaudė priešo pozicijas Čaplinkos rajone, Chersono srityje, žuvo apie 50 taip vadinamų Rusijos karių.
Laikinai okupuotame Sevastopolyje verbuojami vietiniai gyventojai stoti į karinę tarnybą pagal sutartį Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose.
Ukrainos raketos ir artilerija per pastarąją parą pataikė į kontrolės punktą, 7 gyvosios jėgos ir karinės technikos židinius, 2 amunicijos sandėlius ir svarbų okupantų karinį objektą.
*****
Locked N’ Loaded
Luhansko kryptis
Svatove. Rusai toliau lokaliomis atakomis grasina ukrainiečių sektoriuje veikiančios ukrainiečių grupuotės šiauriniams ir pietiniams flangams.
Kremina:
Ukrainiečiai tęsia judėjimą šalia Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose. Sunkūs mūšiai tęsiasi, agresoriaus karo inžinieriai minuoja pietines Kremina prieigas.
Ploshchanka – Chervonopopivka – Zhitlivka ukrainiečiai daugiau ginasi, tačiau radę progą atakuoja. Šiandien ukrainiečiams pavyko išmušti rusus iš vieno atramos taško ir įsitvirtinti.
Lysychansk. Lokalūs susidūrmai Bilohorovka ir Sirne. Tuo pačiu agresorius artilerija atakuoja prie Siverskyi Donets esančią Hrihorivka. Neatmestina, kad taip rusai bando sutrukdyti ukrainiečių pajėgoms keltis į šiaurinį upės krantą ir iš ten vykdyti operacijas Kremina link.
Donecko kryptis
Bakhmut:
Soledar-Bakhmutske ruože rusai toliau atakuoja ir Soledar link, ir link Razdolivka (t.y. bendra kryptim link Syversk). Turbūt, kad rusų generolai išsirinktų vieną kažkurią kryptį, būtinai turi pražudyti ne vieną šimtą savų karių.
rusai išlaikė pozicijas Opytne ir pietiniuose Bakhmut pakraščiuose. Jei kelių dienų bėgyje ukrainiečiams nepavyks rusų iš čia išmušti, neatmestina, kad pagrindinės gynėjų pajėgos kelsis į vakarinį Bakhmutovka upės krantą ir tuo pačiu stiprins Opytne ruožo gynybą(kad agresorius čia nepralaužtų gynybos ir neįsiveržtų į vakarinę miesto dalį), o rytinėje miesto dalyje liks priešakinės pajėgos (žvalgai, artilerijos ugnies koreguotojai, nedideli ir mobilūs manevriniai vienetai) kurios sekins puolantį agresorių ir po truputį trauksis į vakarinę miesto dalį. Kaip bus -matysime.
kelyje Horlivka – Bakhumt rusai toliau bando pulti į šiaurės vakarus nuo Kurdiumivka, taip pat atakuoja Klishiivka ir taip stengiasi priartėti prie Chasiv Yar. Ukrainiečių atkirtimas nuo tiekimo ir galimybės rotuoti pajėgas tikėtina yra svarbesnis rusų tikslas nei tiesiog įsivelti į mūšius mieste.
Avdiivka-Mariinka:
Lokalūs susidūrimai Vodiane – Opytne ruože, tačiau rusams ir toliau nesiseka čia išplėsti placdaro Pervomaiske puolimui.
Mariinka gynėjai atmuša agresoriaus atakas. Rusai vėl atakuoja Pobeda ir Krasnohorivka taip tikėdamiesi apeiti Mariinka įtvirtintą rajoną iš šiaurės ir pietų. Ukrainiečiai sėkmingai apsigynė.
Vuhledar. Be pakitimų.
Zaporizhia kryptis. Ukrainiečiai smogė agresoriaus kariniams taikiniams Tokmak, taip toliau griaudami rusų logistinę infrastruktūrą.
Pietų kryptis. Be pakitimų.
****
Locked N’ Loaded
Akivaizdu, ukrainiečiai su pasimėgavimu tyčiojasi iš agresoriaus oro gynybos ir vėl smogė tai pačiai Engels strateginės aviacijos bazei prie Saratovo. Rusų karo propagandistai piktinasi, kad rusijos strateginius objektus šalies gilumoje saugo ne jų pačių oro gynyba, o JAV sprendimas Ukrainai neperduoti modernių ilgo nuotolio raketų.
Luhansko kryptis:
Svatove. Rusai atnaujino atakas sektoriaus šiauriniame flange (Lyman Pershyi) ir tęsia atakas pietuose (Stelmahivka). Ukrainiečiai apsigynė, kontaktinė linija nejuda.
Kremina. Pasirodė gandai, jog ukrainiečiai įsiveržė į Kremina, tačiau ši informacija nepasitvirtino. Agresorius į sektorių permetė Wagner samdinius ir kalinius, toliau bando sulaikyti ukrainiečius prie Dibrova ir pietvakarinėse Kremina prieigose, pozicijos eina iš rankų į rankas. Prie Ploshchanka taip pat tęsiasi pozicinės kautynės.
Lysychansk. Be pakitimų.
Donecko kryptis
Bakhmut:
Soledar – Bakhmutske ruože link Syversk pasistūmėti nepavyksta, todėl agresorius atnaujino atakas link Soledar.
Agresoriui pavyko pasistūmėti Opytne ir pietrytinėse miesto prieigose. Rusai vėl pasiekė dambą. Šis faktas sudaro sąlygas agresoriui prisidengti savo kairį flangą Bakhmutovka upe ir veržtis į patį Bakhmut miestą iš pietinės pusės link šiaurės. Labai tikėtina, kad ukrainiečiai sieks neleisti rusams įsitvirtinti.
Kelyje Horlivka – Bakhumt be didelių pakitimų.
Avdiivka – Mariinka. Tęsiasi pozicinės kautynės Avdiivka rytuose. Rusai tęsia puolimą Pervomaiske link, ukrainiečiai vėl apsigynė. „Mažajame Bakhmut“ a.k.a Mariinka, pragaras tęsiasi. Ukrainos gynėjai toliau daro stebuklus ir atmuša gerokai gausesnio priešo atakas.
Vuhledar. Be pakitimų.
Zaporizhia kryptis. Rusų karo propagandistai toliau aktyviai reiškiasi soc. tinkluose. Viena vertus, džiaugiasi savos artilerijos smūgių intensyvumu. Kita vertus, neramiai svarsto, kodėl ukrainiečiai į jų ugnį beveik neatsako ugnimi, nors rusų vertinimu šaudmenų jie tikrai turi. Pagrindinė versija – tyla prieš audrą, t.y. ukrainiečių puolimą. Jei taip, Ukrainos ginkluotosios pajėgos galimai perdislokuoja ir koncentruoja savo artilerijos baterijas (kuopas) tikėtino puolimo kryptimis, o vengiant išduoti savo naujas pozicijas į priešo netiesioginę ugnį atsako rezervuotai.
Pietų kryptis. Be pakitimų
*******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
Politinis strateginis lygmuo
Putinas pareiškė, kad jo karo tikslas Ukrainoje yra „suvienyti Rusijos žmones”. Putleris naudojo „istorinės Rusijos” sąvoką teigdamas, kad ukrainiečiai ir rusai yra viena tauta, mėgindamas pateisinti savo 10 mėnesių trunkančias masines ukrainiečių žudynes ir šalies niokojimą. Teroristo Putino teigimu, jo šalis veikia „teisinga kryptimi… gindama mūsų nacionalinius interesus, mūsų piliečių, mūsų tautos interesus”.
Bunkerinis pusgalvis ir nusikaltėlis – bunkerinis ir jo mąstymas. Karo iškrypėlio logika prilygsta prievartautojo, žaginančio, kankinančio auką ir manančio, jog tokiu būdu ji jam paklus ir pripažins iškrypėlio viršenybę. Fiureris dar nesuvokia, kad milijonai ukrainiečių šias Kalėdas švęs ne sausio 7-ąją, o jau atšventė gruodžio 25-ąją. Taip, kaip mes. Tai, kaip Vakarų Europa. Kad tik ne taip, kaip fašistinė Rusija. Diktatorius dar nežino, jog rusiškai jau nebekalba, rusiškų knygų nebeskaito ir rusiškos muzikos nebeklauso iki šios invazijos rusišką iš esmės prievartos kultūrą toleravę milijonai ukrainiečių. Šis karas nieku gyvu nesuvienys „Rusijos žmonių“, o galutinai suskaldys ir sunaikins Rusijos imperiją, kuri šimtmečiams įgijo mirtiną, galingą priešą, esantį pašonėje. Būtent Ukraina ir niekas kitas jau yra teroristinės Rusijos griovėja ir bus pagrindinė naujosios Rusijos kūrimo architektė.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris Kalėdų dieną transliuojamame nacionaliniame kreipimesi apgailestavo, kad praėjus 10 mėnesių nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukrainoje nėra taikos. „Mūsų karščiausias troškimas – kad vėl įsivyrautų taika. <…> Pagalba Ukrainai yra humanitarinė būtinybė„ – teigė politikas.
Didelė dalis vokiečių abejoja dėl tankų „Leopard” tiekimo Ukrainai. Apklausų, kurią atliko YouGov institutas duomenimis, 33 proc. vokiečių pasisakė už tankų, kurių prašė V. Zelenskis tiekimą, o likusieji 22 proc. nenurodė, kam teikia pirmenybę.
Yra kelios užpultos valstybės paramos formos: pasyvi, aktyvi ir tiesioginė. Vokietijos politikai, bijodami konfrontacijos, visais būdais stengiasi tiesiogiai nedalyvauti kare bei netiekti tiesioginės, pergalei reikalingos paramos. Bundestagą klaidina Kremliaus žinutė apie tariamą „Rusijos vienijimą“. Trumparegiai politikai pamiršo, jog šis karas pradėtas prieš Vakarus, juo siekiama suskaldyti NATO, sunaikinti ES ir žygiuoti į Berlyną prievartauti jaunų vokietaičių.
Kremlius šią žinutę nukopijavo nuo carinės Rusijos pirmtakų, kuomet, po ATR okupacijos (istorikas V. Rakutis teigia, jog metas atsisakyti Rusijos primesto termino „padalinimas“), 1831 m. ir 1863 m. sukilimų malšinimų bei lietuvių ir lenkų žudynių, Maskva Vakarams skelbė, jog tai ne Europos reikalas, mat „rusai aiškinasi tarpusavio santykius“.
Vakar Putinas pareiškė, jog sako esąs „100 proc.” įsitikinęs, kad jo pajėgos sunaikins pažangiausias Pentagono priešlėktuvinės gynybos sistemas „Patriot“. „Žinoma, mes ją sunaikinsime, 100 procentų!”, garsiai triūbija mitomanija sergantis vladyka.
Na tai aišku, kad Putleris sunaikins visus „Patriotus“, lygiai taip, kaip sunaikino „Himarsus“ bei kitą Vakarų ginkluotę. Mums tik kyla kuklus klausimas: kokiais ginklais tuomet ukrainiečiai veja lauk ir naikina nevykėlių ordas? Laidynėmis, kočėlais ir užnuodyta vodka?
Sekmadienį Kinija pranešė, kad reaguodama į Taivano ir Jungtinių Valstijų provokacijas, surengė karines pratybas, kurių metu imitavo ugnies smūgius jūroje ir oro erdvėje aplink salą. Kinijos kariuomenė papildė, kad vykdė „bendrą patruliavimą ir bendras kovinio šaudymo pratybas” aplink Taivaną.
„Tai griežtas atsakas į dabartinę Jungtinių Valstijų ir Taivano eskalaciją ir provokacijas. Vadavietė imsis visų būtinų priemonių, kad ryžtingai apgintų šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą”, – sakoma trumpame Pekino pareiškime.
Taivano gynybos ministerija vakar atsisakė pateikti komentarus.
Tuo pat metu, Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi gynė Kinijos poziciją dėl karo Ukrainoje ir užsiminė, kad ateinančiais metais ji stiprins ryšius su Rusija, taip pat pasidžiaugė Kinijos ir arabų šalių santykių „istorine pažanga”. „Kalbant apie Ukrainos krizę, nuosekliai laikėmės pagrindinių objektyvumo ir nešališkumo principų, neteikdami pirmenybės vienai ar kitai pusei, nepridėdami alyvos į ugnį ir tuo labiau nesiekdami savanaudiškos naudos iš šios situacijos”, – sakė Wangas. Kinijos politikas pridūrė, kad Kinija „stiprins strateginį tarpusavio pasitikėjimą ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą” su Rusija, pabrėždamas, jog abiejų šalių dvišalė prekyba artėja prie 200 mlrd. dolerių. Praėjusią savaitę Rusijos ir Kinijos karo laivai surengė bendras karines pratybas Rytų Kinijos jūroje.
Kinija pastaruoju metu mėgina tapti aktyvia žaidėja Artimuosiuose Rytuose, ypač Saudo Arabijoje kur neseniai įvyko Kinijos diktatoriaus Xi Jinpingo kelionė. Vizito metu Xi pasirašė kelis strateginės ir ekonominės partnerystės susitarimus ir sakė, kad Kinija ir toliau importuos didelius kiekius naftos iš Persijos įlankos šalių bei plės suskystintų gamtinių dujų importą.
Akivaizdu, jog Pekinas ir Maskva siekia partnerystės, išstumiant JAV ir ES iš nafta ir gamtinėmis dujomis turtingų regionų. Ir nors tarp JAV ir Kinijos vysta pozicinis ekonominis ir energetinis „karas“, kinų užsienio reikalų ministras pripažino, „kad Kinija ir Jungtinės Valstijos negali atsieti ar nutraukti tiekimo grandinių”.
Apmaudu, kad Kinija tampa vis didesne grėsme Vakarų civilizacijai. Ši Pekino retorika gali reikšti Kinijos atsaką JAV, reaguojant į rekordinį Jungtinių Valstijų gynybos biudžetą bei didžiulę paramą Ukrainai. Kinija tuo pareiškia, jog yra galios centras, kuris neketina leisti JAV dominuoti pasaulyje, priimant vienašališkus sprendimus, ypač Azijos regione. Antra vertus, Pekino valdovai nėra nepataisomai susipykę su protu, kaip jų partneriai Maskvoje.
Vos tik pasirodė pirmieji pranešimai apie sunkią žiemą ir energijos kainų šoktelėjimą Vokietijoje, Maskva kaip mat pareiškė, jog pasirengusi atnaujinti dujų tiekimą Europai vamzdynu Jamalas-Europa. „Europos rinka išlieka aktuali, nes dujų trūksta, ir mes turime visas galimybes atnaujinti tiekimą”, – pareiškė Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas.
Energetiką Kremlius ir toliau naudoja kaip karo ir šantažo priemonę.
Operacinis lygmuo
Be esminių pakitimų.
Kremlius pareiškė, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje kariauja ne su ukrainiečiais, o su NATO pajėgomis. Prieš tai Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas vapėjo, kad „teisėtais kariniais taikiniais” kare prieš Ukrainą gali būti ir civilinė infrastruktūra, tuo būdu kaip teroristas ir karo nusikaltėlis pateisindamas masines civilių žudynes.
Manoma, jog naujas teroristinės Rusijos puolimas prieš Ukrainą gali būti surengtas 2023 m. balandžio mėnesį. Tačiau tam tikslui Maskvai reikia Minsko pagalbos. Ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais matysime Lukašenkos vizitus į Maskvą ir Kremliaus pasiuntinukų vizitus Minske, derinant puolimo detales. Esame ne kartą skelbę, kodėl ši operacija pasmerkta. Net ir tuo atveju, jei Minsko smogikai bus panaudoti tik kaip diversantai, elitinės driskių pajėgos nebeturi resursų pakartoti vasario 24-osios puolimo. Be to, Ukraina jau dabar tam pasirengusi.
Kremliaus generalbalvonai greičiausiai spangsta, jog pavasarį Ukraina ir Vakarai bus išsekę po terorusijos atakų ir sunkių žiemos mėnesių, o Rusijos karo ir teroro ministro Sergėjaus Šoigu kariuomenė bus padidinta iki 1,5 mln. karių. Jau dabar driskių kojos mirksta Ukrainos purve kiauruose sportiniuose bateliuose, valkatoms trūksta šalmų, šiuolaikinių ginklų, ėdalo ir tvarsliavos. Kuo Šoigu šers tą 1,5 mln. benamių gaują, neaišku. Nesureguliavus logistikos ir neužtikrinus nenutrūkstamo aprūpinimo, kol kas tai visiškai nerealūs nuo realybės atitrūkusių Kremliaus skystapročių kliedesiai.
Vakar ryte, Rusijos lėktuvams pakilus į dangų Baltarusijoje, beveik visuose Ukrainos regionuose kaukė oro pavojaus sirenos, tuo būdu sugadinant milijonams ukrainiečių Kalėdų rytą. Neabejojama, jog Rusija ruošia ukrainiečiams „dovaną“ ir Naujųjų Metų švenčių proga.
Taktinis lygmuo
Per pastarąją parą driskiai surengė 1 oro ir 5 raketų smūgius, 40 atakų iš reaktyvinių ugnies sistemų.
Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupantų atakas visuose fronto ruožuose.
Chersono rajone barbarai ir toliau apšaudo gyvenvietes palei dešinįjį Dniepro upės krantą, griaunant Chersono srities ir Chersono miesto civilinę infrastruktūrą.
Per praėjusią parą Ukrainos karo aviacija sudavė 5 smūgius okupantų gyvosios jėgos sutelkimo rajonuose. Ukrainiečių artilerija smogė 9 driskių kontrolės punktams, 2 mėsos sutelkimo rajonams ir 2 kitiems svarbiems priešo objektams.
Ukrainos kariuomenės gynybos štabas praneša, kad bilietai į Kobzono koncertą įteikti 550 okupantų.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
Šį kartą, turbūt vienintelį, norime būti ir būsime su jumis visiškai atviri. Taip, kaip esame tarpusavyje. Pasakysime, kodėl mes kasdien rašome ir būtent rašome taip, kaip rašome. Daugeliui Lietuvoje, o ir kitose šalyse mūsų tarpusavio ryšys ir bendraautorystė yra sunkiai suvokiami ir paaiškinami: na, negi nėra kažko už jų, negi jie niekam nedirba? Ko jie siekia? Valdžios, moterų, pinigų? Kas juos valdo ir ką jie valdo? Ar jie pavojingi, ar jie kvaili?
Ai, tik vaidina kietus, nori išsiskirti, prognozuoja iš lempos, nori išgarsėt ir uždirbt daug pinigų – todėl rašo visokias „nesąmones“, – teigia ne vienas ir ne du. Ne kartą mus norėta užraukt, nupirkt, išgąsdint, patept, šantažuot…
Tačiau mes rašome ir kalbame ne tam, kad įtiktume ir patiktume. Mes neskelbiame evangelijos – „gerosios žinios“ žinodami, kad ji jums patiks. Negi manote, kad nežinome, kas patinka daugumai, kaip manipuliuoti minia? Taip, šia prasme, mes galėtume būt pavojingi. Ir tai ne tuščia panegirika sau. Mes žinome, ką sakome, ir, kas svarbiausia, tie, kurie mus puola ir bando suvaryti, tą irgi žino.
Jei trumpai – mes nerašome apie dainorėlius, dainuojančius bulvių kolūkio tvarte ir negarsiname jų vardo. Mes nieko nereklamuojame, mes niekam nieko neskolingi, ir mums nėra dėl ko galėtume jaustis, kad turėtume ko nors atsiprašyti. Mes rašome tam, kad mus išgirstumėte ir suprastumėte. Visų pirma jūs, mieli mūsų sekėjai ir skaitytojai. Mes kalbame jums labiausiai trokšdami, kad mus suprastumėte. Kad išgirstumėte – ne pritartumėt ar atmestumėt, bet išgirstumėte ir apmąstytumėte tas žinias, kurios ne visada mielos akiai ir širdžiai.
Mes verčiame savo analitinius straipsnius į užsienio kalbas, tikėdamiesi, kad jūsų pagalba jie pasieks protus mąstančius toliau nei rodo nosis, ne tik Lietuvoje. Mes labai lėtai, kartu su jumis, keičiame pasaulį, kad jis taptų nors truputį šviesesne vieta gyventi. Tam, be abejo, mums reikia jūsų palaikymo. Tik tam, kad ir kaip kažkam sunku būtų tuo patikėti. Kad bendromis jėgomis sugebėtume priimti teisingus ir savalaikius sprendimus. Nes laiko ir variantų klysti mes nebeturime.
Mes vadovaujamės ne kažkieno nuomonėmis, užsakymais, baimėmis ar puikybe. Mes remiamės dėsningumais ir stebime įvykių raidą, kuri vystosi pagal labai aiškų scenarijų. Tą scenarijų dar prieš karą esame aprašę, beveik tiksliai numatydami Kremliaus politinės ir karinės mašinos ėjimus. „Iš kur jūs žinojote? Kas jūsų šaltiniai?“, – klausė mūsų labai rimti žmonės.
Mūsų šaltiniai – fronto linijose, uždarose diskusijoje, neviešinamuose susitikimuose, kuriuose niekas nesiekia garbės ar politinių dividendų. Mes tą labai vertiname, mes ypač gerbiame tą pasitikėjimą, kurie tie valstybėms svarbūs žmonės mums suteikia. Bet svarbiausi, esminiai šaltiniai – mūsų galvose.
Iš kur mes supratome ir ištraukėme, kad Rusija puls ir kaip puls? Informacija buvo labai lengvai prieinama, vieša, ji buvo skelbiama ultimatyviais Maskvos reikalavimais NATO ir JAV pasitraukti iš Europos. Tas buvo kalbama ir teigiama atvirai, daug kartų, tačiau Vakarų ir mūsų politikai to negirdėjo, jie nepriėmė informacijos, kaip galimos realybės ir vis sukosi savo problemų ratuose, kaip kalėdinių dovanėlių paieškose po nesibaigiančias parduotuvių vitrinų alėjas.
Maskvos ultimatumai buvo labai aiškūs, Vakarai į juos nereagavo ir visi gyveno taip, tarsi nieko nebūtų nutikę, tarsi Rusija prie Ukrainos eilinį sykį sutelkusi kariuomenę vėl kažką mėgintų išgąsdinti. Tačiau ženklai ir Kremliaus ėjimai kalbėjo apie visai ką kitą.
Žirinovskis, prieš iškeliaudamas dainuoti pas Kobzoną, Dūmoje pasakė kalbą, kaip netrukus prasidės didysis žygis į Vakarus ir palinkėjo visiems sėkmės. Tai buvo Kremliaus „sboruose“ dalyvaujančio klouno pranešimas, kuris reiškė karą, tačiau niekas į tai rimtai nereagavo, nes mažą ką tauškia kažkoks juokdarys.
Toliau sekė karinė operacija Almata. Prasidėjus tariamiems neramumams Kazachstane, Rusijos spec. pajėgos išsilaipino šalies didžiausiame mieste ir malšino tariamą sukilimą, kurį vietos policija ir taip galėjo numalšinti. Beprasmė operacija mums tapo prasminga, kai pamatėme, kad Kazachstane repetuojamas didelio miesto ir dalinis valstybės užėmimo scenarijus. Tiktai kokio? Atsakymas buvo aiškus – Kyjivo. Tai buvo karo repeticija, su informacinės propagandos mašinos šūviais ir realiais šarvuotos technikos veiksmais Almatos gatvėse.
Jau tuomet mėginome spausti aliarmo mygtuką, vidaus rietenomis užsiimančioms Daukanto ir Nepriklausomybės aikščių „barikadoms“. Vėliau, nuodugniai išstudijavę Putino pareiškimus dėl Luhansko ir Donecko respublikų pripažinimo, slaptų laboratorijų ir kito informacinio srauto, supratome, kad tai pamatas didelei karinei intervencijai ir jog visa prie Ukrainos esant armada netrukus sugužės į šalį. Dar iki vasario 24-osios aprašėme būsimus Kremliaus ėjimus. Pakankamai tiksliai. Vėliau, užsienio žvalgybos tą patvirtino, kai uždėjo taškus ant „i“ – neviešai pranešė apie Rusijos karo mašinos gabenamą kraujo serumą prie sienų. Tada jau buvo aišku, likus dienoms iki invazijos, kad tuoj prasidės.
Būtent tokia Kremliaus veiksmų logika mes ir remiamės, o Vakarų veikimo principus, deja, per daug gerai žinome. Dėliojame faktus, įvykius, tradicijas, kalbas, paslėptus ėjimus į laiko ašį ir pagal visa tai darome dabartimi tampančias ateities įžvalgas. Jos, deja, radikaliai skiriasi nuo „laimės prognozių“.
Tačiau jos pasiteisina. Ir čia nėra jokių paslėptų prasmių. Mes tiesiog negalvojame, kaip riebiau ar „kiečiau“ išsireikšt. Mes skaitome Rusiją ir stengiamės daryti tai garsiai, kad išgirstų kuo daugiau mąstančiųjų. Nes mums rūpi.
Mums rūpi mūsų draugai ir artimieji, mūsų vaikai. Mums rūpite jūs. Mums rūpi Lietuva su jos kaimuku širdyse. Mums rūpi politikai ir valytojos, mums rūpi Vilnius ir Skaudvilė, mums rūpi giedras dangus virš mūsų Tėvynės. Ir, žinoma, mums rūpi taika, kaip naiviai vaikiškai tai beskambėtų.
Ačiū, kad buvote tuos metus, ir kad esate kartu su mumis ir padedate mums siekti to, kas daugeliui atrodo neįmanoma. Nes jei jau apie kažką svajoti, tai apie tai, kad visas pasaulis gyventų santarvėje ir supratime.
Svajokime kartu. To ir linkime Jums šią nuostabią šv. Kalėdų dieną.
2021 m. ES pristatė plataus užmojo programą, skirtą klimatui gelbėti. Ji pavadinta „Fit for 55“, o tai reiškia, kad iki 2030 m. energijos suvartojimas turės būti sumažintas bent 55 proc. Manoma, kad drakoniškos priemonės, turinčios įtakos visoms gyvenimo sritims, padės. Tačiau dauguma žmonių tikriausiai nukentės nuo priemonių, dėl kurių būstas taps brangesnis ar net neįmanomas. Dėl to, kad padidės nuomos mokestis, tai de facto prilygs būsto savininkų ekspropriacijai.
2021 m. pranešime spaudaiaprašoma priemonių taikymo sritis. 2.2 punkte matome, kad priemonės „Fit for 55“ bus taikomos pramonės, transporto, pastatų ir energetikos srityse.
Prekybos apyvartiniais taršos leidimais taikymas pastatų sektoriuje turėtų padėti į rinką tiekti švaresnį šildymo kurą, sutrumpinti investicijų į renovaciją atsipirkimo laiką ir pagreitinti esamų pastatų šildymo ir vėsinimo kuro keitimą. …
Todėl Komisija siūlo nuo 2026 m. taikyti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą kelių transporto ir pastatų sektoriuose.“
Europos Vadovų Tarybos svetainėje galima rasti daugiau paaiškinimų apie programą „Fit for 55“:
„Europos klimato kaitos akte teisiškai įpareigojama siekti ES klimato kaitos tikslo – iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ES bent 55 proc.“
KAS PSIKEIS?
Nauji pastatai:
Nauji pastatai, kuriuose turi būti neišmetama teršalų:
– nuo 2028 m. – nauji viešosioms įstaigoms priklausantys pastatai.
– nuo 2030 m. – visi nauji pastatai.
Nuo 2030 m. visiems naujiems pastatams bus privalomi energinio naudingumo sertifikatai.
Esami pastatai:
Negyvenamieji pastatai:
Valstybės narės turės nustatyti minimalius energinio naudingumo tikslus, t. y. didžiausią energijos kiekį, kurį pastatai gali sunaudoti vienam m2 per metus (remiantis visu pastatų fondu 2020 m. sausio mėn.). Nacionaliniam pastatų fondui, viršijančiam šias ribas, bus nustatytos dvi ribos: 15 % ir 25 %.
– iki 2030 m. visi negyvenamieji pastatai turi neviršyti 15 % ribos.
– iki 2034 m. visi negyvenamieji pastatai turi neviršyti 25 % ribos.
Gyvenamieji pastatai:
Vidutinis pirminės energijos suvartojimas visuose gyvenamuosiuose pastatuose turi būti ne mažesnis kaip
– iki 2033 m. pasiekti bent D energinio naudingumo klasės lygį.
– iki 2040 m. – bent jau tiek, kiek kiekviena šalis nustatė, kad iki 2050 m. būtų pasiektas nulinės taršos pastatų fondas.
Nuo 2050 m. visi esami pastatai turėtų būti pertvarkyti į nulinės taršos pastatus.
Pasibaigė svajonė turėti savo keturias sienas?
Savininkų asociacija „Haus & Grund“ griežtai kritikavo planuojamą direktyvą, teigdama, kad tai reikštų milijonų pastatų Europoje pabaigą. Asociacijos skaičiavimais, Vokietijoje yra apie tris milijonus namų, kurie gali būti nebenaudojami dviem etapais nuo 2030 m. ir 2033 m., kaip pranešė „Spiegel Wirtschaft“. „Daugeliui F ir G energinės klasės pastatų renovacija nebus išeitis“, – sakė „Haus-&Grund“ prezidentas Kai Warnecke. „Daugeliui privačių namų savininkų dėl ES baigiasi svajonė turėti nuosavas keturias sienas.“
Žinoma, tai vėl palies skurdesnius gyventojų sluoksnius, kaip nutiko su „Corona“ priemonėmis, CO2 kainodara, sankcijomis Rusijai ar energijos rinkų reguliavimo panaikinimu.
Taip ES tiksliai laikosi Pasaulio ekonomikos forumo 0,01 tūkstančio turtingųjų gairių: „Jums nieko daugiau nepriklausys ir jūs būsite laimingi“. Tačiau šiuo atveju taikoma tik pirmoji dalis.
Priverstinis esamų būstų atnaujinimas neišvengiamai didins nuomos kainas. Amatininkai uždirbs pinigų iš renovacijos ir bus sukurta naujų darbo vietų, tačiau liūto dalis atiteks didelėms korporacijoms, gaminančioms medžiagas, kurios bus naudojamos renovacijai.
Seniausių namų renovacija turėtų būti pradėta praktiškai nedelsiant. Kol kas dar leidžiama G energinio naudingumo klasė, iki 2030 m. turi būti pasiekta F energinio naudingumo klasė, o vėliausiai iki 2033 m. – net E energinio naudingumo klasė. Tai susiję su milijonais namų, kurių daugelio nebus galima atnaujinti žingsnis po žingsnio. Didelei daliai senų namų iki 2050 m. nebus įmanoma pasiekti nulinės taršos tikslo, todėl vėliausiai nuo 2040 m. juose nebebus galima gyventi; Vokietijoje iki 2033 m. tai jau palies 3 mln. namų.
Esmė ta, kad tai prilygsta didelio masto ekspropriacijai – būtent to siekia WEF ir milijardieriai bei oligarchai, kurie naudojasi WEF kaip viešųjų ryšių mašina. Dėl šios priežasties žemės nuosavybė taip pat bus koncentruota.
Visa tai reiškia turto ir nuosavybės perskirstymą iš apačios į viršų. „Fit for 55“ turi tiek pat mažai bendro su klimatu, kiek „Corona“ priemonės turi bendro su sveikata.
Skaitytojai klausia, o tai kaip VRK prižiūri rinkimus? O va taip ir prižiūri. Dauguma VRK narių yra deleguoti parlamentinių partijų, kas reiškia, kad parlamentinės partijos prisižiūri pačios save. Netikit? Nueikit į VRK tinklapį ir susiraskit skiltį „VRK sudėtis“. Viskas ten aiškiai parašyta.
Aš su VRK turėjau tokį vieną labai ryškų reikalą. Kai atstovavau kandidatą į Respublikos Prezidentus Saulių Skvernelį, nutiko toks dalykas, kad atsirado toks asmuo, save vadinantis žurnalistu, t.y. Paulius Gritėnas, kuris, kaip išaiškėjo, jau turėdamas sutartį su kita kandidate į Respublikos Prezidentus Ingrida Šimonyte, naudodamasis savo, kaip žurnalisto, statusu, per dvi savaites nuo sutarties su Ingrida Šimonyte sudarymo iki to momento, kai mes sužinojom apie šią sutartį, parašė 7 įrašus tiek naujienų portale delfi.lt, tiek savo socialinio tinklo facebook paskyroje, kuriuose visais įmanomais būdais dergėsi iš Sauliaus Skvernelio. Atkreiptinas dėmesys, kad tą jis padarė ne kaip Šimonytės rinkiminio štabo narys, kas dar būtų suprantama, bet kaip žurnalistas. Kuriam Visuomenės informavimo įstatymas kelia objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus. Kas reiškia, kad visi skaitytojai, skaitę jo rašliavas, manė, kad jos parašytos nešališko žurnalisto, bet ne Šimonytės rinkimų štabo nario.
Tai va, atstovaudamas Saulių Skvernelį, parašiau skundą VRK dėl rinkimų agitacijos pažeidimų. Iki rinkimų pabaigos tas skundas tikrai nebuvo išnagrinėtas, panašu, kad nėra išnagrinėtas ir iki šiol, nes bent jau man apie šio skundo nagrinėjimo rezultatus žinoma nėra.
Tačiau kai jau Šimonytė, patekusi į Respublikos Prezidento II rinkimų turą, staigiai susirūpino, kodėl jos konkurentas – Gitanas Nausėda rado taip staigiai užsakyti reklaminių stendų ir šia apimtimi parašė skundą VRK, TS-LKD tuo metu deleguotas VRK narys Vilius Semeška tuo metu draskėsi marškinius ant krūtinės: „Tai ką mums reikia daryti?
VRK pagal savo sudarymo principus yra ne rinkimų priežiūros institucija, bet parlamentinių partijų susidorojimo su oponentais institucija.
Tai aišku, ką daryti. Gautas skundas, privalom jį kuo greičiau išnagrinėti“. Long story short, Skvernelio skundo dėl Šimonytės rinkiminio štabo nario, apsimetusio žurnalistu – Pauliaus Gritėno veiklos nenagrinėjam, bet va Šimonytės tik ką gautą skundą dėl Nausėdos plakatų nagrinėjam staigiai. Dabar pat. Šiandien.
Čia jau nekalbant apie tai, kad VRK niekuomet nemato jokių pažeidimų dėl Tapino padarytų politinių kampanijų. Arba kai Zuokas paskelbė apie tai, kad kandidatuos į dabartinius Vilniaus mero rinkimus, VRK staigiai ištraukė triušį iš kepurės – sorriux, Zuokai, pas tave pažeidimai nuo praeitos rinkiminės kampanijos. Iki šiol nebuvo, nes nebuvai paskelbęs apie savo kandidatavimą, bet va kai paskelbei – pažeidimai atsirado.
Žodžiu, VRK pagal savo sudarymo principus yra ne rinkimų priežiūros institucija, bet parlamentinių partijų susidorojimo su oponentais institucija. Kuri niekuomet nematys jokių pažeidimų, jei juos daro tie, kurie šiuos pažeidimus gali daryti, ir kuri pamatys labai daug pažeidimų, jei juos padaro ar net nepadaro tie, kurių nenorima matyti politiniame lauke.
O tai ką daryti? Daryti reikia vieną labai paprastą dalyką – VRK palikti vien tik balsų per rinkimus skaičiavimui, tą ji daryti gal ir moka, o visą politinių kampanijų priežiūrą perduoti STT. Kad politines kampanijas nuo šiol prižiūrėtų ir sankcijas už politinių kampanijų reglamentavimo pažeidimus nuo šiol skirtų tik STT. Balsus per rinkimus skaičiuoja VRK, o politinių kampanijų priežiūrą vykdo STT. Tuo labiau, kad STT valdo visą operatyvinę informaciją, todėl jai nebus problema susieti kokiame nors skunde gautą informaciją apie pažeidimus su operatyvine informacija su konkrečiai politinei partijai ir jos pirmininkui teikiamomis „paskolomis grynais pinigais NT investicijoms Nidoje vystyti“.
Prisimenat, kai 1991 metais, ginant Televizijos bokštą ir Seimą, visi – seni ir jauni, turtingi ir skurdžiai, tikintys bei netikintys, valdžios žmonės ir bedarbiai – visi visi, sakytum, istorinio žaibo nušviesti, tapo galingu skydu, iškaltu iš tauraus lydinio „Lietuva”. Tačiau šiandien daugelis Sausio dienų dalyvių ir liudytojų sako abejojantys, ar eitų ginti Seimo, drąsesni sako, kad – ne, o kai kurie net drebia, jog laikas išvaikyti po Seimo stogu susimetusią ir nežinia kam atstovaujančią kompaniją. Apie šiandienos situaciją po tuo stogu ir kalbamės su eksparlamentarų klubo prezidentu Henriku ŽUKAUSKU.
Eltos nuotr.
– Pernai prieš kalėdines šventes specialiai išklausiau visų valstybės vadovų sveikinimo kalbas, tikėdama, kad bent vienas jų skirs bent kelis sakinius Lietuvai, atsidūrusiai sudėtingų geopolitinių išbandymų trasoje. Deja. Premjerė daugiau kalbėjo apie Ukrainą, Seimo pirmininkė įžūliai keturiomis kalbomis pamelavo: „nesusipriešinome”. Gal jums pasisekė išgirsti daugiau?
– Gaila Lietuvos. Ji dingsta iš mūsų sąmonės. Jos nebelieka. Ji trinama. Ji išsitrina. Eini gatve – tik vienas kitas lietuviškas užrašas. Reklamos, plakatai – anglų kalba. Jei jau lietuviškas, tai būtinai sudarkytų raidžių kratinys. Reikia gerai pasukti galvą, kad suprastum.
Kodėl? Mada? Kvailumas, ar noras būti „kitokiais”, vakarietiškais? Nesibaigiantis instaliacijų paradas. Penkiasdešimt metų okupantai mūsų nenugalėjo nei ginklu, nei protu, nei savo ideologija, o dabar mes patys savo valia atsisakome kalbos, doros, tradicijų. Valstybės pamatas traukte traukiamas iš po mūsų kojų. Lieka vien tik gražus šiuolaikiškas fasadas ir dirbtinės šypsenos.
Mūsų gi niekas neverčia, mes patys norim tapti pasaulio piliečiais, beždžioniaujam Vakarams ir džiaugiamės jų dovanėlėmis, laikydami jas brangenybėmis. „Protingi” valdantieji, prisidengdami totalios globalizacijos šūkiu, siaurina ir naikina valstybinės kalbos galias, menkina valstybę, verčia ją europinės struktūros satelitu; mūsų jaunimą išveja svetur, švelniai tariant, keistus Stambulo principus diegia į mokyklas, nuodija jais šeimas; jie propaguoja nepagarbą kitaip galvojantiems, įvairiais draudimais ir sankcijomis bando užrišti jiems burnas, tikėdamiesi, taip išsaugoti savo privilegijas.
– Negi manote, jog taip daroma tyčia?
– Manau, kad tokio sąmoningo kenkimo ar pykčio bendrapiliečiams bei tautiečiams niekada nebuvo. Buvo priešas, okupantas. Visi žinojo jį esant, bet visada tikėjo, kad tai laikina ir kad jie yra verti laisvo nepriklausomo gyvenimo savo Tėvynėje su savo kalba, kultūra, mokslu ir savo gamta…
Žinoma, nuo atmintinų Sąjūdžio laikų pasikeitė kartos. Dabartinė karta žodį „laisvė‘ supranta kitaip. Jiems tai galimybė veikti laisvai, elgtis laisvai, kartais be jokios atsakomybės. Tuo kaskart įtikina „laisvas” jaunimas, sėdintis Seime. Pažiūrėkite į jų veiklą ir siūlomus įstatymus. Ar šiandien Lietuvai būtiniausias dalykas yra narkotikų dekriminalizavimas, rašytiniai pasižadėjimai meilei ar partnerystės klausimai? Ar mes jau viską padarėme, kas mums rūpėjo įtvirtinant Nepriklausomybę? Ar jau gyvename gerovės valstybėje? Ar Lietuvoje nėra kas trečio asmens skurstančio ir galvojančio, kaip išgyventi?
Kažkokios kvailystės. Bet svarbiausia, kad koalicijos partneriai, save vadinantys konservatoriais, valstybės gelbėtojais, „geriausi, kas mums galėjo nutikti” šį XXI amžiaus dešimtmetį, vardan valdžios saldumo tai toleruoja ir tam pritaria. Siaubo filmas.
– Ko gero, imsiu manyti, kad sumažinti Seimo rinkimų amžiaus cenzą reikėjo būtent dėl to, kad dar daugiau paikų žmonių prieitų prie valstybės valdymo.
– Aš manau, kad jaunimui reikia suteikti daugiau galimybių moksle, švietime, inovacijų kūrime, IT srityse, inžinerijoje arba sporte, kur reikia daug fizinių jėgų, ištvermės, siekių pažinti ir po truputį kaupti patirtį. Bet jaunuoliškas aistras ar sportinį interesą sumaišius su politika, rezultatas tampa nebeaiškus ir netgi, sakyčiau, tragiškas.
Juo žmogus jaunesnis, juo mažiau gyvenimiškos ar politinės patirties turi, tuo lengviau jį paveikti, – norite, narkotikais, norite valdžia; jis kol kas nemoka atsirinkti, nesugeba analizuoti, jis priima sprendimus emocingai, o paskui nusimeta bet kokią atsakomybę.
Pažiūrėkite į politikos senbuvių atžalas arba jaunimą, kuris užima ar užėmė vadovaujančius postus Seime, Vyriausybėje, partijose ir pamatysite, kad jų veiksmai, sprendimai yra nepasverti, skuboti, neadekvatūs, jau nekalbant apie kompetenciją. Išvada – kvaila ir nepamatuota užsienio, aplinkos, teisingumo, vidaus reikalų politika. Partijose – skilimai, nepasitikėjimas, krentantys reitingai… Štai kokios jaunų nesubrendusių politikierių veiklos pasekmės.
– Rasi, tokių nesubrendusių politikų, ir vyresnio amžiaus, nėra stygiaus ir dabartiniame Seime.
– Politika – toks dalykas, kur būtinas gebėjimas mąstyti, gebėjimas rasti kompromisą, mokėjimas patylėti, gebėjimas analizuoti ir priimti patį racionaliausią sprendimą. Jei tu nemoki rinkti informacijos, nemoki jos sisteminti bei analizuoti, vargu ar priimsi gerą sprendimą, nes politika yra sprendimų priėmimas ir jų vykdymas. Gerai būtų, jei gavęs tarptautinių santykių instituto diplomą, galėtum save laikyti iškeptu politiku.
Deja, tai beveik neįmanoma. Didžiųjų valstybių patirtis rodo, kad 60- 70 metų amžiaus tarpsnis yra pats produktyviausias, nes brandus žmogus jau turi patirties, kad numatytų vienokį ar kitokį įstatymo ar teisės akto poveikį visuomenei ir atitinkamai balsuotų.
Politikoje jaunystė nėra privilegija. Kodėl filosofai – dažniausiai pagyvenę ir patyrimą turintys išminčiai? Kodėl Rytų politikoje ir gyvenime prisiklausoma „aksakalų”, žinančių, ką ir kaip reikia daryti?..
– Galbūt visuomenės pasitikėjimas Seimu velkasi pažeme ir dėl to, kad jame trūksta tokių „aksakalų”?
– Jų visada buvo ir yra, tik jie yra nustumti į užribį.
Šiandien svarbu ne kompetencija, bet lojalumas savo klanui. Žiūrint į Seimo ar Atkuriamojo Seimo istoriją nuo 1990 metų, išsiskiria pirmoji Vyriausybė, kuriai vadovavo žinoma ekonomistė Kazimira Prunskienė. Kokie ten buvo ministrai!.. Gali pavardes vardint, gali apie juos šnekėti kaip apie asmenybes. Taip, jie atėjo iš tarybinių laikų (mes visi atėjome iš 50 okupacijos metų), bet jie turėjo tikslą statyti savo nepriklausomą valstybę ir jie šito tikslo siekė.
Kai Romualdas Sikorskis atėjo vadovauti Finansų ministerijai, 90 proc. ministerijos darbuotojų kalbėjo rusiškai, o po trejų-ketverių metų ten 90 proc. buvo kalbama lietuvių kalba. Supraskite teisingai, tai nėra diskriminacijos pavyzdys. Tai pavyzdys, kad mes turime valstybinę kalbą ir ja privalome kalbėti visi, kad ir kokios tautybės ar mažumos atstovas būtum. Jis turėjo tikslą sukurti lietuvišką finansų sistemą ir jis tai padarė.
Arba kokio lygio asmenybė buvo ministras pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas! Jo lig šiol nė vienas premjeras nepranoko. Nesvarbu, kad jis – buvęs komunistas (tokių ir dabar apstu, net kagėbistų palikuonių), bet tai buvo žmogus, kuris pasakė žodį ir jį tesėjo, kuris niekada nieko neįžeidė.
Leonas Ašmantas, Darius Kuolys, Romualdas Ozolas, Algimantas Nasvytis – tai asmenybės, kurios viską kūrė nuo nulio. Sukurti bankai, atkurtas litas, sukurta kariuomenė, priimta Konstitucija, pagaliau visa Lietuvos teisinė sistema.
– Kada gi įvyko tas lūžis, kada valstybės kūrimas, jūsų nuomone, buvo nustumtas į užribį?
– Viskas ėjosi lyg ir normaliai, švytuoklė švytavo iš kairės į dešinę ir atvirkščiai. Seime sėdėdavo vis tie patys veikėjai. Keitėsi tik rankos, kuriose buvo valdžios vairas. Žmonės dar tikėjosi, kad po rinkimų viskas keisis ir gerės. Bet…
Lemtingi, mano nuomone, buvo 2008 metai, kai Seimo rinkimus laimėjo Arūno Valinsko suburta partija ir konservatoriai. Į valdžios olimpą atėjo šou atstovai, „žinomi žmonės”, humoristai ir t.t. Problema buvo ta, kad jie nieko nenutuokė nei valdyme, nei politikoje. Tai buvo lyg eksperimentas.
Tuo eksperimentu puikiai pasinaudojo seni lapinai konservatoriai, kurie paėmė juos savo globon, darė ką norėjo, o atsakomybę permetė jiems. Nuo to laiko Seimas prarado savo stuburą, savo nuoseklumą, gebėjimą priiminėti valstybei reikalingus ir svarbius įstatymus. Štai tada ir prasidėjo tas cirkas, tas televizijos spektaklis, kuris tęsiasi iki šiol.
Ką mes šiandien turime? Kiekviena, atleiskite, save mylinti persona užsimano būti Seimo nariu ir jai nė motais, kad neturi nei krislelio kompetencijos, nei žalio supratimo apie parlamentaro darbą. Svarbu, kad nori. Taigi tas cirkas tęsiasi iki šiol, tik jo numeriai ir artistai jau kiti – be sveiko proto, bet su tikslais: duosime narkotikų, duosime partnerių, viskas liesis laisvai, mylėsimės su parašais…
– Turite vilties, kad galą šitam cirkui galėtų padaryti jauni?
– Ne. Jaunumas čia nieko dėtas. Matome, ką išdarinėja jaunystė šiandien. Bet manau, kad esame ne avinų ar triušių tauta. Daugelis gal jau atsibudo iš letargo miego ir pamatė, kad sėdėjimas ant sofos per rinkimus tolygus mirčiai ar dar blogiau – gyvenimui su tokia valdžia, kokia yra šiandien Lietuvoje.
2024 metais turi gimti ir ateiti galinga ir vieninga dešinės pakraipos politinė jėga, kurios pagrindinis tikslas – Lietuva, jos žmonės, jų gerovė, jų kalba, kultūra, jų šeimos, jų meilė Lietuvai, bet ne partijai, klanui ar suinteresuotoms personoms. Jėga, kurios priekyje būtų Tautos rinktas prezidentas, palaikantis Lietuvos atgimimą, palaikantis ir dirbantis piliečiams, jų interesams ir lūkesčiams. Juk tai taip paprasta ir aišku.
Tik būtina sąlyga – baigti kunigaikštysčių karus, baigti partijų, partijėlių vadų ambicijas ir nesutarimus. Ant kortos pastatyta Lietuvos ateitis. Kritikos, ir labai konstruktyvios kritikos, šiandienos valdantiesiems išsakyta daug. Ateis laikas ją paversti kova, pergale ir imtis darbo.
– Dėl tradicinių partijų nebeturit iliuzijų?
– Tradicinės partijos manęs nedomina, nes jos rašo programas, kad tik laimėtų, kad tik peržengtų 5 proc. ribą, kad tik sudarytų Seime kokią nors frakciją, o atėję į valdžią vėl tvarkytų savo klano reikalus, nuolaidžiautų Briuselio valdininkams. Tokie jų pagrindiniai tikslai, bet jie nieko negali pasakyti žmogui, ką padarys tiek dėl jų, tiek dėl valstybės. Didžiosios šalys vis labiau atsisuka į savo tautą, į savo kultūrą, o mes…
– Kur jūs matot politinę jėgą, galinčią sustabdyti valstybės nykimą?
– Kaip minėjau, matyčiau naują alternatyvią tikrąją dešinę politinę jėgą, galbūt susikūrusią iš jau esančių partijėlių ar pilietinių judėjimų, kurie turėtų susiburti, kad jų kalbos ir geri norai taptų veiksmais, kad galų gale nugalėtų ne atskirų lyderių ambicijos, bet bendras interesas. Būtų labai gražu, jei tas interesas būtų Lietuva.
Būtų labai gražu, jei atsirastų lyderis, kuris pasakytų, kad reikia sugrąžinti Lietuvai jos piliečius, pasididžiavimą savo gimtine. Pagaliau gal tada mes vėl, kaip 1990 metais, atkursime savo lietuvišką paštą, kuris tarnaus ne liberalioms struktūroms, bet šalies piliečiams, sugrąžinsime lietuviškus bankus, kurie tarnautų piliečiams net atokiausiuose Lietuvos kampeliuose ir nerinktų informacijos kaip koks saugumo padalinys, sugrąžinsime spaudą, ne marginalią, bet lietuvišką spaudą, kurios vadovai bus lojalūs Lietuvai, grįšime prie savo šeimos, istorijos ištakų ir prie loginių sprendimų.
Būtų labai gražu, jei atsirastų lyderis, kuris pasakytų, kad jam reikia Lietuvos, iš kurios žmonės nebėgtų ir kurioje augtų jo vaikai. Kad jie džiaugtųsi, turėdami tokią turtingą istoriją, tokią nuostabią kalbą, gamtą, namus, kurių nekeistų į nieką pasaulyje.
Ar taip nutiks, netrukus pamatysime. Jei po 2023 metų savivaldos rinkimų mažesnės partijėlės vėl nesurinks reikiamų balsų ir turės tenkintis pralaimėtojų dalia, gal pagaliau ateis nušvitimas, kad jėga yra ne pavieniai rankos pirštai, bet kumštis. Stipriai suspaustas, sunkus ir galinga jėga trenkiantis į dabartinę pūvančią, stagnuojančią ir valdžia besimėgaujančią daugumą.
IN MEMORIAM
Jonas Algimantas Boruta SJ
(1944 10 11–2022 12 19)
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras maloniai kviečia Jus į jėzuito, Telšių vyskupo emerito, Telšių miesto Garbės piliečio, 2021 m. Laisvės premijos laureato Jono Algimanto Borutos SJ atminimo vakarą.
Renginys vyks 2023 m. sausio 19 d., ketvirtadienį, 16 val.
Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F)
Niekados nesu nusivylęs dėl savo lūkesčių, kad profesoriaus Jono Jasaičio straipsniai mažiausiai žada dvasios pakylėtumo būsenos užturėjimą. Lietuvoje yra daug profesorių, kurie kompetentingai gali paaiškinti reikalo esmę, tačiau tik J.Jasaitis apie Lietuvos laisvės kovas ir lietuvybės puoselėjimo uždavinį, taip pat apie barbarų ordų užpultos Ukrainos kančias, be visą ko kito, kalba taip jautriai, kaip niekam kitam nepavykta tikriausiai dėl sugebėjimo įsijausti trūkumo. Taigi, galima pasakyti net taip, kad tada, kai mūsų sielos surambėja ir pasidengia nejautrumo patina, pats laikas yra atsiversti J.Jasaičio straipsnius, publikuojamus nekonformistinėje spaudoje.
Išskirtinio dėmesio yra vertas ir J.Jasaičio straipsnių triptikas „Gerovės valstybės kūrimas: apginti valstybę“, kur trečiajame straipsnyjeskelbiama: „Pastoviai stebintys dabartinę viešąją erdvę, turėtų suklusti, išgirdę postringavimus, kad neva mūsų valstybės beveik nebėra, nes dabartinė valdžia atitrūko nuo visuomenės. Vis tik reikia nenusišnekėti. Valstybę mes turime nuo 1990-ųjų kovo, ją apgynėme ir 1991-ųjų sausyje. Bet kuris iš mūsų gali samprotauti, kad ta valstybė – ne tokia, kokios tikėjomės Sąjūdžio metais, bet teigti, kad jos neturime, yra didžiausia kvailystė.
Tikriausiai sunku arba neįmanoma būtų užginčyti autoriaus, įsipareigojusio apginti valstybės idėją, dabar pacituotų žodžių nominalios reikšmės teisingumo. Pagarbos vertas yra ir autoriaus sugebėjimas nepasimesti tarp negatyvaus pobūdžio smulkmenų, neprarandant magistralinį esmės regėjimą, nepametant kelio, kaip yra sakoma, dėl takelio nudrengtame peizaže.
Kas be ko, auksas žiba ir pelenuose! Todėl mane patį graužia kažkas panašaus į kaltės jausmą, kad nesugebu išsaugoti lygiai tokio paties optimizmo kaip J. J, kai, žvairuodamas į pašalius, manau užstojusius pavojus ir naujai atsivėrusias rizikas valstybės idėjos puoselėjimo plotmėje mūsų padangėje. Kaip atrodo, tokia valstybingumo idėjos erozija mūsų padangėje išties turėtų akivaizdžiai pasimatyti visiems, kai tik pabandome detaliau įvertinti valstybės ir valdžios tarpusavio santykių šiandieninę konsteliaciją būtent suvereno temos plėtotės kontekste.
J. Jasaitis paprastai labai vykusiai pateikia reikalingus pavyzdžius iš smetoninės Lietuvos, tačiau šįkart leiskite pradėti iš toliau nei įprasta, imant už atskaitos tašką dar Mindaugo karūnacijos aktą, kai toks karūnavimas išties išreiškė suvereno idėjos materializaciją baltų genčių žemėse, vienijant jas į vieną visumą, įveikiant buvusį pasidalijimą į atskiras teritorijas, valdomas atskirų kunigaikščių.
Suvereno idėja galiausiai čia reiškė net ne tiek nuorodą į karaliaus aukštesnio statuso, lyginant su kitais kunigaikščiais įtvirtinimą, kiek užgimstančios valstybės nedalumo idėjos įgyvendinimą. Kita vertus, kadangi tuo metu suverenas sutapo su aukščiausiąja valdžia viename asmenyje, suverenitetas, be visa ko kito, buvo suprantamas ir kaip nesidalijimo valdžia su kitais absoliutistinių pretenzijas turėtojai manifestacija, nekontroliuojamos valdžios triumfas.
Tačiau daug kas keičiasi iš esmės, kai moderniausias laikais, apmąstant demokratinio visuomenė valdymo principus visuomenės sutarties teorijos plėtotėje, suverenu jau laikomas ne paskiras žmogus ar atskira žmonių grupė, o tauta kaip kolektyvini asmuo.
Štai vienas iš visuomenės sutarties kūrėjų, garsus naujųjų laikų teisės ir politikos filosofas J.-J. Rousseau, labiausiai artikuliuotu būdu įtvirtinęs tautos kaip suvereno idėją moderniųjų laikų mąstysenoje, labai aiškiai skelbia, kad suverenitetas kaip tautos bendrosios valios reiškimasis yra nedalomas, neperleidžiamas, neužstatomas, taigi negali būti iškeistas į jokią matematinę redukciją ar teisinę kazuistiką. Kitaip tariant, nedalumo idėja čia yra įsisąmoninama labiausiai akivaizdžiu pavidalu iki loginės pabaigos, apie suvereniteto nedalumą kalbama su ne mažesniu įkvėpimu nei antikos filosofas Parmenidas kalbėjo apie absoliutų būties nedalumą.
Kas be ko, valstybė šiandieniniu požiūriu yra ne tik tautos kaip suvereno idėja, grynasis valios aktas, bet ir tokios idėjos įkūnijimas, sudaiktinimas, jeigu norite, protingas daiktas. Tas sudaiktinimas visų pirma reiškiasi kaip tautos gyvastingumo infrastruktūros sukūrimas ir palaikymas, idėjos įprasminimas ne tik dvasinėje, bet ir materialinėje kultūroje.
Didele sėkme reikėtų laikyti tai, kad Lietuvoje tokios idėjos simbolinė manifestacija apčiuopimu materialiu pavidalu atsidengia prieš mūsų akis kaip vienas ir tas pats aukštai stūksantis Gedimino kalno bokštas, ar ne?
Ta proga dar būtų galima pasakyti, kad valstybės idėja be materializacijos yra greičiau romantinė svajonė ar utopija, o medžiaginė valstybės infrastruktūra be idėjos yra užtrukusi žmonių būsena „belaukiant barbarų“. Tačiau ne mažiau svarbiau pastebėti, kad pati valstybė, kol ji išreiškia tautos kaip suvereno valią, taip pat yra nedaloma principiniu požiūriu, nežiūrint administracinio pasidalijimo.
Tačiau tikriausia visi esame girdėję, kad vienu iš svarbiausių demokratinio visuomenės valdymo principu yra valdžių padalijimo reikalavimas. Ar tokia valdžių padalijimo demokratinė nuostata neužginčija viso to, ką dabar kalbėjome apie tautą kaip suvereną, nesipjauna su suvereniteto nedalumo idėja?
Vis dar galvoju, kaip pasakyti švelniau (kad neišgąsdinčiau) labai paprastą dalyką, jog valdžia galiausiai net nėra valstybės dalis mechanine to žodžio reikšme. Valdžia yra tarpininkė tarp valstybės ir piliečių, o tokią savo tarpininkavimo misiją ji yra pasiruošusi vykdyti tuo geriau, kuo aiškiau politinio sąmoningumo kultūroje yra atidengiamas faktas, kad valdžia nėra valstybės dalis. Jeigu norite, teisingai subalansuota valdžia turėtų atlikti maždaug tokią funkciją, kokia savo ruožtu graikų mitologijoje yra priskirta Hermiui, t. y. dievų tarpininkui, kuris atneša žmonėms dievų žinia, detaliai ją paaiškindamas ir interpretuodamas.
Žinia, Hermis turėjo sparnuotuosius sandalus. Ši analogija yra svarbi, pastebint, kad nieko nėra blogiau nei tas atvejis, kai valdžia užklimpsta savo pačios geležinėse klumpėse.
Pasakius a, reikėtų pasakyti ir b apie tai, kad ES struktūroms Lietuva atiduoda ne savo kaip politiškai organizuotos tautos suvereniteto dalį, o tik perleidžia kai kurias valdžios funkcijas, tokiu būdu, žinoma, apsunkindama politinio tarpininkavimo užduoties įgyvendinimą.
Dėl iliustracijos dar būtų galima pastebėti, kad šiandieninėje Lietuvoje Valstybės saugumo departamentas, turintis tikslų įvardijimą pagal abreviatūrą (VSD), pagal savo veiklos turinį vis tik greičiau yra Valdžios saugumo departamentas.
Svarbu, kad valdžia būtų pasidalinusi, bet drauge ir stipri, ginant valstybės idėją ir infrastruktūrą. Tačiau valstybę gali sunaikinti ne tik išorės agresija, bet ir sava valdžia, kai ji uzurpuoja suverenines tautos teises, tapatinasi su valstybe, laiko save tokia valstybės dalimi, kuri patampa svarbesnė už visumą. Valdžia gali tapti gegužiuku valstybė lizde, jeigu tauta užmiršta savo kaip suvereno teises ir pareigas.
Tas faktas, kad šiandien Lietuvos valdančiajame klane užgimsta ir stumiama per jėgą idėja, kad neva lietuviška tapatybė yra Lietuvos valstybės pažangos stabdis, reiškia tik tai, kad valdžia pradėjo totalinį karą su valstybe. Tokiu atveju valdžia tarpininkauja tik pati sau su atgrasių mums glitėnų pagalba.
Lietaus nuotekos nenustoja būti Vilniui neįveikiama stichine nelaime! Ir kažin kodėl?
Gal todėl, kad reikia investuoti į nematomą infrastruktūrą, kurios niekas nepastebės? Jeigu nuotekų sistema veikia gerai, tai visi apie ją užmiršta ir mano, kad taip ir turi būti.
Tačiau jeigu lietaus ar buitinių nuotekų nuvedimas, tada tai tampa Problema Nr. 1 – turbūt daugelis tai patyrė ir asmeniškai?
Skirdami tinkamą dėmesį lietaus nuotekų infrastruktūrai nei p. Šimašius su savo Laisvės partija, nei jų partneriai Vilniuje TS-LKD, DP ir Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ negalėjo pasidaryti kokios nors reklamos. Visai kas kita yra daryti visokias akcijas su Lietuvos gėjum Nr. 1
Taigi kas įvyko šiuo konkrečiu atveju?
Neturiu išsamios informacijos apie visas aplinkybes, tačiau iš to kas rašoma pranešime esminės problemos galimai buvo šios:
1. Netinkama naujų statybų techninė priežiūra dėl ko nebuvo užkirstas kelias lietaus drenažo sugadinimui. Dėl to atsakomybę privalo prisiimti tiek prižiūrėtojas ir statybų savininkas/vystytojas, tiek Valstybinė statybos inspekcija, kuri privalo kontroliuoti ar yra užtikrintos kokybiškos statybų techninės priežiūros paslaugos. Intensyvią statybų priežiūrą taip pat privalėjo vykdyti ir savivaldybės įmonė, kuri eksploatuoja esamus tinklus/drenažo sistemą.
2. Netinkamas techninis projektas statybų vykdymui, kuriame nebuvo numatytos visos techninės ir organizacinės priemonės, kad būtų užtikrintas patikimas ir saugus lietaus nuotekų sistemos darbas.
Čia vertėtų paminėti, kad netinkamas lietaus nuotekų infrastruktūros vystymas Vilniaus m. ir Vilniaus raj. yra chroniška problema. Tai liudija ne tik garsiai nuskambėję potvyniai Vilniaus m. centre, bet ir didžiulis kiekis atvejų priemiesčiuose, kai yra semiamos gatvės ir gyventojų sklypai.
Vystant gyvenamųjų kvartalų plėtrą didėja kietų dangų plotai ir mažėja lietaus susigėrimas į gruntą. Todėl būtina vystyti papildomus lietaus nuotekų tinklus arba didinti esamų tinklų pralaidumą.
Tačiau ne tik aplaidžiai yra sprendžiami minėti problemai, bet projektuojant naujas gatves ar rekonstruojant esamas netgi nesuformuojami tinkami grioviai šalia gatvių, neįrengiamos pralaidos žemiausiose vietose.
Dažnai vilniečiai naudojasi Vilniaus rajonui priklausančioms gatvėmis. O kai infrastruktūra yra kelių savivaldybių sandūroje, tai šeimininko nelieka.
Kad situacija gerėtų reikia nuosekliai ir intensyviai padirbėti identifikuojant ir tvarkant kritines vietas.
Būtina iš esmės sustiprinti naujų statybos projektų tikrinimo kokybę ir užtikrinti, kad Vilniaus m. savivaldybė išreikalautų iš Vilniaus raj. savivaldybės tinkamo dėmesio ir sprendimų. Nesisekant susitarti, būtina įtraukti centrinę valdžią. O jeigu ir jai tai nerūpės, tada būtina kelti politinį skandalą valstybės mastu.
Tinkamų lietaus nuotekų sprendimų įgyvendinimui dažnai reikia vystyti daug didesnės teritorijos negu ta, kurioje statybas vykdo atskiras vystytojas, infrastruktūrą. Suprantama, kad smulkus vystytojas negali išspręsti didelės teritorijos infrastruktūros vystymo klausimų.
Tuo privalo užsiimti savivaldybė ir tam ji turi skirti ne tik iš vystytojų surinktas infrastruktūros vystymo lėšas bet ir investuoti avansu papildomai.
Svarbiausia, kad naujoji Vilniaus valdžia būtų ryžtinga, principinga ir spręstų svarbiausius miestiečiams aktualius klausimus vietoj pinigų švaistymo mažai ką su sveiku protu turinčiais bendro gatvių siaurinimo ir kitiems projektams.
Nacionalinis susivienijimas į rinkimus Vilniaus m. savivaldybėje einanti komandai, kurią veda partijos pirmininko pavaduotojas ir kandidatas į Vilniaus merus Vytautas Sinica pirmoje eilėje rūpi miestiečių problemos ir yra pasiryžusi ginti miestiečių interesus visomis galimomis priemonėmis.
Nuoroda į pranešimą apie įvykusią avariją (spauskite paveikslėlį).
Autorius yra filosofas, VU profesorius, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
Nacionalinio susivienijimo kandidatas į Vilniaus merus Vytautas Sinica išsamiame interviu išdėstė savąją Lietuvos sostinės ateities viziją. Pastaroji yra principinė alternatyva dabartinio mero R. Šimašiaus ir siekiančio tapti jo įpėdiniu mero poste Laisvės partijos kandidato požiūriui į miesto paskirtį ir egzistavimo prasmę. Principinius skirtumus tarp Laisvės partijos ir NS požiūrio į Vilnių galima glaustai apibendrinti keliomis opozicijomis:
– ES nevalstybinio darinio administracinis centras VS suverenios valstybės istorinė ir politinė sostinė;
– „Dekonstruotas“, tai yra iš pagrindų sugriautas ir „tuščioje vietoje“ konstruojamas neatpažįstamai kitas miestas vs kruopščiai saugomas ir organiškai puoselėjamas bei auginamas miestas;
– Beveidis multikultūrinis, apvalytas nuo visų Lietuvos valstybingumo ir laisvės kovų tradicijas primenančių atminties ženklų provincialus didmiestis su nukirstomis istorinėmis šaknimis VS gerbianti ir puoselėjanti savąsias tautines bendrijas bei jų kultūrinį paveldą ir kartu savo lietuviškumą ir savitumą bei ilgą istorinę valstybingumo tradiciją pabrėžianti išdidžios Europos tautos valstybės sostinė.
Taip pat turi būti aiškiai įvardytos šių principinių skirtumų, kuriuos iš tikrųjų tenka laikyti neperžengiama mentaline praraja, istorines ir politines ištakas. R. Šimašius ir V. Sinica įkūnija absoliučiai skirtingas nuostatas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės atžvilgiu. Jos išsiskyrė ir susiformavo sovietinės okupacijos laikotarpiu.
Vilniaus meras yra tipiškas vėlyvojo sovietmečio komsomolo aktyvistų kartos atstovas
Vilniaus meras yra tipiškas vėlyvojo sovietmečio komsomolo aktyvistų kartos atstovas. SSRS darė tai, ką visos imperijos daro užgrobtose šalyse. Ji su šaknimis rovė tautinę ir valstybinę jauseną. Buvo trinama istorinė atmintis ir metodiškai griaunama tautinė ir valstybinė sąmonė. Propaganda kartojo dieną naktį: XIX a. tautinis lietuvių atgimimas buvo klaida, o 1918 m. sukurta Lietuvos Respublika – nesusipratimas. Ugdytas kultūrinio nevisavertiškumo jausmas ir diegta panieka „neperspektyviai“ lietuvių kalbai, kartu visokeriopai skatinant kuo greičiau pereiti prie „didžiojo Lenino“ kalbos.
Reikia pasakyti be užuolankų: šios nuostatos buvo tapusios R. Šimašiaus ir panašių į jį veikėjų kohortos giliausia savastimi. Šie jauni žmonės nebuvo girdėję apie Molotovo – Ribentropo paktą, o jeigu atsitiktinai nugirdo – tikėjo, kad tai tik „buržuazinių nacionalistų“ šmeižtas, o Lietuva buvo ne okupuota, bet joje įvyko taiki socialistinė darbo žmonių revoliucija. Jie buvo auklėjami komunistine „proletarinio internacionalizmo“ dvasia ir nuoširdžiai laikė atskalūnais ir atgyvenomis visus, išdrįsdavusius užsiminti apie nepriklausomos valstybės atkūrimą.
Didele dalimi tai buvo jau visiškai ištautinta ir išvalstybinta karta, pasiruošusi tapti šviesaus komunizmo rytojaus statytojų avangardu. Bet šią misiją įvykdyti sutrukdė kažkoks nelemtas Sąjūdis. Teko skubiai prisitaikyti arba, kaip mokė M. Gorbačiovas, persitvarkyti. Bet okupantų išugdytos nuostatos ir jų spėta įskiepyti giliai antilietuviška pasaulėžiūra niekur nedingo. Jos tik buvo įvilktos į kiek atnaujintą „vakarietiškų vertybių“ žodyną.
Tai supratus savaime paaiškėja, iš kokių pasaulėžiūrinių ir intelektualinių šaltinių kyla visi R. Šimašiaus ir jo bendraminčių sprendimai ir veiksmai ne tik Vilniuje – jie yra iš sovietmečio ateinančio požiūrio į Lietuvą ir jos ateitį apraiškos. Nebereikia Lietuvos ir lietuviško Vilniaus (No Lithuania at All – perfrazuojant JAV vykstančių progresyviųjų protestų šūkį) – tokia yra šio požiūrio esmė.
Šiomis dienomis ne vienas savęs klausiame, kaip pasielgtume, susidarius panašiai situacijai, kaip tada – 1991 metų sausyje. Apie tai, kad sovietinė imperija panaudos karinę jėgą, buvo galima numatyti, bet vis ruseno viltis, kad iki kraujo praliejimo nebus prieita.
Prie kiekvieno pastato, kurį karinės struktūros užpuldavo, visada susirinkdavo milžiniški gynėjų būriai. Susitelkdavo ne tik vilniečiai, bet ir atvykusieji iš gana tolimų vietovių, neabejingi atkurtos valstybės išsaugojimo idėjai. Mūsų nereikėjo raginti: tranzistorinis radijo imtuvas visada būdavo įjungtas: vos tik iškildavo pavojaus signalas, visais būdais stengdavomės atsidurti ten, kur pranešta.
Vieną rytą paaiškėjo, kad bus bandoma užgrobti Spaudos rūmus. Link šio išskirtinio, savarankiškos valstybės simboliu jau tapusio pastato suvažiavo daugybė kariškos paskirties automobilių.
Kas ten suskaičiuos, kiek buvo dengtų sunkvežimių su tomis dienomis vis keisčiau atrodančiu užrašu „Liudi“ („žmonės“). Juose sėdėjusieji ginkluoti bernai tikrai neatrodė žmoniškais. Atrodė, kad bet kurią akimirką jie iššoks ir pradės žudyti.
Iš tų sunkvežimių vis pasigirsdavo riksmai: „Fašisti…“ Bet kas tie fašistai: ar mes, niekam negrasinantys, gyvenantys savo protėvių žemėje, ar šitie – iš kažkur į Lietuvą atgrūstieji?
Tačiau tie, kiurksoję kariškuose sunkvežimiuose, nieko nesvarstė – jie laukė tik įsakymo pulti ir žudyti. Tai bus lengva ir net „smagu“: juk užpultieji – beginkliai…
Prie Spaudos rūmų pasirodė ir Algirdas Brazauskas, kuris, kaip žinojome, buvo ir Pabaltijo karinės struktūros narys. Prie solidžiai atrodančio lietuvio prisiartinęs Valentinas Varenikovas atrodė kaip nykštukas. Jis atrodė kiek sutrikęs, nes A. Brazauskas buvo oficialus atstovas, kurio net sovietinė administracija dar neatšaukė.
Jiedu praėjo pro vis gausėjančias beginklių žmonių eiles iki Spaudos rūmų įėjimo ir tokiu pačiu neskubiu žingsniu grįžo atgal. Apie ką jiedu kalbėjosi, susirinkusieji negalėjo girdėti. Bet netrukus ėmė plisti žinia: „Dabar rūmų nepuls“. Ir tikrai – kariškų mašinų virtinė pasitraukė nuo Spaudos rūmų. Susirinkusieji kalbėjo: „Dabar neužgrobė, bet ar vėl neatsiras, kai gynėjų gretos praretės?.“ Netrukus taip ir įvyko – Spaudos rūmai buvo užgrobti.
Valstybės objektų gynėjai jau buvo laimėję ne vieną susidūrimą. Bene baisiausia buvo tada, kai įniršusi banda brovėsi į Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Nors tie, kuriems ten pavyko įsibrauti, jau po kelių minučių buvo išmesti, bet link rūmų lindo keli tūkstančiai pasirengusių suvaidinti „tarybinės liaudies masių ryžtą”. Tačiau ir rūmų gynėjų sparčiai daugėjo.
Juk jau buvo ir Tbilisis, ir Baku… Kariniame „miestelyje“ stovėjo daugybė sunkiųjų tankų
Netrukus stipriai susikabinę žmonės su vis garsėjančia daina ėmė stumti pučistus nuo AT rūmų. Vis labiau buvo aišku, kad net civiliais perengtų smogikų jėgos rūmams užgrobti nebeužteks. Vis dėlto mūsų nuotaika sakė, kad pasišovusieji išlaikyti „vyresniojo brolio“ įtaką savo užmačių neatsisakys. Juk jau buvo ir Tbilisis, ir Baku… Kariniame „miestelyje“ stovėjo daugybė sunkiųjų tankų, o sunkvežimių su užrašais „liudi“ matėsi vis daugiau.
Kai lemtingą sausio 12-osios vakarą per radiją nutilo Eglė Bučelytė, suspėjusi ištarti: „Mes – dar gyvi“, kai prie Aukščiausiosios Tarybos pamatėme aptriušusį autobusiuką, iš kurio drebėdamos lipo mergaitės, atvežtos iš Konarskio gatvės, kartojančios „Jų akys – varinės“, kai nuo Karoliniškių kalvos pasipylė šūvių blyksniai ir pasigirdo kurtinantys sprogimai, kai netrukus pasirodė viena po kitos lekiančios „greitosios“, vežusios sužeistuosius, jau niekas nebetikėjo, kad „ten šaudo tuščiais šoviniais“. Mums, susirinkusiems prie Aukščiausiosios Tarybos ir Mažvydo bibliotekos, liko pro rūmų langą laikomos Mišios ir nepamirštama giesmė „Marija Marija“. Kas bus toliau?
Po kažkurio laiko iš mūsiškių perimto kariškių įrašo pasigirdo: „Slyškom mnogo miasa“ (per daug mėsos) Nors mes pučistams atrodėme tik „mėsa“, jie suabejojo. Buvo aišku, kad nusikaltimo nuslėpti nepavyks, o tada sovietų politikai kaltę dėl gynėjų žūties suverstų kariškiams. Pasaulis jau tiesiogiai stebėjo vaizdus iš Vilniaus: iš įvairių valstybių suvažiavę žurnalistai stropiai dirbo, nes ir jų pačių gyvybę galėjo išgelbėti tik viešumas.
Bet grįžkime į mūsų dienas. Pastoviai stebintys dabartinę viešąją erdvę, turėtų suklusti, išgirdę postringavimus, kad neva mūsų valstybės beveik nebėra, nes dabartinė valdžia atitrūko nuo visuomenės. Vis tik reikia nenusišnekėti. Valstybę mes turime nuo 1990-ųjų kovo, ją apgynėme ir 1991-ųjų sausyje. Bet kuris iš mūsų gali samprotauti, kad ta valstybė – ne tokia, kokios tikėjomės Sąjūdžio metais, bet teigti, kad jos neturime, yra didžiausia kvailystė.
Kadangi daugelis mūsų nesame patenkinti tuo, kas vyksta, turėtume paklausti savęs, ar tikrai prisidėjome, kad valdžios veiksmai būtų geresni. Tapatinti valstybės ir valdžios sąvokų negalima. Pirmiausia turime atkurti žymiai sąmoningesnę ir aktyvesnę pilietinę visuomenę, kuri priverstų valdžią atsikvošėti, nes atotrūkis tarp valdžios ir visuomenės tikrai yra per daug didelis. Tik aktyvi visuomenė gali priversti valdžią tartis su piliečiais ir spręsti labiausiai juos jaudinančias problemas.
Visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis visada lemia konkretūs jų veiksmai, kurie turi atitikti piliečių lūkesčius. Sparčią Pirmosios Respublikos (1918-1940) pažangą lėmė tautai duotų pažadų laikymasis. Viena iš svarbiausių to meto permainų buvo žemės reforma, kuri likvidavo dvarininkų žemėvaldą ir sudarė prielaidas susiformuoti naujai – ūkininkų klasei. Tai leido ne tik aprūpinti visuomenę maistu, bet ir sukurti eksporto bazę, sustiprinti nacionalinę valiutą, stabilizuoti finansų sistemą ir per nepilnus du dešimtmečius beveik likviduoti valstybės įsiskolinimą.
Vos tik pasibaigus valstybės teritorijos išsaugojimo kariniams veiksmams, jau 1922 metais pradėjo veikti Lietuvos universitetas, parengta švietimo ir profesinio rengimo programa. Lietuvoje pradėjo kurtis viena iš sudėtingiausių – aviacijos bazė: sukurti lengvieji lėktuvai, niekuo nenusileidžiantys kitų valstybių analogams. Jei ne sovietinė agresija, mūsų valstybė jau penktojo dešimtmečio pradžioje būtų įžengusi į sparčiausiai besivystančių šalių grupę.
Antrosios Respublikos (nuo 1990-ųjų) laikotarpis apibūdinamas labai prieštaringai. Teigiami ekonomikos pokyčiai – akivaizdūs. Įdiegtos šiuolaikinės informacinės technologijos, naudojama moderni žemės ūkio, statybos ir pramonės įranga. Lietuvos įmonės vykdo tarptautinius automobilių ir aviacijos pramonės užsakymus, mūsų eksporto geografija aprėpia visus žemynus. Prekybos sistema užtikrina plačiausią prekių pasirinkimą.
Žmogiškųjų išteklių praradimas – didžiausias Europoje: lietuvių išsibarstymo daugiau kaip 50 pasaulio šalių laimėjimu nepavadinsi.
Per tuos tris dešimtmečius visa Lietuva pasikeitė neatpažįstamai ir tapo modernia valstybe. Tačiau žmogiškųjų išteklių praradimas – didžiausias Europoje: lietuvių išsibarstymo daugiau kaip 50 pasaulio šalių laimėjimu nepavadinsi. Būtina suvokti, kad asmenų, kuriais piliečiai nebegali pasitikėti, pašalinimas iš valdžios struktūrų galimas, tik piliečiams susitelkus Sąjūdžio principu, nes visuomenės susiskaldymas į „partinius“ ir net savimi nebetikinčius prie esminių socialinių permainų neatves. Rinkėjai turi pamatyti aiškią takoskyrą, kaip ir 1990-aisiais: arba Tautos sąrašas, arba dabartinė „nomenklatūra“.
Kai kurių reformų spartą stabdo objektyvios aplinkybės. Atkurti prieškaryje buvusią gausią ūkininkų klasę nebėra jokių galimybių. Per okupacijos penkiasdešimtmetį daugumos buvusių ūkininkų palikuonys iš gimtųjų vietų išvyko, pasirinko nieko bendro su agrariniu sektoriumi neturinčias specialybes, pritapo prie urbanizuoto gyvenimo būdo. Turime išplėtotą šiuolaikinę pramonę, nuolat tobulinamą transporto sistemą, vis labiau atitinkančią vakarietiškus standartus. Tačiau skaičiuojame ir praradimus.
Jei Vidurio ir Vakarų Europoje šeimos sodyba kuriama šimtmečiams ir perduodama iš kartos į kartą, tai Lietuvoje tokia tendencija buvo nutraukta, jai dar net nespėjus įsivyrauti. Dabartinės kartos ryšys su gimtuoju kraštu yra labai sumenkęs. Tikriausiai ne vienas prisimena, kokios milžiniškos norinčių išvykti eilės susidarydavo prie Vokietijos ambasados, dar iki mūsų įstojimo į Europos Sąjungą – darbo vietų praradimas tapo pagrindine emigracijos priežastimi. Tačiau besikeičiančios vyriausybės gręsiančio pavojaus masto nesuvokė ir nesuvokia iki šiol.
Dar labiau apmaudu, kad užuot sprendusios svarbiausius valstybės raidos klausimus, valdžios struktūros įsivelia į kampanijas, kurios neturi nieko bendro su gyvybiniais visuomenės poreikiais: gyventojų užimtumu, švietimu, sveikatos apsauga, tautos kultūros paveldu. Kaip turime vertinti atvirą kėsinimąsi į svarbiausią visuomenės ląstelę – šeimą ir į gimtosios kalbos abėcėlę. Valdžios struktūrų ir oficialiosios žiniasklaidos, apsiskelbusieji visuomenės nuomonės formuotojais, atstovai nesuvokia, kad valstybė yra tautos namai.
Laimei, kad dauguma visuomenės to suvokimo neprarado ir žino, jog pagrindinė valstybės jėga slypi ne tiek tarptautinėse struktūrose, kiek savosios tautos susitelkime. Kitų tautos namų nėra niekur, o tapusi bename, išnyksta bet kuri tauta. Tikrasis globalaus pasaulio potencialas slypi ne jo unifikavime, o tautų kultūros paveldo įvairovėje.
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
Autorius yra filosofas, VU profesorius, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
