Borisas Džonsonas (Boris Johnson) sakė, kad „mūsų užuojauta gali būti begalinė, bet ne mūsų pajėgumai“.
Didžiosios Britanijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad siųs į Ruandą nelegaliai jos sienas kirtusius migrantus, taip siekdama sustabdyti nelegalią imigraciją, iškart susilaukdama kairiųjų politikų ir aktyvistų grupių kritikos.
Ministras pirmininkas Borisas Džonsonas paskelbė apie susitarimą su Rytų Afrikos šalimi, sakydamas, kad tai leis į Ruandą išgabenti visus nelegaliai atvykstančius žmones, o taip pat visus nelegalius imigrantus, atvykusius nuo sausio 1 d.
Džonsonas savo kalboje teigė, kad toks žingsnis tapo įmanomas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kas įgalino Britaniją geriau kontroliuoti savo imigracijos politiką.
„Šis novatoriškas požiūris, kurį skatina mūsų bendras humanitarinis impulsas, tapęs įmanomas dėl Breksito suteiktų laisvių, užtikrins saugius ir teisėtus prieglobsčio kelius, kartu suardydamas gaujų verslo modelį, nes tai reiškia, kad prieglobsčio sistema besinaudojantys ekonominiai migrantai negalės likti Jungtinėje Karalystėje“(toliau JK), – sakė Džonsonas. „Nors tie, kuriems tikrai to reikia, bus tinkamai apsaugoti, įskaitant prieigą prie teisinių paslaugų atvykus į Ruandą ir jiems suteikus galimybę susikurti naują gyvenimą toje dinamiškoje šalyje, remiamoje mūsų teikiamo finansavimo“.
Viena po kitos Didžiosios Britanijos vyriausybės kovojo su nelegalia imigracija iš Prancūzijos per Lamanšo sąsiaurį. Migrantai įsmunka į sunkvežimių priekabas ar kitas transporto priemones, vykstančias per sąsiaurį tarp Kalė ir Doverio, arba patys perplaukia jį mažais laiveliais, dažnai organizuojami nusikalstamų grupuočių.
Džonsonas sakė, kad septyni iš 10 migrantų, atvykusių mažais laiveliais, buvo jaunesni nei 40 metų vyrai. Džonsonas teigė, kad bandantys kirsti sąsiaurį atvyko per „akivaizdžiai saugias šalis, įskaitant daugelį Europos šalių, kur jie galėjo ir turėjo prašyti prieglobsčio“.
2021 m. į JK valtimis įplaukė daugiau nei 28 000 žmonių, ir šis skaičius išaugo nuo 2020 m. buvusių 8 500. Tai sukėlė susirūpinimą dėl gaujų vykdomo išnaudojimo, panašaus į tą, kai karteliai išnaudojo krizę prie JAV ir Meksikos sienos, ir dėl pavojaus migrantams.
Džonsonas savo kalboje daugiausia dėmesio skyrė nelegalios imigracijos sukeltomis išlaidoms britų mokesčių mokėtojams, tvirtindamas, kad JK yra dosni imigrantams, tačiau „negalime išlaikyti paralelinės nelegalios sistemos“.
„Mūsų užuojauta gali būti begalinė, bet mūsų galimybės – ne“, – sakė Džonsonas, tvirtindamas, kad būtų nesąžininga prašyti britų mokesčių mokėtojų išrašyti „tuščią čekį“ kiekvienam, norinčiam gyventi JK.
Šią politiką iškart sukritikavo žmogaus teisių grupės, kurios neigė Džonsono teiginį, kad Ruanda yra saugi šalis. Tai sulaukė kritikos iš kairiosios leiboristų partijos, o jos lyderis Keiras Starmeris pavadino planą „neįgyvendinamu“ ir „prievartiniu“ bei apkaltino Johnsoną siekiu atitraukti dėmesį nuo ginčų dėl jo dalyvavimo vakarėliuose COVID-19 karantino metu.
Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) pranešė apie savo prieštaravimus informavusi abi šalis.
„UNHCR tebėra griežtai nusistačiusi prieš susitarimus, kuriais siekiama perkelti pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus į trečiąsias šalis, nesant pakankamų apsaugos priemonių ir standartų. Tokie susitarimai tiesiog perkelia atsakomybę už prieglobstį, išvengia tarptautinių įsipareigojimų ir prieštarauja Pabėgėlių konvencijos raidei ir dvasiai,“ – sakoma UNHCR vyriausiojo apsaugos komisaro padėjėjos Gillian Triggs pareiškime.
Ruandos vyriausybė teigė, kad pagal penkerių metų susitarimą Britanija už būsto ir kitas paslaugas migrantams sumokės apie 157 mln. JAV dolerių.
Ruandos Užsienio reikalų ministras Vincentas Biruta (Vincent Biruta) sakė, kad susitarimas „skirtas užtikrinti, kad žmonės būtų apsaugoti, gerbiami ir įgalinti toliau įgyvendinti savo ambicijas bei, jei pageidauja, apsigyventų Ruandoje visam laikui“.
Šaltinis: foxnews.com
