2025-01-10, Penktadienis
Naujienlaiškis

Britų aukščiausiasis teismas nepritarė vyriausybės siekiui deportuoti migrantus į Ruandą

Musulmonai Londone / EPA nuotr.

laikmetis.lt

Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Didžiosios Britanijos vyriausybės politika, pagal kurią prieglobsčio prašytojai, kurie į Jungtinę Karalystę atvyksta nelegaliai, yra perkeliami į Ruandą, yra neteisėta.

Trečiadienį paskelbtame lauktame sprendime teismas atmetė valdančiųjų konservatorių apeliacinį skundą dėl Apeliacinio teismo sprendimo, kad jos vykdomas prieglobsčio prašytojų perkėlimas į Afrikos valstybę yra neteisėtas.

Sprendime, kurį priėmė lordas Reedas ir lordas Lloydas-Jonesas, teigiama, kad buvo „rimtų priežasčių manyti, jog prieglobsčio prašytojams iškiltų reali blogo elgesio dėl išsiuntimo grėsmė, jei jie būtų išvežti į Ruandą“.

Išsiuntimas susijęs su prieglobsčio prašytojų priverstiniu grąžinimu į bet kurią šalį, kurioje jie gali būti persekiojami.

Teismas laikėsi nuomonės, kad tokia politika būtų nesuderinama su principais, išdėstytais daugybėje tarptautinių sutarčių, kurias yra pasirašiusi Didžioji Britanija, įskaitant Europos žmogaus teisių konvenciją, kuri yra įtvirtinta Jungtinės Karalystės teisėje 1998 m. Žmogaus teisių įstatymu.

Nors teismas sutiko, kad teoriškai nelegalūs migrantai galėtų būti siunčiami į saugią trečiąją šalį, jis pareiškė, kad sudėtinga ir prieštaringa Ruandos istorija negali būti „veiksmingai ignoruojama ar nustumiama į šalį“.

Šis teismo sprendimas yra didelis smūgis ministrui pirmininkui Rišiui Sunakui ir dar vienas spyris vyriausybei.

Šis teismo sprendimas yra didelis smūgis ministrui pirmininkui Rišiui Sunakui ir dar vienas spyris vyriausybei, siekiančiai įgyvendinti pažadą sustabdyti nelegalių imigrantų antplūdį į pietinę Anglijos pakrantę iš Europos žemyno.

Tai reiškia, kad reikės arba visiškai perrašyti vyriausybės Nelegalios migracijos įstatymą, kuris oficialiai suteikė valdžios institucijoms įgaliojimus sulaikyti ir deportuoti neteisėtai į Didžiąją Britaniją atvykusius asmenis, arba imtis radikalesnių veiksmų, kad Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš Europos žmogaus teisių konvencijos.

Pastarųjų veiksmų siekė buvusi vidaus reikalų ministrė Suella Braverman, kuri šią savaitę buvo atleista iš pareigų ir į tai atsakė aštria tirada prieš Sunaką, kurį apkaltino „akivaizdžiai ir pakartotinai nepadarius“ to, kas būtina, kad būtų įgyvendinta perspektyvi imigracijos politika.

Reaguodamas į teismo sprendimą, Sunakas ir toliau atkakliai tikino, kad sugebės išspręsti įsisenėjusią problemą.

„Susipažinome su šiandienos teismo sprendimu ir dabar svarstysime tolesnius veiksmus. Tokio rezultato nenorėjome, tačiau pastaruosius kelis mėnesius planavome visiems galimiems atvejams ir esame visiškai įsipareigoję sustabdyti laivus“, – sakė jis.

Šaltinis REMIX NEWS

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Jonas Jasaitis. Piliečio pozicija

Ramybė – kalėdiniuose ir naujametiniuose linkėjimuose bene dažniausiai minimas žodis. Ramybės reikia mūsų namams, apylinkėms, valstybėms. Tačiau pasaulyje...

Prof. Jonas Grigas. Ar galima pasiskolinti energijos iš kosmoso?

Energija yra pažangos varomoji jėga. Jos reikia vis daugiau. Ar galima pasiskolinti energijos iš kosmoso? Jei taip, ar turime...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis penkiasdešimt pirmoji (sausio 9) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Antra para dega Engels (Saratov sritis) naftos perdirbimo gamykla, kuri tiekia kurą šalia esančiai rusų...

Antanas Staponkus. Kada Lietuva turės valstybės laikrodį?

Lietuvos mokslų akademijoje (Vilnius, Gedimino pr. 3) 2025 m. sausio 14 d., 15–17 val., rengiamas Lietuvos sostinės Vilniaus...