Britų pasiūlymas dėl naujos sąjungos galėtų tapti išskirtine galimybe Lenkijai

Naujas platesnės Europos projektas, asocijuotas su ES, bet su laisvesne ir platesne rinka bei savitarpio karine pagalba gali būti sprendimas dabartinei politinei krizei, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, rašoma portale niezależna.pl

Karas Ukrainoje galutinai užgesino bet kokias taikaus sambūvio su Rusija viltis ir atskleidė Europos Sąjungos silpnumą. Blokas nesugebėjo sukurti nuoseklios kovos su Rusija politikos, pasiūlyti Ukrainai realios pagalbos ar susitarti dėl tikrai griežtų sankcijų Rusijai, o didžiausios ES šalys: Vokietija, Prancūzija ir Italija nedavė konkrečių garantijų dėl Ukrainos stojimo į ES.

Tuo pat metu ta pati ES buvo pasirengusi taikyti sankcijas Lenkijai, už tariamą teisinės valstybės nesilaikymą, nors reformos atitiko tai, kas buvo padaryta kitose ES valstybėse. Iš tikrųjų šios sankcijos buvo bandymas nuversti dabartinę Lenkijos vyriausybę ir grįžti prie kolonijinės politikos, kad Lenkija būtų vėl totaliai pavaldi Vokietijai.

Lenkija ir Baltijos šalys padėjo Ukrainai karine, ekonomine ir politine prasme kur kas daugiau nei Vakarų Europa. Šių šalių, taip pat JAV, Britanijos ir Kanados dėka NATO atsakas buvo daug nuoseklesnis ir tvirtesnis nei pagrindinių ES valstybių, kurios ir toliau trokšta užmegzti verslo ryšį su Putinu.

Ukrainiečių diaspora Europoje tai labai gerai supranta. Jie mato pasidalijimą tarp Atlanto branduolio ir likusios Vakarų dalies. Iškart po Rusijos invazijos 2014 m., ukrainiečiai pradėjo grįžti į lenkų vadovaujamos daugianacionalinės sandraugos laikus. Tai buvo stebėtina, atsižvelgiant į praeities priešiškumą ir prieštaravimus tarp šalių dėl praeities, kurią Rusija dažnai išnaudoja savo propagandoje, siekdama kiršinti abi tautas.

Šiandien visi ukrainiečiai ir jų politikai yra dėkingi Lenkijai ir nusivylę Vokietija. ES muitų barjerų panaikinimas Ukrainai palengvina ekonominę integraciją su Lenkija, kuri sparčiai vyksta dėl Rusijos blokados ir masinės ukrainiečių migracijos į Lenkiją. Tikėtina, kad Lenkija netoleruos bet kokių ES bandymų sugrąžinti muitinės kliūtis, o tai gali padėti Lenkijai atsidurti tokioje padėtyje, kad ji turės priimti sprendimą, galintį pakeisti Europos geopolitiką.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas tai mato ir jau pasiūlė aljansą integruoti Didžiąją Britaniją, Lenkiją, Ukrainą ir Baltijos šalis, o galų gale ir Turkiją. JAV, Kanada, Japonija ir Australija taip pat galėtų būti suinteresuotos tokiu laisvos prekybos ir kariniu bloku, ypač turint omenyje, kad Ukraina turi 20 procentų pasaulio naudingųjų iškasenų ir yra viena didžiausių grūdų gamintojų. Aptariamas regionas yra gerai įsikūręs Eurazijos prekybos kelyje.

Jei Berlynas ir Paryžius ir toliau blokuos Ukrainos stojimą į ES ir grįš prie įprasto verslo su Maskva, tai sukels mirtiną pavojų Lenkijai, tačiau muitų barjerų panaikinimas reiškia, kad Ukraina integruojasi į ES per energetinę tarpusavio priklausomybę ir pramoninį bendradarbiavimą. Didžioji Britanija jau yra integruota į ES rinką, nepaisant „Brexit“ – tai galėtų sudaryti sąlygas ES paversti viena didele laisvąja prekybos zona, tačiau tai nėra Berlyno ir Paryžiaus politika, kurie Europos sąjungą nori matyti kaip vieną federacinę supervalstybę.

Vienas iš sprendimų būtų dviejų greičių Europa su viena didele laisvosios prekybos zona, bendradarbiaujančia su JAV ir Kanada, tačiau kurioje daugelis valstybių galėtų pasirinkti integracijos gylį ir greitį. Tai gali būti optimalus sprendimas Lenkijai, o ne padalijimas į dvi Europos sąjungas.

Vienas iš sprendimų būtų dviejų greičių Europa su viena didele laisvosios prekybos zona, bendradarbiaujančia su JAV ir Kanada, tačiau kurioje daugelis valstybių galėtų pasirinkti integracijos gylį ir greitį

Lenkija pasinaudojo ES lėšomis ir patekimu į rinkas. Tačiau ji prarado tam tikrą suverenitetą ir vis labiau nerimauja dėl bandymų kištis į jos vidaus politiką ir ekonomiką. Iki karo pradžios Lenkijai atrodė, kad nėra kitos išeities, kaip tik šypsotis ir pakęsti tokį vadovavimą. Tačiau dabar, atsižvelgiant į tai, kad Lenkija po kelerių metų bus jau grynoji ES biudžeto mokėtoja, Berlyno diktatas taps vis mažiau patrauklus.

Lenkija turi vengti visų bandymų sukurti Europos supervalstybę. Tikėtina, kad ta supervalstybė bus kuriama, todėl reikia nedelsiant parengti strategiją, kuri užtikrintų, kad Lenkija ir kiti turėtų pasirinkimą, kuris išlaikytų jų ekonomiką, saugumą ir suverenitetą.