Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

Ričardas Čekutis | respublika.lt

Panašu, kad Lietuva vienašališkai įvedė sankcijas rusiškajam tranzitui į Kaliningrado sritį. Tai galbūt būtų garbinga, jeigu mūsų valdžia nebūtų melavusi apie tai, jog tik vykdo Briuselio direktyvas, tuo slėpdamasi už „europinių partnerių” nugarų. Ir bijoti čia reikėtų ne tiek Rusijos atsako, kiek mūsų valdžios nekompetencijos ar net atviro kenkimo valstybės interesams.

Dar 2014 m. buvo priimtas ES Tarybos reglamentas dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje. Šių metų vasario 24 d. Rusijai pradėjus naują agresiją ir įsiveržus į kitas Ukrainos teritorijas, reglamentas buvo gerokai papildytas ir išplėstas. Dabar, pavyzdžiui, geležies ir plieno (juodųjų metalų) sankcijų paketo aprašymas atrodo taip:

„Draudžiama:

a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti XVII priede išvardytus geležies ir plieno (juodųjų metalų) produktus, jei:

I) jų kilmės šalis yra Rusija arba

II) jie eksportuoti iš Rusijos;

b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti XVII priede išvardytus geležies ir plieno (juodųjų metalų) produktus, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Rusija;

c) vežti XVII priede išvardytus geležies ir plieno (juodųjų metalų) produktus, jeigu jų kilmės šalis yra Rusija arba jeigu jie eksportuojami iš Rusijos į bet kurią kitą šalį;

d) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a, b ir c punktuose nurodytais draudimais.”

Kaip matome iš oficialaus ES dokumento, nėra jokio imperatyvo riboti tranzitą iš Rusijos į kitas Rusijos teritorijas. Vadinasi, arba mūsų valdžia savarankiškai ėmėsi iniciatyvos įvesti tokius ribojimus, arba kaip nors neteisingai suprato Europos Tarybos reglamento pakitimus. Egzistuoja ir trečias variantas – painioje ES teisinėje sistemoje galbūt išties yra kažkokie užslėpti, tik teisininkams pasiekiami punktai, numatantys tokius rusiško tranzito ribojimus. Tačiau paprastiems žmonėms tokie dokumentai kol kas neprieinami…

Tai anaiptol nereiškia, kad reikia išsigąsti Rusijos ir viską atšaukti – ši tema ne apie tai. Tik jeigu esame teisinė valstybė, būtų gera žinoti, kokiais konkrečiai ES nutarimais dėl sankcijų remiamės. Kartu tai būtų ir tinkamas argumentas visiems rusų propagandininkų pasipiktinimams atremti.

Svetainė

Beje, oficialioje ES Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos svetainėje, kurią tvarko Tarybos generalinis sekretoriatas, apie sankcijas Rusijai aiškiai parašyta: „Draudimas netaikomas pašto paslaugoms ir prekėms, gabenamoms tranzitu tarp Kaliningrado srities ir Rusijos.” (šaltinis ČIA)

Bet galima sakyti, kad interneto svetainė nėra oficialus teisinis dokumentas arba ten darbuojasi Putino agentai, žūtbūt sumanę pakenkti Lietuvos valdžiai… Tiesa, paskutinis atnaujinimas svetainėje padarytas dar birželio 8-ąją, t.y. gerokai iki valdžios sprendimo dėl tranzito, o tai ir sukelia negerus įtarimus dėl mūsų valdžios saviveiklos.

Prieštaravimai

Dėl „partnerių” taip pat ne viskas paprasta. Antai, mums sakoma, kad Lietuvą šiame ginče dėl tranzito ribojimų parėmė pats ES užsienio politikos vadovas Chosepas Borelis (Josep Borrell), pareiškęs, kad Lietuva laikosi ES sankcijų, blokuodama tam tikrų prekių gabenimą geležinkeliu į Rusijos Kaliningrado eksklavą.

„Lietuva nesiėmė jokių vienašališkų nacionalinių apribojimų ir taiko tik Europos Sąjungos sankcijas, – sakė Ch.Borelis. – Lietuvai metamas kaltinimas, esą ji įgyvendina lietuviškas sankcijas, yra melagingas, gryna propaganda.” Tačiau iškart po to jis netikėtai pasakė, kad ES vis dėlto „dukart patikrins” Briuselio gaires, kad įsitikintų, jog jos „visiškai atitinka bet kokias taisykles”.

„Bet Lietuva nėra kalta, ji nevykdo nacionalinių sankcijų, nedaro nieko savavališko, – sakė jis. – Viskas, ką jie daro, yra ankstesnių konsultacijų rezultatas.”

ES užsienio politikos vadovo kalboje, kaip matome, taip pat išlenda prieštaravimai bei abejonės: jeigu Lietuva elgiasi teisingai bei teisėtai, kodėl dar reikia tikrinti „taisykles” bei „Briuselio gaires”?

Kita vertus, jeigu mes esame tikrai nepriklausoma valstybė, turime teisę taikyti bet kokias sankcijas bet kam, kas pažeidžia mūsų valstybės interesus. Tik vargu ar gražu slėptis už Europos „partnerių” nugaros ir pasakoti, kad „čia ne mes kalti, čia Briuselis mus privertė”.

Amerika palaiko

Jeigu Rusija ketintų imtis kokių nors karinių priemonių prieš Lietuvą, JAV būtinai paremtų NATO šalį. Tai per spaudos konferenciją Vašingtone pareiškė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Praisas (Ned Price).

„Mes palaikome savo NATO sąjungininkus ir palaikome Lietuvą, – sakė jis. – Mūsų įsipareigojimas NATO 5-ajam straipsniui – postulatui, kad vieno užpuolimas reikš visų užpuolimą – yra tvirtas.”

N.Praisas pažymėjo, kad Vašingtonas vertina beprecedentes ekonomines priemones prieš Rusiją, kurių kartu su JAV ėmėsi ir kitos šalys, tarp jų – Lietuva. Jis priminė, kad į spaudimo Maskvai kampaniją įsijungė dešimtys pasaulio valstybių.

Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas antradienį pagrasino Europos Sąjungai ir Lietuvai „rimtais” padariniais dėl ES sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliu apribojimų į Rusijos Kaliningrado eksklavą.

G.Landsbergio paaiškinimas

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vakar į žurnalistų abejones dėl tranzito ribojimo teisėtumo atsakė gana miglotai: „Turėjome galimybę pristatyti EK mums pateiktus išaiškinimus bei patį reglamentą. Jis nepalieka jokios erdvės jokiai interpretacijai: yra juodu ant balto parašyta. Kaip ES aukštasis reikalų patikėtinis ponas Ch.Borelis pasakė, Lietuva tiesiog elgėsi pagal taisykles. Jeigu mes esame teisės viršenybės principą ginanti valstybė, valstybės įmonė neturėjo kitos galimybės, kaip tai padaryti.”

Gana keistas paaiškinimas, nes „juodu ant balto” ES direktyvose parašyta visiškai priešingai: „Draudimas netaikomas pašto paslaugoms ir prekėms, gabenamoms tranzitu tarp Kaliningrado srities ir Rusijos.”