Tamásas Orbanas
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, kad Briuselis neketina leisti pasaulinėms technologijų bendrovėms išvengti atsakomybės už turinio moderavimą, kaip reikalaujama pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA) – ES teisės aktą, kurį kritikai vadina cenzūros įrankiu. Ji pabrėžė, kad tai galioja nepriklausomai nuo to, kur bendrovės įsikūrusios ar kas jas valdo.
Von der Leyen kalboje akcentuota kritika socialinių tinklų milžinėms – ypač „Meta“ ir „X“, anksčiau žinomai kaip „Twitter“, kurios, pasak jos, anksčiau glaudžiai bendradarbiavo su D. Trumpo administracija ir skelbėsi ginančios žodžio laisvę.
„Taisyklės, už kurias balsavo mūsų teisės aktų leidėjai, turi būti vykdomos“, – balandžio 22 d. sakė ji leidiniui Politico. „Todėl pradėjome bylas prieš TikTok, X, Apple, Meta – ir tai tik keletas pavyzdžių“, – pridūrė Komisijos pirmininkė, neigdama bet kokį politinį šališkumą:
„Taisykles taikome sąžiningai, proporcingai ir be šališkumo. Mums nerūpi, iš kur įmonė yra kilusi ar kas ją valdo – mums rūpi žmonių apsauga.“
Tačiau nors visoms minėtoms bendrovėms ES taiko įvairias sankcijas, kol kas jos dažniausiai apsiribojo kelių milijonų eurų baudomis, ir dažniausiai ne dėl DSA, o dėl švelnesnio Skaitmeninių rinkų akto (DMA) pažeidimų.
Situacija su Elono Musko valdomu „X“ yra išskirtinė ir, daugelio manymu, paneigia Komisijos teiginius apie nešališkumą.
Dar šio mėnesio pradžioje pranešta, kad Briuselis ketina skirti šiai platformai rekordinę – net 1 mlrd. eurų – baudą dėl tariamų DSA pažeidimų. Tyrimas pradėtas 2023 m., netrukus po to, kai Muskas perėmė „Twitter“ ir paskelbė ją laisvosios žodžio erdvės simboliu.
Byla susijusi su „X“ atsisakymu cenzūruoti „neteisėtą“ turinį – tai, ką ES traktuoja kaip „žalingą“ ar „dezinformaciją“ – ir bendrovės nepasirengimu dalytis duomenimis su tyrėjais, reguliavimo institucijomis ar faktų tikrintojais. Šis požiūris susilaukė palaikymo tarp tų, kurie prisimena „Twitter Files“ atskleidimus.
„Meta“ gali susidurti su panašia situacija – ypač po to, kai Markas Zuckerbergas nutraukė bendradarbiavimą su kai kuriais faktų tikrintojais, kaltindamas juos politiniu šališkumu ir tarnavimu Demokratų partijai bei JAV žvalgybos institucijoms.
Kitaip tariant, bendrovės, siekiančios ginti žodžio laisvę, šiuo metu spaudžiamos Briuselio grąžinti įtaką tiems pačioms ES remiamiems tikrintojams, kuriuos JAV pusėje atmetė dėl politinės angažuotės.
Nors Ursula von der Leyen teigia, kad visos technologijų bendrovės traktuojamos vienodai, šių metų pradžioje pagrindinės Europos Parlamento „Uršulės koalicijos“ partijos aiškiai nurodė savo tikslą – atsikratyti technologijų oligarchų, glaudžiai bendradarbiavusių su prezidentu Donaldu Trumpu.
Tariama dezinformacija, skleidžiama per „X“ ir „Meta“, taip pat įvardyta kaip viena pagrindinių priežasčių, kodėl ES kuria vadinamąjį „Demokratijos skydą“ – naują priemonių paketą, kuriuo siekiama dar labiau kontroliuoti turinį internete ir užtikrinti DSA vykdymą.
Vis agresyvesnė Briuselio pozicija žodžio laisvei palankių platformų – ypač JAV kilmės – atžvilgiu neliko nepastebėta D. Trumpo administracijos. Dar vasarį JAV viceprezidentas JD Vance‘as pasmerkė tai kaip politinės cenzūros reikalavimą, o Briuselio spaudimą JAV technologijų milžinams pavadino esmine įtampa vykstančiame prekybos kare tarp Vašingtono ir ES.
Atsižvelgiant į visus šiuos faktus, Ursula von der Leyen teiginys, kad DSA taikymas nėra politizuotas, daugelio akimis atrodo neįtikinamas. Galbūt kitą kartą jai reikėtų pradėti nuo faktų tikrinimo.
Tamásas Orbanas yra portalo EuropeanConservative.com politinis žurnalistas, dirbantis Briuselyje. Gimęs Transilvanijoje, jis studijavo istoriją ir tarptautinius santykius Kolozsváre, dirbo politinių tyrimų institutuose Budapešte.
europeanconservative.com
