Bunkerį dažais apliejusi mokytoja: Tokia buvo mano saviraiška

Įtampa dėl kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo Lukiškių aikštėje visuomenėje nerimsta. Dviem savaitėms čia pastatytas Andriaus Labašausko projektas „Laisvės kalva“ kaip reikiant įpykdė dalį visuomenės. Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, prieš kelias dienas čia, kaip pati sako, surengė meninį performansą – apliejo vadinamąjį bunkerio maketą raudonais dažais.

Pedagogė įsitikinusi, kad tai tėra jos nuomonės išraiška. Performansui, kurį ji pavadino „Čia mirtis, čia žuvo Lietuvos partizanai, kovoję prieš SSRS okupaciją“, kaip viešai sakė pati A.G.Astrauskaitė, ji panaudojo nuo pomėgio tapyti užsilikusius guašo dažų likučius. Nors už tai gresia administracinė atsakomybė, moteris savo poelgio nesigaili ir sako, kad lietuvių Tautai laikas nubusti.

– Kokią žinutę norėjote nusiųsti visuomenei?

– Lukiškių aikštė yra sulaistyta sukilėlių, partizanų krauju, kurie čia buvo pakarti. Šalia – kančių simbolis – KGB kalėjimas. Žmonės išreiškė savo pageidavimą, kad ši aikštė taptų valstybinės svarbos, joje skleistųsi nepalaužiama mūsų dvasia, ryžtas. Kad jos neužrioglintų jokiais bunkeriais, jie simbolizuoja Tautos pavergimą. Bunkeryje slėpėsi patys drąsiausi Lietuvos žmonės, sukilę prieš okupantus. Tuose bunkeriuose jie sutiko mirtį. Bunkeris nesisieja su laisve, atvirkščiai – su nelaisve.

Man skaudžiausia, kad rugsėjo 10 d. iš savo, mokytojos, santaupų suorganizavau didelį mitingą. Mes parašėme deklaraciją, kuri buvo išsiųsta į Seimą, Vyriausybę, prezidentui. Tyla… Akibrokštas – meras Remigijus Šimašius su A.Labašausku atvelka šį maketą su aprašymais. Menas turi kalbėti pats, nereikia apie jį aiškinti. Tai ir yra šiuolaikinio meno absurdas – laikinumas. Juk Lukiškių aikštė turi atspindėti tūkstantmetę Lietuvą. Meras su savo pasekėjais Vilniuje, Lietuvos sostinėje, naikina Lietuvos istorijos likučius.

– Kokių sulaukėte reakcijų dėl savo poelgio?

– Turiu daug bičiulių, kurie mato, kad vyksta šliaužiantis hibridinis karas prieš lietuvių Tautą. Reikia būti aklam, kad nesuprastum, jog naikinama mūsų Tauta, naikinamas valstybingumas. Šis globalistinis tautų, valstybių ir lyčių maišymo katilas turi prieiti liepto galą. Teisingai pasakė JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) – ateitis priklauso tik patriotams. Turime išsaugoti savo identitetą ir tradicijas. Mes vertingi ir įdomūs tuo, kad esame saviti. R.Šimašius kalba, kad Vilnius nesiskirs nuo kitų Europos miestų. Blogai. Jis turi skirtis. Čia atvykę turistai turi matyti Lietuvos istoriją, čia turi atsispindėti mūsų tradicijos.

Taip, buvo ir tokių, kurie išsigando, kad reikia atsiriboti nuo tokios išsišokėlės.

– Skelbiama, kad jau sulaukėte policijos dėmesio. Už tokį performansą gresia administracinė atsakomybė…

– Policija man tik paskambino. Gal ir gresia atsakomybė. Regis, kol kas policija laukia žinių iš savivaldybės dėl patirtų nuostolių.

Man pikčiausia, kad buvo parašyta tiek raštų, o merui – nieko. Jam atviras kelias daužyti, pjaustyti naktimis. Jie kaip stribai elgiasi.

Aš atėjau dieną, buvo sekmadienis, 14 val. Tiesa, prieš tai siūliau patriotinėms organizacijoms, kurios vykdo akciją prie maketo, savo idėją. Jie buvo išsigandę, tuomet pasakiau, kad prisiimu atsakomybę viena ir tai bus mano meninis performansas. Lietuvos laisvės kovotojai išsigando laisvės išraiškos.

– Esate pedagogė, dirbate mokykloje. Nebaisu, kad už tokią išraišką ir darbe galite sulaukti nemalonės?

– Už ką? Už tai, kad aš išreiškiau savo patriotiškumą, kovoju už Lietuvą ir jos istoriją? Tai būtų susidorojimas su žmogumi. Tai yra žmogaus saviraiška. Aikštėje stovi maketas, ne meno kūrinys. Jo autorius A.Labašauskas vienam portalui sakė, kad nebijo, ką atėję žmonės darys. Tegul daro. Saviraiška kiekvienam ir laisvė. Meras irgi džiaugėsi, kad čia laisvė saviraiškai. Tai čia buvo mano saviraiška. Lietuvos žmonės smerkia merą, Tauta bunda. Aš išreiškiau ne tik savo, bet ir tūkstančių žmonių nuomonę.

– Dalyvaudama įvairiuose mitinguose ir piketuose, ko gero, juntate, kad dažnai tautines ir patriotines vertybes ginantys piliečiai apšaukiami marginalais, po Jono Noreikos-Generolo Vėtros lentos grąžinimo – ir vandalais. Nemanote, kad jūsų poelgis tik dar labiau sustiprins tokį požiūrį?

– Ne, aš kitos nuomonės. Aš manau, kad visos taikios priemonės, kurių ėmiausi, tarp jų ir organizuoti mitingai, leidžiamos. Kodėl mums neleidžiama pasireikšti? Kodėl seksualinių mažumų narėms nuogomis krūtimis bučiuotis viešai, užrišti vaivorykštės spalvų skarą ant Žemaitės paminklo galima? Niekas policijos nekviečia ir neskundžia. Kodėl leidžiama piešti vaivorykštines perėjas ir ji nenuplaunama po renginio? Niekas nebaudžia už tai, kai per tą perėją pusnuogis moteriškai apsirengęs savivaldybės tarybos narys demonstruojasi.

Lietuva tarnauja mažumoms, o ne savo Tautai. Jie gali niekinti mūsų paminklus, dorovinę sampratą ir jų niekas nenubaudžia. Ar atėjo laikai, kai bus persekiojami žmonės, kurie nori išreikšti savo pažiūras, meilę Tėvynei ir jos istorijai? Žmonės, kurie nori, kad Europos Sąjungoje išliktų Lietuvos valstybė.