Vytautas Budnikas. Burgio byla: teismų žinia visuomenei

2016 m. gegužės mėnesį buvęs Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis šventė pergalę. Beveik metus trukusi baudžiamoji byla dėl tariamai padaryto nusikaltimo  baigėsi pedagogą juodinusių asmenų pralaimėjimu –  Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs B.Burgio apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį visiškai išteisino. Ko gero tai netikėta kai kuriems pareigūnams ir valstybės tarnautojams, kai kuriems laikraščiams, žiniasklaidos portalams, – visiems, kone metus talkinusiems ir tuo būdu bendrininkavusiems su pedagogo baudžiamojo persekiojimo iniciatoriais.

Iš pirmo žvilgsnio ši žiniasklaidos eskaluota byla atrodė skirta sensacijų ir dirgiklių mėgėjams. Bet tik iš pirmo žvilgsnio.

 2015 m. kovo mėnesį Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į LR Prezidentę, Vyriausybę, Seimą,  Švietimo ir mokslo ministeriją ragindamos įsigilinti į vertybinius šios bylos aspektus, galimas jos pasekmes Lietuvos švietimo sistemai, pabrėždami, kad baudžiamojoje byloje prieš pedagogą naudojami neteisėtai (slapta) daryti pokalbių įrašai, nors slapta gautą medžiagą galima naudoti tik kriminalinėje žvalgyboje ar išimtiniais, visuomenei ypač pavojingais atvejais. Vargu ar B.Burgis buvo toks pavojingas visuomenei.

     Teisinėmis priemonėmis buvo kuriamas precedentas, kai neteisėtu būdu surinkta informacija panaudojama prieš asmenį, dirbantį viešajame sektoriuje ir atstovaujantį viešajam interesui. Net ir neetiškas pedagogo elgesys moksleivės atžvilgiu neįgalina teigti, kad jis siekė naudos, veikė reklamos, pasipelnymo ar kitokiais savanaudiškais tikslais.

     Žiniasklaidos dėmesio B.Burgiui galėtų pavydėti bet kuris aukšto rango politikas. Netgi buvęs Seimo narys E.Masiulis, galimai paėmęs kyšį iš MG Baltic kompanijos atstovo, tokio dėmesio nesusilaukė. Juodinamam ir menkinamam B.Burgiui teko patirti bjauriausias viešo susidorojimo su asmeniu formas.

Byla neabejotinai sudavė smūgį pedagogo profesijos prestižui. Baudžiamojo persekiojimo taikymas pedagogui už profesinę veiklą vargu ar gali skatinti šios atsakingos ir sunkios profesijos atstovus atkakliau skiepyti auklėtiniams dorovines nuostatas ir pagarbą bendrabūvio taisyklėms. Gimnazijos direktoriaus elgesio su auklėtine kriminalizavimas  dar labiau sukomplikuoja ir taip sudėtingus pedagogų ir auklėtinių santykius.

Beje, tuo metu, kai didieji žiniasklaidos portalai liejo žodžių pamazgas ant garbaus amžiaus pedagogo, kuriam rūpėjo mokinių auklėjimas pagal gimnazijos nustatytas taisykles, pedagogų profsąjungos nevykdė (bent jau viešai) savo tiesioginės pareigos, tik užkerėtos stebėjo savo atstovaujamos, vienos iš garbingiausių profesijų saulėlydį.

Byloje dviprasmiškas teismo vaidmuo. Kauno apylinkės teismas, galimai nesugebėdamas atsispirti  konjunktūriniam  spaudimui, 2015 m. rugpjūčio mėnesį nuteisė B. Burgį skirdamas jam vienerių metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę už neva sistemingą nepilnametės bauginimą naudojant psichinę prievartą.  Tačiau net ir aukštesnės instancijos – Kauno apygardos teismui panaikinus tokį sprendimą, po pusantrų metų melo ir patyčių pedagogo prestižas nepataisomai sugriautas.

B.Burgio bylos teismine praktika pradėtas įgyvendinti naujas pedagogų ir auklėtinių santykių modelis: tėvai dukteriai  parodė pavyzdį, kaip galima nepaisyti taisyklių, išsisukti, išvengti atsakomybės, apkaltinant gimnazijos vadovą, principingai reikalaujantį laikytis gimnazijos taisyklių. Paradoksalu, tačiau gimnazistės tėvai šiuo atveju keršijo gimnazijos direktoriui už savo dukters nederamą elgesį, naudodami visas įmanomas priemones ir asmeninę įtaką įtvirtinti savo galią gimnazijos direktoriaus ir bendruomenės atžvilgiu, asmeninius interesus ir teises iškeldami aukščiau už gimnazijoje nustatytą tvarką ir ją įtvirtinančias taisykles.

Pagarbos verta gimnazijos bendruomenės (pedagogų, tėvų, gimnazistų) pilietinė pozicija: B.Burgio kolegos pedagogai, pritardami KTUG peticijai ir pareikšdami, jog laikysis KTU gimnazijos principinių nuostatų, saugos abipusį pasitikėjimą, nesitaikstys su sąmoningu drausmės pažeidinėjimu, savivale ir nesąžiningumu, deklaravo ištikimybę gimnazijos nuostatoms ugdyti atsakingus, sąžiningus ir garbingus žmones.

Pilietiškumo pristigo Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkams, pedagogų profesinių sąjungų ir netgi Kauno apylinkės teismo teisėjui, priėmusiam neteisėtu būdu surinktais įrodymais paremtą sprendimą.

Kokiais  vidiniais įsitikinimais vadovavosi teisėjas, vertindamas gimnazistės elgesį? Ji buvo nutverta rūkanti, nors gimnazijos taisyklės tai griežtai draudžia. Gimnazijos direktorius gimnazistės tėvams sumokėjo 30 tūkst. litų neturtinės žalos ir pasitraukė iš KTU gimnazijos direktoriaus pareigų!  Tačiau teisėjo įsitikinimu, B.Burgio elgesys buvo vertas vienerių metų laisvės atėmimo bausmės.

Taip visuomenei buvo pasiųsta žinia, kad  privilegijuoto individo teisės yra svarbesnės už jo pareigas visuomenei, kad privilegijuotas individas gali būti ginamas ir neteisėtomis, neadekvačiomis priemonėmis (neteisėti garso įrašai, pasiklausymas ir kt.).

Kauno apygardos teismo kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo teisėjas neįsigilino į įrodymus,  vertino juos neteisingai, nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino nesilaikydamas baudžiamojo proceso reikalavimų ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Kauno apygardos teismo kolegija nustatė, kad B.Burgis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir jį išteisino.

Tačiau apie dešimt tūkstančių mokytojų stebėjo bylos eigą. Retorinis klausimas: kaip bylos eiga paveikė jų pilietines nuostatas, ar sustiprino jų pilietinę poziciją?

Šia byla visuomenei buvo pasiųstas nedviprasmiškas signalas, kad asmens, ginančio bendrąjį gėrį, teisės ir orumas mažesnės vertės už įtakingų asmenų teises ir orumą.

Žiniasklaida, metus eksploatavusi gimnazijos direktoriaus tariamo nusikaltimo temą, nesureikšmindama teužsiminė apie teisme jo pasiektą pergalę.

B.Burgio byla dar pareikalaus mūsų dėmesio, nes 2016 m. rugpjūčio 3 d. Kauno prokuratūra pateikė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, prašydama panaikinti apeliacinės instancijos išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Tad verdiktą tars Lietuvos Aukščiausiasis teismas.