2025-01-07, Antradienis
Naujienlaiškis

Bus pristatyta trečioji akademiko E. Jovaišos monografija apie aisčius

e-jovaisa

Spalio 21 d., penktadienį, 15 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) bus pristatyta neseniai išleista trečioji archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos monografija apie aisčius „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.

Ši knyga paskirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Romualdui Ozolui ir Algirdui Patackui. Knygos pristatyme dalyvaus monografijos autorius akademikas E. Jovaiša ir knygos kūrėjai: leidyklos direktorius Jonas Balčiūnas, akademikė, specialioji redaktorė Grasilda Blažienė, maketuotoja Rasa Labutienė, dizainerė Džiuginta Lukšytė, dailininkė LaimaTubelytė-Kriukelienė. Renginiui vadovaus archeologas doc. dr. Gintautas Zabiela.

Trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ pasirodė 2012 m. pabaigoje, o „Aisčiai. Raida“ skaitytojus pasiekė 2014 m. Visas tris knygas išleido LEU leidykla. Pastaraisiais metais E. Jovaiša labiau susidomėjo aisčių etnine istorija, į ją gilinosi ir į aisčių, kitaip vadinamų vakarų baltų, vaidmenį Rytų ir Vakarų Europos istorijoje ėmė žiūrėti kitaip. Naujasis aisčių etnogenezės modelis aprašytas profesoriaus monografijose „Aisčiai. Kilmė“ ir „Aisčiai. Raida“.

Autorius teigia, kad knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ kitoniška, skirta plačiajai visuomenei.

„Į ją įtraukti ankstesni tyrinėjimai, kuriuos gilina ir mano naujausių tyrinėjimų apžvalgos. Skaitytojo žvilgsnis aprėps plačią aisčių gyvenimo panoramą. Čia daugybė naujų dalykų: kas tie aisčiai ir kur jie gyveno, ką ir kaip apie aisčius rašė antikos istorikai, kas ir nuo kada buvo aisčių kaimynai, kas ta didžioji aisčių migracija ir kaip ji keitė aisčių ir rytų baltų pasaulio veidą, kokie yra didžiosios aisčių migracijos daiktiniai ir rašytiniai liudininkai, kas tas Gintaro kelias ir koks jo socialinis turinys, ką apie aisčių gentis žinojo Gintaro kelio laikų Romos geografai, bet svarbiausia žinia – aisčiai gyveno įvairų, daugybės Europos tautų kultūrinių ryšių turtinamą ir savąjį joms dalijamą gyvenimą“, – tvirtina E. Jovaiša.

Knygos  „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ viršelis | rengėjų nuotr.

Knygos „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ viršelis | rengėjų nuotr.

alkas

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Linas Karpavičius. Anti sąrašas…

Yra sąrašas šalių, kurių pasų turėtojai (piliečiai) turi galimybę aplankyti didžiausią skaičių šalių beviziu režimu. Lietuva jame aukštai. Labai...

Norvegų smurto vertinime somaliečiai atrodo prasčiausiai

Norvegijos Centrinio statistikos biuro duomenimis, Osle iš visų imigrantų grupių labiausiai smurtauja jauni somaliečiai. Institucija paskelbė duomenis apie 2020–2023...

2024 m. 25 proc. išaugo per Lamanšo sąsiaurį į Jungtinę Karalystę atvykstančių nelegalų skaičius

Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2024 m. per Lamanšo sąsiaurį į Jungtinę Karalystę nelegaliai atvykstančių migrantų skaičius...

Diskriminacijos ombudsmenas: mizoginija darbe leistina, jei vyras – musulmonas

Musulmonui buvo atsisakyta suteikti darbą Stokholmo viešojo transporto įmonėje (Stockholms Lokaltrafik, SL). Priežastis buvo ta, kad šis vyras...