Byla, kuri Lietuvai gali reikšti vienalyčių „santuokų“ pripažinimą

Ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) turi kompetenciją nustatyti santuokos apibrėžimą visiems ES piliečiams? Birželio 5 d. svarbiausias ES teismas paskelbs sprendimą byloje Coman ir kiti, kuri gali paveikti santuokos ir šeimos supratimą ir teisinį reguliavimą visoje ES.

Bylos aplinkybės

2010 m. Rumunijos piliečiui Adrianui Comanui ir jo partneriui JAV piliečiui Robertui Claibournui Hamiltonui Belgijoje buvo išduotas santuokos liudijimas. Kai savo nacionaline teise remdamasi Rumunija atsisakė pripažinti šią porą sutuoktiniais, homoseksualai iškėlė ieškinį Rumunijos Vyriausybei. Vyrai teigė, kad jų teisė į judėjimo laisvę ES buvo pažeista. 2016 m. Rumunijos Konstitucinis Teismas nukreipė interpretavimo klausimus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Pats ieškovas A. Comanas yra fondo Arcus Tarptautinių žmogaus teisių programų vadovas. Šis fondas visame pasaulyje finansuoja bylas dėl LGBT klausimų. 2012 m. fondas Arcus skyrė 1 mln. dolerių JAV Valstybės departamentui, kad šis skleistų LGBT teises pasaulyje.

Dabartinė teisinė situacija

Pagal dabartinį teisinį reguliavimą A. Comanas ir R. C. Hamiltonas būtų laikomi:

sutuoktiniais tose ES valstybėse narėse, kurios yra įteisinusios tos pačios lyties santuokas;
partneriais tose ES valstybėse narėse, kurios neturi vienalyčių santuokų, tačiau vienos lyties poroms leidžia sudaryti civilinę partnerystę;
de facto partneriai tose valstybėse narėse, kurios nėra įteisinusios nei tos pačios lyties santuokų, nei partnerysčių (būtent šias valstybes, tarp kurių yra ir Lietuva, labiausiai palies ESTT bylos baigtis).

Galimos bylos baigtys:

Sekdamas Europos Komisijos nuomone ir Generalinio advokato išvada Coman byloje ESTT gali įvesti visoms ES valstybėms narėms privalomą tos pačios lyties santuokų, sudarytų ne šalies viduje, pripažinimą. ESTT turėtų pakeisti sutuoktinių apibrėžimą ir padaryti jį autonomišku ES teisės terminu, apimančiu ir tos pačios lyties sutuoktinius.

ESTT galėtų palikti sutuoktinių sąvoką nacionalinei kompetencijai, tačiau teigti, jog pareiškėjai yra šeimos nariai, kuriems turėtų būti suteikta tam tikra apsauga, greičiausiai tokiu atveju kaip civilinė partnerystė. Tai visoms ES valstybės narėms primestų spaudimą įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystes.

ESTT galėtų palikti sutuoktinių sąvoką nacionalinei kompetencijai ir tvirtinti, jog pareiškėjai yra de facto partneriai, turintys rezidavimo teisę ir greičiausiai kitas teises priimančioje šalyje, priklausomai nuo jos nacionalinės teisės (tai buvo pozicija, kurią palaikė Rumunija, Latvija ir Lenkija ir kurios ESTT greičiausiai nepalaikys).

Tikėtiniausia bylos baigtis

Tikėtina, kad ESTT pasirinks 1 variantą ir interpretuos sutuoktinių sąvoką ES laisvo judėjimo teisiniame reguliavime kaip apimančią tos pačios lyties poras. Generalinis advokatas Watheletas jau š. m. sausio 11 d. teigė: „Sąvoka sutuoktinis apsigyvenimo laisvės srityje apima ES piliečius ir jų šeimos narius, tos pačios lyties sutuoktinius“. Generalinis advokatas nurodo, kad „sąvoka sutuoktinis, kalbant apie prasmę, kurią jam suteikia Direktyva, kalba apie santykius, pagrįstus santuoka, ir yra neutrali asmenų lyties atžvilgiu bei neatsižvelgia į vietą, kur santuoka buvo sudaryta“. Šiame kontekste Generalinis advokatas, turėdamas omenyje tai, kad ES šalių narių visuomenės paskutiniame dešimtmetyje evoliucionavo ir buvo linkusios tos pačios lyties asmenims suteikti leidimus susituokti, mano, kad nebegalima vadovautis Teismo praktika, pagal kurią sąvoka santuoka reiškia sąjungą tarp dviejų priešingos lyties asmenų.

Ką tai reikš?

Sprendimas automatiškai neprimes tos pačios lyties porų santuokų, tačiau pirmiausiai įves ne šalies viduje sudarytų vienalyčių santuokų pripažinimą. Tai reikš, kad visos ES valstybės narės (įskaitant tas, kurios yra suteikusios konstitucinę apsaugą santuokai kaip vieno vyro ir vienos moters sąjungai, arba tas, kurios savo nacionalinėje teisėje draudžia vienos lyties santuokas ir civilines partnerystes) privalės suteikti teisinę galią vienos lyties porų santuokoms, sudarytoms ne jų teritorijoje.

Sprendimas tikriausiai išsamiai neišdėstys vienos lyties poros, kuri susituokė kitoje valstybėje ir kurios partneriai bus pripažįstami kaip sutuoktiniai, konkretaus turinio (teisių ir įsipareigojimų). Tai reiškia, kad – bent jau iš pradžių – valstybės narės nustatys jų teises ir įsipareigojimus.

Valstybės narės savo teisinėje sistemoje turės du sutuoktinių apibrėžimus: vienas demokratiškai bus priimtas viduje (įskaitant referendumą), o kitas importuotas iš kitų valstybių narių. Tai turės didelį neigiamą poveikį:

tai nepaisys nustatytos nacionalinės kompetencijos santuokos ir šeimos srityje;

tai sukurs teisinį chaosą ir normų konfliktą, kuris galėtų pasiekti netgi prieštaravimą Konstitucijoms. Sąvoka sutuoktiniai yra giliai susijusi su šeimos teisės, civilinės teisės ir civilinių procedūrų nustatymu. Du apibrėžimai reikalautų peržiūrėti įstatymus dėl santuokinių santykių, įsivaikinimo, kraujo ryšio, įdarbinimo, mokesčių, motinystės ir tėvystės atostogų, socialinių išmokų ir kita;

tai pakenktų teisiniam aiškumui ir numatomumui ir taip sukurtų ne didesnį suderinamumą, bet daugiau chaoso ir skirčių;

tai trukdytų ir atšaldytų demokratinį procesą (pavyzdžiui, išreikštą referendumu) tų valstybių nacionaliniame lygmenyje, kurios siekia įteisinti santuokos ir sutuoktinių apibrėžimą tik kaip vieno vyro ir vienos moters santuoką;

valstybės narės nesugebėtų išlaikyti nacionalinės apsaugos prigimtinei santuokai, kadangi, bėgant laikui, jos negalėtų pagrįsti skirtingo nacionalinės ir importuotos sutuoktinių kategorijų turinio. Pavyzdžiui, valstybėms narėms būtų sudėtinga remti reguliavimą, pagal kurį tik skirtingų lyčių sutuoktiniai galėtų įsivaikinti. Dėl baimės ar proaktyvių tariamos diskriminacijos veiksmų ES valstybės narės galiausiai būtų priverstos teisėje sureguliuoti tos pačios lyties porų santuokas.

Primesdamas užsienyje susituokusių tos pačios lyties porų pripažinimą sutuoktiniais nepaisant to, kur jos keliauja, ir prieštaravimo priimančios šalies aukščiausiems nacionaliniams įstatymams, ESTT žengia pirmą žingsnį vienos lyties porų santuokų, įsivaikinimų ir susijusių teisių primetimui europiniu lygiu. Taip ESTT vengia nacionalinių procesų ir ardo nacionalinę kompetenciją santuokos ir šeimos srityje.

Laisvas asmenų judėjimas nėra neribotas; jis negali būti naudojamas kaip įrankis varžyti ar tyčia pakenkti svarbiausiems socialinio gyvenimo aspektams ir esminiams institutams. Vertimas valstybes nares taisyti nacionalinę teisę dėl tos pačios lyties porų santuokų, nepaisant jų demokratiškai nustatytos laikysenos, praneš, kad ES piliečių demokratinis išsireiškimas dėl santuokos ir šeimos yra nevertas ginti ir gerbti.