Pataikavimo viršininkams laikai, atrodo, seniai praėjo. Nors šis reiškinys į šiandieną dar giliai įleidęs šaknis, tačiau joks minkštą kėdę užėmęs pilietis negali būti ramus, kad jo netarkuos pavaldiniai ar visuomenė. Netgi valstybės vadovai nuolat gauna pylos. Ne išimtis – ir septintasis per Atkurtos nepriklausomybės metus Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, jeigu pirmuoju valstybės vadovu laikysime Vytautą Landsbergį.
Garsus finansininkas ir ekonomistas G. Nausėda švenčia savo 57 – ąjį gimtadienį. Nenuostabu, kad tarp gausybės sveikinimų, į jį leidžiamos aštrios kritikos strėlės. Šių eilučių autorius, 2018 m. rudenį klausęs G. Nausėdos paskaitos VU Ekonomikos fakulteto studentams, paskui prie kavos puodelio kandidatą į Prezidentus perspėjo, kad Daukanto aikštėje ramaus gyvenimo nesitikėtų. Ir iš tikrųjų: nuožmi jo ir Prezidento institucijos kritika dažnai peržengia bet kokias ribas.
Keisčiausia, kad save laikantis dešiniosios pakraipos politiku šalies vadovas puolamas tų pačių dešiniųjų, ypač konservatorių. Kodėl taip yra, galima paaiškinti nebent tuo, kad į šį postą 2024 m. Prezidento rinkimuose ketina bolotiruotis konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Štai kad ir ginčas dėl dalyvavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT). Valdančiųjų siūlomas kompromisas – EVT atstovauti pakaitomis su premjere Ingrida Šimonyte – čia pat užgožiamas riebiais epitetais ir kaltinimais Prezidentui. Juos parinkdamas ypač uolus Žygimantas Pavilionis, besistebiantis, kad Portugalijos mieste Porte vykusiame ES vadovų susitikime G. Nausėda savo asmeninius prioritetus (jo inicijuojamą „gerovės valstybės“ modelį) pristatė kaip šalies poziciją. Mat, Seime ar jo užsienio reikalų komitete, kuriam ir vadovauja Ž. Pavilionis, jo netvirtinę.
Jis taip pat prikišo Prezidentui, kad Porte „gausi delegacija vienasmeniniu Prezidento sprendimu atstovaujama už visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigus“. Kitaip sakant, Prezidentas švaisto mokesčių mokėtojų pinigus, o štai jeigu ten būtų vykusi ministrė pirmininkė… Beje, pastaroji taip pat nesivarž laidyti strėles buvusio savo varžovo rinkimuose adresu.
Pinigų švaistymu Prezidentą kiek anksčiau apkaltino ir Seimo narys konservatorius Matas Maldeikis, teigęs, kad į Briuselį vykusi 13-kos žmonių delegacija per didelė ir brangiai kainuojanti. Gi tas pats Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad Prezidento dalyvavimas neformaliame, socialiniams reikalams skirtame susitikime, anot Žygimanto Pavilionio, yra „mažų mažiausiai keistas, jei ne antikonstitucinis“. Jis teigė, kad šalies vadovas „uzurpuoja Vyriausybės teises“. Pirmininkas aiškiai nusivylęs, kad į tokius renginius Prezidento negali mandatuoti jo vadovaujamas komitetas…
Vienas iš Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius sako, kad tiesiogiai renkamas Lietuvos Prezidentas turi kur kas daugiau galių negu, pavyzdžiui, Latvijos ar Estijos parlamentų renkamas šalies vadovas. Bene didžiausius įgaliojimus Lietuvos prezidentas turi užsienio politikos ir nacionalinio saugumo srityse, ir tai, kad prezidentas, anot Konstitucijos, „sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus“, tiesa, kartu su Vyriausybe, suponuoja mintį, kad G. Nausėda gali ir dažnai privalo priimti ryžtingus vienašališkus sprendimus.
Kita vertus, to ryžto jam dažnai nepakanka. Ilgokai tūpčiota skiriant kai kuriuos diplomatus į diplomatines tarnybas užsienio šalyse, formuojant Konstitucinio Teismo teisėjus, reikalaujant ankstesnės Vyriausybės ministrų atsakomybės. Tačiau akivaizdu, kad, kaip rašė žurnalas „Valstybė“, Lietuvoje gajos jėgos, finansavusios Kremliaus trolius prieš Dalią Grybauskaitę, o dabar jų pajėgos nukreiptos G. Nausėdos trolinimui. Joms padeda įvairaus rango politikai, ekspertai, politologai, šiaip isteriškos, senų sąskaitų su buvusiu banko tarnautoju turinčios asmenybės, šaukiančios jam į akis, kad – jis yra nulis…
Jų tikslas – kompromituoti Lietuvos valstybę, kuri nesitaiksto su diktatoriškais režimais kaimyninėse šalyse, sukelti nepasitikėjimą šalies valdymo sistema. Štai kodėl septintasis Prezidentas atsidūrė jų taikinyje. Nesuteikime jiems tokios galimybės.
Apginkime Prezidentą!
Pagarba Prezidentui suryškinus „gerovės valstybės” siekį. Nors visiems turėtu kilti klausimas apie valdžias ir seimus, buvusius ir esančius, kodėl nėra ir jų taip pat pirminis ir viešai deklaruojamas tikslas. Dar galėtų Prezidentas jiems pagelbėti siekti valstybės tikslo siūlydamas pagreitinant kelti MMA.
Esame jau 17 metų ES nariais. Ta pati viena ekonomika be sienų. Prekių kainos sulygintos su vakarų ES. Kodėl gi nesulygintos žemosios algos? Tą galią turi grynai Valdžios ir Seimo sprendimai. Šiuo laiku jie atsižvelgia į Lietuvos VDU, o jie turėtu teisingai naudoti Europos Sąjungos VDU matą. Mūsų ekonomija nėra atskira Lietuvos, o bendra ES ekonomika. Lietuvoje pasireiškia tik vietiniai iškrypimai ir iškraipymai. Dažniausiai samoningai pasipelnyjimo tikslu.
Tad parama ir sekmės žengiant tautos labo siekiu.
Iškausko išvada klaidinga. Prezidentui nėra jokio pagrindo vežioti po Europą būrį klapciuku ir svaistyti pinigus. Ir pačiam važinėti ten, kur ne jo kompetencijos klausimai svarstomi. Geriau kurtų „gerovės valstybę”.