Mums mažai rūpi, kas dedasi Sirijoje, Pietų Korėjoje ar Sakartvele. Gal tik tiek, kiek padėtis šiose šalyse susijusi su Rusija, kuri savo ruožtu kelia grėsmę ir mums. Tai natūralu. Todėl vargu, ar galime reikalauti iš tolimesnių regionų, kad jų žmonės giliau domėtųsi procesais mūsų kraštuose.
Tiesą sakant, mes džiūgaujame, kad agresorė Rusija gavo per nagus Sirijoje. Galbūt per anksti, nes Maskva visokiais būdais mėgina savo įtaką šiame Viduržemio jūros regione ir net Afrikoje išlaikyti. Tačiau jos geopolitiniai nuostoliai čia akivaizdūs, o meilė Assadui staiga virto tik dar vieno nelaimingo tirono bėglio globa.
Šiandien Assado pabėgimo detalės glumina. Jam nesiruošė nei Damaskas, nei Maskva, kuri gal ir prognozavo tokį diktatoriaus likimą, jam tarsi ir ruošėsi, nes nepakėlė savo naikintuvų prieš sukilėlius kaip prieš 9 metus. Matyt, Putinas priėmė sprendimą nekomplikuoti savo padėties regione, o po to geriau tartis su opozicija.
Taigi, Sirijos prezidentas Assadas lapkričio 28 d. dar aplankė Maskvą ir paragino Putiną padėti duoti atkirtį sukilėliams. Tačiau šis nieko nežadėjo, o tik prasitarė, kad Assado nepaliks nelaimėje. Gruodžio 7 d. opozicijos jėgos įžengė į Damaską, nesutikdamos beveik jokio pasipriešinimo. Kai jos visiškai priartėjo prie prezidento rūmų, Assadas rūmų budėtojui pranešė, kad vyksta namo, tačiau automobilio vairuotojui įsakė pasukti į oro uostą. Reuters praneša, kad jis dar paskambino savo atstovei ryšiams su žiniasklaida ir paprašė atvykti į jo namus ruošti eilinę kalbą. Ta atvyko, bet Assado namuose nebuvo…
Apie savo planus Assadas nepranešė net artimiesiems, nors šeima – žmona ir trys vaikai – jau anksčiau dėl visa ko buvo išsiųsta į Rusiją. Jo broliai buvo Damaske, ten ir liko, o vienas žuvo susišaudymo metu. Premjeras Mohammedas Jalalis su prezidentu kalbėjosi šeštadienį 22.30 val., pastarasis žadėjo viską nuspręsti rytoj, sekmadienį. Bet ryte Assadas sėdo į lėktuvą, kuris su išjungtu transponderiu (atsakikliu – radijo ryšiu) pakilo į orą, paskui staiga pakeitė kryptį ir dingo iš radarų. Pasklido žinia, kad lėktuvas galėjo sudužti, bet tai buvo apgaulingas manevras. Jungtiniai Arabų Emyratai atsisakė lėktuvą priimti.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas derėjosi su sukilėliais ir jų grupuotės vadovais dėl garantijų, kad lėktuvo nenumuštų ar neperimtų. Taip Assadas nusileido Chmeimimo rusų karinėje bazėje, o iš ten išskrido į Maskvą. Sukilėliai, po to patekę į prezidento šeimos rūmus, sakė, kad šis pabėgo labai skubėdamas: asmeniniai daiktai buvo išmėtyti, darbo stalas sujauktas, maistas virtuvėje nepaliestas…
Toks štai gėdingas likimas žmogaus – tirono, kuris vargšę šalį valdė beveik 25 metus, o kartu su tėvu Hafezu al-Assadu – daugiau kaip pusę amžiaus. Tai, ką sukilėliai rado apleistoje prezidento rezidencijoje, kaip rašė „The Washington Post“, galima pavadinti „tyli prabanga“. „Assadas gyveno prabangoje, kai sirai badavo“, – pastebi laikraštis. Rūmai ant Mezzeh kalno bemat buvo išgrobstyti: žmonės nešė „Luis Vuitton“ rankines, „Dior“, „Hermes“, „Cartier“ drabužius, o garažas buvo prigrūstas elitinių automobilių, brolio bunkeryje rastas auksinis Koranas. Paties Assado šeima šios prabangos nedemonstruodavo…
Visa tai primena garsiojo Ukrainos bėglio Viktoro Janukovyčiaus likimą. Į Rusiją 2014 m. pradžioje nuo Maidano pasprukęs Putino statytinis mėgavosi tokia pat prabanga. Kaip liudijo po kelerių metų į jo rūmus užsukęs žinomas keliautojas Orijus Gasanovas, nebe reikalo jį ir šiandien vadina sukčiumi, aferistu ir vagimi, o jo rezidenciją Mežigorijoje – „ufonautų laivu“: retų automobilių muziejus, auksu tviskantis interjeras, persiški kilimai, o visame 140 hektarų užimančiame plote – asmeninis parkas, fontanai, baseinai, teniso aikštelė, SPA centras, jachtų prieplauka, jojimo klubas, šaudykla, golfo laukas, aikštelė nusileisti sraigtasparniams, daugybė dirbtinių ežerų, stručių ferma ir net asmeninė cerkvė…
Gal kada nors paaiškės, kokia prabanga tviskėjo Putino rūmai, esantys Gelendžike, Krasnodaro krašte, ant Juodosios jūros kranto. Apie juos Aleksėjaus Navalno komanda 2021 m. yra sukūrusi tyrimų filmą „Putino dvaras“, kurio statybos kainavo apie 956 mln. JAV dolerių. Gal kada nors prisiminsime ir kitų diktatorių mėgstamą prabangą, pomėgius…
O kol kas jie vieni pas kitus svečiuojasi, maudosi žmonių suneštuose turtuose, vartosi lyg inkstai taukuose ir lemia milijonų likimus, kai tie milijonai kenčia skurdą ir nepriteklių. Gi apie pačių tironų likimus galima tik numanyti, todėl drąsiai sakau: nepavydėkime jiems. Nes jų likimas – jūsų rankose.
Diktatoriai patenka į 9 pragaro ratą
kolaborantai (mūsų valdžia:komunistai,kgbistai, grušnikai) patenka į 8 pragaro ratą.
—-
malonu 🙂
Visiškai lansberginaime durnių laive nuleidęs „žemiau plintuso” turėtą tarybinio propagandisto kvalifikaciją, Iškauskų Česiukas nebaigia juokinti vietinius runkelius, pasakodamas apie Sirijos „sukilėlius”, kurie „sukilo” ir nuvertė „kruviną” Assado režimą. Ne tai seniai Rusija ir JAV šiuos „sukilėlius’ buvo pripažinusi teroristine organizacija, už šios šiandieninių „sukilėlių” organizacijos vado galvą JAV valdžia buvo paskyrusi 10 milijonų dolerių premiją. „Čiūdikui” Iškauskų Česiukui nesuprantamas yra „stebūklas”, kaip nieko „neužuodusi” Rusija iš anksto dar prieš „sukilėlių” pergalingą žygį į Alepą „apmokymams” išplukdė iš savo bazės į jūrą visus savo karo laivus, o Assado šeima atsidūrė Rusijoje.. Pamiršęs ką savo laiku skaitė istorijos vadovėliuose Iškauskų Česiukas, pasakojimais vietos „buduliams” apie „kruviną Sirijos režimą”, parodo, kad visiškai nežino Sirijos istorijos..
Česiukui priminsiu, kad „kruvino” Bašaro Assado senelis 1920 metais Prancūzijos kolonizavimo laikais buvo vienos Sirijos teritorijoje gyvenusios nedidelės genties vadas. Šiandieninės Sirijos sienas, kaip ir Libano…, ten gyvenusioms ir tarpusavyje nuolatos kariavusioms gentims nubraižė Prancūzijos kolonizatoriai. Kolonizatoriai parinko Siriją valdyti ir vietinę gentį.. Arabai, musulmonai… Prancūzijai nepatiko, buvo pasirinkti ne musulmonai alavitai.. Lygiai tokia pati istorija buvo ir su „ne kruvino režimo” valdoma Saudo Arabija. Bašaro Assado senelio, alavitų genties vado vardas buvo „laukinis žvėris”. Prancūzijai pasirinkus Sirijai valdyti jo gentį, senelis pasirinko vardą „liūtas” al Assadas.., kuris, po to jo sūnus Hafesas Asadas, padedamas Prancūzijos „demokratiškai” su pašaudymais įtvirtino savo valdžią.. Analogiškai, kaip Palestinoje žydukai remiami anglų kūrė savo „demokratinę” valstybę vardu Izraelis.. Žinant ne šiandiena rašomą „istoriją”, palyginus Sirijos „kruvinų” Asadų dinastijos režimų ” kruvinus dabus” su kokio Izraelio žydukų „demokratiniais darbais”, kurie niekados nebuvo užbaigti, vyko ir vyksta intesyviau, ramiau ir po šiai dienai, paskaičiuoti „rezultatus”, „debilintis ir debilinti” kitus apie Artimųjų Rytų režimų „kraugeriškumą ar demokratiškumą..” yra daugiau nei juokinga …
Gudrus esi: Wikipedia rusų kalba moki atidaryti. O daugiau?
Man rodos, Žemaitaitis nori tarp jų įsiterpti…
..ka dar kvailesnio suskeltum,nuokwaka.Pakwaksek dar – labai idomu matyt durniu dykai.
Man rodos, tu neįgalus? Protiškai…