Apgailestaudami pripažinkime, kad naujas karo pliūpsnis Artimuosiuose Rytuose, kai spalio 7-ąją „Hamas“ smogikų būriai įsiveržė į pietų Izraelį, nušlavė visus kitus įvykius. Kodėl taip pradėjau šį savaitės komentarą? Todėl, kad, planingai ar ne, šis smurtas užgožė Rusijos karą prieš Ukrainą. Bet apie viską iš eilės.
Įtampa šiame regione tvyro jau daugiau kaip 55 metus, kai kilo konfliktas (vadinamasis Šešių dienų karas) dėl Golano aukštumų, o apžvalgininkai tvirtina, kad karo veiksmai tęsiasi nuo pat Izraelio įkūrimo 1948 m. gegužės 14 d. Jau tada arabai nesutiko su Jungtinių Tautų rezoliucija, kad Palestinos žemėje butų sukurtos dvi valstybės – Palestina ir Izraelis. Konfliktas, į kurį įsivėlė kaimyninės valstybės Egiptas, Sirija, Libanas, įsiplieskė, kai Izraelis gavo savarankiškos valstybės mandatą, o palestiniečiai jo neturi iki šiol. Nuo to laiko vyko bent penki karai, o štai šis ūmus išpuolis – šeštasis.
Iš viso Izraelis yra okupavęs 70 tūkst. km arabų teritorijos, ypač skausmingas buvo Gazos ruožo – siauro 365 kv. km žemės ruožo su 1,8 mln. gyventojų prie Viduržemio jūros – užėmimas. Nors JAV pripažįsta šią teritoriją esant okupuotą Izraelio, bet visaip remia Tel Avivą jo kovoje su arabais. Islamo pasaulyje tokios veidmainystės niekas nesupranta…
Žudynės niekur ir niekada negali būti pateisinamos, nors jos ir būtų grindžiamos kilniausiais tikslais.
Kitaip sakant, regione nieko naujo, ir šis smurto proveržis tėra seniai tarptautinės bendrijos užprogramuotas nesantaikos veiksmas. Neabejotinai, mes smerkiame radikalių palestiniečių grupuočių, tokios kaip „Hamas“, išpuolį, nors ir vieni, ir kiti kalba apie teisę į gynybą. Žudynės niekur ir niekada negali būti pateisinamos, nors jos ir būtų grindžiamos kilniausiais tikslais.
Šių eilučių autorius yra toli nuo sąmokslo teorijų. Tačiau štai kas įdomu: išpuolis prieš Izraelį įvyko kaip tik per Putino 71-ąjį gimtadienį. Nežinia, ar 1987 m. įsikūrusio „Hamas“ judėjimo lyderiai pasveikino jį su švente, bet ukrainiečių politologas Vitalijus Portnikovas YouTube kanale tvirtina, jog su šia organizacija Kremlius seniai palaiko glaudžius ryšius, o Rusija buvo pirmoji, kuri siekė dialogo su jos vadovybe, kai „Hamas“ laimėjo rinkimus Palestinos autonomijoje ir ėmė kontroliuoti Gazos ruožą. Jos delegacijos ne kartą viešėjo Maskvoje: pernai rugsėjį Kremliuje lankėsi „Hamas“ lyderio Ismailo Haniyeh‘os vadovaujama delegacija…
O Rusijos propagandistai iš laikraščio „Komsomolskaja pravda“ ar iš TV kompanijos „Solovjov.life“ džiaugiasi nauju smurto proveržiu, nes Kremlius griežia dantį ant Izraelio, kad šis nors ir santūriai remia Ukrainą. Toks tūlas skandalingas rašytojas ir Putino smogikas Zacharas Prilepinas trina rankomis, kad dabar „inoagentus“ Pugačiovą su Galkinu palestiniečiai išrūkys iš Izraelio…
Putinui Artimųjų Rytų krizė yra naudinga. Ji padės atitraukti pasaulio dėmesį nuo Ukrainos ir leis jam patyliukais plėsti agresiją prieš šią šalį.
Ekspertai neabejoja, kad Putinui Artimųjų Rytų krizė yra naudinga. Ji padės atitraukti pasaulio dėmesį nuo Ukrainos ir leis jam patyliukais plėsti agresiją prieš šią šalį. Tai įprasta politinių sukčių taktika: nukreipti pasaulio žvilgsnius nuo vieno regiono į kitą, kad pamirštajame galėtų veikti pagal seną posakį „tyliame vandenyje velniai veisiasi“.
O „Telegram“ paskyros ir TV kanalo „Karas su orda“ autorius žurnalistas Sergėjus Auslenderis portale „Dialog.ua“ įžvelgia kitą momentą: prieš pat karo proveržį buvo suderinta kitų dviejų regiono priešininkų Irano ir Saudo Arabijos taikos sutarties pasirašymo data, o tai „Hamas“ rėmėjoms Rusijai ir Iranui labai nepatiko…
Per išpuolį palestiniečiai užgrobė izraeliečių tankus „Merkava“ bei šarvuotas kovos mašinas „Namer“. Jos yra pagamintos amerikiečių pavyzdžiu. Įtariama, kad ši elektronikos prigrūsta technika pateks į Teheraną ir Maskvą…
Bet didžiausias šios krizės pavojus slypi štai kur: Vakarų ir JAV, kuriose vyksta sudėtingi vidiniai priešrinkiminiai procesai, parama Ukrainai gali sumažėti tiek, kad ukrainiečiai negalės tęsti savo kontrpuolimo ir praras iniciatyvą frontuose. Londono „The Telegraph“ rašo, kad sutrikusio Joe Bideno ketinimai kreiptis į Kongresą, prašant 100 mlrd. dolerių paramos paketo Ukrainai 2024 metams, gali ir likti tik gerais norais. Beje, Atstovų rūmai savo vadovą rinks trečiadienį, ir neaišku, kokio laipsnio paramos priešininkas respublikonų politikas užims šį postą…
Taigi, Izraelis ir Ukraina gali tapti tiesioginėmis konkurentėmis dėl JAV paramos. Neabejotinai Artimieji Rytai Vašingtonui svarbesni, o ir žydų lobizmas Amerikos Kongrese daug ką lemia. Vadinasi, kokia išvada? Kuo greičiau reikia užgniaužti karo proveržį Izraelyje. Jis žudo šimtus ir tūkstančius ne tik žydų ar arabų, bet ir laidoja mūsų viltis pasiekti pergalę Ukrainos fronte.
Geras komentaras, ko kiti vengia įžvelgti…