Mano tėvas – nedidelio panemunės miestelio stalius – besislapstęs nuo sovietinės kariuomenės įvairiuose kaimo darbuose, karui besibaigiant buvo sučiuptas ir išvežtas į Vengrijos frontą. Užnugaryje vežimu vežiojo maisto produktus. Tarnyba tęsėsi vos keletą savaičių iki Pergalės. Bet to pakako, kad tėvas parsivežtų daug įspūdžių, nors niekaip nesuprato, kokia ten rusų pergalė, jei frontas dar griaudi ir griaudi.
Tai nebuvo jo Pergalė. Kai po kelerių metų šventės proga jį pakvietė į vykdomąjį atsiimti albumą, jis tik numojo ranka, o dovaną netrukus atnešė į namus. Albumą turiu iki šiol. Sovietai norėjo prisijaukinti prievarta paimtus vyrus, tačiau tikrovė juos atbloškė nuo tokios valdžios: Lietuvoje siautė raudonasis teroras…
Kodėl dabar prisimenu tėvo patirtį? Netrukus jis gavo aštuonerius metus sunkiųjų darbų lagerio, kad su vyrais vestuvėse kačerga uždubasino aršų vietinį stribą. Grįžo po trijų, kai mirė Stalinas. Šiaip santūrų ir mažakalbį tėvą tarsi kas buvo pakeitę: su vyrais šaipydavosi iš valdžios, sovietinės Chruščiovo, paskui Brežnevo politikos, traukė per dantį parsidavusius valdininkus, kažkuriam ir į nosį užvožė, tad gavo daboklės.
Pergalė taip ir liko toli praeityje, nes ji buvo svetima. Šiandien, kai Rytai teberengia paradus, sako ugningas patriotines kalbas, marširuoja gatvėmis ir skleidžia šovinistinę isteriją, tas kaimo stalius garsiai ir atvirai pasiųstų juos „ant trijų raidžių“, jei ne dar šiurkščiau. Milijonų pasaulio žmonių SSRS neįtikino, kad jos karas, kaip mus mokė vadovėliuose, buvo „gynybinis, todėl teisingas“. Bičiuliavęsis ir gėręs šampaną su Hitleriu „tautų vadas“ Stalinas vėliau apsimetė nacizmo auka ir pats įgavęs įžūlumo pavergė pusę Europos. Tokia štai buvo Pergalės kaina.
Mums seniai nekyla klausimas, ką švęsti – Pergalės ar Europos dieną. Gerbdami to karo aukas ir kariavusius už nugalėtojus (turiu galvoje kad ir 16-ąją lietuviškąją šaulių diviziją), šiandien nemanome, kad fašizmas klestėjo tik Vakaruose. Jo komunistinė atmaina rado gerą dirvą tarpti ir stalininėje Sovietų Sąjungoje, jos daigų yra ir šiandien.
Todėl kur kas didesnė šventė – tą pačią 1950 m. gegužės 9-ąją Prancūzijos užsienio reikalų ministro Roberto Schumano pirmą kartą iškelta Europos integracijos idėja ir pasiūlymas įkurti Europos anglių ir plieno bendriją.
Tačiau vieningos Europos idėja sklandė dar nuo 19 a. Napoleono kariuomenės karininko sūnus, garsus rašytojas Victoras Hugo tuomet svajojo apie vieningą ir taikią Europą. 1851 m. surengtame Paryžiaus taikos kongrese jis kalbėjo: „Ateis diena, kai patrankos taps muziejaus eksponatai. Ir mes stebėsimės, kad tokie dalykai kadaise egzistavo. Ateis diena, kai mes pamatysime, kad dvi didžiulės grupės – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinės Europos Valstijos – išties viena kitai rankas per vandenyną, keisis savo produkcija, savo meno kūriniais, savo genijų darbais, išvalys, gražins pasaulį, padarys derlingas dykumas ir susivienijusios sulauks visuotinės gerovės.“
Deja, po garsiosios kalbos didysis humanistas savo gyvenime vien Senajame žemyne dar matė mažiausiai 13 karų, iš kurių du buvo pasauliniai, sukilimų ir kitokių ginkluotų konfliktų. O ką jis pasakytų šiandien?
Niekas netvirtina, kad pergalė prieš fašizmą atnešė klestėjimą ir vienybę. Šiandien ES pergyvena ir ekonominę, ir vertybinę krizę. O Maskva Europai smogia naują smūgį.
Jau anksčiau priėmusi įstatymą dėl baudžiamosios atsakomybės už sovietinės pergalės Didžiajame Tėvynės kare neigimą, ji nugalėtojos statusą mėgina įtvirtinti nauju draudimu: Pergalės dienai V. Putinas padovanojo įstatymo projektą, draudžiantį lyginti SSRS ir nacistinės Vokietijos nusikaltimus.
Dūmoje bus priimta įstatymo „Dėl sovietų pergalės įamžinimo Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945“ pataisa. Minėtas įstatymas priimtas dar 1995-siais, kai Rusijos prezidentas buvo Borisas Jelcinas, ir buvo keičiamas 4 kartus.
Taip dar kartą valstybiniu lygiu išreikšta pagarba Stalinui. Vadinasi, nacių konclagerių negalime lyginti su „gulagais“, vokiečių baudėjų piktadarybių su enkavėdistų žiaurimais, analizuoti Molotovo – Ribentropo pakto, užsiminti apie bendrus bolševikų ir nacistų paradus, gretinti holokaustą ir Katynę? Baustinos ne tik Stalino ir Hitlerio, bet ir Putino – Stalino, Putino – Hitlerio paralelės? Baustina istorija?
Tuomet tūlas lietuvis pasakytų: „nafik“ man tokios Pergalės šventės! Mes jų patys pakankamai turime.
Vienas liūdytojas pasakojo pabuvojęs nacių ir bolševikų konclageriuose. Nacių konclageryje kaliniai gaudavo maisto normas tiksliai,kiek buvo nurodytą, o bolševikų kaliniai buvo apvagiami prižiūrėtojų. Skaičiau Prano Dovydaičio prisiminimus apie konclagerį-prižiūrėtojai atviru tekstu sakė- mums reikia ne jūsų darbo, o jūsų mirties. Iki karo juk Rusijos srityse vyko „soclenktynės” kuri daugiau sunaikins liaudies priešų. Prieš karą nebuvo vykdomi gyventojų surašymai -nes gyventojų skaičius drastiškai mažėjo. Stebina viena-negi Putinas tiki kad kas nors patikės melu, jei jis įteisintas įstatymu. „Šventasis naivumas”
Jus praraadot bet koki zmogaus pavidala!!! O zinot ka pasakojo mano seneliai ir ju bendraamziai kokie buvo lietuviai karo metu ir tie suknisti misko broliai!? Ir nuo ju juos gelbejo rusu kareiviai. Todel uzsiciaupkit ir patylekit. Jau vien todel, kad sovietai niekada nieko neuzpuole, o va jusu numyleti naciai ir amerikonai izzude puse pasaulio!!!
Chemodan – vokzal – rodina. Kol dar pati gali.
Bėda tame, kad revizionistai atkasė per daug “nepatogių” faktų, kurių teisme paneigti nebeišeina.
(PVZ., revizionistai teigia kad:
– nėra rasta nė vieno dokumento su Hitlerio įsakymu naikinti žydus (įsakymai naikinti psichinius ligonius ir komisarus yra);
– nerasta jokio holokausto plano;
– pagrindinio „mirties fabriko” Aušvico „dujų kamerose” nėra dujų Ciklon B pėdsakų;
– krematoriumuose techniškai neįmanoma sudeginti tiek kūnų, kiek deklaruojama, kad buvo sudeginta;
– liudininkų parodymai melagingi (prieštarauja gamtos dėsniams) ir nepatikimi;
– visi nacistų „prisipažinimai” išgauti kankinimais ir taip pat prieštarauja gamtos dėsniams;
– pačiame holokausto įkarštyje JAV žvalgybos iš lėktuvų darytose Aušvico nuotraukose nėra jokių holokausto pėdsakų
… )
Žodžiu, visa ta holokausto isterija stipriai paduoda šūdu; verkiant reikia rimtų nepriklausomų tyrimų, kurie leistų nustatyti tiesą.
Bet sionistai turi laikytis šio melo iki paskutinio kraujo lašo – holokaustas yra jų skydas ir kardas, o kartu ir pagrindinė melžiama karvė.
Jiems toks abejoti draudžiantis įstatymas be galo patogus, nes pagal jį net nereikia nagrinėti, ar atsakovo teiginys teisingas, ar melagingas. Užtenka to, kad kaltinamojo teiginys „mažina holokausto mastą” (pvz. suskaičiavai, kad iš tikro žuvo ne 6 Milijonai žydų, o ,tarkim, 5.999 000 žydų – į kaliūzę tave).
Dar prie Rusijos nusikaltimų pridėtina lietuvių, latvių’,estų trėmimai ir nužūdimai, ukrainiečių milijonus badu numarinimu, ukrainiečių karių kovojusių nepriklausomybę atgauti po karo sušaudymu, kroatų kovojusių dėl savo nepriklausobybės atidavimui Tito sušaudyti ir sąrašas toli dar nebaigtas.
Jų kalboje sakant „Von paškustvos” tokių kad nebūtu.