Česlovas Iškauskas. Naujoji pasaulio tvarka: kur būsime mes?

Pastarosiomis savaitėmis žmonės gaudo kiekvieną išsireiškimą ir net žodį, pasakytą iš Maskvos ar Vašingtono. Jie tikisi pozityvių žinių. Deja, jų maža. Kaip ir prognozuota, nei Putino pažadai per tris dienas užimti Ukrainą, nei Trampo kliedesiai per 24 valandas atkurti taiką, nei mūsų visų viltys, kad Vakarai greitai privers Rusiją baigti šį karą, – tėra lūkesčiai, o ne reali tikrovė. Brutali jėga – šio laikmečio lemiamas veiksnys.

Daug kam komiškai atrodantis ir chamiškai besielgiantis Trampas vis dėl to vertintinas kaip veikėjas, išdrįsęs bandyti išbristi iš pasaulinės krizės. Tiesa, jo metodai daugeliu atvejų mums nepriimtini, nes prieštarauja amžinosioms vertybėms. Pasirodo, gyventi pagal 10 Dievo įsakymų yra pasenusi dogma, o laužyti senojo pasaulio struktūrą – pažangos rodiklis.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje mes rašėme apie Naująją pasaulio tvarką (NPT, angl. NWO – New World Order, lot. NOM – Novus Ordo Mundi). Manoma, kad šio termino užuomazgos atsirado Vergilijaus „Bukolikos“ eklogo IV dalyje („Iš naujo nuo dabarties laikų prasideda didžioji tvarka“). Dar ir dabar populiari Vergilijaus eilėraščio eilutė: „Jei netikite, kad žemė Dievo – pabandykite nemokėti mokesčio už žemę“…

Bet pirmiausiai šis apibūdinimas buvo užfiksuotas 1776 m. Jungtinėse Valstijose, kai buvo priimta Nepriklausomybės deklaracija. Tuomet buvo pagamintas Didysis JAV Antspaudas („The Great Seal“), kur pavaizduotos piramidės pagrinde lotyniškai užrašyta „Novus ordo seclorum“. Šis simbolis buvo perkeltas į XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, kai JAV prezidentu buvo masonas Franklinas D. Rooseveltas, ir į apyvartą išleistą vieno dolerio kupiūrą, kurią daugelis tyrinėtojų laiko masonizmo įprasminimu (simbolį sukūrė rusų dailininkas N. Rerichas).

Tiesa, Amerikos mėginimas prisiimti sau pasaulio lyderio vaidmenį pamažu bliūško. Šį terminą naudojantys konspiracinių teorijų šalininkai prognozuoja, kad vietoj jos atsiras kažkoks tarptautinės sandraugos intelektinis elitas, kuris priims geresnius sprendimus negu nacionalinės atskirų valstybių vyriausybės ar organizacijų vadovai. Jie su NPT pasuks žmoniją pažangesniu ir racionalesniu vystymosi keliu. Apie tai rašė Zbigniewas Brzezinskis savo knygoje „Tarp dviejų amžių: Amerikos vaidmuo elektronikos eroje“ bei Amerikos istorikas ir žurnalistas Williamas Frederickas Engdahlas 2004 m. išleistoje studijoje „Karo šimtmetis: anglų-amerikiečių politika ir Naujoji pasaulinė tvarka“.

Tiesą sakant, šią utopinę NPT idėją sukompromitavo pati Rusija, o dabar, po rinkimų, – ir Amerika. Putino sumanymas suformuoti daugiapolį pasaulį pasirodė fikcija, nes siekis įtraukti į NPT konstravimą Kiniją, Indiją ir dabar (tiesa, griežiant dantimis) Jungtines Valstijas virsta „naujais galios centrais“. Ir kaip tai daroma!

Pasirodo, kad tai ne „naujoji tvarka“, o seniai pamiršti barbarų laikai, kai ginkluotos ordos verždavosi į kitų tautų teritorijas, naikindavo jų miestus, žmones, plėšdavo jų turtą ir niekindavo moteris. Tokios tvarkos iniciatoriai dažniausiai baigdavo liūdnai. Prisiminkime totorių išpuolius, Hitlerio nacių likimą, įvairių diktatorių baigtį.

Grįžkime į šiandieną. Susidūręs su nenuspėjamu Trampu dabar Putinas prieš jį vizgina uodegą. Tas diplomatinis „ping–pongas“ tarp Maskvos ir Vašingtono, iš žaidimo šalinant Kyjivą ir Europą, tėra pataikavimas vienas kitam arba žaidimas Ukrainos likimu, siekiant grynai pragmatinių tikslų. Pasaulis pavargs, ukrainiečiai išseks, posovietinės šalys išsigąs, ir „galios centrai“ švęs pergalę. Demonstruodamas savo, o gal ir Amerikos didybę Trampas daro spaudimą savo sąjungininkams, neva gindamas JAV ekonomiką. Bet kartu jis demonstruoja Putinui, kad Europa silpna ir su ja galima elgtis kaip su Ukraina. Čia ir yra Trampo strateginė klaida. Tikėtina, kad jo ir Putino draugystė yra apsimestinė, laikina ir nenuoširdi. Volodymyras Zelenskis vis tiek lieka pagrindiniu žaidėju šiame „ping–pongo“ žaidime, o jo reitingai pastaruoju metu net išaugo.

Ką rinktis Lietuvai? Neerzinti nei Putino, nei Trumpo? Išlikti senųjų vertybių šalininke? Skatinti Europos aktyvumą? Likti „išdidžioje izoliacijoje“? Jei po kokių 15 metų NPT ir susiformuos, mes to niekaip nepakeisime. Bet realu sudaryti savarankišką septynių Baltijos ir Skandinavijos šalių gynybinę sąjungą, kurios idėja sklando seniai. Ją 2016 m. atgaivino Latvijos universiteto mokslininkai, po Krymo aneksijos sukūrę teorinį pagrindą – gynybos strategiją. Tai, kad Lietuva pirmauja tarp trijų Baltijos valstybių pagal biudžeto dalį gynybai ir ambicingus planus, gali neužtekti išsaugoti nepriklausomybę. Šiandien pagal pasaulinį galios indeksą, sudarytą „Global Firepower Index“ (GFI), Lietuva tarp 145 valstybių yra 88-ta, Latvija – 99, Estija – 107. Bet ar to pakanka?

iskauskas.lt