iskauskas.lt
Nors kinų Drakonas, kaupiantis savyje ugnies ir žaibo energiją, dar neįsisiautėjo (pagal jį naujieji metai prasidės vasario 10 dieną), ženklų, kad jis jau veikia, atsiranda vis daugiau.
Praėjusį antradienį tai savo kailiu pajuto sostinės Viršuliškių 101-ojo namo gyventojai, kurių būstus sunaikino ugnis ir sprogimas. Šių eilučių autorius gyvena gretimame name, tad puikiai mato ir jaučia žmonių kančias, netektis ir nerimą: juk tokia tragedija gali ištikti kiekvieną. Užteks guostis, kad ana ten, kažkur toli, Amerikoje įvyko šaudynės, žuvo daug žmonių, kur nors tolimojoje Azijoje cunamis nušlavė ištisus kaimus ar beprotis teroristas susprogdino traukinio sąstatą…Mes gyvename viename pasaulyje, ir tas pasaulis tampa nestabilus. Šalia mūsų atsiranda žmonės, kurie kažkuo nepatenkinti, kuriems nei iš šio, nei iš to pakrinka psichika, ir jie tampa pavojingi. Ką jiems galime priešpastatyti? Bendruomeninę sąmonę, savo susitelkimą, vienybę ir atidumą artimo poreikiams.
Kad šios pastabos neatrodytų kaip moralas dovanas nešančių Trijų Karalių proga, pasukime į tarptautinius vandenis. Nors žmonių kančių ir netekčių lyginti negalima ir net amoralu, bet pripažinkime, kad ukrainiečių tragedija kur kas didesnė. Putinas, pajutęs Vakarų pasyvumą, nesiliauja terorizavęs Ukrainą. Jis jaučia, kad Kyjivo sąjungininkai susvyravo ir Volodymyrui Zelenskiui siūlo sutikti su paliaubomis tomis sąlygomis, kokias perša Maskva. Vokiečių „Die Welt“ rašo, kad vasarą patyręs kontrpuolimo nesėkmę Ukrainos prezidentas, spaudžiamas karinės vadovybės, gali nusileisti šiems reikalavimams. Vienaip ar kitaip jo likimas būtų nepavydėtinas…
Prorusiški Lietuvos veikėjai apsidžiaugė, kad esą gruodį žurnalas „Time“ jau ketvirtą kartą įtakingiausiu Metų žmogumi išrinko Putiną. Pasirodo, toks džiugesys – per ankstyvas: leidinys Metų žmogumi paskelbė JAV popmuzikos žvaigždę Taylor Swift, pavadinęs šią muzikos ikoną „savo pačios istorijos heroje“. Tačiau apžvalgininkai neneigia, kad daugelio nekenčiamas agresorius Putinas vis dėl to vertas gero stratego vardo. Nepaisant, kad savo tikslų Ukrainoje jis taip ir nepasiekė…
Bet štai į ką dėmesį atkreipė politologai. Putinas per šiuos beveik dvejus karo metus subūrė „Atstumtųjų šalių“ (rus. Страны изгои, angl. Outcast countries) sąjungą, kuri atvirai demonstruoja paramą Rusijos karui prieš Ukrainą. Sąmokslo teorijų šalininkai tvirtina, kad jis neva susitarė su tomis diktatūromis ar grupuotėmis įvairiais konfliktais išsekinti Jungtines Valstijas (jos įvardijamos kaip „pasaulinės tvarkos žandaru“). Pavyzdžiui, Maskvos palaikoma teroristinė grupuotė „Hamas“ įvykdė ataką prieš JAV remiamą Izraelį, ir Artimuosiuose Rytuose vėl įsiliepsnojo karas. Ją remia Iranas, kuris be to dar ir ginklais aprūpina Jemeno husius, trikdančius tarptautinę laivybą Raudonojoje jūroje.
Putinas įkalbėjo rugsėjį po Rusiją keliavusį Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną, kad jis didintų įtampą pasienyje su Pietų Korėja, ir šis link jos leidžia balistines raketas bei kalba apie branduolinį karą su JAV. Be to Pchenjanas tomis raketomis ir dronais aprūpina rusų karines pajėgas Ukrainoje.
Kinijos parama Putinui jau nieko nestebina. Toliau auga karo su Amerikos remiamu Taivanu nuojauta. O čia dar sausio 13-ąją įvyksiančius Taivano prezidento rinkimus Pekinas ketina paversti „politiniu chaosu“, į kurį bus siunčiami kinų karo lėktuvai ir laivai. Maskvai šis įtampos didinimas taip pat naudingas.
Galime kalbėti ir apie Rusijos kurstomus neramumus Balkanuose. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas metų pabaigoje išreiškė susirūpinimą destruktyvia Rusijos pozicija Balkanuose, remiant agresyvią Serbijos laikyseną kaimyninių tautų atžvilgiu.
Taigi, Putinas, sutelkęs tokių diktatūrų sąjungą, siekia nualinti pačią Ameriką, kurios valdančioji viršūnėlė, švelniai pasakius, taip pat pasimetusi ir nesutaria, kada ir kokią paramą skirti Ukrainai. JAV reakciją į įvairius globalius konfliktus komplikuoja šių metų lapkritį įvyksiantys prezidento rinkimai.
Mes sąmoningai šįkart neminime Rusijos karo Ukrainoje. Putinas supranta, kad jis negali trauktis bent iki rinkimų kovo 15–17 d. „Die Welt“ rašo, kad jis pasirinko alinantį „pozicinį“ karą, koks buvo Pirmasis pasaulinis. Betgi neužmirškime: kaip baigėsi Pirmasis ir Antrasis? Ogi visiška agresorius kapituliacija…
Sakoma, kad savi marškiniai arčiau kūno. Tiek Ukrainos ir viso pasaulio pamokos, tiek tragedija mažame Lietuvos sostinės sklypelyje mums primena: matomą ir nematomą priešą, įvairias negandas galime įveikti tik kartu, atsigręžę veidu į vienas kitą, o ne sukišę galvas į smėlį.
