Perfrazuojant 1929 m. parašytą Ericho Maria Remerque‘o romaną „Vakarų fronte nieko naujo“, vadinamose derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, t. y. Rytų fronte – taip pat. Tik vis daugiau sveiku protu nesuvokiamų iniciatyvų ir išsireiškimų sklinda iš Vašingtono. Tuo metu vokiečių klasiko aprašyti Pirmojo pasaulinio karo baisumai, ko gero, niekuo nesiskiria nuo XXI-ojo amžiaus tragedijos Europos viduryje.
Nauja žinia apie Pentagono planus – iš Lenkijos ir Rumunijos atšaukti 10 tūkst. JAV karių. Kadangi Lenkija yra viena galingiausių užkardų galimai Rusijos agresijai prieš NATO, šio kontingento išvedimas ar jo perdislokavimas toliau nuo Ukrainos pasienio reikštų padrąsinimą Putinui žengti toliau.
Kita naujiena: „Reuters“ praneša, jog atnaujintoje susitarimo dėl naudingųjų iškasenų versijoje (ją Vašingtone šią savaitę žada pristatyti Ukrainos atstovai) JAV ketina perimti kontrolę dujotiekio, kuris per Ukrainą jungia Rusiją su Europa. Kadangi joks Rusijos „Gazprom“ priklausantis vamzdynas neina per Ukrainos teritoriją, Vašingtonas nori rekvizuoti ir šį nuo karo kenčiančios valstybės turtą.
Bet daugiausiai diskusijų užvirė dėl trečio pranešimo. Britų laikraštis „The Times“ rašo, kad specialusis Donaldo Trumpo pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Josephas Keithas Kelloggas pasiūlė planą padalinti Ukrainą į tris zonas – visai kaip po Antrojo pasaulinio karo buvo padalinta Vokietija. Esą šis pasiūlymas buvo pateiktas Putinui per JAV pasiuntinio Artimiesiems Rytams Steve‘o Witkoffo susitikimą su juo Sankt Peterburge, o dar anksčiau, kai Vašingtone lankėsi specialus Rusijos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas.
Pagal šį sumanymą (grafinį žemėlapį paskelbė britų laikraščiai „The Times“ ir „Sunday Times“) Rusijai atitektų dabar jos kontroliuojama teritorija nuo Bachmuto iki Chersono ir Krymas. Ukraina viena kontroliuotų žemes nuo Zaporižios iki šiaurinės sienos su Rusija, o didžioji šalies dalis ties trikampiu Lvivas – Odesa – Kyjivas atitektų britų, prancūzų bei ukrainiečių kontrolei. Vadinamoji buferinė zona tarp Rusijos okupuotos ir Ukrainos kontroliuojamos teritorijos būtų apie 18 mylių (29 kilometrai).
Tiesa, 80-metis J. K. Kelloggas suskubo paneigti britų laikraščio žinią, esą jis turėjęs galvoje Ukrainos suverenitetą palaikančias pajėgas, o ne jos padalijimą į tris sektorius.
Šis variantas Maskvai gali būti visai priimtinas, nors Putinas nuosekliai kartoja vieną sąlygą: Rusija turi visiškai kontroliuoti visas keturias Ukrainos sritis. Jis priešinasi Vakarų karių dislokavimui Ukrainoje, nes puikiai žino, jog tuomet negalės plėsti savo karo veiksmų. Kremliuje svarstoma, ką rinktis: kaip toje patarlėje, gal geriau žvirblis rankoje negu briedis girioje?.. Bet tas pasirinkimas daugiau priklausys nuo D. Trumpo negu nuo Putino. Visa bėda, kad pirmasis švaistosi žodžiais, o nesiima prieš Rusiją jokių veiksmų, pavyzdžiui, naujų sankcijų. Beje, paskutinė žinia: D. Trumpas metams pratęsė Joe Bideno 2021 m. balandžio 15 d. įvestas sankcijas…
Priminsime, jog Ukrainos padalijimas į keletą sektorių – tai liūdnas pokario Vokietijos precedentas. 1945 m. ją nugalėtojai pasidalijo į atskiras zonas – rusų, prancūzų, britų ir amerikiečių. 1949 m. gegužę Vakarų valstybės įkūrė Vokietijos Federacinę Respubliką (VFR), o netrukus, spalio 7 d., iš Sovietų sąjungos užimto sektoriaus įsikūrė Rytų Vokietija (VDR). Tokiu principu padalintas ir Berlynas. Šaltasis karas išaugo iki konfrontacijos. Jo simboliu tapo 1961 m. pastatyta Berlyno siena, egzistavusi net 28 metus.
Ar toks planas bus vykdomas ir Ukrainoje, dabar pasakyti sunku. Jeigu tikėtume Putino planu, paskelbtu prieš karo pradžią 2022 m., buvusio sovietinio saugumiečio Rytų Vokietijoje jokios sienos nesustabdys. Tačiau Rusija taip pat patiria milžiniškus nuostolius. Jos ginkluotosios pajėgos menksta, todėl Putinas yra priverstas prašyti atsiųsti karių iš Šiaurės Korėjos ir Kinijos. Šiemet Rusijos karinės išlaidos siekia apie 130 mlrd. eurų ir sudaro maždaug 6,3 proc. šalies BVP. Jos ekonomikai juntamą žalą daro Vakarų sankcijos. Skelbiama, jog vien dėl prekybos karų Rusijos BVP augimas sumažės 0,5 proc.
Ne be reikalo ir šiuo atveju viso pasaulio žvilgsniai nukreipti į Vašingtoną. Tačiau D. Trumpas lūkuriuoja, todėl apžvalgininkai spėja, kad netrukus jis praras susidomėjimą šiuo geopolitiniu žaidimu. JAV prezidentas linksmai švaistosi vaizdingais posakiais, jog muitais grasinamos šalys „jam bučiuoja užpakalį“, smaginasi lėkštais juokeliais apie amerikiečiams suteiktą malonę duše per parą išnaudoti daugiau kaip 10 litrų vandens, nes mat jis pats mėgsta pastovėti po vandens srove ir išsiplauti savo „dailią šukuoseną“…
