Šiaip jau savo komentaruose nemėgstu analizuoti personalijų, skleisti sąmokslo teorijų apie juos, gilintis į jų gyvenimo ir pomėgių peripetijas. Bet naujasis šių dienų žiniasklaidos bei teisėsaugos herojus finansų viceministras Valentinas Gavrilovas, ko gero, nurungė net patį Remigijų Žemaitaitį, tyliai laukiantį koalicijos verdikto kovo mėnesį.
Apie šį 46 metų vyrą duomenų nedaug. Anksčiau jis niekam nebuvo įdomus, tiesiog – ministerijų klerkas. 2014–2016 m. jis ėjo sveikatos viceministro pareigas. Po to 4-erius metus jis individualiai vykdė teisinę veiklą – teisines konsultacijas gyvybės mokslų, teisėkūros, viešųjų pirkimų, komercinės ir tarptautinės teisės bei kitose srityse. Dirbo advokatų profesinėje bendrijoje „NJORD Law Firm“, įsikūrusioje Kopenhagoje dar 1976 m., vadovavo „Vilniaus degtinės“ Teisės ir administracijos departamentui, Konkurencijos tarybos Teisės skyriui. Gruodį, kairiesiems laimėjus Seimo rinkimus, jis buvo pakviestas į tas pačias pareigas Finansų ministerijoje. Šuolis nuo sveikatos iki finansų neturėtų stebinti, nes ir vienur, ir kitur jis kuravo teisines, tarpžinybinių ryšių ir tarptautines sritis, o ne grynai profesionalių specialių žinių reikalaujančias sferas.
Bet ir naujame poste V. Gavrilovas užima itin svarbias pareigas, susijusias su nacionaliniu saugumu. „Natūralu, kad būnant tokiose pareigose, kur esi atsakingas už sankcijas, už tarptautinę politiką, kur turi važiuoti į ES institucijas ir kovoti dėl maksimalaus gynybos finansavimo – būtent šie jo ankstesni buvę ar pasisakymai, ar faktai apie jį daro jį pažeidžiamu“, – pridūrė liberalų lyderė, Seimo opozicijos vadovė V. Čmilytė-Nielsen.
Kokie tai faktai? Teisiniu požiūriu, kol nėra tvirtesnių įrodymų, tie faktai – kad žmogus klausėsi rusiškos muzikos ar kasmet dėjo gėlių prie „išvaduotojų“ paminklo – nėra pakankamas pagrindas pradėti tyrimą ir bausti. Lietuva juk demokratinė šalis su visais tokios valstybės atributais – žodžio laisve, teisėmis ir pareigomis, pasirinkimo teise, pasaulietinėmis ir krikščioniškomis vertybėmis. Tačiau išskirtinis dėmesys į ryškėjančią V. Gavrilovo asmenybę turi keletą niuansų.
Pirmiausia – geopolitines aplinkybes, į kurias yra įsprausta Lietuva ir kitos Europos ir pasaulio šalys. Karas Ukrainoje, prasidėjęs dar 2014 metais, įžūli Rusijos agresija ir iškilusi grėsmė kitų šalių saugumui – esminė prielaida, kodėl mes turime rūpintis savo nepriklausomybės išlikimu. Iš esmės ir Lietuvoje vyksta karas – jei ne tiesioginis, tai hibridinis, su daugybe užslėptų formų. Į jį įpainioti tiek kai kurie pabėgėliai, tiek visokie migrantai, tiek specialiai atsiųsti Rusijos ar Baltarusijos valstybių agentai. Neseniai apie jų buvimą prisipažino pats Putinas bei Lukašenka. Juos aptarnauja ir informaciją teikia Penktosios kolonos atstovai ir šiaip įvairūs atplaišos, nesislapstantys nuo simpatijų tiems veikėjams ir šlifuojantys Minsko bei Maskvos slenksčius.
Antra, pats viceministras, kuriam, be kita ko, suteikta teisė dirbti su slapta informacija, nėra paprastas žmogelis, kuris negali daryti įtakos valstybės sprendimams. V. Gavrilovo postas labai įtakingas ir atsakingas, juo labiau, kad, kaip minėjome, jis vykdo ir ypač svarbias tarptautines funkcijas.
Toks pareigūnas turi būti krištolinio skaidrumo – ir darbe, ir gyvenime, ir pomėgiuose. Dėti gėles prie sovietinių okupantų, vadinamų „išvaduotojais“, paminklo, turėti paskyrą prokremliškame socialiniame tinkle „VKontakte“, mėgautis ir dalintis sovietinę kariauną ir Kremlių šlovinančiais Gazmanovo ir kitų grojaraščio įrašais, – tai spjūvis į veidą visai demokratinei valstybės sanklodai ir teisingumui. Teisinimasis, kad dėti gėles gegužės 9-osios proga, gerbiant tėvų atminimą, suponuoja įtarimą, kad viceministro tėvai ar seneliai taip pat „vadavo“ Lietuvą. Dabar, viešojoje erdvėje kilus ažiotažui, V. Gavrilovas tikina, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigą nuo šiol minės kartu su visa Europa – gegužės 8-ąją, bet neatsisako į Antakalnio kapines užsukti ir kitą dieną…
Atgailauti nėra blogai. Mes visi prisimename puikų kartvelų režisieriaus T. Abuladzės filmą „Atgaila“, kuris jau sovietiniais laikais išjudino visą sovietinę erdvę. Bet V. Gavrilovas, matyt, pajutęs, kad dega žemė po tokių kaip jis kojomis, sakosi panaikinęs savo paskyrą „VKontakte“, kad Rusijos minkštoji galia jo neveikia, kad jis 1978-aisiais gimęs Lietuvoje ir ištikimas jai. Netgi mylįs Lietuvą ir smerkiąs Rusijos karą Ukrainoje… Tačiau įtarimas tebekrebžda: ar mūsų viceministras prieš ištrindamas paskyrą galėjo skelbti tokius komentarus?
Priminsiu, kad internetinis „Facebook“ klonas „VKontakte“, nors save skelbia „universalia priemone, padedančia bendrauti ir ieškoti draugų bei bendraklasių“ („универсальное средство для общения и поиска друзей и одноклассников“), seniai virto Kremliaus ruporu, Rusijos jaunimą užkrečiančiu šovinizmo ir agresyvaus patriotizmo dvasia.
Tiesa, platformos įkūrėjas, portalo direktorius nuo 2006 iki 2014 m. ir technologijų oligarchas Pavelas Durovas buvo patekęs į Putino nemalonę už skelbtą informaciją apie revoliucinį sujudimą Ukrainoje bei Maidaną, o paskui priverstas išvykti iš Rusijos (pernai jis tuo gyrėsi JAV žurnalistui Tuckeriui Carlsonui; dabar jis gyvena Dubajuje), bet jau po kelių dienų nuo interviu Putino spaudos sekretorius D. Peskovas atviravo: Kremlius tikisi, kad „Telegram“ (išvykęs P. Durovas sukūrė kitą platformą – Č. I.) nebus panaudota kaip platforma organizuojant teroro aktus…
Dabar portalas perėjo į kitų oligarchų rankas, o šie neslepia simpatijų Kremliaus vykdomai politikai, už tai yra Putino neliečiami. Dalyvauti ir mėgautis tokio prokremliško portalo teikiama informacija, kad ir neva nekaltu grojaraščiu, žavinčiu kai ką Rusijos himnu ar O. Gazmanovo dainavimu, šlovinant SSRS, nėra nekaltas moralinis atsipalaidavimas. Jis uždeda purviną dėmę ant valstybės pareigūnų biografijos.
Dar daugiau: istorija su Eduardu Manovu – aukšto rango Rusijos žvalgybos pareigūnu, apsimetusius ir Lietuvos patriotu, ir menininku, ir tremtinių bendrijos aktyvistu – rodo, kad priešas įleidęs šaknis į įvairias visuomenės grupes, kurių net neįtarsi darbu priešiškai valstybei. Štai kodėl mūsų saugumo tarnybos, partijų branduolys ir visuomenė privalo užkardyti tokius atvejus. Reiktų oficialiai padėkoti mūsų tautietei Vokietijoje, kuri pastebėjo V. Gavrilovo prorusiškumą. Susirūpinimą kelia ir tai, kaip naujoji valdančioji dauguma, teisingiau – socialdemokratai dangsto susikompromitavusį politiką ir, skalbdami savo mundurą, vengia savo atsakomybės.
Antradienį po pietų V. Gavrilovas pareiškė pasitraukiąs iš viceministro pareigų. Ir vėl karalystėje viskas ramu? Juk voratinklis tebemezgamas, ir jis vis labiau apraizgo mūsų valdžią…
Iškauskų Česiukui ” Voratinklis, apraizgęs Lietuvą” yra Lietuvoje gimęs ir užaugęs rusas, kuris klausosi rusiškos muzikos.. Nesvarbu, kad jis, „klausydamas rusiškos muzikos”, anksčiau dirbo ir viceministru, kitose valstybinėse ir ne valstybinėse, bet svarbiose tarnybose..
Dar yra juokingiau, kai tarybinių laikų propagandisto „fufaikę” į Amerikos indėno labdarinius mokasinus pakeitęs, ne mistinį, o tikrą, jam dar nuo tarybinių laikų gerai pažįstamą, 75 metams įslaptintą KGB-istinį ir profesionalių komunistų voratinklį atstovaujantis propagandistas pasakoja – „Toks pareigūnas(Valentinas Gavrilovas) turi būti krištolinio skaidrumo – ir darbe, ir gyvenime, ir pomėgiuose…
Įdomu, kai su „krikštoliniu skaidrumu” atrodo Lansbergis Vycka, Grybauskaitė…, minia kitų „skaidruolių”, jei juos palygintume su V. Gavrilovu…..
Autoriau, pataisau ir patikslinu.
Ne ,,Voratinklis, apraizgęs Lietuvą”, o ‘Voratinklis apraizgęs lietuvių smegenis’.
Šita veislė jau beviltiška visomis prasmėmis.
Vien tai, kad, kaip kelių metukų vaikas veidrodyje atpažysta save, taip šita tauta nebeturi IŠGYVENIMIŠKOS savirefleksijos !!!
Vien šio portalo komentarai ir patiktukai, o tiksliau tautinio saviišgyvenimo požymiai vos bepastebimi, ir tie patys labiau su polinkiu į pasidavimą, susitaikymą ir net saviškių pribaigimu atėjūnų naudai. Tai klaiku… ir apie tai tyla… tai yra voratinklis…
Vakar komentuose žydų tema specialiai nedalyvavau… stebėjau iš šono…
Ir ką?
Nykiai lėkšti komentai simptomatiškai patvirtinantys lėtalinį tautos kolapsą.
Jokio tautinio veržlumo…
Atgimimu, o gal ,,atgimimu”, pirmiausia intelektualiniu, loginiu, po to tiesos poreikio užgimimu net nekvepia.
Dabar žydų tema.
Žydai Lietuvoje yra atėjūnai?
Ir taip ir ne.
— Jie nėra atėjūnai, bent piktybiniai, NES juos pasikvietė Gediminas, Vytautas. Pastarasis dar ir privelegijomis apdovanojo… Kodėl miekas nekelia AUDRINGO klausimo, už ką, kodėl Vytautas suteikė privelegijas TIK žydams, o ne saviems* lietuviams ?!! Visuotinė tyla… Dar daugiau, PASIPIKTINIMAS iš lietuvių (!!!) dėl tokio klausimo…
— Žydai yra atėjūnai, PIKTYBINIAI atėjūnai… kaip vampyrai siurbiantys lietuvių kraują ištisus šimtmečius… tai tokia jų padėka už gautą prieglobstį, kai visoje vakarų Europoje juos ujo…
Žydai kankiniai…
Taip !!!
Bet kodėl niekas negliaudo, kodėl žydai kankiniai?
Štai čigonai. Nelamai mėgstami, bet net ištolo neprilygsta žydams… Kodėl?
Religiją.
Judaizmas…
O tiksliau, religinis INDOKTRINAVIMAS PER KARTŲ KARTAS, valdyti gojus… taip prisakė pats Jahvė…
O žydai-ateistai?
Ant ko laikosi tautos (ypač lietuvių)? Ant kalbos !!!
Tą visi pabrėžia… be atvangos…
Plepalas.
Tautos laikosi ant ‘kraujo ryšio’ !!!
Žvėrių gaujos vadė (patelė) savo valdžią perduodą savo dukrai – savam kraujui… žmonių karalystės yra paveldimos…
Lietuviai kraujuoja ir nukraujuoja… netenka tautinių gyvybės syvų… ir visiškas TABU.
,,Už mamą… už tėtį…”
O ką ta mama su tėčiu veikė 1940 m., a? 1941 m.?!
Rupūžės autoriai… girdi litvakai susidėjo su komunizmą atnešusiais rusais.
Taip, komunizmą atnešė rusai ,,de jure”.
O ‘de facko’?
Komunizmas tai žydiškas !!!
O rusai? Rusai su praplautom smegenim…
Bet apie tai prie dabartinių REokupantų juk nekalbama.
Apie žydus kaip ir apie mirusius, arba gerai arba nieko.
Jahvės pateptoji tauta gyvenanti prie Negyvosios jūros…
Praradus kalbą, persikeičia ir kraujas. Tai aiškiai matyti pietryčių Lietuvoje, nes kalbos praradimas sunaikino ir tautą. O komunizmas Lietuvoje įsitvirtino ir dėl vidinio šalies pakrikimo, panašiai kaip ir dabar. Kitus galime peikti kiek tinkami, bet kodėl netapdami stiprūs liekame silpni? Iš mūsų silpnumo ir visos mūsų bėdos. Neišviešinome užsienio agentų, neįtvirtinome savo pasaulėžiūros. Tai tiesa, kad viskas, kas mūsų galvose ir sielose, yra svetima, tai ne mūsų. Ir todėl aukščiausiuose valstybės postuose viešpatauja už korupciją teistų partijų pirmininkai. Ir nieko tai nejaudina. Atsigauti galime tiktai tapdami savimi, nesveikas svetimas įtakas pakeitę savo pasaulėžiūra ir mąstysena.
Ačiū už loginį atgarsį, kas labai retai tebūna.
Sveikinimai, tavęs ,,neigėjas” atsiėmė savo ‘neigimą’ (dabar nulis).
Būtų maloniau bendrauti su pseudonimu, bet visuotinė baimė…
Sakai:
,,Praradus kalbą, persikeičia ir kraujas. Tai aiškiai matyti pietryčių Lietuvoje, nes kalbos praradimas sunaikino ir tautą.”
Per šimtmečius lietuvių kalba kito! Faktas.
Aišku, tauta irgi kito, bet gal čia nėra tokio tampraus ryšio.
Buvo laikas, kai net Žemaitijoje ties Skuodu kalbėjo lenkiškai, taip, tauta kito, bet visgi išliko… atsigavo…
Rusinimas… carinis… tarybinis…
Kažin ar kalba yra toks tautos išlikimo garantas? Pietryčiu Lietuva! Kas labiau lėmė, kalba ar savo (tvirto) stuburo neturėjimas. Žinoma, kalba yra tautos stuburo sudėtinė dalis, bet kraujas – ne tik DNR, bet ir visa tai kas perduodama iš kartos į kartą…
O kas perduodama? Ne tvirtas stuburas, o pašluostės išgyvenimo sindromas – prisitaikėliškumas… o tai prasidėjo apytiksliai nuo Vytauto… Bet apie tsi niekas nekalba.
Smetona… tai bėdų laikmetis… taip vis mums bruka reokupantai… ,,O komunizmas Lietuvoje įsitvirtino ir dėl vidinio šalies pakrikimo, panašiai kaip ir dabar.”
,,Kitus galime peikti kiek tinkami, bet kodėl netapdami stiprūs liekame silpni? Iš mūsų silpnumo ir visos mūsų bėdos.”
Mūsų silpnumas prasideda nuo mūsų pačių garbinamų kunigaikščių laikų ir griežto vengimo tai aiškintis.
,,Neišviešinome užsienio agentų, neįtvirtinome savo pasaulėžiūros.”
Taip, neišviešinome… dėl to paties kaip ir šį portalą paslaugiai užleisdami priešams.
Kiek čia ,,minusuotojų”, ir kie jiems duodančių atkirtį, a? Kai čia pasakysime ‘raus’, tada ir kitur pradėsime darytis padėties šeimininkai.
,,Tai tiesa, kad viskas, kas mūsų galvose ir sielose, yra svetima, tai ne mūsų. Ir todėl aukščiausiuose valstybės postuose viešpatauja už korupciją teistų partijų pirmininkai. Ir nieko tai nejaudina. Atsigauti galime tiktai tapdami savimi, nesveikas svetimas įtakas pakeitę savo pasaulėžiūra ir mąstysena.”
Visiškai sutinku, tik kokia ta ,,sava pasaulėžiūra”?
Nuolaidžiauti žydams ir kitataučiams, kitarasiams…
Vengti logikos…
Būti abejingiems tiesai… Vien tolerancija ,,dviem tiesom”, jau daug pasako…
Didžiausia priešų pergalė ir mūsų tragedija klaikus mąstymo vengimas.
Sava pasaulėžiūra yra tai, kas užtikrino mums tūkstantmečiais išlikti ir būti žmonėmis bei tapti lietuvių tauta, kas yra žmoniškumo požymis. O pergalė kartu su Vytautu prieš mus 180 metų engusį priešą – tai iki šiol neįgyvendinta galimybė sukurti savo žmonišką valstybę, t.y. respubliką (bendrą reikalą) bet ne pereinamąjį kiemą.
Penki žyderos.
Pasisakantys prieš mąstymą… Apie tiesą net nekalbu.
Spauskite, kad ir 1111. Man dzin…
Klausimas, kodėl litviams dzin?!!!!!!!!!!!!!
Suknisti litviai šlykštesni net už žyderas.
Muilo mylėtojų tauta !!!
Cha – cha – cha…
Pasakos mažiems vaikams.
Tie, kurie dirba kremliui, raudonarmiečių kapinėse su gėlėmis nesireklamuoja ir rusiškų paskyrų nekuria.
Keistai atrodytų nebent tai, jei rusas nesiklausytų rusiškos muzikos.
,,Keistai atrodytų nebent tai, jei rusas nesiklausytų rusiškos muzikos.”
1. Iš kur žinai kad jis rusas?
2. Iš kur žinai kad jis ne žydas?
3. Prie visuotinės* neapykantos rusams, rusai valstybinių lygiu (koncervų):
— primti masiškai;
— įdarbinti IT sektoriūje…,
o prie socialistinių demoktatų dar ir gauna svarbius valstybinius postus. Ir visiem viskas gerai.
4. Kodėl jis galėtų būti ne žydas? Juk finansai žydų, o ne rusų sektorius, a?
Ko verta litvių tauta?
Visiškai be savigarbos ir orumo !!!
Kiek per 34 ,,neprigulmingos” Litvakijos metų į valdžią sumauti litviai ant savo galvos išsirinko (hmm?) žydų, rusų, kiek?!!
Va, penkta kolona jau dirba…
O kur patriotiniai balsai?
Svarbu, kad tu neapipjaustytas (o gal apipjaustytas?!), o kažkoks Gavrilovas, dešimtas vanduo nuo kisieliaus, kam jis rūpi, kas jis tpks?!