„Tautinės“ temos ypač jautrios ir sukelia daugybę komentarų, emocingų vertinimų, nes tai susiję su kiekvieno iš mūsų jausmais, tapatybe, tarpusavio santykiais, praeitimi, o gal ir ateitimi. Štai kodėl rašiniai apie žydus, kurie, ko gero, dėl savo nesėslios gyvenamosios vietos labiausiai blaškyti istorijos vėjų, susilaukia kone prieštaringiausių atsiliepimų.
Kaip keliavo žydai?
Kiekviena tauta turi išskirtinių ypatybių, kaip sakoma, tik jai būdingą mentalitetą, kaip ir savo atgimimo, klestėjimo laikotarpius ar tamsiuosius raidos periodus. Jokia paslaptis, kad nuo seno žydai aktyviai dalyvavo carinės Rusijos gyvenime, jais naudojosi bolševikai, juos globojo ir naikino J. Stalinas, daugelis buvo uolūs sovietinės nomenklatūros veikėjai, nemažai tebėra dabartinės Rusijos politiniame elite.
Galima paskęsti versijų apie žydų atsiradimą dabartinėje Rusijos teritorijoje vandenyne. Ko gero, įtikinamiausi yra žinomo rusų disidento ir rašytojo Aleksandro Solženycino kontroversiškame veikale apie rusų ir žydų santykius „Du šimtmečiai kartu (1795‒1995)“* paskelbti duomenys, esą pirmieji žydų kolonistai dar pirmojo tūkstantmečio pradžioje iš Persijos per Derbento perėją atkeliavo į žemutinės Volgos rajonus.
Žydų migraciją į rytus yra tyrinėjęs solidus žydų istorikas Julius Bruckus (Brutskus)**. Beje, jis gimęs Palangoje, Kurliandijos (Kuršo) gubernijoje, iš kur ketverių metų su šeima išvyko į Maskvą, o grįžęs į Lietuvą 1920 m. Kaune buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą, 1921 m. buvo ministru žydų klausimams Kazio Griniaus krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų vyriausybėje, bet, prasidėjus žydų persekiojimams, išvyko į Berlyną, kur naciams atėjus į valdžią neteko ramybės ir pasitraukė į Paryžių, paskui į JAV ir galų gale atsidūrė Palestinoje.
Taigi, J. Bruckus (jo brolis Borisas buvo žymus agrarinės ekonomikos specialistas, palaikęs P. Stolypino reformas) savo knygoje „Rusijos žydų ištakos“, išleistoje 1939 m. Paryžiuje***, teigia, kad Kijevo Rusios mūšių su chazarais (tiurkų gretose kovėsi ir chazarų kilmės judėjai) 8-ajame šimtmetyje netoli Astrachanės atsirado Chazarų kaganato sostinė Itilis. Jo gyventojai nenorėjo paklusti nei musulmoniškam Bagdado kalifatui, nei Bizantijos imperatoriui, tad apie 732 m. priėmė judaizmą. Didžiausia jų kolonija buvo Kryme, Tamanės pusiasalyje.
Paskui žydų istorija keliems šimtmečiams buvo susijusi su LDK: nuo XVI a. žydai masiškai kėlėsi į Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos teritorijas. Žydų pirkliai laisvai keliavo ir į Maskvą, tačiau caras Ivanas Rūstusis uždraudė jų imigraciją, nes „jie rusų žmones nuo krikščionybės atitraukdavo, nuodingas žoles į jų žemes atgabendavo ir visokias niekšybes darydavo“.
Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) žydai laisvai gyveno iki jos padalijimo. 1772 m. įvyko pirmas ATR skilimas, ir carinei Rusijai atiteko visa Baltarusijos žemė su 100 tūkst. žydų. Po 1793 ir 1795 m. padalijimų jau beveik milijonas žydų iš Lietuvos, Podolės, Volynės pateko carinės imperijos žinion.
Carai nebuvo palankūs žydams
Rusijos carai nebuvo palankūs žydams. Jekaterina II 1791 m. nustatė, kur žydai turi telktis, nustatė sėslumo ribas, taip pat ir imperijai priklausiusios Lietuvos teritorijoje****. Nikolajus I 1827 m. vos dvylikos metų sulaukusiems žydams įvedė rekrutų prievolę. Imperatorius Aleksandras II XIX a. viduryje jau kiek sušvelnino sėslumo reikalavimus ir leido pirkliams bei išsilavinusiems žydams palikti miestų ir miestelių ribas, taip pat būti renkamiems į vietos valdžios organus. Šis caras, kurio laikais vyko pastebimas Rusijos ekonominis pakilimas, sustiprino ir žydų bendruomenę, bet po Aleksandro II nužudymo 1881 m. kovo 1 d. prasidėjo žydų pogromai. Tuomet daugybė žydų šeimų ėmė plūsti į Vakarus.
Žydų pasipriešinimas carinėms represijoms ėmė reikštis socialistinių idėjų plitimu. Pradėjo kurtis kairiosios žydų organizacijos. 1897 m. spalį įsteigtas „Bundas“ (angl. Jewish Labour Bund – „Visuotinė žydų darbo sąjunga“), kuris 1898 m. tapo Rusijos socialdemokratų darbo partijos (RSDP) padaliniu. Dalis jų pasirinko Rusijos socialistų – eserų – partiją.
Po 1917 m. vasario revoliucijos laikinoji vyriausybė panaikino bet kokius apribojimus žydų veiklai. Žydai – eserai, menševikai ir bolševikai ‒ užėmė svarbius postus valstybės Dūmoje, ministrų kabinete, vietos organuose. Į valdžią iškilo L. Trockis, rugsėjį išrinktas Petrogrado tarybos pirmininku, deputatais tapo L. Martovas, A. Gocas, M. Liberis.
Beveik visos žydų partijos, išskyrus sionistinę Poalei Cion („Siono darbininkai“), kurios dvi steigiamosios konferencijos, beje, vyko Druskininkuose ir Vilniuje (Vilnius tuomet buvo laikomas vienu iš Rusijos sionizmo centrų), smerkė bolševikų perversmą 1917 m. spalį, o daugelis karo mokyklose besimokiusių žydų netgi dalyvavo susirėmimuose su bolševikų būriais. Per junkerių sukilimą Petrograde 1917 m. spalio 29‒30 d. žuvo apie 50 žydų, o Preobraženskajos žydų kapinėse palaidoti 35 sukilimo dalyviai.
Kodėl V. Leninas užtarė žydus?
Vis dėlto tai netrukdė V. Leninui suformuoti Liaudies komisarų tarybą, kurioje iš pradžių užsienio reikalų komisaru buvo L. Trockis, bet netrukus ministrais tapo I. Šteinbergas, A. Šlichteris, I. Gukovskis ir t. t. RSDP vadovaujamuosiuose organuose jų buvo dar daugiau.
V.Leninas laikomas filosemitu (terminas kilo iš antikinio vyriausiojo Nojaus sūnaus Semo, kuris buvo palankus žydams), o tarp jo protėvių buvo ir kalmukų, ir švedų, ir čiuvašų, ir žydų. Štai kodėl jis visą laiką kovojo su antisemitizmu, smerkė žydų pogromus, kritikavo sėslumo reikalavimus. Nors jis nepritarė vieningos žydų tautos idėjai (jie neturėjo bendros teritorijos ir kalbos), kurią vadino „sionistine, visiškai išgalvota ir reakcinga iš esmės“, tačiau išnaudojo žydų įgimtą intelektą, sugebėjimą tvarkyti finansus, prekybą bei ekonomiką.
A.Solženycinas minėtoje savo knygoje cituoja Levą Kričevskį, kuris veikale „Žydai VČK-OGPU aparate 20-ais metais“ pateikė duomenų, jog iš pradžių, „raudonojo teroro“ metais, bolševikų baudžiamųjų organų centriniuose aparatuose nacionalinės mažumos sudarė 50 proc. tarnautojų, o atsakingose pareigose – net 70 proc. Tarp latvių ir lenkų išsiskyrė žydai, uoliai tarnavę Sąjunginiame ypatingųjų reikalų komitete (VČK). Būtent jie daugiausia dirbo komisarais ir tardytojais. Kovos su kontrrevoliucija skyriuje apie pusę tardytojų sudarė žydai. V. Lenino sutikimu buvo sukurtas net Žydų komisariatas ir Jevsekcija, o jidiš pripažinta nacionaline žydų kalba.*****
1919 m. VČK vadas F. Dzeržinskis savo pavaduotojais paskyrė G. Jagodą, J. Sverdlovą, o pastarieji vėliau sudarė sąlygas į Vidaus reikalų liaudies komisaro (NKVD) vadovo postą atsisėsti liūdnai pagarsėjusiam N. Ježovui. Kone visa lagerių valdyba Gulagas buvo sudaryta iš žydų. Iš 30 aukštų NKVD pareigūnų 18 žydų buvo paskirti vadovauti lageriams centre ir srityse bei respublikose.
Žydiškas šleifas
Tarsi slėpdami savo tautybę daugelis vadovaujamas pareigas užėmusių žydų buvo pakeitę pavardes. Šiek tiek slaviškuoju šovinizmu atsiduodantis Tarptautinio žmogaus teisių judėjimo portalas Interunity.org (su šūkiu „Vienybė – kelias į šviesą“; jame galima rasti ir socialinės grupės VKontakte prieigas), pristatydamas A. Ignatjevo knygą „Penktoji kolona“, rašo******, kad savo tikrąsias pavardes slėpė Uljanovas (Leninas, apie kurio žydišką kilmę plačiai rašoma), Zinovjevas (Apfelbaumas), Lurjė (Larinas), Kamenevas (Rozenfeldas), Sverdlovas (Jankelis), Steklovas (Nakhamkesas), Trockis (Bronšteinas) ir t. t.
Jau kur kas vėliau – N. Chruščiovo laikais žydų lyderystė dar labiau suklestėjo. Knygos autorius pamini G. Arbatovą, J. Andropovą, F. Burlackį, J. Afanasjevą, kurių dėka įsikūrė ištisi žydų masonų institutai tiek SSKP, tiek SSRS Mokslų Akademijos struktūrose.
Kiti, ne taip antisemitiškai nusiteikę, tyrinėtojai rašo, kad išskirtinė žydų padėtis bolševikų valdžioje ir SSRS tęsėsi iki kokių 1938 m., kai J. Stalinas pradėjo didžiuosius „valymus“. Bet ir tais bolševikinės suirutės metais dauguma žydų patyrė persekiojimą, tremtis, kalėjimus, tikrą genocidą. O iki 1920 m. po carinės Rusijos griūties daug jų liko gretimose šalyse – Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Besarabijoje. Apie 100 tūkst. jų žuvo įvairiuose pogromuose, dešimtys tūkstančių – frontuose, tapo epidemijų, „baltojo“ ir „raudonojo“ teroro aukomis. Tuomet buvo priskaičiuoja apie 300 tūkst. žydų našlaičių. Ieškodamas lengvesnio ir saugesnio gyvenimo, žydų jaunimas keldavosi į didesnius miestus. Pavyzdžiui, Maskvoje 1920‒1923 m. jų padaugėjo tris kartus – nuo 28 tūkst. iki 86 tūkst., Petrograde – du kartus. Nenuostabu, kad daug jų sutiko kolaboruoti su bolševikiniu ir stalininiu režimu.
***
Ne visos tiek V. Lenino, tiek pobolševikinių, o ir dabartinių laikų žydų personalijos įrašytos į juoduosius Rusijos istorijos puslapius. Bet daugelis jų aukščiausiuose valdžios ešelonuose tapo SSRS tautų, taip pat ir lietuvių, tragedijos uolūs vykdytojai. Belieka viešai atskleisti jų sistemą ir užsakovus. Lietuva tokių tyrimų dar laukia.
————————————————————————————
* Cолженицын А. И., Двести лет вместе, 2 тома, 2001-2002.
**http://www.eleven.co.il/article/10780
***Ю. Бруцкус. Истоки русского еврейства. Объединение русско-еврейской
интеллигенции, ежегодник «Еврейский мир», Париж, 1939 г.
****Apie Lietuvos žydų sėslumo ribas: Judith Friedlander. Lithuanian Jews. Encyclopedia of World Cultures, Volume VI., New York, 1994.
*****išsamiau: Mark Deič, Begėdis klasikas, „Moskovskij komsomolec“, 2003 m. rugsėjo 26 d. (https://rusk.ru/st.php?idar=309765).
****** http://interunity.org/g_85.htm
Puikus paaiškinamasis tekstas, ko mes negirdėjome ir negalime rasti be archyvinių duomenų. Ačiū Česlovui Iškauskui!
priedas prie straipsnio:
sunaikinta-tiesa.jimdofree.com/blog
„Kone visa lagerių valdyba Gulagas buvo sudaryta iš žydų. savo tikrąsias pavardes slėpė Uljanovas (Leninas, apie kurio žydišką kilmę plačiai rašoma), Zinovjevas (Apfelbaumas), Lurjė (Larinas), Kamenevas (Rozenfeldas), Sverdlovas (Jankelis), Steklovas (Nakhamkesas), Trockis (Bronšteinas) ir t. t. daugelis jų aukščiausiuose valdžios ešelonuose tapo SSRS tautų, taip pat ir lietuvių, tragedijos uolūs vykdytojai.? Geras straipsnis.
Ponas Iškauskai, kodėl bolševikus laikai blogais žmonėmis. Ar už tai, kad panaikino sukurtą kitų žmonių darbu kapitalistų nuosavybę? Tik neprikiškite jiems Stalino padarytas žmonėms nuoskaudas.
Ak, tu Joneli, net nežinai, kad Joškės Stalino tikroji pavardė Džiuga-švilis, kas išvetus į lietuvių kalbą reikštų „žydės vaikas” (džiud=jud=žydas, o gruziniškai švilis reiškia vaikas)! Be to, vienas žmogutis be savo pakalikų nieko negebėtų padaryti – visa jo aplinka gryni nusikaltėliai, labiau nusikaltę žmonijai negu kokie hitlerininkai!
labai įdomus straipsnis.Turime teisę,o ir pareiga žinoti objektyvia tiesa.Vėl gi,jokiu būdu negalima užstrigti ties tautybės klausimu.Kiekvienoje tautoje yra visokiu žmoniu,žydu tauta – jokia ne išimtis.Visu skerdyniu,pogromu,tremčiu,plėšimu užsakovas- ne žydai,nes žydu valstybė neegzistavo.Užsakovas- TSRS,ir kolaboravo įvairiu tautu atstovai.JAVgyvena taip pat labai daug žydu,Ar ten
vyko tremtys,” išbuožinimai”,masiniai „liaudies priešu” žudymai?Ar buvo kada nors Amerika paversta į didžiulį lagerį su zeku paniatkėm?Ne.Vyko karas,ir buvo panaikinta vergovė.
Žydai yra protingesni, jei sugeba valdyti pasaulį. Jų tautą reikia gerbti, o ne pavydėti, kad esame atsilikėliai. Kodėl nutylite šį klausimą?
Et, Joneli, žydai visiškai nėra nė kiek už lietuvius protingesni, netgi daugumoje atvejų kvailesni, bet jie turi iš senovės egiptiečių kilusius vadus, kurie turi didžiulę patirti kaip valdyti žmones! O tie žydai – amžini vergai ir klajokliai, jų jokie mozės neišlaisvino, o atvirkščiai, dar labiau pajungė sau – žydai klauso jų kaip tos žiurkės iš Andersono pasakos, kad klausė dūdelės melodijos ir ėjo į jūrą nuskęsti!
Matomai, tamista, neskaitei Iljos Elenbergo atsišaukimų į stalinistinius karius, kur jis visus Mažosios Lietuvos ir \Prūsijos gyventojus ragino žudyti, žudyti ir žudyti! Matomai, tamista mažai susipažinusi su bolševikų vadų biografijomis ir jų tautybėmis, kurias jie slėpė po visokiomis prisigalvotomis pravardėmis, kad jų žvėriškumų organizavimas nekristų ant jų išperų galvų! O, gal esat viena iš tų asabų, kurios kaip tik priklausė tai ordai, kuri d\arė niekšybes ir žudynes pvz. Kaniukų kaime, Rainiuose ir daugelyje kitų Lietuvos ir pasaulio vietose?!