D.Grybauskaitės fondas dingo kaip šmėkla

Olava Strikulienė

Karantino pradžioje finansų ministro Viliaus Šapokos įsakymu įsteigtas Covid-19 pasekmių mažinimo fondas, kurio Tarybai vadovavo Dalia Grybauskaitė, birželį paskelbė stabdantis savo aktyvią veiklą. Kaip fondui sekėsi mažinti pandemijos sukeltas pasekmes? Ar žmonės pagalbą pajuto? Ir kodėl fondo veikla nutraukta, nors pandemija dar nesibaigė?

Dalybos ne po lygiai

Fondas paskelbė iš viso surinkęs 843 748 eurus. Išleidęs 657 160,75 euro. Dar liko rezervuota 133012,71 Eur suma, skirta jau užsakytoms prekėms. Taip pat lieka 53 574,58 Eur likutis, kuris bus išdalintas kai kurioms nevyriausybinėms organizacijoms. Kokioms – nenurodoma.

Fondo tarybą be D.Grybauskaitės dar sudarė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas Rimvydas Baltaduonis, Vilniaus universiteto Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius ir Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius.

Logiška. Nes pirmiausia už aukotojų pinigus reikėjo apsaugos bei gydymo priemonėmis aprūpinti šalies ligonines. Aišku, ne visas. Sprendžiant iš fondo ataskaitų, už visus pirmuosius suaukotus pinigus buvo perkamos medicinos priemonės trims ligoninėms Vilniuje (Santaros klinika, Santaros klinikų Vaikų ligoninė, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė). Taip pat pirktos medicininės priemonės vienai ligoninei Kaune (Kauno klinikinė ligoninė), vienai – Klaipėdoje (Klaipėdos universitetinė ligoninė). Šiaulių, Panevėžio ir Plungės miestuose taip pat paremta po vieną ligoninę.

Tad didžiausias fondo kąsnis – 219 792, 13 Eur pirmą fondo gyvavimo mėnesį atiteko Vilniui, įskaitant ir fondo Tarybos nario F.Jankevičiaus vadovaujamą Santaros kliniką. O iš mažųjų miestų gavo tik Plungė.

O kodėl ne Marijampolė, Telšiai ar Alytus? Kodėl ne Kretinga, iš kurios kilę du fondo valdybos nariai? Juk žmonės ir regionuose serga.

Tačiau jokios paslapties nėra. Iš Plungės kilęs verslininkas, šiuo metu užsienyje gyvenantis Žilvinas Mecelis, su šeima paaukojo 250 tūkst. eurų, o iš jų 50 tūkst. skyrė būtent „Plungės ligoninei“. Kitų mažųjų Lietuvos miestų ligoninės tokio stambaus aukotojo nesulaukė, todėl iš fondo, sprendžiant iš jo ataskaitos, negavo nieko. Nei dzūkai, nei suvalkai, nei dalis žemaičių.

Geraširdžiai medžiotojai

Fondui iš viso aukojo 133 verslo atstovai. Neskaitant tų, kurie parėmė fondą skambindami trumpuoju telefono numeriu. Rėmė ir pasaulio lietuviai, per Niujorke veikiantį Tautos fondą paaukoję 10 tūkst JAV dolerių. Rėmė ir vietinės bendrovės, ir vienas skandinavų bankas. Tačiau skaitant fondo aukotojų sąrašą, peršasi išvada, jog Lietuvoje patys mielaširdingiausi yra medžiotojai bei žvejai. Ypač iš Žemaitijos.

O šiaip aukojo ir Mokesčių inspekcijos darbuotojų profsąjunga, ir Vilniaus evangelinė bažnyčia, ir viena masonų ložė. Aukojo ir kai kurių fondo valdybos narių darbovietės. Tad iš pradžių fondas už suaukotus pinigus pirko prekes išskirtinėms ligoninėms. Ir bendrovei „Baltymas“, vykdančiai projektą, skirtą COVID-19 diagnostikai bei vakcinai kurti. Gal ne be reikalo fondo valdyboje buvo ir biochemikų?

O šit socialinę pagalbą teikiančios organizacijos sulaukė iš fondo pagalbos kur kas vėliau. Nors fondo valdyboje buvo ne tik V.Šapoka, bet ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, „Raudonojo Kryžiaus“, Maltos ordino, Lietuvos Carito atstovai. Savo valandos sulaukė vėliau. Viešajai įstaigai „Ištiesk pagalbos ranką“, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai, viešajai įstaigai „Menava“, besirūpinančiai neįgaliaisiais, fondas atitinkamai pripirko veido kaukių ir dezinfekcinių priemonių už 1812,58 Eur, 3 442,15 Eur ir 2 536,16 Eur. O „Raudonojo Kryžiaus“ draugija, Maltos ordino pagalbos tarnyba ir Lietuvas Caritas, turintys fondo valdyboje po vieną narį, vienodai pasidalijo po 905,99 Eur.

Pigiai ar brangiai?

Per pandemiją su tiekėjais per daug nepasiginčysi, bet kainos skyrėsi. Pavyzdžiui, Finansų ministerija už fondo surinktus pinigus pirko iš dviejų tiekėjų FFP2 tipo respiratorius. Iš pirkimo-pardavimo sutarties, pasirašytos su UAB „Barameda“, matome, kad vieno FFP2 respiratoriaus kaina be PVM – 7,50 Eur. O UAB „Kvarkas“, sprendžiant iš kitos sutarties, parduoda tokį patį respiratorių už 5,5 Eur be PVM. Iš „Baramedos“ nupirkta 2700 respiratorių, kainavusių 24 502, 50 Eur, įskaitant ir PVM. O iš „Kvarko“ – 2000 respiratorių už 13 310 Eur, įskaičius ir PVM.

Jei kaina skiriasi dviem eurais, įdomu, kokia tikroji FFP2 kaina? Viename prekybos centre jo mažmeninė kaina – 3,99 Eur. Neaišku, kiek galima tikėti skelbimais, bet internete tokie respiratoriai pardavinėjami vos ne už vieną eurą. Ir pardavėjas tikina galintis pateikti gamintojo sertifikatą.

O šit už vienkartines kaukes, kuriomis ir vėl veidus uždarose patalpose dangstome, fondas mokėjo apie 0,54 Eur.

Pačioje karantino pradžioje fondo pinigais per Finansų ministeriją nupirkti ir trys korėjietiški dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatai. Mobilūs ir tinkantys ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Už vieną aparatą, įskaičiavus PVM, sumokėta 23 392,93 Eur. Vienas šių aparatų perduotas Plungės ligoninėje. Rinkoje dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatai, priklausomai nuo gamintojo bei modelio, kainuoja 20 000-31 000 Eur.

Kodėl, nors pandemija nenugalėta, fondo neliko? Gal todėl, jog fondas savo tikslą jau įgyvendino. Aprūpino tris pagrindines sostinės ligonines, nes būtent čia beveik visi fondo Tarybos bei valdybos nariai ir gydytųsi. Na, dar davė, tik mažiau, didiesiems miestams, nors žmonės aukojo visai Lietuvai.

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius buvo D.Grybauskaitės vadovaujamo fondo valdybos narys. Tačiau negalėjo atsakyti, kodėl fondo veikla buvo nutraukta: „Mes buvome daugiau kaip patarėjai. Mūsų įstaiga iš Finansų ministerijos įsteigto fondo negavo jokios labdaros, nes fondas suteikti kitam fondui labdarą neturi teisinio pagrindo. Bet patarpininkavo, kad mes iš vieno prekybos tinklo gautume šiek tiek maisto kortelių ir dezinfekcinio skysčio.“

Situaciją komentuoja Seimo narys Artūras SKARDŽIUS:

Fondas neturėjo teisinio pagrindo egzistuoti, nes jis juridiškai nebuvo įregistruotas. Bent tada, kai pradėjo rinkti pinigus, Donaldo Trampo bičiulis rinko iš žmonių pinigus sienos su Meksika statybai ir buvo mokesčių administratorių nubaustas, nes fondas nebuvo registruotas.

D.Grybauskaitės vadovaujamo fondo Tarybos ir valdybos posėdžiai turėjo būti viešinami, kadangi žmonių suaukoti pinigai yra vieši. Turėjo būti pirkimuose išeliminuotos firmos, kurios yra tik tarpininkės.

Tokį fondą turėtų audituoti nepriklausomi auditoriai. Dalis žmonių vengia mokėti mokesčius, sakydami, kad valdžia pinigus vis vien ištaško neskaidriai. Todėl fondų darbe viskas turi būti maksimaliai aišku.