Mokslo žmonės spalio pabaigoje surengė protesto akciją ir parengė peticiją, kurioje rašoma: „Sistemingas aukštojo mokslo žlugdymas žada Lietuvai vienintelę perspektyvą – likti pigios nekvalifikuotos darbo jėgos tiekėja Vakarų Europos šalims.“
Mokslo žmonės spalio pabaigoje surengė protesto akciją ir parengė peticiją, kurioje rašoma: „Sistemingas aukštojo mokslo žlugdymas žada Lietuvai vienintelę perspektyvą – likti pigios nekvalifikuotos darbo jėgos tiekėja Vakarų Europos šalims.“
Tai lėmė padėtis, kai jaunesniųjų mokslo institutų darbuotojų atlyginimai nuo krizės pradžios 30 nuošimčių tebėra mažesni už šalies vidurkį, o ir vyresniems mokamas pats minimumas, kai mokslininkai vis dar neturi teisės dirbti visu etatu, Vyriausybė nevykdo įsipareigojimo didinti atlyginimus 80 nuošimčių ir kitiems metams vėl nenumatyta iš biudžeto skirti nė centu daugiau.
Kolegos turėtų sąžiningai sau atsakyti į klausimą, ką jie nuveikė, kad padėtis būtų kitokia. O yra taip, kad mokslo darbuotojai valingai ar nevalingai prisideda prie žlugdančios sistemos veikimo: arba paklūsta jos diktatui, arba dalyvauja mechanizmus kuriant ir vykdant.
Esamos tvarkos iniciatoriai išėjo iš tų pačių aukštojo mokslo įstaigų, įsiliejo į valdymo struktūras. Dirbtinai pakelti, kelis kartus didesni už darbuotojų institucijų vadovų atlyginimai ir kitos iš aukščiau nuleidžiamos kontrolės priemonės per 25 metus sukūrė neregėtas galimybes ar net būtinybę išnaudoti inteligentijos sluoksnį, kuris klasikine prasme privalo likti kuo labiau autonomiškas tiek savo hierarchine akademine struktūra, tiek vaidmeniu valstybės gyvenime. Todėl, išskyrus Literatūros ir tautosakos institutą, kituose iki šiol buvo sudėtinga įkurti profesines sąjungas.
„Lietuvoje per dvidešimt metų net du kartus buvo sumažintas mokslo ir studijų biudžetinis finansavimas skaičiuojant bendrojo vidaus produkto (BVP) procentais (nuo 1,2 proc. 1998 m. iki 0,6 proc. 2015 m.)“, skelbia pagaliau sujudusios profsąjungos. 0,6 procento sričiai, kuri privalo būti strateginė! BVP auga, pragyvenimas nuolat brangsta, brangiai parengti specialistai palieką šalį, o likusieji vertinami tiek, kad bet kada gali netekti ir tos varganos vietelės institute ar mokymo įstaigoje.
Aukštojo mokslo suprekinimas atvėrė duris nesąžiningai suvokiamai konkurencijai. Iš santykių liberalizavimo daugiausia prasigyveno madingų ir paklausių mokslų, tokių, kaip ekonomika ar vadyba, specialistai, tiksliųjų ir taikomųjų mokslų, kurių pasiekimus galima gana greitai įdiegti į apyvartą ir gauti pelną, atstovai, bet ir tai tik tie, kurie studijas sujungė su individualiu verslu; taip pat žmonės, pasiimantys liūto dalį per įvairias konsultacijas, trumpalaikės vertės užsakomuosius tyrimus, struktūrinius fondus ir tinkamai surašytus projektus. Ir tų – dalis nedidelė, tai prie specifinių reikalavimų prisitaikantieji. Didžioji dalis palikta likimo valiai. Ypač kenčia humanitariniai mokslai, kuriuose ir inovacijos negreitai pastebimos. (Daugiau skaitykite ČIA)
Algų vidurkis 1/4 ES, bet pagaminam 3/4 ES. Reikia kelti MMA 8% kas 6 mėnesius, kad kiltų algų vidurkis ir pasivytų ES per 10 metų. Kils kartų ir krašto sąmatas.