Dabar konservatoriai neleistų susikurti Sąjūdžiui

Donatas Nagelė

Jei prieš 30 metų Lietuvą būtų valdę konservatoriai, Sąjūdžiui, tuoj minėsiančiam gražų jubiliejų, nebūtų buvę lemta prikelti visos Tautos ir prisidėti prie valstybės atkūrimo. Pasak Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Povilo Urbšio, būtent konservatoriai, į valdžią, beje, atėję Sąjūdžio pagalba, vėliau padarė viską, kad visuomeniniai judėjimai būtų eliminuoti iš šalies gyvenimo.

„Tenka pripažinti, kad politinė jėga, atėjusi į Aukščiausiąją Tarybą su Sąjūdžio vėliava, padarė viską, kad ateityje tokio Sąjūdžio Lietuvoje nebeatsirastų. Kai 1992 m. buvo priiminėjamas Seimo rinkimų įstatymas, buvo sudarytos sąlygos rinkimuose dalyvauti partijoms ir visuomeniniams judėjimams. Bet jau 1993 m. kovo 16 m. Aukščiausioji Taryba priėmė pataisą, kuri visuomeninius judėjimus išbraukė ir pakeitė į politinę organizaciją. Kitaip tariant, Aukščiausiosios Tarybos deputatai, kurie į valdžią atėjo su visuomeniniu judėjimu (Sąjūdžiu), panaikino galimybę, kad atkurtoje Lietuvoje visuomeniniai judėjimai galėtų kelti kandidatus. Norėdamos užsitikrinti, kad neatsirastų jokio kito darinio, galinčio joms sukelti grėsmę, partijos 2008 m. iš Seimo rinkimų įstatymo išbraukė net ir politines organizacijas. Liko tik partijos. Ir tai padaryta Sąjūdžio 20-mečio proga. Taip panaikintos galimybės naujam Sąjūdžiui susikurti bei dalyvauti valstybės kūrime“, – akcentavo P.Urbšys.

Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad 1994 m. priimtas įstatymas, leidęs savivaldos rinkimuose kandidatus kelti partijoms ir politinėms organizacijoms. Tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas pasiūlė įrašyti ir visuomenines organizacijas.

„Turime paradoksą. Buvęs LKP vadovas bandė suteikti galimybę Sąjūdžio judėjimo dvasiai reikštis bent jau savivaldos lygmeniu. Tačiau atėję konservatoriai tokią galimybę panaikino. O vėliau jie įtvirtino tik partijų dalyvavimą visais lygmenimis. Dar vienas paradoksas: sovietiniais laikais leista atsirasti visuomeniniams judėjimams, o Nepriklausomybės laikais ši galimybė atšaukta. Tiesa, ir sovietiniais laikais tai tebuvo butaforija, nes niekas neįtarė, į ką Sąjūdis gali išsivystyti. Bet išsivystė ir pagal sovietinius įstatymus tapo politine jėga, kuri ir atkūrė Nepriklausomybę. Tačiau iš tos politinės jėgos išsiritę politikai vos apsiplunksnavę priėmė įstatymus, kad nauji judėjimai, galintys tapti jiems konkurentais, nebeatsirastų“, – teigė P.Urbšys.

Jo teigimu, dabar, artėjant Sąjūdžio 30-mečiui, partijos, norėdamos pridengti savo korumpuotumą, pradėjo puolimą prieš visuomeninius rinkimų komitetus, aiškindamos, esą tai – demokratijos baubai, jie gali būti veikiami užsienio jėgų ar vietos oligarchų, nors, kaip pastebi P.Urbšys, oligarchai remia ir net įkuria būtent politines partijas, o ne ką kita. Be to, sudaromos nevienodos sąlygos: parlamentinės partijos gauna valstybės dotacijas, o judėjimai tam neturi šansų, nes net parlamento rinkimuose negali dalyvauti.

„Ypač aktyviai veikia Andrius Kubilius. Bet faktas, kad, kai partijos ima pūti, Tautai reikia palikti galimybę gelbėtis nuo tų partijų ir priversti jas keistis“, – pridūrė P.Urbšys.