Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlys naujai valdžiai aukštojo mokslo reformos mokytis iš Suomijos, tačiau aklai kopijuoti šios šalies sistemos nesiūlo.
„Aš visada už tai, kad kiekviena šalis mokytųsi, bet nekopijuotų, kurtų sau pritaikytą geriausią aukštojo mokslo sistemą, bet suomiai išties padarė didžiulį progresą, be to, keitė savo sistemą priklausomai nuo iššūkių ir poreikių”, – sakė D. Grybauskaitė, kuri antrąją savo oficialaus vizito Suomijoje dieną paskyrė apsilankymui Alto universitete.
Prezidentė išskaidė keturias svarbias aukštojo mokslo reformos sritis – finansavimą, santykį su verslu, mokslo finansavimą ir studentų verslumo skatinimą.
Suomijoje apie 60 proc. finansavimo skiriama iš valstybės ir apie 40 proc. yra surenkama iš donorų, investuotojų, verslo. Universitetas praktiškai jau iš karto yra susitaręs su verslu, ir universiteto valdyme ne mažiau negu 40 proc. narių ateina iš išorės, ir dažniausiai tai – verslo atstovai.
Alto universitete valstybė finansuoja vieną trečdalį mokslo, o du trečdalius – verslas.
„Mūsų aukštasis mokslas ir studentai turi atitikti jau ne tik poreikį studijuoti, bet ir ekonomikos augimo (…) poreikius, todėl naujai susiformavusiai valdžiai tikrai bus ką veikti. Labai rekomenduosiu atvykti čia pasižiūrėti, pabendrauti ir pasisemti patirties ir naujovių, kurias būtų galima įdiegti Lietuvoje”, – sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė drąsino universitetus galvoti apie jungimąsi, tačiau pasisakė prieš drastiškus sprendimus.
„Optimizuoti veiklą visiems būtų naudinga, aišku, visuomet baisu pirmieji žingsniai. Čia taip pat nebuvo viskas taip lengva ir pasipriešinimas buvo, bet jeigu norime, kad visiems užtektų pinigų, kad universitetai būtų efektyvūs, konkurencingi, reforma būtina, nes dabar tik vienas universitetas pateko į penkišimtuką pasaulinių universitetų. Apie ką galima kalbėti”, – sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė nemano, kad reikėtų kaip Suomijoje valdžiai nuspręsti, kuriems universitetams jungtis.
„Manyčiau, kad reikia kalbėtis ir su akademine bendruomene, ir su studentais, ir tartis, kaip minėjau, negalima kopijuoti vienos ar kitos šalies, reikia rasti tokį variantą, kuriam būtų pritarta ir nesukeltų antagonizmo ir didžiulės priešpriešos, kai ką galima ir palaipsniui daryti”, – sakė D. Grybauskaitė.
Alto universiteto rektorė Tūla Teri (Tuula Teeri) teigė, kad didelių protestų nebuvo kuriant šį universitetą. 2010 m. buvo jungiamos trys buvusios nekonkurencingos aukštosios mokyklos – Helsinkio technologijų, Helsinkio menų ir dizaino universitetai ir Helsinkio ekonomikos mokykla, tačiau nepatenkintų buvo.
„Nebuvo tokių atvirų protestų, tačiau, žinoma, buvo žmonių, kurie nerimavo: ką tai galėtų man reikšti, kaip tai bus įgyvendinta. Tačiau mes neturėjome didelių demonstracijų. Manau, kad priežastis buvo ta, kad tam buvo labai gerai pasiruošta”, – sakė T. Teri.
Rektorės manymu, jungimosi procesui padėjo tai, kad Vyriausybė penkeriems metams padidino universitetui finansavimą.
„Pradžioje Vyriausybė didino mūsų bazinį finansavimą iki 90 mln. eurų per metus”, – sakė ji.
Rektorės žiniomis, Alto universitete studijuoja dešimtys lietuvių. Viena studenčių – nekilnojamojo turto verslo ir darbo aplinkos valdymo doktorantė Vitalija Petrulaitienė atvyko į Suomiją dar 2010 m. studijuoti magistro.
„Prieš tai buvo mainų studijos Suomijoje, todėl žinojau, kad aukštas mokslo lygis, kad labai įdomu mokytis, yra motyvuoti studentai ir nemokamo aukštojo mokslo galimybė”, – sakė V. Petrulaitienė.
Jauna moteris teigė, kad ją įkvėpė, jog studijos čia ne tik teorinės, o studentai yra motyvuoti.
„Man buvo labai svarbu bendradarbiavimas su industrija, bendradarbiavimas tarp universitetų, yra daugiau orientacija į problemų sprendimą, nei tik teorijos mokymasis, nes mes darome projektinius darbus ir sprendžiame problemas, kurias mums pristato tikros įmonės. Studentų pačių motyvacija labai stipriai skyrėsi nuo Lietuvos, nes, pavyzdžiui, tokio klausimo kaip nusirašymas čia išvis nebuvo”, – pasakojo V. Petrulaitienė.
Jauna mokslininkė teigė norinti savo patirtimi pasidalinti ir su savo Alma Mater Lietuvoje, tačiau pripažįsta, kad kontaktus megzti nėra lengva.
„Bandau, tai yra pakankamai sudėtinga, jeigu bandai bendrauti asmeniniu lygiu, bet tam tikrų iniciatyvų atsiranda. Aš keletą metų dalyvavau savo srities tarptautiniame projekte ir vis galvojau, kodėl nėra nei vieno lietuviško universiteto, kuris atstovautų, nes turime specialistų, tai šiemet mano Alma Mater jau dalyvaus ten. Labai smagu, ir tikėkimės, kad tai pradės plėstis ir bendravimas atsiras, bet pradžia visada sudėtinga”, – sakė V. Petrulaitienė.
Šiuo metu Alto universitetas yra 115 vietoje tarp geriausių pasaulio universitetų, kai aukščiausia Lietuvos universiteto pozicija – 500-oji vieta. Po sujungimo žymiai sustiprėjo mokslo kokybė: mokslo finansavimas išaugo beveik dvigubai, doktorantų skaičius – 39 proc., universitetas užima 14 vietą pasaulyje architektūros ir dizaino srityje. Alto universitetas svarsto galimybę jungtis su Helsinkio universitetu.
Helsinkio universiteto biomedicinos srities doktorantas Arvydas Dapkūnas mano, kad Alto universitetas yra geras pavyzdys, kaip vieną tikslą turinčių institucijų sujungimas gali pakelti studijų kokybę, o Lietuvos universitetuose jis labiausiai pasigenda glaudesnio tarpdisciplininio bendradarbiavimo.
„Suomijoje medicinos specialistai, kurie turi kontaktą su pacientais, dalyvauja biomedicininiuose tyrimuose, ir tas bendradarbiavimas yra žymiai aktyvesnis negu mano laikais buvo Lietuvoje, ir norėtųsi glaudesnio tarpdisciplininio bendradarbiavimo”, – sakė jaunasis mokslininkas, kuris siekia ištirti, kaip galima būtų panaudoti kamienines ląsteles inkstams gydyti.
Jo nuomone, tam erdvė jau po truputį pradeda rastis Lietuvoje steigiant mokslo slėnius.
„Tas jau pradeda vykti ir Lietuvoje, atsiranda slėniai, ir tai – vienas pavyzdys, kur galima sutelkti mokslininkus, profesionalus iš įvairių sričių ir fiziškai, ir finansiškai juos suartinti”, – sakė A. Dapkūnas.
Suomija nuo 2009 metų vykdo aukštojo mokslo reformą, kuri apima universitetų finansavimą, tinklo jungimą, verslo įtraukimą, investicijų pritraukimą į mokslą. Suomijoje universitetai yra finansuojami pagal sutartis su valstybe, iš viso aukštajam mokslui valstybės skiria 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Lietuva – 1,3 proc. BVP. Taip pat 5,5 milijono gyventojų turinčioje Suomijoje iš 21 universiteto po sujungimo liko 15, kai Lietuvoje yra net 45 aukštosios mokyklos.
Į aukštųjų mokyklų valdymą Suomijoje buvo aktyviai įtrauktas ir verslas – ne mažiau kaip 40 proc. universitetų tarybų sudaro išorės atstovai. Suomijoje į mokslą ir inovacijas pritraukiama daug investicijų – valstybė skiria 1,1 proc. BVP, o verslas – net 2,1 proc. BVP, kai Lietuvoje valstybė skiria 0,7 proc. BVP, verslas – vos 0,3 proc. BVP.
