Tai yra sakinys iš 4 žodžių, tačiau be skyrybos ženklų. Kur kablelį padės Tautos lyderis, o kur Administracinio vieneto „Lietuva“ administratorius?
Remiantis tarptautiniu mastu pripažįstamomis vadybos teorijomis Lyderis yra tas žmogus, kuris įžvelgia galimybes ten, kur kiti dar nemato. Jei 99 teisės aktai skelbia, kad „negalima“, o vienas – „galima“, tai lyderis remsis juo ir visomis kitomis priemonėmis, kad pasiektų tikslą. Ir atvirkščiai, administratorius, turėdamas 99 „taip“ ir 1 „ne“, kabinsis už to vieno „ne“ – kad tik kas nenutiktų (pagal Čechovo „Žmogus futliare“ pagrindinio veikėjo logiką).
Taip nutiko su kandidato į Lietuvos Prezidentus, Sąjūdžio pirmeivio dr. Arvydo Juozaičio viešai išsakytu netikėtu pasiūlymu kaip reiktų kovoti su Lietuvos regionų ekonominiu nuosmukiu ir ištuštėjimu: skatinti regionų vidaus mainus per „trumpąsias prekybos grandines“, panaudojant vietinėse bendruomenėse pripažįstamus vietinius pinigus.
A. Juozaičio komanda netgi parengė įstatymo projektą – Tautos iždo ir vietinių pinigų įstatymą. Šis projektas paremtas daugelio ES bei kitų Vakarų šalių (JAV, Kanada, Brazilija) patirtimi, kuriose greta euro ar nacionalinių valiutų tuo pat metu veikia vietinių pinigų, elektroninio ir popieriniais atsiskaitymo vienetais paremto „abipusio kreditoׅ“ (angl. mutual credit) sistemos.
Šis pasiūlymas sulaukė labai priešiškos Lietuvos „administratorių“ pašaipios ir net melagingos reakcijos šalies spaudoje, esą tokį siūlymą galima būtų įgyvendinti tik nutraukus ryšius su Europos Sąjunga… Jei tai ne melu grįsta politinė propaganda skirta triuškinti pavojingam politiniam lyderiui, tai tuomet – akivaizdus etatinių „administratorių“ neišprusimo paliudijimas.
Pašaipūnai netikėtai atsiskleidė nieko nežinantys apie socialinės politikos instrumentą, kuris daugiau kaip dvejus dešimtmečius jau taikomas tarptautinėje praktikoje.
Vietiniai bendruomenių pinigai ir vietinės atsiskaitymo sistemas (angl. CES – Community Exchange Systems; LETS – Local Exchange Trading Systems) – ne tik legaliai veikia Europos Sąjungoje ir Euro zonos šalyse, bet ir yra skatinamos, kad padėtų socialiai ir ekonomiškai neaktyviems žmonėms grįžti į prasmingą gyvenimą.
Tarptautinė patirtis rodo, kad vietinių pinigų sistemos gerai veikia, jeigu atitinkamoje teritorijoje yra sudaroma plati juridinių ir fizinių asmenų asociacija, kuri sutartiniu pagrindu pripažįsta tokius vietinius pinigus kaip vietinių prekių ir paslaugų mainų atsiskaitymo/apskaitos priemonę.
Daugiau ar mažiau išplėtotų vietinių pinigų sistemų yra visose ES šalyse, taip pat JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Argentinoje. Šitokių vietinių mainų grandinių plėtra mūsų šalyje padėtų sukurti socialinę infrastruktūrą, atsparią finansinių krizių ciklams o tuo pačiu ir pagrindą žaliajai ekonomikai, kuriai Lietuva turi tinkamas sąlygas.
Informacinis biuletenis „Lietuva yra ČIA”
