Antrųjų pagal dydį Lietuvos ir Latvijos miestų – Kauno ir Daugpilio – bendradarbiavimas nuolat stiprėja ir plečiasi. Tuo džiaugiasi abi pusės: reali partnerystė leidžia imtis bendrų veiksmų, skatinančių plačiau vystyti tarpvalstybinį turizmą, įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamus projektus kultūros paveldui išsaugoti. Na, ir, žinoma, glaudūs ryšiai suteikia galimybę abiems pusėms perimti pažangiausias patirtis tiek ūkinio, tiek visuomeninio gyvenimo srityse.
Jau kuris laikas itin sėkmingai vienijamos pastangos atnaujinant ir pritaikant rekreaciniams poreikiams išskirtinius abiejų miestų objektus – karines-istorines tvirtoves. Taip, ir Kaunas, ir Daugpilis gali pasigirti turį įspūdingus gynybinius fortus. Tai – tarsi abiejų miestų emblemos. Tvirtoves vienija ir panašus likimas: jos abi visą sovietmetį buvo naudojamos okupacinės armijos poreikiams, o kai prieš 30 metų minėtoji armija paliko šiuos fortus, teko rimtai pagalvoti apie tolesnį jų panaudojimą. Štai čia ir pravertė kūrimas bendrų kaimyniškų projektų, kurių rėmuose buvo galima sėkmingai restauruoti buvusius karinius objektus, išsaugant jų istorinį autentiškumą.
Metams baigiantis, ir kauniečiai, ir daugpiliečiai nutarė plačiau supažindinti visuomenę su tuo, kokių rezultatų jau pavyko pasiekti įgyvendinamų projektų rėmuose. O kalbant konkrečiau – kas jau padaryta tvarkant abiejų miestų gynybinius bastionus. Šiuo tikslu buvo pasikeista delegacijomis: Latgalos žiniasklaidos, turizmo sričių darbuotojai bei Daugpilio forto specialistai lankėsi Kaune, o mes, jų kolegos iš Lietuvos, vykome į Daugpilį.
Atkuriama tai, ko laikas nepagailėjo
Dar prieš įžengdami į Daugpilio tvirtovės teritoriją, pastebėjome, kokie dideli darbai vyksta joje. Pasak mus lydėjusio gido, visai neseniai ant jos pylimų darbavosi sunkioji statybinė technika. Didžiausias dėmesys dabar yra sutelktas į tvirtovės 7-ąjį bastioną, kurio pylimai – tarsi viso šio karinio-istorinio objekto vizitinė kortelė, juk būtent jie geriausiai matomi įvažiuojant į miestą. Atkuriamas įtvirtinimų „akmeninis rūbas“, stiprinama hidroizoliacija, kuriama pylimų „pėsčiųjų dalis“, siekiant, kad į juos būtų patogu ir saugu pakilti. Žodžiu, 7-ojo bastiono pylimams palaipsniui sugrąžinama ankstesnė išvaizda, mat jie yra smarkiai nukentėję nuo laiko ir seniai prašėsi restauracijos. Be to, čia dar bus sutvarkyti kazematai, kuriuose įsikurs atviri keramikos fondai, priklausantys greta statomam Peterio Martinsono muziejui. Kazematuose, kur bus saugomos meno vertybės, bus įrengta priešgaisrinė sistema, vaizdo stebėjimo įrenginiai.
Miestas mieste
Taip dar vadinama Daugpilio tvirtovė, kurią svetingi daugpiliečiai mums stengėsi kuo nuodugniau parodyti. Skirtingai nuo Kauno tvirtovės, Daugpilio „karinė zona“ visąlaik atliko ir gyvenamojo rajono funkciją. Čia pilna namų, kuriuose gyvena žmonės, aikščių, gatvių, poilsio zonų, paminklų, užeigų… Tvirtovės zona – daugiafunkcis turizmo objektas, kurį lanko visi šiame mieste besisvečiuojantieji. Ir kiekvienas čia randa sau artimą domėjimosi objektą: karybos specialistai – unikalius gynybinius įtvirtinimus, meno mylėtojai – pasaulinio lygio menininkų darbus eksponuojantį M. Rothko muziejų; medikai – praeityje naudotos medicininės technikos ir kontracepcijos priemonių parodą…
Tiesa, apžiūrėti šiam „miestui mieste“ reikia laiko – juk jis užima didelį plotą. Tačiau, įsigijus maršruto nuorodas, klaidžioti neteks. O schemas ir kryptis paslaugiai siūlo tvirtovės Kultūros ir informacijos centras, nors, žinoma, geriausia būtų pasitelkti visažinantį gidą. Jis pavedžios šios istorinės Daugpilio miesto dalies gatvėmis, parodys svarbiausius jos pastatus: buvusį Vandens kėlimo statinį, tvirtovės Komendanto namus, Artilerijos arsenalą, atkreips dėmesį į unikalius vartus ir tiltus, sargybos būstinę – kordegardą ir kt. Ir, žinoma, detaliai atskleis unikalią tvirtovės istoriją, skaičiuojančią daugiau kaip du šimtmečius.
Statyti šie kariniai įtvirtinimai pradėti 1810 metais Rusijos caro įsakymu – juk reikėjo sustiprinti vakarines imperijos sienas, nes grėsė karas su Napoleonu. 12 000 žmonių dieną naktį triūsė prie šio karinio objekto; o Napoleonui karą pralaimėjus, darbai buvo atnaujinti. Išlikusi tvirtovė visąlaik tarnavo kariniams tikslams: iki Pirmojo pasaulinio karo čia glaudėsi Rusijos imperijos armija; tarpukariu – Latvijos pėstininkai ir artileristai, na, o 1940-aisiais jį užėmė Raudonoji armija. Nuo 1948-ųjų iki 1994-ųjų tvirtovės teritorijoje veikė Daugpilio karo aviacijos inžinierių mokykla.
Dėmesys – ne tik karinei istorijai
Lankydamiesi Kaune, latvių žurnalistai apžiūrėjo VI forto erdves, į kurias patekti galima tik pro neseniai suremontuotus vartus, taip pat susipažino su čia eksponuojama karine technika. Kolegoms latviams, kaip ir mums, buvo papasakota dar apie vieną bendrą projektą – parengtą naują turistinį maršrutą „Nuo Kauno iki Daugpilio senuoju pašto traktu“.
Dar 1826-aisiais nuspręsta tiesti naują kelią iš Rusijos imperijos sostinės į Varšuvą – per Daugpilį ir Kauną. Intensyvus eismas naujuoju pašto traktu prasidėjo 1836 metais ir pamažu įkvėpė aplink kelią esančių miestų ir miestelių raidą bei augimą.
Šiandienos Kaunas nebūtų Kaunu, Jonava nebūtų Jonava, Ukmergė – Ukmerge, o Daugpilis – Daugpiliu, jei ne šis infrastruktūros projektas, paskatinęs miestų ir miestelių raidą, prekių mainus ir žmonių migraciją. Pasirinkę kelionę šia pašto trakto Sankt- Peterburgas – Varšuva atkarpa, jungiančią antruosius Latvijos ir Lietuvos miestus, turistai patirs daugybę atradimų, susijusių su dviejų šimtų kilometrų ilgio ruožo istorija. Naujojo turistinio maršruto viešinimui sukurti lankstinukai ir žemėlapiai, kurių galima įsigyti tiek Kauno, tiek Daugpilio turizmo infrastruktūros biuruose. O šalia naujojo turistinio maršruto objektų įrengti nuolatiniai informaciniai stendai.
„Tvirtovių temomis“ neapsiribojome
Nors pagrindinį dėmesį, žinoma, skyrėme tvirtovei ir su ja susijusiems projekto klausimams, spėjome susipažinti ir su metų virsmo šventėms išgražintu Daugpiliu. Antrasis Latvijos miestas mus pasitiko pasipuošęs nuostabiomis eglutėmis, žibančiomis girliandomis ir kitomis puošmenomis. Įspūdinga žaliaskarė puošė pagrindinę miesto Vienybės aikštę. Mus lydėję daugpiliečiai atkreipė dėmesį į šioje aikštėje stovinčius Vienybės rūmus, iškilusius prieškario laikų Latvijos prezidento K. Ulmanio iniciatyva.
Šis 1937 iškilęs pastatas buvo pats moderniausias ir daugiafunkciškiausias pastatas Europoje: kokių tik įstaigų čia nebūta! Ir dabar po Vienybės rūmų stogu telpa Daugpilio teatras, Latvių kultūros centras, Turizmo informacijos biuras, Centrinė Latgalijos biblioteka, bankas, kavinė ir kt. įstaigos. Čia veikia ir bene populiariausias Daugpilyje Šmakovkos muziejus. Šmakovka – naminukė, laikoma Latgalijos kulinariniu paveldu. Moderniai įrengtas, skaitmenines technologijas naudojantis muziejus pristato šmakovkos gamybos procesą, parodo autentišką senųjų laikų ir dabartinę įrangą, bet, žinoma, vaizdžiai atskleidžia ir alkoholio žalą žmogaus organizmui.
Svetingi šeimininkai aprodė mums itin populiarią miesto gyventojų poilsiavietę prie Didžiojo Stropų ežero. Nors dabar žiema, nesunkiai įsivaizdavome, kokie poilsiautojų būriai suplaukia čionai karštomis vasaros dienomis. Žmones vilioja puikus paplūdimys, apdovanotas tarptautine Mėlynąja vėliava už nepriekaištingą atitikimą aplinkosauginiams reikalavimams. Čia viskas tarnauja žmonių patogumui – puiki pėsčiųjų promenada, asfaltuoti dviračių takai, tinklinio ir lauko treniruoklių aikštelės, patogios persirengimo kabinos, kavinukės… Ežere įrengti unikalūs pontonai, veikia atvirasis baseinas su 4 takeliais, baseinėlis vaikams, bokštas šuoliams į vandenį… Mažieji čia turškiasi jiems specialiai pritaikytoje seklioje ežero vietoje, dūksta žaidimų aikštelėje su įvairiomis konstrukcijomis, čiuožynėmis ir sūpuoklėmis… Patogu čionai atvykti ne tik asmeniniu, bet ir visuomeniniu transportu – autobusu ar tramvajumi…
Taip, Daugpilis turi nuolatines tramvajų linijas, siekiančias visus svarbiausius miesto rajonus. O turistams skiriamas specialus turistinis retro tramvajus, kuriuo važiuojant, apžiūrimos svarbiausios miesto įžymybės. Su dideliu malonumu pasinaudojome juo ir mes. Kaip papasakojo svetingi šeimininkai, 1987 metais Rygos vagonų statybos įmonėje pagamintas tramvajaus vagonas (vienintelis toks išlikęs mieste) periodiškai darda bėgiais, vežiodamas miesto svečius. Jis labai populiarus – tiek vaikų ekskursijoms, tiek ir suaugusiųjų iškyloms.
Vagone telpa iki 24 žmonių, yra pastatyti 8 staliukai. Svarbiausia – užsakovai gali patys pasirinkti maršrutą, kurį riboja tiktai bėgių keliai, kurių ilgis Daugpilyje siekia apie 30 km. Ekskursijos dažniausiai vyksta iš miesto centro nuo centrinės Vienybės aikštės stoties link, o po to – prie Stropaus ežero. Arba iš aikštės į tvirtovę. Tramvajus labai populiarus, taigi – puiki galimybė apžiūrėti miesto įžymybes.
Miestas, siekiantis Europos kultūros sostinės statuso
Daugpilis – itin daugiatautis miestas. Nuo seno čia gyveno pačių įvairiausių tautybių ir tikėjimų žmonės: latviai, rusai, lenkai, vokiečiai, žydai… Tą geriausiai iliustruoja mieste iškilę įvairių religinių konfesijų maldos namai. Daugpilyje esama Bažnyčių kalno – teritorijos, kurioje arti viena kitos įsikūrusios katalikų ir liuteronų bažnyčios bei stačiatikių ir sentikių cerkvės. Žinoma, mieste yra ir sinagoga, tik ji įsikūrusi kiek toliau nuo šios kalvos. Šiuos puikius religinės architektūros statinius apžiūrėjome ir mes. O per vykusį susitikimą su šio miesto meru daug išgirdome apie numatomus atlikti darbus, susijusius su unikalios Latgalos kultūros ir istorijos atskleidimu platiems Europos gyventojų sluoksniams. Mat Daugpilio miestas 2027 metais pretenduoja į Europos kultūros sostinės titulą, o jo siekiant, teks dar daug nuveikti. Šia prasme Daugpiliui itin naudinga pasisemti patirties iš Kauno, šiemet jau paskelbtu viena iš Europos kultūros sostinių. Taigi ateityje miestai ketina dar artimiau bendradarbiauti.
Nuotraukų autoriai – Gintaras Andrijauskas ir Saulius Červokas.
