Kėdainių rajono Josvainių seniūnijos Gailiakaimio vietovėje gyvenantis Simas Šatkauskas jau gerai žinomas visiems, kas domisi astronomija. Mat į jo sodybą, kurioje šeimininkas yra įkūręs privačią observatoriją, nuolatos atvyksta žmonių. Lankytojų amžius – pats įvairiausias – nuo žalio jaunimėlio iki orių senjorų. Smalsuolius vienija ne tik galimybė pro šio astronomo mėgėjo teleskopą pažvelgti į dangų, bet ir pasiklausyti įdomiausių minčių apie mūsų Visatos sandarą ir dangaus kūnus.
„Esame Visatos dalis“
Šią mintį nesyk kartojo Simas Šatkauskas, kviesdamas mus kartu paklajoti po kosmoso platybes ir pasijusti neatsiejama beribių erdvių dalimi. Pasak privačios observatorijos įkūrėjo, žmogus su kosmosu susijęs jau vien tuo, kad yra sutvertas iš tų pačių kosminių dulkių, taigi vaizdingas posakis, jog esame žvaigždžių vaikai, yra pati tikriausia realybė. Tą jau seniai įrodė mokslas, ištyręs cheminę žmogaus organizmo sandarą ir palyginęs ją su kosminius kūnus sudarančiais elementais.
„Mano misija – populiarinti mokslą, – teigė Simas Šatkauskas. – Pats mokslininkas nesu ir moksliniais terminais savo pasakojimų neapkraunu, tiesiog labai noriu, kad pas mane apsilankantys žmonės pabandytų suvokti Visatos didybę, kosmoso proporcijas ir atstumus tarp kosminių kūnų. Juk ne kiekvienas žino, koks yra šviesos greitis, kas matuojama šviesmečiais ir kiek laiko užimtų kelionė, tarkim, iki artimiausios žvaigždės“.
Astronomija Simo Šatkausko gyvenime užima išskirtinę vietą: tai ne tik jo hobis, bet ir pagrindinis užsiėmimas. Savo unikalioje sodyboje jis nuolat organizuoja mokslo populiarinimo renginius, o sulaukęs rugsėjo pirmosios, pagal iš anksto sudarytą grafiką vyksta į mokyklas vesti edukacinių užsiėmimų. Žinios apie įdomiausių renginių organizatorių jau seniai pasklidusios tarp Lietuvos pedagogų, tad jis vos spėja atsiliepti į kvietimus atvykti. O iš viso, Simo Šatkausko paskaičiavimu, jo edukacijose jau yra dalyvavę per 50 000 mokyklinio amžiaus jaunuolių. Astronominės ir kosminės temos tokios įdomios, kad moksleiviai verste užverčia pačiais įvairiausiais klausimais. Jiems smalsu viskas – ir kur baigiasi Visata, ir kas bus, kai mūsų Saulė užges, ir kada sulauksime ateivių…
Kai nuvažiuoja stogas, atsiveria dangus
Ši mintis skamba gana dviprasmiškai, tačiau šįkart ji reiškia patį realistiškiausią faktą: elektra valdomam Simo Šatkausko sodybos observatorijos stogui pasislinkus, galima stebėti dangų. Tą šeimininkas daro, pasitelkdamas observatorijoje esantį galingą elektroninį teleskopą. Ne, laukti kol sutems, nebereikia – šiuolaikinės vaizdo technologijos leidžia dangų stebėti ir šviečiant vidurdienio Saulei, ir esant apniūkusiam orui.
Mūsų, žurnalistų, grupelei Simas Šatkauskas pasišovė parodyti Saulės paviršiuje esančius liepsnos liežuvius bei dėmes. Ant teleskopo objektyvo uždėtas specialus šviesos filtras tikrai leido išvysti mūsų ryškiausią žvaigždę „laižančias“ liepsneles… Klausimų astronomui papylėme kaip iš gausybės rago: ir apie Saulės dėmėtumo įtaką žmogaus savijautai, ir apie mūsų sistemos planetų ypatumus, ir apie juodąsias skyles… O kai Simas Šatkauskas pasiūlė pasiklausyti, kokius garsus skleidžia atskiri dangaus kūnai, tikrai buvome nustebinti: kai kurių jų „melodijas“ galima būtų pritaikyti kuriant garso takelius filmams. Tarkim, siaubo žanrų juostoms. Tiesa, mūsų gimtosios Žemelės į kosmosą siunčiami garsai tikrai nebuvo šiurpą keliantys…
Savo sodybą Simas Šatkauskas su žmona Vida yra pavadinę gana neįprastu vardu – „Garsios tylos observatorija“. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos organizuojamos akcijos „Atviros dienos kaime“ metu (akcija vyks rugsėjo 10 – 11 dienomis) čia neabejotinai bus sulaukta svečių, norinčių pro teleskopą pažvelgti į dangų. Šios „kosminės pramogos“ vilioja ne vieną smalsuolį, su nekantrumu laukiantį minėto tradicinio renginio.
Aišku, mūsų smalsumą itin žadino ir galingas privačios observatorijos teleskopas. Jo ypatumus paaiškinęs šeimininkas netruko paminėti, jog dalį savo naudojamos astronominės technikos astronomai mėgėjai gaminasi patys. Štai plačiai už Lietuvos ribų žinomas teleskopų konstruotojas yra Vilniaus rajono Slabados kaime gyvenantis Henrikas Selevičius. Jo rankoms paklūsta sudėtingiausia įranga; jį pirmiausia kviečia kolegos, kai reikia sutaisyti arba patobulinti teleskopinę įrangą. Vieną paskutiniųjų savo teleskopų Henrikas Selevičius konstravo kelis metus. Naujojo įrenginio veidrodžio skersmuo siekia 76 centimetrus; o visa ši dangaus tyrimo technika, „išstypusi“ į trijų metrų aukštį, sveria daugiau kaip du šimtus kilogramų. Net sunku įsivaizduoti, kad tokį teleskopą savo rankomis sumontavo astronomas mėgėjas! Kaimyninės valstybės gali pavydėti: pas juos nieko panašaus nesama!
Ir Molėtų observatorijos teleskopą, sveriantį apie 20 tonų, Henrikas Selevičius buvo paprašytas suremontuoti. Tačiau įdomiausia turbūt tai, kad šio astronomo mėgėjo atrasta nauja žvaigždė yra pavadinta jo vardu („Sielewicz1“).
Ruduo – įtemptos veiklos laikas
Kaip visi žinome, netrukus užklups rudens lygiadienis, o tai – puikus metas astronomams mėgėjams susiburti draugėn. Ir per pavasario, ir per rudens lygiadienius tokie dangaus tyrinėtojai suvažiuoja į savo sąskrydžius. Kas su savo astronominė įranga, kas be jos, tačiau visiems įdomu pasidalinti naujausiais savo stebėjimų rezultatais, mokslinėmis naujovėmis. Astronomų mėgėjų bendruomenės subūrimo iniciatyva taipogi priklauso Simui Šatkauskui.
Su savo kolegomis šis žmogus irgi neabejotinai pasidalins tuo, ką įdomaus pastaruoju laiku yra išvydęs dangaus skliaute. Gal ką naujo papasakos apie supernovas, kurias itin mėgsta stebėti ir pabandyti nustatyti, kokia gali būti jų temperatūra. Gal atskleis astrofotografijos naujoves; gal prašneks apie savo atradimus tyrinėjant dangų ir pastebėjus, kad jo skliautu praskriejo kokia kometa ar asteroidas… Beje, vienąsyk Simą Šatkauską nustebino keistas dalykas. Žvelgdamas į dangų pro teleskopą ir žiūrėdamas, kaip po Mėnuliu palenda Venera, jis pastebėjo praskriejantį šviesulį, kurį po pusės minutės pakeitė kitas, po to – trečias… Žinoma, tai galėjo būti žmogaus paleisti dirbtiniai palydovai, tačiau kažkodėl jie nebuvo užfiksuoti palydovų duomenų bazėje. Vadinasi, tai tikrai turėjo būti neatpažinti skraidantys objektai… Kaipgi nepasidalinsi tokia informacija su savo bendraminčiais!
Gamtos apsuptyje
Kosmosu lankytojus sudominanti “Garsios tylos observatorija” yra iškilusi ant aukštumėlės; šeimininkas ją atgręžė į šiaurės pusę, kad būtų gerai matyti mūsų galaktika – Paukščių takas. Visa „astronomo mėgėjo“ sodyba užima labai nemažą plotą – apie tris hektarus, čia veši didelis senas sodas. Simas ir Vida Šatkauskai, apsigyvenę kaime, ketino ūkininkauti, taigi iš pradžių tą ir darė. Iš ūkyje laikytų karvių ir ožkų pieno gamino puikią produkciją ir ja prekiavo. Deja, nepaisant didelių pastangų, stropus triūsas nedavė norimų rezultatų. Vieną dieną pora nusprendė: matyt atėjo laikas pabandyti užsiimti kuo nors kitu.
Ko gero, Simas tada ir prisiminė visą laiką jį dominusį dalyką – stebėti dangų… Gyvulius išpardavė, palikdami tik keturis ožius: tam, kad laisvai besiganydami, žolę „nušienautų“. Šią savo misiją keturkojai atlieka sąžiningai – patiems šeimininkams žoliapjovės neprireikia. Apskritai žolės sodyboje Šatkauskai nelinkę pjauti, išskyrus tik takus, kuriais traukiama pasivaikščioti. Neveltui natūraliose pievose veši daugybė įdomių augalų. Nekertami ir seni, savo amžių atgyvenę medžiai. Gražiai senstančios obelys šimtamečiui sodui teikia grožio ir natūralumo; be to, jų drevėse linkę perėti įvairūs sparnuočiai. Natūrali gamta juk taip dera prie „tylos“!
Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia SRTF
