Ketvirtadienį sostinėje startavęs 26-asis “Kino pavasaris” pradėjo džiuginti savo gerbėjus naujomis pažintimis su geriausiais pasaulinio kino kūrėjais ir jų darbais. Šiandien, pirmąją šios kino šventės savaitgalio dieną, ištikimiausi jos gerbėjai jau nuo pat ryto gali nevaržomai mėgautis staigmenomis, kurias jiems pateikė festivalio organizatoriai.
Jau antrus metus „Kino pavasaris“ vyksta išskirtinėmis sąlygomis, kurias diktuoja vis nesibaigianti pandemija ir karantinas. Tenka keisti tradicinę šventės formą – juk į kino teatrus atvykti negalima, filmus prisieina žiūrėti iš namų, o su jų kūrėjais ir aktoriais bendrauti per atstumą. Šiemet festivalio organizatoriai savo žiūrovams siūlo naujus, išskirtinius įspūdžius: bent vienai nakčiai, savaitgaliui, o gal net ir savaitei pakeisti namų aplinką ir susikurti tikrą kino šventę savo pasirinktame viešbutyje. Šeši viešbučiai sostinėje ir vienas Kaune suteikia savo gyventojams kuo geriausias sąlygas nevaržomai stebėti visus pasirinktus festivalio filmus.
Projektą „Atostogos su Kino pavasariu“ Vilniuje padėjo įgyvendinti „Go Vilnius“, o viešbutis „Pacai“ surengė iškilmingą festivalio atidarymo ceremoniją.
Naujienos iš kino festivalių
Jas į kino šventės programą „Kino pavasario“ organizatoriai pasistengė įtraukti pirmiausia. Nors prabėgusieji metai kino kūrėjams buvo tikrai erškėčiuoti, vertę prisitaikyti prie itin nestabilių filmų kūrimo aplinkybių, pasaulyje vykę festivaliai atskleidė nemažai talentingų darbų. Įdomiausias juostas išvys ir Lietuvos žiūrovai.
„Kino pavasario“ programos sudarytojai siūlo susipažinti su rumunų režisieriaus R. Jude intelektualia tragikomedija kiek šokiruojančiu pavadinimu „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“ („Bad Luck Banging Loony Porn“).
Ši juosta Berlyno kino festivalyje pelnė pagrindinį apdovanojimą – „Auksinį lokį“. R. Jude, kino mėgėjams puikiai žinomas tokiais filmais, kaip „Randuotos širdys“, „Man nesvarbu, jei į istoriją įeisime kaip barbarai“ ir kt., prabyla apie šių dienų moralę. Kaip provokacija iškyla jo klausimas, ar interneto erdvėje pasirodęs intymių žaidimų vaizdo įrašas yra toks prasižengimas, dėl kurio pavyzdingai pedagogei reikėjo surengti tikrą linčo teismą.
Kitas garsus Berlyno kino festivalio filmas – Kanados režisieriaus D. Cote drama „Socialinė higiena“ („Social Hygiene“) pasakoja apie hedonizmo propaguotoją filosofą Antoniną. Per koronavimo pandemiją sukurtas, filmas itin aktualus dabar, kai reikia laikytis socialinės distancijos.
Mūsų žiūrovai matys ir Venecijos kino festivalio filmus. Graikų režisieriaus Christoso Nikou juosta „Obuoliai“ („Apples“), gvildenanti šių dienų vienatvės problemas, Venecijoje buvo atidariusi lino festivalio programą „Horizontai“, o pas mus pasirinkta „Kino pavasario“ uždarymo filmu. Žiūrovai turės galimybę pamatyti Venecijos kino festivalio apdovanojimo -„Sidabrinio liūto“ – prizininką – režisieriaus Michelio Franco filmą „Nauja tvarka“ („New Order“), pasakojantį apie vienos žiaurios politinės sistemos žlugimą ir jos vietoje įsitvirtinantį dar nuožmesnį režimą.
Dešimt debiutinių filmų
Tiek juostų šiemet varžysis Europos debiutų konkursinėje programoje. Pasak kino kritikų, šių metų debiutantai pasižymi ryškia režisūrine branda, dideliu dėmesiu į visuomenės užribį patekusiems asmenims, nemaža stilių įvairove ir eksperimentinėmis išraiškos priemonėmis. Jauni kino režisieriai atvirai prabyla apie skaudžiausias pasaulio problemas.
Debiutų konkursinėje programoje bus rodomas Ukrainos režisierės Natalijos Vorozhbit filmas „Blogi keliai“ („Bad Roads“), pasakojantis apie karo padarinius Donbaso regione, olando Timo Leyendekkerio juosta „Puota“ („Fest“), vengro Deneso Nagy istorinė drama „Natūrali šviesa“ („Natural Light“), Berlyne jau pelniusi „Sidabrinio lokio“ prizą už geriausią režisūrą.
Konkursinei programai taip pat pristatyta norvegės Itonje Seimer Guttormsen tragikomedija „Gritt“ („Gritt“), režisierės iš Kosovo Norikos Sefos drama „Veneros beieškant“ („Looking for Venera“).
Ispanų kino kūrėjas Ainhoa Rodriguezas debiutuos su juosta „Akinantis blyksnis“ („Mighty Flash“), graikų režisierė Jacqueline Lentzou pristatys savo lyrinį filmą „Mėnulis, 66 klausimai“ („Moon 66 Questions“), prancūzų režisierius Peteris Dourountzispas žiūrovų vertinimui pateiks socialinį trilerį „Niekšas“ („Rascal“), italė Evi Romen visus sudomins pasakojimu „Kodėl ne tu“ („Why Not You“).
Europos debiutų konkurso rėmuose bus parodytas lietuvių režisieriaus Tomo Smulkio filmas „Žmonės, kuriuos pažįstam“, pasakojantis apie Vilnių ir vilniečius. Šeši lietuvių kūrėjų darbai bus parodyti Trumpajame konkurse. Jam pateikti šie filmai: Klemento Davidavičiaus „Pelkė“, Elenos Kairytės „Mažasis mėnulis“, Vytauto Katkaus „Miegamasis rajonas“, Saulės Bliuvaitės „Limuzinas“, Urtės Sabutytės „Apklausa“, Domo Petronio bei Vytauto Pluko „Ieva“.
Iš viso šių metų „Kino pavasaryje“ bus parodyti 104 filmai, iš kurių 44 – trumpametražiai.
Juozapui. Kad žinotų ši „laisvės” karta kaip atsibodo tas jų drebutienos pavidalo gyvenimo supratimas ir to supratimo kaišiojimas bet kuria proga. Iš šalies žiūrint, visokios tolerancijos ir visi pritarimai, supratimai, atleidimai, užstojimai ir gynimai yra paprastas snargliavimas ir baimė matyti tikrą gyvenimą ir privalomai, jei esi sveikas ir energingas, jį keisti žmonijos labui.
Ar tikrai reikėjo filmų apžvalgos pradžioje pateikti tokią nuotrauką – net ir be nuorodos, kodėl ji čia atsidūrė? Apžvalgos autorės, ar jūs iš tikrųjų siekiate populiarinti vyro bučinį vyrui? Ar jums nepriimtinas vyro bučinys moteriai? Ar mes, suvokdami prigimtinį žmonijos egzistavimo dėsnį, negalime pasakyti, kad tokie bučiniai mums šlykštūs. Ar norėti, kad žmonija neišmirtų, vyrai ir moterys mylėtų vienas kitą ir rūpintųsi savo vaikais, yra nebenormalu. Man visiškai nerūpi, ką moteris su moterimi, arba vyras su vyru veikia savo privačioje erdvėje, bet esu kategoriškai prieš, kad tokie santykiai būtų pateikiami vaikams, paaugliams ir jaunuoliams