Naujas piligriminis maršrutas
Jis gimė keturių savivaldybių iniciatyva. Malonių Kelias, arba, lotyniškai įvardijus, Via Grazia, – tokį pavadinimą jam suteikė Raseinių, Kelmės, Šiaulių rajono bei Šiaulių miesto savivaldybių darbuotojai. Naujojo maršruto vardas atskleidžia jo esmę – tai Dievo malonių lydimas kelias. Į piligrimines keliones žmonės juk daugiausia ir išsirengia tam, kad galėtų paprašyti Aukščiausiųjų jėgų pagalbos sunkumams ištikus arba iš visos širdies padėkoti už jų suteiktą malonę.
Lietuvoje tokių vietovių, kuriose stipriai veikia dieviškųjų galių pagalba žmogui, nemaža, ypač tuo garsėja Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vietos. Į Malonių Kelio piligriminį maršrutą kaip tik tokios vietos ir įtrauktos. Visos jos nuo seno žinomos savo slėpiningomis galiomis, racionaliuoju požiūriu nepaaiškinamais dalykais. Tarkim, kasdieniškai nesuvokiamais ligonių išgijimais nuo nepagydomų ligų. Pasveikimas – tai pati didžiausia malonė, kokią gali pelnyti žmogus, melsdamasis stebuklingu poveikiu garsėjančioje vietoje.
Malonių Kelio piligriminis maršrutas vingiuoja per jau minėtų keturių savivaldybių teritorijas. Į žygį juo galima patraukti iš bet kurios vietos, nes maršrutas yra žiedinis. Nors piligriminių kelių Lietuvoje yra nemažai, naujasis sakralinis projektas su jais tikrai nekonkuruoja. Tiesa, kai kurie Via Grazia ruožai sutampa su plačiai žinomu, po mūsų šalį besidriekiančiu piligriminiu maršrutu „Camino Lituano“, prisijungiančiu prie Europos tarptautinio šv. Jokūbo kelių tinklo.
Via Grazia jungia visas dieviškųjų malonių lydimas minėtojo regiono vietas
Išsirengti jų aplankyti galima įvairiais norimais būdais – kaip kam patogiau. Patrauksi pėsčiomis – prireiks kokių 8 – 9 dienų, dviračiu tą atstumą įmanoma įveikti per 3 – 4, na, o automobiliu gali užtekti ir poros dienų. Bendrasis Via Grazia ilgis – apie 200 km. Dabar rengiamas žemėlapis, į kurį bus įtrauktos visos Malonių Kelio lankytinos vietos. Užsienio maldininkai iki šiol daugiausia lanko tris pagrindinius sakralinius objektus – Kryžių kalną, Šiluvą ir Tytuvėnų vienuolyno bei bažnyčios ansamblį. Nors išskirtinėmis dieviškųjų jėgų malonėmis jų paženklinta kur kas daugiau.
Apie iš Mergelės Marijos patirtą pagalbą byloja gausybė votų, iškabintų Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, neviltį išsklaido maldos prie kunigo Ignaco Štacho kapo senosiose Šiaulių kapinėse. Deja, ne visi žino apie vietas, susijusias su Aukščiausiųjų jėgų parama žmogui, tad malonėmis paženklinto kelio nuorodos – tikra pagalba visiems, trokštantiems pajusti šių dvasinės traukos centrų galią. Beje, maršrute netruks ir konkrečių fizinių nuorodų – kryptis žyminčių rodyklių, ženklų, užrašų. Pagrindiniuose Malonių Kelio objektuose bus galima gauti Piligrimo pažymėjimus ir antspaudus.
Malonių Kelias – senų piligrimystės tradicijų Lietuvoje tąsa
Piligrimystė mūsų šalyje turi nuo seno susiklosčiusias tradicijas. Pirmosios žinios apie ją siejasi su XV amžiumi. Žinoma, tais laikais į šventąsias vietas dažniausiai keliaudavo tik dvasininkai ir kilmingi bei turtingi LDK piliečiai. Istorija išsaugojo tokių garsių didikų – piligrimų vardus, kaip LDK iždininkas Aleksandras Solanas ir Mikalojus Kristupas Radvila – Našlaitėlis, XV – XVI amžiuje aplankę Šventąją Žemę. Piligrimų kelionės tais laikais buvo nepaprastai sunkios, tai ypač aiškiai atsispindi Radvilos – Našlaitėlio knygoje „Kelionė į Jeruzalę“. Prasti keliai, plėšikų būriai, pinigų stoka – visa tai LDK gyventojams leido apsiriboti piligriminėmis kelionėmis tik po savą kraštą. Dažniausiai – aplankyti stebuklais garsėjančių šventųjų paveikslų.
Tūkstančiai maldininkų iš mūsų šalies ir iš svetimų kraštų jau kelis šimtmečius traukia į Šiluvą. Čia vykstančių Šilinių atlaidų pradžia laikomas XV amžius, o dar po šimtmečio jie tapo tokie garsūs, kad net protestantų tikėjimo besilaikę lietuviai iš Prūsijos į juos atvykdavo. Krikščioniškųjų konfesijų tikinčiuosius į šią vietą traukė žinia apie čia pasirodžiusią Mergelę Mariją. Tai buvo vienas pirmųjų Dievo Motinos apsireiškimų Europoje. O dar vėliau pasklido garsas, kad Šiluvos bažnyčioje kabantis Dievo gimdytojos su kūdikiu paveikslas garsėja ypatingomis malonėmis. Procesijos, kurioms vadovaudavo parapijų kunigai, dalyviai Šiluvon traukdavo, nepaisydami nei carinės valdžios, nei sovietinio režimo draudimų. Šilinių atlaidų, vykstančių aštuonias rugsėjo mėnesio dienas, nutraukti nepajėgė niekas, o dabar, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jie yra tapę vienu iš svarbiausių religinių įvykių mūsų valstybėje. Į Šiluvą traukia jau tradicinėmis tapusios piligrimų procesijos – iš Raseinių pusės nuo Dubysos slėnio, iš Tytuvėnų, nuo Kryžių kalno prie Šiaulių. Ypatingu visos Lietuvos ir kitų valstybių piligrimų traukos centru Šiluva buvo tapusi 2008-aisiais, minint Mergelės Marijos apsireiškimo čia 400 metų jubiliejų. Tuo metu mūsų šalyje lankėsi beveik 150 tūkstančių maldininkų.
Šilinių atlaidų metu meldžiamasi pačiomis įvairiausiomis intencijomis, vyksta daug sielovadinių renginių. Dabar, žinoma, Dievo Motinos prašoma pagalbos, vaduojantis nuo baisiosios pandemijos. Ne vienas, kuriam Dievo gimdytoja padėjo įveikti šią negandą, atsidėkodamas prie jos paveikslo pakabina dėkingumo dovaną – votą. Daugybė šių padėkos ženklų kabo prie Mergelės Marijos su kūdikiu atvaizdo, liudydami apie patirtas malones. Marijos apsireiškimo vietoje dabar stovi didinga Apsireiškimo koplyčia su altoriumi centre, aplink kurį daugelis žmonių eina keliais, melsdami pagalbos.
Į Vilnių atvykstantys piligrimai tradiciškai lanko malonėmis garsėjantį Gailestingojo Jėzaus paveikslą, esantį Dievo Gailestingumo bažnyčioje, vienuolės šv. Faustinos, savo regėjimuose išvydusios Jėzų, namelį, taip pat jos globėjo, palaimintojo kunigo M. Sopočkos atminimo vietas. Didelių piligrimų srautų sulaukia tokios šventos vietos, kaip Aušros Vartai, Palaimintojo Jurgio Matulaičio amžinojo poilsio vieta Marijampolės bazilikoje, sostinės Arkikatedroje besiilsintys šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, palaikai, nuo XVI amžiaus garsėjantys ypatingų malonių teikimu. Pastaruoju metu atgijo seniausia piligrimystė Lietuvoje – ėjimas į Trakus pasimelsti prie stebuklingo Dievo Motinos paveikslo.
Garsiausias Lietuvos šventoves dabar sieja popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimų kelias. Jo metu maldininkai lanko 14 įžymių maldos vietų – ne tik tas šventoves, kurias Šventasis Tėvas lankė Lietuvoje, bet ir kitas, jo dėmesio sulaukusias ir savo malonėmis garsias vietas.
Dvasinių potyrių troškimas tampa vis stipresnis
Žurnalistams ir turizmo organizatoriams surengto infoturo metu pristatydami naująjį sakralinį projektą, jo organizatoriai pažymėjo, kad religinis turizmas tampa vis svarbesne turizmo vystymo atšaka. Maldos poreikį, dvasingumo troškulį ypač sustiprino šalį užklupusi pandemija. „Žmonės, lankantys bažnyčias ir kitas sakralines vietas, patenkina ne tik pažinimo troškulį, bet ir turi galimybę mintimis ir malda pabendrauti su Aukščiausiuoju, paprašyti jo pagalbos, padėkoti už patirtą malonę. Dar niekad po Lietuvą besidriekiantis piligrimų kelias Camino Lituano nebuvo toks populiarus, kaip dabar, taigi tikimės, kad ir Malonių Kelias savo patrauklumu nuo jo neatsiliks“, – sakė naujojo maršruto rengėjai.
Infoturo laikas sutapo su Didžiųjų Šilinių atlaidų pradžia, tad visi džiaugėmės galimybe dar sykį pabuvoti Šiluvoje, šioje išskirtinėje sakralinėje vietoje, įeinančioje ir į Šv. Jokūbo, ir į Šv. Jono Pauliaus II piligriminių kelių maršrutus, o dabar jau – ir į Malonių Kelio maršrutą. Labai smagu buvo pajusti tą dvasingumo kupiną atmosferą, kuomet visas gyvenimas sukasi apie Bažnyčią. O čia dar ir reta proga pasitaikė pabendrauti su Šiluvoje reziduojančiu arkivyskupu emeritu Lionginu Virbalu. Kalbėdamas apie garbingas piligrimystės tradicijas puoselėjančią šventvietę, dvasininkas paminėjo, jog Šiluva turi dar daugybę neišnaudotų vystymosi perspektyvų. „Reikia tik plėsti ir visokeriopai stiprinti ryšius su kitų šalių piligrimystės centrais, ypač tais, kurie įsikūrę Dievo Motinos apsireiškimo vietose, pripažintose Šventojo Sosto. Pavyzdžiui, džiaugiamės, palaikydami gerus ryšius su Fatima Portugalijoje… Aišku, dėl suprantamų priežasčių religinis, kaip ir visas atvykstamasis turizmas dabar yra suvaržytas. Jau nebesulaukėme šiemet tokio maldininkų srauto, kaip anksčiau, kai čionai autobusais atriedėdavo daugybė piligrimų grupių iš kaimyninės Lenkijos, atskrisdavo iš Azijos, Tolimųjų Rytų, kai rikiuodavosi kemperiai, atvežę tikinčiuosius iš Vakarų Europos šalių. Tačiau visada lieka viltis, kad su Dievo pagalba epidemiologinė situacija pagerės ir sugrįšime į ankstesnį gyvenimą“.
Pats arkivyskupas emeritas – patyręs piligrimas, daugybę sykių vadovavęs maldininkų grupėms po šventąsias vietas. Jo paties pirmoji piligriminė kelionė buvo į Izraelį: aplankyti Šventosios Žemės dvasininkas vyko su grupele bendrakursių, 1994-aisiais kartu su juo Romoje studijavusių teologiją. „Ši išvyka paliko man milžinišką įspūdį, juk ten betarpiškai prisilieti prie šventų dalykų. Apskritai piligriminės kelionės suteikia žmogui neįkainojamų dvasinių išgyvenimų, įsimintinos gyvenimiškosios patirties. Tokiose išvykose dalyvavusius maldininkus ima sieti ypatingas emocinis ryšys: žmonės išsako vienas kitam savo išgyvenimus, kartais – ilgiausius metus jaustą širdgėlą ar skausmą. Tai – vidinio apsivalymo kelionės“, – sakė aukšto rango Bažnyčios dvasininkas.
Malonių Kelyje – garsiausios keturių rajonų šventvietės
Į Šilinių atlaidus tikintieji iš Vakarų Lietuvos seniau išsirengdavo jau rugpjūčio mėnesio pabaigoje, pakeliui būtinai aplankydami garsųjį Tytuvėnų vienuolyno ir bažnyčios ansamblį. Čia esantis Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas taip pat garsėja ypatingomis malonėmis. Pasimelsti Šventųjų Laiptų koplyčioje, pajusti buvusio bernardinų vienuolyno aurą ir dabar daugelis maldininkų laiko savo pareiga. Juo labiau, kad galima apsistoti čia esančiame Piligrimų centre. O trokštantieji romantikos būtinai pasinaudoja Piligrimų centro darbuotojų organizuojamomis naktinėmis ekskursijomis po vienuolyną (apie jas „Pozicijoje“ jau rašėme išsamiau).
Malonių Kelyje yra unikali piligrimystės vieta – Kryžių kalnas, esantis už 12 km nuo Šiaulių. Apie šią šventą vietą plačiai žinoma visame krikščioniškajame pasaulyje, ypač po to, kai čia apsilankė popiežius Jonas Paulius II. Piligrimų takai į šį kalną niekuomet neužžels: juk kiekvienas, čia apsilankantis, jaučia pareigą už ką nors padėkoti Viešpačiui ar paprašyti jo malonės nelengvuose gyvenimo išbandymuose. Į Kryžių kalną piligrimai traukia iš įvairių šalių, dažniausiai prieš tai apsilankydami Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, laikomoje piligrimystės į Kryžių kalną pradžia. Čia tikintieji tradiciškai pagarbina Šv. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslą, ne vienam dovanojusį ypatingų malonių.
Savo piligriminiais žygiais į Kryžių kalną Šiaulių katedra garsėja nuo seno. Šie žygiai rengiami įvairiomis intencijomis. Maldininkai, giedodami giesmes ir kalbėdami rožinį, atstumą nuo miesto iki šventos vietos nueina pėsčiomis. Pagal susiklosčiusią tradiciją tokie piligriminiai žygiai dažniausiai organizuojami paskutinį liepos sekmadienį, taip pat per Pasaulinę gyvybės dieną bei per Vaikų gynimo dieną.
Į Malonių Kelią jo kūrėjai taip pat yra įtraukę tokius svarbius religinius objektus, kaip Šiaulių rajone esanti Kurtuvėnų bažnyčia, Kelmės rajono Palendrių kaime įsikūręs benediktinų vienuolynas.
Piligrimystės Lietuvoje- visais aspektais platus reiškinys, tad mano paminėti faktai – tik keli štrichai iš plataus šios temos konteksto. Tiek piligriminėmis kelionėmis, tiek religiniu turizmu besidomintiems žmonėms pravartu susipažinti su šios tyrimų srities specialisto, mūsų šalies piligrimų bendrijos vadovo, Lietuvos socialinių mokslų centro darbuotojo, mokslų daktaro Dariaus Liutiko darbais. Šis mokslininkas yra vienas iš naujojo piligriminio projekto Via Grazia kūrėjų, taip pat žemėlapių rinkinio „Piligrimų keliai Lietuvoje“ rengėjas bei monografijos „Piligrimystė“ autorius. Kaip šios srities specialistui, jam tenka dažnai dalyvauti įvairiose pasaulio šalyse vykstančiuose renginiuose, kur nagrinėjami religinio turizmo klausimai. Stebėtis netenka – šiandien ne tik krikščionys, bet ir kitų konfesijų atstovai nori pristatyti savo šalių sakralinį paveldą, o per jį – ir savo kultūrą. Ir šis pažintinis aspektas ateityje dar labiau stiprės ir plėsis…
Tatjanos Ovčinikovos bei Onos Nosevičienės nuotrauos
