Šiaulių turizmo informacijos centrui (sutrumpintai – TIC) šių metų pradžioje buvo įteiktas garbingas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos apdovanojimas – „Darniausias Lietuvos turizmo informacijos centras“. Pirmoji vieta – kruopštaus ir vaisingo turizmo organizatorių triūso įvertinimas. Šiauliečiai visada turi ką pasiūlyti kiekvienam, norinčiam susipažinti su Saulės, saldumynų ir savitų muziejų miestu (šitaip vaizdingai jie patys apibūdina savuosius Šiaulius).
Kiekvienąsyk, čionai atvykęs, išgirsi ir pamatysi vis ką nors nauja. Dar nematei žydų kultūrinio paveldo – leiskis į pasivaikščiojimą po žydiškus Šiaulius. Nori savo akimis išvysti, apie ką rašė Rimantas Kmita savo knygoje „Pietinia kronikas“ – išsiruošk į autobusinę išvyką. Domina šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūryba – gidas surengs ekskursiją į renovuotą šio menininko namą, kur įrengta jo darbų ekspozicija. Svajoji apžvelgti šį miestą iš paukščio skrydžio – gali pakilti į šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros bokštą ir ten išgirsti įdomų ekskursijos vadovo pasakojimą.
O jeigu trauksi „Camino Lituano“ keliu – šio kelio atkarpą, jungiančią Šiaulius, Kryžių kalną ir Naisius, šiauliečiai taip pat padės tau įveikti. Jų informaciniame puslapyje visada rasi pasiūlymų, kur šiame mieste nueiti, tarkim, tokią dieną, kaip sekmadienis, kai, rodos, viskas užsidarę prieš naują darbo savaitę… Žodžiu, miestas gyvas, įdomus ir svetingas; tuo dar kartą įsitikino mūsų, žurnalistų ir turizmo veiklos organizatorių, grupė, pakviesta susipažinti, kas nauja vyksta regione, istoriškai Žiemgala vadinamame, ir apimančiame ne tik Šiaurės Lietuvą, bet ir dalį Latvijos. Bet apie viską – iš eilės.
Tame pačiame name, kur įsikūręs Šiaulių TIC-as, jau nebe vienerius metus gyvuoja Baltų kultūros pažinimo centras. Tiksliau – minėtąjį centrą ir įsteigė TIC-o darbuotojai, jau seniai besigilinantys į baltų genčių istoriją. Tikra baltų kultūros žinovė ir ilgametė tyrinėtoja, centro direktorė Rūta Stankuvienė, su bendraminčiais įrengusi „Baltų kelio“ ekspoziciją – labai įdomią ir inovatyvią – dabar džiaugiasi nenutrūkstančiu lankytojų srautu.
Mažiausiai valandą, o kai kada ir ilgiau, čia praleidžia žmonės, moderniųjų technologijų pagalba aiškindamiesi, kokių gi baltų genčių istorijoje būta, kuo jos užsiiminėjo, kaip kovojo už savo išlikimą… Kur kokia gentis kažkada gyveno, rodo centre esantis baltų genčių žemėlapis, o dar konkretesnės informacijos apie gentis nuo jų susiformavimo pradžios (II tūkstantmečio prieš mūsų erą) iki dabartinių laikų rodo Baltų genčių medis. Liūdna, žinoma, kad jotvingių, prūsų, galindų, kuršių, skalvių, žiemgalių ir kitas gentis dabar minime tik kaip buvusias; išlikti tepavyko tik mums, lietuviams, ir mūsų broliams latviams. Bet tuo įdomiau leistis į pažinimo kelionę po senuosius laikus…
Genčių išsivystymo lygį ekspozicijoje rodo senosios keramikos – virvelinės, juostinės, duobelinės, šukinės – pavyzdžiai, taip pat įdomiai pateikta informacija apie baltų vystytus amatus, genčių narių buities sąlygas, mitybą, laisvalaikio užsiėmimus. Kiekvienai temai yra skirtas atskiras audiogidas, taigi norintiems daugiau sužinoti, tereikia užsidėti ausines…
Sudaryta ir galimybė pasiklausyti senovinių giesmių, sutartinių, pasižiūrėti atitinkamos tematikos filmų, pažaisti. Pavyzdžiui, čia galima išvysti ir save, tik jau pagonybės laikais, ir sužinoti, kuo gi galėjai tuo metu užsiiminėti. Interaktyvios sienos su „budinčia“ sensorika kaip magnetas traukia visus smalsuolius. Ypač nerimsta moksleiviai, mielai ateinantys į čia vykstančius edukacinius užsiėmimus. Mat čia viską galima liesti, čiupinėti, uostyti, vartyti.
„Mūsų tikslas – sudominti žmogų, – sako „Baltų kelio“ kūrėjai, – paprastai lankytojai išsiskirsto pagal pomėgius: vieni žiūri reprezentacinius filmus, kiti žavisi gamtos vaizdais, treti apžiūrinėja senųjų daiktų kopijas arba imasi dėlioti mozaiką, vaizduojančią gyvenimą prie piliakalnio… Tai – intelektualios pramogos, sukurtos kompetentingų specialistų. Tačiau, žinoma, jokios technologijos neatstos tikrojo gyvenimo – prisilietimo prie medžio, pabraidymo upelyje ar prisiglaudimo prie istorinio pastato sienos. Visos mūsų inovacijos skirtos vienam tikslui – SKATINTI ŽMOGŲ KELIAUTI!”
O tam ypač pasitarnauja naujasis projektas – „Saulės kelias“.
Su kaimynais pečius surėmus
Minėtasis projektas – Šiaulių turizmo informacijos centro, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro bei kaimyninės Latvijos Jelgavos miesto savivaldybės bendro darbo rezultatas, Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną programos „Interreg“ vaisius.
Remiantis šia programa, sukurti nauji kelionių maršrutai po Žiemgalos kraštą. Žiemgala – istorinė sritis, plytėjusi dabartinės Latvijos ir Lietuvos žemėse ir sauganti informaciją apie žiemgalių genties praeitį. Lietuvos – Latvijos pasienio teritorija saugo bendrą gentinės kilmės paveldą, bendrą istoriją ir jos paminklus.
Taigi žiemgalių žemės brangios tiek mums, lietuviams, tiek latviams. Po jas vingiuojantys turistiniai maršrutai dabar sujungti į vieną, turintį simbolinį „Saulės kelio“ pavadinimą. Šis bendras kelias jungia Šiaulius, Joniškį, Žagarę ir Jelgavą. Pasak Šiaulių turizmo informacijos centro direktorės Rūtos Stankuvienės, maršrutai surikiuoti taip, kad atitiktų bendrą – Saulės temą. Jie vingiuos ratu – juk ir Žemė skrieja aplink Saulę, ir metų ratas sukasi aplink.
Traukdamas „Saulės keliu“ turistas per tam tikrą laiką galės vėl sugrįžti į pirminę vietą, nuo kurios ir iškeliavo. „Saulės kelio“ maršrutai numatyti visiems keturiems metų laikams, o ne tik šiltesniajam sezonui. Ir išvykų trukmė galės būti skirtinga, skirta vienai, dviem, trims dienoms, ir nakvynių skaičius pagal ją atitinkamai reguliuojamas.
Informaciją apie „Saulės kelio“ objektus galima gauti ir pasitelkiant šiuolaikines ryšio priemones. QR kodai, 3D galimybės, interaktyvūs įrašai, informaciniai terminalai, svarbiausiose vietose iškilę nauji stendai, nuorodos – reali ir rimta pagalba kiekvienam turistui. Pavyzdžiui, Šiaulių centre iškilęs liečiamasis žemėlapis su visais „Saulės kelio“ objektais jau puikiai tarnauja regos problemų turintiems keliautojams. Žemėlapis apvalios formos, taigi prie jo patogu privažiuoti ir judėjimo negalią turintiems asmenims. O neseniai Šiaulių TIC-as išleido naują reprezentacinį leidinį „Šiaulių kraštas“. Dalis teksto jame yra parašyta Brailio raštu. Neregiai galės susipažinti su knygoje aprašytais Šiaulių krašto padavimais. Nematerialusis paveldas – padavimai – buvo pasirinkti, norint paskatinti žmones domėtis savuoju kraštu.
Žinoma, šio infoturo metu galėjome išvysti tik dalį „Saulės kelio“ objektų. Patyrinėję baltų genčių istoriją, pasigrožėję Šiaulių miesto centru, pasižvalgę į jo gatves iš katedros bokšto aukštybių ir įdėmiai išklausę gidų pasakojimus apie miesto istoriją bei nūdieną, išskubėjome tolyn. Pirmąją infoturo dieną dar laukė nemaža svarbių turistinių objektų – dar čia, lietuviškoje Žiemgalos pusėje, dar nekirtus sienos su Latvija… Apie juos – kituose straipsniuose.
