Ateities vizijos ir dabarties išgyvenimai
Kovo 19 – balandžio 2 dienomis kino mėgėjai sulauks savo šventės – net 16 Lietuvos miestų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Utenoje, Gargžduose, Anykščiuose, Ukmergėje, Druskininkuose, Telšiuose, Tauragėje, Jonavoje, Prienuose) vyks „Kino pavasario“ festivalis.
„Tikimės, kad jam nesutrukdys koronavirusas, bet jeigu jau taip atsitiktų ir kurį seansą tektų atšaukti, žiūrovai neliks nuskriausti: už bilietus sumokėti pinigai jiems bus grąžinti“, – per spaudos konferenciją sakė šio visų mėgiamo tradicinio kino renginio organizatoriai“.
Dabartinis „Kino pavasaris“ – jubiliejinis, 25-asis. Nueitas ilgas šios meno šventės rengimo kelias, ją vis tobulinant, įvedant naujovių. Nestigs jų ir šiemet. Sulauksime išskirtinių seansų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, žiūrovus pasitiks festivaliui kitaip transformuotos kino teatro „Forum Cinemas Vingis“ erdvės (jas atnaujina architektas Dominikas Daunys), bus surengti specialūs seansai regėjimo ir klausos negalių kamuojamiems žmonėms. Bus ir kitų naujovių: didesnis dėmesys skiriamas jaunimui ir senjorams. Abiejų šio amžiaus grupių žiūrovams bus taikomos specialios nuolaidos. Negalintieji atvykti į kino teatrus žmonės galės žiūrėti festivalio juostas namų kine – internetinėje kino platformoje „Žmonės Cinema“ bei „Telia“ išmaniosios televizijos vaizdo nuomoje.
Šių metų „Kino pavasario“ programa patenkins pačių skirtingiausių žiūrovų skonį: jų lauks net 120 ilgametražių ir 56 trumpametražiai filmai, sukurti pačių įvairiausių pasaulio šalių režisierių. Matysime juostas, atkeliavusias iš egzotiškosios Afrikos (PAR, Lesoto, Angolos), taip pat iš Mongolijos, Sudano, Gvatemalos, Filipinų. Žanriniu požiūriu demonstruojami filmai taip pat bus įvairūs: tai ir detektyvai, ir miuziklai, ir mokslinė fantastika, ir komedijos… Išskirtinius žiūrovų poreikius pasistengs patenkinti 9-oji “Vingio” kino teatro salė. Jai teks specialus repertuaras – trys eksperimentinių trumpametražių filmo programos, taip pat čia bus rodomas Lawrenco Leko kūrinys „AIDOL“, supažindinsiantis su ateities vizija.
Ateities tema, beje, pasirinkta ne atsitiktinai. Kaip pabrėžė „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė, šis jubiliejinis renginys žvelgia į ateitis. „Jubiliejaus proga pasirinkome daugiskaitą, nes ateitis, kaip ir kinas, vieno scenarijaus neturi. Ateitys susijusios ir su viltingomis perspektyvomis, ir su katastrofų nuojautomis. Tarp šių dviejų kraštutinumų atsidūrusiam žmogui tenka milžiniška atsakomybė – būti…
Šiandien galime tik spėlioti, kokiame ateities pasaulyje gyvensime – atsidursime sausros išdegintoje plynėje, sugriuvusių miestų tamsoje, o gal tobuloje ir darnioje gamtos žalumoje? Arba kitoje planetoje. Viskas nepaprastai greitai keičiasi. Kalbu ne tik apie technologijas, kalbu apie žmogaus santykį su žmogumi ir su aplinka, kurioje nulemta būti. Į kurią pusę žengsime? Ką pasirinksime? Tai klausimai, kuriuos norime kelti per festivalį. Atvirai, be išankstinių nuostatų, be didaktikos žvelgiame į ateities naratyvus“.
Pagrindinėje konkurso programoje – 11 kūrėjų darbai
Juostos šiam konkursui pateiktos iš daugelio Europos šalių. Jos skirtingos, taigi suteikia puikią progą pastebėti, kokioms dabarties temoms skiria dėmesį jaunieji kino kūrėjai ir kokiomis meninės raiškos priemonėmis jie jas atskleidžia.
Spaudos konferencijoje supažindindami su jaunaisiais debiutantais, festivalio organizatoriai minėjo tokius režisierius, kaip rumunas Radu Ciorniciuc, pristatantis dokumentinę juostą „Akasa, mano namai“, keliančią skaudžias ekologines problemas; kino kūrėjas iš Ispanijos Jaione Camborda, kurio vaiduokliška drama pasakoja apie tai, ką jaučiame, bet negalime matyti; ukrainietis Antonio Lukich, sukūręs filmą „Neįgarsintos mintys“.
Dėl pagrindinio festivalio prizo taip pat varžysis Prancūzijoje jau gerai žinoma Hafsia Herzi su savo romantine drama „Tu verta geresnio“, portugalė Catarina Vasconcela su dokumentine juosta „Paukščių metamorfozė“, Didžiajai Britanijai atstovausiantis Fyzal Boulifa filmas „Lin + Liusi” ir kroatų režisierius Jere Pavlovič su drama „Matriarchė“. Sulauksime ir savo kaimynų darbų – latvių režisierius Gints Zilbalodis demonstruos animacinį filmą „Toli nuo namų“, o režisierius iš Lenkijos Bartoszas Kruhlikas – dramą „Supernova“.
Žinoma, su jauduliu lauksime, kaip tarptautinė žiuri įvertins ir jaunųjų Lietuvos kino kūrėjų darbus. Debiutų konkursui savo istorinę juostą „Nova Lituania“ pristato Karolis Kaupinis, o pagal Škėmos apysaką sukurtą dramą „Izaokas“ – Jurgis Matulevičius.
Gausiausiai – trumpametražių filmų konkurse
Taip, daugiausia filmų žiuri vertinimui mūsų tėvynainiai pateikė būtent į trumpojo metro juostų konkursą. Tai Lauryno Bareišos filmas „Atkūrimas“, Vytauto Katkaus – „Kolektyviniai sodai“, Kamilės Milašiūtės – „Laukais“, Roberto Neveckos – „Sniego pastogė“ ir Eglės Razmaitės – „Užrašai iš pogrindžio“. Na, o apskritai į šį konkursą atrinkta 30 filmų iš daugelio Europos valstybių. Beje, speciali trumpametražių filmų programa bus rodoma ir mažiesiems „Kino pavasario“ žiūrovams.
Gėrėsimės kino meistrų kūriniais
„Meistrų“ programoje išvysime naujausius visame pasaulyje pripažintų režisierių darbus. Savitu autoriniu stiliumi patrauks rumunų režisieriaus Cristi Puiu juosta „Dvaras“ (beje, joje vadina ir lietuvių aktorė Diana Sakalauskaitė), Claude Leloucho juosta „Gražiausi gyvenimo metai“ (legendinio filmo „Vyras ir moteris“ tęsinys), čekų dokumentininkės Helenos Treštikovos sukurtas filmas „Formanas prieš Formaną“, pasakojantis apie Milošą Formaną, prieš porą metų pasaulį palikusį garsųjį čekų kilmės kino režisierių.
Rumunijos gyvenimas Nicolae Ceausescu laikais iškils garsaus rumunų režisieriaus Radu Jude filme „Didžiosiomis raidėmis“, susipažinsime su socialine ir politine alegorija „Bakurau“, kurią sukūrė brazilų ir prancūzų kinematografininkai Kleber Mendonca Filho ir Juliano Dornelles, legendinio Charlie Chaplino personažas Valkata atgis žaismingoje nebylioje komedijoje „Cirkas“, kuri bus rodoma Operos ir baleto teatre. Visus garsius kino meistrų filmus, išvysiančius dienos šviesą šioje programoje, išvardinti sunku (sekite repertuarą), paminėsime tik viena – čia bus rodoma garsioji Pietų Korėjos režisieriaus Bong Joon-ho juosta „Parazitas“.
Bong Joon-ho kūrybos ir Pietų Korėjos kino aukso amžiaus kūrinių retrospektyva
Bong Joon-ho – vienas ryškiausių Pietų Korėjos meistrų, plačiai žinomas visame pasaulyje. Išvysime keturias Bong Joon-ho sukurtas juostas. Tai – vienas žiūrimiausių visų laikų Pietų Korėjos filmų – psichologinis trileris „“Motina“; tikrais įvykiais paremtas kriminalinis filmas „Prisiminimai apie žmogžudystę“; siaubo trileris su politinės satyros elementais „Šeimininkas“ ir virtinę keistų įvykių narpliojanti juosta „Lojantys šunys niekada nekanda“. Retrospektyvoje rodomi keturi pirmieji Bong Joon-ho filmai pasižymi išskirtiniu autoriniu režisieriaus braižu, meistrišku žanro konvencijų laužymu, aštria savosios šalies sistemos kritika.
Pietų Korėjos aukso amžiumi vadinamas 7-asis dešimtmetis, šalies kino istorijoje įtvirtinęs svarbius korėjiečių autorius, kurių kūryba yra itin pamėgta skaitytojų. Toks buvo realistiniu kino šedevru laikomas režisieriaus Yu Hyun-moko filmas „Beprasmė kulka“, režisieriaus Kimo Ki-youngo filmas „Tarnaitė“, režisierės Hong Eun-won juosta „Teisėja“ ir režisieriaus Lee Man-hee socialinė melodrama „Sekmadienis“.
