Ketvirtadienį 17 val. kilovatvalandė elektros „Nord Pool” biržoje Lietuvoje ir Latvijoje kainavo 2,1 euro neskaitant mokesčių! Ekspertai sako, kad tokie absurdai galimi, nes nepakankamai veikia rinkos dėsniai, o tiek mūsų valdžia, tiek visuomeninis tiekėjas „Ignitis” nieko nedaro, kad problema būtų išspręsta. Rezultatas – nukenčia galutinis vartotojas.
Lietuvos valdžia tiesiogiai lemti biržos taisyklių negali, bet gali kreiptis į EK, nes būtent ji nustato taisykles.
„Galvojau, manęs liberalizuotos energetikos rinkos nesąmonės jau negali nustebinti, bet, pasirodo, klydau. Pamačiau tokią kainą ir turėjau įsikibti, kad nenuvirsčiau. Dabar ji tokia: 2,1 EUR/kWh šiandien vieną valandą bus „Nord Pool” biržoje Lietuvoje ir Latvijoje! Vartotojams, pridėjus skirstymo ir kitus mokesčius bei PVM bus 2,5 EUR/kWh. Šia kaina elektrą pirks visuomeninis tiekėjas „Ignitis”, o vėliau mes visi kompensuosime jam nuostolius, kaip jau įvyko šiais metais”, – užvakar tokia įžvalga pasidalino verslo konsultantas, partijos „Nacionalinis susivienijimas” Energetikos komiteto pirmininkas Almantas Stankūnas.
Pasak jo, tai – absurdo viršūnė.
„Čia gi tas pats, kaip pritrūkus duonos koks nors kepėjas pradėtų pardavinėti ją po, tarkim, 20 Eur už kepaliuką. Ir ką tada darytų valdžia? Negi sėdėtų sudėjus rankas? Bet juk ne, nedelsiant pradėtų reguliuoti duonos kainą. O kaip su šiuo atveju? Ar ir toliau valdantieji politikai tylės ir apsimetinės, kad viskas gerai? O gal mes jau neturime Lietuvos valdžios? Tik nesakykite, kad nieko negalite, nes šventos Europos Komisijos (EK) prekybos biržoje taisyklės neleidžia”, – rašė A.Stankūnas.
Jis „Vakaro žinioms” paaiškino, kaip veikia birža. Pasirodo, joje kainą visi gamintojai nustato pagal brangiausią tuo momentu tiekėją.
„Vėjo ir saulės energijos kaina, su kuria gamintojai gali gyvuoti ir uždirbti pelną, yra 8-9 centai. Aišku, priklausomai nuo saulės, vėjo kiekio.
Kitaip tariant, tą valandą, kai kilovatvalandė biržoje kainavo 2,1 euro, jie po 2 eurus už kiekvieną kilovatvalandę sau į kišenę įsidėjo. Tie 2,1 euro negali būti pagrįsti niekuo. Veikiausiai susiklostė tokios aplinkybės, kad piko metu rezervinių gamintojų buvo labai nedaug, o paklausa didelė.
Iš esmės birža veikia neteisingai. Todėl Ispanija ir Portugalija prieš metus kreipėsi į EK, prašydamos padaryti išimtį jų regionui, kadangi naudoja daug atsinaujinančių išteklių ir nenori nukentėti dėl padidėjusių dujų kainų. EK pavasarį joms leido tai padaryti ir kainos ten krito buitiniams vartotojams apie 40 proc., o pramoniniams – apie 70 proc. Pas mus – tylu, apie tai nediskutuojama”, – kalbėjo A.Stankūnas.
Pasak jo, „Ignitis” piko valandomis galėtų pajungti savo turimus rezervus ir tada kaina būtų gerokai mažesnė. Beje, „Ignitis” kaip visuomeninis tiekėjas mūsų valdžios sprendimu negali sudaryti su tiekėjais tiesioginių kontraktų ir gali pirkti tik biržoje.
„Toks absurdas yra todėl, kad „Ignitis” sėdi ant dviejų kėdžių – yra ir visuomeninis, ir nepriklausomas tiekėjas. Kitaip tariant, jei visuomeninis tiekėjas tiesioginiais susitarimais su gamintojais galėtų mažinti kainą, konkuruotų pats su savimi – nepriklausomu „Ignitis”. Todėl iš esmės visuomeninis tiekėjas turėtų būti kita organizacija. Bet politikai apie tai nepagalvojo. O tai reiškia, kad prieš metus, esant labai žemoms dujų ir elektros kainoms biržoje, buvo praleista puiki galimybė ne tik mažinti elektros kainą, bet ir taupyti valstybės lėšas, kurios dabar buvo skirtos visuomeniniam tiekėjui „Ignitis” kompensacijoms dėl taikytų žemų kainų”, – dėstė A.Stankūnas.
Pašnekovo teigimu, Lietuvos valdžia tiesiogiai lemti biržos taisyklių negali, bet gali kreiptis į EK, nes būtent ji nustato taisykles, kadangi birža veikia jos teritorijoje. Galų gale galima kaip Ispanijai ar Portugalijai paprašyti padaryti išimtį.
„Be to, Lietuva galėtų imtis veiksmų, kurių EK neriboja ir kurie padėtų palaipsniui kainą mažinti. Pavyzdžiui, suteikti galimybes visuomeniniam tiekėjui formuoti elektros pardavimo krepšelį vartotojams, pasinaudojant tiesioginiais susitarimais su elektros gamintojais. Investuotojui duoti leidimą jėgainių parkui, įpareigojant visą elektrą parduoti valstybės nurodytam supirkėjui už tam tikrą kainą.
Kaip tik šiuo metu yra planuojamas 700 megavatų vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje. Konkursas investuotojui bus skelbiamas rudenį. Tačiau nėra aptarinėjama galimybė, kad pasiūlymai bus atrenkami pagal mažiausią elektros kainą. Jei būtų kitaip, mechanizmas būtų toks: ESO iš investuotojo superka visą elektrą už, tarkime, 8 centus, tada brangiai parduoda biržoje, gauna didžiulį pelną, kurį skiria VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų – red. past.) mažinimui. Dabar VIAP yra nulinis, o suveikus mechanizmui galėtų būti smarkiai neigiamas ir kilovatvalandės kainą sumažinti keliasdešimčia proc. Antras žingsnis – valstybė galėtų kalbėtis su gamintojais, veikiančiais biržoje”, – reziumavo A.Stankūnas.
Komentuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas NAGEVIČIUS:
„Paklausa yra neadekvati kainai. Kiek elektra bekainuotų, vartotojai elgiasi vienodai. Juk jei ateitum į parduotuvę ir pamatytum, kad kažkas pardavinėja obuolius už 2 tūkst. eurų, jų paprasčiausiai nepirktum. O elektrą perki. Tą valandą, kai ji kainuoja beprotiškai, gali nevartoti – išjungti televizorių, nekrauti elektromobilių. Aišku, supaprastintai kalbu ne apie eilinį vartotoją, kuris nežino, kiek konkrečią valandą elektra kainuoja, o apie stambiąsias įmones. Tačiau problema, kad jos atsiskaitinėja dažniausiai pagal mėnesinius vidurkius, todėl nėra svarbu, kiek konkrečią valandą vartos. Todėl ir nereaguoja į kainą. O kai paklausa nemažėja, ir elektros kainą galima pakelti”, – paaiškino M.Nagevičius.
Anot eksperto, valdžios institucijos galėtų inicijuoti, kad atsiskaitymai už elektrą būtų valandiniai – tada būtų interesas taupyti.
„Ne kiekvienas žinos, kiek kokią valandą biržoje elektra kainuoja, bet automatika, į kurią reikia investuoti, žinotų”, – akcentavo M.Nagevičius.
Jis negailėjo kritikos ir valstybės įmonei „Ignitis”, kuri turėtų reaguoti į rinką: pavyzdžiui, esant brangiai elektrai tuo metu pajungti Kruonio elektrinę.
„O kodėl nepajungia – neaišku, nors tokios techninės galimybės tikrai yra”, – reziumavo ekspertas.
