Konservatorius Rimantas Dagys nesutinka atsiimti savo parašo, padėto po taip vadinamu „Mindaugo Puidoko“ projektu, kuriuo siekiama, kad vaikai iš šeimų nebūtų atiminėjami už nieką. Taip jis eina prieš partijos prezidiumo valią, o prezidiumas ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis R.Dagiui už nepaklusnumą grasina sankcijomis. Matyt, nieko negirdėjo apie laisvą Seimo nario mandato principą.
– Jūsų partijos prezidiumas nusprendė, kad visi konservatoriai turi atsiimti parašus, padėtus po „M.Puidoko projektu“. Du iš trijų pasirašiusiųjų jau atsiėmė, jūs – iki šiol ne. Atsiimsite? – „Vakaro žinios“ teiravosi Rimanto DAGIO.
– O kodėl turėčiau, jei projektą ruošėme kartu su žinomais ekspertais, teisininkais ir aš jam pritariu? Tikrai nesiruošiu atsiimti.
– Kodėl partijos prezidiumas nusprendė, kad visi trys turite atsiimti parašus?
– Čia jau jų sprendimas.
– Tačiau dalyvavote prezidiumo posėdyje. Gal buvo pateikti konkretūs argumentai?
– Prezidiumo nariai palaikė kitą pusę. Diskusija buvo tokia, kad mes iš esmės turime kritikuoti Vyriausybę, nepalaikyti šitų pataisų, skelbiant, kad jos esą įteisina mums visiškai nepriimtinas nuostatas. Aš manau visiškai priešingai. Dabartinis įstatymas kaip tik įteisina nuostatas, labai tolimas nuo krikščioniškų vertybių. Todėl mūsų nuomonės išsiskyrė.
– Kitaip tariant, partija nusprendė nepalaikyti pataisų ne todėl, kad jos kažkuo blogos, o todėl, kad inicijuotos valdančiųjų?
– Man oponavimas vien dėl oponavimo nepriimtinas, tačiau tokių pasisakymų, kad vien dėl to reikia oponuoti, buvo.
– Parašą atsiėmęs jūsų bendrapartietis Sergėjus Jovaiša „Vakaro žinioms“ sakė, kad pataisos įteisintų smurtą – atseit leistų „truputį smurtauti“. Tačiau juk nieko panašaus nėra, tiesiog siūloma taikyti proporcingas bausmes: juk negalima vienodai bausti (vaikų atėmimu) už žiaurų sumušimą ir už tai, kad nenupirkai vaikui mobilaus telefono.
– Galiu tik apgailestauti, kad kolega taip blaškosi. Šitame įstatymo projekte nieko panašaus nėra. O ko labiausiai bijo mano kolegos – kad pasiūlėme naujai apibrėžti psichologinio smurto sąvoką. Mes siūlome, kad nebebūtų galima atiminėti vaikų už žinių ir pasiekimų vertinimą. Pagal dabartinį reglamentavimą psichologiniu smurtu laikomas vaiko gebėjimų ir žinių vertinimas. Mes siūlome, kad tai nebūtų laikoma smurtu.
– Kitaip tariant, dabar smurtu laikomas ir vaiko pabarimas už blogesnį pažymį?
– Būtent, ir tai mes norime pakeisti, tačiau kolegoms mūsų noras nepatinka.
– Reiškia, ir aš gana dažnai smurtauju, nes už blogesnius pažymius vaikus pabaru.
– Mes visi ištisai smurtaujame, o juo labiau mes, Seimo nariai, salėje ištisai vertiname ir vertiname, tad smurtas liejasi laisvai. Be to, mes manome, kad reikia patikslinti vaikų nepriežiūros kaip smurto formos sąvoką. Jei šeima gyvena iš minimalios algos, tačiau deda visas pastangas, atiduoda paskutinį centą vaiko gerovei, neturėtų būti galima atiminėti vaikų vien už skurdą. Mes sakome, kad smurtu turėtų būti laikoma tik tyčinė nepriežiūra – kai finansinių galimybių yra, bet, pavyzdžiui, visi pinigai prageriami. Ir trečias dalykas, kam priešinamasi – proporcingumo įvedimui. Mes pripažįstame, kad smurtas yra įvairus, bet jis turi būti vertinamas proporcingai. Nesakome, kad reikia įteisinti fizines bausmes, kaip kažkas gąsdina. Tačiau sakome, kad kepštelėjimas vaikui nebūtų iškart siejamas su aukščiausia bausme, taikoma iš valstybės pusės – vaiko atėmimu ir jo traumavimu visam gyvenimui.
– Nesuprantu, kaip tam galima prieštarauti. Juk ir Baudžiamajame kodekse bausmės diferencijuojamos atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą. Juk už galvažudystes nevienodai baudžiama – už žmogaus nužudymą bausmės daug griežtesnės nei už šuns nugalabijimą.
– Būtent, tačiau partijos prezidiumas mano, kad to proporcingumo nereikia, nieko keisti nereikia.
– Mano nuomone, labai stipri siūloma pataisa – bausti už melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimus, nes dabar užtenka ir melagingo, net anoniminio pranešimo, kad būtų pradėti griauti šeimų gyvenimai.
– Ir šitas dalykas svarbus, tačiau iš viso yra apie 10 dabar galiojančių punktų, kuriuos būtina pakeisti. Kiekvienas savęs turime paklausti, ką darome, nes dabar vyksta institucijų kova su mūsų šeimomis.
– Konservatoriai pastaruoju metu pasidarė kone liberalesni už liberalus ir šis procesas vis labiau įsibėgėja pirmininku tapus Gabrieliui Landsbergiui, partija visiškai prieštarauja savo anksčiau deklaruotiems principams...
– Vyksta procesas. Liberalėjimo tendencijų, kas be ko, tikrai yra. Tačiau, manau, partijos viduje bręsta rimta diskusija, kuriuo keliu reikia eiti. Vien jau šis klausimas, susijęs su šeimomis, atvėrė labai daug skirtingų pozicijų. Reikia apsispręsti, ar į problemą žiūrime iš šeimos, ar iš valstybės pusės.
– Ir ne tik šeimų klausimu konservatoriai jau nebesilaiko anksčiau deklaruotų principų.
– Taip, kai kurie mūsų žmonių vertinimai, pasisakymai su krikščioniška demokratija prasilenkia.
– G.Landsbergis grasina jums sankcijomis už nepaklusnumą, esą Priežiūros komitetas turėtų svarstyti jūsų elgesį. Negi partija yra tokia represinė struktūra?
– Statutas numato tokius dalykus, Priežiūros komitetas gali nagrinėti skundus, jei kas nors į jį kreipiasi.
– Tačiau Seimo nario mandatas yra laisvas, niekas negali drausti elgtis taip, kaip liepia sąžinė.
– Na, manęs iš Seimo niekas ir nemeta, sankcijos gresia tik kaip partijos nariui.
– Tačiau per sankcijas jums, kaip partijos nariui, norima jūsų, kaip Seimo nario, laisvo mandato principą pažeisti. Partija vadinasi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tačiau kažkaip tokios represijos nelabai siejasi nei su krikščioniškumu, nei su demokratija.
– Čia yra tam tikras aspektas, apie ką jūs kalbate.
– Ir tai nebūtų pirmas atvejis, prisiminkime kad ir sankcijas ankstesnės kadencijos konservatoriams Arimantui Dumčiui, Vidai Marijai Čigriejienei…
– Taip, būta tokių dalykų, bet nėra ko čia spėlioti iš anksto, ar tai pasikartos.
– Nekyla minčių atsisveikinti su konservatoriais?
– O kodėl turėčiau atsisveikinti, jei laikausi partijos programos, kuri nėra pakeista?
– Todėl, kad pati partija nebesilaiko savo programos.
– Tačiau aš laikausi.
