Vilnius ir Kaunas – dvi didžiausios Lietuvos savivaldybės. Tačiau jei jau po pirmojo savivaldos rinkimų turo dėl to, kas valdys pastarąją, nebeliko jokių abejonių (mero rinkimus triuškinamai laimėjo Visvaldas Matijošaitis, o jo vadovaujamas komitetas iškovojo net 32 mandatus iš 40), tai sostinėje po pirmojo turo aiškiau nepasidarė. Pasak politologo prof. Algio Krupavičiaus, kas valdys Vilnių, priklausys nuo to, kas laimės mero rinkimus, o jų likimas dar toli gražu neaiškus.
Nors Remigijaus Šimašiaus koalicija laimėjo daugiausiai mandatų, valdančiąją koaliciją formuotų Artūro Zuoko suburta politinė jėga, jei meru taptų A.Zuokas. Irmanto Sidarevičiaus, Stasio Žumbio nuotr.
Preliminariais duomenimis, pirmame mero rinkimų rate Remigijus Šimašius surinko 37,33 proc. rinkėjų balsų, o Artūras Zuokas – 22,7 proc. Daugiausiai mandatų iškovojo R.Šimašiaus rinkimų komitetas – 17, aplenkęs A.Zuoko suburtą koaliciją (10). Dar 9 atiteko konservatoriams, 6 – lenkų ir rusų koalicijai, 5 – Darbo partijai, 3 – „valstiečiams“. Pasak politologo A.Krupavičiaus, nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad R.Šimašiaus komanda jau gali kone pradėti burti valdančiąją koaliciją, toli gražu taip dar nėra.
Tiesioginiai merų rinkimai šiemet vyko vos antrą kartą Lietuvos istorijoje, tačiau, pasak politologo, jau yra susiformavusi tam tikra praktika, pagal kurią galima spręsti, kad nebūtinai valdančiąją koaliciją formuoja ta politinė jėga, kuri būna gavusi daugiausiai mandatų. Ir, beje, ne visada meras būna valdančiosios koalicijos atstovas, jam kartais tenka dirbti ir opozicijoje.
„Mero, kuris laimi rinkimus, partija yra buvusi mažumoje, tokią praktiką jau esame turėję. Tada uždavinys yra sudėtingas, nes reikia labai daug derybinių sugebėjimų, bet išsprendžiamas. Yra buvę, kad ir kadencijos metu merui tenka pereiti į opoziciją, kai pasikeičia partijų santykis. Taip, pavyzdžiui, buvo Šiauliuose, kai meras prarado daugumą taryboje“, – priminė A.Krupavičius.
Šalies mastu viskas aišku: pavyzdžiui, jei prezidentui atrodo ydingas Seimo priimtas įstatymas, jis turi teisę to teisės akto nepasirašyti ir vetuoti. Tiesa, tik vieną kartą. Ar savotišką veto teisę turi ir merai? Pasak profesoriaus, savivalda yra tarsi sumažintas valstybės modelis.
„Kaip ir prezidentas, meras privalo ieškoti sprendimų su valdančiąja dauguma, reikia derėtis dėl vienokių ar kitokių sprendimų. Juk ir prezidentas tik kartą gali atmesti įstatymą“, – sakė politologas.
Pasak jo, neabejotina yra viena: nors R.Šimašiaus koalicija laimėjo daugiausiai mandatų, valdančiąją koaliciją formuotų A.Zuoko suburta politinė jėga, jei meru taptų A.Zuokas.
„Yra nerašyta garbės taisyklė, kad išrinktas aukščiausias pareigūnas turi pirmumo teisę formuoti koaliciją. Taip yra tiek savivaldybėse, tiek Seime. Tiesa, pastarajame – su tam tikromis išimtimis. Yra buvę atvejų, kai antrą ir trečią vietas užėmusios partijos formavo koaliciją, nes tam užteko balsų. Savivaldybėse, be abejo, bet kuris išrinktas meras turi teisę formuoti koaliciją, tik nepavykus suformuoti teisę perima didžiausia frakcija“, – konstatavo profesorius.
A.Krupavičius sako, kad labai lengva pastebėti, jog Vilniuje yra tik du realiausi scenarijai – koaliciją formuos R.Šimašius arba A.Zuokas.
„Pagal pirmąjį scenarijų atrodytų, kad viskas būtų labai paprasta: R.Šimašius jau turi 17 mandatų ir gautų dar vieną, jei taptų meru. Užtektų 9 konservatorių ir būtų jau 27 mandatai iš 51. Aišku, tokia koalicija būtų trapi. Tačiau manau, kad tokiam scenarijui išsipildyti būtų sunku“, – sakė politologas.
Anot jo, sunkumų gali iškilti jau vien dėl to, kad R.Šimašiaus komanda rinkimų naktį pradėjo labai propaguoti homoseksualistų teises, apsilankė seksualinių mažumų klube, kur paskelbė, kad Vilnius bus atviras homoseksualistams. Toks elgesys, A.Krupavičiaus teigimu, gali pakišti koją R.Šimašiui ir tapti jo Achilo kulnu tiek antrajame rinkimų ture, tiek (sėkmės atveju, jame) bandant formuoti koaliciją su konservatoriais, deklaruojančiais tradicines pažiūras mažumų klausimu. Tiesa, pasak A.Krupavičiaus, gali būti, kad R.Šimašiaus komanda konservatorius galėtų bandyti papirkti siūlydami postus – ne tik savivaldybės administracijoje ar vicemerų postus, bet ir įvairiose savivaldybės įmonėse: jų valdybose, stebėtojų tarybose. Ten dabar labiausiai dominuoja būtent R.Šimašiaus žmonės. Pavyzdžiui, buvęs jo patarėjas, dabartinis Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis vadovauja dviejų savivaldybės įmonių valdyboms, dar dviejose valdybose yra narys, o, tarkime, „Vilniaus vandenys“, kaip anksčiau „Vakaro žinioms“ yra sakęs sostinės savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstutis Nėnius, iš viso buvo „užvaldyti“, nes, pasak jo, „nepriklausomi“ valdybos nariai tarpusavyje buvo susiję verslo ryšiais.
„Kodėl sakau, kad gėjų temos eksploatavimas gali tapti R.Šimašiaus Achilo kulnu? Nes šiaip jau rinkėjai, palaikę konservatorius, lyg ir dabar turėtų balsuoti už R.Šimašių. Tačiau jie yra konservatyvūs ir, tikėtina, rinksis A.Zuoką, kuris šia tema kalba labiau tradiciškai. Tikrai galimas dalykas, kad meru taps A.Zuokas, nes balsų išsimėtymas didžiulis. Daug kas priklausys nuo to, kaip bus dėliojami akcentai paskutinės agitacijos savaitės metu.
Jei A.Zuokas taps meru, manau, kad jo politinė jėga labai realiai galėtų derėtis su visomis politinėmis jėgomis, išskyrus R.Šimašiaus rinkimų komitetą. Galų gale negalima atmesti ir mažumos koalicijos scenarijaus. Kartais taip būna. Jei vienam ar kitam merui seksis, jis sulauks pasekėjų ir koalicija taps daugumos koalicija“, – pridūrė A.Krupavičius.
