Gegužės 9 d. į Kabelių užkardą susipažinti su prieš mėnesį paskirtu vadu Andriumi Beloručkinu ir kartu paminėti Europos dieną atvyko nemažas būrelis visuomenininkų. Šios iniciatyvos autorius – lietuvių diplomatas, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Europos Komisijos pareigūnas Rytis Martikonis.
Susitikime su naujuoju vadu dalyvavo Darželių ir Musteikos bendruomenių pirmininkai Inga Grigienė ir Stanislavas Malūnavičius, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos ekologė dr. Onutė Grigaitė, VšĮ „Baltijos aplinkos forumo“ Lietuvoje direktorius Žymantas Morkvėnas bei kiti visuomenininkai.
Rytis Martikonis, šiuo metu atostogaujantis Dzūkijoje, teigė, kad pasieniečių darbas yra atsakingas, garbingas ir visuomenėje vertinamas, užkardos vadui linkėjo sėkmės ir atsakomybių. „Mūsų reikalas yra pasieniečiams padėti ir prisidėti,“ – sakė R. Martikonis. Sveikindamas Europos dienos proga, kaip simbolinį visuomenininkų įsipareigojimą – turtinti užkardos biblioteką, vadui jis įteikė Adolfo Ramanausko-Vanago autobiografinę knygą „Partizanų gretose“ ir D. Pociaus „Pasaulio lietuviai: šlovė ir gėda“.
Užkardos vadas Andrius Beloručkinas padėkojo už parodytą visuomenininkų iniciatyvą ir knygas, papasakojo apie savo patirtį dirbant Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. „Didžiuojuosi tuo, kad esu pasienietis, norėčiau, kad ir kiti kolegos didžiuotųsi savo tarnyba, o visuomenė pasitikėtų pareigūnais. Pasieniečiai, – teigė Kabelių užkardos vadas, – gerbiami dėl to, kad saugo ne tik Lietuvos valstybės, bet ir Europos Sąjungos sieną, be to, čia ir NATO kraštinė siena“. A. Beloručkinas pripažino, kad ne tik kariuomenei, bet ir pareigūnams labai svarbus vietinių gyventojų palaikymas ir pasitikėjimas, nes vietos bendruomenė – nepamainomi pasieniečių pagalbininkai.
Svečiai su A. Beloručkinu kalbėjosi įvairiomis temomis. Bene svarbiausioji – gamtosauginė. Dr. O. Grigaitės retų augalų augimviečių tyrimų rezultatai rodo, kad pasieniečių veikla (patruliavimas) sudaro palankias sąlygas augti itin retoms, įrašytoms į Raudonąją knygą, augalų rūšims.
Mokslininkė domėjosi, kokios teisinės galimybės vykdyti mokslinius tyrimus pasienio teritorijoje. Neišvengta kitų tautai ir valstybei aktualių – jaunimo užimtumo, nusikaltimų prevencijos, istorinės atminties – temų. Nemažai kalbėtasi apie bendradarbiavimo galimybes ir ateities planus.
Reiktų daugiau tokių renginių.