Sekmadienį ortodoksai pradėjo gavėnią ir visų sau prašė atleidimo. Ta proga Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas savo katedroje pasakė pamokslą, kuriame be kita ko trumpai aptarė Rusijos Ukrainoje pradėtą karą, kuris esą turi net ir metafizinę plotmę: kovoje susiduriantys du – dorybės ir nuodėmės pasauliai. Nesunku atspėti, kas yra kas šioje kovoje.
Įdomesnis atrodo ženklas, anas „suklupimo akmuo“, leidžiantis, anot patriarcho, atskirti vieną nuo kito: „Daugelio žmonių reikalavimas rengti gėjų paradus yra ištikimybės šiam galingam pasauliui išbandymas, ir mes žinome, kad jei žmonės ar šalys atmeta šiuos reikalavimus, jie nėra to pasaulio dalis, jie tampa jam svetimi“.
Nuostabu, bet lygiai tą patį nuolat kartoja ir LGBT aktyvistai: tikrosios Vakarų „vertybės“, tos, kuriomis skiriasi Rusija ir visas kitas „civilizuotas pasaulis“, yra tie patys gėjų „praidai“ ir LGBT „teisės“. Ne kas kitas, bet LGBT aktyvistai nuolatos kviečia „atsilikusią“ Lietuvą pasirinkti „teisingą spalvą LGBT žemėlapyje“ (A. Armonaitė), nelikti įstrigus„pilkoje zonoje tarp Europos ir tarp Rytų valstybių“ (V. Mitalas).
Būdinga, kad šiems pasaulį tik per siaurutį plyšį matantiems aktyvistams – ir Maskvoje, ir Vilniuje – Vakarai nėra teisė ir teisinė valstybė, nėra demokratija, nėra laisvas ir nepriklausomas mąstymas, bet vienas ir tas pat dalykas – „praidai“, homoseksualų „šeimos“, prievartinė visuomenės indoktrinacija.
Pastebėkime, kad ir rusų imperialistai, ir lietuvių LGBT’istai vienodai tiki žodžių burtais. Įdomu, katrie iš katrų išmoko? Maskvoje karas nėra karas, bet „speciali operacija“. Vilniuje siekiama, kad homoseksualių santykių turintys vyrai ar moterys būtų vadinami „santuoką“ sudariusia „šeima“.
Bet kaip Rusijos karas Ukrainoje yra ir liks karu, ir jokie burtažodžiai to nepakeis, taip homoseksualių žmonių santykiai niekuomet netaps šeima, kad ir kokius burtažodžius bevartotume. Rusai apie tai turi gražų posakį – „nors ir puodu vadink, tik į pečių nepašauk“.
Kaip ir Maskvos režimas, LGBT aktyvistai puikiai supranta, kad žodžių burtai gali suveikti tik tuomet, jei juos remia prievartinė valdžios galia. Rusijoje šiandien karą pavadinęs karu gali būti nuteistas kalėti 15 metų. Ministrės E. Dobrovolskos vis brukamas „neapykantos kalbos“ įstatymas toli gražu nėra atsitiktinumas LGBT aktyvistų darbotvarkėje.
Ir tikrai ne atsitiktinai jis šiomis dienomis vėl pradedamas minėti: Seimo pavasario sesijoje numatytas ir naujas Partnerystės įstatymo, ir narkotikų dekriminalizavimo svarstymas. Įdomu, kiek metų nelaisvės LGBT aktyvistai pasiūlys žmogui, išdrįsiančiam bendro homoseksualų gyvenimo nevadinti šeima?
Dar trumpam grįžkime prie „Rytų“ ir „Vakarų“. Teisininkas Ramūnas Aušrotas aiškiai parodė, kad viso doro pasaulio pavyzdys Ukraina homoseksualų „teisių“ žemėlapyje yra lygiai tos pačios spalvos, kaip ir Rusija. Ir kaip Lietuva.
Nuo savęs tik pridursiu, kad panašios spalvos yra ir Lenkija bei Rumunija. Kita vertus, pasižiūrėkime, kokios spalvos tame LGBTQ politikos žemėlapyje yra Vokietija, Ispanija, Nyderlandai ir dar keletas panašių šalių. Ir susimąstykime – kas drąsiausiai remia Ukrainos kovą?
