„Rusai meluoja ir mano, kad jų pareiga tai daryti… Rusų nereikia įtikinėti, kad mes esame už taiką, – jie puikiai tai žino. Juos reikia įtikinti, kad jie neturi jokių galimybių laimėti karo, – ir tik tuomet derybose su rusais bus galima kažką pasiekti“, – sakė istorijos mokslus baigęs ir istorijos pamokomis politikoje rėmęsis JAV prezidentas Ričardas Niksonas (Richard Nixon).
Pasak jo, iš esmės skiriasi Vakarų ir Rusijos tikslai: Vakarų tikslas – taika, o Rusijos – pergalė ir dominavimas pasaulyje. Rusai veikia marksizmo įtikinti, kad tikslui pasiekti tinkamos visos priemonės.
„Jaltos klaida neturi pasikartoti“, – įspėja Niksonas.
Jo nuomone, 1945-aisiais Jaltoje Vakarai pralaimėjo Rusijai visą Rytų Europą, nes buvo naivūs. Klaida buvo pasitikėti rusais. Klaida buvo manyti, kad rusai laikysis susitarimo raidės ir dvasios taip, kaip įpratę elgtis Vakarai. Klaida buvo manyti, kad Rusija leis pažadėtus tikrus rinkimus Lenkijoje ir kitose Rytų Europos šalyse.
„Problema buvo ne tai, kas buvo sutarta, o tai, kad buvo manyta, jog sovietai visų susitarimų laikysis taip pat, kaip jų laikosi Vakarų pasaulio tautos“, – sako Niksonas.
Sutikęs Vinstoną Čerčilį (Winston Churchill), Niksonas paklausęs jo, kas įvykę Jaltoje. Čerčilis atsakęs, kad JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas (Franklin Roosevelt) derybose dažniau palaikęs ne jį, o Josifą Staliną, kad Ruzveltas jau buvęs silpnos sveikatos…
Prisiminęs savo pokalbį su Čerčiliu, Niksonas priduria, kad Ruzvelto komandoje netrūko naivių patarėjų, „naudingų idiotų“…
Niksonas atmeta Vakarams metamus kaltinimus dėl Rusijos izoliavimo. Jis primena, kad Vakarai po Antrojo pasaulinio karo siūlė Rusijai prisijungti prie JAV branduolinės programos, bet Rusija atsisakė. Vakarai siūlę Maršalo planą ir Rytų Europos šalims, bet Rusija neleidusi savo satelitams jame dalyvauti.
O Rusijos izoliavimas, pasak Niksono, leidęs po karo išgelbėti labai nusilpusią Vakarų Europą nuo sovietų, nuo revoliucijų…
Prieš kelias dienas du prezidento Niksono pasisakymus – apie Jaltą ir pasitikėjimą – viešai paskelbė jo vardo fondas. Matyt, neatsitiktinai.
Ir kaip pravartu būtų dabartiniams Vakarų politikams istorijos pamokų neužmiršti. Kad nekurtų naujų „Minsko susitarimų“, kad Kremliaus akivaizdoje nesielgtų kaip amžini paaugliai.
„JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas (Franklin Roosevelt)“
Iš tikrųjų tariama Rouzevelt. Kas netikit, pažiūrėkit bet kokioje enciklopedijoje, paklausykit bet kokio garso įrašo ar pan.
Pats straipsnis labai geras.